2016-05-03 Nr. AB-9774-3-64-3-00209-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1173-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00209-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. Š. skundą atsakovui Joniškio rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. Š. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2), kurį patikslino (I t., b. l. 10–11), prašydamas priteisti iš atsakovo Joniškio rajono savivaldybės 1 829,49 Lt turtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Joniškio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyrius mokėjo jam menką socialinę pašalpą, dažniausiai nesiekiančią nei 190,76 Lt, iš tokios socialinės pašalpos nėra galimybės pragyventi. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 straipsnyje nurodyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymo numatytais atvejais.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 22 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas visuomenės narys turi teisę į socialinę apsaugą ir teisę, kad valstybės pastangomis bei bendradarbiaujant tarptautiniu lygiu pagal kiekvienos valstybės struktūrą bei išteklius būtų įgyvendinamos jo orumui ir laisvam asmenybės vystymuisi būtinos ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas turi teisę į savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą pragyvenimo lygį, įskaitant maistą, drabužius, būstą ir sveikatos priežiūrą bei būtinas socialines paslaugas, ir teisę į apsaugą nedarbo, ligos, negalios, našlystės, senatvės atveju arba kitomis nuo jo nepriklausančiomis aplinkybėmis, jam netekus pragyvenimo šaltinio.

Europos socialinės apsaugos kodeksas ir jo protokolai garantuoja minimalų apsaugos lygį, įskaitant sveikatos priežiūrą, ligas, gamybines traumas, motinystę, nedarbą, šeimų pašalpas ir pensijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje formuoja nuostatą, kad priteisiant vaikams išlaikymą būtiniausiems poreikiams tenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas. Paskutiniu metu minimali mėnesio alga buvo 1 030 Lt, taikant analogiją pareiškėjo būtiniausiems poreikiams tenkinti skirta suma per mėnesį turėjo būti 1 030 Lt.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pareiškėjas mano, kad Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyrius jam turėjo mokėti ne mažesnę kaip 350 Lt dydžio socialinę pašalpą per mėnesį, nes jis negauna jokių pajamų iš žemės ūkio veiklos, pats žemės nedirba, panaudos pagrindais yra perdavęs dirbti kitam asmeniui, todėl neaišku, kokias pajamas iš žemės ūkio veiklos minusuoja atsakovas, apskaičiuodamas socialinę pašalpą.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. susidariusį 1 829,49 Eur (6 316,86 Lt) skirtumą, kaip turtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Joniškio rajono savivaldybė su skundu nesutiko ir atsiliepime (I t., b. l. 86–91) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Teigė, kad Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus potvarkiais 2011–2014 m.pareiškėjui P. Š. buvo skiriamos skirtingo dydžio socialinės pašalpos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio apimtyje. Šiuo metu pareiškėjui mokama 69,23 Eur socialinė pašalpa. To paties įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad socialinės pašalpos dydis mažinamas 20 procentų, kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 iki 24 mėnesių. Vadovaujantis šia nuostata, nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. balandžio 1 d.

P. Š. socialinės pašalpos dydis sumažintas 20 procentų. Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį. Socialinės pašalpos dydis apskaičiuojamas suvedus pareiškėjo duomenis į kompiuterinę programą „Parama“ tokia tvarka, kokia numatyta Piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintame Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. T-13.

Socialinės pašalpos dydis keičiasi pašalpos gavėjams, kurie turi žemės, nes keičiasi žemės ūkio veiklos pajamų iš žemės ūkio naudmenų hektaro normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje išvardintos pajamos, kurios įskaitomos į asmens gaunamas pajamas apskaičiuojant socialinės pašalpos dydį, 8 punkte nurodyta, kad įskaitomos pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro. Apskaičiuojant socialinės pašalpos dydį iš 350 Lt minusuojamos asmens gaunamos pajamos.

Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos duomenis, jeigu tokių duomenų nėra, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus. Jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų.

Registrų centro duomenimis P. Š. turi 1,3160 ha žemės ūkio naudmenų, žemės našumo balas 49,0. Vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintais žemės ūkio veiklos pajamų normatyvais ir pajamų normomis hektarui žemės ūkio naudmenų pareiškėjo atveju žemės ūkio veiklos pajamos mėnesiui sudarė: nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. – 102,65 Lt (78 x 1,316); nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d. – 159,24 Lt (121 x 159,24); nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. – 42,55 Lt (388 x 1,316 : 12).

Socialinė pašalpa skiriama trims mėnesiams, žemės ūkio veiklos pajamos apskaičiuojamos kreipimosi mėnesį galiojančios normos dydžiu. Programos „Parama“ administratoriui laiku neįvedus naujo normos dydžio nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. P. Š. susidarė 94,74 Lt permoka, kuri nebuvo išskaityta. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2014 m. rugsėjo 2 d. pažymoje „Dėl skundo prieš Joniškio rajono savivaldybės administraciją“ konstatavo, jog savivaldybės administracijos pareigūnai, skirdami socialinę pašalpą pareiškėjui, tinkamai vykdė savo tiesiogines funkcijas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 30 d. sprendimu (II t., b. l. 51–55) pareiškėjo P. Š. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojų veiksmų, skaičiuojant pareiškėjui priklausančią socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Teismas, remdamasis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, nurodė, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja 2003 m. liepos 1 d. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (redakcijos, galiojusios nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį. Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal Įstatymo 9 straipsnį, yra mažinamas 20 procentų, kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 iki 24 mėnesių. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad skiriant piniginę socialinę paramą įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, tame tarpe ir pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro). To paties 17 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos pagal šios veiklos apskaitos dokumentus; jeigu tokių dokumentų nėra vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus žemės ūkio veiklos pajamų, įvertintų pagal sąlygines išlaidas, normatyvus; jeigu nėra galimybės nustatyti pajamų pagal šiuos normatyvus arba žemės ūkio veikla nevykdoma, vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos taikant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą pajamų normą hektarui žemės ūkio naudmenų.

Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjui P. Š. nuo 2011 m. sausio 1 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus potvarkiais ir sprendimais buvo skiriama ir mokama socialinė pašalpa, kurios dydis kiekvieną ketvirtį buvo nustatomas iš 350 Lt valstybės remiamų pajamų šeimai atimant pajamas iš žemės ūkio veiklos (I t., b. l. 23–40). Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjas P. Š. nuosavybės teise valdo 1,7403 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Joniškio r., kurio 1,3160 ha sudaro žemės ūkio naudmenų plotas (I t., b. l. 59–62). Pildydamas prašymus – paraiškas piniginei socialinei paramai gauti pareiškėjas P. Š. arba nurodydavo, kad pajamų iš žemės ūkio veiklos jis negauna (I t., b. l. 110, 111–113, 126, 129, 132–134, 147–149, 160), arba prašymų – paraiškų skyriuje „Pajamos“ skiltyje „pajamos, gautos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 ha“ nurodytos skirtingos pajamų sumos – 477,72 Lt, 127,65 Lt, 160,20 Lt (I t., b. l. 154–157, 163–165, 179–183, 189–192, 197–201, II t., b. l. 4–8, 13–17, 28–32).

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas kartu su prašymais socialinei paramai gauti teikė tik dokumentus apie turimą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones, todėl nesant galimybės nustatyti konkrečių jo pajamų iš žemės ūkio, apskaičiuojant socialinės pašalpos dydį buvo vadovaujamasi žemės ūkio veiklos pajamų iš žemės ūkio naudmenų hektaro normomis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 (vėliau 2012 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 3D-636 redakcija, 2013 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 3D-739 redakcija ir 2014 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 3D-614 redakcija), iš valstybės remiamų pajamų dydžio 350 Lt atimant pagal pareiškėjo turimos žemės plotą 1,3160 ha ir žemės ūkio naudmenų našumo balą 49,0 paskaičiuotas pajamas (I t., b. l. 76–82).

Žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 3D-391 (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.) patvirtintame Smulkaus ūkio žemės ūkio veiklos pajamų normos hektarui žemės ūkio naudmenų apraše nurodyta, kad jeigu žemės našumas balais yra 48 ir daugiau, pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų per mėnesį yra 78 Lt, 2012 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. 3D-636 redakcija numatė, kad pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų per mėnesį yra 121 Lt, 2013 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. 3D-739 redakcija numatė, kad pajamų iš žemės ūkio naudmenų hektaro norma Lt/ha per metus yra 388 Lt, o 2014 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 3D-614 redakcija numatė, kad pajamų iš žemės ūkio naudmenų hektaro norma Lt už ha per metus yra 487 Lt (I t., b. l. 97, 103, 109, II t., b. l. 44).

Iš atsakovo pateikto paskaičiavimo ir paaiškinimų matosi, kad pritaikius pajamų normas buvo laikoma, jog laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d. pareiškėjo pajamos iš žemės ūkio veiklos per mėnesį yra 102,65 Lt (78 x 1,316), laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. – 159,24 Lt (121 x 1,316), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. – 42,55 Lt (388 x 1,316 : 12), laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. – 53,40 Lt (487 x 1,316 : 12) (I t., b. l. 76–85). Atėmus taip paskaičiuotas žemės ūkio veiklos pajamas iš 350 Lt pareiškėjui buvo nustatomas socialinės pašalpos dydis: laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. – 263,14 Lt (350,00 – 86,86 Lt), laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2012 m. spalio 1 d.– 247,35 Lt (350,00 – 102,65 Lt), laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. – 190,76 Lt (350 – 159,24 Lt), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. – 307,45 Lt (350 – 42,55 Lt), ir nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. – 296,60 Lt (350,00 – 53,40 Lt) (I t., b. l. 27–40). Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. liepos 1 d. buvo atimama 86,86 Lt pajamų iš žemės ūkio veiklos, nors pagal hektaro normas turėjo būti atimama 102,65 Lt, taigi už šį laikotarpį pareiškėjui buvo paskaičiuota didesnė socialinė pašalpa, negu priklausė. Nuo 2014 m. birželio 1 d. socialinės pašalpos dydis pareiškėjui buvo sumažintas 20 procentų, kadangi pašalpos gavimo trukmė viršijo 12 mėnesių (I t., b. l. 38–40).

Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad atsakovas ginčo laikotarpiu tinkamai paskaičiavo pareiškėjui priklausiusią socialinę pašalpą. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad pildant prašymus – paraiškas socialinei pašalpai gauti skiltyje „pajamos, gautos iš žemės ūkio veiklos“ pajamų sumas ranka įrašė ne jis, nes jokių pajamų negaudavo, tačiau išklausius atsakovo atstovų paaiškinimus ir susipažinus su byloje esančiais dokumentais, darytina išvada, kad pajamos įrašytos pagal nurodytas žemės ūkio veiklos pajamų normas hektarui žemės ūkio naudmenų už tris mėnesius iki kreipimosi dienos (477,72 : 3 = 159,24 Lt, 127,65 : 3 = 42,55 Lt, 160,20 : 3 = 53,40 Lt). Šiai bylai neturi jokios reikšmės, kieno ranka jos buvo įrašytos, nes duomenys nurodyti teisingi, be to, 2014 m. birželio 11 d. ir 2014 m. spalio 20 d. paraiškose šios sumos įrašytos kompiuteriu, o paraiškos pasirašytos pareiškėjo, taigi pareiškėjas turėjo žinoti, kad į paraiškas įrašomos pajamos iš žemės ūkio veiklos (I t., b. l. 154–157, 163–165, 179–183, 189–192, 197–201, II t., b. l. 4–8, 13–17, 28–32).

Atsakovas Joniškio rajono savivaldybė teigia, kad jis yra netinkama šalis šioje byloje, nes savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai yra savivaldybės administracijos ar jos padalinių vadovai, savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius administruoja, savivaldybės biudžeto vykdymą organizuoja ir atsako už savivaldybės ūkinę finansinę veiklą savivaldybės administracijos direktorius. Tačiau byla iškelta dėl turtinės žalos atlyginimo, pareiškėjas savo reikalavimą grindžia CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, kur numatyta, kad žalą atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, todėl atsakovu šioje byloje tinkamai nurodyta Joniškio rajono savivaldybė. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus neteisėtais, o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima, todėl priteisti pareiškėjui iš Joniškio rajono savivaldybės turtinės žalos atlyginimą nėra teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas P. Š. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 57) prašo panaikini Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde.

Papildomai pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad neturi jokios reikšmės, kieno ranka buvo įrašyti duomenys į paraišką. Tokiais argumentais, pareiškėjo manymu, teismas pateisina dokumentų klastojimą. Jokių pajamų iš žemės ūkio veiklos pareiškėjas negavo. Be to, teismas nepagrįstai nepasisakė ir dėl to, kad pareiškėjui nuo 2014 m. birželio 1 d. buvo 20 proc. mažinama pašalpa.

Atsakovas Joniškio rajono savivaldybė su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (II t., b. l. 61–66) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės tokiais pat argumentais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis sutinka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo P. Š. skundas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde (bei patikslintame skunde) pareiškėjas teismo prašė priteisti iš atsakovo Joniškio rajono savivaldybės 1 829,49 Lt turtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus darbuotojų veiksmų, skaičiuojant pareiškėjui priklausančią socialinę pašalpą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Kaip matyti iš apeliaciniu skundu skundžiamo teismo sprendimo turinio, Šiaulių apygardos administracinis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad atsakovas ginčo laikotarpiu tinkamai paskaičiavo pareiškėjui priklausiusią socialinę pašalpą.

Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ribų, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtas aplinkybes vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą sprendimą. Pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu išsamiu ir visapusišku įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja.

Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai nepasisakė ir dėl to, kad pareiškėjui nuo 2014 m. birželio 1 d. buvo 20 proc. mažinama pašalpa. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, priimdamas sprendimą, teismas, be kita ko, vertino ir Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, numatančią, kad socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal Įstatymo 9 straipsnį, yra mažinamas 20 procentų, kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 iki 24 mėnesių.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad pildant prašymus – paraiškas socialinei pašalpai gauti skiltyje „pajamos, gautos iš žemės ūkio veiklos“ pajamų sumas ranka įrašė ne jis, nes jokių pajamų negaudavo. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai pripažindamas, jog šiai bylai neturi jokios reikšmės, kieno ranka jos buvo įrašytos, pateisina dokumentų klastojimą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija minėtą apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Šiaulių apygardos administracinio teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjo 2014 m. birželio 11 d. ir 2014 m. spalio 20 d. prašymuose – paraiškose socialinei pašalpai minėtos sumos įrašytos kompiuteriu, o paraiškos pasirašytos pareiškėjo, todėl pareiškėjas turėjo žinoti, kad į paraiškas įrašomos pajamos iš žemės ūkio veiklos (I t., b. l. 154–157, 163–165, 179–183, 189–192, 197–201, II t., b. l. 4–8, 13–17, 28–32). Be to, šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad pildydamas prašymus – paraiškas piniginei socialinei paramai gauti pareiškėjas P. Š. arba nurodydavo, kad pajamų iš žemės ūkio veiklos jis negauna (I t., b. l. 110, 111–113, 126, 129, 132–134, 147–149, 160), arba prašymų – paraiškų skyriuje „Pajamos“ skiltyje „pajamos, gautos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 ha“ nurodydavo skirtingas pajamų sumas – 477,72 Lt, 127,65 Lt, 160,20 Lt (I t., b. l. 154–157, 163–165, 179–183, 189–192, 197–201, II t., b. l. 4–8, 13–17, 28–32). Pastarieji prašymai – paraiškos užpildytos ranka, o skiltyje „pajamos, gautos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 ha“ įrašytas ne žodis „negaunu“, kurį pareiškėjas žymėjo kituose prašymuose – paraiškose (I t., b. l. 110, 111–113, 126, 129, 132–134, 147–149, 160), o konkreti suma. Be to, pareiškėjas visus minėtus prašymus – paraiškas pasirašė, t. y. kartu ir patvirtino, jog jo šiuose dokumentuose pateikta informacija yra teisinga.

Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo P. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė