Legislator Case Law & Legislation
9e71bfa7-8ddf-4b2e-945a-96669fc6d5c7 AI generated

9e71bfa7-8ddf-4b2e-945a-96669fc6d5c7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 9e71bfa7-8ddf-4b2e-945a-96669fc6d5c7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui D. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto areÅ¡to panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

9e71bfa7-8ddf-4b2e-945a-96669fc6d5c7 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto areÅ¡to panaikinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                              Â

           Administracinė byla Nr. A438-592/2011

                                                  Â

                               Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00007-2010-3                         Procesinio

sprendimo kategorija 8.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,      Â

dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui D. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto areÅ¡to panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2009 m. gruodžio 4 d. surašė turto areÅ¡to aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areÅ¡tavo A. K. turtÄ (53911 litų vertės).

PareiÅ¡kėjas A. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Inspekcijos 2009 m. gruodžio 4 d. turto areÅ¡to aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Savo reikalavimus A. K. pagrindė tuo, kad Inspekcija 2009 m. rugsėjo 1 d. surašė patikrinimo aktÄ Nr. (21.26)-04-77-80, pagal kurį pareiÅ¡kėjui buvo papildomai apskaičiuota 161064,77 Lt mokesčių ir su jais susijusių sumų, ir kuris Inspekcijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-449 buvo patvirtintas. A. K. nurodytÄ Inspekcijos sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) nustatyta tvarka apskundė centriniam mokesčių administratoriui. A. K. tik pateikus Inspekcijai skundÄ dėl sprendimo patvirtinti patikrinimo aktÄ , po kelių dienų Inspekcija nepagrįstai priėmė ginčijamÄ turto areÅ¡to aktÄ ir areÅ¡tavo A. K. nuosavybės teise priklausantį turtÄ . A. K. paaiÅ¡kino, kad Inspekcija ne tik nepagrįstai traktavo, jog A. K. nuo 2004 m. iki 2006 m. vykdė individualiÄ veiklÄ , bet ir neteisingai taikė MAÄ® nuostatas, reglamentuojančias delspinigius už mokėtinus mokesčius, kildinamus iÅ¡

individualios veiklos pajamų gavimo, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad A. K. privalo sumokėti papildomus mokesčius valstybei.

Mokesčių administratorius neatsižvelgė į tai, kad mokesčių administratoriaus

apskaičiuoti ir reikalautini mokesčiai bei baudos, tapę ginčo tarp A. K. ir mokesčių administratoriaus objektu, sietini tik su

individualia veikla. Tuo tarpu, faktas, jog A. K. vykdė individualiÄ veiklÄ , nėra nustatytas, tai yra esamo ginčo su mokesčių administratoriais esmė. PareiÅ¡kėjo manymu, tol, kol nėra įsiteisėjusio sprendimo dėl jo pripažinimo individualios veiklos vykdytoju ir mokesčių mokėtoju, jam atitinkamai netaikytinos ir MAÄ® nuostatos, kurios gali bÅ«ti taikomos tik registruotam arba įsiteisėjusiu sprendimu pripažintam individualios veiklos vykdytojui bei mokesčių mokėtojui.

PareiÅ¡kėjas A. K. pabrėžė, kad jis nėra neteisėtai veikiantis asmuo. PareiÅ¡kėjo teigimu, jis pareigingai deklaravo ir mokėjo mokesčius, aktyviai bendradarbiavo su Inspekcija visais su jo turto realizavimu, mokesčių skaičiavimu bei mokėjimu susijusiais klausimais. Anot pareiÅ¡kėjo, jis niekuomet nesislapstė ar nebandė atsikratyti savo turto, registruoto jo vardu, neslėpė savo pajamų. Todėl teigtina, jog taikyti jo turto areÅ¡tÄ , net kaip prevencinę priemonę, nėra jokio pagrindo. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad MAÄ® 101 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kada mokesčių mokėtojo turtas gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas. Inspekcija, suraÅ¡ydama minėtÄ patikrinimo aktÄ , nurodė, kad vadovaujamasi MAÄ® 33 straipsnio 15 punktu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalies

2 punktu, 101 straipsniu (mokesčių administratoriui priėmus sprendimų dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti), tačiau turto areÅ¡to akte nenurodyta, kokiu pagrindu mokesčių administratorius priėjo prie iÅ¡vados, jog yra pavojus, kad A. K. jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo

netekti.                                                                 Â

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį

atmesti.

Atsakovas pabrėžė, kad, priešingai nei teigia A. K., turto areštas gali būti taikomas mokesčių

administratoriui priėmus sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo, o įstatymo leidėjas nereikalauja, kad Å¡is sprendimas bÅ«tų įsiteisėjęs. MAÄ® 110 straipsnio

1 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų, delspinigių priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tai nėra kliÅ«tis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas Å¡io įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti. Vadinasi, tas faktas, kad Inspekcijos sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo buvo apskųstas, nereiÅ¡kia, kad bÅ«simo mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo užtikrinimui Inspekcija neturi teisės areÅ¡tuoti pareiÅ¡kėjo turtÄ .

Inspekcija paaiÅ¡kino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. lapkričio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-944-04 pasisakė dėl MAÄ® įtvirtinto turto areÅ¡to pagrindo, konstatuodamas, kad „Vertinant lingvistiniu aspektu minėtÄ turto areÅ¡tavimo sÄ lygÄ , matyti, kad ji sukonstruota tokiu bÅ«du (turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčius), užtenka konstatuoti tikėtino pobÅ«džio aplinkybes, kurios pačios savaime ir sudaro prielaidÄ Å¡ios sÄ lygos taikymui“. Mokesčių administratorius, spręsdamas, ar tikslinga areÅ¡tuoti mokesčių mokėtojo turtÄ , atsižvelgia į aplinkybių, faktų bei mokesčių administratoriaus turimos informacijos apie mokesčių mokėtojo mokestinių prievolių įvykdymÄ , turtinę padėtį ir panaÅ¡iai, visumÄ , iÅ¡ ko galima daryti prielaidÄ , jog tokiu atveju tikėtina, kad mokesčių mokėtojas gali laiku nevykdyti mokestinių prievolių ir iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų taikymas bus apsunkintas ar(ir) visai neįmanomas.

Inspekcija pabrėžė, kad, atlikusi A.

K. mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo į biudžetÄ teisėtumo patikrinimÄ , 2009 m. rugsėjo 1 d. patikrinimo akte Nr. (21.26)-04-77-80 papildomai nurodė sumokėti

A. K. gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) delspinigių, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), PVM delspinigių, valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokÄ pagrindinei pensijai, VSD įmokos pagrindinės pensijos daliai gauti baudÄ , VSD įmokÄ papildomai pensijos daliai, VSD įmokos papildomai pensijos daliai gauti baudÄ . Inspekcija 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-449 patvirtino patikrinimo aktu priskaičiuotas sumas ir paskyrė A. K. GPM baudÄ ir PVM baudÄ . Atliekant mokesčių mokėtojo patikrinimÄ , aptikta mokesčių teisės

pažeidimų, kurių tikslas – apeiti mokesčių įstatymus ir gauti mokestinę naudÄ . A. K. nepagrįstai sumažino apskaičiuotas mokėtinas į biudžetÄ

GPM ir PVM sumas, pažeidė GPM ir PVM įstatymų nuostatas, todėl toks mokesčių apskaičiavimas kelia abejonių dėl A. K. sÄ Å¾iningumo ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali paslėpti ar kitokiu bÅ«du netekti turto ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokestines nepriemokas.

A. K. vykdė individualiÄ veiklÄ , t. y. per tęstinį laikotarpį siekdamas gauti ekonominę naudÄ pirko ir pardavinėjo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ pastatus, žemės sklypus, todėl darytina iÅ¡vada, kad pavojus, jog mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų, yra labai realus. Be to, mokesčių administravimo sÄ voka apima ir tinkamÄ mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimÄ užtikrinančių priemonių taikymÄ . Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių tikslas – užkirsti keliÄ mokesčių mokėtojui iÅ¡vengti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, t. y. jų taikymu siekiama, kad mokesčio mokėtojo finansinė padėtis per visÄ mokestinio ginčo laikotarpį iÅ¡liktų tokia, kokia buvo prieÅ¡ mokestinės nepriemokos atsiradimÄ ir tai garantuotų mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimo įmanomumÄ . Inspekcija, spręsdama, ar tikslinga areÅ¡tuoti mokesčių mokėtojo turtÄ , atsižvelgė į mokėtojo turtinę padėtį, skolos dydį, patikrinimo metu nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, kurios ir nulėmė turto areÅ¡to tikslingumÄ bei pagrįsto pavojaus tikimybę. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai nereikalauja areÅ¡to akte nurodyti aplinkybių, kuriomis remiantis mokesčių administratorius areÅ¡tuoja turtÄ . Turto areÅ¡to akto forma yra patvirtinta VMI virÅ¡ininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11, o Inspekcijos 2009 m. gruodžio 4 d. turto areÅ¡to aktas atitinka minėtÄ formÄ .

II.

           Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ tenkino ir panaikino Vilniaus apskrities

valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 4 d. turto areÅ¡to aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad MAÄ® suteikia teisę mokesčių administratoriui areÅ¡tuoti mokesčių mokėtojo turtÄ ne tik įsiteisėjus sprendimui dėl patikrinimo akto tvirtinimo, bet ir patikrinimo metu, jeigu yra nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų. Mokesčių administratorius turi teisę taikyti iÅ¡ieÅ¡kojimo užtikrinimo priemones (ir turto areÅ¡tÄ ) ir bÅ«simos mokestinės prievolės atžvilgiu, tačiau toks turto areÅ¡tas turi bÅ«ti pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas.

Teismas taip pat konstatavo, kad Inspekcijos turto areÅ¡to akte įtvirtinta nuostata, jog mokesčių administratoriui priėmus sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas (A. K.) jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčių ir su jais susijusių sumų, yra paremta tik prielaidomis, samprotavimais bei spėjimais. Teismas nurodė, kad Inspekcijos argumentai, jog A. K. vykdė individualiÄ veiklÄ , t. y. tęstinį laikotarpį siekdamas gauti ekonominę naudÄ pirko ir pardavinėjo nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl pavojus, jog A.

K. jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčių ir su jais susijusių sumų, yra nepagrįstas objektyviais įrodymais ir grindžiamas tik prielaidomis, o konstatuoti tik tikėtino pobÅ«džio aplinkybes, kurios pačios savaime ir sudarytų prielaidÄ Å¡ios turto areÅ¡to taikymui, ginčo atveju nėra teisinio pagrindo. Teismas konstatavo, kad Inspekcijos argumentai, jog spręsdama, ar tikslinga areÅ¡tuoti mokesčių mokėtojo turtÄ , Inspekcija atsižvelgė į mokėtojo turtinę padėtį, skolos dydį, patikrinimo metu nustatytas konkrečias faktines aplinkybes, kurios ir nulėmė turto areÅ¡to tikslingumÄ ir pagrįsto pavojaus tikimybę, ir kad nėra bÅ«tina turto areÅ¡to akte nurodyti aplinkybių, kuriomis remiantis mokesčių administratorius areÅ¡tuoja turtÄ , yra atmestini, kadangi bet kuris, tame tarpe ir A.

K., turto areÅ¡tas turi bÅ«ti pagrįstas, motyvuotas, aiÅ¡kiai nurodant, kokie konkretÅ«s veiksniai bei aplinkybės sÄ lygoja bÅ«tinybę imtis priemonių mokestinei prievolei užtikrinti.

Teismas nurodė ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog A. K. jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčių ir su jais susijusių sumų, t. y. teismas nusprendė, kad pareiÅ¡kėjas A. K. deklaruodavo ir mokėdavo mokesčius, aktyviai bendradarbiavo su mokesčių administratoriais visais su jo turto realizavimu, mokesčių skaičiavimu bei mokėjimu susijusiais klausimais, neslėpė savo pajamų, taip pat nėra duomenų, jog A. K. slapstėsi ar bandė paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du netekti turto, registruoto jo vardu, todėl areÅ¡tuoti A. K. turtÄ , iÅ¡kilus mokestiniam ginčui, nebuvo objektyvaus pagrindo. Teismas pažymėjo, kad Inspekcijos 2010 m. vasario 9 d. sprendimas sustabdyti minėto mokestinio ginčo nagrinėjimÄ , kol bus iÅ¡nagrinėta civilinė byla dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis minėtÄ civilinę bylÄ sustabdyti, kol bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla J. P. atžvilgiu, ir ilgai besitęsiantis mokestinis ginčas (esant areÅ¡tuotam A. K. turtui) dar kartÄ patvirtina, kad Inspekcijos sprendimas areÅ¡tuoti A.

K. turtÄ yra neproporcingas, neadekvatus esamai situacijai ir priimtas skubotai,

tinkamai neįvertinus mokestinio ginčo aplinkybių. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Inspekcija, areÅ¡tuodama pareiÅ¡kėjo A. K. turtÄ , netinkamai vertino MAÄ®

nuostatas, reglamentuojančias mokesčio mokėtojo turto areÅ¡tÄ , nepagrįstai bei netinkamai įvertino

ginčo aplinkybes, todėl pareiškėjo A. K. skundas yra tenkintinas, o Inspekcijos 2009 m. gruodžio 4 d. turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra naikintinas.

III.

           Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

           Apeliacinį skundÄ grindžia pirmosios instancijos teismui iÅ¡dėstytais motyvais bei argumentais. Papildomai nurodo, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2004 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-944/2004), mokesčių administratoriui sprendžiant, ar yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų, užtenka konstatuoti tikėtino pobÅ«džio aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog atsakovas nepagrindė aplinkybės, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų, objektyviais įrodymais yra nepagrįstas. Inspekcija, atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytas objektyvais faktines aplinkybes, bei į tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiÅ¡kėjas kito nekilnojamojo turto, iÅ¡skyrus tÄ , kuris yra areÅ¡tuotas, neturi, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

           Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjas A. K. praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , apeliaciniame skunde nurodo, jog palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , jame iÅ¡dėstytus motyvus bei argumentus.

           Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:

IV.

Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 4 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotas pareiškėjo  turtas 53911 litų sumai.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo turtas buvo areÅ¡tuotas 2009 m. rugsėjo 1 d. atlikus pareiÅ¡kėjo patikrinimÄ bei 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu patvirtinus mokestinio patikrinimo rezultatus, kuriais pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuota 161064,77 Lt mokesčių ir su jais susijusių sumų.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punkte numatyta, kad mokesčių administratorius (jo pareigÅ«nas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dus. Užtikrinimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as pateiktas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje, kurioje kitų tarpe minimas ir turto areÅ¡tas, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das.

 Turto areÅ¡to sÄ voka pateikiama Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje, kur turto areÅ¡tas apibrėžiamas, kaip Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtÄ arba atskirų Å¡ios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymÄ .

           Byloje nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje iÅ¡vardinti atvejai, nustatantys kada gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas mokesčių mokėtojo turtas: <...> „jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto iÅ¡vados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti ir dėl to gali bÅ«ti sunku arba neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Å iuo atveju gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas tik toks mokesčių mokėtojo turtas, kuris registruojamas atitinkamo turto registre, taip pat mokesčių mokėtojui grÄ Å¾intina mokesčio permoka (skirtumas).“

           IÅ¡ Å¡ios teisės normos matyti, kad joje iÅ¡ esmės yra nustatytos dvi sÄ lygos, kurioms esant gali atsirasti mokesčių administratoriaus teisė taikyti Å¡ioje teisės normoje numatytÄ poveikio priemonę: 1. kai atliekamo mokestinio patikrinimo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2. kai yra pagrįsta rizika (pavojus), kad dėl atitinkamų mokesčio mokėtojų veiksmų gali bÅ«ti sunku arba tapti neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Pirmuoju atveju, turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymas įstatymų leidėjo leidžiamas ne tik tais atvejais, kada jau yra padarytas pirminis konstatavimas, kad mokesčių mokėtojas nėra sumokėjęs nustatytų mokesčių ir su juo susijusių sumų (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 str. 3 d.), bet ir tais atvejais, kai, pradėjus bei vykdant mokestinį patikrinimÄ , daroma tik preliminari iÅ¡vada apie galimus mokesčių įstatymų pažeidimus. Â

           Iš Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo

101 straipsnio 4 dalies taip pat matyti, kad nėra pateiktas užbaigtas sÄ raÅ¡as galimų mokesčio mokėtojo veiksmų, dėl kurių galėtų bÅ«ti sunku arba tapti neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Å iuo atveju yra pateiktas tik pavyzdinis sÄ raÅ¡as tokių atvejų – „mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtÄ gali paslėpti, parduoti ar kitokiu bÅ«du jo netekti“.

           Todėl, aiÅ¡kinant antrÄ jÄ sÄ lygÄ â€“ kad gali atsirasti pavojus (pagrįsta rizika), jog bus sunku ar neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti mokestinės nepriemokos, darytina iÅ¡vada, kad visi mokesčio mokėtojo veiksmai, kuriuos pastarajam atlikus, mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimas galėtų tapti neįmanomas ar bÅ«tų apsunkintas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, yra pavojingi. Å iuo atveju užtenka konstatuoti tikėtino pobÅ«džio aplinkybes, kurios pačios savaime ir sudaro prielaidÄ Â areÅ¡tuoti turtÄ .

           Minėta, kad pareiÅ¡kėjo turtas buvo areÅ¡tuotas atlikus mokestinį patikrinimÄ , kurio metu preliminariai atsirado pagrindas konstatuoti mokestinių įstatymų pažeidimus bei su jais susijusias mokestines nepriemokas. Tai, kad Å¡is pagrindas buvo pakankamai pagrįstas, pasitvirtino užbaigto mokestinio patikrinimo rezultatais.

           Šio patikrinimo metu konstatuotų pažeidimų pobūdis, jų mastas - nustatytos mokestinių nepriemokų sumos nėra mažareikšmės, pažeidimo esmė pasireiškia eilės sandorių sudarymu, siekiant išvengti atitinkamų mokesčių mokėjimo, pats savaime leidžia pagrįstai manyti, kad yra pagrįsta rizika (pavojus), jog dėl atitinkamų pareiškėjo veiksmų ateityje gali būti sunku arba tapti neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

           Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčijamame atsakovo sprendime nepakankami yra nurodytos turto areÅ¡to sÄ lygos bei pagrindai, yra nepagrįsta. Turto areÅ¡to akte yra nuorodos į patikrinimo akte nustatytas aplinkybes, patvirtinančias galimus pareiÅ¡kėjo mokesčių mokėjimo vengimo atvejus. Kaip minėta, Å¡ios aplinkybės, kurios nors yra tik tikėtino pobÅ«džio, tačiau pačios savaime sudaro teisines prielaidas areÅ¡tuoti turtÄ .

           Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas nėra ta įstatyme numatyta aplinkybė, kuri Å¡alintų galimybę areÅ¡tuoti mokesčio mokėtojo turtÄ , kai egzistuoja visos kitos bÅ«tinos sÄ lygos tokiam veiksmui atlikti.

           Visa tai apibendrinus darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo turtas buvo areÅ¡tuotas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies reikalavimų. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad areÅ¡tuoto turto mastas atitinka ir galimos mokestinės nepriemokos mastÄ , kas atitinka Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

           Dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas, dėl netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų, naikintinas, byloje priimant naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas (ABTÄ® 143 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija,

 n u s p r e n d ž  i a:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ :

pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                   Laimutis

Alechnavičius

                                                                                                                                                                                                                                                         Irmantas

Jarukaitis                                                                                                                                                                                                                                                                Romanas

Klišauskas

          Â

          Â