2013-07-04 Nr. AB-3401-3-62-3-00626-2011-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A438-802/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00626-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 35.3; 15.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. Ž. ir S. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Ž. ir S. Ž. patikslintą skundą atsakovui Jonavos rajono savivaldybės administracijai ir Jonavos rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjos Kauno apygardos administracinio teismo prašė: 1) iš dalies panaikinti 2010 m. birželio 29 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos priimtą sprendimą Nr. 1TS-231 „Dėl pavadinimų suteikimo Jonavos r. sav., Užusalių sen., Svilonėlių k. gyvenamosios vietovės ((duomenys neskelbtini)) gatvėms", t.y.: tą dalį, kuria žemės sklypas (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priskiriamas Svilonėlių k.; 2) iš dalies panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 13B-1345 „Dėl adresų suteikimo“, t.y.: tą dalį, kuria žemės sklypui (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) suteiktas adresas „(duomenys neskelbtini), Svilonėlių k., Užusalių sen., Jonavos r. sav." - ir grąžinti žemės sklypui turėtą adresą, t.y.: (duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos r. sav.; 3) priteisti iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą 82 000 Lt.

Pareiškėjos nurodė patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2010 m. birželio 29 d. Jonavos rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr. 1TS-231 „Dėl pavadinimų suteikimo Jonavos r. sav., Užusalių sen., Svilonėlių k. gyvenamosios vietovės ((duomenys neskelbtini)) gatvėms", kuriuo sklypą (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kadastro žemėlapį buvusį ir dabar esantį (duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos r. sav., priskyrė Svilonėlių k. Tuo tarpu, 2010 m. spalio 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 13B-1345, kuriuo minėtam sklypui suteikė adresą „(duomenys neskelbtini), Svilonėlių k., Užusalių sen., Jonavos r. sav." Tokiu būdu žemės sklypas ir jame esantys pastatai VĮ „Registrų centras“ registruojami skirtingais adresais: sklypas (duomenys neskelbtini), Svilonėlių k., Užusalių sen., Jonavos r. sav., o pastatai - (duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos r. sav.

Paaiškino, kad į Jonavos rajono savivaldybės administraciją dėl adreso suteikimo žemės sklypui ir pastatams, esančiam (duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos r. sav., jos nesikreipė ir nekilnojamojo turto duomenų naudojimui sutikimo nedavė. Pažymėjo, jog nesutinka su Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1TS-231 dalimi, kuriuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vietovė pakeista į Svilonėlių k. gyvenamąją vietovę, ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 13B-1345 dalimi, kuria žemės sklypui suteiktas adresas „(duomenys neskelbtini), Svilonėlių k., Užusalių sen., Jonavos r. sav." Nurodė, kad pagal kadastro žemėlapio duomenis valdomas sklypas yra (duomenys neskelbtini) teritorijoje, tame tarpe pagal Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 13B-1345 priedą Nr. 1 akivaizdu, kad remtasi kadastro žemėlapiu kaip kartografiniu pagrindu, pagal kurio duomenis valdomas sklypas yra Svilonėlių k. teritorijoje.

Kadangi sklypas buvo registruotas (duomenys neskelbtini), o ne Svilonėlių k., adresas turėjo būti ne suteiktas, o pakeistas. Minėtos institucijos negali keisti gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų, kurios įregistruotos Lietuvos Respublikos adresų registre, todėl priimdamos skundžiamus administracinius aktus pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 11 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo IV skyriaus 10 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo" Nr. 2092, nesilaikė nuosavybės neliečiamumo principo, pažeidė asmens interesus, be to, Jonavos rajono savivaldybės taryba ir Jonavos rajono savivaldybės administracija savo veiksmais trukdė parduoti, įkeisti ar rekonstruoti nekilnojamą turtą, dėl ko susidarė apie 82000 Lt dydžio žala.

Atsakovų atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas Jonavos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovų atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto skyriui 2010 m. gegužės 12 d. gavus (duomenys neskelbtini) prašymą dėl adresų suteikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 "Dėl Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių ir pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių patvirtinimo" (toliau tekste – Nutarimas) Jonavos rajono savivaldybės taryba 2010 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 1TS-231 "Dėl pavadinimų suteikimo Jonavos r., sav., Svilonėlių k. gyvenamosios vietovės ( SB „Žara) gatvėms".

Vadovaudamasis minėtu Nutarimu 2010 m. spalio 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 13B-1345 "Dėl adresų suteikimo", kuriuo suteikė adresus nustatytiems objektams. Pažymėjo, jog gatvių pavadinimai bei numeriai adresų objektams yra suteikiami gyvenamajai teritorijai, o ne atskirai sodininkų bendrijai, todėl suteikiant numerius adresų objektams buvo įtrauktas ir pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas. Paaiškino, kad Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamųjų vietovių ribos yra preliminarios, todėl atsižvelgiant į situaciją, į tai, kad pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas yra šalia (duomenys neskelbtini) žemės sklypų, kurie pagal Schemą priklauso Svilonėlių k., Užusalių sen., Jonavos rąj., pareiškėjoms priklausančiam žemės sklypui buvo suteiktas adresas - Jonavos raj., Užusalių sen., Svilonėlių k., (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad pagal Nutarimo 8 p. nuostatą pareiškėjoms negalėjo būti suteiktas kitas adresas – (duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos raj., nes toje gatvėje kitiems adresų objektams yra suteikti adresai – Svilonėlių k., Užusalių sen., Jonavos raj. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjos nors ir prašo priteisti joms padarytus nuostolius, tačiau nenurodo kokiais neteisėtais veiksmais padaryta žala, ar yra priežastinis ryšys tarp žalos ir institucijos darbuotojų neteisėtų veiksmų. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius priimdamas ginčijamą įsakymą veikė teisėtai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395.

Pareiškėjos turėjo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu sujungti pastatų ir ginčo žemės sklypo registrus, kuriam esant nebūtų kilę keblumų sprendžiant klausimus dėl nekilnojamojo turto rekonstravimo, turto įkeitimo, pardavimo.

Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovė skundo pagrįstumo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūrai.

Teismo posėdžio metu paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 138 „Dėl kai kurių registrų reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro nuostatų patvirtinimo“ nuostatomis, VĮ Registrų centras Lietuvos Respublikos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro (šiuo metu – Adresų registras) tvarkymo institucijos funkcijas perėmė 1999 metais. VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas 1996 - 1997 metais, vykdydamas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir gyvenamųjų vietovių valstybinio registro parengiamuosius darbus, užsakytus Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos, parengė planus, kuriuose pažymėjo gyvenamųjų vietovių sąlygines ribas, tačiau ginčo, t.y. Svilonėlių k. ir (duomenys neskelbtini) ribos, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir ribų įstatymo nustatyta tvarka nebuvo patvirtintos. Pagal pateiktus byloje sąlyginius planus pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas patenka į Svilonėlių kaimui priklausančią teritoriją, todėl suteikti ginčo sklypui ankstesnį adresą nėra pagrindo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjos prašo iš dalies panaikinti 2010 m. birželio 29 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos priimtą sprendimą Nr. 1TS-231 „Dėl pavadinimų suteikimo Jonavos r. sav., Užusalių sen., Svilonėlių k. gyvenamosios vietovės ((duomenys neskelbtini)) gatvėms", t.y.: tą dalį, kuria žemės sklypas (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), priskiriamas Svilonėlių k.; iš dalies panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 13B-1345 „Dėl adresų suteikimo“, t.y.: tą dalį, kuria žemės sklypui (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) suteiktas adresas „(duomenys neskelbtini), Svilonėlių k., Užusalių sen., Jonavos r. sav." - ir grąžinti žemės sklypui turėtą adresą, t.y.: (duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos r. sav.; priteisti iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą 82 000 Lt.

Dėl ginčijamų aktų ir įpareigojimo atlikti veiksmus teismas nurodė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo architekto skyriuje 2010 m. gegužės 12 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) prašymas dėl adresų suteikimo. Jonavos rajono savivaldybės taryba 2010 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 1TS-231 "Dėl pavadinimų suteikimo Jonavos r., sav., Svilonėlių k. gyvenamosios vietovės (SB „Žara) gatvėms" (b.l. 139). 2010 m. spalio 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 13B-1345 "Dėl adresų suteikimo" (b.l. 4), kuriuo suteikė adresus nustatytiems objektams. 2010 m. spalio 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriui priėmus įsakymą Nr. 13B-1345 "Dėl adresų suteikimo" pareiškėjų sklypui buvo suteiktas naujas adresas (duomenys neskelbtini), Svilonėlių km., Užusalių sen., Jonavos raj., kurio buvęs adresas ir pagal kadastro žemėlapį esantis (duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos raj. Tokiu būdu susidarė situacija, kad žemės sklypas ir jame esantys pastatai VĮ Registrų centras registruojami skirtingais adresais: sklypas (duomenys neskelbtini), Svilonėlių km., Užusalių sen., Jonavos raj., o pastatai – (duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos raj.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Adresų registras įsteigtas 2004 m. birželio 10 d., reorganizavus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registrą, kurį jau nuo 1999 metų tvarkė Registrų centras. Adresų registro duomenų bazė pildoma ir tikslinama nuolat, remiantis kitų pagrindinių valstybės registrų duomenimis bei dokumentais, kuriais suteikiami gatvių pavadinimai, suteikiami, patikslinami ar panaikinami adresai, bei kitais dokumentais, kuriuos teisės aktai numato kaip Adresų registro objektų duomenų patikslinimo pagrindą.

Adresų suteikimo objektams ir jų įregistravimo tikslas ir esmė - užtikrinti adreso unikalumą, kuris pasiekiamas per gatvės pavadinimo unikalumą gyvenamojoje vietovėje, pastato numerio unikalumą gatvėje, patalpos unikalumą pastate, adreso unikalaus ir nekintančio kodo suteikimą bei adreso vietos (koordinačių) unikalumą. Adresų sukaupimas ir jų unikalumo užtikrinimas leidžia turėti tikslią informaciją, būtiną fizinių asmenų gyvenamajai vietai, juridinių asmenų buveinėms deklaruoti, nekilnojamajam turtui registruoti ar kitiems paslaugų teikimo, jų gavimo, planavimo klausimams spręsti.

Duomenys Adresų registre kaupiami ne tik tekstiniu, bet ir grafiniu pavidalu - registras atsako ne tik į klausimą, ar toks objektas yra, bet ir į klausimą, kur šis objektas yra. Tekstinių registro duomenų susiejimas su geografinėmis koordinatėmis yra bene svarbiausia registro informacinės sistemos plėtros kryptis, padidinanti šių duomenų naudojimo galimybes. Tai ypač aktualu paslaugų ir prekių logistikos planavimui, operatyvinių ir avarinių tarnybų darbui, įvairių mokestinių pranešimų, prekių pristatymui, pašto, kurjerių paslaugų teikimui.

Visas adreso sudedamąsias dalis (komponentus) registruoja valstybės įmonė Registrų centras. Registravimui reikalingus dokumentus pateikia: Vidaus reikalų ministerija, kai registruojamos apskritys, savivaldybės ir gyvenamosios vietovės; Savivaldybių administracijos, kai registruojamos seniūnijos, gatvių pavadinimai bei pastatų, žemės sklypų, korpusų ir patalpų adresai. Adresų komponentai registruojami tik įsitikinus, kad pateikti dokumentai atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nustačius neatitikimus objektas neregistruojamas, o apie trūkumus informuojama dokumentus pateikusi institucija.

Valstybės įmonė Registrų centras, įregistravęs objektus, duomenis apie juos nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos adresų registro duomenų gavėjams ir apie įregistravimą informuoja dokumentus pateikusią instituciją.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymėjo, kad Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (byloje aktuali 2010 m. kovo 30 d. įstatymu Nr. XI-709 redakcija) 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems savivaldybių teritorijose esantiems jų nuosavybės teisės objektams pavadinimai suteikiami ir keičiami atitinkamų savivaldybių tarybų sprendimais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus. Šios funkcijos savivaldybėms priskirtos bei įgaliojimai savivaldybių taryboms suteikiami Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2011 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau - Vietos savivaldos įstatymas). Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 dalis kaip vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų numato adresų (gatvių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybės teritorijoje esančių ir jai nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų, pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerių) suteikimą ir keitimą. Taigi gavus 2010 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl adresų suteikimo ir priėmus ginčijamą sprendimą ir įsakymą dėl adresų teritorijai suteikimo atsakovas vykdė jai teisės aktais nustatytas funkcijas. Vertinant minėtus teisės aktus, darytina išvada, kad ir nesant prašymui atsakovas galėjo priimti jos funkcijoms priskirtus ginčijamus administracinius aktus dėl adresų suteikimo tam tikrai teritorijai, kadangi gatvių pavadinimai bei numeriai adresų objektams yra suteikiami gyvenamajai teritorijai, o ne atskirai sodininkų bendrijai. Todėl suteikiant numerius adresams esantiems teritorijoje buvo įtrauktas ir pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje susidarė situacija, kad didžioji dalis kaimų gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nėra patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka. Šis procesas prasidėjęs, bei vyksta ir Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, tačiau nėra užbaigtas, todėl kaimų teritorijų ribos nustatomos pagal sąlyginai (preliminariai) nustatytas ribas. Jonavos rajono savivaldybės taryba 2011 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą Nr. IRS-437, kuriuo nusprendė rengti Jonavos rajono savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių nustatymo ir panaikinimo, pavadinimų gyvenamosioms vietovėms suteikimo ir keitimo, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo planą, pagal siūlymus. Pagal šį planą pareiškėjų žemės sklypas (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Svilonėlių kaimo teritorijoje. Tai taip pat byloje aiškiai matosi iš dalies Svilonėlių km. gyvenamosios vietovės situacijos schemos (b.l. 128), kurioje pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas pažymėtas raudona ir juoda linija (punktyras) ir matosi, kad šis sklypas patenka į planuojamos patvirtinti gyvenamosios teritorijos priskirtos Svilonėlių km. ribą pažymėtą raudona linija. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, kad pagal pateiktus byloje planus, kuriais sąlyginai nustatytos planuojamos teritorijos ribos, pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas patenka į Svilonėlių kaimo teritorijos ribas, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą grąžinti žemės sklypui turėtą adresą, t.y.: (duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos r. sav.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 209 Adresų formavimo taisykles (toliau – ir Adresų formavimo taisyklės) ir pasiūlė savivaldybėms 2.3 punktas suteikti esančioms gyvenamosiose vietovėse sodų bendrijoms unikalius gatvių pavadinimus gyvenamosiose vietovėse ir adresų objektams – numerius gatvėje. Adresų formavimo taisyklėmis siekiama nustatyti bendrą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų adresų struktūrą ir adresų rašymo taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 "Dėl numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių ir pavadinimų gatvėms ir statiniams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą taisyklių patvirtinimo" (toliau – Taisyklės) nustatoma pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarka. Taisyklių 12 punktas nustato pavadinimų gatvėms suteikimo tvarką. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sutinkamai su paminėtomis teisės aktų nuostatomis Jonavos rajono savivaldybės administracija vykdė jai priskirtas funkcijas, ir pagal planinę medžiagą atliko gatvių bei numerių adresų objektams suteikimo procedūrą. 2010 m. spalio 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 13B-1345 "Dėl adresų suteikimo". Šio įsakymo priedu Nr. 1 pareiškėjų sklypui unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas adresas (duomenys neskelbtini), Svilonėlių km., Užusalių sen.. 2010 m. spalio 18 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-1345 patvirtinta (Adresų suteikimas žemės sklypams Jonavos raj., Užusalių sen., Svilonėlių k., ir (duomenys neskelbtini)) koordinačių sistema LKS-94 (61/39). Iš koordinačių sistemos LKS-94(61/39) matyti, jog (duomenys neskelbtini) teritorija papuola į Svilonėlių kaimo gyvenamosios teritorijos ribas, todėl ir gatvės buvo suteikiamos Svilonėlių kaimo gyvenamojoje vietovėje. Pareiškėjų sklypas, kurio adresas – (duomenys neskelbtini), priklauso Svilonėlių kaimui.

Aukščiau ištirtų rašytinių įrodymų pagrindu ir vadovaudamasi ištirtais teisės aktais pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ginčijami byloje 2010 m. birželio 29 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos priimtas sprendimas Nr. 1TS-231 ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 13B-1345 yra teisėti ir pagrįsti, todėl iš dalies naikinti šiuos administracinius aktus, kaip prašo pareiškėjos nėra pagrindo. Teismo vertinimu, taip pat byloje ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčijami aktai priimti pateiktos planinės medžiagos pagrindu iš kurios aiškiai matyti, kad pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas patenka į Svilonėlių kaimo teritorijos ribas, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą grąžinti žemės sklypui turėtą adresą, t.y.: (duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos r. sav., toks pareiškėjų reikalavimas netenkintinas.

Dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjos A. Ž. ir S. Ž. prašo priteisti iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimą 82 000 Lt. Žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies. Civilinei atsakomybei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – ir CK) atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjų A. Ž. ir S. Ž. reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjų nurodytos institucijos, t. y. Jonavos rajono savivaldybės administracijos, veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos pareiškėjai padarymo faktą bei priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjos patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu tvirtino, kad žala atsirado dėl atsakovų veiksmų, kadangi jos dėl skirtingų pastatų ir žemės sklypo registrų negalėjo rekonstruoti savo nekilnojamojo turto, negalėjo paruošti reikiamų dokumentų. Pirmosios instancijos teismas papildomai pažymėjo, jog, kaip jau minėta aukščiau, išnagrinėjus bylą teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ginčijami byloje 2010 m. birželio 29 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos priimtas sprendimas Nr. 1TS-231 ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. 13B-1345 yra teisėti ir pagrįsti, todėl iš dalies naikinti šiuos administracinius aktus, kaip prašo pareiškėjos nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti žemės sklypui turėtą adresą, t.y.: (duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos r. sav. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog, išnagrinėjęs bylą, nenustatė savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų priimant ginčijamus administracinius aktus, priešingai byloje nustatyta, kad valdžios institucijos veikė sutinkamai su joms teisės aktais priskirtomis funkcijomis ir priėmė teisėtus administracinius aktus.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, susidarė tokia situacija, kad žemės sklypas ir jame esantys pastatai VĮ Registrų centro registruojami skirtingais adresais: sklypas (duomenys neskelbtini), Svilonėlių km., Užusalių sen., Jonavos raj., o pastatai – (duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos raj.. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos teismo posėdžio metu tvirtino, kad jos kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą ir į Jonavos rajono savivaldybės administraciją tikėdamos, jog ginčą išspręs minėtose institucijose. Tai, kad pareiškėjos kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialą įrodo byloje pateiktu atsakymu. Iš minėto byloje pateikto atsakymo darytina išvada, kad pareiškėjos prašė pakeisti ginčo žemės sklypo adresą Nekilnojamojo turto registre ir grąžinti žemės sklypui turėtą adresą - (duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos r. sav. Tokius pat prašymus pareiškėjos teikė ir Jonavos rajono savivaldybės administracijai, tai matyti iš institucijos atsakymo pareiškėjoms. Tokį pat reikalavimą pareiškėjos pateikė ir teismui: įpareigoti atsakovą grąžinti žemės sklypui turėtą adresą - (duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos r. sav.

Teismo nuomone, remiantis byloje aukščiau ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčijami aktai priimti pateiktos planinės medžiagos pagrindu iš kurios aiškiai matyti, kad pareiškėjoms priklausantis žemės sklypas patenka į Svilonėlių kaimo teritorijos ribas, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą grąžinti žemės sklypui turėtą adresą. Susidariusią situaciją pareiškėjos galėjo ir gali išspręsti pateikdamos VĮ Registrų centrui prašymą sujungti pastatų ir ginčo žemės sklypo registrus, tačiau tokio prašymo nepateikė. Ši aplinkybė buvo nurodyta ir atsakovo atsiliepime ir teismo posėdžio metu. Tai, kad pareiškėjos netinkamai įgyvendino savo teises nėra pagrindas teigti, kad institucijos veiksmai yra neteisėti. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamojoje byloje nėra nustatyta ir pareiškėjos neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - valstybinės valdžios institucijos darbuotojo neteisėtos veikos. Nesant bent vienai iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pareiškėjų A. Ž. ir S. Ž. patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl 2010 m. birželio 29 d. Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 1TS-231ir Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. 13B-1345, kuriais žemės sklypui (skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) suteiktas adresas „(duomenys neskelbtini), Svilonėlių k., Užusalių sen., Jonavos r. sav..

Pareiškėjos ginčydamos minėtus sprendimus siekia, kad žemės sklypui būtų grąžintas turėtas adresas - (duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos r. sav., nes pakeitus žemės sklypo adresą, jame esančių pastatų adresas liko nepakeistas, dėl ko žemės sklypas ir pastatai turi skirtingus adresus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Pagal Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatas savivaldybė yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas, kuris sudaromas iš gyvenamųjų vietovių bei kurio teritorija (administracinio vieneto) gali būti skirstoma į seniūnijų aptarnaujamas teritorijas. Atitinkamai gyvenamųjų vietovių gatvėms ar gyvenamosioms vietovėms priskirtų pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerius suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai ( Įstatymo 2 str; 9str. 3 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 patvirtintų Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių 3-7 punktus, žemės sklypai ir juose esantys statiniai yra adresų objektai, kurių priklausomybė nustatoma pagal atitinkamą gyvenamąją vietovę.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad žemės sklypai su juose esančiais statiniais, kaip taisyklė, sudaro vieną ir tą patį adresų objektą, kuris individualizuojamas pagal konkrečią gyvenamąją vietovę, šios vietovės gatvę ir t.t..

Iš ginčijamų sprendimų matyti, kad jais konkretus adresas buvo suteiktas tik žemės sklypui. Iš byloje surinktų nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad šiame žemės sklype esantiems statiniams adresas šiuo metu nėra suteiktas (b. l. 9). Nors pareiškėjos teigia, kad statiniams iki ginčijamų sprendimų priėmimo buvo suteiktas atitinkamas adresas ((duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos r. sav.), tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų nesurinkta. Atsakovas savo ruožtu nurodo, kad nei žemės sklypas, nei statiniai iki tol adreso neturėjo (b. l. 19). Kita vertus, iš byloję esančio paveldėjimo teisės liudijimo galima manyti, kad ginčo žemės sklypui ir jame esantiems statiniams galėjo būti suteiktas atitinkamas adresas ((duomenys neskelbtini), Užusalių sen., Jonavos r. sav.) dar iki priimant byloje ginčijamus sprendimus (b. l. 96).

Kolegijos vertinimu, neištyrus ar ginčo statiniai bei žemės sklypas iki ginčijamų sprendimų priėmimo turėjo nustatyta tvarka jiems suteiktus adresus, nėra galimybės teisingai išspręsti bylos, nes jei šie objektai iki ginčijamų sprendimų priėmimo turėjo nustatyta tvarka jiems suteiktus adresus, tai keičiant žemės sklypo adresą atitinkamai kartu turėjo būti sprendžiamas klausimas ir dėl juose esančių statinių adreso keitimo ir kitų techninių klausimų išsprendimo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1395 patvirtintų Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių 25 punkto nuostatas.

Kadangi šių aplinkybių nustatymas yra susijęs su naujų įrodymų rinkimu, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris nepilnai ir nevisapusiškai ištyręs visas bylos aplinkybes galėjo neteisingai išspręsti bylą (ABTĮ 142 str. 1d.)

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a:

Panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas