9e6bcdb2-3c8b-412a-af79-903cefc80383 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Kęstutis Dargužis             Baudž. byla Nr. 1A-96-245-2014Teisėja Liuba Kymantienė             Proceso Nr. 1-20-2-00200-2012-2             Procesinio sprendimo kategorijos:             1.2.4.7; 2.4.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir ArÅ«no PaÅ¡tuolio, sekretoriaujant Žanetai MisiÅ«nienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui, nuteistajam S. C., gynėjai advokatei Dianai ViÅ¡inskienei, nukentėjusiajam E. M., jo atstovui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo S. C. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžio, kuriuo S. C. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 139 str. 1 d. ir nubaustas 5 MGL dydžio (650 Lt) bauda, kuriÄ jis įpareigotas sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;priteista iÅ¡ S. C. nukentėjusiajam E. M.: 955,40 Lt - turtinei žalai atlyginti, 5000 Lt - neturtinei žalai atlyginti bei 1500 Lt - teismo iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ ;teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

S. C. pripažintas kaltu pagal BK 139 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. vasario 18 d. apie 18 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje tarpusavio konflikto metu stumdamas nukentėjusįjį kaimynÄ E. M., dėl ko pastarasis nukrito ir trenkėsi galva į koridoriaus sienÄ bei, spirdamas koja nukentėjusiajam E. M. į kojÄ , dėl neatsargumo padarė nukentėjusiajam E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Nuteistasis S. C. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir praÅ¡o jį panaikinti, iÅ¡teisinti jį iÅ¡ jam pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 139 str. 1 d., atmesti nukentėjusiojo E. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde nurodoma, jog byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, neatsargiai nesunkiai sužalojus E. M.. Jokių patikimų įrodymų, iÅ¡skyrus E. M. ir jo sutuoktinės R. M. parodymus, byloje nėra. Apeliantas viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jis kaimyno nestÅ«mė ir koja jam nespyrė, vienu momentu tik buvo jam įsikibęs į atlapus, tačiau jokių smÅ«gių nesudavė. Pats nukentėjusysis jam sudavė 3-4 smÅ«gius į veidÄ ir kitas kÅ«no vietas, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

PrieÅ¡ingai, nei argumentuoja apylinkės teismas, jo kaltės neįrodo liudytojų M. K. ir G. Å .-K. parodymai, kadangi Å¡ie liudytojai jokių smÅ«gių nematė, o matė tik tai, kad jis ir nukentėjusysis buvo įsikibę vienas kitam į atlapus, tačiau tai neįrodo jo kaltės dėl padaryto sužalojimo E. M.. Å ie liudytojai nematė ir sumuÅ¡imo žymių nukentėjusiojo veide ir kÅ«ne, negirdėjo nusiskundimų, prieÅ¡ingai, buvo matyti nuteistajam padaryti sužalojimai (liudytojas M. K. patvirtino matęs bėgant kraujÄ apelianto veido srityje).

Nuteistasis neneigia, kad nukentėjusiojo parodymai yra vieni iš esminių įrodymų, įrodinėjant kaltininko kaltę, tačiau jie turi nekelti jokių abejonių, atitikti kitus byloje esančius įrodymus. Įvertinus viso proceso metu duotus E. M. parodymus, akivaizdu, kad jie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys ne tik tarpusavyje, bet ir kitai bylos medžiagai. Nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu neatitinka jo parodymų teisminio nagrinėjimo metu, kadangi prieštaravimai yra dėl nurodomos įvykio eigos, apibūdinant nukentėjusiojo ir nuteistojo veiksmus.

Esant akivaizdiems prieÅ¡taravimams ir netikslumams, nukentėjusiojo parodymai negali bÅ«ti lemiami, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimÄ . Be to, atsižvelgiant į nukentėjusiojo fizinius duomenis (Å«gis 181 cm, svoris 94 kg) ir nuteistojo fizinius duomenis (Å«gis 174 cm, svoris 76 kg), abejotinos atrodo nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis jį suko, pakėlęs nuo žemės. Nors bendro naudojimo koridoriuje yra vaizdo kamera, tačiau nukentėjusysis neinformavo pareigÅ«nų apie jÄ ir nesistengė iÅ¡saugoti vaizdo įrašų.

IÅ¡dirbęs 21 metus teisėsaugos institucijoje, E. M. turėjo suvokti, kad bÅ«tina iÅ¡saugoti informacijÄ , galinčiÄ turėti reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad apeliantas krito nuo suduoto smÅ«gio ant grindų, kliudė sienÄ ir nusibrozdino veidÄ , kÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. G526/12(02), tačiau teisme pakeitė savo parodymus, teigdamas, jog apeliantas galėjo užsigauti bet kur kitur, pvz., grįžtant iÅ¡ baro konflikto su sutuoktine metu.

AkivaizdÅ«s nukentėjusiojo parodymų skirtumai patvirtina, kad jis tik siekia nepagrįstai apkaltinti apeliantÄ , pats tokiu bÅ«du iÅ¡vengdamas baudžiamosios atsakomybės. Pažymi, kad po konflikto apeliantas greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į VÅ¡Ä® „Kauno klinikas“, kur jam buvo atlikti tyrimai. Liudytojos R. M. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kadangi ji yra nukentėjusiojo sutuoktinė ir yra suinteresuota duoti jam naudingus parodymus, be to, teisme ji nurodė kitokias aplinkybes, nei ikiteisminio tyrimo metu.

Taigi, apylinkės teismas, nustatęs nukentėjusiojo sutuoktinės parodymų neatitikimus, neturėjo jais vadovautis, sprendžiant apelianto kaltės klausimÄ . E. ir R. M. parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai dar ir dėl to, kad apeliantÄ ir Å¡iuos asmenis sieja konfliktiÅ¡ki santykiai. Teisiamojo posėdžio metu liudytojai M. K. ir G. Å .-K. parodė, kad M. Å¡eima konfliktuoja su kaimynais, jiems daug kas netinka, reiÅ¡kia pretenzijas, raÅ¡o skundus, ypač dėl Å¡unų. Kadangi ir apeliantas turėjo Å¡unį, tai jie konfliktavo ir su juo.

Byloje pateikta specialisto išvada Nr. G-2048/12(02) vienareikšmiškai nepatvirtina, kad būtent apeliantas nukentėjusiajam padarė specialisto išvadoje ir kaltinime paminėtus sužalojimus. M. medikų nekvietė, E. M. jų pagalba nebuvo reikalinga, nors išvadoje konstatuoti sužalojimai (kelio menisko plyšimas) kelia abejones dėl medicininės pagalbos atsisakymo. Tai, kad po patirto sužalojimo nukentėjusysis ėjo į rūsį, į parduotuvę, ir tik tada pajuto, kad negali atsitūpti, rodo, kad konflikto metu jis jokių sužalojimų nepatyrė.

Ä® medikus jis kreipėsi tik praėjus dviem dienom po įvykio, 2012-02-20 jam buvo nustatytas galimas medialinio menisko įplyÅ¡imas, o konstatuotas Å¡is sužalojimas tik 2013-04-24, tai yra po įvykio praėjus vieneriems metams. Tokiu bÅ«du kyla pagrįstos abejonės dėl Å¡io sužalojimo padarymo konflikto metu 2012-02-18. Tai leidžia manyti, kad sužalojimÄ jis galėjo patirti kitu laiku, nei nurodyta kaltinime, juolab, kad ikiteisminis tyrimas dėl patirto sužalojimo pradėtas tik 2012-05-17, praėjus trims mėnesiams po konflikto.

Apylinkės teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas, o bÅ«tent, deÅ¡inio kelio vidinio menisko plyÅ¡imas, kilo, jį pakėlus ir staiga paleidus ant žemės, tačiau apeliantas yra pripažintas kaltu dėl nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, šį pastÅ«mus, dėl ko pastarasis nukrito ir atsitrenkė galva į sienÄ bei spyrus koja jam į kojÄ . Å ios aplinkybės yra aiÅ¡kiai prieÅ¡taringos, nes lieka neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du nukentėjusiajam buvo padaryti nuosprendyje paminėti sužalojimai.

Skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis neatitinka BPK 305 str. reikalavimų, kadangi apraÅ¡omojoje dalyje nėra atliktas įrodymų vertinimas, iÅ¡ kurio apeliantas galėtų suprasti, kokie įrodymai pagrindžia jo kaltę, o kokie teisina jį. Kadangi byloje nėra tiesiogiai konfliktÄ mačiusių asmenų, teismas iÅ¡ esmės turėjo vertinti tik apelianto, jo sutuoktinės ir nukentėjusiojo bei jo sutuoktinės parodymus, jų nuoseklumÄ ir iÅ¡samumÄ , o nustatytus prieÅ¡taravimus vertinti nuteistojo naudai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamÄ praktikÄ , nekaltumo prezumpcijos principas draudžia teismui grįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį tik prielaidomis, besÄ lygiÅ¡kai tikint nukentėjusiuoju. Taigi, vien E. ir R. M. parodymų nepakanka priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti S. C. kaltu, padarius BK 139 str. 1 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Be to, apylinkės teismas suklydo, neteisingai apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį pagal nurodytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , neatsižvelgė į kaltininko neatsargiÄ kaltės formÄ , nors pagal teismų praktikÄ tai yra vienas iÅ¡ esminių kriterijų, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , ir tokio savo sprendimo apylinkės teismas nemotyvavo.

Taip pat apylinkės teismas nepagrįstai pilnai tenkino nukentėjusiojo civilinį ieÅ¡kinį ir dėl turtinės žalos atlyginimo, nors jis pagrindė tik dalį praÅ¡omos priteisti turtinės žalos atlyginimo, todėl turtinė žala 433,78 Lt turi bÅ«ti mažinama.Atsikirtimu į nuteistojo apeliacinį skundÄ nukentėjusysis E. M. praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ nuteistojo S. C. apeliacinį skundÄ ir Kauno apylinkės teismo 2013-10-15 nuosprendį palikti nepakeistÄ ; pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti jo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme ir atsikirtimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymui.

E. M. nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys ne tik tarpusavyje, bet ir su kita bylos medžiaga. Akivaizdu, kad ne vienÄ kartÄ apklausinėjant liudytojus dėl praėjusio didelio laiko tarpo jų parodymuose gali bÅ«ti neesminių skirtumų. Pabrėžia, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus dėl turinčių reikÅ¡mės Å¡iai bylai esminių aplinkybių: nuteistasis S. C. stÅ«mė jį į sienÄ , po to pakėlęs nuo žemės ėmė sukti, o jam ginantis, numetė ant grindų, nukritusiam spardė į kojas, dėl ko jis patyrė sužalojimų.

VisiÅ¡kai nesuprantami ir nepagrįsti nuteistojo teiginiai dėl koridoriuje įrengta kamera padaryto vaizdo įraÅ¡o neiÅ¡saugojimo ar nepateikimo. Jis tikrai turi žinoti, kad vaizdo kameros stebėjimo zona neapima įvykio vietos. TÄ gali patvirtinti ir liudytojas M. K., kiti apklausti ten gyvenantys asmenys. Liudytoja apklausta R. M. patvirtino, kad matė, kaip S. C. spardė vyrÄ gulintį, mušė į veidÄ , krÅ«tinę. Tokius parodymus ji davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, jokių esminių prieÅ¡taravimų jos parodymuose nėra.

Nors nuteistasis neigia naudojęs smurtÄ prieÅ¡ jÄ , tai patvirtina byloje pateikta teismo medicinos specialisto iÅ¡vada. E. M. buvo konstatuotas deÅ¡inės akies srities sumuÅ¡imas, kas patvirtina R. M. parodymus dėl V. C. jo atžvilgiu atliktų veiksmų. AiÅ¡ku, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, visiÅ¡kai pagrįstai vertino ne tik jo ir jo žmonos parodymus, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus. Nors apeliaciniame skunde keliamos abejonės, kad E. M. padaryti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kitu laiku ir kitomis, ne jo nurodomomis aplinkybėmis, tačiau tai visiÅ¡kai paneigia byloje pateikta medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G-2048/12/02.

Joje ne tik konstatuoti jam padaryti sužalojimai, bet ir nurodyta, kad jie galėjo bÅ«ti padaryti jo nurodomomis aplinkybėmis, t.y. jo parodymus patvirtina objektyvÅ«s neÅ¡aliÅ¡ko specialisto pateikti duomenys. IÅ¡vados pateiktos, remiantis medicininiais dokumentais, kurie rodo, kad pagalbos jis kreipėsi nedelsdamas, jau sekančiÄ dienÄ , ir nuo to laiko tyrėsi nuolatos. Apeliaciniame skunde pateikti nuteistojo pasvarstymai apie jo galimybę vaikščioti po traumos, sužalojimo konstatavimÄ tik po metų, yra nepagrįstos, tai yra, jokio specialaus iÅ¡silavinimo neturinčio asmens prielaidos ir negali bÅ«ti traktuojamos kaip abejonės, vertintinos nuteistojo naudai.

Be to, iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų nurodyti jam padaryti sužalojimai, t. y. apatinės lÅ«pos, deÅ¡inio apatinio voko, deÅ¡inio kelio, deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imai, deÅ¡inio kelio sÄ nario vidinio menisko plyÅ¡imas, nurodyta sužalojimų padarymo aplinkybės „trauma vakar 17.45 val. sumušė kaimynas". Byloje esantis 2012-02-19 pareiÅ¡kimas Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio PK patvirtina, kad dėl jo bei jo žmonos sužalojimo jis kitÄ dienÄ kreipėsi į Žaliakalnio PK.

Atkreiptinas dėmesys, kad S. C. neigė minimÄ dienÄ vartojęs alkoholį, nors specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota, kad buvo iÅ¡gėręs tris butelius alaus. Liudytojų M. K., G. Å .-K. parodymai Å¡ioje byloje negali bÅ«ti vertinami kaip tiesioginiai įrodymai, nes jie matė tik konflikto pabaigÄ . Teismas teisingai įvertino, kad jų parodymai įrodo tik prieÅ¡iÅ¡kus, konfliktiÅ¡kus, smurtu sprendžiamus santykius, tačiau nesirėmė jais kaip tiesioginiais, patvirtinančiais S. C. kaltę ar nekaltumÄ .

Nors G. Å .-K., duodama parodymus „už sienos iÅ¡girdau triukÅ¡mÄ , trinktelėjo į sienÄ kažkas, bumbtelėjo" patvirtino E. M. parodymus, kad, S. C. atidarius duris, Å¡is iÅ¡kart puolė E. M. necenzÅ«riÅ¡kai keikdamasis, griebė už atlapų ir trinktelėjo į sienÄ , dėl ko Å¡is apsvaigo. PrieÅ¡ingai, nei nurodo nuteistasis, jo padaryta veika yra kvalifikuota teisingai pagal BK 139 str. 1 d., tinkamai įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės - E. M. stÅ«mimas, jo parkritimas, jam suduoti smÅ«giai.

Jo atžvilgiu buvo atlikta daug smurtinių veiksmų, todėl konstatuoti, kuriuo bÅ«tent metu jis patyrė sužalojimÄ , yra neįmanoma. Visos abejonės įvertintos nuteistojo naudai, padarant iÅ¡vadÄ , kad pasekmės galėjo kilti ne dėl tyčinių veiksmų, bet dėl neatsargumo. Paminėtina, kad S. C. pateikiamos įvykio aplinkybės yra visiÅ¡kai paneigtos 2013-05-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu privataus kaltinimo byloje Nr. PK-127-288/2013, kuriuo E. M. buvo iÅ¡teisintas dėl S. C. pateikto kaltinimo jį sužalojus.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde ginčija priteistos neturtinės žalos dydį, tačiau apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, todėl neturtinės žalos dydis (5000 Lt) parinktas objektyviai ir tinkamai (bylos Nr. 1A-786-290-2013, 1A-293-348-2013 ir kt.).

IÅ¡dėstyti argumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, pirmosios instancijos teismas nepažeidė jokių procesinės teisės normų, bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus įvertino taip, kaip tai numato BPK 20 str. 5 d. ir nenukrypo nuo Å¡iuose atsikirtimuose nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos, dėl ko naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį, vadovaujantis nuteistojo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, teisinio pagrindo nėra.Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėja advokatė prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , prokuroras, nukentėjusysis ir nukentėjusiojo atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo S. C. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis iÅ¡ esmės ginčija jo atžvilgiu priimtÄ Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl E. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ dėl S. C. veiksmų atitikimo BK 139 str. 1d. numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad S. C. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, kad sumušė E. M., neprisipažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme.

Nuteistojo pateikta versija, kad jis pats buvo E. M. sumuÅ¡tas, kai Å¡is liepė jam iÅ¡jungti garų iÅ¡traukėjÄ , kad smÅ«gį gavo tuomet, kai 2012-02-18 vakare išėjo pažiÅ«rėti, kodėl laiptinės antrame aukÅ¡te rėkia E. M. žmona ir griÅ«damas čiupo E. M. į atlapus, kad nenugriÅ«tų, tačiau jo nemušė, kad jis nežino, kas mušė E. M., kad į kojÄ jam nespyrė, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nukentėjusiojo E. M. parodymais teisme nustatyta, kad su aukÅ¡tu žemiau gyvenančiu S. C. jį sieja konfliktiniai santykiai, pastarasis nuolat kelia triukÅ¡mÄ , į praÅ¡ymus netriukÅ¡mauti nereaguoja.

TÄ dienÄ , 2012-02-18, nuo pietų, aukÅ¡te, kuriame gyvena nukentėjusiojo Å¡eima, veikė triukÅ¡mÄ keliantis įrenginys – garų iÅ¡traukėjas, kurį iÅ¡jungti nukentėjusysis paprašė S. C., kuris, keikdamasis necenzÅ«riniai žodžiais, iÅ¡ karto puolė E. M., griebė už atlapų, trinktelėjo į sienÄ , nuo ko nukentėjusysis gynėsi, tačiau buvo parverstas S. C. ant grindų. Nukentėjusiajam S. C. suėmė už talijos, greitai suko aplink save, todėl jis patampė nuteistÄ jį už ausų, kad paleistų. Paleistas E. M. nukrito ant nugaros ir alkÅ«nės, tada priėjo S. C. ir tyčia dar spyrė keletÄ kartų jam į kelį.

V. C. jam dÅ«rė pirÅ¡tu į akį, ir kuomet jis užsimerkė, tuo metu gavo dar iÅ¡ S. C. keletÄ smÅ«gių. Nuteistasis ne tik spardė jį į kojas, bet ir sudavė keletÄ smÅ«gių smalsumo vedamai R. M.. Nukentėjusysis dėl įvykio patyrė kelio sumuÅ¡imÄ ir vidinio menisko plyÅ¡imÄ . Juos iÅ¡skyrė kaimynas M. K.. IncidentÄ matė duris atidariusi kaimynė G. Å .. Ä® medikus kreipėsi kitÄ dienÄ , nes iÅ¡ pradžių nieko nejautė, o kitÄ dienÄ suprato, kad nebegali pritÅ«pti, skausmas buvo nebepakeliamas.

Specialisto iÅ¡vada rodo, kad nukentėjusiajam buvo sužalotas kelis, meniskas jam anksčiau plyšęs nebuvo. Jis negali iÅ¡vardinti, kokius smÅ«gius S. C. sudavė, nes tik gynė save ir savo žmonÄ , S. C. tik už ausų patampė. Liudytoja R. M. parodė, kad su C., su kuriais gyvena viename „bokse“, nesutaria, kad į praÅ¡ymus iÅ¡jungti triukÅ¡mÄ keliantį prietaisÄ (garų iÅ¡traukėjÄ ), jie nereaguodavo. 2012-02-18 apie 18 val. ji paprašė einančio į rÅ«sį vyro papraÅ¡yti C. iÅ¡jungti triukÅ¡mÄ keliantį įrenginį.

IÅ¡girdusi, kad S. C. keikia jos vyrÄ rusiÅ¡kais keiksmažodžiais, iÅ¡bėgusi pasižiÅ«rėti, pamatė, kad vyras iÅ¡stumiamas, po to – jau spardomas ant žemės. S. C. trinktelėjo ir jai kelis kartus, po tęsė smurtÄ vyro atžvilgiu – nukritusį spardė, deÅ¡ine ranka vėl sudavė jai į krÅ«tinę ir į kairį Å¡onÄ , po to vėl mušė vyrÄ jau stovintį. S. C. mušė jos vyrÄ Ä¯ veidÄ , į krÅ«tinę. Ji nesuprato, už kÄ . S. C. buvo neblaivus. Ä® jos pagalbos Å¡auksmÄ atsiliepė M.

K.. M. beeinant namo, V. C. dar pribėgusi dÅ«rė vyrui ir akį. E. M. buvo sumuÅ¡ta akis, veidas, sudraskyta striukė. Ä® medikus jis kreipėsi kitÄ dienÄ po incidento, gydytojai nustatė sumuÅ¡imus ir menisko plyÅ¡imÄ . Liudytojas M. K. teisme parodė, kad jis 2012 m. vasario 18 dienÄ iÅ¡girdo koridoriuje triukÅ¡mÄ , pamatė du kaimynus, susikabinusius vienÄ su kitu, juos iÅ¡skyrė, tuo konfliktas ir baigėsi. Jis matė tik konflikto pabaigÄ , nematė, kas kurį mušė, tik matė, kad nuteistajam iÅ¡ lÅ«pos ar iÅ¡ nosies bėgo kraujas, buvo iÅ¡tepta siena krauju.

Girdėjo, kad S. C. kreipėsi į medikus, o apie E. M. nežino nieko. Liudytoja G. Å .–K. teisme parodė, kad jai R. M. skundėsi, jog S. C. sumušė jos vyrÄ ir jÄ pačiÄ , kad vyrui sumušė kojos kelį, girdėjo, kaip R. M. Å¡aukė „gelbėkit, muÅ¡a“. Nuteistasis skunde apeliuoja į tai, kad jo kaltės dėl E. M. padaryto sužalojimo neįrodo liudytojų M. K. ir G. Å .-K. parodymai, kadangi Å¡ie liudytojai jokių smÅ«gių nematė, o matė tik tai, kad jis ir nukentėjusysis buvo įsikibę vienas kitam į atlapus, tačiau kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

Nėra pagrindo netikėti teisme duotais nukentėjusiojo E. M. parodymais, kurie yra nuoseklūs viso tyrimo metu ir kuris išsamiai paaiškino jo sužalojimo aplinkybes. Kolegija prieštaravimų jo duotuose parodymuose ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatė, o pats S. C. nenurodė, dėl ko jis mano, kad nukentėjusysis jį apkalba, todėl šie jo skundo argumentai atmetami kaip abstraktūs. Taip pat nuteistasis abstrakčiai apeliaciniame skunde deklaruoja, kad prieštaringi ir liudytojos R. M. parodymai, kad teisme ji nurodė kitokias aplinkybes, nei ikiteisminio tyrimo metu, tačiau kokias kitokias aplinkybes ji parodė teisme, nekonkretizuoja.

R. M. parodymai neprieÅ¡tarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, todėl apylinkės teismas pagrįstai juos pripažino tinkamu įrodymu S. C. kaltei pagrįsti. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja į nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų prieÅ¡taravimÄ jų parodymams, duotiems teisminio nagrinėjimo metu, tačiau Å¡iuo aspektu pasakytina tai, kad teismas vertina tik teisme iÅ¡tirtus įrodymus ir jų visumos pagrindu padaro faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Akivaizdu, kad ne vienÄ kartÄ apklausinėjant liudytojus dėl praėjusio didelio laiko tarpo jų parodymuose gali bÅ«ti neesminių skirtumų, tačiau teisme duotų parodymų teisingumo tai nepaneigia.Apeliantui neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du nukentėjusiajam buvo padaryti nuosprendyje paminėti sužalojimai, nes teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas, o bÅ«tent, deÅ¡inio kelio vidinio menisko plyÅ¡imas, kilo, jį pakėlus ir staiga paleidus ant žemės, tačiau jis yra pripažintas kaltu dėl E. M. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, šį pastÅ«mus, dėl ko pastarasis nukrito ir atsitrenkė galva į sienÄ bei spyrus koja jam į kojÄ , tai, apelianto manymu, Å¡ios aplinkybės yra aiÅ¡kiai prieÅ¡taringos.

Å iuo aspektu pasakytina, kad apylinkės teismas teisingai įvertino, kad liudytojų parodymai įrodo tik prieÅ¡iÅ¡kus, konfliktiÅ¡kus, smurtu sprendžiamus santykius, tačiau nesirėmė jais kaip tiesioginiais, patvirtinančiais S. C. kaltę ar nekaltumÄ . Ä®vertinant tai, kad G. Å .-K. „už sienos iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , trinktelėjo į sienÄ kažkas, bumbtelėjo", iÅ¡kiÅ¡usi galvÄ pažiÅ«rėti, pamatė abu kaimynus įsikibusius į atlapus, ir R. M. matytÄ vaizdÄ â€žS. C. jos vyrÄ mušė per veidÄ , per krÅ«tinę, matė jo smarkius smÅ«gius, nukritusį ant žemės spardė“, ir tai, kad nukentėjusiojo E. M. atžvilgiu buvo atlikta daug smurtinių veiksmų, todėl konstatuoti, kuriuo bÅ«tent metu jis patyrė sužalojimÄ , yra neįmanoma, netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad, S. C. atidarius duris, Å¡is iÅ¡kart puolė E. M. necenzÅ«riÅ¡kai keikdamasis, griebė už atlapų ir trinktelėjo į sienÄ , dėl ko Å¡is apsvaigo, pagrindo nėra.

Nuteistojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 139 str. 1 d., laikytinos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės - E. M. stÅ«mimas, jo parkritimas, jam suduoti smÅ«giai, ko pasekmė – E. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, priežastinis ryÅ¡ys tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių pasekmių nustatytas tinkamai. Visos abejonės įvertintos nuteistojo naudai, padarant iÅ¡vadÄ , kad pasekmės galėjo kilti ne dėl tyčinių veiksmų, bet dėl neatsargumo.

Paminėtina ir tai, kad S. C. pateikiamos įvykio aplinkybės (kad jis pats buvo sumuÅ¡tas E. M.) yra visiÅ¡kai paneigtos 2013-05-23 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu byloje Nr. PK-127-288/2013, kuriuo E. M. buvo iÅ¡teisintas pagal BK 140 str. 1 d. dėl S. C. pateikto kaltinimo jį nežymiai sužalojus. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G-2048/12(02), kur E. M. konstatuotas deÅ¡inės akies srities sumuÅ¡imas, deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imas, deÅ¡inio kelio sumuÅ¡imas su deÅ¡inio kelio sÄ nario vidinio menisko plyÅ¡imu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, nurodyta, kad Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2012-02-18, kuomet konflikto metu E. M. apie 15.00 val. nukentėjo nuo kaimyno S. C. (t. 1, b. l. 39).

IÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų nurodyti jam padaryti sužalojimai, t. y. veido ir kairės krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, nurodyta sužalojimų padarymo aplinkybės traumÄ ligonis patyrė buitinio konflikto metu 2012-02-18, į traumatologinį punktÄ kreipėsi 2012-02-19 (t. 1, b. l. 50). R. M. pareiÅ¡kimu dėl jos ir jos vyro sumuÅ¡imo kreipėsi į policijÄ 2012-02-19, ikiteisminis tyrimas Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2013-03-13 nutarimu dėl jos nežymaus sveikatos sutrikdymo nutrauktas, iÅ¡aiÅ¡kinant nukentėjusiajai teisę kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka, dėl E. M.

– suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir byla perduota į teismÄ . Be to, medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡uose nurodoma, jog traumÄ , lėmusiÄ kelio sÄ nario menisko plyÅ¡imÄ , E. M. patyrė buityje 2012-02-18 (t. 1, b. l. 138-147), pagrindo abejoti Å¡iais oficialiais medicininiais dokumentais, nėra. Medicininiuose dokumentuose konkrečiai nenurodyta, kad bÅ«tent S. C. nukentėjusiajam padarė specialisto iÅ¡vadoje ir kaltinime paminėtus sužalojimus, tačiau Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes, kad S. C. savo veiksmais padarė kÅ«no sužalojimus E. M., kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Konstatuojama, kad S. C. nusikalstamai veikai kvalifikuoti įrodymų visumos pakanka, o ta aplinkybė, kad nukentėjusysis po incidento dar ėjo į parduotuvę, S. C. kaltės padarius kaltinime jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ nepaÅ¡alina. Nuteistojo apeliaciniame skunde paminėtos vaizdo įraÅ¡ymo kameros įraÅ¡as neiÅ¡saugotas (t. 1, b. l. 153), todėl apie įraÅ¡o įrodomÄ jÄ vertę, pagrindžiant bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nepasisakoma. Taip pat kolegija nepasisakys ir apie S. C. neblaivumÄ , kadangi Å¡is požymis jam neinkriminuotas, kaip ir nėra pripažintas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Daroma iÅ¡vada, kad nuteistojo S. C. kaltė padarius jam inkriminuotÄ neatsargų nusikaltimÄ , įrodyta, o jo apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo padarytų iÅ¡vadų. Skundžiamas nuosprendis atitinka BPK 305 str. keliamus reikalavimus, tai yra nurodyta nusikalstama veika, jos padarymo aplinkybės, vieta, laikas, padariniai, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai, o teismo padarytos iÅ¡vados dėl S. C. kaltės įrodytumo apeliacinės instancijos teismui yra aiÅ¡kios ir logiÅ¡kos.

Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu ir dėl to, kad skundžiamas nuosprendis grįstas prielaidomis, besÄ lygiÅ¡kai tikint tik nukentėjusiuoju. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne vien nukentėjusiojo parodymais, tačiau ir kitais bylos duomenimis, kurie nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtino. Kaip jau ne kartÄ akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos. Apylinkės teismas skundžiamÄ nuosprendį grindė įrodymų visumos pagrindu, vadovaudamasis įstatymu, ir pagrindo abejoti apylinkės teismo sprendimo pagrįstumu nėra.Nuteistasis praÅ¡o atmesti nukentėjusiojo E. M. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau netenkinamas ir Å¡is jo apeliacinio skundo argumentas. Dėl to, kad S. C. pripažintas kaltu dėl nesunkaus E. M. sveikatos sutrikdymo neatsargiai, iÅ¡ jo pagrįstai priteista turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas ir proceso iÅ¡laidos.

Pirmosios instancijos teismas tenkino nukentėjusiojo E. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 955,40 Lt turtinės žalos atlyginimo pilna apimtimi pagrįstai, kadangi atlyginant turtinę žalÄ , taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas. Nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismas suklydo, apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos dydžio apskaičiuoti neįmanoma, jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, įvertinant visus reikÅ¡mingus kriterijus neturtinei žalai priteisti.

Neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkÅ«rimas, kai, priteisiant žalos atlyginimÄ , svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkÅ«rimas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, nukentėjusiajam E. M. priteista 5000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, nėra neteisinga ar aiÅ¡kiai per didelė, ji atitinka susiformavusiÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352/2009, 2K-306/2010, 2K-106/2012).

Be to, pirmosios instancijos teismas sumažino E. M. praÅ¡ytÄ atlyginti neturtinės žalos dydį 10000 Lt, atsižvelgė į tai, kad nuteistojo veiksmais E. M. padarytas nesunkus (nuosprendyje klaidingai, kalbant apie neturtinės žalos atlyginimÄ , nurodyta, kad sunkus) sveikatos sutrikdymas sunkių pasekmių nesukėlė, todėl sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo, neatsižvelgė į teismų praktikÄ , negalima. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į susiformavusiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, todėl 5000 Lt neturtinės žalos dydis parinktas tinkamai.Nukentėjusysis E. M. pagrįstai praÅ¡o priteisti jo patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme ir atsikirtimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymui.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys:

Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundÄ padavė nuteistasis S. C. ir Å¡is skundas yra atmetamas. Kolegija pažymi, kad, esant tokiai situacijai, kai apeliacinį skundÄ paduoda nuteistasis, nukentėjusiojo iÅ¡laidos advokatui yra grindžiamos bÅ«tinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimÄ nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų. Nustatant iÅ¡ieÅ¡kotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo iÅ¡laidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina į skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , dėl to nukentėjusiajam priteistina visa jo praÅ¡oma suma (t. 2, b. l. 33, 51, viso 700 Lt).

Dėl to nuteistojo advokato iÅ¡laidos apeliantui iÅ¡ nukentėjusiojo nepriteistinos.Visa tai įvertinus, daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, keisti jį ar naikinti pagal nuteistojo S. C. apeliacinio skundo argumentus įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendis lieka galioti.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistojo S. C. apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ S. C. 700 Lt (septynis Å¡imtus litų) proceso iÅ¡laidų už advokato paslaugas nukentėjusiajam E. M..

Kolegijos pirmininkas             Kęstutis Dargužis Teisėjai             Daiva Jankauskienė                                                    Arūnas Paštuolis