2024-06-12 Nr. AB-9498-3-61-3-00261-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-390-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00261-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „IREC Baltic“ (toliau – ir Bendrovė, pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2021 m. gruodžio 22 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, atsakovas) sprendimą Nr. 04/6-3-4-8998 (toliau – ir Sprendimas); 2) priimti naują sprendimą – netaikyti poveikio priemonių pareiškėjui; 3) priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo FNTT pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 24 d. gavo Sprendimą ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimo pažeidimų nagrinėjimo komisijos išvadą Nr. 04/6-3-4-8989 (toliau – Išvada), kuri yra Sprendimo sudėtinė dalis. Sprendimu pareiškėjui buvo paskirta 11 020 Eur piniginė bauda už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir PPTFPĮ, Įstatymas) pažeidimus. Sprendime yra nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2018 m. iki 2019 m. vykdė operacijas grynaisiais pinigais su 3 klientais, kurių bendra sandorių grynaisiais pinigais suma buvo 510 505,79 Eur.

2.2. Piniginė sankcija yra skiriama ne už formalius pažeidimus, o už pažeidimų sukeltas pasekmes, kurios kiekvienu atveju prieš skiriant piniginę baudą turi būti nustatytos, pareiškėjo atveju, Sprendime yra akcentuojama, kad pareiškėjo veiksmai (neveikimas) nėra lėmę konkretaus atvejo, kai nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas, pareiškėjas nėra gavęs pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengęs nuostolių ar padaręs žalą tretiesiems asmenims ir / ar įstatymų saugomiems interesams. Nors FNTT ir nustatė PPTFPĮ pažeidimus, tačiau jie nesukėlė jokių pasekmių, kurių pagrindu pareiškėjui būtų galima apskaičiuoti ir skirti piniginę sankciją, todėl negali būti skiriama griežtesnė sankcija už tai, kad nustatyti pažeidimai yra vertinami atskirai nors jie yra susiję ir kilę tik iš vieno pažeidimo – atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų neturėjimo.

2.3. FNTT nenustačius, kad pareiškėjas dėl padarytų pažeidimų gavo pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengė nuostolių ar padarė žalą – pareiškėjui skiriama piniginė bauda, nors pačios piniginės baudos skyrimas yra sietinas su PPTFPĮ pažeidimu gauta nauda ar padaryta žala.

2.4. Sprendimu paskirta piniginė bauda yra pagrįsta tik FNTT žinoma „nuolaidų“ baziniam baudos dydžiui sistema ir FNTT atliktu pareiškėjo galimybių sumokėti baudą vertinimu, tačiau Sprendime nėra nuorodos į teisės aktus ar patvirtintas metodikas / rekomendacijas, kuriuose būtų nurodoma Sprendime pateikta baudos apskaičiavimo metodika.

2.5. Skiriant piniginę sankciją bei nustatant pastarosios dydį nebuvo atsižvelgta į 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos (toliau – ir Direktyva) nuostatas, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad skiriama piniginė bauda yra siejama su iš pažeidimo gauta nauda, kadangi nei pareiškėjas, nei jo klientai neįgijo jokios naudos, piniginė sankcija pareiškėjui negalėjo būti skirta. Tai yra pagrindas naikinti Sprendimą.

2.6. Pareiškėjui paskirtos piniginės baudos dydis nėra paremtas už PPTFPĮ pažeidimą nustatyta ir gauta nauda, o grindžiamas skaičiavimo sistema, kurios pagrindu pagal lengvinančias aplinkybes daromos procentinės „nuolaidos“ baziniam baudos dydžiui, tačiau nei Sprendime, nei Išvadoje nėra nuorodos į teisės aktą, kuris nustato tokią skaičiavimo sistemą. Pareiškėjui neaišku kodėl vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra vertinamos kardinaliai didesne „nuolaidos“ baziniam baudos dydžiui suma nei kitos bei kodėl tam tikros atsakomybę lengvinančios priemonės nėra apskritai įvertinamos ir dėl jų nepasisakoma.

2.7. Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nes pažeidimas nėra tinkamai kvalifikuotas ir baudos dydžio apskaičiavimas pagrįstas išimtinai FNTT nuomone bei, tik FNTT žinoma, procentinės „nuolaidos“ baziniam baudos dydžiui sistema, todėl Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes pareiškėjo veikla (neveikimas) yra neteisingai kvalifikuojama kaip šiurkštus ir sistemingas pažeidimas ir pačios baudos apskaičiavimas, kuris yra grindžiamas tam tikra skaičiavimo sistema, pasak pareiškėjo, yra žinomas tik FNTT.

2.8. Pažeidimas, susijęs su vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų nebuvimu, buvo nustatytas ir dėl jo pareiškėjas pripažino kaltę, tačiau kiti pažeidimai yra išvestiniai, o griežtesnės sankcijos pagal juos skyrimas lemia non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimą, kurio prevencijai skirtas ypatingas dėmesys. Šį principą akcentuoja ir Direktyva, kuria vadovaujantis svarbu nustatyti ne tik pažeidimą(-us), bet ir nustatyti ar nėra baudžiama už tą patį pažeidimą kelis kartus. Pareiškėjo pagrindinis pažeidimas yra atitinkamų vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų neturėjimas, o visi kiti pažeidimai yra išvestiniai, nes yra tiesiogiai susiję su pagrindiniu pažeidimu, todėl dvigubo baudimo draudimo principo pažeidimas šiuo atveju pasireiškia tuo, kad pagrindinis pažeidimas ir išvestiniai pažeidimai yra vertinami atskirai ir lemia griežtesnės sankcijos skyrimą, nei ji būtų paskirta vertinant tik pagrindinį pažeidimą. Todėl Sprendime išdėstytas pažeidimų kvalifikavimas pažeidžia non bis in idem principą bei neatitinka Direktyvos nustatytų tikslų susijusių su sankcijos skyrimu.

2.9. Sprendime yra akcentuojama, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, o nustatyti PPTFPĮ pažeidimai ištaisyti iki Sprendimo priėmimo ir nustatyti pažeidimai nelėmė jokio konkretaus atvejo, kai nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir rėmimas, bei nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių dauguma – pareiškėjui skiriama piniginė bauda. Paskirta bauda neatitinka teisingumo, protingumo bei kitų principų, o pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių vertinimas nėra adekvatus. Pareiškėjas teikė paaiškinimus, kuriuose akcentavo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei, remdamasis šiomis aplinkybėmis, prašė netaikyti poveikio priemonių, FNTT, priimdama sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo, neatsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumą ir santykį su nustatytu pažeidimu, todėl netinkamai parinko poveikio priemonę.

2.10. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvo įgyvendintos per trečiuosius asmenis (notarus, mokesčių administratorius ir bankus), todėl ši aplinkybė Sprendime, skiriant poveikio priemonę, nebuvo įvertinta, tačiau ji leidžia teigti, kad pareiškėjo sandoriams, vykdytiems grynaisiais pinigais, buvo taikytos PPTFPĮ numatytos prevencijos priemonės, t. y. dėl šių sandorių FNTT buvo informuota, tretieji asmenys pildė registracijos žurnalus. Sprendime akcentuojama, kad pareiškėjas savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms, nes 2021 m. rugsėjo 15 d. pasitvirtino vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, įgyvendinančias PPTFPĮ reikalavimus.

2.11. Pažeidimo mastas yra mažas ir nereikšmingas, nes pareiškėjo vykdytos grynųjų pinigų operacijos buvo nustatytos tik su 3 klientais, kurie su pareiškėju yra susiję darbo, bendradarbiavimo, paskolų ir kitais santykiais, kuriuos FNTT paminėjo, tačiau neįvertino, priimdama Sprendimą, kadangi FNTT, ištyrusi nurodytas pinigines pareiškėjo operacijas, nenustatė, kad pareiškėjo veiksmai būtų lėmęs konkretų atvejį, kai nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir / ar rėmimas. FNTT taip pat po atlikto tyrimo nenustatė, kad dėl PPTFPĮ pažeidimų pareiškėjas būtų gavęs pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar būtų padaręs žalą tretiesiems asmenims ir / ar įstatymų saugomiems interesams, todėl ši aplinkybė Sprendime skiriant poveikio priemonę nebuvo įvertinta.

2.12. FNTT kaip lengvinančią aplinkybę identifikavo pareiškėjo siekį tobulinti veiklą susijusią su PPTFPĮ numatytų prevencijos priemonių įgyvendinimu ir ši aplinkybė sietina su pareiškėjo veiklos saugikliais – notarų, mokesčių administratorių ir banko įgyvendinamos PPTFPĮ priemonėmis pareiškėjo veikloje. Notarai pareiškėjo vykdomos prekybos nekilnojamuoju turtu veikloje veikia kaip sandorių dėl nekilnojamojo turto rengėjai ir tvirtintojai, todėl be notarų ir bankų veiklos pareiškėjo veikla, susijusi su prekyba nekilnojamuoju turtu yra negalima ir nagrinėjamu atveju, notarai, tvirtindami nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius, turi imtis priemonių nustatant naudos gavėjo tapatybę ir privalo surinktą informaciją apie sandorio šalį pateikti mokesčių administratoriui.

2.13. Pareiškėjas, vykdydamas veiklą grynaisiais pinigais, taip pat yra stebimas ir banko, kurio paslaugomis naudojasi, todėl pareiškėjui įnešus arba išėmus grynųjų pinigų, kurių suma yra lygi arba didesnė nei 15 000 Eur bankas teikia užklausas dėl šių finansinių operacijų paaiškinimų ir informuoja FNTT, atitinkamai bankui nustačius pinigų plovimo riziką finansinės operacijos yra sustabdomos, o tai lemia ir prekybos nekilnojamuoju turtu sustabdymą. Todėl bankai ir notarai yra saugiklis pareiškėjo veikloje.

2.14. Nors pareiškėjas pažeidė PPTFPĮ nuostatas, tačiau pažeidimas yra mažareikšmis, nes nebuvo padaryta žala tretiesiems asmenims ir / ar įstatymų saugomiems interesams bei pareiškėjas savo noru užkirto kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms kiltį ateityje, pasitvirtindamas vidaus tvarką, būtent dėl šios priežasties piniginės sankcijos skyrimas yra per griežta bausmė. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nustatytų pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių visuma, kuri FNTT nebuvo tinkamai įvertinta, bet ir FNTT atlikto tyrimo rezultatai.

3. Atsakovas FNTT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas FNTT atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Pareiškėjas neturi galimybės žinoti ir negali teigti, ar konkretus notaras, kredito įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas tinkamai įgyvendina Įstatymo reikalavimus, todėl negali remtis prielaida, kad pareiškėjo pareigas atliks kiti subjektai.

4.2. Įstatymas nustato pareigas finansų įstaigoms, apibrėžtoms Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, apibrėžtiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje (toliau visi kartu – Įstatymo įpareigotieji subjektai). Įstatyme nei apibrėžiant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, nei apibrėžiant poveikio priemonių taikymą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas vertintinas aplinkybes, nėra nustatyta išimčių, pagal kurias Įstatymo įpareigotieji subjektai galėtų nevykdyti savo prievolių tuo atveju, kai sandoryje dalyvauja kitas Įstatymo įpareigotasis subjektas. Nei viena Įstatymo įpareigotųjų subjektų rūšis nėra pagal Įstatymo išskirta kaip labiau saistoma Įstatymo nuostatų, nei kita, todėl pareiškėjas privalėjo įgyvendinti visas jai kylančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones.

4.3. Susiklosčius ydingai praktikai, jei vieni Įstatymo įpareigotieji subjektai manys, kad Įstatymo reikalavimus įgyvendina kiti įpareigotieji subjektai, tikėtina, kad Įstatymu nustatytos prevencijos priemonės apskritai nebus įgyvendintos.

4.4. Pareiškėjo teiginiai, kad jis pažeidė tik Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir tai yra pagrindinis pažeidimas, o kitų straipsnių pažeidimai yra išvestiniai iš vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones Bendrovėje, neturėjimo, yra nepagrįsti, nes šie pažeidimai yra tiesiogiai susiję su pagrindiniu pažeidimu.

4.5. Praktikoje yra galimos situacijos, kai nors Įstatymo įpareigotasis subjektas neturi patvirtintos vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, tačiau įgyvendina kliento tapatybės nustatymo, pažinimo, stebėsenos, informacijos teikimo atsakovui reikalavimus. Būtent dėl šios priežasties UAB „IREC Baltic“ patikrinimo metu pareigūnai aiškinosi ne tik siaurai vieną klausimą – ar UAB „IREC Baltic“ yra patvirtintos vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūros, bet ieškojo duomenų, ar Bendrovė padaro ir saugo kliento tapatybės dokumento kopiją, ar klientams yra pateikiamos anketos, siekiant pažinti klientą, ar vertinama klientų rizika, ar klientų operacijos yra nagrinėjamos, ar Bendrovė turi informacijos apie klientų sandorius saugojimo žurnalus.

4.6. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Įstatymas nustato, kad patikrinimo metu turi būti išnagrinėtos visos tikrinamo įpareigotojo subjekto taikomos prevencijos priemonės, nes kelių reikalavimų grupių pažeidimas yra atsakomybę kvalifikuojantis požymis. Pareiškėjas netinkamai aiškina Direktyvą, remiantis Direktyvos 58 straipsnio 2 dalimi, nustatomos taisyklės tiems atvejams, kai valstybė už pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos priemonių neįgyvendinimą nustato ne tik administracines, bet ir baudžiamąsias nuostatas, todėl pagal šias taisykles valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių sankcijų bei priemonių ir užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos galėtų taikyti tokias sankcijas bei priemones už nacionalinių nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad visi pažeidimų yra išvestiniai iš vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų neturėjimo ir pažeidimų kvalifikavimas pažeidžia non bis in idem principą bei neatitinka Direktyvos nustatytų tikslų, susijusių su sankcijos skyrimu, yra nepagrįsti.

4.7. Pareiškėjo padarytas Įstatymo reikalavimų pažeidimas negalėjo būti pripažintas mažareikšmiu, priešingai, pareiškėjo Įstatymo pažeidimas yra šiurkštus ir sistemingas, nes atitinka Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1–4 punktų ir 2 dalies 2 punkto požymius.

4.8. Priežiūros tikslas, kai Įstatymo nuostatų pažeidimas yra šiurkštus ir sistemingas, geriausiai gali būti pasiektas tik taikant atitinkamas poveikio priemones, nagrinėjamu atveju – paskyrus piniginę baudą.

4.9. Įstatyme nėra išskirta, kad neigiamų pasekmių ir jų masto egzistavimas turi išskirtinę reikšmę priimant sprendimą dėl poveikio priemonės (priemonių) taikymo, parenkant konkrečią poveikio priemonę (priemones) ir jos (jų) dydį, visos aplinkybės turi būti įvertintos ir visos yra vienodai reikšmingos.

4.10. Pareiškėjo padėtį lengvinančios ir gerinančios aplinkybės Bendrovės patikrinimo metu buvo nustatytos ir tinkamai įvertintos, atitinkamai sumažinant baudos dydį.

4.11. Bendrovė veiklą galėjo vykdyti tik užtikrinusi, kad Įstatymo reikalavimai bus tinkamai įgyvendinti, ir, atsižvelgdama į tai, kad nebuvo nustatytas pažeidimų padarymas tyčia, taikytinos baudos nedidino. Vertindamas pareiškėjo nustatytų pažeidimų ir numatomos taikyti poveikio priemonės (priemonių) pasekmes rinkos stabilumui ir patikimumui, atsakovas atsižvelgė į tai, kad, nors Bendrovė užima nemažą nekilnojamojo turto rinkos dalį, tačiau rinkos stabilumui ir patikimumui poveikis nenumatomas, todėl taikytina bauda nebuvo didinama ar mažinama. FNTT, vertindama minėtą aplinkybę, jos nesiejo su kitų subjektų (notarų, mokesčių administratorių ir banko) įgyvendinamomis prevencijos priemonėmis, kadangi Sprendimu buvo įvertinta UAB „IREC Baltic“ veiksmų atitiktis Įstatymo reikalavimams ir trečiųjų asmenų pareigos įgyvendinant Įstatymo nuostatas apskritai nebuvo vertinimo objektas.

4.12. Patikrinimo metu dėl iš pažeidimų UAB „IREC Baltic“ gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydžio buvo neįmanoma nustatyti, todėl FNTT šios aplinkybės negalėjo objektyviai įvertinti. Iš pažeidimo gautų pajamų ar kitokios turtinės naudos nustatymas galėtų tik pabloginti pareiškėjo padėtį.

4.13. Bendrovei yra paskirta tinkama poveikio priemonė – bauda, kuri yra proporcinga nustatytiems teisės aktų pažeidimams. Kadangi patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „IREC Baltic“ šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėjo Įstatymo nustatytus reikalavimus, tačiau, nepaisant to, kad jie buvo daromi nuo to momento, kai UAB „IREC Baltic“ iš kliento priėmė pirmąjį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kuris buvo lygus arba viršijo 10 000 Eur (nuo 2018 m. rugsėjo 18 d.), Bendrovei skirtos baudos dydis (11 020 Eur) sudaro tik 2 procentus taikytinos baudos vidurkio (551 000 Eur) arba apie 1 procentą maksimalaus galimo skirti baudos dydžio. FNTT įvertino visas aplinkybes ir paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą pareiškėjui.

4.14. Sprendimas buvo priimtas įvertinus visas Įstatyme nustatytas aplinkybes, motyvuotas remiantis patikrinimo metu surinktais duomenimis, Įstatymo reikalavimų pažeidimai tinkamai kvalifikuoti ir baudos dydis apskaičiuotas remiantis atitinkamomis Įstatymo bei Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl Sprendimo nepagrįstumo ir neatitikties imperatyvioms teisės aktų nuostatoms yra visiškai nepagrįsti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines bylos aplinkybes:

6.1. 2021 m. rugpjūčio 26 d. pagal pavedimą Nr. 04/6-0-5486 buvo pradėtas pareiškėjo veiklos patikrinimas, kurio tikslas – nustatyti, ar pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. tinkamai vykdė bei vykdo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu ir tikrinimu, rizikos vertinimu pagrįsto metodo įdiegimu, kliento pažinimo reikalavimų įgyvendinimu, dalykinių santykių ir (arba) kliento operacijų stebėsena, pranešimų teikimu FNTT, registracijos žurnalų tvarkymu ir informacijos saugojimu, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu, tarptautinių finansinių sankcijų, ribojančių priemonių įgyvendinimu.

6.2. 2021 m. rugsėjo 21 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 04/6-3-2-6267 užbaigtas pareiškėjo patikrinimas ir nustatyti Įstatymo 9 straipsnio 3, 12, 13, 15, 17 ir 18 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 16 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 1, 3, 9 ir 10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimai.

6.3. FNTT direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-191 sudaryta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija), kuriai pavesta nagrinėti galimus Įstatymo pažeidimus, 2021 m. gruodžio 16 d. organizavo posėdį, į kurį buvo pakviesti UAB „IREC Baltic“ atstovai, jame dalyvavo Bendrovės atstovas advokatas A. K. Šiame posėdyje Komisija išnagrinėjo UAB „IREC Baltic“ patikrinimo rezultatus, veiksmų atitiktį Įstatymo reikalavimams ir, atsižvelgdama į visas reikšmingas aplinkybes, išklausiusi Bendrovės pateiktus paaiškinimus, 2021 m. gruodžio 22 d. priėmė Išvadą, konstatuodama, kad UAB „IREC Baltic“ pažeidė šiuos Įstatymo reikalavimus:

6.3.1. UAB „IREC Baltic“ patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2018 m. iki 2020 m. vykdė operacijas grynaisiais pinigais, kai gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 10 000 Eur. UAB „IREC Baltic“ netinkamai vykdė reikalavimą nustatyti bei patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, nesiėmė priemonių, kad nustatytų ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, netikrino kliento ir naudos gavėjo tapatybės remdamasi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio, nevykdė nuolatinės klientų dalykinių santykių stebėsenos. UAB „IREC Baltic“ pateikti paaiškinimai ir patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, susijusios su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, nebuvo tinkamai įgyvendintos. Tuo UAB „IREC Baltic“ pažeidė Įstatymo 9 straipsnio 3, 12, 13, 15, 17 ir 18 dalių reikalavimus.

6.3.2. UAB „IREC Baltic“ netinkamai vykdė reikalavimus, susijusius su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kai tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai, nes nedarė su asmens tapatybės nustatymu susijusių dokumentų kopijų, netikrino, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Tuo UAB „IREC Baltic“ pažeidė Įstatymo 10 straipsnio 6 ir 7 dalių reikalavimus.

6.3.3. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 11d. UAB „Zacyšiaus dvaras“ grynaisiais pinigais į UAB „IREC Baltic“ kasą sumokėjo 203 305,79 Eur. Toks UAB „Zacyšiaus dvaras“ atsiskaitymas grynaisiais pinigais atitinka Įtartinumo kriterijų 2.13 punktą – klientas stengiasi atsiskaityti grynaisiais pinigais tais atvejais, kai kliento atsiskaitymų praktikoje įprasta atsiskaityti kitais būdais. Tarp juridinių asmenų didelėmis sumomis vykstantys atsiskaitymai grynaisiais pinigais visais atvejais kelia pagrįstą abejonę dėl galimo tokių operacijų įtartinumo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prasme. UAB „IREC Baltic“ neatkreipė dėmesio į atsiskaitymo grynaisiais pinigais operacijos su UAB „Zacyšiaus dvaras“ galimai įtartiną pobūdį, šios operacijos nestabdė ir apie ją neinformavo FNTT. Tuo UAB „IREC Baltic“ pažeidė Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

6.3.4. UAB „IREC Baltic“ nebuvo elektroninėje laikmenoje arba popierine forma tvarkomų registracijos žurnalų, taip pat jokie su tapatybės nustatymu susiję duomenys nebuvo renkami ir saugomi. Tuo UAB „IREC Baltic“ pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 1, 3, 9 ir 10 dalių reikalavimus.

6.3.5. Patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2019 m. iki 2020 m. vyko atsiskaitymai grynaisiais pinigais, kai gaunamų grynųjų pinigų suma buvo lygi arba viršijo 15 000 Eur, tai yra: 2019 m. lapkričio 28 d. A. B. į Bendrovės kasą grynaisiais pinigais įmokėjo 30 000 Eur ir 2019 m. gruodžio 12 d. į Bendrovės kasą grynaisiais pinigais įmokėjo 35 000 Eur; UAB „Zacyšiaus dvaras“ 2018 m. rugsėjo 11 d. grynaisiais pinigais į UAB „IREC Baltic“ kasą sumokėjo 203 305,79 Eur; S. K. 2020 m. liepos 10 d. į Bendrovės kasą grynaisiais pinigais įmokėjo 60 000 Eur, 2020 m. liepos 10 d. į Bendrovės kasą grynaisiais pinigais įmokėjo 20 000 Eur, 2020 m. birželio 3 d. į Bendrovės kasą grynaisiais pinigais įmokėjo 30 000 Eur, 2020 m. gegužės 11 d. į Bendrovės kasą grynaisiais pinigais įmokėjo 42 200 Eur, 2019 m. gegužės 7 d. į Bendrovės kasą grynaisiais pinigais įmokėjo 15 000 Eur, 2019 balandžio 30 d. į Bendrovės kasą grynaisiais pinigais įmokėjo 15 000 Eur ir 2020 m. kovo 23 d. į Bendrovės kasą grynaisiais pinigais įmokėjo 60 000 Eur. UAB „IREC Baltic“ nevykdė pareigos pateikti pranešimą FNTT apie kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma yra lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Tuo UAB „IREC Baltic“ pažeidė Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

6.3.6. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „IREC Baltic“ vadovaujantis darbuotojas, kuris organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su FNTT, buvo priskirtas tik nuo 2021 m. rugsėjo 15 d., nors pareiga tai padaryti Bendrovei yra atsiradusi jos veiklos tikrinimo laikotarpiu iš kliento priėmus pirmą atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kai gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta (nuo 2018 m. rugsėjo 18 d.). Tuo UAB „IREC Baltic“ pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

6.3.7. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „IREC Baltic“ darbuotojai buvo supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis tik 2021 m. rugsėjo 15 d., nors pareiga tai padaryti Bendrovei yra atsiradusi jos veiklos tikrinimo laikotarpiu iš kliento priėmus pirmą atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kai gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta (nuo 2018 m. rugsėjo 18 d.). Tuo UAB „IREC Baltic“ pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

6.3.8. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „IREC Baltic“ 2021 m. rugsėjo 15 d. patvirtino Įstatyme nustatytą atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, tačiau pareiga tai padaryti Bendrovei yra atsiradusi jos veiklos tikrinimo laikotarpiu iš kliento priėmus pirmą atsiskaitymą grynaisiais pinigais, kai gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 10 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta (nuo 2018 m. rugsėjo 18 d.). Bendrovė taip pat nevykdė reikalavimo vertinti savo klientų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką. Tuo UAB „IREC Baltic“ pažeidė Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

6.4. Sprendimu pareiškėjui už Įstatymo 9 straipsnio 3, 12, 13, 15, 17 ir 18 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 16 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 1, 3, 9 ir 10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimą skirta 11 020 Eur piniginė bauda.

7. Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (9 str. 3 d., 12 d., 13 d., 15 d., 17 d., 18 d., 10 str. 6 d., 7 d., 16 str. 2 d., 19 str. 1 d., 3 d., 9 d., 10 d., 20 str. 3 d., 22 str. 1 d., 2 d., 29 str. 1 d., 2 d., 38 str., 37 str. 2 d., 3 d., 4 d., 5 d., 40 str. 1 d. 2 p.), nurodė, kad pareiškėjas padarytų pažeidimų faktų neginčijo, tačiau nesutiko su pritaikytomis sankcijomis ir teigė, kad jos yra neproporcingos ir jomis baudžiama pakartotinai už tą patį pažeidimą.

8. Teismas pažymėjo, kad Įstatyme nustatytos su prevencija susijusios priemonės ir kitiems subjektams (bankams, notarams, nekilnojamojo turto brokeriams), tačiau tai ir sudaro įstatymų leidėjo nustatytą prevencijos kontrolės sistemą, kuri padeda pasiekti Įstatymo tikslus. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog dalis Bendrovės sandorių būdavo vėliau vykdoma per kitus subjektus nepaneigia jos padarytų pažeidimų.

9. Pasisakydamas dėl bausmės pareiškėjui individualizavimo, teismas nurodė, kad bauda buvo parinkta keliais etapais individualizuojant jos dydį. Teismas akcentavo, kad Bendrovės nurodytos lengvinančios aplinkybės buvo įvertintos skiriant baudą, pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų, kurie rodytų, kad šios aplinkybės nebuvo įvertintos tinkamai.

10. Teismas pabrėžė, kad vien tai, jog Išvadoje aptariant baudos dydžio apskaičiavimą nėra nuorodų į konkrečius Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtino Baudų, skiriamų už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) punktus, nedaro Sprendimo nemotyvuotu. Išvadoje detaliai, keliais etapais apskaičiuotas baudos dydis atsižvelgiant į objektyvius kriterijus ir vertinant konkrečias aplinkybes, taigi motyvai, kuriais rėmėsi FNTT, skirdama baudą, pateikti išsamiai ir aiškiai.

11. Teismas, apžvelgęs Direktyvos nuostatas (preambulės 59 p., 59 str. 2 d. e p.), nurodė, kad Direktyvos reguliavimu siekiama nustatyti bent minimalias sankcijas ir iš Direktyvos nuostatų niekaip negalima padaryti išvados, kad jos eliminuoja galimybę taikyti sankcijas, kai nėra galima nustatyti iš pažeidimo gautos naudos.

12. Teismas, įvertinęs Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, nurodė, kad Įstatymas aiškiai numato, kad bauda skiriama ir tais atvejais, kai naudos negalima nustatyti. Įstatymas numato baudos ribas, o FNTT turi parinkti individualizuotą baudą. Teismas pripažino, kad Išvadoje buvo nurodyti objektyvūs parametrai.

13. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą, kad esminis pažeidimas susijęs su vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų nebuvimu, o visi kiti pažeidimai yra išvestiniai, teismas pažymėjo, jog kelių reikalavimų grupių pažeidimas yra atsakomybę kvalifikuojantis požymis, aiškiai aptartas Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Teismas pabrėžė, kad savo esme pažeidimai buvo susiję tiek su vidaus kontrolės priemonių nenustatymu, tiek su faktiniu asmenų tapatybės nenustatymu, tiek ir FNTT neinformavimu Įstatymo nustatytais atvejais (pareiškėjas nevykdė pareigos pateikti pranešimą FNTT apie kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma yra lygi arba viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta). Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas aptariamo pobūdžio pažeidimus aiškiai priskiria skirtingų grupių pažeidimams ir nėra pagrindo nesutikti su tokiu skirstymu.

14. Teismas pabrėžė, kad patikrinimo metu FNTT tikrino ne tik, ar yra patvirtintos vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūros, bet ieškojo duomenų, ar pareiškėjas padaro ir saugo kliento tapatybės dokumento kopiją, ar klientams yra pateikiamos anketos, siekiant pažinti klientą, ar vertinama klientų rizika, ar klientų operacijos yra nagrinėjamos, ar Bendrovė turi informacijos apie klientų sandorius saugojimo žurnalus, t. y. tikrino ne tik, ar kontrolės procedūros nustatytos, bet ir ar jos faktiškai vykdomos.

15. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo.

III. 16. Pareiškėjas UAB „IREC Baltic“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pareiškėjas neginčija, kad jam kyla pareiga laikytis Įstatymo reikalavimų nepriklausomai nuo to, ar tuos reikalavimus taip pat įgyvendina kiti subjektai, tačiau, tai nereiškia, jog ši aplinkybė nėra svarbi individualizuojant pareiškėjo atsakomybę bei parenkant proporcingą nuobaudą. Pareiškėjas siekė pagrįsti, jog tai yra aplinkybė, kuri patvirtina, kad realios žalos buvo išvengta ir net nekilo grėsmė žalai atsirasti, kadangi, be paties pareiškėjo, tuos pačius asmenis vertina ir kiti įpareigotieji subjektai. Ši aplinkybė FNTT nebuvo įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti, nors tai yra papildomas saugiklis pareiškėjo veikloje, kuris nulėmė tai, kad FNTT, atlikusi pareiškėjo veiklos tyrimą, nenustatė nei vieno atvejo, kai nebuvo užkardytas nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, teroristinės veiklos finansavimas ir / ar rėmimas. Įstatymo 38 straipsnis numato galimybę apsiriboti įspėjimu, tačiau nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas net nevertino tokios galimybės. Įstatymas numato galimybę netaikyti nuobaudos, todėl tai turėtų būti motyvuotai apsvarstoma.

16.2. Įstatyme numatytas kriterijų sąrašas, į kurį turi atsižvelgti FNTT, nėra baigtinis, tačiau pateikti kriterijai leidžia daryti išvadą, kad skiriamos poveikio priemonės griežtumas priklauso nuo to ar pažeidimas sukėlė neigiamas pasekmes ir nuo sukeltų pasekmių masto.

16.3. Atsakovas, skirdamas poveikio priemonę, neįvertino šių pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių:

16.3.1. Įstatyme numatytos prevencijos priemonės pareiškėjo veikloje buvo įgyvendintos per trečiuosius asmenis – notarus, mokesčių administratorius ir bankus.

16.3.2. .FNTT po atlikto tyrimo nenustatė, kad dėl Įstatymo pažeidimų pareiškėjas būtų gavęs pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar būtų padaręs žalą tretiesiems asmenims ir / ar įstatymų saugomiems interesams.

16.3.3. FNTT po atlikto tyrimo nustatė, kad nustatyti pareiškėjo Įstatymo pažeidimai nebuvo atlikti tyčia.

16.4. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad FNTT atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau realiai tai nebuvo padaryta. Pareiškėjo vertinimu, nustatyta net 11 atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurias pripažįsta ir atsakovas, tačiau pirmosios instancijos teismas jas vertino atskirai, o ne jų visumą.

16.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo pozicija, jog pažeidimas yra šiurkštus ir sistemingas, todėl skiriama griežtesnė bauda, numatyta Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Toks vertinimas yra nepagrįstas, nes pažeidimas negali būti vertinamas kaip šiurkštus ir sistemingas, be to, piniginės baudos skyrimui yra keliami reikalavimai susiję su pažeidimu.

16.6. Pareiškėjo padarytas pažeidimas negali būti vertinamas šiurkščiu ir sistemingu, nes aplinkybė, kad pareiškėjas neturėjo nusistatęs vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, yra pagrindinis pažeidimas (Įstatymo 29 str. 1 d. ir 2 d.). Kiti FNTT nustatyti pažeidimai yra išvestiniai pažeidimai. Skirtingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas nebuvo nustatęs vidaus tvarkos, tačiau neužfiksuota, jog asmenų tapatybės ir sandoriai nebūtų tinkamai tikrinami.

16.7. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nevertino galimybės nagrinėjamu atveju taikyti Įstatymo 38 straipsnį, kas iš esmės rodo, kad minėtas straipsnis, šiuo metu įtvirtintas Įstatyme, galioja tik teoriškai, kadangi tiek institucijos, tiek teismai net nesvarsto jo taikymo galimybės.

17. Atsakovas FNTT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nurodo, kad FNTT įvertino visas Įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes bei, vadovaudamasi Tvarkos aprašu, pareiškėjui paskyrė individualizuotą, proporcingą, veiksmingą ir nuo pažeidimų atgrasančią baudą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjui skundžiamu Sprendimu paskirtos 11 020 Eur piniginės baudos už Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus, teisėtumo bei pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sprendimas buvo priimtas įvertinus visas Įstatyme nustatytas aplinkybes, motyvuotas remiantis patikrinimo metu surinktais duomenimis, Įstatymo reikalavimų pažeidimai tinkamai kvalifikuoti ir baudos dydis apskaičiuotas remiantis atitinkamomis Įstatymo bei Baudų apskaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, konstatavo, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir aiškinimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo pirmosios instancijos teismo sprendimą prašo panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo skundą tenkinti.

22. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

24. PPTFPĮ paskirtis – nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą (1 str. 1 d.). Įstatymas nustato pareigas finansų įstaigoms, apibrėžtoms Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, apibrėžtiems Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje.

24.1. Vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, privalo nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atlikdami vienkartines pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu, ir šio straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytais atvejais.

24.2. Visais atvejais, kai yra nustatoma kliento tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi imtis visų atitinkamų, kryptingų ir proporcingų priemonių, kad nustatytų, ar klientas veikia savo vardu, ar yra kontroliuojamas, ir nustatyti naudos gavėją, taip pat, jeigu klientas veikia per atstovą, – ir kliento atstovo tapatybę (Įstatymo 9 str. 12 d.).

24.3. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu privalo iš jų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir kontrolės struktūra ir veiklos pobūdis (Įstatymo 9 str. 13 d.).

24.4. Visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Tais atvejais, kai naudos gavėju nustatytas vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo patikrinti vyresniojo vadovo pareigas einančio fizinio asmens tapatybę ir saugoti įrašus apie atliktus veiksmus ir patikrinimo proceso metu iškilusius sunkumus, jeigu tokių buvo (Įstatymo 9 str. 15 d.).

24.5. Siekiant užtikrinti, kad kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu pateikti dokumentai, duomenys ar informacija yra tinkami ir aktualūs, jie finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų privalo būti nuolat peržiūrimi ir atnaujinami (Įstatymo 9 str. 17 d.).

24.6. Finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, t. y. jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas negali užtikrinti šio straipsnio 12–16 dalyse nurodytų reikalavimų vykdymo. Tokiais atvejais finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įvertinę keliamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, sprendžia dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo (Įstatymo 9 str. 18 d.).

24.7. Pradėdamas kliento tapatybės nustatymą, kai klientas – fizinis asmuo arba kliento – juridinio asmens atstovas nustatant jo tapatybę dalyvauja fiziškai, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto atsakingas darbuotojas privalo: 1) įvertinti, ar klientas (arba kliento atstovas) – fizinis asmuo, pradedantis bendradarbiauti su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu, pateikia galiojančius šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus; nustatyti, ar jo pateiktame dokumente yra būtent to kliento nuotrauka; 2) įvertinti pateikto dokumento būklę (ypač didelį dėmesį atkreipti į tai, ar nuotrauka, puslapiai ar įrašai nebuvo keičiami, taisomi ir panašiai); 3) sužinoti, ar klientas – fizinis ar juridinis asmuo pats naudosis finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto paslaugomis, ar jis atstovaus kito asmens interesams; 4) įsitikinti, ar fizinis arba juridinis asmuo turi reikiamus įgaliojimus veikti kliento vardu; 5) padaryti fizinio asmens pateikto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą; pensijų fondų valdymo įmonių (sudarant pensijų kaupimo sutartis), draudimo įmonių ir draudimo brokerių įmonių atsakingas darbuotojas privalo padaryti fizinio asmens šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dokumento puslapių, kuriuose yra šio fizinio asmens nuotrauka ir kiti tapatybei nustatyti reikalingi duomenys, kopiją arba nuskenuoti dokumentą arba įrašyti asmens duomenis (vardas ir pavardė, asmens kodas ar kita šiam asmeniui suteikta unikali simbolių seka, skirta asmeniui identifikuoti) pildomame dokumente (pensijų kaupimo sutartyje ar draudimo liudijime – polise); 6) patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą (Įstatymo 10 str. 6 d.).

24.8. Kiekvieno kliento tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto atsakingas darbuotojas ar įgaliotas asmuo, padaręs dokumento kopiją, privalo uždėti tikrumo žymą (Įstatymo 10 str. 7 d.).

24.9. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatę, kad jų klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos, privalo tą operaciją ar sandorį sustabdyti (išskyrus atvejus, kai dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių to padaryti objektyviai neįmanoma) ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas nuo piniginės operacijos ar sandorio sustabdymo apie šią operaciją ar sandorį pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai (jeigu dėl piniginės operacijos ar sandorio pobūdžio, jų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių piniginė operacija ar sandoris nebuvo sustabdytas, – per 3 darbo valandas nuo įtartinos piniginės operacijos ar sandorio nustatymo). Tokios operacijos ir sandoriai objektyviai nustatomi finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams atkreipiant dėmesį į tokią klientų veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, vykdant kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymą ir nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 9 straipsnyje, ir atsižvelgiant į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos patvirtintus įtartinų piniginių operacijų ar sandorių atpažinimo kriterijus (Įstatymo 16 str. 2 d.).

24.10. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą (Įstatymo 19 str. 1 d.).

24.11. Asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų žurnalą (Įstatymo 19 str. 3 d.).

24.12. Registracijos žurnalų duomenys popierine forma arba elektroninėje laikmenoje saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Registracijos žurnalų tvarkymo taisykles nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius (Įstatymo 19 str. 9 d.). Įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, naudos gavėjo tapatybės duomenys, išmokos gavėjo tapatybės duomenys, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašas, kiti duomenys, gauti kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentai (dokumentų originalai arba elektroninės formos dokumentai, išsaugoti elektronine forma vadovaujantis Popierinių dokumentų atrankos ir jų išsaugojimo elektronine forma tvarkos aprašu) turi būti saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos (Įstatymo 19 str. 10 d.).

24.13. Kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus advokatus, advokatų padėjėjus, notarus, notaro atstovus ar asmenis, turinčius teisę atlikti notarinius veiksmus, ir antstolius ar antstolio atstovus, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie vienkartinį atsiskaitymą su jais grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta (Įstatymo 20 str. 3 d.).

24.14. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Kai finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams vadovauja valdyba, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo paskirti valdybos narį, kuris organizuotų šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir vadovaujančius darbuotojus, kurie bendradarbiautų su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie tokių darbuotojų ir valdybos narių paskyrimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (Įstatymo 22 str. 1 d.).

24.15. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis tinkamų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šio įstatymo pagrindu galiojančias nuostatas. Tokios priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodoma, kaip elgtis tokiais atvejais (Įstatymo 22 str. 1 d.).

24.16. Vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, susijusias su: 1) klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu; 2) rizikos vertinimu, rizikos valdymu, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytas rizikos rūšis; 3) dalykinių santykių ir (arba) operacijų stebėsenos organizavimu; 4) tarptautinių finansinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu; 5) pranešimų ir informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai; 6) registracijos žurnalų tvarkymu; 7) šiame įstatyme nurodytos informacijos saugojimu; 8) kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo informacijos atnaujinimu; 9) mokymų darbuotojams organizavimu, siekiant juos tinkamai supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimais; 10) funkcijų finansų įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones pasiskirstymu, taip pat informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymu ir komunikacija.

24.17. Įstatymo 29 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, kad pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika turi būti vertinama išskiriant bent šias rizikos rūšis: 1) kliento rizika; 2) produktų, paslaugų rizika ir (arba) operacijų rizika; 3) šalies ir (arba) geografinio regiono rizika.

25. Pareiškėjas iš esmės neginčija nustatytų Įstatymo 9 straipsnio 3, 12, 13, 15, 17 ir 18 dalių, 10 straipsnio 6 ir 7 dalių, 16 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 1, 3, 9 ir 10 dalių, 20 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 ir 2 dalių, 29 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų pažeidimų (žr. nutarties 6 p.), tačiau teigia, kad pažeidė tik jau įvardintas Įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir tai yra pagrindinis pažeidimas, o kitų straipsnių pažeidimai yra išvestiniai iš vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones Bendrovėje, neturėjimo, nes yra tiesiogiai susiję su pagrindiniu pažeidimu.

26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi anksčiau aptartu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo argumentus vertina kritiškai. Pažymėtina, jog finansų įstaigų ir kiti įpareigotųjų subjektų tinkamas / netinkamas prievolės nustatyti atitinkamą vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras įgyvendinimas neatleidžia jų nuo kitų šiuo Įstatymu nustatytų prevencijos priemonių taikymo, be kita ko, tokių kaip įgyvendinti kliento tapatybės nustatymo, pažinimo, stebėsenos, informacijos teikimo FNTT reikalavimus.

27. Aplinkybė, kad Įstatyme įtvirtintos su prevencija susijusios priemonės ir kitiems subjektams (bankams, notarams, nekilnojamojo turto brokeriams), su kuriais pareiškėjas nuolat bendradarbiavo, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro įstatymų leidėjo nustatytą prevencijos kontrolės sistemą, kuri padeda pasiekti Įstatymo tikslus, tačiau nepaneigia pareiškėjo padarytų pažeidimų. Todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad dalis Bendrovės sandorių vėliau buvo vykdoma per kitus subjektus nešalina pareiškėjo atsakomybės už Įstatymo nuostatų nesilaikymą.

28. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus (dėl pažeidimo kvalifikavimo šiurkščiu ir sistemingu, taip pat dėl baudos neindividualizavimo), pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, atsižvelgiant į tai, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas.

29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad minėti pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

30. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

31. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „IREC Baltic“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė