9e5a3bf9-2207-4ad2-8a2d-c5d90fee39b5 · Molėtų rajono apylinkės teismas

N U T A R T I S                Civilinė byla Nr. 2-26-964/2015   Teisminio proceso Nr.2-30-3-00644-2014-9                                                                               Procesinio sprendimo kategorija 30.1; 30.8; 116.1                                                                                                                                                                          (S)    MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                                       SPRENDIMAS     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                      2015 m. sausio 5 d.Molėtai Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,              sekretoriaujant Aušrai Pikelienei,             dalyvaujant pareiškėjai L.

V.,              suinteresuoto asmens Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovėms Virginijai              Žalienei, L. K.,             Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei L. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. V. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Molėtų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija, VÄ® Turto bankas, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti, kad ji įgijo nuosavybės teisę į Å«kinio pastato dalį, plane pažymėto 5I1p, 6,58 m2 ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad 2001-10-30 buto dovanojimo sutartimi įgijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nuo vaikystės. Prie buto buvo priklausinys - sandėliukas. PaaiÅ¡kino, kad Å¡alia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti pagalbiniai vieno aukÅ¡to Å«kiniai pastatai. Gyvendami bute, pradėjo vienu iÅ¡ jų naudotis, nes jis buvo priskirtas prie buto. Sandėliuku iki Å¡iol naudojasi kaip savu, jo valdymas akivaizdus visiems aplinkiniams, nes Å¡is pastatas yra daugiabučių namų kieme.

Jį valdant kaip savo nuolat ir nepertraukiamai, nebuvo pareikÅ¡ta jokių pretenzijų ar reikalavimų į Å«kinį pastatÄ . Sandėliuko naudojimÄ apsunkino tai, kad inventorizavus butÄ , sandėliukas nebuvo įraÅ¡ytas į buto inventorizavimo dokumentus. Dėl to Å¡iuo metu negalima įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisių į jį.Suinteresuotas asmuo Molėtų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ su pareiÅ¡kimu sutiko. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad pareiÅ¡kimo neginčija ir prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra.Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ prašė pareiÅ¡kimo netenkinti.

Nurodė, kad pagal LR CK 95 str., galiojusį iki 1994-05-17 įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena vieÅ¡osios nuosavybės forma - valstybės nuosavybė. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kad valstybė teisės aktų nustatyta tvarka buvo perdavusi Molėtų rajono savivaldybei Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ar kad Å¡iame pastate esančios pagalbinės paskirties patalpos galėjo bÅ«ti privatizuojamos kartu su gyvenamosiomis patalpomis kaip jų priklausinys pagal LR Butų privatizavimo įstatymo, LR Vyriausybės 1991-07-31 nutarimo Nr.309 "Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos" nuostatas.

Be to, pareiÅ¡kėjos butas buvo įgytas su kitu, 9,60 kv.m. sandėliu, priskirtu prie jos buto, todėl nėra pagrindo sutikti, kad ginčo turtas buvo priskirtas prie minėto buto.Suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos ir VÄ® Turto bankas atstovai į teismo posėdyje neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja papildomai nurodė, kad butÄ jai padovanojo tėvai. Bute gyveno nuo trejų metų. Tėvai minėjo, kad jie kartu su butu gavo ir sandėliukÄ .

Butas buvo apÅ¡ildomas pečiumi, kÅ«renant anglį, kuris buvo laikomas sandėliuke. Å iuo metu bute įvestas centrinis Å¡ildymas, tačiau yra židinys, kurio kÅ«renimui sandėliuke laikomos malkos. Sandėliukas yra kieme, nedideliu, maždaug 30 metrų atstumu nuo daugiabučio namo, kuriame yra jos butas. VisÄ sandėliuko naudojimo laikotarpį kaimynai tai matė ir žinojo, patys naudojosi atitinkamomis Å«kinio pastato dalimis - sandėliukais.Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovė V.

Ž. paaiškino, kad visi kiti namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai įgyjamosios senaties būdu yra įteisinę nuosavybės teisę į analogiškus sandėliukus. 1969 m. buvo statytas namas (duomenys neskelbtini), bei ūkinis pastatas, kuriame yra kiekvienam šio namo butui priskirti sandėliukai. Pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad tai pagalbiniai statiniai. Iš inventorizacinės namo, esančio (duomenys neskelbtini), medžiagos matyti, kad prie buto priskirtas ne tik rūsys, bet ir ūkinis statinys.

Jis buvo funkcine paskirtimi susijęs su butu, nes bute nebuvo galima laikyti apkūrenimui skirtų medžiagų, joms laikyti buvo skirti sandėliukai. Kadangi butas įgytas teisėtai, teisėtai įgyti ir priklausiniai, vadinasi, ir ginčo sandėliukas. Valstybė šiuo turtu nesirūpino.Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Molėtų rajono savivaldybės administracijos atstovė L. K. paaiškino, kad sandėliukus pastatė Molėtų statybos organizacija, kurios tikslaus pavadinimo įvardinti negalėjo.Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė paaiškino, kad sandėliukas stovi valstybinėje žemėje, kol kas dar nesuformuotame sklype.

Jei pareiÅ¡kimas bÅ«tų tenkintas, pareiÅ¡kėja galėtų sudaryti žemės nuomos ar pirkimo - pardavimo sutartį.Liudytoja B. Z. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) padovanojo dukrai, o iki tol nuo 1979 m. sausio 3 d. jame gyveno. Butas buvo gautas be patogumų, jame buvo pečius, kurį kÅ«reno buto apÅ¡ildymui. Kartu su butu gavo rÅ«sį ir sandėliukÄ , kuriame laikė anglį ir malkas krosnies kÅ«renimui. Privatizuojant butÄ sandėliukas nebuvo privatizuotas, nes sandėliukas buvo laikomas valstybės nuosavybe.

Todėl jis nebuvo įraÅ¡ytas į privatizavimo dokumentus.Liudytoja I. S. paaiÅ¡kino, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Butas jai buvo skirtas, jame apsigyveno 1989 m. Butas skirtas su rÅ«siu ir lauko sandėliuku. Su priklausiniais buvo gauti visi butai. SandėliukÄ , priskirtÄ savo butui, įteisino įgyjamosios senaties bÅ«du. Sandėliukas buvo svarbus dėl to, kad butai buvo apkÅ«renami krosnimis. Å iuo metu įvestas centrinis Å¡ildymas. Matė, kaip sandėliuku naudojosi kaimynė iÅ¡ trečio buto. Anksčiau juo naudojosi jos tėvai, vėliau ji pati.             PareiÅ¡kimas tenkintinas.             Bylos duomenys patvirtina, kad 2001 m. spalio 30 d. dovanojimo sutartimi L.

V. įgijo butÄ su rÅ«siu, pažymėtu R-4, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8). Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, Å¡iam butui naudojama Å«kinio pastato dalis 5I1p, 6,58 kv. m. ploto, 15 m3 tÅ«rio (b.l. 28). VÄ® Registrų centro Utenos filialo kadastro duomenų tvarkymo grupė 2013-09-27 sprendimu atmetė L. V. praÅ¡ymÄ Ä¯raÅ¡yti Å«kinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrÄ , nurodžiusi, kad nepateiktas teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo (b.l.21).VÄ® Registrų centro Utenos filialas 2013 m. spalio 3 d. sprendimu atmetė L.

V. praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti jos nuosavybės teises į dalį Å«kinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 5I1p, esančio (duomenys neskelbtini), nes Å¡is Å«kinis pastatas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamasis daiktas (b.l.22). CK 4.12 straipsnyje pagrindiniai daiktai apibÅ«dinami kaip daiktai, galintys bÅ«ti savarankiÅ¡kais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi bÅ«ti draudimo jiems savarankiÅ¡kai bÅ«ti civilinėje teisinėje apyvartoje.

Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai:

1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais;

2) pagrindiniams daiktams priklausantys;

3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Šios, t. y. trečiosios, rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi antraeilį daiktÄ iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. PanaÅ¡i nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ priklausinį, t. y. daiktÄ , skirtÄ tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra Å«kine paskirtimi, iÅ¡tinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra Å«kine paskirtimi.

Konstatuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priklausinio sÄ sajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryÅ¡ys (geografinė padėtis, buvimas vieno Å¡alia kito), o funkcinis ryÅ¡ys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra Å«kine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryÅ¡ys bÅ«tų pripažintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, jis turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.

J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008; kt.).IÅ¡ pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad Å¡iam namui kaip pagalbinis pastatas priskirtas Å«kinis pastatas, pastatytas tais pačiais metais, kaip ir namas, t.y. 1969 m. (b.l.63, 77) Pastato inventorinės žinios patvirtina, kad Å¡is namas buvo pastatytas įrengus apÅ¡ildymÄ krosnimi (b.l.78).

PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtino ir pati pareiÅ¡kėja, taip pat Molėtų rajono savivaldybės administracija, ir liudytojos B. Z. bei I. S.. IÅ¡ jų parodymų matyti, kad Å«kinis pastatas, kurio po atitinkamÄ dalį buvo skirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų gyventojams, buvo pastatytas su konkrečia tiksline paskirtimi - jis turėjo užtikrinti namo gyventojams galimybę netoliese namo laikyti butų apÅ¡ildymui skirtÄ kurÄ . Namo gyventojai atitinkamas Å«kinio pastato dalis, vadinamas sandėliukais, taip ir naudojo.

Sprendžiant iš funkcinės sandėliukų paskirties bei jų įvardijimo kaip pagalbinių pastatų, jų faktinio naudojimo kurui laikyti, taigi tarnavimo pagrindiniams daiktui - butams, darytina išvada, kad aukščiau minimas ūkinis pastatas buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys, o atitinkamos šio ūkinio pastato dalys, vadinamos sandėliukais, atitinkamų butų priklausiniais. Nors buto privatizavimo sutartyje nėra nurodyta, kad ginčo sandėliukas pareiškėjos motinos įgytas nuosavybės teise, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis buvo šio buto priklausinys, jį turėjo ištikti pagrindinio daikto (buto) likimas.

Pažymėtina ir tai, kad buto privatizavimo metu kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas Å«kinis pastatas vieÅ¡ame registre nebuvo įregistruotas, privatizavimo (pirkimo- pardavimo) sutartyje nepabrėžta, kad butas parduodamas be jam priklausančio sandėliuko, todėl 1991 m. valstybė, parduodama butÄ , perleido ir teisę į Å¡io buto priklausinį (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-626-160/2012). Kadangi laikytina, kad nuosavybės teisė į Å«kinio pastato dalį, plane pažymėto 5I1p, 6,58 m2 ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyta buto (duomenys neskelbtini), pardavimo privatizuojant sutartimi, jÄ Ä¯gijo ir pareiÅ¡kėja, gavusi aukščiau nurodytÄ butÄ dovanojimo sutartimi.Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas teisingai nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas su kitu, 9,60 kv.m. sandėliu.

Iš nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad tai rūsys. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia 6,58 m2 sandėliuko, kaip aukščiau nurodyto buto priklausinio, ir jo įsigijimo kartu su butu.LR CK 4.47 str. nustato nuosavybės teisės įgijimo būdus. Kaip matyti iš minėtos normos, vienas iš savarankiškų ir pirminių nuosavybės teisės įgijimo būdų yra įgyjamoji senatis (LR CK 4.47 str. 11 p.). Tačiau šiuo pagrindu nuosavybės teisė negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (LR CK 4.69 str. 3 d.).

Tam, kad daiktÄ pripažinti valstybės ar savivaldybės nuosavybe, jis neprivalo vieÅ¡ame registre bÅ«ti įregistruotas kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, privalo patikrinti ar daiktas, į kurį pretenduoja asmuo, nepriklauso valstybei ar savivaldybei, nepriklausomai nuo tokio daikto registracijos buvimo vieÅ¡ame registre fakto. Atsižvelgiant į tai, kad sandėliukai buvo pastatyti 1969 m., kartu su daugiabučiu namu jam tarnauti, butai daugiabučiame name buvo privatizuojami, .t.y. perkami iÅ¡ valstybės, liudytoja B.

Z., privatizavusi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad privatizuojant butÄ , sandėliukas nebuvo privatizuotas, nes jis buvo laikomas valstybės nuosavybe, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjos iÅ¡ įgytas butas, kaip ir sandėliukas, kuris pripažinta, kad yra buto priklausinys, buvo vieÅ¡oji nuosavybė, o tai yra pagrindas iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėja neturi teisės įgyti nuosavybės teisės į jos praÅ¡omÄ sandėliukÄ pagal įgyjamÄ jÄ senatį (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-608-611/2011), tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, jai pripažintina nuosavybės teisę į Å«kinio pastato dalį, plane pažymėto 5I1p, 6,58 m2 ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kaip į buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinį.

PareiÅ¡kėja, formuluodama reikalavimÄ pareiÅ¡kime, nenurodė nuosavybės teisės į sandėliukÄ pagrindo, tačiau dėstydama motyvus daugiausia rėmėsi įgyjamÄ ja senatimi. Vis dėl to pareiÅ¡kime ji sandėliukÄ laikė buto priklausiniu, tokiÄ pozicijÄ detaliau iÅ¡dėstė teismo posėdžio metu, jÄ palaikė Molėtų rajono savivaldybės administracija. Pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p., ieÅ¡kovas privalo nurodyti ir įrodinėti tik faktines bylos aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ .

Teismo vykdoma teisingumo funkcija sÄ lygoja jo pareigÄ savarankiÅ¡kai įvertinti ir teisiÅ¡kai kvalifikuoti faktines aplinkybes. Å alims nėra draudžiama iÅ¡dėstyti pozicijas dėl teisinės bylos aplinkybių kvalifikacijos, tačiau proceso Å¡alių nuomonė teismui neturi iÅ¡ankstinės galios. Kadangi formuluodama reikalavimÄ pareiÅ¡kime, L. V. nenurodė konkretaus nuosavybės teisės į sandėliukÄ nustatymo juridinio pagrindo, o faktines aplinkybes iÅ¡dėstė ir dėl sandėliuko kaip priklausinio, teismas jas tyrė, darytina iÅ¡vada, kad nuosavybės teisė jai į jos nurodomÄ Å«kinio pastato dalį gali bÅ«ti pripažinta kaip nuosavybės teisė į buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinį.                          Teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 38,48 Lt (arba 11,15 EUR) paÅ¡to iÅ¡laidų, kurios, tenkinus pareiÅ¡kimÄ , priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (CPK 92, 96 str.).

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270 str., teismas           n u s p r e n d ž i a:              pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Pripažinti pareiÅ¡kėjos L. V., a.k.(duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į Å«kinio pastato dalį, plane pažymėto 5I1p, 6,58 m2 ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos L. V., a.k.(duomenys neskelbtini), 11,15 EUR paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, Å¡iÄ sumÄ pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank AB (įmokos kodas 5660).

Mokėjimo kvito originalÄ pristatyti į Molėtų rajono apylinkės teismÄ .         Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                 Loreta Å iÅ¡kienė