2025-09-10 Nr. AB-14202-3-64-3-01336-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-866-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01336-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugsėjo 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas: 1) „idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.)“; 2) „pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės prin-cipo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teis-mas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia, tikrovės“; 3) „panaikinti viešojo administravimo subjekto 2025-01-22 raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 (nevei-kimą) ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai – išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų/neveikimo)“.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 19 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, nes pareiškėjo skundžiamas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (toliau – ir Prezidento kanceliarija) 2025 m. sausio 22 d. raštas Nr. (1D-3633)-2D-335 (toliau – ir Raštas) nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir įvertinęs skundžiamo Rašto turinį, konstatavo, kad Raštas yra informacinio pobūdžio, Rašte nėra priimtas joks individualus administracinis sprendimas, kuris nustatytų, pakeistų ar panaikintų pareiškėjo teises ar pareigas.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025, 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025 yra konstatuota, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir reikalavimas dėl jo panaikinimo negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 57 str. 2 d.).

Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundo (pareiškimo) reikalavimą panaikinti Raštą bei išvestinį reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai pagal ABTĮ nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo, todėl pareiškėjo skundo antrąjį reikalavimą taip pat atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) turėtų būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas), todėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkino.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) kreiptis į Konstitucinį Teismą; 2) pripažinti, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinimai: „Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai“ neatitinka tikrovės; 3) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį ir grąžinti jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; 4) priimti atskirąją nutartį „dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-582-415/2025).

Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Raštas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Iš Rašto turinio matyti, jog jis yra informacinio pobūdžio, jame pateikta bendro pobūdžio informacija apie valstybės institucijų kompetenciją nagrinėjant ir vertinant savivaldybių veiklos teisėtumą, pareiškėjui nurodyti kitų institucijų įgaliojimai šioje srityje, tuo paaiškinant pareiškėjui, kaip jis gali ginti savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai liečiančių pareiškėjo teisinį statusą bei sukeliančių jam teisines pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad pareiškėjas Regionų administraciniam teismui padavė skundus (pareiškimus), kurie teisme gauti 2025 m. kovo 9 d., 2025 m. kovo 18 d., 2025 m. kovo 24 d., 2025 m. balandžio 2 d., 2025 m. gegužės 16 d., 2025 m. gegužės 20 d., 2025 m. gegužės 27 d., 2025 m. birželio 2 d. ir kt., reikšdamas tapačius reikalavimus, t. y. prašė panaikinti Prezidento kanceliarijos Raštą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo). Nurodytais atvejais pareiškėjo skundus (pareiškimus) taip pat buvo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Įsiteisėjusiomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025, 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025, 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-582-415/2025, 2025 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-548-968/2025, 2025 m. liepos 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-711-968/2025 nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, be to, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl pareiškėjo skundo (pareiškimo), kuriuo ginčijamas Raštas ir prašoma įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo), nepriimtinumo nagrinėti. Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, – neatitinka tiesos, moralės ir tikrovės, taip pat yra nepriimtina nagrinėti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas atskirojo skundo antrajame reikalavime formuluoja prašymą pripažinti tam tikras aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administraciniai teismai nagrinėja ginčus atsižvelgdami į įstatymų nuostatomis suteiktą teismo kompetenciją, suteikiančią ar ribojančią teisę teismui nagrinėti tam tikrą ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą įtvirtina ABTĮ 17 straipsnio nuostatos. ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Be to, pažymėtina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.). Atsižvelgus į tai, pareiškėjo prašymas pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, nenagrinėtinas šioje byloje pagal pareiškėjo atskirąjį skundą.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. rugsėjo 8 d. gautas pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 6 d. prašymas, kuriame jis prašo: 1) „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.)“; 2) „Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEIS-MO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka čia, faktinės (žr. Teisėjo etikos kodeksas) tikrovės“; 3) „Pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, NEnagrinėjant čia (teisme) esančių administracinių/tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos/skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje čia gyvenu, sampratos/esmės“; 4) „<...> priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų admi-nistracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 6 d. prašymo pirmasis ir antrasis reikalavimai iš esmės identiški pareiškėjo atskirojo skundo pirmajam ir antrajam reikalavimams, pareiškėjas prašyme nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą juos tenkinti, todėl šie reikalavimai netenkintini remiantis šioje nutartyje jau išdėstytais motyvais papildomai jų nekartojant.

Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 8 d. prašymo trečiojo reikalavimo „Pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, NEnagrinėjant čia (teisme) esančių administracinių/tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos/skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje čia gyvenu, sampratos/esmės“, kadangi, kaip jau minėta, administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo, be to šis pareiškėjo reikalavimas nekonkretus bei deklaratyvaus pobūdžio.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo 2025 m. rugsėjo 6 d. prašyme suformuluotą reikalavimą priimti atskirąją nutartį, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį vadovaujantis ABTĮ 110 straipsnio 1 dalimi.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, dėl Rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kurios nėra pagrindo naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Iveta Pelienė

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė