9e6e98ff-e331-4b1d-b4e8-328d1e0db495 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-87-1107/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15625-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.12.1; 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 15 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Lukauskaitė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui D. S., jo atstovui advokatui Algiui Kojalai, atsakovo D. K. atstovei advokatei Astai KokoÅ¡kinai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. S. ieÅ¡kinį atsakovui D. K. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, neturtinės ir turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys byloje – J. K., S. B.. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o 1) pripažinti ieÅ¡kovÄ automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku;

2) iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė atlikus remontÄ ir pagerinus jo bÅ«klę sudaro 2 900,91 Eur ir įpareigoti atsakovÄ per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį automobilį sugražinti ieÅ¡kovui tokios bÅ«klės, kokios jis buvo iki kol buvo pradėtas neteisėtai valdyti, atvežant automobilį į tÄ pačiÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) Å¡alims suderinus laikÄ daikto perėmimui;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo 500,00 Eur neturtinę žalÄ ir 2 490,91 Eur turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl automobilio (duomenys neskelbtini) užvaldymo nuo 2019-08-07 ir negrÄ Å¾inimo;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovas 2016-02-10 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė trečiajam asmeniui S. B. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis), kurį 2016-03-13 pirkimo - pardavimo sutartimi S. B. pardavė ieÅ¡kovui. Atsakovas, pardavęs automobilį S. B., perdavė jo dokumentus ir kt., ir nuo to momento neteko nuosavybės teisių į šį daiktÄ . Po Å¡io veiksmo atsakovas įstatymo numatyta tvarka įgijo pareigÄ per 15 dienų praneÅ¡ti valstybinėje įmonėje „Regitra“ apie savininko pasikeitimÄ ir iÅ¡registruoti automobilį.

Atsakovas dėl savo aplaidumo 2016-02-10 pirkimo pardavimo sutartį sunaikino ir automobilio iÅ¡registravimo neįvykdė. Autoserviso (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), darbuotojas 2019-08-05 atlikus ieÅ¡kovo užsakytus automobilio remonto darbus, pastatė automobilį aikÅ¡telėje prie autoserviso (duomenys neskelbtini). 2019-08-07 automobilis iÅ¡ tos pačios aikÅ¡telės buvo pagrobtas. Atsakovas parduotÄ automobilį (duomenys neskelbtini) neiÅ¡registravo VÄ® „Regitra“ ir nepranešė, kad pasikeitė jo savininkas, todėl VÄ® „Regitra“ duomenų bazėje iki Å¡iol likę atsakovo duomenys.

Dėl to atsakovui jo adresu buvo iÅ¡siųstas Vilniaus m. savivaldybės administracijos saugaus miesto departamento vieÅ¡osios tvarkos skyriaus įspėjimas dėl Å¡io automobilio paÅ¡alinimo iÅ¡ daugiabučio aikÅ¡telės Vilniuje. Atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų neteisėtai pasisavinti parduotÄ automobilį. Žinodamas, kad automobilis parduotas atsakovas atvyko į Vilnių, įsibrovė į automobilio vidų sugadinęs bagažinės durelių-dangčio spynÄ ir pakrovęs ant autovežio, pervežė jį iÅ¡ Vilniaus į KaunÄ , į savo tėvo J.

K. kiemÄ . Apie savo veiksmus atsakovas nepranešė nei Vilniaus m. savivaldybei, nei policijai, nei iÅ¡ jo nupirkusiam automobilį asmeniui S. B. IeÅ¡kovas apie automobilio dingimÄ iÅ¡ karto pranešė policijai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, atsakovas policijos tyrėjų buvo informuotas, kad jis pagal 2016-02-10 pirkimo-pardavimo sutartį ir pagal 2016-03-13 pirkimo-pardavimo sutartį nėra automobilio savininkas, todėl automobilis turi bÅ«ti gražintas jį teisėtai įsigijusiam ieÅ¡kovui. Å iÄ aplinkybę žinojo ir trečiasis asmuo J.

K. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta nuvykti į KaunÄ , atsiimti automobilį. IeÅ¡kovas bandė kalbėtis su atsakovu bei trečiuoju asmeniu J. K. dėl galimybės grÄ Å¾inti automobilį į užgrobimo vietÄ . 2019 m. lapkričio 28 d. ieÅ¡kovas dar kartÄ paskambino atsakovui, tačiau telefonu atsiliepė trečiasis asmuo J. K. pranešė, kad atsakovas iÅ¡vyko į užsienį ir klausimÄ dėl automobilio toliau spręs jis. Trečiasis asmuo J. K. nesutiko grÄ Å¾inti automobilio į vietÄ iÅ¡ kurios jis buvo paimtas, reikalavo piniginės iÅ¡pirkos ir už tai siÅ«lė iÅ¡raÅ¡yti naujus pirkimo dokumentus, o ieÅ¡kovui atsisakius, pradėjo jam grasinti.

IeÅ¡kovas dėl automobilio grÄ Å¾inimo kreipėsi į atsakovÄ raÅ¡tu, 2019-12-17 atsakovui buvo iÅ¡siųstas laiÅ¡kas, tačiau atsakymo nebuvo. 2020-07-16 buvo parengta pretenzija trečiajam asmeniui J. K., perėmusiam bendravimÄ su ieÅ¡kovu bei vienasmeniÅ¡kai sprendusiam dėl automobilio grÄ Å¾inimo sÄ lygų. Iki Å¡iol automobilis yra laikomas J. K. privačioje valdoje. Atsakovui ir trečiajam asmeniui ieÅ¡kovas teikė daugkartinius siÅ«lymus grÄ Å¾inti automobilį, atvežant jį į tÄ pačiÄ vietÄ iÅ¡ kurios automobilis buvo paimtas.

Taip pat buvo pateiktas alternatyvus pasiÅ«lymas – pasilikti automobilį sau ir kompensuoti ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas už automobilio remontÄ . Nei vienas iÅ¡ siÅ«lymų nebuvo priimtas. IeÅ¡kovas bandė nuvykti į KaunÄ ir atsiimti automobilį. Atvykęs prie trečiojo asmens J. K. namų kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas iÅ¡kvietė policijÄ . Policijos pareigÅ«nams iÅ¡kvietus J. K. pokalbiui, jam buvo pasiÅ«lyta grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui automobilį, tačiau J. K. pareikalavo iÅ¡pirkos, o nesutikus jos mokėti, atsisakė grÄ Å¾inti automobilį.

IeÅ¡kovas parašė pareiÅ¡kimÄ dėl automobilio užgrobimo Kauno vyriausiame policijos komisariate, kur buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atsakovas ir J. K. buvo supažindinti su pirkimo-pardavimo sutartimis, informuoti, kad D. K. nėra automobilio savininkas ir tuo pačiu trečiasis asmuo J. K. buvo paragintas grÄ Å¾inti automobilį ieÅ¡kovui. J. K. sutiko grÄ Å¾inti automobilį, bet vėl nurodė sÄ lygÄ , kad jam bÅ«tų sumokėta 140,00 Eur iÅ¡pirka už automobilio pervežimÄ iÅ¡ Vilniaus į KaunÄ . 2019-10-18 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5–o skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarime dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, nustatyta, kad D.

K. sutinka grÄ Å¾inti automobilį savininkui, tačiau su sÄ lyga, kad pastarasis atlygins automobilio transportavimo iÅ¡ Vilniaus į KaunÄ patirtas iÅ¡laidas. Automobilis nuo pat jo pervežimo iÅ¡ Vilniaus į KaunÄ yra laikomas trečiojo asmens J. K. namo privačioje valdoje. Tolesnis kontaktavimas vyko per atsakovo tėvÄ , trečiÄ jį asmenį J. K., kuris ir kėlė vis naujas sÄ lygas už automobilio grÄ Å¾inimÄ . Neteisėtas automobilio valdymas tęsiasi iki Å¡iol, t. y. 26 mėnesius. Vilkinimas grÄ Å¾inti automobilį kelia ieÅ¡kovo susirÅ«pinimÄ , kad automobilis galėjo bÅ«ti vėl parduotas, iÅ¡ardytas arba priduotas į metalo laužynÄ , kÄ yra grasinęs padaryti trečiasis asmuo J.

K. IeÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti 2 490,91 Eur turtinę žalÄ ir 500 Eur neturtinę žalÄ , kuri atsirado iÅ¡ neteisėtų atsakovo veiksmų. Neteisėtus atsakovo veiksmus konstatavo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras, kuris 2019-10-18 nutarime nurodo, kad „D. K., siekdamas iÅ¡vengti finansinių sankcijų (savivaldybės iÅ¡raÅ¡ytų baudų), buvo priverstas neteisėtai pasielgti“. Dėl ieÅ¡kovui priklausančio automobilio užgrobimo ieÅ¡kovas prarado galimybę gauti papildomas pajamas ir pagerinti savo materialinę padėtį.

IeÅ¡kovui padaryta tiek neturtinė, tiek turtinė žala. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ nurodė, kad automobilis stovėjo ieÅ¡kovo namo kieme, todėl jo užgrobimas įsibraunant į automobilį, jį sugadinant (iÅ¡laužiant bagažinės spynelę), užtempimas ant tralo ir iÅ¡vežimas sukėlė ieÅ¡kovui iÅ¡gÄ stį ir Å¡okÄ , kad su jo turtu galima daryti bet kÄ . 2021 m. spalio mėnesį suėjo 26 mėnesiai nuo ieÅ¡kovo automobilio pagrobimo Vilniuje ir pervežimo į KaunÄ .

Tiek užsitęsusį automobilio atgavimo procesÄ ieÅ¡kovas vertina kaip tyčiojimÄ si iÅ¡ teisingumo ir jo asmens. IeÅ¡kovui, kaip vyresnio amžiaus žmogui niekada neturėjusiam reikalų su teisėtvarkos institucijomis, automobilio užgrobimas, daugkartiniai kreipimaisi į Vilniaus ir Kauno policijÄ , važiavimas į KaunÄ atsiimti savo automobilio ir bejėgiÅ¡kumas, kai net policija nepadėjo jo atgauti, padarė poveikį sveikatai, sukėlė dvasinį sukrėtimÄ , iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ ir pažeminimÄ .

Įžūlus atsakovo elgesys ir nesÄ Å¾iningi reikalavimai sÄ lygojo ieÅ¡kovo sveikatos pablogėjimÄ . Neturtinė žala pasireiÅ¡kė ir įtampa, psichologiniu diskomfortu, sveikatos bÅ«klės pablogėjimu. Neigiamos pasekmės sveikatai kilo ne vien dėl užgrobimo fakto, bet ir dėl pastangų per policijÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas, kada ir kodėl pagrobė baigtÄ remontuoti automobilį. IeÅ¡kovas jaučiasi įžeistas ir pažemintas, kad ir su teisėsaugos pagalba niekaip negali atgauti sau priklausantį automobilį.

Ä®tempta bÅ«sena ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai buvo vienas iÅ¡ faktorių nulėmusių jo sveikatos pablogėjimÄ ir galėjo iÅ¡provokuoti 2020-07-31 patirtÄ infarktÄ . Artėjant paskelbto teismo posėdžio dienai, ieÅ¡kovas dėl didėjančios įtampos patyrė dar vienÄ sveikatos sutrikimo priepuolį, dėl kurio vėl buvo paguldytas į ligoninę, negalėjo dalyvauti 2021-03-03 planuotame parengiamajame teismo posėdyje. Dėl turtinės žalos priteisimo nurodė, kad ieÅ¡kovas investavo į automobilio remontÄ ir bÅ«klės gerinimÄ 2 900,91 Eur.

Remontas buvo užbaigtas ir automobilis buvo parengtas pakartotinei techninei apžiÅ«rai. IeÅ¡kovas turėjo ketinimÄ važinėti Å¡iuo automobiliu tenkinant kasdienius savo poreikius bei pagal paklausÄ jį nuomoti. IeÅ¡kovas pagrįstai tikėjosi pagerinti savo turtinę padėtį. Daugiausia automobilis bÅ«tų naudojamas vykimui į darbo vietÄ ir atgal, iÅ¡vykoms į užmiesčio sodo sklypÄ , vasaros poilsiui prie jÅ«ros, prie ežerų ir daugybę kitų vietų pagal asmeninius poreikius. Visa tai ieÅ¡kovas įvardija kaip jo galimybių praradimÄ arba žalÄ netekus užgrobto automobilio.

Dėl įvykusio automobilio užgrobimo ieÅ¡kovas prarado galimybę gauti papildomas pajamas ir pagerinti savo materialinę padėtį. IeÅ¡kovas negavo ir negaus pajamų už visÄ tÄ laikÄ , kuriuo metu automobilis yra atsakovo neteisėtame valdyme, t. y. nuo 2019-08-07 iki automobilio grÄ Å¾inimo teisėtam savininkui dienos. IeÅ¡kovas įsigijo automobilį ir investavo į jo remontÄ 2 900,91 Eur, tam, kad panaudoti ne tik savo poreikiams, bet ir papildomų pajamų gavimui, pervežant keleivius ar didesnio gabarito daiktus.

Užregistravus automobilį, ieÅ¡kovas ketino per interneto platformÄ www.dalinuosi.lt teikti Å¡io automobilio nuomos paslaugÄ ir taip užsidirbti papildomų pajamų. Å iame interneto puslapyje 7 vietų, tokių metų pagaminimo automobilio nuomos kaina parai svyruoja nuo 15 iki 30 Eur. Skaičiuojant pagal mažiausiÄ kainÄ ir nuomojant automobilį minimaliai bent 2 dienas per mėnesį ieÅ¡kovas negavo mažiausiai pajamų: 2 dienos x 15 Eur = 30 Eur per mėnesį, per laikotarpį nuo 2019-08-07 iki 2021-04-07 negavo minimaliai: 20 mėnesių x 30 Eur = 600,00 Eur pajamų.

Per laikotarpį nuo 2019-08-07 iki 2021-10-04, kol daiktas (automobilis) yra neteisėtame valdyme, jo vertė akivaizdžiai mažėja, techninė bÅ«klė blogėja, kas pareikalaus naujų investicijų, kad bÅ«tų galima naudotis transporto priemonę pagal paskirtį. VÅ¡Ä® „Emprekis“ puslapio duomenimis automobilio (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina 2021-10-04 buvo 1 010,00 Eur. Viso už automobilio remontÄ ir bÅ«klės pagerinimÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 2 900,91 Eur. Per 26 mėnesius nuo dienos, kai atsakovas neteisėtai užvaldė automobilį, jo vertė sumažėjo: 2 900,91 – 1 010,00 = 1890,91 Eur.

Viso ieÅ¡kovo patirtos turtinės žalos dydis per laikotarpį nuo daikto užgrobimo iki 2021-10-04 sudaro: 600,00 + 1 890,91 = 2 490,91 Eur. Ä® pateiktÄ skaičiuotę neįskaitytas laikas iki kol daiktas (automobilis) bus faktiÅ¡kai grÄ Å¾intas IeÅ¡kovui. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, palaikė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡o jį atmesti, priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2016-02-10 atsakovas trečiajam asmeniui S. B. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 150 Eur.

Automobilio privalomoji techninė apžiÅ«ra buvo negaliojanti, automobilis neužsivedė. Pirkėjas trečiasis asmuo S. B. nurodė, kad automobilį iÅ¡ardys, veikiančias detales parduos, o kėbulÄ gabens utilizacijai (į automobilių laužynÄ ), dėl ko atsakovas neįregistravo Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties VÄ® „Regitra“, kadangi automobilio utilizavimui užtenka pateikti pirkimo-pardavimo sutarties originalÄ . Po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo trečiasis asmuo nė karto nesikreipė į atsakovÄ nurodydamas, kad automobilio neutilizavo ir jam yra bÅ«tina įregistruoti nuosavybės teises į automobilį, dėl ko atsakovas, praėjus ilgesniam laiko tarpui, pirkimo-pardavimo sutartį sunaikino.

Trečiasis asmuo S. B. taip pat neinformavo atsakovo apie tai, kad automobilį pardavė ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas, kaip matyti iÅ¡ pateikiamų dokumentų, žinojo, jog perka automobilį, kuris nėra registruotas pardavėjo S. B., vardu, tačiau automobilį vis tiek įsigijo, dėl ko ieÅ¡kovas, kaltindamas atsakovÄ aplaidumu, taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už kilusius padarinius. IeÅ¡kovas, turėdamas vieÅ¡ai įregistruoto automobilio savininko duomenis, bet kada galėjo kreiptis į atsakovÄ dėl automobilio savininko perregistravimo.

IeÅ¡kovas automobili įsigijo 2016-03-13, t. y. praėjus vos vienam mėnesiui nuo to, kai atsakovas automobili pardavė S. B., tačiau nuo nurodytos dienos nei karto nesikreipė i atsakovÄ siekdamas įregistruoti naujÄ automobilio savininkÄ , o daugiau nei trejus metus disponavo automobiliu, kuris nebuvo registruotas ieÅ¡kovo vardu. Praėjus daugiau nei trejiems metams po Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, 2019-07-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento VieÅ¡osios tvarkos skyrius informavo atsakovÄ , jog nuo 2019-06-05 automobilis laikomas neeksploatuojamas ir paliktas be priežiÅ«ros vieÅ¡oje aikÅ¡telėje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nurodė pasirÅ«pinti neeksploatuojama transporto priemone ir nelaikyti jos bendro naudojimo vietose, nes prieÅ¡ingu atveju bus suraÅ¡omas administracinio nusižengimo protokolas.

Atsakovas automobilio raktų neturėjo, kadangi jie buvo perduoti trečiajam asmeniui S. B., dėl ko neturėjo galimybės nei automobilio atrakinti, nei bandyti jo užvesti, todėl transportavo automobilį tralu iÅ¡ Vilniaus į KaunÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena atsakovo tėvas trečiasis asmuo J. K., kuris sutiko neatlygintinai saugoti automobilį iki atsiras Automobilio savininkas, S. B.. Atsakovas nebeturėjo S. B., telefono numerio, nežinojo jokių jo duomenų, kadangi buvo sunaikinęs pirkimo-pardavimo sutartį su visais pirkėjo duomenimis, o paties pirkėjo asmeniÅ¡kai nepažinojo.

Policijos pareigūnams atsakovas nurodė, kad yra pardavęs automobilį, tačiau, praėjus daugiau nei trejiems metams po automobilio pardavimo, nėra išsaugojęs pirkimo-pardavimo sutarties, dėl ko neturi pirkėjo duomenų, neturi galimybės su juo susisiekti, būtent policijos pareigūnai pasiūlė apsispręsti, ar automobilį atsakovas saugos pats, ar pageidautų palikti saugomoje aikštelėje, kuri būtų mokama. Atsakovas nesiekė patirti daugiau išlaidų dėl automobilio, dėl ko paprašė automobilį saugoti J.

K.. VisÄ laikotarpį, kol automobilis yra saugomas J. K., automobiliu naudotasi nebuvo. Atsakovas neturėjo galimybės praėjus daugiau nei trejiems metams iÅ¡registruoti automobilio VÄ® „Regitra“, nurodant kitÄ automobilio savininkÄ , kadangi neturėjo pirkimo-pardavimo sutarties, atitinkamai - pirkėjo S. B. duomenų, kadangi pirkėjo atsakovas asmeniÅ¡kai nepažinojo. Tuo tarpu Å¡iuo metu, jau gavęs pirkimo-pardavimo sutarties kopijÄ , atsakovas taip pat negali pradėti automobilio perregistravimo procedÅ«ros, nes jÄ inicijuoti privalo automobilio pirkėjas, t. y.

S. B. IeÅ¡kovas ne kartÄ kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovo atžvilgiu (dėl vagystės, savivaldžiavimo, grasinimų susidoroti), tačiau visi ikiteisminiai tyrimai buvo arba nepradėti, arba nutraukti, kas patvirtina, kad atsakovas automobilio neužgrobė, neorganizavo jo vagystės, nesavivaldžiavo, kas akivaizdžiai rodo, kad atsakovas savo veiksmais iÅ¡ tiesų tik siekė iÅ¡vengti finansinių nuostolių. Viso proceso metu tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo J. K. bendradarbiavo su policijos pareigÅ«nais, siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes, prašė ieÅ¡kovo pateikti pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nurodyta sutartis buvo pateikta tik ieÅ¡kovui kreipusis į teismÄ .

Atsakovas laikė, kad automobilį saugo pagrįstai, laukė, kol ieÅ¡kovas atsakovui pateiks pirkimo-pardavimo sutartį ir atsakovas turės teisinį pagrindÄ automobilį perduoti ieÅ¡kovui. 2020 m. sausio mėn. ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovo tėvÄ su pasiÅ«lymu, kuriuo reikalavo grÄ Å¾inti automobilį, pasiÅ«lymas atsiųstas paÅ¡tu, ant voko nenurodant ieÅ¡kovo gyvenamosios vietos adreso, dėl ko atsakovas neturėjo galimybių tinkamai iÅ¡siųsti raÅ¡tiÅ¡ko atsiliepimo į pasiÅ«lymÄ .

IeÅ¡kovui kreipusis dėl automobilio grÄ Å¾inimo, trečiasis asmuo J. K. jam netgi kelis kartus nurodė, kad sutinka grÄ Å¾inti automobilį, jeigu ieÅ¡kovas pateiks pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau ieÅ¡kovas nurodytų duomenų nepateikė, kas rodo, jog pats ieÅ¡kovas dėl Atsakovui nesuprantamų priežasčių, vilkino automobilio perdavimÄ . 2020 m. liepos mėn. ieÅ¡kovas per advokatÄ kreipėsi į trečiÄ jį asmenį J. K. su pretenzija, praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti automobilį ieÅ¡kovui, atvežant jį adresu (duomenys neskelbtini), bei sumokėti ieÅ¡kovui 559 Eur už advokato paslaugas, paÅ¡to iÅ¡laidas bei registracijos-tarÅ¡os mokestį. 2020-08-05 trečiasis asmuo J.

K. parengė atsiliepimÄ , kuriuo dar kartÄ pakartojo, jog sutinka grÄ Å¾inti automobilį ieÅ¡kovui jam pateikus automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kuri patvirtintų, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas yra įsigijęs Å¡iÄ transporto priemonę iÅ¡ trečiojo asmens S. B. Ikiteisminio tyrimo institucijos nepriėmė jokių sprendimų atsakovo atžvilgiu, neįpareigojo ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti automobilio, dėl ko atsakovas ir toliau saugoja Automobilį. Atsakovui nei ieÅ¡kovas, nei ikiteisminio tyrimo įstaiga nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas yra teisėtas automobilio savininkas.

Atsakovas negali įvardinti, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovas nesutiko anksčiau pateikti pirkimo-pardavimo sutarties ir iÅ¡vengti visų teisinių ginčų. Dėl nuosavybės teisių į daiktÄ pripažinimo nurodė, kad 2016-02-10 atsakovas trečiajam asmeniui S. B., transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė ginčo automobilį. 2016-03-13 trečiasis asmuo S. B. automobilį pardavė ieÅ¡kovui. Å iuo atveju egzistuoja raÅ¡ytiniai dokumentai, kurie yra pasiraÅ¡yti sutarties Å¡alių, patvirtinantys, kad atsakovas teisėtai įgijo automobilį, dėl ko automobilis yra pripažintinas ieÅ¡kovo nuosavybe pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio nuostatas, t. y. automobilis yra įgytas sandorio pagrindu.

IeÅ¡kovo nuosavybės teisė į automobilį yra įgyta pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl ko ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja jam nuosavybę į automobilį pripažinti teismo sprendimo pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 12 punktas). IeÅ¡kovui nepateikus atsakovui dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę į automobilį, atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo jį ieÅ¡kovui perduoti, kadangi paaiÅ¡kėjus, jog trečiasis asmuo S. B., automobilio nepardavė arba pardavė kitam asmeniui, bÅ«tent atsakovui kiltų atsakomybė už kitiems asmenis padarytÄ Å¾alÄ (prarastÄ automobilį).

Be to, neaiÅ¡ku, kuris asmuo paliko automobilį neeksploatuojamÄ bendro naudojimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), taigi, perdavus automobilį ieÅ¡kovui, kiltų pagrįstos abejonės, ar situacija nepasikartos, dėl ko atsakovas patirtų papildomus finansinius nuostolius. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo reikalavimu automobilį grÄ Å¾inti adresu (duomenys neskelbtini). Reikalavimas grÄ Å¾inti automobilį į tÄ pačiÄ bendro naudojimo vietÄ užtrauktų atsakovui administracinę atsakomybę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsnio pagrindu, dėl ko atsakovas dar 2019 m. liepos mėn. privalėjo savo lėšomis iÅ¡gabenti automobilį iÅ¡ tos pačios vietos, į kuriÄ ieÅ¡kovas pageidauja grÄ Å¾inti automobilį, todėl tokio reikalavimo vykdymas prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

IeÅ¡kovas nepateikia jokiu įsipareigojimų dėl informacijos apie pasikeitusį automobilio savininkÄ iÅ¡vieÅ¡inimo. Atsakovas neturi automobilio raktelių, dėl ko atsakovas privalėtų automobilį vėl transportuoti tralu, o tokios paslaugos yra brangios, dėl ko atsakovas ne dėl savo kaltės, o bÅ«tent dėl paties ieÅ¡kovo aplaidžių veiksmų (Automobilio palikimo kelis mėnesius vieÅ¡oje aikÅ¡telėje), patirtų papildomÄ Å¾alÄ . Akivaizdu, kad jeigu pats ieÅ¡kovas nebÅ«tų palikęs automobilio be priežiÅ«ros, automobilis nebÅ«tų atsidÅ«ręs Kaune, be to, atsakovas neturėjo jokių pažįstamų Vilniaus mieste, kurie sutiktų automobilį saugoti neatlygintinai, dėl ko ne dėl atsakovo kaltės automobilis ir buvo transportuotas į KaunÄ .

Dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad su reikalavimu nesutinka. Automobilis nebuvo pagrobtas, ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės buvo nutrauktas. BÅ«tent dėl paties ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų automobilis buvo paliktas neleistinoje vietoje, tai konstatuota 2019-07-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento VieÅ¡osios tvarkos skyrius raÅ¡te, dėl ko bÅ«tent atsakovÄ iÅ¡tiko Å¡okas, kai praėjus daugiau nei trejiems metams po automobilio pardavimo, atsakovas gavo įspėjimÄ iÅ¡ valdžios institucijų dėl galimos sankcijos paskyrimo.

Atsakovas patyrė įtampÄ ir stresÄ organizuodamas automobilio iÅ¡vežimÄ iÅ¡ Vilniaus į KaunÄ , siekdamas nustatyti, koks asmuo paliko automobilį neleistinoje vietoje. Atsakovas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus ir dėl tos priežasties, jog ieÅ¡kovas be pagrindo net kalis kartus kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo, kurie buvo arba nepradėti, arba nutraukti, pradėjimo atsakovo, jo tėvo atžvilgiu, tai kėlė atsakovui įtampÄ , stresÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nes jam teko kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

Tai, kad ieÅ¡kovas nusprendė kreiptis dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo, nėra susiję su atsakovo asmeniu. BÅ«tent dėl paties ieÅ¡kovo veiksmų ir susidarė tokia situacija, dėl kurios ieÅ¡kovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl automobilio vagystės, bÅ«tent ieÅ¡kovas ir paliko automobilį netgi keliems mėnesiams apleistÄ vieÅ¡ojo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, dėl ko atsakovas patyrė papildomų rÅ«pesčių ir iÅ¡laidų su tikslu jį pargabenti ir saugoti.

Atsakovas netgi neturėjo jokių galimybių informuoti ieÅ¡kovÄ apie tai, kad privalo iÅ¡gabenti automobilį, nes neturėjo jokios informacijos, kad automobilis yra jam parduotas, atsakovas neturėjo ir pirminio pirkėjo, trečiojo asmens S. B., kontaktų. Negalint įrodyti institucijoms, jog Automobilis yra parduotas, atsakovas privalėjo automobilį iÅ¡gabenti ir saugoti. IeÅ¡kovas nurodo, neva dėl atsakovo veiksmų juntamos įtampos ir streso ieÅ¡kovas patyrė infarktÄ ir jam buvo taikytas reabilitacinis gydymas, 2021-03-03 buvo apguldytas į ligoninę.

IeÅ¡kovo sveikatos problemos nėra susijusios su jokiais atsakovo neteisėtais veiksmais. Ä® bylÄ yra pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ gydymo įstaigų nepatvirtina priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neva neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovo patirtos žalos (sveikatos pablogėjimo). IeÅ¡kovas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo ir nepagrindė, kad atsakovas kokiais nors savo veiksmais galėjo sukelti kokius nors dvasinius iÅ¡gyvenimus ieÅ¡kovui. Ä®statymai nenumato ir teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimai nenumato galimybės reikalauti neturtinės žalos priteisimo bylose dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad ieÅ¡kovas, didindamas ieÅ¡kinio reikalavimus patikslintu ieÅ¡kiniu reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti nebe 1 500,91 Eur, o 2 900,91 Eur turtinę žalÄ , nurodo, kad žalos dydis susideda iÅ¡ dviejų elementų: pirma, ieÅ¡kovas siekė automobilį nuomoti bent dvi dienas per mėnesį, todėl per laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. balandžio 7 d. negavo 600 Eur dydžio pajamų; antra, per 20 mėnesių, skaičiuojamų nuo tos dienos, kai atsakovas parsigabeno automobilį į KaunÄ , jo vertė sumažėjo 1 890,91 Eur (nuo 2 900,91 Eur iki 1 010 Eur).

Su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutinka. Atsakovo veiksmai, kuriais Atsakovas iÅ¡gabeno Automobilį iÅ¡ vieÅ¡os stovėjimo aikÅ¡telės, negali bÅ«ti laikomi kaip neteisėti veiksmai, kadangi Atsakovas, bÅ«damas vieÅ¡ai įregistruotas kaip Automobilio savininkas, privalėjo vykdyti Vilniaus savivaldybės reikalavimÄ ir patraukti Automobilį iÅ¡ vieÅ¡os automobilių stovėjimo aikÅ¡telės. Atsakovas bÅ«tų sutikęs grÄ Å¾inti Automobilį teisėtam savininkui, tačiau jo kontaktų nerado, automobilis buvo parduotas prieÅ¡ daugiau nei trejus metus.

Per visÄ laikotarpį su atsakovu nebuvo susisiekta, atsakovas nežinojo, jog automobilis nėra utilizuotas, o parduotas kitam asmeniui. Sužinojęs, kad galimai egzistuoja naujas automobilio savininkas, atsakovas visÄ laikÄ prašė pateikti tai patvirtinančius dokumentus, tačiau ieÅ¡kovas tokio praÅ¡ymo nevykdė, dėl ko atsakovas neturėjo teisinio pagrindo automobilio grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovas, įsigydamas automobilį, žinojo, kad jis nėra registruotas trečiojo asmens (pardavėjo) vardu, todėl taip pat privalėjo prisiimti visÄ galimÄ rizikÄ , o turėdamas vieÅ¡ai įregistruoto automobilio savininko duomenis, bet kada galėjo kreiptis į atsakovÄ dėl automobilio savininko perregistravimo.

IeÅ¡kovas nurodo, neva jis automobilio neapleido, o atliko remonto darbus, paskutiniai darbai buvo atlikti 2019-08-05 ir tik po to automobilis buvo paliktas vieÅ¡oje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, o atsakovas neteisėtai vos po kelių dienų, t. y. 2019-08-07 atvyko ir iÅ¡gabeno automobilį, tačiau tokie faktai neatitinka realios situacijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsakovÄ informavo, jog automobilis neeksploatuojamas ir neprižiÅ«rimas paliktas stovėjimo aikÅ¡telėje nuo 2019-06-05, 13 val. 14 min.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieÅ¡kovas tikėjosi gauti kokias nors pajamas iÅ¡ automobilio, t. y., kad jis ketino automobilį nuomoti. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad jis patyrė realių nuostolių. IeÅ¡kovas nurodo, kad ketino talpinti skelbimÄ ir teikti automobilio nuomos paslaugÄ , tačiau nepateikia jokių įrodymų apie savo ketinimÄ , negali nurodyti, kokiÄ tiksliÄ pinigų sumÄ ketino gauti už vienos dienos automobilio nuomÄ , kas patvirtina, kad ieÅ¡kovas neketino nuomoti automobilio.

IeÅ¡kovas taip pat nepateikė duomenų, kad turi dokumentus, leidžiančius užsiimti automobilių nuomos veikla (individualios veiklos pažymÄ , verslo liudijimÄ ar kt.). IeÅ¡kovas automobilį įsigijo 2016-03-13, daugiau nei trejus metus su automobiliu nevykdė jokios veiklos, taip pat jo nenuomojo. IeÅ¡kovas nurodo, kad per 26 mėnesius, skaičiuojamų nuo tos dienos, kai atsakovas parsigabeno automobilį į KaunÄ , jo vertė sumažėjo 1890,91 Eur (nuo 2 900,91 Eur iki 1010 Eur). IeÅ¡kovas pateikė VÅ¡Ä® „Emprekis“ vidutinės automobilio kainos Lietuvoje iÅ¡raÅ¡Ä , kuriame nurodoma, kad vidutinė automobilio kaina 2021 m. spalio 4 dienai yra 1010 Eur.

IeÅ¡kovui, pareiÅ¡kusiam reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, tenka pareiga įrodyti, jog automobilio vertė sumažėjo po to, kai automobilis buvo iÅ¡gabentas. Atsakovas nesutinka, kad automobilio vertė 2019-08-07 buvo 2 900,91 Eur vien dėl tos priežasties, jog ieÅ¡kovas tiek sumokėjo už remonto darbus. Automobilio remonto darbų kaina negali bÅ«ti tapatinama su automobilio verte 2019-08-07. Kitų pagrįstų įrodymų, kokia automobilio vertė buvo nurodytai dienai, ieÅ¡kovas nepateikė.

IeÅ¡kovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl kurių automobilio vertė neva sumažėjo. Pats ieÅ¡kovas buvo neatsakingas ir nesÄ Å¾iningas, žinodamas, kad automobilis nėra registruotas jo vardu, turėdamas atsakovo duomenis, niekada nebandė susiekti su atsakovu dėl automobilio perregistravimo, o automobilį apleido vieÅ¡oje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, dėl ko bÅ«tent atsakovas patyrė papildomus finansinius sunkumus. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė ieÅ¡kinį atmesti, palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus.

Trečiasis asmuo J. K. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ trečiajam asmeniui buvo praneÅ¡ta tinkamai. Trečiasis asmuo S. B. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ trečiajam asmeniui buvo praneÅ¡ta tinkamai. Teismas konstatuoja: Dėl nuosavybės teisės į daiktÄ (automobilį) pripažinimo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovÄ automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų – 2016-03-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nustatyta, jog ieškovas yra įgijęs nuosavybės teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties pagrindu iš automobilio pardavėjo trečiojo asmens S. B. Taip pat byloje pateiktas rašytinis įrodymas – 2016-02-10 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, jog trečiasis asmuo S. B. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo įgijęs automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D.

K. CK 4.37 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra numatyti CK 4.47 straipsnyje, kurio 1 punktas numato jog nuosavybės teisė gali bÅ«ti įgyjama pagal sandorius. Atsižvelgiant į ieÅ¡kinio reikalavimo formuluotę, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nurodytu ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jis yra automobilio savininkas.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovas yra įgijęs nuosavybės teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio pagrindu, t. y. sudaręs 2016-03-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį su trečiuoju asmeniu S. B. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog nurodyta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis būtų buvusi pripažinta negaliojančia ar niekine. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ypatingosios teisenos nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo (CPK 444–448 straipsniai), nurodė, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridinis;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl, kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011).

Reikalavimo, nesukeliančio materialiųjų teisinių padarinių, nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Å ioje byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, jog ieÅ¡kovas turi dokumentÄ , patvirtinantį jo nuosavybės teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovui ne vienÄ kartÄ buvo suteikta galimybė tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus, tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , tačiau ieÅ¡kovas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos palaikė ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl jo nuosavybės teisės į automobilį pripažinimo.

Teismui nustačius, jog raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į automobilį įgijimÄ pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas), darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja jam nuosavybę į automobilį pripažinti teismo sprendimo pagrindu (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 12 punktas), tokio ieÅ¡kinio reikalavimo tenkinimas yra perteklinis, nesukurs ieÅ¡kovui teisinių pasekmių – turtinių teisių į automobilį atsiradimo, kadangi ieÅ¡kovas jau turi turtines teises į automobilį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes civilinė byla dalyje dėl ieÅ¡kinio reikalavimo teismo sprendimu pripažinti ieÅ¡kovÄ automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso nustatyta tvarka. Dėl daikto (automobilio) iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo. Antruoju ieÅ¡kinio reikalavimu ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo automobilį (duomenys neskelbtini) valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti atsakovÄ per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį automobilį sugrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui tokios bÅ«klės, kokios jis buvo iki kol buvo pradėtas neteisėtai valdyti, atvežant automobilį į tÄ pačiÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), Å¡alims suderinus laikÄ daikto perėmimui. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo formuluotę, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovui dėl daikto, t. y. automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto atsakovo valdymo, t. y. vindikacinį ieÅ¡kinį.

Vindikacinio ieÅ¡kinio reiÅ¡kimo teisę įtvirtina CK 4.95 straipsnis. Vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu. Šis reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. ReikÅ¡damas vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti Å¡ias faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes:

1) ieÅ¡kovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir iki daiktÄ neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ ;

2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios;

3) daiktÄ valdo atsakovas;

4) daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai;

6) daiktas yra natūra;

7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai 2016-03-13 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, jog ieškovas yra įgijęs nuosavybės teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio pardavėjo trečiojo asmens S. B. 2016-02-10 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, jog trečiasis asmuo S. B. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu buvo įgijęs automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D.

K. Nurodyti raÅ¡ytiniai įrodymai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu, ieÅ¡kovo ir atsakovo nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – 2020-07-16 raÅ¡ytinė pretenzija „Dėl neteisėtai užvaldytos t/p (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) gražinimo“ patvirtina, jog ieÅ¡kovas per advokatÄ Algį KojalÄ jam nuosavybės teise priklausantį automobilį pareikalavo grÄ Å¾inti ne atsakovÄ , o trečiÄ jį asmenį Å¡ioje byloje – J.

K.. IeÅ¡kovas byloje pateikė 2019-11-28 darytÄ telefoninio pokalbio garso įraÅ¡Ä , iÅ¡ kurio nustatyta jog ieÅ¡kovas jam nuosavybės teise priklausančio automobilio grÄ Å¾inimo klausimus sprendė ne su atsakovu D. K., bet su J. K. (trečiuoju asmeniu byloje). Telefoniniame pokalbyje trečiasis asmuo J. K. nurodo, jog jis pagal Vilniaus savivaldybės administracijos nurodymÄ paėmė automobilį iÅ¡ tos vietos, kurioje automobilis buvo paliktas. Pateiktas D. S. 2020-02-17 pareiÅ¡kimas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, patvirtina, jog ieÅ¡kovas Å¡iame pareiÅ¡kime nurodo, jog automobilio jam negrÄ Å¾ina ne atsakovas D.

K., tačiau J. K.. Aplinkybes, jog šiuo metu automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdo ne atsakovas D. K., o trečiasis asmuo byloje J. K., patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai – ikiteisminių tyrimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), medžiaga. Aplinkybę, jog trečiasis asmuo J. K. transporto priemonių registro duomenų sistemoje buvo nurodytas kaip faktinis automobilio naudotojas (valdytojas) jo paėmimo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodytos vietos, metu, patvirtina transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas D.

K. nurodytas kaip transporto priemonės savininkas, tačiau transporto priemonės naudotoju neterminuotam laikotarpiui nurodytas trečiasis asmuo J. K. Aplinkybes, jog reikalavo iÅ¡ J. K. grÄ Å¾inti jam automobilį patvirtino pats ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog važiavo į J. K. namus dėl automobilio grÄ Å¾inimo, kalbėjo su J. K., J. K. nurodė, jog automobilio negrÄ Å¾ins ieÅ¡kovui. AnalogiÅ¡kas aplinkybes apie tai, jog automobilį grÄ Å¾inti buvo reikalaujama iÅ¡ J. K. patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja G.

I. Atsižvelgiant į byloje surinkus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė aplinkybės, jog Å¡iuo metu ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausantį daiktÄ â€“ automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai valdo atsakovas D. K. Byloje pateikti tiek ieÅ¡kovo tiek ir atsakovo raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina prieÅ¡ingÄ aplinkybę – tai, jog Å¡iuo metu atsakovas D. K. automobilio nevaldo, yra iÅ¡vykęs į užsienį, automobilis yra valdomas J.

K., kuris buvo vieÅ¡ame registre nurodytas kaip automobilio naudotojas ir priima vienasmeniÅ¡kus sprendimus ginče dėl automobilio grÄ Å¾inimo ieÅ¡kovui. IeÅ¡kovui neįrodžius aplinkybės, jog atsakovas valdo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinio reikalavimas dėl automobilio iÅ¡reikalavimo iÅ¡ svetimo neteisėto atsakovo valdymo, atmestinas, kadangi reikÅ¡damas vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas neįrodė visų faktinį vindikacinio ieÅ¡kinio reikalavimo atsakovui D.

K. pagrindÄ sudarančių aplinkybių. Å iame kontekste pažymėtina, jog civiliniame procese esminiai ieÅ¡kinio elementai yra ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas. Å ių elementų bÅ«tinumÄ lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

Nesant bent vieno iÅ¡ Å¡ių dviejų ieÅ¡kinio elementų, nėra ir ieÅ¡kinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimÄ ), taip užtikrinant ginčo Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ . PareiÅ¡kiantis ieÅ¡kinį asmuo privalo tinkamai suraÅ¡yti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ , aiÅ¡kiai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vienÄ iÅ¡ savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp Å¡alių (CPK 2 straipsnis) (žr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-339-407/2022). Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atstovui teismas ne kartÄ nurodė tikslinti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , tiksliai suformuluoti reikalavimus, apibrėžti reiÅ¡kiamo ieÅ¡kinio ribas, tačiau ieÅ¡kovas visus ieÅ¡kinio reikalavimus formulavo bÅ«tent atsakovui D. K.. Dėl atsakovo civilinės atsakomybės, neturtinės ir turtinės žalos priteisimo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 500,00 Eur neturtinę žalÄ ir 2 490,91 Eur turtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl automobilio (duomenys neskelbtini) užvaldymo nuo 2019-08-07 ir negrÄ Å¾inimo.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant visoms civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimÄ asmuo turi tik tuomet, kai jis jÄ patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos. Kai neįrodyta bent viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.).

Nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡skyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010). Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti.

Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ . Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

Civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io sampratÄ ir kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , priežastinis ryÅ¡ys gali bÅ«ti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti.

Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sÄ lygų Å¡iai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia Å¡ių padarinių atsiradimÄ . Nustačius, kad teisinę pareigÄ pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo Å¡iÄ Å¾alÄ atlyginti.

Byloje buvo svarbu nustatyti, ar atsakovo elgesys patraukiant automobilį iÅ¡ vietos, kurioje jis buvo paliktas, buvo neteisėtas, padaręs žalÄ ieÅ¡kovui. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2019-07-15 raÅ¡to Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pasirÅ«pinimo neeksploatuojama, palikta be priežiÅ«ros transporto priemone, VÄ® „Regitra“ 2021-10-01 pateiktos informacijos, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre nėra duomenų apie D.

K. (savininko) ir J. K. (valdytojo) vardu įregistruotos transporto priemonės pardavimÄ trečiajam asmeniui S. B., nustatyta, jog 2019-07-15 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento VieÅ¡osios tvarkos skyrius informavo atsakovÄ , kaip transporto priemonės savininkÄ , nurodytÄ transporto priemonių registre, jog nuo 2019-06-05 automobilis laikomas neeksploatuojamas ir paliktas be priežiÅ«ros vieÅ¡oje aikÅ¡telėje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nurodė pasirÅ«pinti neeksploatuojama transporto priemone ir nelaikyti jos bendro naudojimo vietose, nes prieÅ¡ingu atveju bus suraÅ¡omas administracinio nusižengimo protokolas.

IeÅ¡kovas, byloje pateikė automobilio įsigijimo dokumentus (transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, registracijos liudijimÄ ), iÅ¡ kurių nustatyta, jog sudarydamas automobilio pirkimo - pardavimo sandorį su S. B., ieÅ¡kovas disponavo informacija, jog perka automobilį, kuris nėra registruotas transporto priemonių registre pardavėjo S. B., vardu. Nepaisant nurodytos aplinkybės, ieÅ¡kovas automobilį įsigijo, tačiau apie tokio sandorio sudarymÄ atsakovo neinformavo. Byloje pateiktos ikiteisminių tyrimų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), medžiagos, patvirtina, jog ieÅ¡kovas keletÄ kartų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl įvairių nusikalstamų veikų atsakovui D.

K. ir trečiajam asmeniui J. K. pradėjimo (dėl vagystės, savivaldžiavimo, grasinimų susidoroti), tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo arba nepradėti, arba nutraukti, kas patvirtina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kuriuos nurodo ieÅ¡kovas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, jog automobilio nuosavybės teisė transporto priemonių registre buvo registruota atsakovo vardu, atsakovas, kaip vieÅ¡ame registre nurodytas automobilio savininkas, gavo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymÄ patraukti vieÅ¡oje aikÅ¡telėje stovintį apleistÄ automobilį, ieÅ¡kovas nebuvo dėjęs pastangų iÅ¡vieÅ¡inti savo nuosavybės teisę į automobilį ir nebuvo informavęs atsakovo apie tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens S. B. sudarytÄ automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, kaip vieÅ¡ame registre nurodytas automobilio savininkas, vykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymÄ patraukti apleistÄ automobilį iÅ¡ stovėjimo aikÅ¡telės, neatliko neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu, prieÅ¡ingai – vykdė teisėtÄ savivaldybės administracijos nurodymÄ patraukti nenaudojamÄ automobilį.

Byloje surinkti įrodymai bei Å¡alių, jų atstovų paaiÅ¡kinimai, patvirtina paties ieÅ¡kovo neveikimÄ , savalaikiai neįgyvendinus savo, kaip savininko teisių į automobilį iÅ¡vieÅ¡inimo, užregistruojant nuosavybės teisę į automobilį transporto priemonių registre, taip pat nedelsiant po transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, nesikreipiant į atsakovÄ dėl nuosavybės teisių į automobilį perregistravimo. IeÅ¡kovas nurodo aplinkybę, jog dėl atsakovo veiksmų ieÅ¡kovui yra negrÄ Å¾inamas automobilis, kurį jis yra teisėtai įsigijęs, tačiau byloje paties ieÅ¡kovo pateikti įrodymai – ikiteisminių tyrimų medžiagos, audio įraÅ¡as patvirtina, tai, jog, kaip jau anksčiau yra nurodyta, atsakovas nėra faktinis ieÅ¡kovo automobilio valdytojas, automobilį faktiÅ¡kai valdo kitas asmuo – trečiasis asmuo J.

K., kuris priiminėja sprendimus dėl automobilio perdavimo ieÅ¡kovui. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieÅ¡kovas neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų negrÄ Å¾inant automobilio ieÅ¡kovui, kurių pagrindu atsakovui D. K. kiltų civilinė atsakomybė atlyginti žalÄ ieÅ¡kovui. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė bÅ«tinos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti – atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė yra negalima, todėl teismas, priimdamas sprendimÄ neanalizuoja ieÅ¡kovo nurodytos patirtos turtinės ir neturtinės žalos dydžio bei pagrįstumo klausimų.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, Å¡aliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Å ioje byloje bylÄ dalyje dėl vieno ieÅ¡kinio reikalavimo nutraukus, nustačius aplinkybes jog ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas nesukurs jam teisinių pasekmių, kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 800,00 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų, pagal byloje pateiktus iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus.

Teismas, priteisdamas iÅ¡laidas už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ , daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių. Valstybė Å¡ioje byloje turėjo 44,34 Eur iÅ¡laidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu Å¡alims, kurios, ieÅ¡kinį atmetus, priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 96 straipsnis).

Procesinių dokumentų įteikimo (paÅ¡to) iÅ¡laidas valstybei ieÅ¡kovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų įmokos kodas 5662. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 259, 260, 265 – 270, 279 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : civilinę bylÄ dalyje dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovÄ D.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, nutraukti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti atsakovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų 00 ct) advokato teisinės pagalbos išlaidų. Priteisti iš ieškovo D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas valstybei - 44,34 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 34 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Asta Lukauskaitė