9e705233-70a8-4fcd-81e6-e8ec843aaa29 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-1678-944/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16509-2017-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.3.5; 3.2.6 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 4 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė, sekretoriaujant Živilei Radavičiūtei, Marijai Tamošauskaitei, dalyvaujant ieškovui M. K., jo atstovui advokato padėjėjui Marijui Šarui, atsakovui A. P., jo atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, atsakovės VĮ „Registrų centras“ atstovei R.

Z., trečiajam asmeniui D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo M. K. ieÅ¡kinį atsakovui A. P. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, atsakovo A. P. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui M. K., atsakovams VÄ® „Registrų centrui“ Kauno darbininkų sÄ jungai dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, rÅ«sio patalpų pripažinimo negyvenamų patalų– kavinės dalimi, tretieji asmenys notaras M. L., AB „Šiaulių bankas“, L.

P., A. A. D., A. B., E. Å ., J. S., G. N., A. N., A. R., J. B., D. J., R. A., R. K., A. Å ., L. M.. D. M.. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas 2018-05-08 pareiÅ¡kimu dėl patikslinto ieÅ¡kinio dalyko praÅ¡o: iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančio rÅ«sio, patalpų plane pažymėto indeksu R-1 (19,20 kv. m.) ir R-2 (15,60 kv. m.), priklausančio pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2p; įpareigoti atsakovÄ per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo teismo sprendimo/nutarties įsiteisėjimo dienos, sudaryti galimybes patekti į rÅ«sio patalpas, patalpų plane pažymėtas indeksu R-1 (19,20 kv. m.) ir R-2 (15,60 kv. m.), priklausančias ieÅ¡kovui priklausančias pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2p, per atsakovo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), įrengtÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ rÅ«sį, architektui ir kitiems reikiamiems specialistams, jog galėtų bÅ«ti parengtas atskiro įėjimo į rÅ«sį, patalpų plane pažymėtÄ indeksu R-1 (19,20 kv. m.) ir R-2 (15,60 kv. m.), projektas, projekto rengimo ir suderinimo laikotarpiu; priteisti iÅ¡ bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad ieÅ¡kovui priklauso butas su rÅ«siu, į kurį negali patekti, kadangi atsakovas yra užėmęs priklausančias rÅ«sio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), name. IeÅ¡kovo vertinimu akivaizdu, jog jo nuosavybės teisė yra pažeista, nes jam priklauso rÅ«sio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), name, į kurias negali patekti dėl atsakovo veiksmų. IeÅ¡kovo manymu, egzistuoja pagrindas paÅ¡alinti IeÅ¡kovo nuosavybės teisės pažeidimÄ , įpareigojant atsakovÄ iÅ¡keldinti iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausančių patalpų, taip pat įpareigojant atsakovÄ sudaryti galimybę patekti į ieÅ¡kovui priklausančias patalpas.

IeÅ¡kovas su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovo pateikti dokumentai patvirtina, kad rekonstrukcija buvo atlikta teisėtai, pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau neįrodo, ginčo rÅ«siai tapo atsakovui priklausančios kavinės–baro dalimi. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo pateikti dokumentai tik patvirtina faktÄ , kad jis gali patekti į rÅ«sio patalpas, tačiau nepatvirtina jo nuosavybės teisių į rÅ«sio patalpas. Teigia, kad atsakovas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu įgijo rÅ«sio patalpas, pateikti atsakovo duomenys yra iÅ¡vestiniai ir negali bÅ«ti laikomi nuosavybės teisės atsiradimo pagrindu.

Nurodė, kad atsakovo naudojimasis ginčo patalpomis yra neteisėtas, todėl negali sukurti teisinio pagrindo rūsio patalpas laikyti atsakovo nuosavybės dalimi. Paaiškino, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį buvo atskleista, kad rūsio patalpos neteisėtai užimtos atsakovo, tačiau buvęs savininkas nesiėmė jokių veiksmų, nes neturėjo lėšų teisiniam ginčui. Pažymi, kad nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodoma, kad ieškovui priklausančiam butui priklauso rūsio patalpos, todėl nėra pagrindo naikinti sudarytos sutarties dalies.

Teigia, kad atsakovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalaudamas rÅ«sio patalpas laikyti jo buto priklausiniu. Teigia, kad atsakovas neįrodo kad tarp jam priklausančio daikto ir ginčo rÅ«sio patalpų yra funkcinis ryÅ¡ys, todėl negali bÅ«ti laikomas priklausiniu. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Atsakovas atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko, pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti, pripažinti patalpas R-l/19,20 kv. m, R-2/15,60 kv. m, esančias (duomenys neskelbtini) negyvenamųjų patalpų–kavinės, esančios (duomenys neskelbtini) dalimi, įgyta 1999-11-09 kavinės–baro su priestatu rekonstrukcijos priėmimo naudoti aktu; pripažinti negaliojančiu dalį pirkimo pardavimo sandorio, t. y. dėl rÅ«sio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sudarytÄ 2016-05-10 pirkimo pardavimo sutartimi tarp M.

K. ir Kauno darbininkų sÄ jungos, registro Nr. ML-655 bei panaikinti 2016-05-03 VÄ® „Registrų centras“ pažymÄ sandoriui, užsakymo Nr. 11246435 dėl patalpų (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gyvenami namai (duomenys neskelbtini) Nr. 21 ir Nr. 23 sublokuoti, turi bendrÄ sienÄ ir dvi rÅ«sio patalpas. Nors namas yra su rÅ«siu, tačiau ieÅ¡kovo butas, kaip ir kiti 7 butai, neturi rÅ«sio patalpos ir prieÅ¡ tai buvęs savininkas niekada neturėjo nuosavybės teise ir nesinaudojo rÅ«sio patalpomis, neturėjo galimybės į jį patekti.

Atsakovas A. P. turi savo buto Nr. 5 nekilnojamojo turto duomenų bylÄ Nr. 58, kuriÄ sudarė VÄ® „Registrų centras“ 1992 m., koregavo 1999 m. Joje patalpų eksploatacijos lentelėje , sudarytoje 1992 m liepos 7 d. buto privatizavimui jau buvo įtrauktos dvi rÅ«sio patalpos R-l bei R-2. Pakitimai bylutėje registruoti 1999-11-02 ir pagal situacijos planÄ akivaizdžiai eksplikuota gyvenamo namo 2A2p priestato 2AI/p tęsinys į po namu esančias rÅ«sio patalpas bei patalpų eksploatacijos lentelėje rÅ«sio patalpos R-l, R-2 pavadintos tik sandėliais.

Įėjimas į rÅ«sio patalpas suformuotas tik iÅ¡ atsakovui priklausančio gyvenamo namo priestato. Priestato statyba teisėta, įregistruota nekilnojamojo turto registre. 1999-11-02 prieÅ¡ registruojant rekonstrukcijÄ buvo sudaryti buto Nr. 5 duomenų atnaujinimai, patalpų eksploatacijoje vėl įtrauktos minėtos patalpos ir planuose po buto patalpomis įtraukta patalpa R-l/19,20 kv. m ploto sandėlis bei antra patalpa R-2/15,60 kv. m ploto sandėlis, iÅ¡ viso nurodyta 34,80 kv. m. 1999-11-09 komisijos priėmimo aktas patvirtina, kad priimta naudoti iÅ¡ viso 92,93 kv. m, t. y. apimant ir rÅ«sio abiejų patalpų plotÄ kaip ir buvo nurodyta projekte, kaip ir buvo nurodyta 1999-11-02 atliktuose kadastriniuose matavimuose.

Pripažintina, kad patalpos R-l, R-2 yra įgytos pagal 1999-11-09 kavinės-baro ir priestato rekonstrukcijos gyvenamajame name 2A2/p (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti aktÄ . VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad atsakovui baras–kavinė priklauso su rÅ«siu. RÅ«sio patalpos nėra ieÅ¡kovo buto priklausinys, jos negalėjo bÅ«ti įtrauktos pirkimo pardavimo dokumentuose, banko ar vertintojų sudarytuose patalpų vertinimo dokumentuose patalpų eksploatacijos lentelėse. RÅ«sio patalpos pardavėjo Kauno Darbininkų sÄ jungos nebuvo perduotos ieÅ¡kovui pirkimo–pardavimo sutartimi, nebuvo pateiktos apžiÅ«rai.

Pripažintina negaliojančia ieÅ¡kovo ir atsakovės Kauno darbininkų sÄ jungos sudarytos pirkimo pardavimo sutarties dalis dėl rÅ«sio. Pardavėjas galėjo parduoti tik tai, kÄ jis buvo įgijęs pagal 2000 m rugpjūčio 24 d Negyvenamų patalpų perdavimo-priėmimo aktÄ Nr.

13. Å is aktas apibrėžia pardavėjo turėtas nuosavybės teises: 78,82 kv. m negyvenamos patalpos (duomenys neskelbtini). Kadangi pardavėjas nebuvo įgijęs ir niekada nevaldė rÅ«sio patalpų, todėl negalėjo bÅ«ti iÅ¡duota 2016-05-03 VÄ® „Registrų centras“ pažyma sandoriui, apibÅ«dinanti patalpas/butÄ kaip su rÅ«siu. Teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus. Atsakovė VÄ® „Registrų centras“ atsiliepimu prašė bylos dalį dėl 2016-05-03 VÄ® „Registrų centras“ Kauno filialo duomenų patikslinimo sandoriui panaikinimo nutraukti arba atmesti kaip nepagrįstÄ , dėl likusių prieÅ¡ieÅ¡kinio ir ieÅ¡kinio reikalavimų spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad nuosavybės teisės į ieÅ¡kovui priklausantį butÄ pirmÄ kartÄ buvo iÅ¡vieÅ¡intos 2016-04-27, tačiau butas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kadastro duomenų byloje buvo apraÅ¡ytas 1999-12-06 ir jo duomenys į Nekilnojamojo turto registrÄ Ä¯raÅ¡yti 2000-09-12, tuo metu užfiksuota, kad butas yra su rÅ«siu. PaaiÅ¡kina, kad atsakovui A. P. po rekonstrukcijos darbų rÅ«sio patalpos nebuvo priskirtos kavinės–baro pagrindiniam ir pagalbiniam plotui, jas įvardijo tik rÅ«sio patalpomis.

Papildomai nurodė, kad Å¡iuo metu yra įregistruoti 2017-01-11 gyvenamojo namo 1A2p, adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Inventora“ matininkės nustatyti kadastro duomenys, pagal kuriuos į Å¡io namo bendrÄ plotÄ patenka abi rÅ«sio patalpos. Atsakovės nuomone reikalavimas dėl 2016-05-03 VÄ® „Registrų centras“ Kauno filialo atlikto duomenų sandoriui patikslinimo panaikinimo yra perteklinis, nes nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus, teismo sprendimas yra pagrindas iÅ¡registruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotas daiktines teises ar kitus įraÅ¡us.

Atsakovė Kauno darbininkų sÄ junga atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovei nuosavybės teisės į butÄ su rÅ«siu, esančiu (duomenys neskelbtini), įregistruotos 200007-20 Profesinių sÄ jungų turto paskirstymo įstatymo pagrindu, kuriuo remiantis buvo iÅ¡duotas 2000-08-24 priėmimo–perdavimo aktas Nr.

13. PasiraÅ¡ant aktÄ atsakovas buvo susipažinęs su buto 1999-12-06 apraÅ¡ymu kadastro duomenų byloje, kur buvo nurodyta, kad butas yra su rÅ«siu. Teigia, kad buvo kelis kartus kreiptasi į atsakovÄ A. P. dėl rÅ«sio patalpų atlaisvinimo. Pažymi, kad jis informavo ieÅ¡kovÄ , kad ginčo dėl nuosavybės teisės į rÅ«sio patalpas nėra, tačiau yra su valdymu susijusių problemų. Tokia situacija ieÅ¡kovÄ tenkino. Trečiasis asmuo D. M. teismo posėdžio metu paliko reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytÄ terminÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys atmestinas, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2016-05-10 ieÅ¡kovas ir atsakovė Kauno darbininkų sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios dalykas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buto, kuriame nurodoma, kad butas su rÅ«siu (el. b. t. 1, l. 133–134). 2010-03-15 (duomenys neskelbtini), pagrindinio pastato visais plotų eksplikacija (el. b. t. 1, l. 14–17).

Ieškovo ir AB „Šiaulių bankas“ sudaryta būsto kredito sutartis Nr. B-2017-6475-09(el. b. t. 1, l. 39–51). Ieškovo ir AB „Šiaulių bankas“ 2017-02-15 pasirašyta sutartinė hipoteka (el. b. t. 1, l. 52–57). Ieškovo ir atsakovo susirašinėjimas el. paštu (el. b. t. 1, l. 58–59). Atsakovo A. P. ir D. V. sutartis (el. b. t. 1, l. 82). Buto rekonstravimas pritaikant kavinei–barui projekto korektūra (el. b. t. 2, l. 1–55). Rūsių architektūriniai tyrimai (el. b. t. 1, l. 107–111).

Nekilnojamojo turto registro išrašas dėl (duomenys neskelbtini), patalpos–kavinės-baro (el. b. t. 1, l. 155). Nekilnojamojo turto duomenų byla, adresas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 158–171). Atsakovo A. P. 2017-11-15 prašymas VĮ „Registrų centras“ (el. b. t. 2, l. 90). Atsakovo A. P. skundas VĮ „Registrų centras“ (el. b. t. 2, l. 89). VĮ „Registrų centro“ 2018-01-09 raštas Dėl informacijos pateikimo (el. b. t. 2, l. 87–88). VĮ „Registrų centras“ 2018-02-07 raštas Dėl Registro duomenų tikslinimo sandoriui (el. b. t. 2, l. 93–94). 2000-08-24 negyvenamųjų patalpų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 13 (el. b. t. 4, l. 128).

VÄ® „Registrų centras“ 2018-03-29 raÅ¡tas Dėl informacijos apie registre įraÅ¡ytų duomenų iÅ¡taisymÄ pateikimo (el. b. t. 4, l. 131–132). 2000-07-20 Profesinių sÄ jungų turto paskirstymo įstatymas (el. b. t. 4, l. 133–135). Patalpų apžiÅ«ros aktas (el. b. t. 5, l. 96–103). UAB „Inventora“ kadastro ir registro byla, adresas (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 5, l. 115–122). Byloje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimus dėl savo kaip savininko teisės gynimo – iÅ¡keldinti atsakovÄ iÅ¡ rÅ«sio patalpų.

Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad rÅ«sio patalpos priklauso jam, todėl atitinkamai yra negaliojanti ieÅ¡kovo ir atsakovės Kauno darbininkų sÄ jungos sutarties dalis dėl rÅ«sio. Darytina iÅ¡vada, kad sprendžiant ginÄÄ Å¡ioje byloje pirmiausia turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kina dėl ginčo rÅ«sio patalpų priklausymo. Dėl nuosavybės teisės į ginčo rÅ«sio patalpas R1 ir R2 atsiradimo pagrindo. IÅ¡ byloje pateiktos kadastro bylos Nr. 20/208252 nustatyta, kad 1993-06-21 pastato aukÅ¡to plane užfiksuotos dvi patalpos R-1 (19,20) ir R-2 (15,60), adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 2). 1999-12-06 inventorinėse žiniose (duomenys neskelbtini), pastato žymėjimas 1A2/p, paskirtis – gyvenamasis namas, statybos metai 1895 m., prie pastato charakteristikos nurodyta, kad yra rÅ«sys (R) (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 17). 1999-12-06 inventorinėse žiniose (duomenys neskelbtini), pastato žymėjimas 2A2/p, paskirtis – gyvenamasis namas, statybos metai 1895 m., prie pastato charakteristikos nurodyta, kad yra rÅ«sys (R) (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 18).

Pastato vidaus ploto eksplikacijoje sudarytoje 1999-12-06 (duomenys neskelbtini), žymėjimas 1A2/p, nurodyta, kad rūsys R, plotas 15,60 kv. m (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 25). Pastato vidaus ploto eksplikacijoje sudarytoje 1999-12-06 (duomenys neskelbtini), žymėjimas 2A2/p, nėra nurodyta rūsio patalpų (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 26). 2002-02-04 pagalbinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenyse (duomenys neskelbtini), rūsio patalpų nėra nurodyta (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 55). 2005-01-21 sudarytoje Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo 1A2/p vidaus plotų eksplikacijoje nurodyta, kad yra viena rūsio patalpa, plotas 15,60 kv. m, taip pat detalizuojamos visų butų patalpos, kadastro duomenys fiksuoti 2004-12-30 (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 93, 94). 2007-01-31 sudarytoje Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo 1A2/p vidaus plotų eksplikacijoje nurodyta, kad yra dvi rūsio patalpos R1 (plotas 19,20 kv.

m) ir R2 (plotas 15,60 kv. m), taip pat detalizuojamos visų butų patalpos, kadastro duomenys fiksuoti 2007-01-25 (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 118, 120). 2010-03-15 sudarytoje Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo 1A2/p vidaus plotų eksplikacijoje nurodyta, kad yra dvi rūsio patalpos R1 (plotas 19,20 kv.

m) ir R2 (plotas 15,60 kv. m), taip pat detalizuojamos visų butų patalpos, kadastro duomenys fiksuoti 2010-03-15 (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 118, 153). Atsakovas reiÅ¡kia pretenzijas į rÅ«sio patalpas R1 ir R2, kaip įgytas sandorio pagrindu bei buto rekonstrukcijos bÅ«du. Atsakovas A. P. butÄ Ä¯sigijo 1992 m. Å¡io buto rekonstrukcija atlikta 1999 m. Atsakovui sudarant 1992-08-14 pirkimo–pardavimo sutartį tuo metu galiojusi 1964 m. CK penkioliktojo skirsnio redakcija reglamentavo nuosavybės teisių atsiradimÄ ir pasibaigimÄ , 149 straipsnyje buvo nustatyta, jeigu perleidžiamas daiktas turi bÅ«ti registruotas, tai nuosavybės teise atsiranda nuo registravimo momento.

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad atsakovas A. P. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) įsigijo 1992-08-14 iÅ¡ D. V.. Å ioje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovas A. P. pirko 34,91 kv. m butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (sutartyje rÅ«sio patalpos nebuvo identifikuotos, nurodyta tik tai, jog butas yra mÅ«riniame gyvenamajame name su rÅ«siu). 1992-08-04 teisinių pataisų registravimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad butas (duomenys neskelbtini) 34,91 kv. m, bendro ploto, 19,10 kv. m, gyvenamo ploto, 0,025 7J2/p (kadastro bylos Nr. 20/101936 l. 5, 6).

AnalogiÅ¡ki duomenys buvo fiksuoti ir buvusiai savininkei D. V., kuri įsigijo butÄ privatizacijos bÅ«du. IÅ¡ kadastro bylos Nr. 20/101936 nustatyta, kad D. V. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pirko 1992-08-05 iÅ¡ Kauno miesto valdybos. Å ioje sutartyje nurodyta, kad pagal buto įkainojimo aktÄ patvirtintÄ miesto valdybos 1992-08-05 Nr. 22345 pardavėjas pardavė o pirkėjas pirko vieno kambario butÄ Nr. 5, kurio bendras plotas 34,91 kv. m, bei Å«kinius pastatus 7J2/p perkama 0,025 dalis, esančius (duomenys neskelbtini). 1992-08-05 teisinių pataisų registravimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini), 34,91 kv. m bendro ploto, 19,10 kv. m gyvenamo ploto, be rÅ«sio, Å«kiniai pastatai 0,025 7J2/p. (kadastro bylos Nr. 20/101936 l. 1, 2).

Darytina iÅ¡vada, kad duomenų dėl rÅ«sio patalpų, jų priklausymo, perleidimo ar pan. nėra nurodyta nei D. V. sudarytoje sutartyje nei atsakovo A. P. sutartyje. Teismo vertinimu, sprendžiant aplinkybę ar rÅ«sio patalpos turėjo bÅ«ti nurodomas pirkimo–pardavimo sutartyje, ar turėjo bÅ«ti vertinamos, kaip daikto priklausinys, bÅ«tina įvertinti tuo metu galiojusius teisės aktus. Siekiant nustatyti, kam privatizavimo metu perėjo nuosavybės teisė į negyvenamÄ sias patalpas daugiabučiuose namuose, bÅ«tina įvertinti, ar buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir kitomis patalpomis, turėjo teisę Å¡ias privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnį ir Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 5, 12 papunkčius.

Buto nuomininkai turėjo Å¡iÄ teisę, jeigu rÅ«siuose įrengti sandėliukai, kÅ«rybinės dirbtuvės ar kitos patalpos buvo įtrauktos į buto inventorizavimo bylÄ kaip buto priklausiniai (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 304.2.1 punktas), o negyvenamosios patalpos, įrengtos privatizuojamų gyvenamųjų namų rÅ«siuose, pusrÅ«siuose ir palėpėse, įtrauktos į miesto (rajono) valdybų ir organizacijų balansÄ , galėjo bÅ«ti privatizuojamos Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka (Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. protokolo Nr. 304.2.3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2003; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2005; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012 kt.).

Faktinio pobūdžio aplinkybė, butas buvo privatizuotas su priklausiniu ar be, nustatoma iš privatizavimo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v. G.Š.ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2003, 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. R.K., bylos Nr. 3K-3-418/2004). Nagrinėjamu atveju, iš pateiktų įrodymų matyti, kad 1992-08-05 D.

V. pirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 34,91 kv. m, bei Å«kinių pastatų 7J2/p dalis, t. y. perkama 0,025 dalis. Å i sutartis yra standartinės formos, todėl joje yra grafos dėl Å«kinių pastatų ir dėl rÅ«sio, tačiau užpildyta grafa tik dėl Å«kinio pastato (0,025 dalies 7J2/p). be to, 1992-08-05 iÅ¡vadoje nurodyta, kad butas yra be rÅ«sio. Tokio faktinio pobÅ«džio aplinkybė leidžia dalyti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad D. V. privatizacijos metu rÅ«sio patalpų neįgijo.

Atsakovo A. P. ir D. V. sudarytoje sutartyje duomenų apie perleidžiamas rūsio patalpas ar jų dalis taip pat nėra, t. y. 1992-08-14 sutartyje perleidžiami atsakovui A. P. objektai nurodomi tokie patys, kaip ir D. V. 1992-08-05 sutartyje. Kadastro byloje Nr. 20/101936 esančiame asmens nuosavybės fondo techniniame pase fiksuoti duomenys, t. y. patalpų eksploatacija nurodytos patalpos R1 ir R2, kurios pavadintos sandėliais ir bendras jų plotas nurodomas 34,80 kv. m, duomenų data 1999-11-02 (kadastro bylos Nr. 20/101936 l. 9).

Duomenų apie atsakovui pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytas 0,025 Å«kinio pastato 7J2/p dalis Å¡ioje patalpų eksploatacijoje taip pat nėra. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad Å¡iame dokumente nurodomų patalpų plotas atitinka rÅ«sių plotÄ , negali bÅ«ti pagrindu pripažinti atsakovui nuosavybės teisių į ginčo rÅ«sio patalpas. Kadangi nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas yra pirkimo–pardavimo sutartis, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas A. P. Å¡io sandorio pagrindu neįgijo nuosavybės teisių į rÅ«sio patalpas.

Atsakovo nurodomos faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kad jis vienas naudojosi Å¡iomis patalpomis, ir vienintelis gali pateikti į jas, Å¡iuo metu ten laikomi daiktai, kiti asmenys niekada nėra reiÅ¡kę pretenzijų ir pan., laikytinos nesukuriančiomis nuosavybės teisių nei pagal 1964 m., nei pagal Å¡iuo metu galiojančio CK nuostatas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas A. P. byloje pateikia 1993-06-11 L. G. raÅ¡tÄ , kuriame nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Nr. 21 gyventojai neprieÅ¡tarauja, kad atsakovas A.

P. privatizuotų ir sutvarkytų rÅ«sį, esantį po namu (el. b. l. 7, 42). IÅ¡ Å¡io raÅ¡to turinio galima suprati, kad rÅ«sys pats atsakovas A. P. turėjo suprasti, kad rÅ«sys nebuvo privatizuotas, t. y. rÅ«sio patalpos nepriklausė konkrečiam butui. Duomenų, kad bÅ«tų sudaryti papildomi sandoriai dėl rÅ«sio patalpų, byloje nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovui A. P. sandorio pagrindu nuosavybės teisės į rÅ«sio patalpas neperėjo. Atsakovas nurodo ir kitÄ jo nuosavybės į rÅ«sio patalpas atsiradimo pagrindÄ buto rekonstrukcijÄ .

Atsakovas 2018-02-01 pateikdamas patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad tikslinamas reikalavimas, taip reiÅ¡kiamas naujas reikalavimas. Å iuo procesiniu dokumentu atsakovas praÅ¡o pripažinti patalpas R-1 (19,20 kv.

m) ir R-2 (15,60 kv. m), esančias (duomenys neskelbtini), negyvenamų patalpų–kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), dalimi įgyta 1999-11-09 kavinės–baro su priestatu rekonstrukcijos priėmimo naudoti aktu. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad rekonstrukcijos bÅ«du jis įgijo ir ginčo rÅ«sio patalpas, priminio prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl patalpų pripažinimo priklausiniu atsakovo nebepalaikomas, todėl Å¡ioje byloje reikalavimo pagrįstumas, pripažinti rÅ«sio patalpas atsakovo nekilnojamojo turto dalimi, nėra vertinamas.

Byloje atsakovas pateikė duomenis dėl jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos į negyvenamas patalpas – Buto rekonstravimas pritaikant kavinei–barui projekto korektÅ«ra (el. b. t. 2, l. 1–55). Minėtose dokumentuose 1999-09-02 Nr. 913 paraiÅ¡koje nurodoma, kad koreguojamas esamas projektas, keičiant patalpų paskirtį iÅ¡ gyvenamųjų į kavinę–barÄ , t. y. prie planuojamos statybos apraÅ¡ymo nurodoma, kad ketinama perplanuoti (el. b. t. 2, l. 5). Atitinkamai pateikti duomenys reikiamų institucijų ir gyventojų sutikimai, kad dėl patalpų paskirties keitimo į negyvenamas, kad bÅ«tų kavinės patalpos ir pan. (el. b. t. 2, l. 15–22).

Aiškinamajame rašte nurodomi, kokie darbai atliekami keičiant patalpų paskirtį (el. b. t. 2, l. 35). Grafinėje dalyje nėra nurodomi, atvaizduojami jokie darbai susiję su rūsiais. Vien ta aplinkybė, kad buvo atlikti istoriniai rūsių tyrimai, negali būti laikoma, kad rekonstrukcijos darbai apėmė ir rūsio patalpas. Atsakovo A. P. atlikti darbai priimti – 1999-11-09 Pastato kavinės–baro ir priestato rekonstrukcijos gyvenamajame name 2A2/p (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti aktu. Šiame akte fiksuotas bendras plotas 81,26 kv. m, tačiau Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymėjime 1999-12-16 patalpos pastate, kurios pavadinimas maitinimo/Kavinė–baras su rūsiu, bendras plotas nurodomas 46,46 kv. m.; taip pat nurodytas pagalbinis pastato, pavadinimas ūkinis pastatas, 25/1000 dalis, užstatytas plotas 93,45 kv. m.

Teismo vertinimu svarbia aplinkybe laikytina tai, kad rekonstrukcijos priėmimo naudoti akto sudarymo metu apskritai jokie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) Nr. 21 ir Nr. 23, Kaune kadastriniai duomenys nebuvo atlikti, t. y. pirmieji šių statinių kadastriniai duomenys fiksuoti 1999-12-06, kuriuose buvo fiksuota tik viena rūsio patalpa pastatui (duomenys neskelbtini) Nr.

21. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, įvertinti, kodėl skiriasi atsakovui A. P. priskirtinų patalpų dydžiai, t. y. Å¡iuo atveju, kodėl neatitinka rekonstrukcijos priėmimo akte ir registracijos pažymėjime nurodomi plotai, taip pat pastato atliktuose kadastriniuose matavimuose fiksuotos aplinkybės. Teismas nurodo, kad pagal rekonstrukcijos metu galiojusio statybos įstatymo 2 straipsnio nuostatas, rekonstravimu buvo laikoma statybinė veikla, kurios tikslas iÅ¡ esmės pertvarkyti esamÄ statinį.

Vadovaujantis tokiomis teisinėmis nuostatomis, pripažintina, kad rekonstrukcijos, pertvarkant patalpÄ , negali įgyti daugiau teisių, nei asmuo turėjo iki rekonstrukcijos. Teismas anksčiau pasisakė, kad atsakovui sandorių pagrindu nuosavybės teisė į rÅ«sius ar dalį rÅ«sių neperėjo. Atitinkamai rekonstrukcijos bÅ«du turima nuosavybės teisės apimtis nepasikeitė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad nei pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nei pagal Å¡iuo metu galiojančias teisė normas atsakovas nuosavybės teisės į rÅ«sius neįgijo.

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino atsakovo reikalavimams. IeÅ¡kovas praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį atsakovo reikalavimui dėl rÅ«sio patalpų pripažinimo kavinės baro dalimi. Teismas nurodo, kad ieÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę (CK 1.124 straipsnis). IeÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų.

Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija).IeÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu.

BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

Lietuvos katalikų mokytojų sÄ junga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008). Tiek pagal ginčo materialiųjų santykių atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 86 straipsnį, tiek pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarÄ jÄ aplinkybę jis turi įrodyti.

Nagrinėjamu atveju atsakovas įsigijo nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 1992-08-14 sutartimi, Å¡ias patalpas rekonstravo 1999 m., t. y. 1999-11-09 suraÅ¡ytas pastato kavinės–baro ir priestato rekonstrukcijos gyvenamajame name 2A2/p (duomenys neskelbtini) priėmimo naudoti aktas, Å¡io akto pagrindu atlikta registracija vieÅ¡ajame registre 1999-12-16 (kadastro bylos Nr. 20/101936 l. 16). Å iame pažymėjime nurodoma, Å¡ios kavinės baro su rÅ«siu patalpos: 5-1/1,44 kv. m, 5-2/2,2,07 kv. m, 5-3/3,28 kv. m, 5-4/4,49 kv. m, 5-5/12,51 kv. m, 5-6/1,09 kv. m, 5-7/21,58 kv. m.

Darytina išvada, kad šiame pažymėjime patalpos, kaip rūsiai, nenurodomos, neidentifikuojamos, neišskiriamos ar pan. Teismo vertinimu, atsakovas, kaip atidus, rūpestingas, apdairus asmuo turėjo suprati, kad nei iki rekonstrukcijos, nei po jos jis netapo rūsio patalpų savininku. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad vėliausiai ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo duomenų įregistravimo viešajame registre – 1999-12-16. Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas trijų metų senaties terminas, tačiau jis nebuvo pasibaigęs iki CK įsigaliojimo 2001-07-01.

CK patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikomi CK nustatyti ieÅ¡kinio senaties terminai, jeigu įsigaliojimo metu jie nebuvo pasibaigę; iki kodekso įsigaliojimo praėjusi ieÅ¡kinio senaties termino dalis įskaitoma į kodekse nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å iuo metu CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato bendrÄ jį deÅ¡imties metu ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Ä®vertinus aptartas aplinkybes pripažintina, kad atsakovui reikalavimui pareikÅ¡ti senaties terminas pasibaigė 2009-12-16, o jis reikalavimÄ teisme pareiÅ¡kė 2018-02-01, t. y. praėjus daugiau kaip aÅ¡tuoniems metams.

Teismas nurodo, kad ieÅ¡kinio senaties termino praleidimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti atsakovo reikalavimÄ . Dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Atsakovas A. P. nurodo, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės Kauno darbininkų sÄ jungos pirkimo–pardavimo sutarties dalis dėl rÅ«sio patalpų turi bÅ«ti pripažinta negaliojanti, nes pardavėjas negalėjo perleisti daugiau teisių nei pats turėjo. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas nenurodė teisinio ieÅ¡kinio pagrindo, tokiu bÅ«du apsunkino ieÅ¡kovo gynimÄ si nuo pareikÅ¡to reikalavimo.

Pirmiausia teismas nurodo, kad CPK 135 straipsnyje nustatyta pareiga ieÅ¡kovui nurodyti ieÅ¡kinio dalykÄ ir jo faktinį pagrindÄ , tačiau nenustatyta pareigos nurodyti teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ . Teismas pažymi, kad nustatyti, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovo subjektinės teisės turėtų bÅ«ti apgintos ir nurodyti konkrečiÄ pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ Ä¯tvirtinančiÄ teisės normÄ , turi bylÄ nagrinėjantis teismas, vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kinio dalyku. Kitaip tariant, ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje V.

P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-598/2009). Minėta, kad, tik tinkamai kvalifikavęs Å¡alių teisinį santykį, teismas gali Å¡iems santykiams taikyti materialiosios teisės normas, nustatančias, be kita ko, ir pažeistų teisių gynimo bÅ«dus. Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimÄ teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismui privalu kvalifikuoti Å¡alis siejančius teisiniu santykius pagal faktines aplinkybes, t. y. Å¡alių iÅ¡sakyta pozicija dėl teisinio bylos aplinkybių vertinimo teismo nesaisto.

Esant tokio pobÅ«džio teisiniam reglamentavimui, rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) nebuvo pažeistas, juo labiau, kad ieÅ¡kovas buvo atstovaujamas net dviejų teisininkų. Pagal atsakovo nurodytas faktinio pobÅ«džio aplinkybes procesiniuose dokumentuose ir teismui duotus paaiÅ¡kinimus pripažintina, kad sandorio dalies nuginčijimas grindžiamas ta faktine aplinkybe, kad atsakovė Kauno darbininkų sÄ junga neturėjo nuosavybės teisės į rÅ«sio patalpas atitinkamai, jų negalėjo perleisti ir naujajam savininkui – ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovas teigia, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį pagal vieÅ¡ojo registro duomenis buvo nurodyta, kad butas yra su rÅ«siu, atitinkamai Å¡ios nuostatos buvo perkeltos ir į pirkimo–pardavimo sutartį. Buvusiam turto savininkui Kauno darbininkų sÄ jungai rÅ«sio patalpos priklausė, kad patalpų priklausinys, tik buvo apribotos teisės naudotis Å¡iomis patalpomis dėl atsakovo A. P. veiksmų. Teismas nurodo, kad CK 1.80 straipsnis nustato, jog imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.

Å iuo atveju imperatyvios CK 4.37 ir 6.317 straipsnių nuostatos reikalavo, jog atsakovas perleisdamas negyvenamas patalpas su rÅ«siu ieÅ¡kovui patvirtintų ir garantuotų, jog nuosavybės teisės į rÅ«sio patalpas priklauso tik jam. To nepadarius, yra pagrindas taikyti CK 6.307 straipsnio 1 dalį, kuri reglamentuoja teisinius padarinius, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktÄ â€“ tokia sutartis gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieÅ¡kinį. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalyje pateiktÄ pirkimo–pardavimo sutarties sÄ vokÄ spręstina, kad vienas iÅ¡ esminių tokios sutarties požymių yra pardavėjo įsipareigojimas perduoti daiktÄ kito asmens nuosavybėn. Pardavėjo pareiga perduoti daiktÄ apima ir jo pareigÄ patvirtinti daikto nuosavybės teisę.

CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nustatyta garantijos pagal įstatymÄ taisyklė reiÅ¡kia, kad ne tik perduodamo daikto kokybė, bet ir jo nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui, yra vienas esminių reikalavimų jam vykdant pareigÄ perduoti daiktÄ . Taigi, pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas daiktas jam priklauso nuosavybės teise. Tinkamas pardavėjo pareigos patvirtinti daikto, kuris yra pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, nuosavybės teisę vykdymas reglamentuojamas CK 6.321 straipsnyje. Pardavėjas turi patvirtinti ne tik tai, kad jis turi nuosavybės teisę į daiktÄ , bet ir tai, jog jo nuosavybės teisės į daiktÄ neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos.

Taigi įstatyme nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę, pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra nepaisant to, ar tokia garantija sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymÄ ). Å ios įstatymo nuostatos, be kita ko, reiÅ¡kia, kad, byloje kilus ginčui dėl daikto nuosavybės teisės, bÅ«tent pardavėjui tenka naÅ¡ta įrodyti, jog jis buvo daikto savininkas daikto perdavimo metu ir jog jis perdavė nuosavybės teisę daikto pirkėjui.

Tokia iÅ¡vada, be kita ko, daroma remiantis tuo, kad paskutinis daikto pirkėjas paprastai nėra susijęs teisiniais santykiais su asmeniu, iÅ¡ kurio pardavėjas įsigijo daiktÄ , todėl neturi arba turi labai ribotas galimybes įrodyti arba paneigti pardavėjo nuosavybės teisės įgijimÄ . Pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktÄ nebÅ«damas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymus, gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieÅ¡kinį (CK 6.307 straipsnio 1 dalis).

I. M. K. jam priklausantį butÄ su rÅ«siu (duomenys neskelbtini), įsigijo iÅ¡ atsakovės Kauno darbininkų sÄ jungos, kuriai nuosavybės teisės buvo įregistruotos 2000-07-20 Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų turto paskirstymo įstatymo Nr. VIII-1890 ir 2000-08-24 priėmimo–perdavimo akto Nr. 13 pagrindu. Å iame nurodyta, kad atsakovė Kauno darbininkų sÄ junga priima į balansÄ (nuosavybę) 78,82 kv. m negyvenamÄ sias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), patalpų balansinė vertė 6759,76 Lt.

Jokių papildomų duomenų, dokumentų nei šalys, nei atsakovė VĮ „Registrų centras“ negalėjo pateikti. Duomenų, įrašų, prierašų ar pan., kad šios negyvenamosios patalpos turi priklausinių nėra pateikta. Ieškovas nurodė, kad 2000-08-24 akto surašymo metu viešajame registre buvo jau buvo įrašas, kad butas yra su rūsiu, todėl atsakovei minėtu aktu butas buvo perleistas su rūsiu. Be to, kas šiuo atveju reikšminga, kad nėra jokių duomenų, nuo kada faktiškai, realiai ir kokiu būdu atsakovė naudojosi negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), ar faktiškai valdė, galėjo valdyti rūsio patalpas.

Pastebėtina, kad 2000-08-24 akto surašymo metu, vienintelis pateikimas į rūsio patalpas buvo tik per atsakovui A. P. priklausančios kavinės patalpas. Be to, 2000-08-24 akte 78,82 kv. m., negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Nr. 21-1, Kaune, balansinė vertė nurodoma 6759,76 Lt, tuo tarpu pagal kadastro bylos Nr. 20/208252 duomenis vien rūsio vertė po 1999-12-06 atliktu kadastrinių matavimų buvo nurodoma 6383 Lt (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 48). Darytina prielaida, jeigu 2000-08-24 aktu buvo perduotos ir rūsio patalpos, tai atitinkami turėjo būti nurodoma didesnė perduodamo turto vertė.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes pripažintina, kad nei 2000-07-20 Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų turto paskirstymo įstatyme Nr. VIII-1890, nei jo pagrindu suraÅ¡ytame 2000-08-24 priėmimo–perdavimo akte Nr. 13, duomenų apie patalpų priklausinius – rÅ«sio patalpas, nėra. Darytina iÅ¡vada, kad vien ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e, atitinkamai nekilnojamojo turto pažymoje, prieÅ¡ ieÅ¡kovui ir atsakovei Kauno darbininkų sÄ jungai sudarant sutartį, buvo nurodyta, kad butas su rÅ«siu, nepatvirtina atsakovės Kauno darbininkų sÄ jungos nuosavybės teisės į rÅ«sio patalpas.

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis – iÅ¡vieÅ¡inti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, t. y. registras atlieka tik iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , juo nėra sukuriamos nuosavybės teisės. Duomenų apie nekilnojamuosius daiktus iÅ¡vieÅ¡inimas nenulemia ir nereiÅ¡kia, kad daikto savybės ar kriterijai yra bÅ«tent tokie; iÅ¡vieÅ¡inti duomenys nelemia daikto likimo, atitinkamai ir priklausymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2011). Šiuo atveju reikšmingi ir atsakovės VĮ „Registrų centro duoti paaiškinimai byloje. Atsakovė VĮ „Registrų centras“ teismo posėdžio metu nurodė, kad kadastriniai matavimai, tiek nuosavybės teisių registravimo dokumentai yra dviprasmiški ir per eilę metų yra atsiradę netikslumų. 1999-12-06 atliktuose matavimuose rūsio patalpos yra po abejais namais (E(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).

Inventorinėse žiniose nurodoma, kad abu pastatais turi rūsį. Vidaus plotų eksplikacijos lentelėje gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rūsiai nėra priskiriami prie konkretaus buto, o (duomenys neskelbtini), rūsio patalpos nėra nurodomos. 2004 m. atlikti matavimai tik (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, kuriuose nurodomas vienas rūsys – 15,60 kv. m. Vėlesniuose matavimuose, t. y. 2007 m., 2010 m., 2017 m. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo rūsiai nurodomi 34,80 kv. m. Atsakovės vertinimu rūsio plotas padidėjo, nes buvo priskirta patalpa iš kito namo.

Pačios atsakovės vertinimu tokia situacija negalėjo bÅ«ti, tačiau tokie buvo patiekti kadastriniai matavimai, už kurių teisingumÄ atsako matavimus atlikę matininkai. Atsakovo A. P. nuosavybės įsigijimo dokumentuose nėra nurodomos jokios rÅ«sio patalpos. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodomas rÅ«sys, tačiau, kokiu pagrindu atlikti Å¡ie duomenys, negalėjo paaiÅ¡kinti. IeÅ¡kovo nuosavybės įsigijimo dokumentuose nurodoma, kad yra rÅ«sys, tačiau atsakovės Kauno darbininkų sÄ jungos nuosavybės dokumentuose nėra duomenų, kad jiems buvo perleistas, priskirtas rÅ«sys.

IeÅ¡kovui Å¡iuo metu priklausantis butas buvo apraÅ¡ytas 2000 m. ir tuo metu jis buvo apraÅ¡ytas su rÅ«siu, tačiau kodėl tokie duomenys buvo padaryti atsakovės VÄ® „Registrų centras“ negalėjo paaiÅ¡kinti. Nuosavybės teisė atsakovei Kauno darbininkų sÄ jungai įregistruota 2016 m., tuo metu atsirado duomenys, kad butas yra su rÅ«siu. Atitinkamai Å¡ie duomenys buvo pateikti sudarant sandorį ieÅ¡kovui ir atsakovei Kauno darbininkų sÄ jungai (Teismo posėdžio 2018-07-10 garso įraÅ¡o 2 val. 20 min.

– 2 val. 32 min.). Atsakovė VÄ® „Registrų centras“ nurodė, kad konkrečios rÅ«sio patalpos R1 ir R2 Å¡iuo metu nėra priskirto nė vienam butui. Atsakovė taip pat patvirtino, kad nėra jokio dokumento, kurio pagrindu ieÅ¡kovui Å¡iuo metu priklausantis butas buvo apraÅ¡ytas su rÅ«siu. Galimai programiÅ¡kai keliant iÅ¡ popierinių bylų į sistemÄ butui buvo priraÅ¡ytas rÅ«sys, kodėl tokia situacija atsirado negali paaiÅ¡kinti. Å iuo metu ieÅ¡kovui priklausančiam butui rÅ«sys buvo priskirtas 2000 m., tokie duomenys matosi atsakovės VÄ® „Registrų centras“ programoje, tačiau objektyvia forma jokie papildomi dokumentai VÄ® „Registrų centrui“ nebuvo pateikti dėl duomenų tikslinimo, kadastrinių matavimų byloje tokie duomenys nesimato (Teismo posėdžio 2018-07-10 garso įraÅ¡o 2 val. 35 min.

– 3 val. 20 min.). Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovei Kauno darbininkų sÄ jungai 2000-07-20 Lietuvos Respublikos profesinių sÄ jungų turto paskirstymo įstatymo Nr. VIII-1890 ir 2000-08-24 priėmimo–perdavimo akto Nr. 13 pagrindu nuosavybė į rÅ«sio patalpas nebuvo sukurta. Nuo minėto akto iki sutarties su ieÅ¡kovu sudarymo duomenų, kad papildomai buvo įsigytos rÅ«sio patalpos nėra pateikta. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė Kauno darbininkų sÄ junga sudarydama sutartį su ieÅ¡kovu neturėjo nuosavybės teisių į rÅ«sio patalpas, atitinkamai jų negalėjo ir perleisti, tuo buvo pažeistos CK 6.307 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio nuostatos.

Be to, ieÅ¡kovo ir atsakovės Kauno darbininkų sÄ jungos sudarytoje sutartyje nurodyta, kad perkamas butas (2016-05-10 sutarties 2.1 p., el. b. t. 1, l. 126). Pagal sutartyje nurodytus daikto charakterizuojančius požymius nurodoma, kad nekilnojamasis daiktas – butas, pastaba su rÅ«siu. Jokių papildomų duomenų identifikuojančių rÅ«sį, rÅ«sio patalpas ar pan. nėra, nors juo metu jau atlikti net keli kadastriniai pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir rÅ«sio patalpos buvo identifikuojamos indeksais R1 ir R2.

Pagal CK 6.396 straipsnio 1 dalies nuostatas nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyti duomenys apie nekilnojamÄ jį turtÄ , kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto vieta nekilnojamajame daikte. Tokios įstatymo nuostatos siejamos su tuo, kad asmuo žinotų, koks turtas jam yra perleidžiamas, atitinkamai su priėmimo–perdavimo akto pasiraÅ¡ymu pagal CK 6.398 straipsnio nuostatas. Pagal atsakovės Kauno darbininkų sÄ jungos ir ieÅ¡kovo sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, Å¡is dokumentas kartu buvo ir priėmimo–perdavimo aktas (sutarties 4.1 p., el. b. t. 1, l. 128).

Darytina iÅ¡vada, kad atsakovė Kauno darbininkų sÄ junga turėjo aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodyti, kokios rÅ«sio patalpos perduodamas kartu su butu. Pagal Å¡alių duotus paaiÅ¡kinimus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas rÅ«sio patalpose nėra buvęs, atsakovas A. P. nurodė, kad po nekilnojamojo turto rekonstrukcijos į rÅ«sio patalpas nebuvo niekas įleistas, t. y. tikėtina, kad atsakovė Kauno darbininkų sÄ junga rÅ«sio patalpose nėra buvusi. IeÅ¡kovas teigia, kad jam priklauso abu rÅ«sio patalpas tuo, kad daugiau nė vienam gyventojui VÄ® „Registrų centras“ nėra registruota buto žyma „su rÅ«siu“, todėl visos esančios patalpos turi bÅ«ti laikomos jo buto priklausinys.

Tokia ieÅ¡kovo pozicija nelaikytina pagrindu leidžiančiu pripažinti, kad asmeniui priėmimo–perdavimo aktu buvo perduotos nuosavybės teises į sutartyje neidentifikuotÄ turtÄ . Bylos nagrinėjimo metu pagal atsakovės VÄ® „Registro centro“ teikus paaiÅ¡kinimus ir pagal faktinę situacijÄ matyti, kad žyma „su rÅ«siu“ yra buvusi ir kitiems butams, pvz. su pirminiu reikalavimu ieÅ¡kovas nurodė, kad rÅ«siai priklauso jam ir trečiajam asmeniui Arvydui A. D.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu trečiajam asmeniui Arvydui A.

D. priklausančio buto žyma „su rūsiu“ buvo panaikinta, nes pati atsakovė VĮ „Registrų centras“ nustatė, kad trečiojo asmens įsigijimo dokumentuose duomenų apie rūsį nėra pateikta. Be to, atidžiai susipažinus su atsakovo A. P. pateiktais rekonstrukcijos dokumentais taip pat yra pateikta buvusių savininkų R. J. ir G. P. B. sutartis (el. b. t. 2, l.

20) dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje yra žyma, kad parduodamas butas yra „su rūsiu“. Šiuo metu Nekilnojamojo turto registro išrašuose ne vienam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) Nr. 23, Kaune, nepriklauso rūsys, apskritai visam pastatui (duomenys neskelbtini) Nr. 23, Kaune, pagal kadastro bylos duomenis Nr. 20/208252 nėra priskirta rūsio patalpų. Įvertinus tokio pobūdžio aplinkybes, pripažintina, kad statinių (duomenys neskelbtini) Nr. 21 ir Nr. 23, Kaune, kadastro bylose yra netikslumų, atitinkamai registracija šiuose pastatuose esančių butų, jų priklausinių ar papildomų patalpų yra netiksli gali neatitikti nuosavybės atsiradimo pagrindu esančių dokumentų.

IeÅ¡kovas nurodo, kad jis yra sÄ Å¾iningas įgijėjas, todėl pagal CK 4.96 straipsnio nuostatas Å¡is turtas negalėtų bÅ«ti iÅ¡ iÅ¡reikalautas. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, pirkimo–pardavimo sutarties objektas, rÅ«sys nebuvo iÅ¡skirtas, taip pat nebuvo įkainotas, realiai, faktiÅ¡kai ieÅ¡kovui nebuvo perduotas, nes negalėjo į jį patekti. Darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas, kaip rÅ«sio savininkas negalėjo įgyvendinti savo, kaip savininko teisių, nes pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo laikomasi 6.396 straipsnio 1 dalies nuostatų susijusių su rÅ«sio patalpomis.

Pagal minėto straipsnio 2 dalį, jeigu pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali bÅ«ti tvirtinama, o patvirtinta – negalioja. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad atsakovas A. P. kreipėsi administracine tvarka dėl klaidos iÅ¡taisymo dėl ieÅ¡kovui priklausančio buto žymos „su rÅ«siu“ panaikinimo. Regionų administracinis teismas 2018-09-10 sprendimu atsakovo A. P. skundÄ atmetė, kaip nepagrįstÄ , nes teismas nenustatė, jog atsakovo A.

P. praÅ¡omi panaikinti duomenys – apie (duomenys neskelbtini), 1 buto abstraktų įraÅ¡Ä apie rÅ«sį, yra paprasta, techninio pobÅ«džio klaida. Darytina iÅ¡vada, kad kita ne ginčo teisenos tvarka Å¡is abstraktaus pobÅ«džio žymuo „su rÅ«siu“ negali bÅ«ti panaikintas, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl sutarties dalies pripažinimo negaliojančia tenkintinas ir pripažintina, kad sudarytos sutarties dalis dėl buto žymos „su rÅ«siu“ negalioja, nes pažeidžia CK 6.307,1.80 ir 6.396 straipsnio nuostatas.

Restitucija negali bÅ«ti taikoma, nes nebuvo iÅ¡skirta, kokia suma buvo sumokėta už rÅ«sio patalpas. Dėl pažymos panaikinimo. Atsakovas praÅ¡o panaikinti 2016-05-03 VÄ® „Registrų centras“ pažymÄ sandoriui, užsakymo Nr. 1126435 dėl (duomenys neskelbtini). Teismas nurodo, kad pagal LR Vyriausybės 2014-04-23 Nutarimo Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ VI skyriaus registro objektų registravimo 20 punkto nuostatas registro duomenys, reikalingi sandoriams atlikti, rengiami naudojantis Registro valdytojo nustatytomis priemonėmis; 21 punkto nuostatos reglamentuoja, kad registro duomenys nekilnojamojo turto sandoriui atlikti tikrinami, kai registro tvarkytojas gauna registro valdytojo nustatytomis priemonėmis suformuotÄ praneÅ¡imÄ apie rengiamÄ sandorį; gavęs šį praneÅ¡imÄ , registro tvarkytojas visais atvejais patikrina registro duomenis; nustatęs, kad į registrÄ Ä¯raÅ¡yti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu Å¡ie duomenys įraÅ¡yti, netikslius, klaidingus duomenis patikslina, iÅ¡taiso arba neiÅ¡samius papildo ir prireikus patikslinęs vidutinę rinkos vertę ir įrašęs energinio naudingumo sertifikato duomenis registre padaro žymÄ apie Å¡ių duomenų patikslinimÄ ;

Å¡i žyma galioja 30 kalendorinių dienų nuo duomenų patikslinimo. Teismas nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu Å¡i pažyma jau negaliojo, nes buvo praėję daugiau nei 30 dienų nuo jos suformavimo. Å i pažyma savo esme negali sukurti civilinių teisinių pasekmių, turėti įtakos atsakovo A. P. interesų apsaugai (CPK 5 straipsnis), be to, iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų atsakovas A. P. siekia nuginčyti rÅ«sio patalpų priskyrimÄ butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30, 31 straipsniai numato privalomÄ iÅ¡ankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkÄ , t. y. teritorinio registro tvarkytojo sprendimas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos turi bÅ«ti skundžiamas centriniam registratoriui, o centrinio registratoriaus – administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administratoriaus subjektų veiksmų nagrinėjančiam teismui.

Šį terminÄ atsakovas yra praleidęs, Å¡ia tvarka pasinaudoti nebegali. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes bylos dalis dėl pažymos panaikinimo nutrauktina (CPK 293 str. 2 punktas). Dėl atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ patalpų. IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia CK 4.98 straipsnio nuostatomis. Teismas nurodo, kad savininko daiktinių teisių gynimo bÅ«dai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytÄ teisinį reglamentavimÄ savininkas gali pažeistas teises ginti reikÅ¡damas negatorinį ieÅ¡kinį (lot. actio negatoria).

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sÄ lygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Teismui panaikinus sutarties dalį, kuria ieÅ¡kovui perleistas butas su rÅ«siu, atitinkamai jis neturi subjektinės teisės reikalauti atlaisvinti rÅ«sio patalpas, nes rÅ«sio patalpos R1 ir R2 nelaikytinos jam priklausančios asmeninės nuosavybės teise.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovas vienasmeniÅ¡kai neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovas iÅ¡sikeldintų iÅ¡ rÅ«sio patalpų R1 ir R2, todėl ieÅ¡kinio reikalavimai atmestini kaip nerodyti (CPK 178 straipsnis). Teismas nurodo, kad jeigu ieÅ¡kovas turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, kad perka butÄ su rÅ«siu ir galimai Å¡ie lÅ«kesčiai buvo pažeisti, tai jis reikalavimus dėl atsakovės Kauno darbininkų sÄ jungos, VÄ® „Registrų centro“ veiksmų gali reikÅ¡ti kitose bylose.

Teismas šioje byloje panaikino sutarties dalį dėl buto abstraktaus įrašo su rūsiu, todėl laikytina, kad ieškovui rūsio patalpos nepriklauso, atitinkamai nepripažino, kad rūsio patalpos priklauso atsakovui A. P.. Teismas nurodo, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl pagalbinių patalpų kartu su butais privatizavimo, yra išaiškinęs kad nors Butų kodekse ir Butų privatizavimo įstatyme nebuvo atskirų normų dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų teisinės priklausomybės, gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimo teisiniai padariniai yra tie, kad namo bendrojo naudojimo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga ir bendrojo naudojimo patalpos tapo to namo butų (ir kitų patalpų) savininkų bendroji dalinė nuosavybė (Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 14–16 punktai, 1995 m. kovo 8 d.

įsigaliojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnis, CK 4.82 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 830–oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Lazdynų būstas“, bylos Nr. 3K-3-200/2007).1995 m. kovo 8 d. įsigaliojusio Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, bendrojo naudojimo namo konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Å io įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje bendrojo naudojimo patalpos buvo apibrėžtos kaip patalpos, nepriskirtos atskiriems savininkams (koridoriai, laiptinės, holai, palėpės, rÅ«siai, pusrÅ«siai), neturinčios tiesioginio funkcinio ryÅ¡io su atskirų savininkų patalpomis. Tokio pobÅ«džio reikalavimai Å¡ioje byloje nebuvo reiÅ¡kiami. Teismas nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra absoliuti teisė (CPK 5 straipsnio 2 dalis). Tačiau Å¡i teisė, kÄ tiesiogiai numato ir CPK 5 straipsnio 1 dalis, turi bÅ«ti įgyvendinama, laikantis įstatymų, tarp jų – ir proceso įstatymo, nustatytų reikalavimų. IeÅ¡kiniui, kaip procesiniam dokumentui, kuriuo įgyvendinama teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, be kitų reikalavimų, yra keliami reikalavimai, numatyti CPK 135 straipsnyje. IeÅ¡kovas reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu, be kita ko, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir patį reikalavimÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

Per Å¡ių procesinių reikalavimų įgyvendinimo prizmę yra realizuojamas dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis). Asmuo, turėdamas pareigÄ laikytis nurodytų reikalavimų, kartu turi nuožiÅ«ros teisę pasirinkti, kaip įgyvendinti Å¡iuos reikalavimus. Tai yra, pats ieÅ¡kovas sprendžia, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis grįsti reiÅ¡kiamÄ materialinį subjektinį reikalavimÄ , kitaip tariant, kaip formuluoti faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , ir kokiu bÅ«du ap(si)ginti galimai pažeistas materialines subjektines teises, kitaip tariant, kaip formuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ .

Teismas yra besÄ lygiÅ¡kai saistomas ieÅ¡kovo pasirinkimu. CPK 265 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų. Nukrypimas nuo ieÅ¡kovo pasirinkimo formuluojant ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ , reiÅ¡kiantis bylos nagrinėjimo ribų peržengimÄ , yra galimas tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai įstatymas numato tokiÄ galimybę, kuri paprastai yra bÅ«tinybė, numatyta siekiant užtikrinti, pavyzdžiui, nepilnamečio vaiko interesus, darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo santykių Å¡alies, interesus, vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 376 straipsnio 3 dalis, 417–418 ir kiti straipsniai).

IeÅ¡kovas privalo suformuluoti ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ . Teismas, savo ruožtu, privalo kvalifikuoti ieÅ¡kinio teisinį pagrindÄ ir iÅ¡spręsti pareikÅ¡to materialinio subjektinio reikalavimo pagrįstumo klausimÄ , tai yra įvertinti pateiktus įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas ginčui iÅ¡spręsti ir ieÅ¡kinys yra tenkintinas ar ne (CPK 260 straipsnis ir 265 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovas reiÅ¡kė negatorinio pobÅ«džio reikalavimÄ dėl atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ rÅ«sio patalpų, tuo tarpu atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti rÅ«sio patalpas jo nekilnojamojo turto – Kavinės/baro, dalimi, atitinkamai panaikinti sutarties dalį dėl žymos „su rÅ«siu“. Byloje nebuvo pareikÅ¡ti reikalavimai dėl rÅ«sio patalpų pripažinimo, kurio nors pastato priklausiniu ar visų namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrÄ ja daline nuosavybe ir pan.

Atitinkamai tokio pobūdžio aplinkybės nėra sprendžiamos, nagrinėjamas šioje byloje, nes tai būtų pareikštų reikalavimų ribų peržengimas, todėl teismas negali pasisakyti dėl rūsio R1 ir R2 priklausymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėto bylinėjimosi išlaidos. Pagal bylos duomenis ieškovo iš viso turėjo šias išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio (el. b. t. 1, l. 64), 5150 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. 6, l. 61–63, el. b. t. 7, l. 68), 300 Eur (el. b. t. 6, l. 64–65), 100 Eur (el. b. t. 7, l. 67) (iš viso teisinai pagalbai apmokėti turėjo 5550 Eur išlaidų).

Pagal bylos duomenis atsakovas turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio (el. b. t.

2. l. 105); 100 Eur (el b. l. t. 2, l. 112); 100 Eur (el. b. t. 2, l. 125) (iÅ¡ viso sumokėjo 275 Eur žyminio mokesčio), 181,50 Eur už patalpų apžiÅ«rÄ (el. b. t. 5, l. 94–95) 400 Eur (el. b. t. 5, l. 194–195), 400 Eur (el. b. t. 6, l. 196); 400 Eur (el. b. t. 7, l. 59–60) iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (iÅ¡ viso teisinei pagalbai apmokėti 1200 Eur). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio reikalavimai atmesti. PrieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl rÅ«sio pripažinimo atsakovo A. P. kavinės–baro dalimi atmestas, dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia – patenkintas, dėl žymos panaikinimo bylos dalis nutraukta.

Atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ , žyminis mokestis ieÅ¡kovui neatlygintinas. Teismas nurodo, kad asmuo turi teisę turėti kelis atstovus byloje, tačiau įvertinus Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamus reikalavimus dviejų atstovų bÅ«tinumas dėl sprendžiamo teisinio ginčo, pobÅ«džio , reikalingų specialių žinių ar pan. nebuvo pagrįstas, todėl kita Å¡alis atsakovas neturi pareigos atlyginti visų iÅ¡laidų susijusių su ieÅ¡kovo apsisprendimu naudotis keliais atstovais. Ä®vertinus byloje sprendžiamus klausimus, bylos nagrinėjimo apimtis, atmetus ieÅ¡kinio reikalavimus ir tenkinus vienÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ , dėl kito reikalavimo bylos dalį nutraukus, laikytina, kad ieÅ¡kovas turi teise tik į dalį iÅ¡laidų – 600 Eur (IeÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos 5550 Eur dalytinos pusiau dėl ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio; dėl vieno prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo susidarytų 916 Eur suma, kuri mažintina nuo 925 Eur iki 600 Eur įvertinus bylos sudėtingumÄ , atliktus procesinius veiksmus (5550 padalijus į du – už ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį ir gauta suma dalijama į tris pagal prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų skaičių gaunama 925 Eur suma).

Atsakovas už reiÅ¡kiamus reikalavimus sumokėjo 275 Eur žyminio mokesčio, nors pagal reiÅ¡kiamus reikalavimus turėjo mokėti 225 Eur (trys neturtinio pobÅ«džio reikalavimai po 100 Eur, reikalavimai pateikti per EPP todėl mokėtina 75 proc. žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Dėl Å¡ios priežastie atsakovui grÄ Å¾intinas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IÅ¡aiÅ¡kinta, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Tenkinus atsakovo reikalavimÄ dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės Kauno darbininkų sÄ jungos priteistina po 37,50 Eur žyminio mokesčio atsakovui A. P.. Atsakovas Å¡ioje byloje nurodė, kad turėjo 1200 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti, kadangi ieÅ¡kinys buvo atmestas, o prieÅ¡ieÅ¡kinio vienas reikalavimas patenkintas, todėl atsakovas A. P. turi teisę į 800 Eur iÅ¡laidų atlyginimÄ (600 Eur už ieÅ¡kinį ir 200 Eur už patenkintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ ) (1200 Eur padalijus į du – už ieÅ¡kinį (600 Eur) ir prieÅ¡ieÅ¡kinį (600 Eur), už vienÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ gaunama suma 200 Eur).

Atsakovui 800 Eur suma priteistina lygiomis dalimis po 400 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės Kauno darbininkų sÄ jungos. IÅ¡ atsakovės VÄ® „Registrų centro“ bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos, nes dėl pareiÅ¡kus reikalavimus paliko spręsti teismo nuožiÅ«ra, iÅ¡ esmės byloje buvo sprendžiami rÅ«sio patalpų priklausymo klausimai. Valstybė Å¡ioje byloje patyrė 54,62 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Laikytina, kad už ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį paÅ¡to iÅ¡laidos sudaro po 27,31 Eur.

IeÅ¡kinį atmetus ieÅ¡kovas turi padengti 27,31 Eur sumÄ . Kadangi atsakovo vienas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas buvo atmestas, dėl kito bylos dalis nutraukta, todėl iÅ¡ atsakovo A. P. priteistina 2/3 nuo 27,31 Eur sumos – 18,21 Eur. Už likusio prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ 9,10 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų suma padalijama tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės Kauno darbininkų sÄ jungos, t. y. po 4,55 Eur, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas turi mokėti valstybei 31,86 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Vadovaudamasis CPK 259, 268–270 str. teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti.

PrieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: pripažinti negaliojančia nuo sprendimo priėmimo dienos 2016-05-10 sutarties sudarytos tarp ieÅ¡kovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Kauno darbininkų sÄ jungos, juridinio asmens kodas 191368618, dalį dėl sutartyje atliko įraÅ¡o „su rÅ«siu“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. ML-655; bylos dalį panaikinti 2016-05-03 VÄ® „Registrų centras“ pažymÄ sandoriui, užsakymo Nr. 11246435 dėl patalpų (duomenys neskelbtini), nutraukti; kitÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Priteisti ieÅ¡kovui M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo A. P. (duomenys neskelbtini) 600 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti. Priteisti atsakovui A. P. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Kauno darbininkų sÄ jungos, juridinio asmens kodas 191368618, po 37,50 Eur žyminio mokesčio ir po 400 Eur iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31,86 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Priteisti iÅ¡ atsakovės Kauno darbininkų sÄ jungos, juridinio asmens kodas 191368618, valstybei 4,55 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. P. (duomenys neskelbtini) valstybei 18,21 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. GrÄ Å¾inti atsakovui A. P. (duomenys neskelbtini) 50 Eur žyminio mokesčio. Å iÄ sprendimo dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Aušra Barškietytė