9e653436-e514-40aa-bb81-151f51c5646c · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-482-252-2020 Proceso Nr. 2-26-3-00486-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.12.2; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 23 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų J.

D., S. M. ir R. M. apeliacinius dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-871-862/2020 pagal ieÅ¡kovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos ieÅ¡kinį dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo, pareikÅ¡tÄ atsakovams J. D., S. M. ir R. M., trečiajam asmeniui R. B., Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė įpareigoti atsakovus S. M. ir R. M. per 6 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti: baseinÄ , Å«kinį pastatÄ , tvorÄ esančius valstybinės žemės sklype, nurodytuose taÅ¡kuose: (duomenys neskelbtini) (tvora esanti pietinėje valstybinės žemės sklypo dalyje), šėryklÄ ir kompostinę dėžę, esančius valstybinės žemės sklype bei įpareigoti atsakovus S. M., R.

M., J. D. per 6 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti tvorÄ , esančiÄ Å¡iaurinėje valstybinės žemės sklypo dalyje, nurodytuose taÅ¡kuose: (duomenys neskelbtini) ir atlaisvinti neteisėtai užimtÄ valstybinės žemės plotÄ .

2. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detaliojo plano sprendinius, kuriais buvo numatyta, kad papildomas plotas prie atsakovei S. M. priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra planuojamas (duomenys neskelbtini) m2 dydžio. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos (toliau - VAVA) Žemėtvarkos skyrius (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę S. M., jog negali tenkinti praÅ¡ymo parduoti papildomÄ plotÄ , nes Å¡is neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sÄ vokos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas) 2.15 papunktį. 3. (duomenys neskelbtini) atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę nustatyta, kad yra užimama ginčo valstybinė žemė - pastatyta tvora, pastatas, baseinas. (duomenys neskelbtini) metų patikrinimo metu nustatyta, kad Å¡ie pažeidimai nepaÅ¡alinti. (duomenys neskelbtini) po atliktų patikrinimų suraÅ¡yti aktai patvirtina, kad pažeidimai, kurie buvo nustatyti žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu vis dar nėra paÅ¡alinti.

4. Atsakovai M., siekdami įsigyti ginčo papildomÄ valstybinės žemės plotÄ , teismine tvarka ginčijo Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) atsisakymÄ parduoti minėtÄ valstybinį žemės sklypÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimÄ , atmesdamas pareiÅ¡kėjų S. ir R. M. skundÄ NŽT, konstatavo, kad valstybinės žemės sklypas, kurios plotas (duomenys neskelbtini) m2, esantis Å¡alia M. žemės sklypo, nelaikytinas įsiterpusiu, kadangi neatitinka Nutarimo bÅ«tinųjų sÄ lygų, todėl atsisakymas parduoti tokį sklypÄ yra teisėtas.

5. Be to, NŽT (duomenys neskelbtini) atlikusi J. D. nuosavybės teisei priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 2), valstybinę žemės naudojimo patikrinimo kontrolę nustatė, kad tvora yra užimama valstybinė žemė, užimamas plotas - (duomenys neskelbtini) m2, o tvoros ilgis, esančios valstybinėje žemės, yra - (duomenys neskelbtini) m.

6. IeÅ¡kovė laiko, kad tiek S. ir R. M., tiek J. D. yra tvoros statytojai bei naudotojai, kadangi byloje yra duomenys ((duomenys neskelbtini) susitarimas), nes tarėsi dėl Å¡ios tvoros pastatymo. S. ir R. M. kompetentingoms institucijoms yra paaiÅ¡kinę, jog žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus valstybinėje žemėje pastatė (duomenys neskelbtini) m., nes planavo įsigyti tarp asmeninės nuosavybės valdomo žemės sklypo ir upės, įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalį. Duomenų, jog valstybinės žemės patikėtinis bÅ«tų sutikęs, jog Å¡ie atsakovai papildomame plote pastatytų baseinÄ , tvorÄ , Å«kinį pastatÄ , ar, kad valstybinės žemės dalis bÅ«tų perleista atsakovams kuriuo nors iÅ¡ Lietuvos Respublikos žemės įstatymo numatytu bÅ«du, nėra.

7. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovų veika vertintina kaip tęstinė - turint tikslÄ siekti vieningo rezultato - valstybinio žemės ploto naudojimo, neturint nuosavybės teisių į jį, savo poreikiams. Patikrinimo aktuose esanti minimali valstybinės žemės užėmimo paklaida, atliekant valstybinį žemės naudojimo patikrinimÄ , neeliminuoja pačio užėmimo fakto, o tai kas yra už atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų, turi bÅ«ti paÅ¡alinta.

8. NŽT remiasi patikrinimo aktais bei kadastro žemėlapio ištrauka, kurioje ne tik aiškiai nurodomi kokie statiniai yra ant valstybinės žemės bet ir nurodytos tokių statinių koordinates - tiksli statinių buvimo vieta. Tokie kilnojamieji statiniai kaip kompostinė dėžė ir šėrykla, nekoordinuoti dėl savo specifikos.

9. Atsakovams buvo siÅ«loma geranoriÅ¡kai atlaisvinti valstybinę žemę. Vengdami atlaisvinti valstybinę žemę ir paÅ¡alinti tvorÄ , baseinÄ , Å«kinį pastatÄ , atsakovai pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus, trukdo valstybinės žemės patikėtiniui, disponuoti turtu ir jį valdyti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-25 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Ä®pareigojo atsakovus S. M. ir R. M. per 6 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti baseinÄ , Å«kinį pastatÄ , tvorÄ esančius valstybinės žemės sklype, nurodytuose taÅ¡kuose: (duomenys neskelbtini) (tvora esanti pietinėje valstybinės žemės sklypo dalyje) bei paÅ¡alinti šėryklÄ , kompostinę dėžę, esančius valstybinės žemės sklype.

Ä®pareigojo atsakovus S. M. ir R. M., J. D. per 6 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paÅ¡alinti tvorÄ , esančiÄ Å¡iaurinėje valstybinės žemės sklype, nurodytuose taÅ¡kuose: (duomenys neskelbtini) ir atlaisvinti neteisėtai užimtÄ valstybinės žemės plotÄ . Priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų valstybei 92,65 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

11. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovams ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ribojasi su valstybinės žemės plotu. Ieškovės (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo aktais nustatyta, kad valstybinėje žemėje, esančioje greta atsakovei S. M. nuosavybės teise priklausančio sklypo, yra pastatyta tvora, (duomenys neskelbtini) m2 ploto baseinas, apie (duomenys neskelbtini) m2 pastatas; tvora užimtos valstybinės žemės plotas (duomenys neskelbtini) m2, (duomenys neskelbtini) m2. (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyta, kad atsakovei J.

D. nuosavybės teise priklausantis sklypas šiaurinėje, rytinėje ir vakarinėje dalyje yra aptvertas tvora; pateiktoje (duomenys neskelbtini) kadastro žemėlapio ištraukoje nurodyta, kad tvora B, D, gyvatvorė D pastatyta (pasodinta) valstybinėje žemėje, užimamas valstybinės žemės plotas D – (duomenys neskelbtini) m2, C – (duomenys neskelbtini) m2.

12. Teismas pasisakė, kad žemės naudojimo patikrinimo aktai, jų priedai (kadastrinių žemėlapių ištraukos ir nuotraukos), kadastrinio žemėlapio ištrauka, patvirtina, kad ieškinio pateikimo teismui metu valstybinėje žemėje, kuri ribojasi su atsakovų ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais sklypais, yra šie daiktai: tvora, plane pažymėta raide „D“ (taškai 1-2, ilgis - (duomenys neskelbtini) m, užimamas (duomenys neskelbtini) m2 valstybinės žemės plotas), tvora, plane pažymėta raidėmis „MN“ (taškai 1-2, ilgis – (duomenys neskelbtini) m), šėrykla, pažymėta raide „K“, komposto dėžė, pažymėta raide „H“, statinys, pažymėtas raide „G“ (duomenys neskelbtini) m2 ploto ir baseinas, pažymėtas raide „L“ (duomenys neskelbtini) m2 ploto.

13. Teismas vertino, kad ieškovės raštai, atsakovės S. M. (duomenys neskelbtini) prašymas ieškovei bei šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, kad šiems asmenims buvo žinoma, jog ieškovės ieškiniu prašomi pašalinti daiktai yra valstybinėje žemėje.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovams nepateikus įrodymų, paneigiančių ieškovės atliktus matavimus, skaičiavimus, pagrindo abejoti ieškovės (duomenys neskelbtini) kadastro žemėlapio ištraukoje pateiktais duomenimis, nėra.

15. Teismas, atmetė atsakovų argumentus, kad jie nėra ginčo daiktų statytojai, ar, kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės reikÅ¡ti ieÅ¡kinio, nes nėra iÅ¡naudojusi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kaip ir vertinimus dėl statybos procesÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo, atkreipdamas dėmesį, kad byloje yra pareikÅ¡tas negatorinis ieÅ¡kinys, kuriuo siekiama apginti valstybinės žemės savininko daiktinę teisę, o ne ieÅ¡kinys dėl neteisėtų statybų padarinių paÅ¡alinimo.

16. Teismas nurodė, kad R. ir S. M. duodami paaiÅ¡kinimus 2019-11-12 teismo posėdyje, pripažino, kad jie valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) metais įrengė baseinÄ ir tvorÄ , skiriančiÄ valstybinę žemę nuo atsakovės J. D. žemės sklypo, kad (duomenys neskelbtini) metais buvo pastatytas medinis pastatas, o (duomenys neskelbtini) metais šėrykla, (duomenys neskelbtini) metais kompostinė dėžė, todėl sprendė, kad ieÅ¡kovė pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimus Å¡iems atsakovams dėl aukščiau nurodytų daiktų paÅ¡alinimo nuo valstybinės žemės.

17. Aplinkybę, kad tvora, kuri (duomenys neskelbtini) plane pažymėta taÅ¡kais 1 ir 2, skiria atsakovei J. D. nuosavybės teise priklausantį sklypÄ nuo valstybinės žemės dalies, bei aplinkybė, jog atsakovė J. D. pagal (duomenys neskelbtini) susitarimÄ sumokėjo atsakovui R. M. pusę tvoros kainos, teismo vertinimu, sudaro pagrindÄ sutikti su atsakovais M., kad prie Å¡ios tvoros sukÅ«rimo prisidėjo ir J. D..

18. Atsakovams nepateikus įrodymų, kurie leistų nustatyti, kuri (duomenys neskelbtini) m ilgio tvoros, pažymėtos skaičiais „1“ ir „2“, dalis priklauso J. D., o kuri atsakovams M., teismas vertino, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė negali reikšti jiems solidaraus reikalavimo dėl šios tvoros pašalinimo.

19. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo R. B. paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) m ilgio tvorÄ , pažymėtÄ raidėmis „M“ ir „N“, pastatė jis, o Å¡ios tvoros vielinę dalį, bylos nagrinėjimo metu, kartu su atsakovu R. M. iÅ¡ardė, tad liko betoninis pamatas bei greta tvoros augančios tujos. Teismas, vadovaujantis protingumo principu, tvora laikė ne tik vielinę konstrukcijÄ , bet ir jos pamatÄ ir augalus skiriančius valstybinės žemės plotus. Todėl nesant įrodymų, kurie leistų nustatyti, kuris asmuo įrengė (pasodino) (duomenys neskelbtini) m tvorÄ , skiriančiÄ valstybinės žemės plotÄ , teismas nesutiko su atsakovų S. ir R. M. argumentais, kad ieÅ¡kovė neturi pagrindo reikalauti, kad jie Å¡iÄ tvorÄ paÅ¡alintų.

20. Kadangi teismų sprendimuose administracinėse bylose pagal atsakovų S. ir R. M. skundus yra įvertinti jų analogiÅ¡ki argumentai dėl lÅ«kesčių įgyti nuosavybės teise valstybinės žemės plotÄ , atsakovų argumentus, kad ieÅ¡kinyje nurodytus daiktus jie pastatė, nes nuo (duomenys neskelbtini) metų turėjo lÅ«kestį nuosavybės teise įsigyti (duomenys neskelbtini) m2 valstybinės žemės plotÄ pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), teismas atmetė kaip nepagrįstus.

21. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja visos negatorinio ieÅ¡kinio sÄ lygos. Atsakovai neįrodė, kad jų elgesys buvo teisėtas, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi nuo valstybinės žemės paÅ¡alinti daiktai pastatyti įstatymo ar sandorio pagrindu, ar turint ieÅ¡kovės sutikimÄ , todėl ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 22. Apeliaciniu skundu atsakovė J. D. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 sprendimÄ civilinėje byloje Nr.e2-871- 862/2020 pakeisti ir ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmesti.

23. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, kad yra ginčo tvoros statytoja. Apeliantė savo žemės sklypÄ Ä¯sigijo (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ ji pabaigė statyti (duomenys neskelbtini), todėl iki (duomenys neskelbtini) m. adresu (duomenys neskelbtini) km. negyveno. Atsakovai savo sklype gyvena jau nuo (duomenys neskelbtini) metų ir nuo tada apsitvėrė ir valstybinės žemės sklypÄ bei pasistatė jame statinius. Kai apeliantė atsikėlė gyventi, ginčo tvora jau buvo pastatyta.

24. Atsakovai S. ir R. M., patvirtino, kad tvorÄ jie statė iki (duomenys neskelbtini) metų. Taip pat pažymi, kad visa tvora, juosianti atsakovų S. ir R. M. sklypÄ ir jų neteisėtai užimtÄ valstybinės žemės sklypÄ , yra pastatyta vienodu bÅ«du, kaip vientisas statytinis, turi betoninį pagrindÄ (neaukÅ¡tÄ atraminę sienelę).

25. Teismas neteisingai įvertino byloje esantį susitarimÄ , nes (duomenys neskelbtini) apeliantė sumokėjo atsakovui R. M. 3500 Lt už tvorÄ , kuri yra tarp jų sklypų ir Å¡ios tvoros ilgis yra (duomenys neskelbtini) m. Juolab, kad valstybinės žemės sklypas niekada nebuvo atsakovų S. ir R. M. nuosavybė, todėl ir apeliantė negalėjo sumokėti už jame pastatytÄ tvorÄ .

26. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) Žemės naudojimo patikrinimo akte pažeidimų nenustatyta. Jame nurodyta, kad sklypas aptvertas tvora, bet kad ta tvora yra valstybinėje žemėje - nenurodyta.

27. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad ginčui neprivaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Apeliantės įsitikinimu, ji atsakove į bylÄ Ä¯traukta nesant pagrindo. Apeliantė cituoja statybos techninius reglamentus ir akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir valstybinė priežiÅ«ros įstatymo nuostatas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo.

28. Atsakovai S. M. ir R. M. atsiliepimu į atsakovės J. D. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jos apeliacinį skundÄ atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 sprendimÄ pakeisti ir ieÅ¡kinį S. M. ir R. M. atžvilgiu atmesti.

29. Nurodo, kad J. D. klaidingai teigia, kad nėra teismo reikalaujamos nugriauti tvoros bendrasavininkė. J. D., kaip sklypo savininkė turėjo tiek galimybę, tiek prievolę domėtis savo sklypo situacija ne nuo apsigyvenimo sklype datos, o nuo tapimo savininke datos.

30. Ä® bylÄ pateiktos nuotraukos patvirtina, kad J. D., net ir negyvendama sklype savo sklypÄ pastoviai prižiÅ«rėjo. Namo statybÄ J. D. pradėjo dar (duomenys neskelbtini) metais ir tais metais jau name nakvodavo. Archyvinėse nuotraukose yra aiÅ¡kiai matoma, kad (duomenys neskelbtini) sklypus skiria medinių stulpų ir iÅ¡temptos plieninės vielos tvora. Å ios tvoros statytoja yra J. D., kÄ be kita ko patvirtino ir R. B., o atsakovės atstovas teismo posėdžio metu to nepaneigė.

31. Tarp (duomenys neskelbtini) sklypų esančia tvora J. D. naudojasi kaip sava - prie Å¡ios tvoros pritvirtinus tiek savo sklypo laistymo sistemÄ , tiek medinius nepermatomus uždangalus nuo kaimynų. Dalį Å¡ios tvoros po NŽT patikrinimo J. D. nuardė.

32. Be to, Å¡iÄ tvorÄ J. D. buvo apdraudusi su savo kitu nekilnojamu turtu. J. D., jos atstovas tyčia nevykdė teismo pateikti atitinkamus įrodymus dėl draudimo. J. D. (duomenys neskelbtini) už bendrÄ tvoros statybÄ R. M. sumokėjo 3500 Lt, tai pagrindinis įrodymas, kad J. D. yra tvoros bendrasavininkė.

33. Ä® bylÄ pateiktos nuotraukos, sÄ skaitos - faktÅ«ros, (duomenys neskelbtini) metais datuoti pastatų statybos ir pripažinimo tinkamais naudoti leidimai paneigia J. D. argumentus, kad tvora statyta iki (duomenys neskelbtini) m. Be to, M. ir J. D. tvora skiriasi ir vizualiai.

34. Apeliaciniu skundu atsakovai R. ir S. M. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. E2-871-862/2020 pakeisti ir ieÅ¡kinį jų atžvilgiu atmesti.

35. Nurodo, kad ieÅ¡kinys pateiktas nesilaikant CPK 4.98 straipsnio reikalavimų. IeÅ¡kovė nepateikė nei vieno argumento, kuriuo pagrįstų savo teisių pažeidimÄ ir kokia yra padaryta žala. Mano, kad ieÅ¡kovė netinkamai, neaiÅ¡kiai suformulavo tiek ieÅ¡kinio aplinkybes (ieÅ¡kinio pagrindÄ ), tiek savo reikalavimus (ieÅ¡kinio dalykÄ ), todėl ieÅ¡kinys neturi bÅ«ti tenkinamas.

36. Apeliantai akcentuoja, kad ieÅ¡kinyje nėra nurodomos aplinkybės dėl NŽT nuo (duomenys neskelbtini) metų vykdytų veiksmų, susijusių su papildomo sklypo iÅ¡pirkimu, kad statinių pastatymo laikotarpiu ((duomenys neskelbtini)), NŽT dėl papildomo žemės sklypo, kuriame Å¡ie objektai yra, pardavimo neprieÅ¡taravo ir vykdė sklypo pardavimo procedÅ«ras. Pažymi, kad nagrinėdami valstybinės žemės sklypo pardavimo procesÄ NŽT darbuotojai pripažįsta, kad žemės sklypo pardavimo sutartis laiku nebuvo pasiraÅ¡yta dėl valstybinės institucijos kaltės, o Å¡iaurinėje sklypo pusėje esanti tvora yra pastatyta tiksliai toje vietoje, kuriÄ (duomenys neskelbtini) atlikdami padidinto sklypo matavimus pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento darbuotojai, nustatydami, taÅ¡kÄ esantį ant (duomenys neskelbtini) sklypų ribos.

37. Teigia, kad ieÅ¡kovė netiksliai nurodo, kokio ploto sklypÄ tariamai užima apeliantai, netiksliai nurodomi ir Å¡iaurinėje sklypo pusėje esančios ir į valstybinę žemę tariamai patenkančios tvoros ilgiai. Nors ieÅ¡kovė užsimena apie galimas matavimų paklaidas, tačiau nenurodo, kokio jos dydžio. Apeliantai kategoriÅ¡kai nesutinka, jog yra užėmę ir / arba kaip nors yra apriboję priėjimÄ prie valstybinės žemės.

38. Atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo R. B. pripažino, kad pietinėje sklypo pusėje esanti tvora yra pastatyta bÅ«tent jo, todėl reikalavimas, kad apeliantai nugriautų pietinėje sklypo pusėje esančiÄ tvorÄ negali bÅ«ti laikomas kaip tiksliai ir aiÅ¡kiai suformuluotas ieÅ¡kinio dalykas. Apeliantai taip pat negali tiksliai suprasti ar reikalaujama paÅ¡alinti tik patį baseinÄ , ar ir prie baseino esančius objektus. Taip pat ieÅ¡kovė nenurodė komposto dėžės ir šėryklos koordinačių, o teismas vertino, kad tai nekoordinuojami objektai, kas sukelia teorinę galimybę, kad apeliantai tampa atsakingais už bet kokiÄ bet kurioje Lietuvos Respublikos vietoje esančiame valstybinės žemės sklype esančiÄ komposto dėžę ir šėryklÄ (ėdžias).

IeÅ¡kovė reikalauja S ir R. M. paÅ¡alinti Å¡iaurinėje valstybinės žemės sklypo pusėje esančiÄ tvorÄ , tačiau nenurodo jokių tikslių reikalavimų už kuriÄ paÅ¡alinamos tvoros dalį konkretus apeliantas atsakingas. Tokiu atveju, gali atsitikti taip, kad vienas iÅ¡ apeliantų tvoros gali neÅ¡alinti ir tada Å¡is apeliantas atsidurs privilegijuotoje padėtyje lyginant su antruoju bylos atsakovu.

39. Mano, kad žemės sklypo apmatavimo schemos, parengtos ieÅ¡kovės atstovų, kurie neteikė įrodymų, kad turi matininkų kvalifikacijÄ , ar turėjo tam įgaliojimus, ar matavimai atlikti sertifikuotais ir galiojančiÄ metrologinę patikrÄ turinčiais prietaisais, neatitinka reikalavimų ir schemos negali bÅ«ti naudojamos priimant teismo sprendimÄ . Juolab, kad septyniuose žemės patikros aktuose, kuriuose yra matuota ta pati Å¡iaurinėje valstybinės žemės sklypo pusėje esanti tvora – ji apmatuota skirtingai (tvoros ilgis - nuo (duomenys neskelbtini)), todėl dokumentas, kuriame yra tokio didelio masto matavimo paklaidos negali bÅ«ti naudojamas sprendimo priėmimui. Pabrėžia, kad tvora yra statyta tiksliai ten, kur formuojant žemės sklypus buvo nustatyta privataus sklypo ir valstybinės žemės riba, kÄ patvirtina kompetentingų institucijų žemės sklypo ribų paženklinimo aktas.

40. Apeliantų teigimu, nei viename iÅ¡ byloje esančių žemės patikrinimo aktų nėra nurodyta, kokiu konkrečiu prietaisu Å¡is matavimas atliktas. Taipogi nėra nurodytas nei vieno prietaiso identifikacinis numeris, nėra pateikta jokių dokumentų, įrodančių, kad Å¡is prietaisas yra tinkamas naudoti, turi metrologinę patikrÄ .

41. Atkreipia dėmesį, kad byloje kai kurie objektai į valstybinę žemę yra įsiterpę ypač nedidelius atstumus, todėl net ir nedidelės, apeliantų naudai, pritaikytos paklaidos turėtų reikÅ¡mingÄ rezultatÄ . Teismas nevertino fakto, kad sklypų matavimai buvo atlikti dar (duomenys neskelbtini) metais, naudojant mažesnio tikslumo prietaisus. Apeliantų nuomone, teismo vertinimas, kad nesutikdami su pateiktais matavimais, atsakovai turėjo savo iniciatyva atlikti matavimus pažeidžia CPK 135 straipsnio principus. Kita vertus, apeliantai teikė teismui fotonuotraukas ir dokumentus, kurie paneigė ieÅ¡kinyje suformuluotus teiginius.

42. Taip pat mano, kad ieÅ¡kovai pažeidė CPK 123 straipsnio reikalavimÄ dėl ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiÅ«ros įstatymo nustatyta tvarka nėra suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, o kai privalomojo nurodymo dėl apeliantų pažeidimo nėra, teismui pripažinti mobilaus namelio, tvoros, baseino, ėdžių ar komposto dėžės statybÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nėra teisinio pagrindo. Apie reikalavimÄ paÅ¡alinti komposto dėžę ir ėdžias apeliantai sužinojo tik iÅ¡ ieÅ¡kinio.

43. Apeliantai pažymi, kad nei vienas iÅ¡ jų už ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintų objektų pastatymÄ nėra baustas administracine tvarka.

44. Apeliantų manymu taikaus susitarimo galimybė toli gražu nėra išnaudota, jie yra pasiruošę tartis su NŽT, jei reikia - įtraukiant ir Vilniaus miesto savivaldybės, kurie pritaria papildomo sklypo pardavimui, atstovus.

45. Apeliantai taip pat pažymi, kad NŽT teiginiai, kad sklypas negali bÅ«ti parduodamas yra nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja faktiniams pačios NŽT veiksmams, kuriuos apeliantai detaliai aptaria. IeÅ¡kinyje praÅ¡omi paÅ¡alinti objektai yra teritorijoje, kuriÄ (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) nusprendė parduoti apeliantams ir suformavo 15 arų sklypÄ . Å is sprendimas vis dar yra galiojantis ir niekada neskųstas bei nepakeistas. Teismas neteisingai traktavo ginčo esmę ir nepagrįstai sprendė, kad apeliantai neturi jokių teisėtų lÅ«kesčių, kurie bÅ«tų pažeisti. Apeliaciniame skunde dėstoma nuomonė apie galimybes įsigyti ginčo sklypÄ .

46. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo paÅ¡alinti valstybinėje žemėje esančiÄ tvorÄ , kuri skyrė suprojektuotus bei dėl NŽT neveikimo neįsigytus papildomus valstybinės žemės sklypus tarp (duomenys neskelbtini) sklypų, tvora įvardijo ne tik vielinę konstrukcijÄ , bet ir jos pamatÄ ir augalus, bei įpareigojo Å¡iuos objektus paÅ¡alinti, taip savo iniciatyva pakeisdamas ieÅ¡kovų keliamus reikalavimus, kas neatitinka CPK nuostatų ir kasacinio teismo praktikos.

47. Atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į R. B. paaiÅ¡kinimus, kad tuo metu, kai NŽT jam surašė administracinio teisės pažeidimo aktÄ dėl valstybinėje žemėje pastatyto Å¡iltnamio, NŽT atstovai nereikalavo paÅ¡alinti želdinių, net prieÅ¡ingai - nurodė, kad NŽT Vilniaus skyriaus specialistai kreipsis į (duomenys neskelbtini) skyrių, kad Å¡iems želdiniams bÅ«tų suteiktas tinkamas leidimas.

48. Nesutinka su teismo įpareigojimu paÅ¡alinti pietinėje (duomenys neskelbtini) sklypo pusėje esančiÄ tvorÄ , nes apeliantai nebuvo jos statytojai. Jie su Å¡ios tvoros statyba nėra susiję. Teismas neatsižvelgė, kad apeliantų iniciatyva į bylÄ Ä¯trauktas trečiasis asmuo patvirtino šį apeliantų teiginį.

49. Atsiliepimu į atsakovų S. ir R. M. apeliacinį skundÄ J. D. praÅ¡o jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 sprendimÄ civilinėje byloje Nr.e2-871-862/2020 pakeisti ir ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmesti.

50. Atsakovės nuomone, prieÅ¡ingai negu nurodo apeliantai S. ir M., ieÅ¡kinys jų atžvilgiu pateiktas pagrįstai ir jis atitinka CPK reikalavimus. Vien tas faktas, kad apeliantai neteisėtai valstybinėje žemėje yra pasistatę Å«kinį pastatÄ , baseinÄ ir tvorÄ , traktuotinas kaip ieÅ¡kovės teisių pažeidimas ir ji neturėjo pareigos kÄ nors įrodinėti. Juolab, kad apeliantai pripažino faktus, jog savavaliÅ¡kai statė Å«kinį pastatÄ , baseinÄ , tvorÄ tarp jų ir atsakovės J. D.

51. Apeliantų argumentus, kad jiems neaiÅ¡ku, ar privalo paÅ¡alinti tik baseinÄ , kurio tik centro koordinatės yra nurodytos, ar ir Å¡alia jo esančiÄ iÅ¡betonuotÄ duobę, kurioje yra baseino vandens valymui naudojami daiktai, atsakovė laiko absurdiÅ¡kais. Šėrykla ir komposto dėžė valstybiniame žemės sklype pastatyti apeliantų, tai kilnojamieji daiktai, apeliantai turi galimybę kiekvienÄ dienÄ keisti jų dislokacijÄ . Teismo sprendimas Å¡iuo klausimu yra aiÅ¡kus.

52. Dėl matavimus atlikusių specialistų kompetencijos pažymi, kad Å¡ių argumentų apeliantai pirmos instancijos teisme nekėlė, todėl negali remtis jais apeliacinės instancijos teisme. Apeliantų, klausimai, susiję su jų norais ir lÅ«kesčiais privatizuoti ginčo sklypÄ , nenagrinėtini, kadangi tuo klausimu yra įsiteisėję teismų sprendimai.

53. Atkreipia dėmesį, kad priešingai negu atsakovės J. D. atžvilgiu, ieškovė apeliantų atžvilgiu nepažeidė CPK 123 straipsnio reikalavimų, nes jiems buvo surašyti privalomieji nurodymai, kurių jie neginčijo ir neįvykdė.

54. Ieškovė NŽT atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti.

55. Nurodo, kad sutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. (duomenys neskelbtini) susitarimo turinys leidžia pagrįstai teigti, jog tiek J. D., tiek M. yra prilyginami tvoros, esančios taškuose 1. (duomenys neskelbtini) statytojams bei naudotojams, o bylos duomenys leidžia spręsti, kad atsakovai tarėsi dėl visos tvoros, esančios tiek valstybinėje žemėje, tiek privačioje.

56. IeÅ¡kovė pritaria teismo vertinimui, kad apeliantų argumentai siejami su statybos procesÄ reguliuojančiais teisės aktais, nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir pagrindo naikinti atsakovės J. D. ginčijamo sprendimo dalį nėra.

57. Atsikirsdama į atsakovų S. ir R. M. apeliacinio skundo argumentus, ieÅ¡kovė pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra konstatavęs, kad ginčo papildomas plotas nėra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu ir atsakovai negali į jį pretenduoti. Tokiu bÅ«du patvirtinama, kad toks plotas laikytinas iÅ¡imtine valstybinės nuosavybe, kuria NŽT valdo patikėjimo teise. Vien aplinkybė, jog valstybinėje žemėje be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo pastatyti objektai, savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ . Apeliantai neturi pagrįsto lÅ«kesčio valdyti minėtÄ sklypÄ , kÄ patvirtina vykę teisminiai procesai.

58. Atsakovų argumentus, dėl netinkamo paÅ¡alinti reikalaujamų objektų užkoordinavimo, ieÅ¡kovės vertina kaip gynybinę pozicijÄ . Žemės naudojimo patikrinimai atliekami naudojant geodezine matavimo įranga GPS „TopCon“ GRS-1. Atsakovai neteikė įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės atliktus matavimus, jų pagrindu atliktus ilgių ir plotų skaičiavimus, todėl nėra pagrindo abejoti ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje pateiktais duomenimis. Patikrinimo aktuose esanti minimali valstybinės žemės užėmimo paklaida, atliekant valstybinę žemės naudojimo patikrinimÄ , neeliminuoja pačio užėmimo fakto. Sprendžiant negatorinį ieÅ¡kinį jokios reikÅ¡mės neturi kokio dydžio žemės plotas buvo užimtas, aktuali tik užėmimo aplinkybė, kÄ ieÅ¡kovė ir įrodė.

59. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai, ieÅ¡kinys atitinka negatoriniam ieÅ¡kiniui keliamus reikalus. Nesutinka, jog Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti pasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ar, kad skundžiamu sprendimu buvo papildytas ieÅ¡kinys. Pabrėžia, kad teismo sprendimu apeliantai yra įpareigoti tiksliai atlikti tai, kÄ ieÅ¡kiniu suformulavo ieÅ¡kovė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 60. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovų apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja Å¡iuos skundus pagal juose nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

61. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei S. M. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei J. D. priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui R. B. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). IÅ¡ NŽT pateiktų į bylÄ Å¾emės naudojimo patikrinimo aktų, jų priedų - kadastrinių žemėlapių iÅ¡traukų ir nuotraukų matyti, kad valstybinėje žemėje, besiribojančioje su S. M., J. D. priklausančiais sklypais ir trečiajam asmeniui R. B. priklausančiu sklypu, yra tvora, šėrykla, komposto dėžė, Å«kinis pastatas ir baseinas. NŽT (duomenys neskelbtini) raÅ¡to, adresuoto atsakovui R. M., (duomenys neskelbtini) raÅ¡to atsakovei J. D., (duomenys neskelbtini) raÅ¡to G. B. turinys patvirtina, kad Å¡ie asmenys buvo informuoti jog praÅ¡omi paÅ¡alinti objektai yra valstybinėje žemėje.

62. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs civilinės bylos duomenis ir jų pagrindu padarytas pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadas neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Å¡ių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos aktualios nagrinėjamam ginčui. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyrė ir detaliai įvertino byloje surinktų įrodymų visumÄ bei sprendime nurodė padarytas iÅ¡vadas pagrindžiančius argumentus su kuriais iÅ¡ esmės sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

63. Nagrinėjamu atveju, NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, kuri valdo, naudoja jai patikėjimo teise perduotÄ Å¾emę bei ja disponuoja įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis visuomenės naudai, nustačiusi, kad valstybinėje žemėje dėl be teisinio pagrindo yra pastatyti statiniai ir kilnojamieji objektai, kreipėsi į teismÄ pareikÅ¡dama negatorinį ieÅ¡kinį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis). Pagal CPK 22 straipsnį teismams nagrinėti Å¡io kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iÅ¡ civilinių, Å¡eimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktÅ«rizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Tik įstatymų numatytais atvejais gali bÅ«ti nustatyta privaloma iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

64. Atsižvelgusi į bylos nagrinėjimo dalykÄ , kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog argumentai, dėl bÅ«tinybės pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, Å¡iuo atveju sietini su statybos procesÄ reguliuojančiais teisės aktais, todėl ginčui nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Tokia tvarka reiÅ¡kiant negatorinį ieÅ¡kinį nėra nustatyta, tad spręsti, kad teismas priimdamas bei iÅ¡nagrinėdamas ieÅ¡kovės reikalavimus atsakovams nesilaikė teisinio reguliavimo, nėra pagrindo.

65. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantų nenuginčytus į bylÄ pateiktus įrodymus, kuriuose fiksuota tvora ((duomenys neskelbtini) plane, pažymėta taÅ¡kais 1 ir 2) bei aplinkybę, kuri beje irgi patvirtinta raÅ¡ytiniu įrodymu – (duomenys neskelbtini) atsakovų susitarimu, jog apeliantė J. D. (duomenys neskelbtini) sumokėjo R. M. pusę tvoros kainos, pagrįstai sprendė, jog prie Å¡io objekto sukÅ«rimo prisidėjo ir atsakovė. Kadangi nurodytas nuosavybės teisės pažeidimas buvo nustatytas laikotarpiu, kai apeliantės J. D. žemės sklypas jai priklausė nuosavybės teise, tai, aplinkybė, jog ji konkrečiai nevykdė tvoros statybos darbų valstybinėje žemėje, nepaneigia jos pareigos paÅ¡alinti valstybės nuosavybės teisės pažeidimus.

66. Kaip patvirtina bylos duomenys, (duomenys neskelbtini) atsakovė S. M. kreipėsi į NŽT su praÅ¡ymu/skundu/ praneÅ¡imu patikrinti ar J. D., gyv. (duomenys neskelbtini), nėra neteisėtai užėmusi valstybinės žemės, pažymint, kad iÅ¡ (duomenys neskelbtini) Å¡io sklypo matavimo brėžinio matyti, kad J. D. tvora pastatyta ne jos sklypo teritorijoje ir patenka į valstybinę žemę. Å io praneÅ¡imo pagrindu buvo atliktas patikrinimas ir apeliantės J. D. nurodomame (duomenys neskelbtini) žemės patikrinimo akte konstatuotas Lietuvos Respublikos vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr.1244 patvirtintų žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 punkto, numatančio, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama ar žemės sklypuose, vykdant Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavaliÅ¡kai neužimama žemė <...>, nesilaikymas bei nustatytas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintos žemės savininko ir kitų naudotojų pareigos savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant Å«kinę ir kitÄ veiklÄ , nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, pažeidimas.

Faktinė situacija buvo fiksuota nuotraukose ir schemoje. Apeliantė pasirašytinai patvirtino, kad patikrinime dalyvavo, tad jai pasirašomo akto turinys su jame fiksuotais pažeidimais buvo žinomas, o jos apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad šiuo aktu pažeidimų nenustatyta, tik nurodyta, kad jos sklypas aptvertas, bet, kad ta tvora yra valstybinėje žemėje nenurodyta, yra paneigta pirmiau aptartais bylos duomenimis.

67. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su J. D. apeliacinio skundo argumentais dėl neteisingai įvertinto byloje esančio susitarimo, kurio pagrindu ji atsakovui R. M. sumokėjo 3500 Lt už tvorÄ . Apeliantė nepaneigė atsakovų M. pozicijos, kad susitarimu sumokėta bÅ«tent už Å¡iÄ tvorÄ ir, kad Å¡iuo objektu ji naudojasi pilna apimtimi, netgi buvo apdraudusi jį ir dalį tvoros po patikrinimo nuardė.

68. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovams nepateikus įrodymų, leidžiančių nustatyti, kuri (duomenys neskelbtini) m ilgio tvoros, pažymėtos skaičiais „1“ ir „2“, dalis priklauso J. D., o kuri M., nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė negali reikÅ¡ti solidaraus reikalavimo jiems visiems dėl Å¡ios tvoros paÅ¡alinimo nuo valstybinės žemės, yra pagrįsta byloje surinktų duomenų analize bei teisingumo ir protingumo principais. Juolab, kad iÅ¡ pirmiau aptarto susitarimo turinio akivaizdu, kad iÅ¡laidas tvorai atsakovai pasidalijo pusiau ir tai raÅ¡tiÅ¡kai patvirtino, tad atitinkamai jie turi jÄ ir paÅ¡alinti.

69. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) susitarimo teisėtumo klausimas Å¡ioje byloje nebuvo sprendžiamas. Vien tai, kad ginčo tvora pastatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus valstybinėje žemėje, t.y. nepriklausančioje nei vienam iÅ¡ atsakovų, nepaneigia faktinės aplinkybės, kad toks statinys yra ir tai pažeidžia ieÅ¡kovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teises ir teisėtus interesus, todėl kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimÄ iÅ¡sprendė neteisingai.

70. Atmestini, kaip deklaratyvÅ«s, S. M. ir R. M. apeliacinio skundo argumentai dėl ieÅ¡kinio neatitikimo CPK 135 straipsnio reikalavimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors NŽT proceso eigoje tikslino ieÅ¡kinį, tačiau spręsti, kad pateikė, o pirmosios instancijos teismas priėmė, ieÅ¡kinį neatitinkantį CPK reikalavimų, nėra pagrindo. IeÅ¡kinyje tiksliai suformuluotas pagrindas ir dalykas, iÅ¡ jo akivaizdu kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylÄ .

71. PrieÅ¡ingai nei vertina apeliantai ieÅ¡kovė, reikÅ¡dama negatorinį ieÅ¡kinį neturi įrodinėti kokiÄ Å¾alÄ daro neteisėtai valstybinės žemės sklype esantis vienas ar kitas objektas. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas pagrindas bei dalykas, todėl savininko teisių pažeidimui neaktualių klausimų aiÅ¡kinimasis, neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principų ir iÅ¡ esmės bÅ«tų beprasmis.

72. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nėra sprendžiamas klausimas nei dėl tam tikrų institucijų veiksmų, nei dėl priimtų administracinių aktų, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl prieÅ¡ingai nei vertina apeliantai, ieÅ¡kovė pareigos dėstyti aplinkybių dėl kokių priežasčių atsakovams nebuvo sudarytos galimybės jų pageidaujamÄ valstybinės žemės plotÄ Ä¯sigyti, neturėjo, tad spręsti, kad tokiu atveju ji ieÅ¡kinio pagrindÄ suformulavo neaiÅ¡kiai, nėra pagrindo.

73. Priimamas procesinis sprendimas šioje byloje apeliantams neužkerta kelio, teisės aktų nustatyta tvarka, kreiptis teisminės gynybos dėl konkrečių institucijų veiksmų ar neveikimo, jei šie klausimai nėra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl plačiau šiais apeliacinio skundo argumentais, kaip nesusijusiais su nagrinėjamos bylos dalyku, nepasisakytina.

74. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad atsakovai S. M. ir R. M. valstybinės žemės sklypÄ , kuriame yra ieÅ¡kovės reikalaujami paÅ¡alinti objektai valdo, juo naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl jų siekis ar lÅ«kesčiai įsigyti aptariamÄ Å¾emę, nepaneigia nuosavybės teisės pažeidimo fakto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasisakyta kodėl atsakovai negali pretenduoti į ginčo žemės plotÄ , todėl spręsti, kad Å¡iuo atveju vien atsakovų lÅ«kesčiai turėtų pateisinti nuosavybės teisės pažeidimÄ , nėra jokio pagrindo.

75. Apeliantai teikia kritines pastabas ieškovės atliktiems matavimams, abejoja tokių matavimų tikslumu, juos atlikusių specialistų kompetencija, naudotos įrangos atitikimu reikalavimams.

76. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne kartÄ atsakovams tikslino jų pareigÄ Ä¯rodinėti ir ne kartÄ jiems kritikuojant atliktus ieÅ¡kovės matavimus, siÅ«lė kreiptis į kompetentingus specialistus, kurie atliktų analogiÅ¡ko pobÅ«džio matavimus, tačiau Å¡ia teise atsakovai taip ir nesinaudojo. Primintina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Rungimosi principas, be kita ko, reiÅ¡kia ir tai, kad: įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys; teismas turi spręsti bylÄ vertindamas tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena Å¡alis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita Å¡alis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmÄ jÄ iÅ¡ aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrÄ jÄ â€“ neįrodyta.

77. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teisme, atsakovams bÅ«tų ribojamos galimybės naudotis jų procesinėmis teisėmis (be kita ko, teikti raÅ¡ytinius įrodymus atsikirsdami į ieÅ¡kovės pateiktuosius ir pan), vertinti, kad teismas savo iÅ¡vadas grindė neleistinais įrodymais, nėra pagrindo. Tai, kad procesinis sprendimas atsakovų netenkina, ar aplinkybė, jog jie nenorėjo įrodinėdami savo pozicijos pagrįstumÄ patirti papildomų iÅ¡laidų, nesudaro pagrindo spręsti dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

78. Kadangi pirmosios instancijos teisme argumentai, susiję su matavimus atlikusių specialistų kvalifikacija ir jų panaudotos matavimams atlikti įrangos metrologine patikra bei atitikimu specialiesiems reikalavimams nebuvo keliamas, todėl sutiktina su atsakovės J. D. ir ieškovės NŽT atsiliepimuose dėstoma pozicija, kad šiomis aplinkybėmis remtis apeliaciniame skunde negalima (CPK 312 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako.

79. IeÅ¡kiniu be kita ko suformuluotas reikalavimas paÅ¡alinti tvorÄ , esančiÄ pietinėje valstybinės žemės sklypo dalyje kadastro žemėlapio iÅ¡traukoje pažymėtoje (duomenys neskelbtini), kurios vielinę konstrukcijÄ po patikrinimo pripažino nuardęs trečiasis asmuo R. B. su atsakovu R. M.. Pirmosios instancijos teismas, pasisakė, jog tvora laiko ne tik vielinę konstrukcijÄ , bet ir jos pamatÄ ir augalus skiriančius valstybinės žemės plotus. Su Å¡iuo vertinimu visiÅ¡kai sutinka ir apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas. Apeliantų argumentai, kad tokiu bÅ«du teismas savo iniciatyva pakeitė ieÅ¡kovų keliamus reikalavimus yra nepagrįsti. Atskirų tvoros elementų ar iÅ¡ ko ji susideda įvardijimas ieÅ¡kinio reikalavime, kolegijos vertinimu, bÅ«tų perteklinis, juolab, kad Å¡is Å¡alintinas iÅ¡ valstybinės žemės objektas yra aiÅ¡kiai užkoordinuotas.

80. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. B. patvirtino, jog nustatytus pažeidimus, apie kuriuos jis buvo informuotas, paÅ¡alino, jo ieÅ¡kovė į procesÄ atsakovu įtraukti neprašė, tokios pozicijos neiÅ¡sakė ir atsakovai. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų nustatyti, kas įrengė (pasodino) nutarties 79 punkte minėtÄ (duomenys neskelbtini) tvorÄ , skiriančiÄ valstybinės žemės plotÄ , todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė atsakovų argumentus, jog toks reikalavimas jiems negalėjo bÅ«ti reiÅ¡kiamas.

81. Kaip patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, apeliantei S. M. priklausantis žemės sklypas yra įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Tad savininkei jos sklypo ribos turėjo bÅ«ti žinomos. Atsakovai S. ir R. M. neteikė jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omus Å¡alinti objektus už savo sklypo ribų - valstybinėje žemėje pastatė turėdami teisinį pagrindÄ , o ne tik lÅ«kestį ateityje įsigyti Å¡alia jų nuosavybės esantį valstybinės žemės plotÄ .

Taip pat atsakovai nepagrindė, kad šį plotÄ valdo kokiais nors teisėtais pagrindais ar turėjo valstybės patikėtinio sutikimÄ ar leidimÄ tokius statinius ir objektus valstybinėje žemėje statyti. IeÅ¡kovės reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino, leidžia identifikuoti Å¡alintinus objektus ir pažeidimo vietÄ , teismo sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyje tai aiÅ¡kiai atsispindi, tad apeliantų argumentai jog ieÅ¡kinyje nurodant tik baseino centro koordinates nėra aiÅ¡ku kÄ reikia paÅ¡alinti ar dėstoma nuomone apie teorines galimybes jiems tapti atsakingais už bet kuriÄ valstybinėje žemėje esančiÄ komposto dėžę ir šėryklÄ , Å¡ių kilnojamųjų objektų tiksliai neužkoordinavus, atmestini kaip nepagrįsti bei prasilenkiantys su elementaria logika.

82. Negatorinio ieÅ¡kinio pateikimo atveju ieÅ¡kovė turi pareigÄ Ä¯rodyti tik tai, jog ji yra ginčo žemės sklypo savininkė (ar patikėtinė kaip Å¡iuo atveju) ir kad jos, kaip savininkės (patikėtinės), teisės yra pažeistos. Atsakovai Å¡ių sÄ lygų nėra paneigę, tad sprendžiant dėl savininko teisių pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, jokios teisinės reikÅ¡mės neturi kokio dydžio žemės plotas yra užimtas vienu ar kitu objektu, nes tai paties nuosavybės užėmimo fakto nepaneigia. Tokio fakto nepaneigia ir tai, kad pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl minėtų pažeidimų nepasibaigė administracinės nuobaudos skyrimu.

83. Teisėjų kolegija nepasisako dėl hipotetinio pobūdžio argumentų susijusių su solidaraus pobūdžio įpareigojimų vykdymo problematika, ir galimu vieno ar kito atsakovo neveikimu teismo sprendimo vykdymo stadijoje, nes tai neįtakojo ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas (CPK 18 straipsnis), todėl vengiant jį vykdyti gali būti taikomos teismo sprendimo nevykdymo pasekmės.

84. Teismas gali tik siÅ«lyti Å¡alims svarstyti taikaus ginčo iÅ¡sprendimo galimybę. Taikos sutarties sudarymas tarp Å¡alių galimas tik abipusiu, laisva valia iÅ¡reikÅ¡tu susitarimu. Å ioje byloje toks susitarimas nebuvo pasiektas, todėl jo nesant, teismas priėmė procesinį sprendimÄ , įvertinęs byloje surinktus įrodymus teisinio reguliavimo kontekste. Apeliaciniame skunde dėstoma nuomonė dėl vis dar neiÅ¡naudotos galimybės iÅ¡spręsti ginÄÄ taikiai apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, bet nesudaro pagrindo ginčijamÄ sprendimÄ pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.

85. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai neįgijo teisės valdyti su jų sklypais besiribojančio valstybinės žemės ploto, valstybinę žemę užėmė ir ja naudojosi be teisėto pagrindo, todėl, Å¡iame sklype pastačius įvairaus pobÅ«džio objektus, kuriuos ieÅ¡kovė reikalavo paÅ¡alinti, buvo pažeistos nekilnojamojo turto savininko – valstybės – teisės naudotis savo daiktu. Apeliantai Å¡ioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamÄ sprendimÄ ar jo dalį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

86. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisakoma. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Eigirdas Činka Vygintas Mažuika Nijolė Danguolė Smetonienė