Legislator Case Law & Legislation
9e585138-e053-4aa8-acbb-43ccc141420d AI generated

9e585138-e053-4aa8-acbb-43ccc141420d · Kauno apygardos teismas

Case Number 9e585138-e053-4aa8-acbb-43ccc141420d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismas nevertino dokumentų, kurių pagrindu buvo atleistas ieÅ¡kovas, atitikimo imperatyvioms DK 130 str.  normoms. Atsakovo įspėjimo dėl ieÅ¡kovo atleidimo tekstas neatitinka DK 130 str. 2 d. 1 p. reikalavimų. Jame nurodyta tik abstraktus vykdomų struktÅ«rinių įmonės pertvarkymų faktas, nenurodyta kokio masto ir kokių padalinių pertvarkymai bus vykdomi, kurių darbuotojų darbo organizavimas bus pertvarkomas. Teismas nevertindamas visų faktinių aplinkybių, nukrypo nuo DK 4 str. teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijų, tuo pažeisdamas įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo viseto reikalavimus, neužtikrindamas darbuotojo tinkamos teisminės gynybos, pažeisdamas jo teisę į teisingÄ teismo procesÄ ;

Legislator headnote

AI generated

9e585138-e053-4aa8-acbb-43ccc141420d · Kauno apygardos teismas: Z. M. patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus prašė teismo panaikinti atsakovo bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės „Litbela“ generalinio direktoriaus pavaduotojo 2009-11-20 įsakymÄ Nr. P-60 dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , o nesant tokios galimybės – negrÄ Å¾inti ir priteisti iÅ¡eitinę kompensacijÄ už 6 mėnesius bei kompensacijÄ už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-1627-273/2010

pirmosios instancijos teismo teisėja  Rūta Gustienė

           Procesinio dokumento kategorija 121.1,121.15,121.21,121.22, 11.9.5, 18.2.2;  Â

 (S)

   Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Arūno Rudzinsko,  sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieÅ¡kovui Z. M., jo atstovei V. M., atsakovo bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės „Litbela“ atstovui Rimantui Ciprijonui Jakučioniui,Â

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z.

M. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės

20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-308-374/2010 pagal ieškovo Z. M. ieškinį atsakovui  bendrai Lietuvos-Vokietijos įmonei

„Litbela“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo,   n u s t a t ė :

I. Z. M. patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus prašė teismo panaikinti atsakovo bendros Lietuvos-Vokietijos įmonės „Litbela“ generalinio direktoriaus pavaduotojo 2009-11-20 įsakymÄ Nr. P-60 dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ , o nesant tokios galimybės – negrÄ Å¾inti ir priteisti iÅ¡eitinę kompensacijÄ už 6 mėnesius bei kompensacijÄ už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ .

Atsakovas bendra Lietuvos-Vokietijos įmonė „Litbela“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas yra atleistas teisėtai dėl  įmonėje vykdomų struktÅ«rinių pakeitimų.Â

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ .

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas Z. M. buvo atleistas iÅ¡ atsakovo įmonės mechaniko-instruktoriaus pareigų 2009-11-23 pagal DK 129 str. 2 d., darbo sutartis nutraukta darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės. Nors darbo sutartis su atsakovu sudaryta 2007-11-29, ieÅ¡kovo teigimu, šioje įmonėje jis dirba nuo 2003 m., darbo sutartis buvo nutraukta jo praÅ¡ymu 2003-11-18, po to vėl jis priimtas į darbÄ ir atleistas 2007-09-19. Paskutinioji ieÅ¡kovo darbo sutartis sudaryta 2007-11-29. IeÅ¡kovo nuomone, jam iÅ¡eitinė iÅ¡moka turėjo bÅ«ti  skaičiuojama ne už 2, o už 6 mėnesius, kadangi jo atsakovo įmonėje nepertraukiamas darbo stažas yra nuo 2003 m. IeÅ¡kovo nuomone, jis yra atleistas neteisėtai, kadangi  atsakovo įmonėje nebuvo vykdoma jokių struktÅ«rinių pakeitimų, jis iÅ¡ darbo atleistas neteisėtai, siekiant su juo susidoroti dėl asmeninių nesutarimų su įmonės vadove, jam  nepasiÅ«lytas kitas darbas, nors tokiÄ galimybę atsakovas turėjo. IeÅ¡kovo nuomone, jis turėjo pirmumo teisę likti darbe, kadangi jam iki pensijos liko 1,5 metų, o dirbti paliktas kitas mechanikas, kuris turi mažesnį darbo staÅ¾Ä Å¡ioje įmonėje.

 Teismas nurodė, kad pagal DK 129 str. darbdavys savo iniciatyva turi teisę nutraukti darbo sutartį dėl svarbių priežasčių. Darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai gali bÅ«ti teismo pripažintini svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, jeigu dėl struktÅ«rinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iÅ¡ viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktÅ«ros struktÅ«riniai pertvarkymai turėtų bÅ«ti įforminami atitinkamo valdymo organo (kurio kompetencijai pagal įstatymÄ , įstatus ar pan. priklauso tokio sprendimo priėmimas) sprendimu; darbovietės struktÅ«riniai pertvarkymai turi bÅ«ti realÅ«s, t. y. privalomas ne tik atitinkamo valdymo organo sprendimas, bet ir toks sprendimas turi bÅ«ti realiai vykdomas. Konkrečių struktÅ«rinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, ar iÅ¡liko funkcijos arba jų dalis darbovietėje, kurias atliko atleidžiamas darbuotojas. Jeigu dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo funkcijų, nes joms atlikti užtenka mažesnio darbuotojų skaičiaus, tai taip pat gali bÅ«ti teismo pripažįstama svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį su konkrečiu darbuotoju.

Teismas

nustatė, kad atleidus ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, liko dirbti kitas mechanikas – V. P.. Atsakovo teigimu, įmonės įrengimams aptarnauti

pakanka vieno darbuotojo, kuris susitvarko su jam pavesto darbo krÅ«viu. Apie bÅ«simus įmonės struktÅ«rinius pertvarkymus ir jų priežastis ieÅ¡kovas buvo informuotas tinkamai. Atsakovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtino, kad įmonės finansinė padėtis palyginus su ankstesniais metais, blogėjo, dėl ko buvo nuspręsta mažinti etatus, atleidžiant darbuotojus iÅ¡ darbo, mažinti darbo užmokestį bei trumpinti darbo laikÄ . Teismas sprendė, kad minėtos  aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovo įmonėje buvo atliekami struktÅ«riniai pakeitimai, jie nėra fiktyvÅ«s, o yra realÅ«s. Teismo nuomone, atsakovas, atleisdamas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ , nepažeidė DK 135 str. nuostatų. IeÅ¡kovui atleidimo iÅ¡ darbo momentu buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, ieÅ¡kovas neneigė, kad gauna invalidumo pensijÄ , todėl yra socialiai aprÅ«pintas asmuo, gaunantis netekto darbingumo pensijÄ , be to jis nesiekė ilgalaikio ir pilno darbo krÅ«vio įmonėje. Tuo tarpu, paliktas dirbti V. P. asmuo gali pastoviai ir ilgÄ laikÄ vykdyti mechaniko darbÄ . IeÅ¡kovas neįrodė, kad minėto mechaniko kvalifikacija, atliekamo darbo atžvilgiu, yra žemesnė nei ieÅ¡kovo ((duomenys neskelbtini) str.).

Teismas nurodė, kad nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 str., darbdavys turi pareigÄ ieÅ¡koti galimybių perkelti atleidžiamÄ iÅ¡ darbo darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitÄ darbÄ , tačiau įstatyme nereikalaujama, kad atleidžiamÄ iÅ¡ darbo darbuotojÄ darbdavys perkeltų į lygiavertį buvusiajam darbÄ . Teismo nuomone, atsakovas nepažeidė Å¡io įstatymo reikalavimų, kadangi ieÅ¡kovas nenurodė nei vienos atsakovo įmonėje laisvos darbo vietos, kuriÄ galėjo jam pasiÅ«lyti atsakovas, be to, dėl ieÅ¡kovo riboto darbingumo, jis negalėjo dirbti bet kokio darbo bet kokiu darbo grafiku. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovas pažeidė DK 129 str. nuostatas ((duomenys neskelbtini) str.).

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas atsakovo įmonėje pradėjo dirbo nuo 2003 m.  iki 2003-11-18, nuo 2003-11-19 buvo vėl priimtas  ir atleistas  2007-09-19, ir paskutinioji sutartis sudaryta 2007-11-29. Teismo nuomone, ieÅ¡kovas nenurodė nei vienos įstatymo normos, kurios pagrindu jo nepertraukiamas darbo stažas atsakovo įmonėje turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2003 m. įskaitant ir laikotarpius, kuomet buvo nutrÅ«kę darbo santykiai, todėl  lyginant nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä ieÅ¡kovo ir likusio dirbti mechaniku asmens, pastarojo nepertraukiamas darbo stažas didesnis nei ieÅ¡kovo.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas Z. M. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.  Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas dėl Å¡ių motyvų:

1) teismas nevertino dokumentų, kurių pagrindu buvo atleistas ieÅ¡kovas, atitikimo imperatyvioms DK 130 str.  normoms. Atsakovo įspėjimo dėl ieÅ¡kovo atleidimo tekstas neatitinka DK 130 str. 2 d. 1 p. reikalavimų. Jame nurodyta tik abstraktus vykdomų struktÅ«rinių įmonės pertvarkymų faktas, nenurodyta kokio masto ir kokių padalinių pertvarkymai bus vykdomi, kurių darbuotojų darbo organizavimas bus pertvarkomas. Teismas nevertindamas visų faktinių aplinkybių, nukrypo nuo DK 4 str. teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijų, tuo pažeisdamas įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo viseto reikalavimus, neužtikrindamas darbuotojo tinkamos teisminės gynybos, pažeisdamas jo teisę į teisingÄ teismo procesÄ ;

2) teismas nukrypo nuo teismų praktikos, netyrė ir nenustatė, ar atsakovo įmonės struktÅ«riniai pakeitimai, pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu, ar jie realÅ«s, ar nėra fiktyvÅ«s. Teismas struktÅ«rinių pakeitimų realumÄ grindė tik atsakovo paaiÅ¡kinimais.  StruktÅ«riniu pakeitimu

teismas laikė ieÅ¡kovo pareigų perdavimÄ atlikti vienam mechanikui V. P.. Teismas nesistengė pareikalauti iÅ¡ atsakovo pateikti vieno

mechaniko darbo ir poilsio laiko apskaitos dokumentų. Toks pertvarkymas kelia pagrįstų abejonių, kadangi vienas asmuo, dirbantis mechaniku, sugeba atlikti jam pavestÄ darbÄ 7 kalendorines dienas per savaitę (nuo 15 val. iki 24 ar 01 val.);

3) ieškovas yra giminystės ryšiais susijęs su atsakovo generalinio direktoriaus pavaduotoja A. P.. Todėl reali ieškovo atleidimo priežastis yra darbdavio atstovo ir ieškovo tarpusavio asmeninės ambicijos;

4) teismas privalėjo patikrinti, ar sprendimas dėl struktūrinių pertvarkymų priimtas įgaliotų įmonės valdymo organų, ar priimtas iš tiesų veikiančio įmonės organo, ar buvo iki ieškovo įspėjimo, ar jis iš tikro įgyvendintas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti,

kokia iš tiesų įmonės finansinė būklė, kai kurie iš pateiktųjų dokumentų neatitinka

tokiems dokumentams keliamų reikalavimų;

5) teismas neparodė iniciatyvos rinkti įrodymus, nesigilino, kokios kvalifikacijos yra V. P., paliktas dirbti mechaniku, sprendime apsiribota tik nuoroda, jog yra ne žemesnės kvalifikacijos. Atsakovas kaip darbdavys privalėjo įrodyti, kad teisėtai atleido ieÅ¡kovÄ kaip neturėjusį reikiamų gebėjimų atlikti darbo sutartimi sulygto darbo, t.y. užimti instruktoriausmechaniko pareigų boulingo klube „LÅ«na“;

6) teismas nepagrįstai konstatavo, jog darbdavys nepažeidė DK 135 str. nuostatų. Darbdaviui ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė buvo žinoma nuo 2007-11-29. IeÅ¡kovas prieÅ¡ priimant jį į darbÄ pateikė nedarbingumo lygio pažymÄ . AtsakovÄ tenkino tokia ieÅ¡kovo bÅ«klė, jis įsipareigojo sudaryti ieÅ¡kovui tinkamas, saugias darbo sÄ lygas, užtikrinti jo fizines galimybes atitinkantį darbo pobÅ«dį. Atsakovas per visÄ dirbtÄ laikÄ jokių pretenzijų dėl sveikatos bÅ«klės

nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovo sveikatos bÅ«klė per nurodytÄ jį laikotarpį pagerėjo 10 %. Apsiribodamas

vien blanketine nuoroda, jog tokio darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeidžia darbdavio interesus (DK 129 str. 4 d.), todėl darbdavys, siekdamas pelningos įmonės veiklos ir nenutrÅ«kstamo darbinio proceso, pagrįstai atleido ieÅ¡kovÄ , teismas nesilaikė ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos darbo bylose patikrinti ieÅ¡kinyje dėl atleidimo iÅ¡ darbo jo pagrindu nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, nors ir nenurodytas ieÅ¡kinio pagrindu, bet susijusias;

7) teismas pažeidė (duomenys neskelbtini) str., teigdamas, jog ieÅ¡kovas nenurodė nei vienos laisvos darbo vietos, kuriÄ pagal esamÄ sveikatos bÅ«klę jis bÅ«tų galėjęs užimti. SiÅ«lyti kitÄ darbÄ priklauso darbdaviui. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog joks kitas darbas nebuvo siÅ«lytas ieÅ¡kovui ar ieÅ¡kovas jam siÅ«lyto darbo atsisakė.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas bendra Lietuvos-Vokietijos įmonė „Litbela“ prašė apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , dėl Å¡ių motyvų:

1) apelianto teiginiai, jog jam apie įmonės struktÅ«rinius pertvarkymus nebuvo žinoma bei tinkamai praneÅ¡ta, yra paneigti byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡ kurių matyti, kad įmonės boulingo klubo apyvarta kaip ir visos įmonės dėl jÄ sÄ lygojančių visuotinai žinomų ekonominių priežasčių pradėjo sparčiai mažėti, mažėjant klientų skaičiui. 2009 m., įskaitant ir ieÅ¡kovÄ , tuo pačiu pagrindu buvo nutrauktos darbo sutartys buvo su 8 darbuotojais;

2) nėra pagrindo teigti, jog jame apie atleidimÄ iÅ¡ darbo ieÅ¡kovas nebuvo tinkamai informuotas. 2009 m. kovo 3 d. vykusiame administracijos ir padalinių vadovų susirinkime, kuriame buvo nutarta dėl įmonėje vyksiančių struktÅ«rinių pertvarkymų, dalyvavę darbuotojų atstovai, apie bÅ«simus įmonės struktÅ«rinius pertvarkymus bei juos sÄ lygojančias priežastis, tinkamai informavo įmonės darbuotojus tame tarpe ir ieÅ¡kovÄ , kÄ bylos metu patvirtino ir liudytoja S. J.. Ä®spėjime apie darbo sutarties nutraukimÄ pakartotinai įmonėje vykstančių struktÅ«rinių pertvarkymų detalės nebuvo įvardintos, kadangi jos ieÅ¡kovui jau buvo žinomos. Ä®spėjimas iÅ¡ esmės atitiko įstatymo nustatytus reikalavimus;

3) ieÅ¡kovas negali dirbti naktį, kelti daiktus daugiau kaip 15 kg svorio, dirbti pilnÄ darbo dienÄ . IeÅ¡kovas dėl savo sveikatos bÅ«klės negalėjo bÅ«ti paliktas dirbti, kadangi dėl įmonės veiklos specifikos, teikiant laisvalaikio organizavimo paslaugas, ieÅ¡kovas turėtų dirbti naktinį arba fiziÅ¡kai sunkų darbÄ . IeÅ¡kovas negalėtų dirbti ilgalaikio ir pilno darbo krÅ«vio įmonėje, kas reiÅ¡kia, jog tokio darbuotojo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus. IeÅ¡kovo argumentai, jog atsakovas nutraukdamas su juo darbo sutartį pažeidė DK 135 str. bei 129 str. 1 d. reikalavimus atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas

taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo

pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

           DK

129 straipsnio 1 dalyje suformuota bendra neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės taisyklė, pagal kuriÄ darbdaviui leidžiama nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad įstatyme nėra pateiktas svarbių priežasčių, kurioms esant darbdaviui leidžiama nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį, sÄ raÅ¡as, nėra nurodyta nė viena konkreti svarbi priežastis, taip pat nėra atskleistas sÄ vokos „svarbi priežastis“ turinys. DK 129 straipsnio 2 dalyje nurodant, kad darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų ir dėl panaÅ¡ių svarbių priežasčių, yra nurodomos pagrindinės svarbių priežasčių, įgalinančių darbdavį nutraukti darbo sutartį rūšys, tačiau ne konkrečios svarbios priežastys. DK 129 straipsnis leidžia darbdaviui, laikantis teisės aktų nuostatų, kiekvienu konkrečiu atveju pačiam nuspręsti dėl neterminuotos darbo sutarties nutraukimo bÅ«tinumo ir konkretaus jos nutraukimo pagrindo elemento – konkrečių svarbių priežasčių. Tačiau, kadangi įstatymas neterminuotos darbo sutarties nutraukimo galimybę sieja bÅ«tent su svarbių priežasčių buvimu, teisme kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimÄ , buvimÄ ( (duomenys neskelbtini) straipsnis), o teismas atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar tos priežastys yra pakankamai svarbios, kad konkrečiu atveju bÅ«tų pagrindas nutraukti darbo sutartį.

           Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas dirbo pas atsakovÄ mechaniko-instruktoriaus pareigose ir yra darbdavio iniciatyva 2009 m. lapkričio 20 d. įsakymu atleistas iÅ¡ Å¡ių pareigų pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso 129 straipsnio 2 dalį ( dėl darbo vietų mažinimo). Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad darbo sutartis nutraukta su ieÅ¡kovu dėl objektyvių nuo darbdavio valios nepriklausančių ekonominių priežasčių, t.y. dėl ženklaus apyvartų sumažėjimo, įmonės patiriamų finansinių nuostolių vertė keisti darbuotojų kiekybinę struktÅ«rÄ t.y. mažinti darbuotojų skaičių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bÅ«simus įmonės struktÅ«rinius pertvarkymus ir jų priežastis ieÅ¡kovas buvo informuotas tinkamai, kÄ patvirtino liudytoja S. J.. Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kurie liudijo, kad įmonės finansinė padėtis palyginus su ankstesniais metais, blogėjo (b.l.19-20), dėl ko buvo nuspręsta mažinti etatus, atleidžiant darbuotojus iÅ¡ darbo (b.l.21-37), be to, mažinti darbo užmokestį bei trumpinti darbo laikÄ (b.l.38-46). Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonėje buvo atliekami struktÅ«riniai pakeitimai, jie nėra fiktyvÅ«s, o yra realÅ«s. Su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teisėjų kolegija sutinka, nes struktÅ«rinių pertvarkymų fakto konstatavimÄ teismas pagrindė faktiniais argumentais.

           Konkrečių struktÅ«rinių pertvarkymų, kaip darbo sutarties nutraukimo svarbios priežasties, realumas nustatomas pagal tai, kad dėl tų struktÅ«rinių pertvarkymų atitinkamÄ darbÄ dirbęs darbuotojas (nagrinėjamos bylos atveju - mechanikas-instruktorius) nebegali atlikti darbo sutartimis prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iÅ¡ viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovo darbo sutartimi prisiimtų funkcijų vykdymo įmonei nebereikėjo dėl jos struktÅ«rinių pertvarkymų. Tai patvirtina atsakovo ieÅ¡kovui raÅ¡yto įspėjimo dėl darbo sutarties nutraukimo turinys.(b.l. 10). Ant Å¡io įspėjimo yra ieÅ¡kovo paraÅ¡as, patvirtinantis, kad jis su įspėjimu susipažino 2009 m. liepos 21 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad  DK 130 straipsnio nuostatos nepažeistos, nes įspėjime nurodyta ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo priežastis ir bÅ«simo atleidimo data.

           DK

135 str. 1 d. iÅ¡vardinti darbuotojai, kurie turi teisę bÅ«ti palikti darbe. Tame tarpe 4 p. numatyta, kad darbuotojai, kuriems iki pensijos liko ne daugiau kaip treji metai turi pirmenybės teisę bÅ«ti paliktam dirbti. Nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovui atleidimo iÅ¡ darbo momentu nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, ieÅ¡kovas gauna invalidumo pensijÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas yra socialiai aprÅ«pintas asmuo, gaunantis netekto darbingumo pensijÄ , jis nesiekia ilgalaikio ir pilno darbo krÅ«vio. O V. P., yra asmuo galintis pastoviai ir ilgÄ laikÄ vykdyti mechaniko darbÄ . Byloje neįrodyta, kad minėto mechaniko kvalifikacija, atliekamo darbo atžvilgiu, yra žemesnė nei ieÅ¡kovo, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo pasirinktos atliekamo darbo praktikos tęstinumo bei pastovumo principas yra pateisinamas. Teismas sprendė, kad atsakovas atleisdamas iÅ¡ darbo ieÅ¡kovÄ , kaip jau įgijusį socialines garantijas, nepažeidė DK 135 str. nuostatų.

           Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nurodė, kad instruktoriumi-mechaniku dirba nuo padalinio įsteigimo dienos, o apskritai Å¡ioje įmonėje dirba nuo 2003 m. rugpjūčio 11 d., tačiau teismas nagrinėjęs bylÄ nustatė, kad ieÅ¡kovas atsakovo įmonėje pradėjo dirbti nuo 2003 metų iki 2003 11 18, nuo 2003 11 19 vėl priimamas į darbÄ ir atleidžiamas 2007 09 19, paskutinioji darbo sutartis su ieÅ¡kovu sudaryta 2007 11 02. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovo nepertraukimas darbo stažas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2003 metų. Teismas konstatavo, kad lyginant nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä ieÅ¡kovo ir likusio dirbti mechaniku asmens, tai pastarojo nepertraukiamas darbo stažas didesnis nei ieÅ¡kovo (b.l. 78-81).

           Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo nebuvo pažeistas DK 129 str. reikalavimas ieÅ¡koti galimybių perkelti atleidžiamÄ iÅ¡ darbo darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ ir esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitÄ darbÄ . Teismas konstatavo, kad įmonėje realiai buvo vykdomi struktÅ«riniai pakeitimai – iÅ¡ darbo atleisti 8 darbuotojai (b.l.28), be to, nurodė, kad ieÅ¡kovas yra riboto darbingumo asmuo, kuris negali dirbti bet kokio darbo bet kokiu darbo grafiku. Be to, nebuvo nurodyta nei vienos atsakovo įmonėje laisvos darbo vietos, kuriÄ galėjo ieÅ¡kovui pasiÅ«lyti atsakovas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu

n u t a r i a :

           Apeliacinį skundÄ atmesti.

           Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

          Â

Kolegijos pirmininkė                     Â

                                                  Izolda Nėnienė

Kolegijos

teisėjai                                                                              Raimondas

BuzelisÂ

                                                               Â

                                          ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                                          Â

                                                                                       Â

                Â