2023-05-03 Nr. BB-3366-1-01-1-40478-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. A. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 26 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2023-05-03 Nr. BB-3366-1-01-1-40478-2021-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasatorius E. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo, ir šioje dalyje palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai priteista 30000 Eur neturtinės žalos; arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta galioti jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šios priemonės neskirti.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-2139/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40478-2021-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gegužės 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. A. kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 26 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasatorius E. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo, ir šioje dalyje palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajai priteista 30000 Eur neturtinės žalos; arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta galioti jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir šios priemonės neskirti.
Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. D. ieškinio išsprendimo, t. y. padidindamas žalos atlyginimą iki 60000 Eur, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo proceso teisės ir civilinės teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymo tvarką ir šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-628/2022, 2K-227-697/2022 ir kt.). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatorius savo skundą argumentuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, padidindamas pirmosios instancijos teismo nustatytą atlygintinos neturtinės žalos dydį, akcentavo tik vieną iš įstatyme įtvirtintų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų-neturtinės žalos pasekmes ir infliaciją, tuo tarpu kitus, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, vertino selektyviai arba visai ignoravo, nors teisingas atlygintinos neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas tik įvertinus įstatyme įtvirtintų kriterijų ir kitų byloje nustatytų reikšmingų faktų visumą. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatoriaus, visiškai nevertino, kad padariniai buvo sukelti ne tyčiniais, bet neatsargiais jo veiksmais, t. y. kad jis veikė lengvesne kaltės forma, sąmoningai nesiekė nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo ir su tuo susijusių patirtų fizinių ir dvasinių jos kančių, nepatogumų.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, taip pat ir susijusių su civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu. Aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, tyrimas ir vertinimas paprastai baigiami apeliacinės instancijos teisme. Nors kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl neturtinės žalos dydžio padidinimo nemotyvuota, neteisėta, nepagrįsta, priimta iš esmės pažeidžiant neturtinės žalos nustatymo tvarką reglamentuojančias BPK ir CK normas, tačiau iš skundo turinio matyti, kad šie teiginiai motyvuojami ne teisiniais argumentais, kurie pagrįstų, jog teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius materialiosios teisės nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, o tiesiog siekiama, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo įvertintų neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir padaryti priešingas išvadas dėl neturtinės žalos dydžio, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, o tai nesudaro kasacijos pagrindo.
Kasacijos pagrindo nesudaro ir kiti nuteistojo E. A. skundo argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo vairuoti transporto priemones vienerių metų terminui. Kasatorius apskritai prašo panaikinti šią baudžiamojo poveikio priemonę ir tai motyvuoja tuo, jog žemesnės instancijos teismai, spręsdami dėl jos paskyrimo, turėjo atsižvelgti į aplinkybes, kad jis eismo įvykio metu buvo blaivus, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas, o padarytas nusikaltimas neatsargus ir išimtinai atsitiktinio pobūdžio. Šiais teiginiais kasatorius kelia bylos aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui, vertinimo klausimą, kurių, kaip nurodyta aukščiau, kasacinės instancijos teismas nenagrinėja.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nėra suformuluota teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, civilinės teisės normų sprendžiant dėl žalos dydžio bei galimai padarytų esminių BPK pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo E. A. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Sigita Jokimaitė
Eligijus Gladutis