2021-03-04 Nr. AB-4743-3-62-3-00098-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-157-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00098-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ skundą atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Raguvilė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą „Dėl prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą“ Nr. (12.6)-AD5-22933 (toliau – ir Sprendimas);

2) Tenkinti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 15 d. prašymą pratęsti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PN23-43 įvykdymo terminą 6 mėnesių laikotarpiui (sudarant realias galimybes pašalinti nurodyme nustatytus trūkumus), o ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas) – medžiagų išvežimą vykdyti tik tuo atveju, jeigu nebus pašalinti nurodyme nustatyti trūkumai;

3) Netenkinus reikalavimo tenkinti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 15 d. prašymą pratęsti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. lapkričio 25 d. privalomojo nurodymo Nr. PN23-43 įvykdymo terminą 6 mėnesių laikotarpiui (sudarant realias galimybes pašalinti nurodyme nustatytus trūkumus), o ultima ratio – medžiagų išvežimą vykdyti tik tuo atveju, jeigu nebus pašalinti nurodyme nustatyti trūkumai (nesudarius realių galimybių pašalinti nurodyme nustatytų trūkumų);

4) Pratęsti terminą medžiagoms išgabenti iki Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino pabaigos (įskaitant su galimais pratęsimais), o karantinui pasibaigus, nustatyti ne mažesnį nei 3 savaičių terminą medžiagoms išvežti ir užtikrinti šio prašymo 5 reikalavimo įvykdymą;

5) Įpareigoti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekciją užtikrinti medžiagų priėmimą (į UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ ar kitą įmonę) neatlygintinai (taip, kaip numatyta rašto 2.5 p.) bei pašalinti kitas objektyvias kliūtis (nurodytas prašymo 24 p.);

6) Netenkinus 3–5 punkte numatytų reikalavimų, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (12.6)-AD5-22933 „Dėl prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą“ panaikinti ir prašymą grąžinti nagrinėti iš naujo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Raguvilė“ skundą.

Teismas nustatė, kad apeliacinės instancijos teismui yra apskųsta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-1822-595/2021, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Raguvilė“ skundą, ir minėtoje byloje atsakovui Departamentui yra reiškiami reikalavimai, suformuluoti Regionų apygardos administraciniam teismui 2021 m. sausio 19 d. pateiktame skunde (šioje byloje). Teismas pažymėjo, kad nors Regionų apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde atsakovu nurodyta ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Jonavos aplinkos apsaugos inspekcija, pareiškėjas kvestionuoja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-1822-595/2021 išdėstytus atsisakymo priimti pareiškėjo skundą argumentus.

Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-1822-595/2021 nėra įsiteisėjusi, atsisakytina priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas UAB „Raguvilė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovui išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, buvo priimtas Sprendimas, kuriame nurodyta, jog „Šis atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Be to, tokia nurodyta apskundimo tvarka atitiko ir ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismingumą, nes atsakovas netikrino ir nevertino nurodymo teisėtumo, o teismingumas yra nustatomas būtent pagal atsakovo buveinės adresą. Dėl šių priežasčių 2021 m. sausio 11 d. skundas dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo pateiktas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau 2021 m. sausio 14 d. buvo priimta nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-1822-595/2021, kuria nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir išaiškinta, kad „pareiškėjas turi teisę skundą dėl ginčijamų sprendimų paduoti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (A. M. g. 8A, Kaunas)“. Pareiškėjas su teismo argumentais nesutiko ir pateikė atskirąjį skundą, tačiau, pareiškėjo vertinimu, ši aplinkybė negalėjo atimti galimybės jam kreiptis su skundu ir į Regiono apygardos administracinį teismą.

Pareiškėjas vertina, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą, administracinė byla nebuvo pradėta, mano, kad teismas, gavęs pareiškėjo skundą, turėjo pareigą skundą priimti (kitos procesinės kliūtys nustatytos nebuvo) ir ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu galbūt administracinę bylą sustabdyti iki bus išnagrinėtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. eI3-1822-595/2021, teisėtumo, ir tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsprendus skundo teismingumo klausimą, spręsti administracinės bylos nagrinėjimo galimybes. Pareiškėjo vertinimu, teismas skundžiama nutartimi visiškai nepagrįstai atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu.

Pareiškėjas teigia, kad jis, siekdamas nepraleisti Sprendimo apskundimo terminų ir apsaugoti savo teises bei teisėtus interesus (dėl skundo nagrinėjimo), parengė tiek atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtos nutarties, tiek kreipėsi su skundu ir į Regionų apygardos administracinį teismą. Pareiškėjas mano, jog jo skundas buvo teismingas būtent Regionų apygardos administraciniam teismui. Jeigu pareiškėjas lauktų, kol jo apskųsta 2021 m. sausio 14 d. nutartis dėl teismingumo įsiteisės, vėliau skundą pateikus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, būtų objektyvi tikimybė, kad ir šis teismas atsisakytų priimti skundą, t. y. terminas skundui pateikti būtų praleistas dėl aplinkybių, kurių pareiškėjas negali kontroliuoti. Be to, pareiškėjas siekė išvengti termino atnaujinimo procedūrų, todėl jis ėmėsi aktyvių veiksmų, gindamas savo teises. Pareiškėjo vertinimu, teismas šių aplinkybių nagrinėjamoje byloje net neįvertino ir priėmė itin formalų sprendimą atsisakyti priimti jo skundą. Tokia nutartis neatitinka nei teisingumo, nei teisėtumo kriterijams keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo UAB „Raguvilė“ skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas su analogišku skundu tiems patiems atsakovams jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2021 m. sausio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1822-595/2021 pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną šiam teismui (nutartis dar nėra įsiteisėjusi), šį pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu (kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad šioje byloje iš esmės nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjo skundas yra tapatus skundui, kurį pareiškėjas padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI3-1822-595/2021 ir kurį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną tam teismui (t. y. pareiškėjas neneigia, kad padavė tokį patį skundą, tačiau motyvuoja aplinkybe, jog nenori praleisti termino skundui paduoti dėl vis dar nagrinėjamo proceso teisės (teismingumo) klausimo teisme).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, iš esmės vykdydamas (neįsiteisėjusią) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį (kurioje jis buvo nukreiptas teikti skundą Regionų apygardos administraciniam teismui) administracinėje byloje Nr. eI3-1822-595/2021, kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu.

Šiuo atveju kilo ginčas, ar kitoje byloje (Nr. eI3-1822-595/2021) teismui atsisakius priimti tokį patį pareiškėjo skundą, tačiau šiai nutarčiai dar neįsiteisėjus, vertinama, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. ar šiuo atveju pareiškėjas turėjo teisę paduoti skundą Regionų apygardos administraciniam teismui, į kurį buvo nukreiptas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo atsisakymas (2021 m. sausio 14 d. nutartimi) priimti skundą administracinėje byloje Nr. eI3-1822-595/2021 neužkerta kelio pareiškėjui teikti naują skundą Regionų apygardos administraciniam teismui nelaukiant, kol minėta 2021 m. sausio 14 d. nutartis įsiteisės. Sutiktina su pareiškėju, kad jis, siekdamas operatyvaus savo teisių gynimo ir nepraleisdamas Sprendimo apskundimo termino, pagrįstai kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, į kurį ir buvo, kaip minėta, nukreiptas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi. Taigi pirmosios instancijos teismas, iš esmės paneigdamas pareiškėjo teisę kreiptis į teismą, skundžiamoje nutartyje neteisingai sprendė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. eI3-1822-595/2021 atsisakius priimti skundą, šioje byloje pareiškėjui padavus tokį patį skundą, yra pagrindas atsakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Akcentuotina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme byla nebuvo iškelta, todėl negali būti vertinama, kad šiame teisme jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Tačiau teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundą turėjo būti atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (byla nepriskirtina tam teismui), nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. eI3-1822-595/2021, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą, Departamento Sprendimo turinį, 2021 m. kovo 3 d. nutartyje (administracinė byla Nr. eAS-138-492/2021) pripažino pagrįstais pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, jog jis į Departamentą, kuris pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą (22 str. 2 d.) yra įgaliotas priimti sprendimus dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, kreipėsi su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai sprendė, jog Departamentas ginčo klausimą išnagrinėjo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir priėmė Sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje teisingai nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, tačiau neteisingai nurodytas skundo nepriėmimo pagrindas, todėl priimta nutarties rezoliucinė patikslintina, nurodant, kad pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 21 d. nutartį iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį, nurodant, kad pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė