Legislator Case Law & Legislation
9e54327d-0b2a-4e18-8371-679ef9d2fc96 AI generated

9e54327d-0b2a-4e18-8371-679ef9d2fc96 · Kauno apygardos teismas

Case Number 9e54327d-0b2a-4e18-8371-679ef9d2fc96
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

priteisti iÅ¡ atsakovės J. K. ieÅ¡kovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai 133 674,59 Eur (ieÅ¡kinyje nurodytÄ 133 675,34 Eur skolos sumÄ ieÅ¡kovo atstovė teismo posėdyje patikslino ir prašė vadovautis 2015 m. spalio 6 d. pateikta Banko pažyma) skolos sumÄ ir 16 % sutartines metines įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas už priteistÄ skolÄ (nuo 133 674,59 Eur), skaičiuojant Å¡ias palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

Legislator headnote

AI generated

9e54327d-0b2a-4e18-8371-679ef9d2fc96 · Kauno apygardos teismas: Dovanojimo sutartys sudarytos 2014 m. liepos 23 d., Å¡is faktas Nekilnojamojo turto registre iÅ¡vieÅ¡intas 2014 m. liepos 24 d., todėl Bankas nepraleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinio. PraÅ¡omais pripažinti negaliojančiais sandoriais perleisto turto vertė 12 914,00 Eur yra ženkliai mažesnė nei Banko reikalavimas dėl skolos priteisimo (133 674,59 Eur), todėl kreditoriaus (ieÅ¡kovo) reikalavimams patenkinti tikrai nebus sugrÄ Å¾inta per daug turto. IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo taikyti restitucijÄ natÅ«ra, t. y. grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovės G.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-2211-480/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00568-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.2.2.; 2.5.8.10.; 2.1.2.4.1.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, atstovei advokatei Editai BartulevičiÅ«tei, atsakovių J. K. ir G. K. atstovei advokatei Dalei Peckutei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, ieÅ¡kinį atsakovėms J.

K., G. K., byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje I. M., dėl skolos, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų priteisimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo, uzufrukto panaikinimo ir priverstinės hipotekos nustatymo,  n u s t a t ė: Ieškovas prašo:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės J. K. ieÅ¡kovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai 133 674,59 Eur (ieÅ¡kinyje nurodytÄ 133 675,34 Eur skolos sumÄ ieÅ¡kovo atstovė teismo posėdyje patikslino ir prašė vadovautis 2015 m. spalio 6 d. pateikta Banko pažyma) skolos sumÄ ir 16 % sutartines metines įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas už priteistÄ skolÄ (nuo 133 674,59 Eur), skaičiuojant Å¡ias palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

2) pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2014 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 2428 bei 2014 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 2430 ir taikyti restitucijÄ natÅ«ra grÄ Å¾inant atsakovei J. K. iÅ¡ atsakovės G. K. butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini));

3) tenkinus ieÅ¡kovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, ieÅ¡kinį (visÄ ar iÅ¡ dalies), ieÅ¡kovo tenkintiems reikalavimams (priteistai sumai) užtikrinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti priverstinę hipotekÄ atsakovei J. K. sugrÄ Å¾intam nekilnojamajam turtui, t. y. butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini));

4) pripažinti, kad 2014 m. liepos 23 d. dovanojimo sutarties Nr. 2428 pagrindu atsakovės J. K. naudai nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota uzufrukto teisė yra pasibaigusi;

5) priteisti iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodo ir atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pagal 2010 m. lapkričio 16 d. BÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniu jos pakeitimu, kredito gavėjas I. M. įsipareigojo Bankui grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ pagal Kredito sutarties specialiosios dalies 2.10 p. nustatytÄ mokėjimų grafikÄ . 2010 m. lapkričio 16 d. Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovė J. K. neatÅ¡aukiamai ir besÄ lygiÅ¡kai įsipareigojo, kaip solidarinis skolininkas, atsakyti visu savo turtu ir lėšomis Bankui, jeigu kredito gavėjas pagal Kreditavimo sutartį neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal kreditavimo sutartį su visais vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais.

Kredito gavėjas nevykdė mokėjimo prievolių pagal Kredito sutartį, todėl Bankas 2013 m. birželio 26 d. praneÅ¡imu Nr. OUT-12325 nuo 2013 m. liepos 15 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Kredito sutartį. Bankas 2013 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tu Nr. OUT-15614 pareikalavo, kad laiduotoja ne vėliau kaip iki 2013 m. rugsėjo 2 d. padengtų visÄ skolÄ , tačiau skola nebuvo padengta nei per Banko nurodytÄ terminÄ , nei iki Å¡iol. Notaro R. K. 2013 m. spalio 24 d. vykdomojo įraÅ¡o pagrindu iÅ¡ kredito gavėjo yra priteista skola, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant pirmiausia į įkeistÄ turtÄ , tačiau Å¡i skola nėra iÅ¡ieÅ¡kota, įkeistas turtas neparduotas.

Nepriklausomai nuo to, Bankas CK 6.6 str. ir Laidavimo sutarties 2.7 p. pagrindu turi teisę savo pasirinkimu nukreipti reikalavimus ir į laiduotojÄ , kuri yra solidari skolininkė ir atsako Bankui visu savo turtu, kadangi nei Kredito gavėjas, nei atsakovė J. K. (solidarÅ«s skolininkai) visos skolos geranoriÅ¡kai nepadengė, Bankas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės J. K. (solidaraus skolininko) 133 674,59 Eur skolÄ , kuriÄ sudaro: 98 932,62 Eur pradelstas paskolos likutis, 1 550,10 Eur pradelstos palÅ«kanos, 33 002,46 Eur įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos ir 189,41 Eur nesumokėti mokesčiai.

Atsakovė J. K. 2014 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartimis Nr. 2428 (butÄ ) ir Nr. 2430 (garaÅ¾Ä ) neatlygintinai perleido visÄ savo nekilnojamÄ jį turtÄ trečiajam asmeniui – G. K. - ir tokiu bÅ«du sumažino savo mokumÄ , apsunkindama ieÅ¡kovui iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko turto galimybę, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o minėtas sutartis pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento actio Pauliana pagrindu ir taikyti restitucijÄ . Nurodo, kad yra visos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos.

IeÅ¡kovas turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovę J. K. (solidariÄ skolininkę kartu su kredito gavėju), kuri yra kilusi iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės J. K. sudarytos Laidavimo sutarties, kuria laiduotoja laidavo už kredito gavėjo su Banku sudarytos Kredito sutarties ir visų jos vėlesnių pakeitimų tinkamÄ ir visiÅ¡kÄ Ä¯vykdymÄ . Bylos aplinkybės, jog atsakovė J. K. žinodama apie Banko reikalavimÄ dengti skolÄ ir Å¡io reikalavimo nevykdydama, nedelsiant po turto įgijimo nuosavybėn, šį turtÄ neatlygintinai perleido savo giminaitės nuosavybėn, patvirtina, jog atsakovė J.

K. elgėsi nesÄ Å¾iningai, kadangi ji, žinodama apie vykdytinÄ reikalavimo teisę, sudarė situacijÄ , kai visÄ jai nuosavybės teise priklausiusį turtÄ neatlygintinai perleido savo giminaitei (dukrai) ir nustatė Å¡iam turtui uzufruktÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡vengdama atsiskaitymo su Banku, tuo pačiu turtÄ iÅ¡saugodama Å¡eimos dispozicijoje. J. K. neturėjo prievolės sudaryti dovanojimo sandorių. G. K. yra J. K. dukra, kas dar labiau sustiprina pagrindÄ spręsti, jog giminaičiai, turėdami iÅ¡skirtines sÄ lygas tarpusavyje uždarai kalbėtis apie įvairius klausimus, susitarė iÅ¡saugoti turtÄ Å¡eimos rate, siekiant, kad Bankas į turtÄ nenukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Dovanojimo sutartys sudarytos 2014 m. liepos 23 d., Å¡is faktas Nekilnojamojo turto registre iÅ¡vieÅ¡intas 2014 m. liepos 24 d., todėl Bankas nepraleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinio. PraÅ¡omais pripažinti negaliojančiais sandoriais perleisto turto vertė 12 914,00 Eur yra ženkliai mažesnė nei Banko reikalavimas dėl skolos priteisimo (133 674,59 Eur), todėl kreditoriaus (ieÅ¡kovo) reikalavimams patenkinti tikrai nebus sugrÄ Å¾inta per daug turto. IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo taikyti restitucijÄ natÅ«ra, t. y. grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovės G.

K. atsakovei J. K. (laiduotojai) Dovanojimo sutarčių pagrindu neatlygintinai perleistus nekilnojamuosius daiktus, t. y. butÄ ir garaÅ¾Ä , kadangi turtas yra iÅ¡likęs, jis buvo perleistas neatlygintinai, todėl grÄ Å¾inus turtÄ nebÅ«tų patiriamos jokios neigiamos pasekmės. Teismui patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl actio Pauliana ir sugrÄ Å¾inus iÅ¡ G. K. J. K. butÄ , uzufruktas pagal CK 4.150 str. 1 d. 4 p. bÅ«tų laikomas pasibaigusiu, kadangi sutaptų uzufruktorius ir daikto savininkas. Pagal CK 4.171 str. 1 dalį, 4.175 str. 3 d. 2 punktÄ , 4.178 straipsnį Å¡ioje byloje yra pagrindas nustatyti priverstinę hipotekÄ nekilnojamajam turtui, jeigu teismo sprendimu bÅ«tų patenkinti ieÅ¡kovo turtiniai reikalavimai dėl skolos iÅ¡ atsakovės J.

K. priteisimo. Atsakovės raÅ¡tu pateiktame atsiliepime bei jų atstovė teismo posėdyje ieÅ¡kinio praÅ¡o netenkinti. Nurodo, kad Bankas iÅ¡mokėjo trečiajam asmeniui I. M. kreditÄ ne pagal Kredito sutarties sÄ lygas, kurioms esant atsakovė J. K. prisiėmė prievolę laiduoti už kredito gavėjÄ ir tuo iÅ¡ esmės nepagrįstai padidino atsakovės J. K. atsakomybę be jos sutikimo. Bankas, nors ir pasirašęs Kredito sutartį, privalėjo neiÅ¡mokėti kredito gavėjui kredito iki to laiko, kol jis nepateiks sutarties sÄ lygas atitinkančio turto jį įkeisti;

įkeičiamas turtas iÅ¡ esmės neatitiko kredito sumos ir įkeičiamo turto proporcijų. Pagal Kredito sutarties Bendrosios dalies 3.3 punkto sÄ lygÄ kredito gavėjui neįkeitus sutartyje nustatytos vertės turto – Banko įsipareigojimas suteikti kreditÄ neteko galios. Be to, Bankas įsipareigojo iÅ¡mokėti kreditÄ iki 2011-11-03. TÄ dienÄ Banko įsipareigojimas iÅ¡mokėti kreditÄ neteko galios, tačiau Bankas su kredito gavėju 2011-11-23 pasirašė papildomÄ susitarimÄ prie sutarties, padidindamas marÅ¾Ä nuo 2,10% iki 2,50% ir dar iÅ¡mokėjo 13 380,45 Eur sumÄ (Specialiosios dalies 2.6 punktas dėl kredito išėmimo nepakeistas).

Kaip matyti iÅ¡ VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡o, gyvenamojo namo baigtumas yra 48 %, tačiau Bankas nereikalavo iÅ¡ kredito gavėjo pateikti ataskaitų apie pasikeitusiÄ turto vertę ir nereikalavo, kad padidėjęs turtas (padidėjusi gyvenamojo namo dalis) bÅ«tų įkeistas, Bankas nevykdė kredito sutarties, siekdamas, kad prievolės grÄ Å¾inimÄ užtikrintų pats kredito gavėjas; padidėjusi gyvenamojo namo dalis (42%) nėra įkeista iki Å¡iol. Atsakovė J. K. yra laiduotoja solidariai atsakinga su trečiuoju asmeniu I.

M., tačiau Bankas praÅ¡o priteisti 133 674,59 Eur skolos sumÄ ir 16 % sutartines metines įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas už priteistÄ skolÄ tik iÅ¡ atsakovės J. K., tačiau notaras 2013-09-30 yra iÅ¡davęs vykdomÄ jį įraÅ¡Ä ir tikėtina, kad 98 932,62 Eur skolos ir kitų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimas jau yra vykdomas priverstine tvarka iÅ¡ kredito gavėjo I. M., todėl mano, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio dalykÄ suformulavo ne pagal aplinkybes, iÅ¡dėstytas ieÅ¡kinyje, kad atsakovė J. K. ir I.

M. abu yra atsakingi už Å¡iÄ prievolę solidariai. Trečiasis asmuo I. M. pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai Dėl skolos priteisimo Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea bank AB Lietuvos skyrių (toliau – ieÅ¡kovas arba bankas) ir trečiasis asmuo I. M. (toliau – kredito gavėjas) 2010 m. lapkričio 16 d. sudarė BÅ«sto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pakeista vėlesniu 2011 m. lapkričio 23 d. papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kredito sutartis) (priedas Nr. 3), kurios pagrindu kredito gavėjui buvo suteiktas 101 367,01 Eur kreditas.

Suteikto kredito paskirtis – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui ir statybos darbų užbaigimui (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.7 p.). Kredito sutarties specialiosios dalies 2.8 punktu Å¡alys numatė, kad bet kuriuo sutarties galiojimo metu iÅ¡duota kredito dalis, skirta žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimui, turi sudaryti ne daugiau kaip 70 proc. nuo bankui įkeičiamo turto pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytos kainos, o iÅ¡davus kredito dalį, skirtÄ statybos darbų užbaigimui, bendra iÅ¡duoto kredito suma turi sudaryti ne daugiau kaip 70 proc. nuo bankui įkeičiamo turto rinkos vertės, nurodytos bankui priimtinų nepriklausomų turto vertintojų. 2010 m. lapkričio 16 d.

Sutartinės hipotekos lakÅ¡tu ident. kodas (duomenys neskelbtini) kredito gavėjas, užtikrindamas 101 367,01 Eur prievolės įvykdymÄ , įkeitė žemės sklypÄ su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo nekilnojamojo turto vertintojų nustatyta, kad įkeisto žemės sklypo vertė 2010 m. rugpjūčio 18 d. buvo 161 000 Lt, o nebaigto statyti gyvenamojo namo rinkos vertė 2011 m. kovo 23 d.

– 210 000 Lt; remiantis Oberhaus nekilnojamojo turto vertintojo vertės nustatymo pažyma, bendra Å¡io turto rinkos vertė 2011 m. lapkričio 2 d. buvo 434 000 Lt, kas leidžia spręsti, kad minėto kredito sutarties specialiosios dalies 2.8 punkto sÄ lyga buvo įvykdyta, nepažeidžiant nustatyto kredito ir įkeičiamo turto rodiklio. Kredito gavėjas įsipareigojo bankui grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ pagal Kredito sutarties specialiosios dalies 2.10 punkte nustatytÄ mokėjimų grafikÄ . 2010 m. lapkričio 16 d.

Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – laidavimo sutartis) (priedas Nr.

4) pagrindu atsakovė J. K. (kredito gavėjo I. M. teta, toliau - laiduotoja) neatÅ¡aukiamai ir besÄ lygiÅ¡kai įsipareigoja, kaip solidarinis skolininkas, atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas pagal kreditavimo sutartį neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal kreditavimo sutartį su visais vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais (Laidavimo sutarties 1 p.). pagal laidavimo sutarties 2.6 punktÄ , laiduotoja sutinka ir neprieÅ¡tarauja tam, kad Kreditavimo sutartis bÅ«tų pakeista ar papildyta be Laiduotojo sutikimo ar informavimo ir net tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo ar papildymo pasėkoje prievolė iÅ¡ esmės pasikeistų ir dėl to padidėtų Laiduotojo atsakomybė ar atsirastų kitokios Laiduotojui nepalankios pasekmės, Å¡i laidavimo sutartis nepasibaigs ir galios toliau (iÅ¡skyrus kredito sumos padidinimÄ ir / arba kredito laikotarpio pailginimÄ pagal Kreditavimo sutartį, kuomet turi bÅ«ti gautas raÅ¡ytinis Laiduotojo sutikimas); laiduotoja tai supranta ir nereikÅ¡ jokių reikalavimų.

Laiduotojos įsipareigojimai pagal laidavimo sutarties 3.3 punkto nuostatÄ galioja iki visiÅ¡ko skolos padengimo. Kredito gavėjas nevykdė mokėjimo prievolių pagal kredito sutartį. Todėl bankas 2013 m. birželio 26 d. praneÅ¡imu Nr. OUT-12325 nuo 2013 m. liepos 15 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Kredito sutartį (priedas Nr. 5). Kredito sutarties nutraukimas yra galiojantis ir sukuria teises bei pareigas tiek bankui, tiek kredito gavėjui bei užtikrinimus suteikusiems asmenims.Bankas 2013 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tu Nr. OUT-15614 (priedas Nr.

6) pareikalavo, kad laiduotoja ne vėliau kaip iki 2013 m. rugsėjo 2 d. padengtų visÄ skolÄ (nustatė papildomÄ terminÄ padengti skolÄ ), tačiau skola nebuvo padengta nei per banko nurodytÄ terminÄ , nei iki Å¡iol. Notaro R. K. 2013 m. spalio 24 d. vykdomojo įraÅ¡o (priedas Nr.

7) pagrindu iÅ¡ kredito gavėjo yra priteista skola, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipiant pirmiausia į įkeistÄ turtÄ . IeÅ¡kovo atstovės paaiÅ¡kinimu, Å¡i skola nėra iÅ¡ieÅ¡kota, įkeistas turtas neparduotas.IeÅ¡kovas siekia skolÄ pagal kredito sutartį prisiteisti iÅ¡ atsakovės J. K. ir laiko jÄ atsakingÄ už prievolės neįvykdymÄ pagal sudarytÄ laidavimo sutartį.Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimÄ ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ ja prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenumato laidavimo sutartis.

Pagal CK 6.6 straipsnio 4 ir 5 dalis, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, jÄ visÄ ar jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiÅ¡kai neįvykdė vienas iÅ¡ skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusiÄ prievolės dalį įvykdytų bet kuris iÅ¡ kitų skolininkų arba visi jie bendrai. CK 6.256 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Å alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai, vykdydamos sutartį, Å¡alys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str. 1, 2 d.). Jeigu asmuo nevykdo arba netinkamai vykdo sutartines prievoles, jam atsiranda sutartinė atsakomybė. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (CK 6.205 str.).Atsakovių atstovės teigimu, ieÅ¡kovas negali reikÅ¡ti reikalavimų laiduotojai, kadangi Å¡iuo metu nėra įvykdytas iÅ¡ieÅ¡kojimas notaro vykdomojo įraÅ¡u pagrindu iÅ¡ įkeisto turto, o, be to, reikalavimas priteisti skolÄ tik iÅ¡ atsakovės J.

K. suformuluotas ne pagal aplinkybes, kai Å¡i ir kredito gavėjas už prievolę atsako solidariai. Teismas su Å¡iais argumentais nesutinka.Pagal CK 6.80 straipsnio 2 dalį laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai laiduotojas Å¡ios teisės yra aiÅ¡kiai atsisakęs. Jeigu kreditorius nepasinaudojo laiduotojo nurodymu ir pirmiausia nenukreipė iÅ¡ieÅ¡kojimo į nurodytÄ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ , tai kreditorius atsako už po to atsiradusį pagrindinio skolininko nemokumÄ tiek, kokia yra laiduotojo nurodyto turto vertė.

Å ios taisyklės netaikomos, jeigu pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji (Å¡io kodekso 6.81 str. 1 d.). Taigi įstatymas aiÅ¡kiai nustato, jog tuo atveju, jei pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidarioji, laiduotojas neturi teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ . Å iuo klausimu yra pasisakęs ir kasacinis teismas, kuris nurodė, jog CK normos laidavimÄ ir hipotekÄ , kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dus, reglamentuoja netapačiai, tačiau jų nesuprieÅ¡ina, neįtvirtina jų tarpusavio konkurencijos.

Laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininkÄ yra asmeninio pobÅ«džio. Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai. Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų pagrindinio skolininko turtÄ , prieÅ¡ingai, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iÅ¡ jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB NORD bankas v.

G. B. ir D. S., bylos Nr. 3K-3-193/2014). Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidarių bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D., R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011). Laidavimo sutarties 2.8 punktu atsakovė J.

K. taip pat atsisakė CK 6.80 straipsnyje įtvirtintos teisės reikalauti, kad bankas pirmiausiai pradėtų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ konkretaus skolininko turto, taip pat suteikė teisę bankui savo nuožiÅ«ra pasirinkti, kokiÄ prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę ar kelias įgyvendinti (hipoteka, įkeitimu ir pan.), kokiu eiliÅ¡kumu. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog nepriklausomai nuo to, jog yra pradėtas (neužbaigtas) priverstinis skolos iÅ¡ pagrindinio skolininko įkeisto nekilnojamojo turto iÅ¡ieÅ¡kojimas, bankas turi teisę pasinaudoti ir kitomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, kadangi laiduotojų prievolė kreditoriui yra saistoma jam neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžiu, o ne galimybe gauti reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ įkeisto turto.

Pažymėtina ir tai, kad pagal sutartinės hipotekos sandorį įkeitimo objektu yra žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas (visas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o įkeisto objekto baigtumo pokyčiai laikomi įkeistais hipoteka, nors ir nenurodyti hipotekos sandoryje (CK 4.171 str.).Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pradelstas paskolos likutis pagal kreditavimo sutartį 2015 m. liepos 20 d. (t. y. ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo d.) (ieÅ¡kovo 2015 m. spalio 6 d. raÅ¡to priedas Nr. 2) - 98 932,62 Eur, nesumokėtos palÅ«kanos už kredito naudojimÄ â€“ 1 550,10 Eur (ieÅ¡kovo 2015 m. spalio 6 d. raÅ¡to priedas Nr. 1).

Kredito sutarties bendrosios dalies 8.2 punktu kredito gavėjas įsipareigojo mokėti 16 procentų sutarties įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas iki įsiskolinimo padengimo. Laiduotojos atsakomybės apimtis yra tokia pati, kokia yra ir pagrindinio skolininko (Laidavimo sutarties 1 p., 2.6 p., 3.3 p.). Bylos duomenys rodo, kad iki kreipimosi į teismÄ Ä¯sipareigojimų nevykdymo palÅ«kanų skola - 33 002,46 Eur, o taip pat yra 189,41 Eur nesumokėtų mokesčių skola (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 10 p.; ieÅ¡kovo 2015 m. spalio 6 d. raÅ¡to priedas Nr. 1).

IeÅ¡kovo reikalavimas dėl 133 674,59 Eur (98 932,62+1550,10+33022,46 +189,41=133 674,59) skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas ir todėl tenkintinas (CPK 178, 185 str.). Skolininkas (laiduotoja) taip pat privalo mokėti Å¡alių susitarimu nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės J. K. 16 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, tenkintinas (CK 6.37 str. 1 d., Kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 8.2 p., Laidavimo sutarties 1 p.).

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2428 J. K. padovanojo savo dukrai G. K. butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas) ir 2014 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2430 - garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – garažas; priedas Nr. 9, o toliau butas ir garažas kartu - turtas).IeÅ¡kovas siekai sugrÄ Å¾inti perleistÄ turtÄ Ä¯ laiduotojos J.

K. turto masę ir sudarytus sandorius ginčija CK 6.66 straipsnio pagrindu.Pažymėtina, kad actio Pauliana ieÅ¡kiniu siekiama apginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais Å¡is, siekdamas iÅ¡vengti prievolės įvykdymo kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtÄ kitiems asmenims. Lietuvos Aaukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal Å¡iÄ teisės normÄ pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Domus Rex“ v.

V. P., S. P., bylos Nr. 3K-3-513/2014).Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį, gina savo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovę J. K. (solidariÄ skolininkę kartu su kredito gavėju), kuri yra kilusi iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės J. K. sudarytos laidavimo sutarties, kuria laiduotoja laidavo už kredito gavėjo su banku sudarytos kredito sutarties ir visų jos vėlesnių pakeitimų tinkamÄ ir visiÅ¡kÄ Ä¯vykdymÄ . 2015 m. liepos 20 d. solidarių skolininkų (laiduotojos ir kredito gavėjo) skola ieÅ¡kovui yra 133 674,59 Eur, be to, iki visiÅ¡ko skolos padengimo yra skaičiuojamos 16 % įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanos.

Dėl kreditoriaus teisių ginčijamais sandoriais pažeidimo. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiÅ¡kia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir M.

K. v. UAB „Senega“, A. Z., S. D., bylos Nr. 3K-3-167/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ â€“ pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes, sudarius ginčijamÄ sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BIÄ® G.

V. vaistinė v. G. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-360/2012). Byloje nustatyta, kad atsakovė J. K. butÄ perleido ir karto po to, kai jį tik įgijo savo nuosavybėn, o taip pat ir turėtÄ garaÅ¾Ä (priedas Nr. 9), žinodama, kad ji turi padengti skolÄ už kredito gavėjÄ , t. y. aiÅ¡kiai siekė iÅ¡vengti situacijos, kuomet bankas nukreiptų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ turtÄ . Nekilnojamo turto registro duomenimis atsakovė J. K. ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu neturi jokio kito jai priklausančio nekilnojamojo turto. Todėl pripažintina, jog ginčijamais sandoriais skolininkas (laiduotoja) iÅ¡ esmės neteko turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas, ir sudarė grėsmę, kad jos įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti, o dėl ginčijamų sandorių atsiskaitymas su kreditoriumi užtruks gerokai ilgiau arba visiÅ¡kas atsiskaitymas taps apskritai neįmanomas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad ginčijamais sandoriais atsakovė J. K. pažeidė kreditoriaus (banko) teises.Dėl kreditoriaus pareigos sudaryti ginčijamÄ sandorį. Sandoris gali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Å i sÄ lyga, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiÅ¡kinamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę.

Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alytaus tekstilė“ v.

AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010). Faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, kad ginčijamus dovanojimo sandorius atsakovė J. K. privalėjo sudaryti dėl atsiradusių imperatyvų ar susiklosčiusių faktinių aplinkybių, ir prieÅ¡ingai, dovanojimo sutarčių sudarymo neprivalomumÄ patvirtina tai, jog skolininkė ir toliau gyvena bute, kurį padovanojo ir kuriam yra nustatytas uzufruktas Å¡ios naudai. Taigi darytina iÅ¡vada, kad atsakovė J. K. neprivalėjo sudaryti ginčijamų dovanojimo sandorių.Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo.

Tais atvejais, kai, taikant actio Pauliana institutÄ , ginčijamas atlygintinis sandoris, turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 str. 2 d.). Neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo (CK 6.66 str. 2 d.). Taigi, sprendžiant dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas turi nustatyti, ar skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas. Bendriausia CK 6.66 straipsnio taikymo prasme skolininkas laikytinas nesÄ Å¾iningu, jeigu jis žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeidžia jo kreditoriaus teises.

Nors civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. Ä®rodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iÅ¡ CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijų taikymÄ , sandorį sudariusioms Å¡alims nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta, siekiant paneigti nesÄ Å¾iningumÄ ir apsiginti nuo ieÅ¡kinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v.

R. B., bylos Nr. 3K-3-84/2013). Nagrinėjamos bylos aplinkybės ypatingos tuo, kad skolininkė J. K. ginčijamomis dovanojimo sutartimis turtÄ perleido savo dukteriai. Tokiu atveju galioja skolininko nesÄ Å¾iningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 p.), keičianti įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ Å¡alims. Galiojant nesÄ Å¾iningumo prezumpcijai, kreditorius turi teisę ja remdamasis teigti, kad skolininkas apie pirmiau nurodytas aplinkybes žinojo ir veikė nesÄ Å¾iningai, t. y. siekė perleisti jam priklausantį turtÄ , kad, kreditoriui pradėjus priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , jį iÅ¡saugotų.

Å i įstatyme įtvirtinta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija gali bÅ«ti paneigta, todėl skolininkas, perėmęs pareigÄ Ä¯rodinėti savo sÄ Å¾iningumÄ , gali teikti įrodymus ir apsiginti nuo kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M., D. M., D. K., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Nagrinėjamu atveju atsakovė J. K. (skolininkė) nepaneigė savo nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, t. y. nepaneigė, jog žinojo, kad ginčijami sandoriai pažeis jos kreditoriaus - banko teises.

Nepaneigta, kad atsakovė J. K. žinojo apie savo įsipareigojimus bankui pagal laidavimo sutartį, o taip pat nepaneigta ir tai, jog ji žinojo apie banko reikalavimÄ dengti skolÄ , nes tai bankas pareikalavo 2013 m. rugpjūčio 16 d. raÅ¡tu Nr. OUT-15614. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, jog atsakovė J. K., dovanodama savo nekilnojamÄ jį turtÄ dukrai - atsakovei G. K., turėjo suvokti, jog tokiais savo veiksmais užkirto keliÄ realiam savo prievolės bankui įvykdymui, dėl ko jos elgesys, sudarant ginčijamus sandorius, vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas.

Dėl ieÅ¡kinio senaties kreditoriui reiÅ¡kiant actio Pauliana ieÅ¡kinį. Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį actio Pauliana kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog tokia Å¡io termino pradžios apibrėžtis atitinka bendrÄ jÄ senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 str.), senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios Å¡io termino skaičiavimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v.

A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o Å¡i teisė atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d., 6.66 str. 3 d.). Bylos aplinkybės rodo, kad dovanojimo sutartys sudarytos 2014 m. liepos 23 d., Å¡is faktas Nekilnojamojo turto registre iÅ¡vieÅ¡intas 2014 m. liepos 24 d., kas leidžia spręsti, jog bankas, pateikęs ieÅ¡kinį 2015 m. liepos 21 d., nepraleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį.Dėl kreditoriaus reikalavimo ir turto apimties santykio.

Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčijamais sandoriais perleisto turto vertė sudaro 12 914,00 Eur (priedas Nr.

9) ir yra ženkliai mažesnė nei banko reikalavimas dėl 133 674,59 Eur skolos priteisimo, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pripažinus dovanojimo sutartis negaliojančiomis ir taikius restitucijÄ , Å¡alys bus grÄ Å¾inamos į pirminę padėtį ir taip bus patenkinta dalis teisėtų ieÅ¡kovo reikalavimų, nes bus paÅ¡alinti jo teisių pažeidimai.Ä®vertinęs visumÄ Ä¯rodymų teismas daro iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas atsakovių sudarytas ginčo dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (CK 6.66 str., CPK 178, 185 str.).

Dėl restitucijos taikymo. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma restitucija. CK 6.66 straipsnio 4 d. ir 5 dalyje yra įtvirtinti restitucijos ypatumai, kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisinius padarinius tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

CK 6.66 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu neturi įtakos sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų teisėms į turtÄ , kuris buvo pripažinto negaliojančiu sandorio objektas. Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikytinos ne tik pirmiau aptartos specialiosios, bet ir bendrosios restitucijÄ reglamentuojančios nuostatos (CK 6.146–6.153 straipsniai). Remdamasis byloje iÅ¡tirtais įrodymais, teismas sprendžia, jog, pripažinus negaliojančiomis dovanojimo sutartis, restitucijos atlikimas natÅ«ra, atkuriant iki ginčijamo sandorio sudarymo buvusiÄ atsakovės J.

K. turtinę padėtį, nepažeistų kreditoriaus ir ginčo sandorį sudariusių asmenų interesų pusiausvyros (CK 6.146 str.). Å i iÅ¡vada darytina, įvertinus prieÅ¡ tai aptartÄ kreditoriaus ir turto apimties santykį. Atsižvelgiant į tai, pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais bei pritaikius vienaÅ¡alę restitucijÄ natÅ«ra, 2014 m. liepos 23 d. Dovanojimo sutartimis atsakovei G. K. perduotas turtas grÄ Å¾intinas atsakovei J. K.. Dėl uzufrukto pasibaigimo Uzufruktas yra iÅ¡vestinė daiktinė teisė naudotis svetimu daiktu; tai yra neatlygintinė teisė.

Nustatyti uzufruktÄ sandoriais turi teisę tik pats daikto savininkas (CK 4.148 str.). 2014 m. liepos 23 d. dovanojimo sutarties Nr. 2428 3.1 punktu jos Å¡alys sutarė, kad dovanotojai J. K. paliekama teisė iki jos mirties neatlyginamai naudotis dovanojamu daiktu. Uzufrukto teisė įregistruota Nekilnojamo turto registre. Pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikant restitucijÄ atkÅ«rus iki ginčijamo sandorio sudarymo buvusiÄ atsakovės J. K. turtinę padėtį, sutampa uzufruktorius bei daikto savininkas, todėl dovanojimo sutartimi nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas uzufruktas pripažintinas pasibaigusiu (CK 4.150 str. 1 d. 4 p., 2 d.).

Dėl priverstinės hipotekos nustatymo CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad priverstinė hipoteka atsiranda pagal teismo sprendimÄ patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti. CK 4.178 straipsnyje detalizuojama Å¡i teisės norma, nustatant, kad pagal teismo sprendimÄ patenkinus reikalavimÄ dėl pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimo, kreditoriaus praÅ¡ymu Å¡io kodekso nustatytais atvejais ir Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka gali bÅ«ti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka. Teismo sprendime turi bÅ«ti nurodyta: hipoteka užtikrinama reikalavimo suma, hipotekos terminas, daiktas, kuris registruojamas hipotekos registre, ir Å¡io daikto savininkas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad priverstinei hipotekai pagal teismo sprendimÄ patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti (buvusi CK 4.175 straipsnio 2 dalies 3 punkto red. Å¡iuo metu atitinka CK 4.175 straipsnio 3 dalies 2 punkto red.) atsirasti reikalingos Å¡ios sÄ lygos:

1) priverstine hipoteka užtikrinamas reikalavimas turi būti priteistas teismo sprendimu;

2) priverstinės hipotekos nustatymo turi reikalauti kreditorius, kurio naudai patenkinamas turtinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-456/2009). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas reikalauja didelės skolos sumos priteisimo ir Å¡ios skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui siekia, kad į atsakovės J. K. turto masę bÅ«tų grÄ Å¾intas turtas, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovas galėtų bent iÅ¡ dalies atgauti skolÄ .

Laikinosios apsaugos priemonės – turto areÅ¡tas – neužtikrina, kad skolininkas (laiduotoja) neprisiims įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir tokiu bÅ«du neapsunkins skolos grÄ Å¾inimo bankui. Teismo sprendimu iÅ¡ atsakovės J. K. priteistina 133 674,59 Eur skola bei palÅ«kanos ir jeigu byloje nebÅ«tų nustatyta priverstinė hipoteka atsakovės turtui (grÄ Å¾intinam taikant restitucijÄ ), ieÅ¡kovas neturėtų jokių garantijų, kad jo didelės vertės reikalavimas (atsižvelgiant į tai, jog atsakovė yra fizinis asmuo) bus realiai patenkintas, todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti priverstinę hipotekÄ atsakovei G.

K. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – butui ir garažui, ir toks jo reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu, nes remiantis bylos medžiaga nenustatyta, jog tokios apsaugos taikymu bus suvaržyti atsakovės J. K. interesai labiau nei tai yra būtina, o taip pat nenustatyta galimo kitų kreditorių interesų pažeidimo (CPK 178 str. 185 str., CK 4.175 str. 2 d. 3 p.) Dėl bylinėjimosi išlaidųIeškovo ieškinio reikalavimai tenkinami visiškai, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovių proporcingai joms pareikštiems reikalavimams.

Byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinį sumokėjo 2 030,00 Eur dydžio žyminį mokestį. IeÅ¡kovas reiÅ¡kė du neturtinius ir du turtinius reikalavimus, vienas kurių yra pareikÅ¡tas abiem atsakovėms, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės G. K. priteistinas 145,13 Eur ((12 914 Eur * 3 % * 75 % ) : 2 = 145,13 Eur) žyminis mokestis už jei pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , o likusi žyminio mokesčio dalis – 1884,87 Eur priteistina iÅ¡ atsakovės J. K. (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 7 d.).Byloje taip pat nustatyta, jog ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 1 187,05 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovių.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (nauja red. nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) patvirtintose rekomendacijose nustatytus maksimalius civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius, į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , suteiktų paslaugų pobÅ«dį bei galimas laiko sÄ naudas procesinių dokumentų (ieÅ¡kinio, kito dokumento, kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas ir atsikirtimai) parengimui, atstovavimui teisme, vadovaudamas teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovių proporcingai joms pareikÅ¡tiems reikalavimams (7 :

1) visas jo turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti: iš atsakovės J. K. – 1038,65 Eur, iš atsakovės G. K. – 148,40 Eur.Ieškovui iš atsakovės J. K. iš viso priteistina 2923,52 Eur (1884,87 Eur + 1038,65 Eur = 2923,52 Eur) bylinėjimosi išlaidų, o ir atsakovės G. K. – 293,53 Eur (145,13 Eur + 148,40 Eur = 293,53 Eur). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 270 str. n u s p r e n d ž i a: Ieškinį patenkinti visiškai:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 303252632), 133 674,59 Eur (vienas Å¡imtas trisdeÅ¡imt trys tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt keturi eurai 59 ct) skolos ir 16 % sutartines metines įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanas už priteistÄ skolÄ (133 674,59 Eur), skaičiuojant Å¡ias palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo - 2015 m. liepos 24 d. - iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;2) pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2014 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 2428, kuria J.

K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) padovanojo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei 2014 m. liepos 23 d. dovanojimo sutartį Nr. 2430, kuria J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) padovanojo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taikyti restitucijÄ natÅ«ra, grÄ Å¾inant atsakovei J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini));

3) ieÅ¡kovo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 303252632), tenkintiems reikalavimams - priteistai 133 674,59 Eur (vienas Å¡imtas trisdeÅ¡imt trys tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt keturi eurai 59 ct) skolai ir 16 % sutartinėms metinėms įsipareigojimų nevykdymo palÅ«kanoms už priteistÄ skolÄ (133 674,59 Eur), skaičiuojant Å¡ias palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo (2015 m. liepos 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo - užtikrinti, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo visiÅ¡ko įvykdymo nustatyti priverstinę hipotekÄ atsakovei J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sugrÄ Å¾intam nekilnojamajam turtui, t. y. butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini));

5) pripažinti, kad 2014 m. liepos 23 d. dovanojimo sutarties Nr. 2428, kuria J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) padovanojo G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagrindu atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas uzufruktas yra pasibaigęs;

6) priteisti iš atsakovės G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 303252632), 293,53 Eur (du šimtai devyniasdešimt trys eurai 53 ct) bylinėjimosi išlaidų;

7) priteisti iÅ¡ atsakovės J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (skyriaus kodas 303252632), 2923,52 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt trys eurai 52 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėja                                                                                        Albina Rimdeikaitė