2020-12-09 Nr. AB-23289-3-64-3-01129-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2842-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01129-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1.; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pareiškėjos G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos ir neturtinės žalai atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovo atstovas, Komisariatas) 653,52 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skundą grindė šiais argumentais:

1.1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. B. 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu administracinėje byloje 81N-56376202-16 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėja buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 1 dalį 57 Eur pinigine bauda. Nutarime nustatyta, kad 2016 m. kovo 16 d. 13 val. 20 min., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje pareiškėja nepraleido iš dešinės kelio pusės į važiuojamąją kelio dalį įžengusios pėsčiosios, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punktą. Nesutikdama su Nutarimu, jį ginčijo. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 11-477-632/2016 tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Nutarimą administracinėje byloje Nr. 81N-56376202-16 bei administracinę bylą nutraukė. Teismo nutartyje nustatyta, kad pėsčioji, atsistojusi ant paties šaligatvio krašto, laukia, mato atvažiuojantį pareiškėjos automobilį, tačiau į perėją nežengia, kol automobilis nepravažiuoja. Į perėją įžengia ir vėl atsitraukia jau automobiliui pravažiavus, matomai įvertinusi, kad tai daryti saugu. Policijos pareigūnai, pakankamai neįvertinę visų bylos aplinkybių, priėmė klaidingą sprendimą. Dėl pareiškėjos atžvilgiu priimto Nutarimo ginčijimo pareiškėja turėjo papildomų išlaidų, kurios iki šiol neatlygintos.

1.2. Taip pat dėl nepagrįstai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, vėliau priimto Nutarimo ir jo ginčijimo pareiškėja patyrė neturtinę žalą, nes: sulaikymo metu 2016 m. kovo 16 d. pareiškėja su savo automobiliu važiavo į Radviliškį, turėdama dalyvauti teismo posėdyje dėl jos traktoriaus vagystės. Pareiškėja nesutiko su policijos pareigūnų pateiktais kaltinimais ir paprašė parodyti vaizdo medžiagą. Pareigūnai pasakė, kad automobilyje nėra tokių galimybių, ir, jei pareiškėja nesutinka su pažeidimu ir nori peržiūrėti vaizdo medžiagą, turi su jais važiuoti į policijos nuovadą. Lydima policijos pareigūnų vyko į teismą ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėja nesutiko be pareiškėjos nagrinėti bylos, nesutiko ir atidėti teismo posėdį. Apie tai informavo policijos pareigūnus, kurie liepė sėsti į automobilį, siūlė sutikti su pareiškėjos neva padarytu pažeidimu. Pareiškėjai nesutikus pareigūnai susinervino, liepė garsiai skaityti Kelių eismo taisyklių knygelę, tada pareiškėjos paklausė, ar ji žino, kad jie turi teisę ją sulaikyti net kelioms paroms. Pareiškėjai paklausus, kokiu pagrindu galėtų ją sulaikyti, liepė lipti iš automobilio ir po teismo posėdžio atvykti į policijos nuovadą. Vairuotojo pažymėjimas buvo paimtas pareiškėjos sulaikymo metu ir tik policijos nuovadoje įteiktas laikinas vairuotojo pažymėjimas galiojantis iki 2016 m. balandžio 6 d. Policijos pareigūnai ne tik nenorėjo supažindinti pareiškėją su vaizdo įrašo registratoriaus medžiaga, duoti jo pilnos kopijos, bet ir patys detaliai neišnagrinėję vaizdo registratoriaus įrašo ir nepriėmę objektyvaus sprendimo pareiškėjos atžvilgiu, ją nubaudė. Nepagrįstas pareiškėjos sustabdymas, apkaltinimas Kelių eismo taisyklių pažeidimu, lydėjimas ją iki teismo, nagrinėjamos bylos trikdymas, nepagarbus elgesys su pareiškėja ir jos gąsdinimas, nepagrįstas nubaudimas sutrikdė pareiškėjos dvasinę, emocinę ir psichologinę ramybę, pareiškėjai kėlė stresą ir ją žemino. Jautėsi pareigūnų, kurie turi saugoti ir padėti žmogui, pažeminta. Visa tai pareiškėjai sukėlė didelių nepatogumų, nes ji yra ūkininkė, turi šeimą.

2. Atsakovo atstovas Komisariatas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

2.1. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m birželio 1 d nutartimi nutraukė administracinę bylą pareiškėjai, nes policijos pareigūnai pakankamai neįvertinę visų bylos aplinkybių priėmė klaidingą sprendimą. Vien faktas, jog administracinio teisės pažeidimo byla G. K. atžvilgiu buvo nutraukta, nesudaro pagrindo vertinti pareigūnų veiksmus kaip neteisėtus. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, savaime neįrodo pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Be to, kaip matyti iš teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties turinio, teismas konstatavo, jog policijos pareigūnai priėmė klaidingą, bet ne neteisėtą sprendimą. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų dokumentų apie patirtas advokato, antstolio paslaugų išlaidas, tai šių duomenų negalima laikyti pagrįstais dokumentais, pagrindžiančiais turtinę žalą. Iš G. K. pateiktų banko išrašų neaišku, už kokias paslaugas sumokėjo advokatui, antstoliui, be to, antstolio paslaugos nebuvo būtinos, teismas, priimdamas sprendimą, nesirėmė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais.

3. Pareiškėja dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi po daugiau nei 2 metų nuo administracines bylos išnagrinėjimo, todėl tai patvirtina, kad ji nepatyrė tokių dvasinių sukrėtimų, streso, pažeminimo, kaip teigia skunde, nes didžiausias neigiamas poveikis jaučiamas iš karto po atliktų galimai neteisėtų veiksmų. Nesant pareigūnų neteisėtų veiksmų, neatsiranda ir valstybės civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjos skundas atlyginti žalą negali būti tenkinamas.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė jai iš atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 653,52 Eur turtinei žalai atlyginti, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 81N-5637602-16 nutarta skirti G. K. 57 Eur baudą už ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-477-632/2016 nutarta pareiškėjos skundą tenkinti visiškai ir panaikinti Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 81N-56376202-16, kuriuo G. K. pagal ATPK 1241 straipsnio 1 dalį nubausta 57 Eur administracine bauda, ir administracinę bylą nutraukti.

6. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartyje pateikė išvadą, jog policijos pareigūnai pakankamai neįvertino bylos aplinkybių, t. y. veikė pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taip pat teismas pažymėjo, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalies bei 286 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys, jį vertinant kartu su ATPK 248 ir 257 straipsniais, reikalaujančiais visapusiškai, visiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei tinkamai įvertinti surinktus įrodymus, leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

7. Teismas sprendė, kad neteisėtas pareiškėjos patraukimas administracinėn atsakomybėn, konstatuotas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi, tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėja patyrė turtinę žalą, kadangi dėl administracinės nuobaudos panaikinimo turėjo kreiptis į teismą, kas lėmė neišvengiamas išlaidas advokato pagalbai. Todėl teismas vertino, kad prašoma 302,50 Eur suma už skundo parengimą ir pareiškėjos atstovavimą Radviliškio rajono apylinkės teismo posėdžiuose administracinio teisės pažeidimo byloje neviršija galimos nustatytos maksimalios sumos.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjos prašymą priteisti 350 Eur sumą, sumokėtą antstoliui A. B., pažymėjo, jog teismui sprendžiant įrodymų pridėjimo / priėmimo klausimą, nebuvo konstatuota, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai yra nesusiję su byla, todėl teismas atmetė atsakovo atstovo argumentą, jog antstolio paslaugos nebuvo būtinos. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai iš atsakovo atstovo 1,02 Eur už kopijų padarymą, šias išlaidas pripažinęs būtinomis ir pagrįstomis. Taip pat padarė išvadą, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėja veikė priešingai teisei, todėl nėra ir pagrindo perkelti dalį kaltės jai bei tokiu būdu mažinti žalos dydį. Teismas, atsižvelgęs į patirtų išlaidų pagrįstumą ir konstatavęs, kad tarp šios pareiškėjos patirtos turtinės žalos ir valstybės institucijos neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, priteisė visą pareiškėjos patirtos turtinės žalos (išlaidos advokato pagalbai, antstolio paslaugos ir kopijų darymas) 653,52 Eur sumą iš atsakovo atstovo.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjos prašymą priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgė į tai, kad po 2016 m. kovo 16 d. įvykio ji į medikus nesikreipė, tačiau vartojo vaistažolių preparatus, kankino nemiga. Liudytojas V. K. (pareiškėjos sutuoktinis) teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėja po 2016 m. kovo 16 d. įvykio skaudžiai pergyveno apie pusantro mėnesio, be to, neleido jai vairuoti, nes pareiškėja nepasitikėjo savimi. Taip pat jis paliudijo, kad pareiškėja buvo labai pasimetusi, nes buvo apkaltinta pažeidimo padarymu neteisėtai. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikytinus neturtinės žalos vertinimo kriterijus tokio pobūdžio bylose, nustatytas faktines aplinkybes šioje administracinėje byloje ir administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjos ir pareiškėjos atstovo paaiškinimus dėl pareiškėjos patirtos skriaudos, emocinės būsenos, nuobaudos nuginčijimo proceso sukeltų papildomų nepatogumų, teismas pareiškėjos reikalavimą dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė jai 300 Eur neturtinę žalą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisariato.

10. Teismas taip pat priteisė pareiškėjai 363 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

III. 11. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Komisariato, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo dalį sumažinant priteistos turtinės žalos dydį ir nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai įvertino pareiškėjos patirtas neigiamas pasekmes ir neturtinės žalos atlyginimo būdą. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę bei 80 straipsnio 1 dalyje numatytą teisėjų pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, nustatant visas jai svarbias aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja pati kreipėsi į antstolio kontorą dėl paslaugų suteikimo: 2016 m. gegužės 4 d. buvo užfiksuota automobilio padėtis pėsčiajai įžengus į pėsčiųjų perėją, o 2016 m. gegužės 24 d. užfiksuotas pareigūnų pokalbio turinys. Vertinant ir sprendžiant dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į ekonomiškumo principą, kuris suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas, į tai, ar protingas, rūpestingas asmuo, siekdamas įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumą, būtų kreipęsis dėl papildomų įrodymų gavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas nutarė „nepridėti garso įrašo, kaip nesvarbios aplinkybės, nes tai tik nevieninga pareigūnų nuomonė“, turėjo būti sumažinta G. R. prašoma priteisti suma už antstolio paslaugas.

11.2. Atsakovas neginčija, kad administracinės nuobaudos paskyrimas gali sukelti neigiamas emocijas, išgyvenimus, tačiau pareigūnų padarytą pažeidimą laikyti intensyviu, galėjusiu sukelti pareiškėjai žymias neigiamas pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, nėra pagrindo. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl neteisėtų veiksmų intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Pastaroji nurodė, jog į medikus nesikreipė, teismui skundą dėl žalos atlyginimo pateikė po daugiau nei 2 metų nuo administracinės bylos išnagrinėjimo, kas patvirtina, jog ji nepatyrė tokių dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, streso, nes didžiausias neigiamas poveikis jaučiamas iškart po atliktų galimai neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojo, pareiškėjos sutuoktinio, parodymais, kurie net neturėtų būti vertinami, nes kyla klausimas dėl jo šališkumo nagrinėjamu klausimu. Taip pat teismas vadovavosi teismų praktika, išdėstyta administracinėje byloje Nr. eA-1736-552/2016, kurioje pasisakyta dėl per ilgo proceso, kas turėjo neigiamą poveikį asmens emocinei būsenai, patirtai dvasinei skriaudai, nors šiuo atveju ši teismų praktika netaikytina, nes G. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta operatyviai, greičiau nei per 1,5 mėnesio. Todėl neįrodžius neturtinės žalos dydžio, pareiškėjos ši skundo dalis turėtų būti atmesta kaip nepagrįstas.

12. Pareiškėja G. K. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

12.1. Apeliaciniame skunde minėtas antstolio A. B. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, įskaitant ir protokolą dėl 2016 m. gegužės 24 d. pareigūnų pokalbio automobilyje turinio, buvo surašyti ir pateikti dėl netinkamos atsakovo pozicijos pareiškėjos atžvilgiu ikiteisminio ir teisminio administracinės bylos nagrinėjimo metu. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas dėl 2016 m. gegužės 24 d. pareigūnų pokalbio automobilyje įrodo, kad pareiškėją stebėjo ir jos veiksmus vertino tik vienas iš dviejų automobilyje buvusių policijos darbuotojų, o antrojo policijos darbuotojo nuomonė buvo grindžiama ne asmeniniu įsitikinimu, o nepatikrinta kolegos nuomone. Be to, pareiškėjai jau pateikus skundą teismui dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir pagrindžiančią medžiagą, Komisariatas visapusiškai jos neišnagrinėjo, o apsiribojo formaliu standartiniu ir trumpu atsiliepimu dėl jų darbuotojų veiksmų teisėtumo ir pareiškėjos skundo nepagrįstumo. Tokia neobjektyvi atsakovo atstovo pozicija vertė pareiškėją atitinkamais įrodymais pagrįsti savo skundą. Pareiškėja savo teisėmis naudojosi sąžiningai ir jos išlaidos nebuvo perteklinės, be to, teismas, spręsdamas įrodymų pridėjimo / priėmimo klausimą, nekonstatavo, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai yra nesusiję su byla, todėl atmestinas atsakovo atstovo argumentas, jog antstolio paslaugos nebuvo būtinos.

12.2. Atsakovo atstovas neteisingai nurodo pareiškėjai padarytos neturtinės žalos aplinkybes ir neteisingai nurodo bei aiškina jos pasekmes, taip pat neteisingai aiškina CK 6.250 straipsnio 2 dalies normos taikymą.

12.3. Nepagrįstas sustabdymas, apkaltinimas Kelių eismo taisyklių pažeidimu, lydėjimas iki teismo, jame nagrinėjamos bylos trikdymas, nepagarbus elgesys su pareiškėja ir jos gąsdinimas, nepagrįstas nubaudimas sutrikdė pareiškėjos dvasinę, emocinę ir psichologinę ramybę, kėlė stresą ir žemino. Pareiškėjai sukeltas neigiamas pasekmes pajuto visa jos šeima: sutuoktinis, vaikai, 84 metų amžiaus ligota motina. Todėl vyro liudijimas teismui nėra pareiškėjos paaiškinimų patvirtinimas. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, šiuo liudijimu rėmėsi pagrįstai. Komisariato darbuotojų veiksmai buvo pakankamai intensyvūs, ilgai trunkantys, sukėlę pareiškėjai realius neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresija ir dvasinę skriaudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš Komisariato pareigūnų neteisėtų veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir skiriant jai administracinę nuobaudą, atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme pasireiškė tuo, jog pareigūnai tinkamai neištyrė pažeidimo padarymo aplinkybių ir paties pažeidimo fakto, bylą nagrinėjusių pareigūnų veiksmus pripažino aplaidžiais, paviršutiniškais, atliktais nesilaikant pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai ir priteisė pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisariato, 653,52 Eur turtinę ir 300 Eur neturtinę žalą bei 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Iš atsakovo atstovo Komisariato apeliacinio skundo argumentų matyti, kad atsakovo atstovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, nustatant aplinkybes, susijusias su Komisariato pareigūnų veiksmais (šių veiksmų pripažinimu neteisėtais), taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas galėjo būti šališkas, nes rėmėsi pareiškėjos sutuoktinio parodymais teisme.

16. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 81N-5637602-16 buvo pripažinta kalta už tai, jog 2016 m. kovo 16 d. 13 val. 20 min., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, nepraleido iš dešinės kelio pusės į važiuojamąją kelio dalį įžengusios pėsčiosios, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punktą, todėl pagal ATPK 1241 straipsnio 1 dalyje buvo nubausta 57 Eur dydžio bauda. Įsiteisėjusioje Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-477-632/2016 konstatuota, kad, be kita ko, policijos pareigūnai pakankamai neįvertinę visų bylos aplinkybių, priėmė klaidingą spendimą. Todėl buvo panaikintas Komisariato 2016 m. balandžio 6 d. priimtas Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 81N-56376202-16, kuriuo G. K. pagal ATPK 1241 straipsnio 1 dalį nubausta 57 Eur administracine bauda, administracinė byla nutraukta.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1332-552/2017; 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018).

19. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

20. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

21. Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad tokios kategorijos bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog vien tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013). Administracinio teisės pažeidimo bylose, kuriose yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-1525/2014).

22. Iš paminėtos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutarties (b. 1. 4–5) matyti, kad, teismas, susipažinęs ir ištyręs byloje surinktą medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, priėjo prie išvados, jog policijos pareigūnai, pakankamai neįvertinę visų bylos aplinkybių, priėmė klaidingą sprendimą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad „pirmiausia pėsčiasis įvertina saugų atstumą iki artėjančių transporto priemonių, tik tada gali žengti į perėją, ir tai yra privalomas signalas vairuotojui sustoti prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiojo [..]. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad pėsčioji į perėją nežengė, kol pareiškėjos automobilis nepravažiavo.“.

23. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartimi nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-477-632/2016, nenustačius pareiškėjos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio, yra pagrindas konstatuoti, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantys Komisariato pareigūnai veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekiant visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir objektyviai nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nepatvirtino, kad pareiškėja padarė Kelių eismo taisyklių 30 punkte nustatytą pažeidimą, tačiau Komisariato pareigūnai nesiėmė jokių priemonių dėl objektyvių aplinkybių nustatymo ir išaiškinimo, Nutarimu pareiškėjui skyrė administracinę baudą. Be to, byloje liko nepaneigta aplinkybė, kad Komisariato pareigūnai nesistengė surinkti ir objektyviai įvertinti administracinio nusižengimo medžiagą, dėl ko pareiškėja turėjo papildomai imtis veiksmų pati rinkti medžiagą ir, be kita, fiksuoti aplinkybes antstolio pagalba dėl 2016 m. gegužės 24 d. pareigūnų pokalbio automobilyje. Kaip pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nagrinėjamoje byloje pažymėjo, nagrinėjant bylą nebuvo konstatuota, jog antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai yra nesusiję su byla, todėl atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti atsakovo atstovo argumentai, kad turėjo būti sumažinta pareiškėjos prašoma priteisti suma už antstolio paslaugas.

24. Neteisėtas pareiškėjos patraukimas administracinėn atsakomybėn tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjo interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėja patyrė turtinę žalą, kadangi ji, siekdama nebūti nepagrįstai nubausta, pasinaudojo advokato paslaugomis, už kurias turėjo sumokėti, taip pat, kaip minėta, ir antstolio paslaugomis. Tuo pagrindu pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja turį teisę į visišką ir įrodymais pagrįstą turtinės žalos atlyginimą.

25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, nevertina ir plačiau nepasisako dėl pareiškėjai priteistos turtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo, kadangi Komisariatas apeliaciniame skunde nei šio dydžio atitikimo teisės aktams (pvz., Rekomendacijoms), nei aritmetinio teisingumo iš esmės neginčija.

26. Konstatavus, kad Komisariato pareigūnai, atlikdami tyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-477-632/2016 ir Nutarimu paskyrę pareiškėjai administracinę baudą, dėl ko pirmosios instancijos teismas pareiškėjai priteisė turtinės žalos atlyginimą, pareiškėjos atžvilgiu padarė neteisėtus veiksmus, konstatuotina ir tai, kad šioje byloje buvo pagrindas spręsti ir dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjai.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nagrinėjamu atveju dėl nepagrįsto nubaudimo patyrė dvasinius išgyvenimus. Siekdama apginti savo teises (nuginčyti Nutarimą), turėjo inicijuoti teisminį procesą, kas jai taip pat sukėlė papildomus išgyvenimus ir nepatogumus. Pareiškėja to nebūtų patyrusi, jei dėl Komisariato pareigūnų netinkamų veiksmų administracinio teisės pažeidimo byloje nebūtų nepagrįstai nubausta administracine bauda. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme ir tenkino pareiškėjos reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteista pinigų suma pareiškėjos patirtai neturtinei žalai atlyginti yra adekvati ir protingo dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė pareiškėjai visos jos prašomo dydžio neturtinės žalos. Apeliacinio skundo teiginys, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo po ilgo laiko nuo administracinės bylos išnagrinėjimo, nepaneigia šioje byloje konstatuotos ir nepaneigtos pozicijos, jog pareiškėja patyrė neturtinę žalą.

28. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovo atstovas, detaliai ir visapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą, nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose, o atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstomis. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų ar pagrįstų duomenų, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas nagrinėjamoje byloje, todėl jo teiginys dėl galimo teismo šališkumo atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

39. Pareiškėja G. K. prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju išnagrinėjus bylą buvo apgintos pareiškėjos teisės, todėl ji turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 5 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašomą priteisti sumą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jas pagrindžiančius dokumentus, atsižvelgdama į parengto procesinio dokumento turinį, bylos pobūdį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, į aktualiais laikotarpiais galiojusių Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nuostatas, sprendžia, kad pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Komisariato, priteistina 242 Eur suma atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai G. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė