2017-01-18 Nr. AB-1553-3-61-3-04493-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-130-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04493-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. F. skundą, kuriuo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti AB „Elektros skirstymo operatorius“ (toliau – ir AB ESO) nusikalstamai išmontuoti elektros skaitiklį pareiškėjo gyvenamajam butui (nurodyti prijungti elektros skaitiklį pareiškėjo gyvenamajam butui) ir laikinai sustabdyti AB ESO 2016 m. lapkričio 15 d. pranešimo galiojimą.

Pareiškėjas taip pat prašė pranešti prokurorui dėl nusikalstamų veikų vykdymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 109 str. 1 d.) ir dėl viešojo intereso gynimo (Prokuratūros įstatymo 19 str.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą priimti atsisakė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės susijusios su pareikštu materialinio pobūdžio reikalavimu. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai teisme yra pareikštas materialinio pobūdžio reikalavimas dėl tam tikro akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir pan. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas, iki skundo priėmimo nagrinėti teisme, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas nėra galimas.

Iš pareiškėjo prašymo turinio suprastina, jog pareiškėjas galimai nesutinka su AB ESO pranešimu bei bendrovės veiksmais ir siekia, kad ESO veiksmai bei priimto pranešimo galiojimas būtų sustabdyti. Taigi, pareiškėjas kelia ginčą dėl ESO veiksmų, kuris nėra viešojo administravimo subjektas, todėl šis pareiškėjo reikalavimas (prašymas) nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Toks keliamas ginčas nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad teismui nėra pateiktas ir nėra priimtas nagrinėti pareiškėjo S. F. materialinio pobūdžio reikalavimas dėl tam tikro akto panaikinimo, ir vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka, todėl jį atsisakyta priimti.

II. Pareiškėjas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 9–11).

Pareiškėjas taip pat prašo pranešti prokurorui dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo, priėmusio skundžiamą nutartį, neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 30 str. 2 d., 148 str., 182 str. 1, 2, 5 p., 228 str., 229 str., 294 str. 1, 2 d.), šiurkštaus Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimo, valstybei duotos priesaikos sulaužymo, priesaika valstybei prisiimtų pareigų neatlikimo, teismo autoriteto pažeminimo, teisėjo vardo sumenkinimo, nusikalstamų veikų įvykdymo procesinių veiksmų priedangoje, bei viešojo intereso apgynimo (Prokuratūros įstatymo 19 str.). Be to, prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikti motyvuotą prašymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai drausmės bylos iškėlimui šiam Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjui.

Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia bendruosius teisės principus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos Protokolų, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos garantuotas prigimtines teises ir laisves bei teisėtus interesus, taip pat Europos socialinės chartijos įtvirtintas nuostatas, įstatymų nustatymus, prieštarauja tikrovės faktams ir reikšmingoms prašymo teisingam išsprendimui aplinkybėms. Nutartis yra su vienareikšmiškais materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimais – absoliučiais nutarties negaliojimo pagrindais.

Pareiškėjo teigimu, jo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atsisakyta priimti nemotyvuotai, nurodant tik formalius motyvus ir nesivadovaujant materialinės teisės normomis. Formaliai nurodomas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas yra procesinių teisės normų pažeidimas. Pateiktas prašymas yra susijęs su nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. vykstančiu ginču dėl valdžios funkcijų vykdymo, todėl yra administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Jis pateiktas kaip papildymas teismo nusikalstamai aplaidžiai nagrinėtoms byloms ir prašymams, dėl kurių dėl nepriimtas galutinis sprendimas. Vengdamas šių klausimų nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo teisėjas atsisakė priimti prašymą, taip pažeisdamas materialinės teisės normas. Prašymas yra akivaizdžiai susijęs su ABTĮ 91 straipsnio 1 ir 2 dalimis (skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai).

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Valstybinė energetikos inspekcija pateikė tariamą atsakymą į jo skundą dėl ESO veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, kuria pareiškėjo prašymą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atsisakė priimti atsižvelgęs į tai, kad teismui nėra pateiktas ir nėra priimtas nagrinėti pareiškėjo materialinio pobūdžio reikalavimas, be to, pareiškėjas kelia ginčą dėl AB ESO veiksmų, kuris nėra viešojo administravimo subjektas, todėl šis pareiškėjo reikalavimas (prašymas) nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad pirmosios instancijos teismas jo skundą atsisakė priimti formaliais pagrindais, neteisėtai, nemotyvuotai ir nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Kita vertus, Konstitucijos 28 straipsnis numato, kad asmuo įgyvendindamas savo teises privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Taigi, asmenys, kreipdamiesi teisminės gynybos, taip pat turi laikytis kreipimosi į teismą tvarkos, įtvirtintos Administracinių bylų teisenos įstatyme.

Kaip minėta, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti AB ESO išmontuoti elektros skaitiklį pareiškėjo gyvenamajam butui (nurodyti prijungti elektros skaitiklį pareiškėjo gyvenamajam butui) ir laikinai sustabdyti AB ESO 2016 m. lapkričio 15 d. pranešimo, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie jo objekte atliktą elektros skaitiklio išmontavimą, galiojimą.

Pagal ABTĮ 70 straipsnį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Remdamasi ABTĮ 70 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tam, kad teismas turėtų teisę pritaikyti arba atsisakyti taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones (t. y. tenkinti pareiškėjo procesinio pobūdžio reikalavimą), būtina, jog šis pareiškėjas būtų pareiškęs byloje ir patį materialaus pobūdžio reikalavimą (-us), atitinkantį (-čius) ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas teismo teises, kurį (-iuos) siekia užtikrinti. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai teisme yra pareikštas materialaus pobūdžio reikalavimas dėl tam tikro akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir pan.

Tačiau prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo padavimas arba pats prašymas, jei jis susijęs su administraciniais teisiniais santykiais, viešojo administravimo srities ginču, negali būti laikomas neigiama procesine prielaida, kuriai esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme. Minėta ABTĮ nuostata iš esmės susijusi su administracinio teismo kompetencijos klausimu, todėl šiuo pagrindu skundą (prašymą) galima atsisakyti priimti, jei jis apskritai nėra teismingas administraciniam teismui. Todėl šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo siekiamas iškelti ginčas yra viešojo administravimo srities ginčas, ar nėra kitų įstatyme nustatytų pagrindų, trukdančių pradėti administracinės bylos teiseną (ABTĮ 33 str. 2 d.).

Prašydamas taikyti minėtas reikalavimo užtikrinimo priemones, pareiškėjas savo prašyme (b. l. 1–4) išdėstė argumentus, iš esmės susijusius su AB ESO (iki 2016 m. sausio 1 d. AB „Lesto“) veiklos neteisėtumu ir nepagrįstumu. Nurodė, kad neteisėtomis AB ESO veikomis pareiškėjui daroma didelė turtinė ir neturtinė žala, dėl ko bus pateiktas skundas įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat paaiškino, kad ginčo klausimu administraciniame teisme nagrinėjamos kelios administracinės bylos.

Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2016 m. lapkričio 22 d. atsakymą Nr. 2R-3519 į jo 2016 m. lapkričio 17 d. prašymą dėl AB ESO veiksmų, kuriame pareiškėjui nustatytas terminas prašymo trūkumams pašalinti (b. l. 12).

Pažymėtina, kad ginčai dėl elektros energijos vartojimo, kilę tarp vartotojų ir energetikos įmonių, nagrinėtini civilinio proceso tvarka paduodant ieškinį apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 ir 27 straipsniai, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 7 dalis).

Kadangi, kaip minėta, pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra susijęs su AB ESO veiksmų neteisėtumu ir nepagrįstumu, toks skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir tinkamai išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Nagrinėjamu atveju teisėjo, priėmusio skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį, veiksmuose nenustatyta akivaizdžių pareiškėjo atskirajame skunde nurodytų nusikalstamų veikų požymių, todėl, remiantis ABTĮ 111 straipsniu, apie tai pranešti prokurorui nėra pagrindo. Teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi atskirąjį skundą taip pat nenustatė proceso įstatymų pažeidimų, o teisėjo procesinė veikla, atitinkanti teisės aktų reikalavimus, nėra teisėjų drausminės atsakomybės dalykas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė