9e60cdab-9d85-4cca-bbee-e29080e31b40 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešejas P                                                    Pranešejas S.Punys                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A – 845/2011Teisejas M.Gerasimovic                                                Teisminio proceso 1-39-3-00001-2009-8                                                                            Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.5.1.;1.1.7.1.; (S)                                                                        1.1.8.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2011 m. rugpjucio 31 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Stasio Punio, teiseju Audrones Kartanienes, Virginijos Švedienes,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant nuteistajai V. S.,gynejui Romualdui Lelertaviciui,nukentejusiojo atstovui advokatui Aleksandr Palamarcuk,vertejai Jekaterinai Chochlanovai,teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistosios V.

S. apeliacini skunda del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2011 m. gegužes 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažinta kalta padarius nusikaltima, numatyta LR BK 140 str. 1 d., ir jai skirta keturiu menesiu laisves apribojimo bausme, ipareigojant V. S. be bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.Nuosprendžiu V. S. išteisinta nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d., požymiu (LR BK 303 str. 5 d. 1 p.).V. S. palikta teise kreiptis su ieškiniu del turtines žalos padarymo, o ieškinys del neturtines žalos padarymo atmestas.Tuo paciu nuosprendžiu V.

J. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. bei išteisintas nepadares veikos, turincios nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d., požymiu (LR BK 303 str. 5 d. 1 p.), taciau jo atžvilgiu skundas nepaduotas.Kolegija, teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejusi byla, n u s t a t e : V. S. nuteista už tai, kad 2009-01-03 apie 19.10 val. Šalcininku geležinkelio pervažoje, esancioje Tartoko k., Šalcininku sen., Šalcininku r., konflikto metu, iš priešišku asmeniniu santykiu, tycia pirštu viena karta dure V. J. i veida, del ko nubrozdino veida, padarydama V.

J. nežymu sveikatos sutrikdyma. Tokiais savo veiksmais V. S. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d. Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Šalcininku rajono apylinkes teismo 2011 m. gegužes 23 d. nuosprendi ir priimti byloje nauja nuosprendi, kuriame ji prašo V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus LR BK 140 str. 1d., 155 str. 1 d. ir už šiuos nusikaltimus jam paskirti realia laisves atemimo bausme. Skundu V. S. prašo ja išteisinti, nepadarius veiku, turinciu LR BK 140 str. 1 d., 155 str . 1 d. numatytu požymiu.

Taip pat nuteistoji V. S. prašo pilnai patenkinti jos ieškini ir iš V. J. priteisti 1191.04 Lt turines ir 10 000 Lt neturtines žalos atlyginima.V. S. sutinka su nuosprendžiu toje dalyje, kur yra išteisinta pagal LR BK 155 str. 1 d., bei dalyje, kur V. J. yra nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d., taciau pabrežia, kad šioje dalyje V. J. pakirta bausme yra labai švelni palyginti su tuo, kokias sunkias pasekmes sukele jo nusikalstami veiksmai. Su likusia teismo nuosprendžio dalimi ji nesutinka. V. S. manymu, nera jokiu irodymu, kad ji tycia padare V.

J. kuno sužalojimus. Pasak apeliantes, jei ir buvo jos padaryti kokie kuno sužalojimai, teismas tai turejo vertinti, kaip butinosios ginties nuo V. J. neteisetu veiksmu pasekmes. V. S. prašo atkreipti demesi, kad V. J., iš karto po ivykio, i teisma nesikreipe, o tai padare, kai ji pradejo teismo procesa. V. S. manymu liudytojai C. V., J. M., V. U. ivykio nemate ir liudijo tik remiantis paties V. J. žodžiais, o liudytojos N. J. parodymus reikia vertinti kritiškai, kaip suinteresuotuma padeti sunui. V. S. nuomone, teismas nepagristai išteisino V.

J. pagal LR BK 155 str. 1 d., kadangi jis ja ižeide, vadino ja žeminanciais žodžiais kitu žmoniu akivaizdoje. Apeliante prašo atkreipti demesi i tai, kad pirmos instancijos teismas 2010-04-26 nuosprendžiu pripažino V. J. kaltu pagal LR BK 155 str. 1 d. bei paskyre jam už tai bausme, taciau nors Vilniaus apygardos teismas 2010-07-15 nutartimi panaikino pirmos instancijos priimta teismo nuosprendi, taciau nutartyje neišreiške jokiu abejoniu del V. J. nusikaltimo numatyto LR BK 155 str. 1 d. Apeliante skunde teigia, kad V.

J. iki šiol elgiasi išdidžiai, už savo veiksmus jos neatsipraše, neatlygino žalos, visa teismo procesa venge baudžiamosios atsakomybes ir vilkino procesa. Pasak V. S., jai tenka gyventi ir ypac dirbti nuolatineje itampoje, baimeje, kad panašus veiksmai iš V. J. puses, gali pasikartoti. Apeliante nesutinka su teismo nuosprendžiu toje dalyje, kur atmestas jos ieškinys del moralines žalos atlyginimo. Kadangi jai iš naujo reikia kreiptis i teisma su ieškiniu del žalos atlyginimo, tai dar labiau apsunkina jos padeti, nes apeliantes nuomone V.

J. vel vilkins teismo procesa ir stengsis žalos neatlyginti. V. S. prašo atsižvelgti, kad byloje yra surinkta pakankamai irodymu, kad jos pareikštas civilinis ieškinys butu pilnai tenkintinas. Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji ir jos gynejas praše skunda patenkinti. V. J. atstovas advokatas skunda praše atmesti.Nuteistosios V. S. apeliacinis skundas atmestinas. Del LR BK 140 str. 1 d.Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyres bei tinkamai ivertines byloje esancius irodymus, prieme teiseta ir pagrista nuosprendi, V.

S. ir V. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikavo teisingai ir paskyre jiems tinkama bausme.Nuteistoji V. S. prašo ja išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos numatytos LR BK 140 str. 1 d. LR BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukele žmogui fizini skausma arba nežymiai ji sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukelusiu nežymu sveikatos sutrikdyma ar fizini skausma. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudetis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi buti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 1 d. padaromas tik tycia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali padaryti nežymu sveikatos sutrikdyma ir to siekia arba samoningai leidžia kilti tokiems padariniams. Nagrinejamoje privataus kaltinimo byloje ivertines surinktu irodymu visuma, pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, jos V. S. smurtavo prieš V. J. ir taip jam padare nežymu sveikatos sutrikdyma.V. J. padarytus sužalojimus patvirtina paties nukentejusiojo, liudytoju C.

V., V. U. parodymai, 2009-01-08 specialisto išvada Nr. G85/09 (01), iš kurios matyti, kad V. J. buvo padaryti nubrozdinimai dešiniame žande. Nors liudytojai C. V. ir V. U. nebuvo ivykio vietoje ir tiesiogiai nemate konflikto, taciau vienodai nurode, kad vakare po ivykusio konflikto mate V. J. veide odos nubrozdinimus. Minetu liudytoju parodymai priskiriami prie išvestiniu irodymu, taciau teismui nera pagrindo jais netiketi. Apklaustu liudytoju parodymai yra neprieštaringi nukentejusiojo ir liudytojos N. J. bei specialisto išvados atžvilgiu.

Nukentejusiojo V. J. parodymus dalyje del jam padaryto kuno sužalojimo aplinkybiu ir jo padarymo mechanizmo taipogi nera pagrindo vertinti kritiškai. N. J. parode, kad ji nemate, ar V. S. sužalojo sunu V. J., taciau po konflikto mate ibrežimus veide.Nepagristas nuteistosios V. S. teiginys, kad teismas vertindamas šiuos liudytoju parodymus buvo neobjektyvus ir šališkas. Šališkumas yra susijes su išankstines nuomones turejimu. Šališkas yra teismas, kai byla nagrinejo teisejas, negalejes dalyvauti procese del BPK 58 straipsnyje išvardytu aplinkybiu.

Tokiu aplinkybiu apeliacines instancijos teismas nenustate.Kad V. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, iš dalies patvirtina ir pati nuteistoji V. S.. Apeliaciniame skunde V. S. pažymi, kad jei V. J. ir jos buvo padaryti kuno sužalojimai, taciau tokius kuno sužalojimus ji prašo vertinti, kaip butininaja ginti nuo V. J. neteisetu veiksmu. Teismo nuomone toks nuteistosios teiginys atmestinas.Pagal BK 28 straipsnio 2 dali butinosios ginties situacija yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeties požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis ar gindamas kita asmeni, nuosavybe, busto nelieciamybe, kitas teises, visuomenes ar valstybes interesus nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi, jei nebuvo peržengtos butinosios ginties ribos.

Konflikto metu nuteistoji pati puole V. J., tuo padarydama jam kuno sužalojimu. Vien tai, kad konflikto metu V. S. patyre tam tikrus sužalojimus, nera pagrindas pripažinti, jog ji veike butinosios ginties bukleje.Apeliantes parodymus apie mineta konflikta pirmos instancijos teismas vertino kartu su kitais irodymais ir del šio ivykio aplinkybiu padare pagristas išvadas, kuriomis abejoti kolegija neturi pagrindo.Kolegija daro išvada, kad nuteistosios V. S. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d.Nuteistoji V. S. sutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu dalyje, kur V.

J. nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d., taciau ji nesutinka su jam paskirta bausme.Skirdamas bausme teismas atsižvelge i padaryto nusikalstamo pobudi, jo pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybe, atsakomybe lengvinancias ir sunkinancias aplinkybes. Kaltinamasis V. J. padare nesunku nusikaltima. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tycia, kadangi kaltinamasis suvoke savo daromos veikos pavojinga pobudi ir norejo taip veikti, taip pat numate, kad del jo veikimo gali atsirasti padariniai (sveikatos sutrikdymas).

Teismas V. J. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustate. Tai pat teismas atsižvelgia i kaltinamojo asmenybe. V. J. anksciau buvo teistas, taciau teistumas yra išnykes, administracine tvarka nebaustas, dirba, pagal darbo ir gyvenamaja vietas charakterizuojamas teigiamai. Kolegijos manymu pirmos instancijos teismas atsižvelge i visas byloje nustatytas aplinkybes ir padare tinkama išvada, jog bausmes tikslai bus pasiekti V. J. skiriant laisves apribojimo bausme. Del LR BK 155 str. 1 d.Apeliaciniame skunde nuteistoji V.

S. prašo teismo pripažinti V. J. kaltu pagal LR BK 155 str. 1 d.LR BK 155 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybe tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogu. Šiuo nusikaltimu kesinamasis i žmogaus garbe ir oruma. Nukentejusysis yra asmuo, suvokiantis, kad yra žeminamas. Ižeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Nukentejusioji V. S. apklausta pirmos instancijos teisme teismui parode, kad 2009-01-03 apie 19.10 val. Šalcininku geležinkelio pervažoje, esancioje Tartoko k., Šalcininku sen., Šalcininku r., konflikto metu V.

J. ižeidinejo ja žeminancias žodžiais. Konflikto metu jie buvo dviese ir kitu asmenu, galinciu patvirtinti šias aplinkybes, nebuvo. J. S. yra V. S. vyras. Ivykio metu jis buvo namuose ir tik pasiskundus žmonai, atbego prie geležinkelio pervažos. Tuo metu kartu buvo ir N. J., kuri fakto del ižeidinejimo nepatvirtino. V. J. savo kaltes del jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str.1 d., nepripažino ir teismui parode, kad V. S. neižeidinejo žeminanciais žodžiais. Kad V. J. butu pripažintas kaltu pagal LR BK 155 str. 1 d., vien V.

S. žodžiu nepakanka.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                          Kolegijos manymu, pirmos instancijos teismas, ivertino visas aplinkybes ir padare teisinga išvada, kad V.

J. veiksmuose nera nusikaltimo požymiu, numatytu LR BK 155 str. 1 d., todel del šio nusikaltimo padarymo pastarasis buvo išteisintas. Tuo paciu nuosprendžiu V. S. buvo išteisinta nepadariusi veikos, turincios nusikaltimo, numatyto LR BK 155 str. 1 d. požymiu. Del civilinio ieškinio             Apeliaciniame skunde V. S. prašo priteisti iš V. J. jos naudai 1191,04 Lt turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 115 str., priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta.

Istatymas suteikia teismui galimybe pripažinti civiliniam ieškovui teise i ieškinio patenkinima, o klausima del ieškinio dydžio perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka tik išimtinais atvejais, t.y. kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaiciuoti neatidejus baudžiamosios bylos nagrinejimo ar negavus papildomos medžiagos (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d).V. S. nurodo, jog del V. J. padarytos nusikalstamos veikos ji turejo 808,04 Lt išlaidu vaistiniams preparatams, 60 Lt keliones pas eksperta ir 23 Lt ekspertizes darymo išlaidu.

Taciau šiu išlaidu dydžio ji irodymais nepatvirtino, o prie civilinio ieškinio prideti kvitai del vaistu pirkimo, teismo nuomone, yra neobjektyvus, kadangi vaistu pirkta ir nuo peršalimo ir nuo kitu su padarytais kuno sužalojimais nesusijusiu ligu.Apylinkes teismas ivertino visas aplinkybes ir pagristai nuosprendyje išaiškino V. S. teise, kad del nusikalstama veika padarytos turtines žalos atlyginimo, ji gali pareikšti civilini ieškini civilinio proceso tvarka.Neturtines žalos turini apibrežia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija ir kita, teismo ivertinta pinigais.

Neturtines žalos nustatymo kriterijai nurodyti LR CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo, protingumo ir sažiningumo principai yra bendrieji teises principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrecioje situacijoje užtikrinti priešingu interesu – nukentejusiojo ir kaltininko - pusiausvyra, atsižvelgti i konkrecios situacijos ypatumus.

Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareiga nustatyti teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobudžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokia pinigine satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotu nukentejusiojo patirta dvasini sielvarta, fizini skausma, kitokius neturtiniu vertybiu pažeidimus.Nukentejusiajai V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Del patirtu sužalojimu ji patyre fizini skausma, nepatogumus, kadangi buvo priversta kreiptis i gydytojus, ekspertus.

Kolegija, sutinka su apylinkes teismo nuomone, jog sunkiu pasekmiu V. S. nekilo, ta pacia vakara ji grižo i darba, gydesi ambulatoriškai nuo 2009-01-05 iki 2009-01-09, padare analogiška nusikaltima V. J. atžvilgiu.Kadangi V. S. teismui nepateike objektyviu irodymu, remiantis kuriais teismas galetu daryti išvada, kad pastarajai nusikaltimu yra padaryta neturtine žala, apylinkes teismas pagristai netenkino V. S. ieškinio del neturtines žalos padarymo.Pažymima, kad pirmos instancijos teismas taipogi atmete V. J. civilini ieškini, kuriame praše teismo priteisti iš V.

S. jo naudai 15000 00 Lt neturtines žalos.Atsižvelgiant i tai, kas iÅ¡destyta, kolegija daro iÅ¡vada, jog Å alcininku rajono apylinkes teismo 2011-05-23 nuosprendis teisetas ir pagristas, nuteistosios V. S. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r e : atmesti nuteistosios V. S. apeliacini skunda. Kolegijos pirmininkas                                                                                       Stasys Punys Teisejai                                                                                                Audrone Kartaniene                                                                                                                                    Virginija Å vediene             Â