2024-12-18 Nr. AB-18600-3-62-3-02369-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-317-575/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02369-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 57.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Prienų rajono savivaldybės, atstovaujamos Prienų rajono savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 7 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybei, atstovaujamai Prienų rajono savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas P. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė iš atsakovo Prienų rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė), atstovaujamos Prienų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų Administracijos veiksmų.

2. Skunde, be kita ko, pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-586-552/2021, buvo konstatuoti neteisėti Administracijos veiksmai netinkamai išsprendus klausimą dėl kompensacijos pareiškėjui už būsto šildymą ir karštą vandenį skyrimo.

3. Pareiškėjas dėl neturtinės žalos paaiškino, kad jis visą laikotarpį nuo tada, kai 2018 m. balandžio 26 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas išimties tvarka apskaičiuoti kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį iki pat 2021 m. kovo 17 d., kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, jautėsi sugniuždytas ir pažemintas, jautė pyktį ir nusivylimą, patyrė daug nepatogumų, nes būdamas nepasiturintis asmuo, negalėjo pasinaudoti jam teisės aktais suteikta teise gauti būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.

4. Atsakovas Savivaldybė, atstovaujama Administracijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. sausio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui P. J. iš Prienų rajono savivaldybės, atstovaujamos Prienų rajono savivaldybės administracijos, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Konstatavęs, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei kilti, teismas, spręsdamas dėl priteistinos kompensacijos dydžio, atsižvelgė į kilusio ginčo pobūdį, nustatytų pažeidimų mastą, į tai, jog pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jo sveikata ginčo laikotarpiu žymiai pablogėjo. Teismas pareiškėjo reikalaujamą priteisti sumą sumažino iki 300 Eur.

6. Advokatas R. L., kuris byloje pareiškėjui teikė antrinę teisinę pagalbą, 2023 m. sausio 18 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 230 Eur. Prie prašymo advokatas pridėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Finansų skyriaus 2023 m. sausio 18 d. pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-574 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ (toliau – ir Tarnybos pažyma) ir advokato 2023 m. sausio 17 d. prašymą Tarnybai apskaičiuoti antrinės teisinė pagalbos išlaidų dydį.

7. Atsakovas, atstovaujamas Administracijos, atsiliepime su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesutiko.

8. Administracija nurodė, kad jis nepagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis – advokatas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27.1.2.1. punktu ir nurodo skirtą faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo (už procesinių dokumentų parengimą pirmosios instancijos teismui) laiką – 10,5 val. (3,5 val. advokatas ir 7 val. padėjėja). Tačiau vadovaujantis Taisyklių 27.1.2.1. papunkčiu, už procesinių dokumentų parengimą pirmosios instancijos teismui (administracinės bylos dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių) mokami 7 užmokesčio baziniai dydžiai (toliau – ir UBD). Taisyklėse vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 UBD. Taigi, advokato prašyme nurodytas sugaištas laikas (10,5 val.) viršija Taisyklių 27.1.2.1 punkte nurodytą laiką.

9. Administracija pastebėjo, jog advokatas taip pat vadovaujasi Taisyklių 27.1.2.2. papunkčiu ir nurodo skirtą faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo už atstovavimą pirmosios instancijos teisme laiką – 2,5 val. (padėjėja). Vadovaujantis Taisyklių 27.1.2.2. papunkčiu, už atstovavimą pirmosios instancijos teisme mokama 4 UBD. Tačiau pagal teismo 12/5/2022 Informacinę pažymą teismo posėdis 2022 m. gruodžio 5 d. vyko nuo 9.09 val. iki 9.23 val. Administracijos vertinimu, pagal Taisyklių 8 punkto nuostatas, advokatų padėjėjams mokama 20 procentų mažiau negu advokatams, tačiau laikas, skirtas procesiniam veiksmui atlikti negali būti didinamas, jei antrinę teisinę pagalbą teikia ir advokatas ir advokato padėjėjas.

10. Administracija atkreipė dėmesį į Taisyklių 11 punktą, kuriame nustatyta, kad jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, jis turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo, antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu arba pagrindžiamas Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau – ir IBPS) ar Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis; šis laikas negali viršyti pusės Taisyklėse bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirto laiko, išskyrus bylas, nurodytas Taisyklių 111 punkte, ir laiką, skirtą dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose. Advokatui skiriamas 1 UBD užmokestis už kiekvieną bylos stadiją (procesinį veiksmą) viršijančią papildomai skirtą valandą dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posėdžiuose. Tokiu atveju advokato dalyvavimo ikiteisminio tyrimo veiksmuose ar teismo posėdžiuose laikas patvirtinamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo parašu arba pagrindžiamas IBPS ar LITEKO duomenimis.

11. Administracija pabrėžė, kad vietoje pareiškėjo reikalaujamos 5 000 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti, buvo priteista tik 300 Eur, o tai sudarė tik 6 procentus prašomos priteisti sumos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo manymu, išlaidos yra ne tik kad neteisingai apskaičiuotos, bet ir neadekvačiai didelės pagal patenkintų reikalavimų dalį.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. vasario 7 d. papildomu sprendimu patenkino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei ir priteisė iš atsakovo Prienų rajono savivaldybės, atstovaujamos Prienų rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei 230 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 ir 42 straipsniais.

14. Teismas nustatė, kad Tarnybos pažymoje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokatui R. L. atstovaujant pareiškėjui administracinėje byloje iš viso sudaro 230 Eur, minėtas užmokestis apskaičiuotas vadovaujantis Taisyklėmis.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylą laimėjusiai šaliai jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad sprendžiant, kokia apimtimi buvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, svarbu nustatyti tai, ar įrodyti visi neteisėti veiksmai, iš kurių buvo kildinama neturtinė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-52/2013, 2014 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-495/2014).

16. Teismas pažymėjo, kad priteistiną neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas. Kadangi teismas padarė išvadą, kad atsakovas veikė neteisėtai, o neturtinės žalos dydį nustato teismas, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisės ginče dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo iš esmės visiškai apgintos.

17. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas iš Prienų rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, Lietuvos valstybės naudai priteisė 230 Eur valstybės patirtoms antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Buvo atkreiptas dėmesys, kad priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas.

III. 18. Atsakovas Prienų rajono savivaldybė, atstovaujama Administracijos (toliau – ir apeliantas), apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 7 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą arba pakeisti papildomą sprendimą.

19. Atsakovui atstovaujanti Administracija, nesutikdama su papildomu sprendimu, nurodo, kad pareiškėjo advokatas R. L. prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo apskaičiuodamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžius nurodė, kad vadovaujasi Taisyklių nuostatomis, taip pat nurodė dokumentų rengimui ir atstovavimui skirtą laiką.

20. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas papildomą sprendimą, visiškai nieko nepasisakė dėl Administracijos atsiliepimo argumentų, t. y. dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir priteisimo ne pagal Taisyklių nuostatas. Papildomame sprendime pasisakyta tik dėl vieno argumento, t. y. kad priteistiną neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju nustato teismas, kad atsakovas veikė neteisėtai ir kad pareiškėjo teisės buvo visiškai apgintos.

21. Administracija, akcentuodama, kad teismas nepasisakė dėl Administracijos atsiliepimo teiginių dėl netinkamo Taisyklių taikymo, pakartoja atsiliepimo argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo pagal Taisyklių 27.1.2.1 ir 27.1.2.2 punktus, akcentuoja atliktų veiksmų byloje apimtį ir trukmę, kuri viršija minėtose Taisyklių nuostatose nustatytus dydžius, pagal kuriuos apskaičiuojamas advokatams už antrinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio dydis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 7 d. papildomo sprendimo, kuriuo tenkintas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas ir Lietuvos valstybei iš atsakovo priteista 230 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų teikiant šią pagalbą pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, papildomame sprendime konstatavo, kad ginče dėl neturtinės žalos atlyginimo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, todėl laikytina, kad pareiškėjo teisės buvo visiškai apgintos, ir priteisė valstybei visą prašomą atlyginti teisinės pagalbos išlaidų sumą – 230 Eur.

24. Apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime neatsižvelgė į jo atsiliepime nurodytus argumentus, t. y. kad prašomos aplyginti teisinės pagalbos išlaidos apskaičiuotos nesilaikant Taisyklių nuostatų ir neatsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes.

25. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek netinkamai taikydamas proceso teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo teisės yra nustatytos ABTĮ. ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 146 straipsnyje nurodytų pagrindų. Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

27. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.). Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.

28. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, konstatuoja, kad tikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas neatitinka aptartų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų.

29. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 17 d. sprendimu, išnagrinėjęs administracinį ginčą iš esmės, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą – priteisė pareiškėjui iš Prienų rajono savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacine tvarka skundžiamu 2023 m. vasario 7 d. papildomu sprendimu teismas išsprendė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą, t. y. remdamasis į bylą pateikta Tarnybos pažyma ir joje apskaičiuota antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (230 Eur), šią sumą priteisė valstybei iš atsakovo.

30. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

31. Byloje nėra ginčo, kad iš dalies tenkinus pareiškėjo, kuriam buvo teikta antrinė teisinė pagalba administracinėje byloje ir paskirtas šią pagalbą teikti advokatas R. L., skundą, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atlygintinos valstybei.

32. Byloje pateikta Tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. sausio 18 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-574 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo valstybei priteistina 230 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Tarnyba kartu su pažyma taip pat pateikė teisinę pagalbą pareiškėjui teikusio advokato 2023 m. sausio 17 d. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, kurioje advokatas Tarnybos prašo apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, nurodo pagal Taisyklių nuostatas (konkretų papunktį) atliktą procesinį veiksmą, sugaištą laiką jam atlikti, kelionei skirtą laiką, ir apskaičiuoja advokato užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

33. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad reaguodama į advokato prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus, atsakovui atstovaujanti Administracija pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą, kuriame prašė netenkinti minėto prašymo, t. y. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei.

34. Iš Administracijos atsiliepimo turinio matyti, kad ji pateikė pirmosios instancijos teismui argumentus, susijusius su tokio pobūdžio išlaidų apskaičiavimo teisiniu reguliavimu (t. y. Taisyklėmis), nurodė, kad advokato prašyme nurodytas atlyginimo dydis viršija Taisyklių 27.1.2.1 ir 27.1.2.2 punktuose nurodytus užmokesčio bazinius dydžius, advokato (advokato padėjėjo) sugaištas konkrečiam procesiniam veiksmui atlikti neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ginčijo, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti apskaičiuotos, atsižvelgiant į tenkintų skundo reikalavimų dalį.

35. Lietuvos Respublikos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Aptariamo įstatymo 6 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad Vyriausybė nustato už antrinę teisinę pagalbą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydį ir jo mokėjimo taisykles. Įgyvendindama šią diskreciją Vyriausybė 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino Taisykles, o 2.1. punktu nustatė, kad užmokesčio bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ar mediaciją šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka, yra 20 eurų.

36. Taisyklės nustato advokatams, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą (toliau – advokatai), advokatų padėjėjams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą (toliau – advokatų padėjėjai), koordinatoriams ir mediatoriams mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką (Taisyklių 1 p.). Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, užmokestis mokamas už faktinį antrinės teisinės pagalbos teikimo laiką vienoje bylos stadijoje arba atliekant atskirus procesinius veiksmus, jeigu šie procesiniai veiksmai nurodyti Taisyklėse, už išvados dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo parengimą, už laiką, skirtą pasirengti nagrinėti bylą, už laiką, skirtą kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal, ir už laiką, skirtą susipažinti su bylos medžiaga, neviršijant Taisyklėse nustatytų dydžių.

37. Taisyklių 27 punkte detalizuota, kokio dydžio užmokestis apskaičiuotinas už konkretų procesinį veiksmą administracinėje teisenoje.

38. Įvertinusi aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Administracija ginčydama prašomų priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, vadovavosi aktualiu klausimui spręsti teisės aktu – Taisyklėmis. Administracija taip pat nurodė argumentų, kad remiantis advokato prašymu atliktas antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimas iš dalies neatitinka Taisyklėse nustatytų dydžių ir faktiškai byloje atliktų procesinių veiksmų.

39. Iš papildomo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas Administracijos pateiktame atsiliepime nurodytų argumentų neanalizavo, tiesiogiai įrodymų neištyrė, todėl darytina išvada, kad teismas neįvertino visų reikšmingų duomenų (ABTĮ 56 str. 1 d.), spręsdamas antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą.

40. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

41. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas ir neįvertino byloje esančių įrodymų dėl valstybei priteistinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės pažeidimas (teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių), dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.)), negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas naikinamas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Prienų rajono savivaldybės, atstovaujamos Prienų rajono savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 7 d. papildomą sprendimą panaikinti ir perduoti Regionų administraciniam teismui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius