9e555ecf-dc24-45db-b2b2-4bf0bafde7b6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-2351-643/2013    Proceso Nr. 3-61-3-00438-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 27 d.

Vilnius

           Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio

proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų

ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos valstybinės pareigūnų pensijos dalies priteisimo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

  PareiÅ¡kėjas A. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 1–5) praÅ¡ydamas panaikinti 2013 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM arba atsakovė) sprendimÄ Â Nr. 1D-1108(11) (toliau – ir Sprendimas); solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų VRM ir Lietuvos valstybės 12737,06 Lt neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį ir įpareigoti atsakovus toliau mokėti jam VRM paskirtÄ 580,86 Lt pensijÄ .

  Pareiškėjas nurodo, kad jam buvo paskirta 580,86 Lt valstybinė pareigūnų ir karių pensija (toliau – ir pensija). Nuo 2010 m. sausio 1 d. pensija jam buvo sumažinta kaip dirbančiam ir buvo mokama priklausomai nuo darbo užmokesčio dydžio. Pensijų mažinimai buvo atlikti vadovaujantis 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir

Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 straipsniais. Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. VRM jam neišmokėjo 12737,06 Lt. Pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia

pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Savo pozicijÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52

straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-07-04, 2004-12-13, 2007-10-22, 2008-12-24, 2012-02-06 ir kt. nutarimais. Pažymėjo, kad

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį prieÅ¡taraujančiÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ ar verslÄ â€œ. Taip pat nurodė, kad dėl sumažintos savo pensijos 2013 m. sausio 4 d. raÅ¡tu kreipėsi į VRM, kurios 2013 m. sausio 25 d. sprendimÄ Nr. 1D-1108(11) ir skundžia teismui, nesutikdamas su pateiktu atsakymu.Â

  Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l. 20–21) į skundÄ nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo taikoma Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, o buvo taikoma tik Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. įskaitytinai, priklausomai nuo pareiÅ¡kėjo draudžiamųjų pajamų. PaaiÅ¡kino, kad apskaičiuodama valstybinės pensijos dydžius, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. Atkreipė dėmesį į tai, kad nors ir Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu Laikinojo įstatymo 5

straipsnio 1 dalį pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau mano, kad minėtas Konstitucinio Teismo nutarimas galioja tik į ateitį ir negali būti taikomas ginčijamam

sprendimui, nes santykių iki nutarimo įsigaliojimo nutarimas teisiÅ¡kai neveikia. PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai reikalauja toliau mokėti 580,86 Lt pensijÄ , nors tokiÄ pensijÄ bÅ«tent ir gauna nuo 2012 n. rugsėjo 1 d. Nesupranta, kodėl pareiÅ¡kėjas reikalauja priteisti bÅ«tent 12737,06 Lt sumÄ . PaaiÅ¡kina, kad Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansininkių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose nėra numatyta lėšų skirti pareigÅ«nų valstybinių pensijų atstatymui, todėl praÅ¡o teismo atidėti pensijų perskaičiavimo kompensavimÄ iki 2014 m. vasario 1 d.

  Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė.

 PareiÅ¡kėjas, atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jie buvo informuoti tinkamai (b. l. 26, 28–31). Administracinė byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.).

Skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

2005 m. lapkričio 17 d. VRM sprendimu Nr. 2/17-3439 pareiÅ¡kėjui A. L. už tarnybÄ nuo 2005 m. lapkričio 5 d. iki neterminuotai buvo paskirta 580,86 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija (b. l. 15).

2013 m. sausio 4 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VRM, praÅ¡ydamas paaiÅ¡kinti, kokiu teisiniu pagrindu jam mokama sumažinta pensija ir iÅ¡mokėti neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį (b. l. 16).

2013 m. sausio 25 d. VRM sprendimu Nr. 1D-1108(11) konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjui mokėti paskirto dydžio pensijÄ ir iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ . Be to, atkreipė dėmesį, kad Laikinasis įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo (b. l. 17–18).

Iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2013 m. sausio 23 d. parengtos pareiškėjo pensijos pažymos Nr. 11PP (P)-789 matyti, kad jam buvo paskirta 580,86 Lt valstybinė pareigūnų ir karių pensija. Pareiškėjo pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį nebuvo perskaičiuota ir sumažinta. Tačiau paskirta pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai buvo perskaičiuota ir sumažinta, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, kadangi pareiškėjas turėjo draudžiamųjų pajamų. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjui ir toliau buvo mokama paskirta 580,86 Lt dydžio pensija (b. l. 19).

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje ginčo nėra dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo. Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio

1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas),

kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje,

buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ , jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų (tarp jų ir pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ . Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , <...>.

 Laikinojo

įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje

nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje

(2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas

terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad Å¡iuo įstatymu nustatyta socialinių iÅ¡mokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti Å¡ių iÅ¡mokų sumažinimÄ , taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

2011 m. gruodžio 20 d. Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2011 m. gruodžio 28 d., kurio 1 dalyje nustatė skirtingÄ Laikinojo įstatymo galiojimo terminÄ pagal socialinių iÅ¡mokų rÅ«Å¡is: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms Å¡alpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms galiojimo terminÄ iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai iÅ¡mokai – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Seimas 2012 m. gruodžio

20 d. įstatymu Nr. XII-92 priėmė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2012 m. gruodžio 31 d., kuriuo pakeitė 15 straipsnio

1 dalies 2 punktÄ ir nustatė Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai iÅ¡mokai

galiojimo terminÄ iki 2013 m. gruodžio 31 d. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal

PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio

1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtame nutarime tirdamas Laikinojo įstatymo

4 straipsnio 1 dalį tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ , jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principÄ , susidarius ypatingai situacijai (dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga nustatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmÄ atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio

1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu. Tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams. Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat pripažino, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nustatytas valstybinių pensijų mažinimas dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarius ypatingai situacijai buvo netolygus, nes juo pažeistos iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytos valstybinių pensijų dydžių proporcijos. Todėl buvo konstatuota, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.

Dėl reikalavimų priteisti valstybinės pensijos nepriemokÄ ir įpareigojimo mokėti paskirtÄ pensijÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad teisės į pensijÄ turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principÄ , skelbiamÄ Konstitucijos 23 straipsnyje. Konstitucinis Teismas ne kartÄ savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio iÅ¡mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bÅ«tų mokamos ir toliau (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d. nutarimas). Teisė į nuosavybę – prigimtinė žmogaus teisė. Ji grindžiama bendromis teisinių valstybių konstitucinėmis tradicijomis bei tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis. Nuosavybės teisių apsauga garantuojama Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo Protokolo

1 straipsnio, 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio nuostatų. Tačiau teisė į nuosavybę nėra absoliuti. Vertinant teisę į pensijÄ nuosavybės teisių apsaugos kontekste, bÅ«tina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ , todėl tam tikrais atvejais Å¡i teisė gali bÅ«ti ribojama laikantis teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų ir kitų konstitucinių imperatyvų (mutatis mutandis žr. Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimÄ , 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ ).

Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2013 m. sausio 23 d. pažyma Nr. 11PP (P)-789  (b. l. 6) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui A. L. buvo paskirta 580,86 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, kuri nebuvo perskaičiuota ir sumažinta vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai pareiÅ¡kėjo pensija buvo perskaičiuota ir sumažinta, atsižvelgus į jo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį ir pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai. PareiÅ¡kėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiÅ¡kia teisinį netikrumÄ , pareiÅ¡kėjo teisėtų lÅ«kesčių paneigimÄ Ä¯dėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų pažeidimÄ , todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjui A. L. laikotarpiu

nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. buvo nepagrįstai neišmokėta valstybinės pensijos dalis, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo paskaičiavimu susidarė 8173,90 Lt pensijos

nepriemoka (skirtumas tarp išmokėtos pensijos, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, ir paskirtos 580,86 Lt pensijos). Kadangi pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių 12737,06 Lt susidariusios pensijos nepriemokos, todėl šis jo reikalavimas tenkintinas tik iš dalies, priteisiant 8173,90 Lt pensijos nepriemokos.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl teisėjams neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo bÅ«ti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (žr. 2012-07-23 nutartį adm. byla Nr. A552-2747/2012). Toks teismo aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl VRM kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas nustatė tokį teisinį reguliavimÄ , kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, todėl įvertinęs valstybės biudžeto vykdymo procedÅ«ras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto iÅ¡laidų sampratÄ , sprendžia, kad teismo priimtas įpareigojimas gali bÅ«ti įgyvendintas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl remiantis 2013

m. sausio 23 d. Sveikatos priežiūros tarnybos pažyma Nr. 11PP (P)-789 ir Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiškėjui

A. L. priteistina 8173,90 Lt pensijos nepriemokos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, susidariusios už laikotarpį 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. imtinai ir pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, įpareigotina iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui 8173,90 Lt pensijos nepriemokÄ per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjas taip pat prašo teismo įpareigoti atsakovus toliau jam mokėti 2005 m. lapkričio

17 d. VRM sprendimu Nr. 2/17-3439 paskirtÄ pensijÄ . Remiantis ta pačia 2013 m. sausio 23 d. Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažyma Nr. 11PP (P)-789 matyti, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d., nustojus galioti Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatoms, jos nebebuvo taikomos ir jomis VRM nebesivadovavo apskaičiuodama pareiÅ¡kėjo pensijÄ , t.y. pareiÅ¡kėjui nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. yra mokama jam paskirta 580,86 Lt dydžio pensija. Todėl nebelieka faktinio ir teisinio pagrindo įpareigoti atsakovus mokėti paskirto dydžio pensijÄ .

Dėl VRM sprendimo panaikinimo

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o panaikinti 2013 m. sausio 25 d. VRM sprendimÄ Nr. 1D-1108(11). Teismas pažymi, kad Å¡iame sprendime yra pateikta informacija apie pareiÅ¡kėjui mokamos pensijos dydį bei teisės aktus, kuriais remiantis, Å¡i pensija buvo apskaičiuota. Be to, Å¡iame sprendime iÅ¡reikÅ¡ta ir atsakovės valia atsisakyti mokėti pareiÅ¡kėjui sumokėti susidariusios pensijos nepriemokÄ . BÅ«tent Å¡is atsisakymas ir yra administracinis aktas, kurį skundžia pareiÅ¡kėjas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , gali skundžiamÄ aktÄ panaikinti visÄ arba jo dalį. Reikia pažymėti, kad skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai reglamentuoti Administracinių bylų teisenos įstatymo

89 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , skundžiamas aktas ar jo dalis turi bÅ«ti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Å i nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai privalo šį aktÄ ar jo dalį panaikinti.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo

72 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį.

Minėta, kad pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas iÅ¡ esmės kyla tik dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo. Kadangi pačiame ginčijame sprendime VRM nurodė pareiÅ¡kėjui, kad jo atžvilgiu Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos nebuvo taikytos ir taikytinos tik Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl yra pagrindas panaikinti visÄ 2013 m. sausio 25 d. VRM sprendimÄ Nr. 1D-1108(11) kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ (ABTÄ® 89 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad VRM Å¡iuo sprendimu atsisakė pareiÅ¡kėjui sumokėti neiÅ¡mokėtos pensijos nepriemokÄ , nors Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu tai buvo pripažinta neteisėta.

Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais,

88 straipsnio 1 ir 2 punktais,

127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti A. L. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 8173,90 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt tris litus ir devyniasdeÅ¡imt centų) neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Ä®pareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, susidariusiÄ 8173,90 Lt pensijos nepriemokÄ iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. sausio 25 d. VRM sprendimÄ Nr. 1D-1108(11) kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ .

   Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

   Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                       Gintaras

Dzedulionis

Rūta Miliuvienė

                                                                                             Margarita

Stambrauskaitė

Â