9e52ede3-2353-4f6f-a4bf-32763ba06348 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

   Administracinė byla Nr. eI-2182-331/2018   Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00809-2018-1   Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. D. (L. D.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Kauno teritorinė muitinė, dėl sprendimo panaikinimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. (15/5-5)4U-154 uždraudė pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ iki 2023 m. vasario 8 d. bei įrašė jo duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , sÄ raÅ¡Ä (toliau – SÄ raÅ¡as).2. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o panaikinti Migracijos departamento 2018 m. vasario 8 d. sprendimÄ Nr. (15/5-5)4U-154.

3. PaaiÅ¡kino, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Muitinės departamento 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1A-254, kuriuo patvirtintas Kauno teritorinė muitinės 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. 7PM190457 ir nuspręsta pripažinti pareiÅ¡kėjÄ skolininku muitinei, jis įpareigotas teisės aktų nustatyta tvarka sumokėti apskaičiuotÄ mokestinę prievolę muitinei. 3.

1. Mano, kad Migracijos departamentui buvo puikiai žinoma, kad Vilniaus apygardos administraciniam teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-921-561/2018 pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl minėtų Muitinės departamento 2017 m. spalio 19 d. sprendimo ir Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjas pripažintas skolininku muitinei, ir Å¡i administracinė byla nėra baigta ir procesinis sprendimas joje nėra priimtas, todėl tai yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ . Todėl atsakovas pažeidė VieÅ¡ojo administravimo įstatymo imperatyvius reikalavimus, pagal kuriuos skundžiamas sprendimas turi bÅ«ti motyvuotas, motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas, o nagrinėjamu atveju to nebuvo laikytasi.

4. Atsakovas Migracijos departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime paaiÅ¡kina, kad priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti remiantis skunde iÅ¡dėstytais argumentais, nes pareiÅ¡kėjui yra įregistruota mokestinė prievolė, kurios jis neįvykdė, ir tai, kad Å¡io užsieniečio socialinių, ekonominių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika bei Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 3K-33, (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 28.5 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi mokestinę nepriemokÄ ar nesumokėjo baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) nei 1 001 bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio, nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis, pareiÅ¡kėjui nustatytas 5 metų nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis.

Todėl ginčijamas sprendimas buvo priimtas įvertinus Ä®statymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (5 metai), tai, kad pareiÅ¡kėjas, turi 1 141 572,00 Eur dydžio mokestinę nepriemokÄ muitinei, kad pareiÅ¡kėjo ilgalaikių socialinių, ekonominių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika bei Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta, ir, vadovaujantis Tvarkos 28.5 papunkčiu, pagal kurį Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi mokestinę nepriemokÄ , kurios dydis didesnis nei 1 001 bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio, nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis, pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis.

Manome, kad nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Tvarkoje įtvirtintus kriterijus, o pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių ir svarių aplinkybių, kurios galėtų implikuoti nustatyto draudimo atvykti termino neproporcingumÄ .

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime paaiÅ¡kina, kad vadovaudamasi Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-333-383/2016 nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog pareiÅ¡kėjas 2016 m. sausio 25 d. įvažiavęs iÅ¡ Latvijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ , Å kilinpamÅ«Å¡io kaime, Saločių seniÅ«nijoje, Pasvalio rajone, vilkiku (duomenys neskelbtini), paslėpęs puspriekabėje gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 454 500 pakelių cigarečių „American Legend“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, o duomenys, įrodantys muito ir importo mokesčių sumokėjimÄ už į Bendrijos muitų teritorijÄ Ä¯vežtas minėtas prekes, nebuvo pateikti, bei, vadovaudamasi 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksÄ , 202 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka, 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 7PM190457 pripažino pareiÅ¡kėjÄ skolininku muitinei bei įregistravo mokestinę prievolę: 60 212 Eur muito mokesčio, 732 472 Eur akcizo, 188 416 Eur PVM, 126 351 Eur akcizo delspinigių, 32 502 Eur PVM delspinigių, 1619 Eur muito delspinigių.5.

1. Muitinės departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1A-254 vietos mokesčių administratoriaus sprendimÄ patvirtino. Å iuos sprendimus jis apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl Muitinės departamentas 2018 m. sausio 9 d. raÅ¡tu Nr. (20.2/06)3B207 perdavė Migracijos departamentui informacijÄ , kad pareiÅ¡kėjas turi įsipareigojimų muitinei, o Migracijos departamentas savo ruožtu nusprendė uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos RespublikÄ .

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime paaiÅ¡kina, kad Kauno teritorinė muitinė 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 7PM190457 apskaičiavo ir įregistravo mokestinę prievolę pareiÅ¡kėjui. Muitinės departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1A-254 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimÄ Nr. 7PM190457, o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė.

Nesutikdamas su priimtais muitinės įstaigų sprendimais, pareiÅ¡kėjas 2017 m. lapkričio 15 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ (VAAT administracinė byla Nr. el- 921- 561/2018), kuriame byla nėra iÅ¡nagrinėta.6.1. Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsienių teisinės padėties 133 straipsnio nuostatomis, vykdydama Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymÄ Nr. 1B-619 „Dėl duomenų pateikimo apie užsieniečius“, 2017 m. gruodžio 12 d. Muitinės departamentui pateikė informacijÄ apie pareiÅ¡kėjui įregistruotÄ (neįvykdytÄ ) mokestinę prievolę.

Muitinės departamentas turimÄ informacijÄ perdavė Migracijos departamentui. Todėl nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentu, kad nėra jokio procesinio sprendimo kuriuo jis bÅ«tų pripažintas skolininku ir nėra jokios mokestinės prievolės.

7. Teismo posėdyje proceso Å¡alys nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnis). Teismas k o n s t a t u o j a :

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Migracijos departamento 2018 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ iki 2023 m. vasario 8 d.,  teisėtumo ir pagrįstumo.9. Nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. 7PM190457 apskaičiavo ir įregistravo mokestinę prievolę pareiÅ¡kėjui. PareiÅ¡kėjui mokesčiai (muitas – 60 212 Eur, akcizas – 732 472 Eur, PVM – 188 416 Eur ir delspinigiai už muitÄ , akcizÄ , PVM) priskaičiuoti dėl vykdytos kontrabandos (paslėpęs puspriekabėje gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 454 500 pakelių cigarečių, nepažymėtų banderolėmis).

Kaip teigia Kauno teritorinė muitinė, pareiÅ¡kėjo skolos atsiradimo pagrindas buvo nusikalstama veika, už kuriÄ pareiÅ¡kėjas buvo nubaustas 2016 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-333-383/2016.9.1. Muitinės departamentas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2017 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1A-254 patvirtino Kauno teritorinės muitinės 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimÄ Nr. 7PM190457, o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. 9.2. Nesutikdamas su priimtais muitinės įstaigų sprendimais, pareiÅ¡kėjas 2017 m. lapkričio 15 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , kuris 2018 m. gegužės 15 d. jo skundÄ atmetė (VAAT administracinė byla Nr. el-921- 561/2018).10.

Ginčo klausimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka),10.1. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, gali bÅ«ti uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, o remiantis Å¡io įstatymo 8 straipsniu, sprendimÄ uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ priima Migracijos departamentas. 10.2.

Kriterijų vertinimo tvarkos 28.5 papunktyje nustatyta, kad Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi mokestinę nepriemokÄ ar nesumokėjo baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) nei 1 001 bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio, nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis.9.

3. Pagal Taisyklių 111 punktÄ , duomenys iÅ¡ užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o teikiami Centrinei antrosios kartos Å engeno informacinei sistemai (toliau – SIS II), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , kurio pagrindu duomenys įraÅ¡yti į šį sÄ raÅ¡Ä , atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 ar 25 straipsnyje nustatytus pagrindus. 9.4.

Ä®vertinus Å¡ias teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, neturi socialinių, ekonominių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika bei Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nevykdo įsipareigojimų muitinei, gali bÅ«ti uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ , sprendimÄ uždrausti (neuždrausti) atvykti į Lietuvos RespublikÄ priima Migracijos departamentas, jo duomenys įtraukiami į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , sÄ raÅ¡Ä .

Šį nacionalinį sÄ raÅ¡Ä sudaro, tvarko ir duomenis iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o centrinei Å engeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.10. PareiÅ¡kėjo teigimu ginčijamas sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų, be to atsakovui buvo žinoma, kad dėl mokestinės prievolės muitinei vyksta ginčas teisme, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ .

11. Migracijos departamentas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, argumentuodamas, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, vertinimas atliktas tinkamai vadovaujantis Ä®statymo 133 straipsnio 1 dalies bei Kriterijų vertinimo tvarkos 28.5 papunkčio nuostatomis, nes pareiÅ¡kėjas neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei.12. Teismas negali sutikti su pareiÅ¡kėjo teiginiais, palaiko Migracijos departamento pozicijÄ , nes bylos aplinkybės aiÅ¡kiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui yra įregistruota mokestinė prievolė (1 141 572,00 Eur dydžio mokestinę nepriemokÄ muitinei), kurios jis neįvykdė, pareiÅ¡kėjas neturi socialinių, ekonominių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika bei Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindÄ , vadovaudamasis Ä®statymo 133 straipsnio 1 dalies, Kriterijų vertinimo tvarkos 28.5 papunkčio nuostatomis, priimti sprendimÄ uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ iki 2023 m. vasario 8 d. bei įraÅ¡yti jo duomenis į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , sÄ raÅ¡Ä .

Teismas laiko, kad nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus, o pareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių ir svarių aplinkybių, kurios galėtų paneigti nustatyto draudimo atvykti termino neproporcingumÄ .

13. Pagal Taisyklių 111 punktÄ , duomenys iÅ¡ SÄ raÅ¡o teikiami Centrinei antrosios kartos Å engeno informacinei sistemai (toliau – SIS II), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , kurio pagrindu duomenys įraÅ¡yti į šį sÄ raÅ¡Ä , atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 ar 25 straipsnyje nustatytus pagrindus.

Pažymėtina, kad atsakovas, atsižvelgęs į draudimÄ pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ pagrindÄ , kuris neatitinka SIS II reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytų perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimo į SIS II pagrindų, Å¡io užsieniečio duomenų į SIS II nepateikė. Todėl pareiÅ¡kėjas savo teisę į darbÄ gali įgyvendinti, toliau užsiimti savo veikla vairuojant transporto priemones kitų valstybių teritorijose, o ginčijamas sprendimas neužkerta kelio pareiÅ¡kėjui dirbti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo bylose yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų Å¡alių piliečiams ji nėra suteikiama automatiÅ¡kai ir įgyjama tik jeigu Å¡ie asmenys atitinka Ä®statymo reikalavimus (LVAT administracinėje byloje Nr. A858 – 2720/2014). PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad dėl mokestinės prievolės muitinei vyksta ginčas teisme, todėl ginčijamas sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamÄ sprendimÄ , nes teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas turi prisiimti visÄ atsakomybę dėl savo neteisėtų veiksmų ir iÅ¡ to jam kilusių neigiamų padarinių, o pareiÅ¡kėjo teiginiai apie kilsiančiÄ neatitaisomÄ Å¾alÄ vertintini kaip abstraktÅ«s, pagrįsti prielaidomis.14.

Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei paaiÅ¡kinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų paaiÅ¡kinimais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais.

ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT administracinėje byloje A-560-602/2016). Be to pareiÅ¡kėjo abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s teiginiai nėra ir negali bÅ«ti laikomi tam tikrÄ aplinkybę pagrindžiančiais įrodymais.15.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 p.) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėjas ginčijamÄ sprendimus gavo laiku, juos apskundė, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtus sprendimu. Ä®vertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

16. Atsižvelgus į Å¡ias aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. vasario 8 d. sprendimas Nr. (15/5-5)4U-154 paliekamas nepakeistas, pareiÅ¡kėjo reikalavimų tenkinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 56 str.).17.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (EŽTT 1994- 04- 19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo L. D. (L. D.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.  Teisėjai                                                                Violeta Balčytienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                           Jolanta Malijauskienė                                                                                                                                                    Henrikas Sadauskas