9e516056-259d-4f22-bf73-e862292e44ad · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Skundas Nr. II-191-957/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03245-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1.; 45.4.7. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R I M A S 2015 m. balandžio 16 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,dalyvaujant vertėjui Audriui KruÅ¡nai,administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui H. I., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal H. I. skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A.

G. 2015 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 10N-26688110-15, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį ir 124 straipsnio 4 dalį, n u s t a t ė: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2015 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 10N-26688110-15, H. I. pripažintas kaltu pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 124 straipsnio 4 dalį bei nubaustas subendrinta nuobauda – 160 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu keturiems mėnesiams, dėl to, kad jis 2015 m. vasario 7 d., apie 11.13 val., būdamas pradedančiuoju vairuotoju, Vilniuje, Antakalnio g. 14, kur leistinas greitis 50 km/h, vairuodamas automobilį „BMW“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 82 km/h greičiu, t. y. virÅ¡ijo leistinÄ greitį 32 km/h, be to, jo vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo H. I. skundu praÅ¡o administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti ir nubausti atsakingÄ asmenį.Skunde nurodoma, jog 2015 m. vasario 7 d., apie 11.13 val., Vilniuje, Antakalnio g. 14 automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne jis, o N. A. a. k. (duomenys neskelbtini) kuris pripažino savo kaltę, tačiau pareigÅ«nė, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ Ä¯ tai neatsižvelgė.

Pasak pareiÅ¡kėjo, N. A. pažeidimo aplinkybes gali patvirtinti ir teisme.H. I., be kita ko, pažymėjo, jog policijoje galimybė pasinaudoti vertėjo pagalba jam buvo suteikta tik iÅ¡ trečio karto.Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė A. G. atsiliepimu į H. I. skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad H. I. veika, kuomet jis 2015 m. vasario 7 d., apie 11.13 val., Vilniuje, Antakalnio g. 14, kur leistinas greitis 50 km/h, vairuodamas automobilį „BMW“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 82 km/h greičiu, t. y. virÅ¡ijo leistinÄ greitį 32 km/h, visiÅ¡kai įrodyta, todėl pagal 124 straipsnio 4 dalį jis nubaustas pagrįstai. Policijos pareigÅ«nas J. J., remdamasis stacionaraus greičio matavimo prietaiso „TPH III-SR, 593-100/60994“, 1615840“ parodymais, 2015 m. vasario 21 d. H. I. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 124 straipsnio 4 dalį bei 1241 straipsnio 8 dalį. Protokole buvo nurodyta, jog H.

I. 2015 m. vasario 7 d., apie 11.13 val., Vilniuje, Antakalnio g. 14, kur leistinas greitis 50 km/h, vairuodamas automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 82 km/h greičiu, t. y. virÅ¡ijo leistinÄ greitį 32 km/h, be to jo vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, o vairuotojo pažymėjimas negaliojantis. Tyrimo metu paaiÅ¡kėjo, jog H. I. vairuotojo pažymėjimas vis tik galioja, todėl 2015 m. vasario 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo pripažintas negaliojančiu ir 2015 m. kovo 3 d. už padarytus pažeidimus pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį bei 124 straipsnio 4 dalį H.

I. suraÅ¡ytas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei priimtas nutarimas Nr. 10N-26688110-15. Bylos nagrinėjime dalyvavo rusų kalbos vertėja J. K.. Nutarimas priimtas remiantis surinktų įrodymu visuma, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo H. I. paaiÅ¡kino, jog jis davė maÅ¡inÄ A. B., o Å¡is jÄ davė N. A. ir juos radaras nufotografavo, jis pats nevairavo, įvykio metu buvo namuose. Davė automobilį A. B., bet pastarasis gėrė ir davė jį N. A., kadangi buvo neblaivus.

Vairuotojo pažymėjimÄ turėjo du metus, A. B. vairuotojo pažymėjimÄ turi tris ar keturis metus, o N. A. - daugiau nei du metus. PirmÄ kartÄ nurodė, kad A. B. buvo už vairo, bet po to jam pasakė, kad tai N. A. buvo. Jis buvo policijoje su N. A., kuris padėjo suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , nes jis pats prastai rusiÅ¡kai kalba ir raÅ¡o. A. B. policijoje nebuvo. Jo automobilio tÄ dienÄ buvo pasibaigęs draudimas. Jis sumokėjo baudÄ .Teismo posėdžio metu liudytojas N. A. parodė, jog įvykio dienÄ jam paskambino A.

B., jis su juo susitiko, nuo pastarojo dvelkė alkoholiu. Tai buvo kažkur per pietus. Jie pasikalbėjo, A. B. sakė, kad jam reikia nuvažiuoti į centrÄ susitikti su merginomis, todėl jis (N. A.) sėdo prie vairo ir jie nuvažiavo. Radaro nepastebėjo. Kai nuėjo į policijÄ su H. I., nenurodė, kad tai jis vairavo, nes pats to neprisiminė, Å¡i aplinkybė iÅ¡aiÅ¡kėjo vėliau pakalbėjus su A. B.. Jis su A. B. važiavo prie Katedros aikÅ¡tės, po to Trakų g., į ten jie vyko nuo Saulėtekio, tiksliau susitiko su A.

B. prie „Rimi“ parduotuvės Antakalnyje, jis ten tuo metu gyveno. Å iuo metu draugas gyvena Baku. Nepamena, kuris greičio matuoklis nufotografavo, tik po to prisiminė, kad jis tuo momentu vairavo. PrieÅ¡ du metus irgi buvo nufotografavęs matuoklis, tada jis matė, o šį kartÄ , tiesiog nepastebėjo, kadangi tai buvo dienÄ , be to, grojo muzika, jie kalbėjosi, todėl neatkreipė dėmesio, tiesiog norėjo kuo greičiau nuvežti A. B., nes Å¡is iÅ¡gėręs niekus Å¡neka. Atvykus į policijÄ , sakė, kad A.

B. vairavo, nes tuo metu tikrai neprisiminė, o pakalbėjus su A. B., prisiminė, tuomet vėl nuėjo į policijÄ ir parašė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ . Tiesiog H. I. automobilį daug kas vairuoja, tokie jų santykiai. Policijoje net nepaaiÅ¡kino nieko, tik parodė fotografijÄ ir sakė, bus bauda. Vienam protokole paraÅ¡yta, kad H. I. gailisi ir sutinka su pažeidimu - tai jis už H. I. parašė, nes Å¡is nemoka raÅ¡yti rusiÅ¡kai, be to nebuvo vertėjo. Jis tuo metu apie smulkmenas negalvojo, tai buvo vakaras, policijoje sakė, kad bus bauda, todėl jis tiesiog iÅ¡vertė draugui ir parašė.

Policija sakė, raÅ¡yti, kad gailisi, jis parašė ir tik davė H. I. pasiraÅ¡yti. Paskui policija paėmė H. I. teises ir tik po to jie suprato, apie kÄ yra kalba. Jis vairavo tÄ dienÄ automobilį, o vakare jau buvo grÄ Å¾inta maÅ¡ina, nežinojo tuo metu, kai važiavo, kad maÅ¡ina nedrausta, nes dokumentai buvo A. B. duoti ir jis nežiÅ«rėjo į knygelę.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. I. skundas tenkintinas, Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A.

G. 2015 m. kovo 3 d. nutarimas Nr. 10N-26688110-15 naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena H. I. nutrauktina. ATPK 284 straipsnyje numatyta, jog organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , visų pirma privalo iÅ¡aiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar bÅ«tent tas asmuo kaltas jo padarymu ir kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Sprendžiant dėl asmens kaltės svarbu pažymėti, jog teismas gali konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ , tik remdamasis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas ir t. t. Tokia išvada išplaukia analizuojant ATPK 257 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į minėto straipsnio nuostatas taip pat spęstina, jog įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu – nėra išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ , teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog jų nepakanka neabejotinai iÅ¡vadai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo H. I. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 124 straipsnio 4 dalyje, už kuriuos jis buvo nubaustas 2015 m. kovo 3 d. Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A.

G. nutarimu. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir paties skundžiamo nutarimo, jis visų pirma grindžiamas pareiÅ¡kėjo H. I. paaiÅ¡kinimais, kurie tyrimo metu iÅ¡ties nebuvo nuoseklÅ«s. Å tai 2015 d. vasario 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas H. I. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, jog jis kaltas, labai gailisi, daugiau taip nedarys (b. l. 17), tuo tarpu 2015 m. vasario 25 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, jog įvykio metu jo automobilį vairavo kitas asmuo – A. B. (b. l. 20), o jau 2015 m. kovo 3 d., nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylÄ , H.

I. teigė, jog 2015 m. vasario 25 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad įvykio dienÄ už vairo buvo A. B., todėl, kad tuo metu buvo tuo įsitikinęs, o vėliau paaiÅ¡kėjo, kad jo automobilį tÄ syk vairavo N. A., kuris ir pats tai pripažino (b. l. 18). Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiÅ¡kinimai tyrimo metu nebuvo nuoseklÅ«s, Å¡iuo konkrečiu atveju, nesudaro pagrindo daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ ir dėl tokių paaiÅ¡kinimų neteisingumo ar melagingumo.

PrieÅ¡ingai, teismo įsitikinimu, pirmiau aptarta H. I. įvykio versija byloje taip ir liko nepaneigta. Apklausiamas teisme H. I. paaiÅ¡kino, jog jis davė maÅ¡inÄ A. B., o Å¡is jÄ davė N. A. ir juos radaras nufotografavo, jis pats nevairavo, įvykio metu buvo namuose. Davė automobilį A. B., bet pastarasis gėrė ir davė jį N. A., kadangi buvo neblaivus. PirmÄ kartÄ nurodė, kad A. B. buvo už vairo, bet po to jam pasakė, kad tai N. A. buvo. Jis buvo policijoje su N. A., kuris padėjo suraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , nes jis pats prastai rusiÅ¡kai kalba.

Taigi, pareiÅ¡kėjas apklausiamas teisme laikėsi savo galutinės pozicijos, jog automobilio įvykio metu jis nevairavo, gana iÅ¡samiai atskleidė savo ankstesnių paaiÅ¡kinimų nenuoseklumo priežastis. Å iame kontekste svarbÅ«s liudytojo N. A. parodymai, kurie iÅ¡ esmės yra palankÅ«s administracinėn atsakomybėn patrauktam H. I. bei neprieÅ¡tarauja jo iÅ¡dėstytiems paaiÅ¡kinimams. Minėtas liudytojas teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio dienÄ jam paskambino A. B., jis su juo susitiko, nuo pastarojo dvelkė alkoholiu.

Tai buvo kažkur per pietus. Jie pasikalbėjo, A. B. sakė, kad jam reikia nuvažiuoti į centrÄ susitikti su merginomis, todėl jis (N. A.) sėdo prie vairo ir jie nuvažiavo. Radaro nepastebėjo. Kai nuėjo į policijÄ su H. I., nenurodė, kad tai jis vairavo, nes pats to neprisiminė, Å¡i aplinkybė iÅ¡aiÅ¡kėjo vėliau pakalbėjus su A. B.. Jis su A. B. važiavo iki Katedros aikÅ¡tės. Atvykus į policijÄ , sakė, kad A. B. vairavo, nes tuo metu tikrai neprisiminė, o pakalbėjus su A.

B., prisiminė, tuomet vėl nuėjo į policijÄ ir parašė raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ . Policijoje net nepaaiÅ¡kino nieko, tik parodė fotografijÄ ir sakė, bus bauda. Vienam protokole paraÅ¡yta, kad H. I. gailisi ir sutinka su pažeidimu – tai jis už H. I. parašė, nes Å¡is nemoka rusiÅ¡kai raÅ¡yti. Jis tuo metu apie smulkmenas negalvojo, tai buvo vakaras, policijoje sakė, kad bus bauda, todėl jis tiesiog iÅ¡vertė draugui ir parašė. Policija sakė, raÅ¡yti, kad gailisi, jis parašė ir tik davė H.

I. pasiraÅ¡yti. Paskui policija paėmė H. I. teises ir tik po to jie suprato, apie kÄ yra kalba. Pažymėtina, jog teismo vidinį įsitikinimÄ dėl liudytojo N. A. nurodytos aplinkybės apie tai, kad policijoje, jiems sakė, jog bus skiriama tik bauda, t. y. tinkamai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta apie gresiančiÄ atsakomybę bei sankcijas, ir tik tai įtakojo 2015 m. vasario 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotÄ H. I. kaltės pripažinimÄ , iÅ¡ dalies stiprina ir tai, jog byloje nėra duomenų, apie tai, kad suraÅ¡ant 2015 m. vasario 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ dalyvavo vertėjas.

Taigi Institucijos pareigÅ«nė priimdama skundžiamÄ nutarimÄ iÅ¡ esmės pažeidė ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę naudotis vertėjo paslaugomis, o kartu ir teisę į gynybÄ , kadangi tiek H. I., tiek vertėjauti bandęs N. A., bandydami iÅ¡siaiÅ¡kinti su policijos pareigÅ«nais rusų kalba nedalyvaujant vertėjui, iÅ¡ties galėjo sÄ Å¾iningai klysti ir tik dėl to, negresiant sunkesnėms pasekmėms, pasirinkti lengvesnį problemos sprendimo bÅ«dÄ .

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad protokole esantis paaiÅ¡kinimas suraÅ¡ytas rusų kalba, o joks vertimas nėra pateiktas. Dar daugiau, pareigÅ«nė, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , jame nurodė, jog iÅ¡ stacionaraus matuoklio nuotraukos, kurioje užfiksuotas H. I. priklausantis automobilis „BMW“(Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) virÅ¡ijantis leistinÄ greitį, matyti, kad jį vairuoja pats automobilio savininkas, bet ne jo nurodytas asmuo N. A. (b. l. 6). Teismo vertinimu, tokia iÅ¡vada yra nepagrįsta.

Byloje esančioje Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-25561853-15 nuotraukoje, asmens, įvykio metu vairavusio minėtÄ automobilį, siluetas vos įžiÅ«rimas, todėl taip ir lieka neaiÅ¡ku, kuo vadovaudamasi ir kokiu bÅ«du pareigÅ«nė atskyrė, jog jį vairavo bÅ«tent H. I., bet ne N. A., kuris, kaip pats teigė ne tik teismo posėdžio, bet ir tyrimo metu (b. l. 7). Pažymėtina, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismo nuomone, vertinant Å¡iÄ situacijÄ , faktines bylos aplinkybes ir pirmiau aptartus prieÅ¡taravimus ne formaliai, o vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra įrodymų, leidžiančių daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn patrauktas H. I. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, tokiu bÅ«du, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgus į ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkte įstatymų leidėjo įtvirtintÄ nuostatÄ , kad tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali bÅ«ti pradėta, o pradėtoji turi bÅ«ti nutraukta, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė byla H.

I. nutrauktina. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu liudytojas N. A. prisipažino, jog tai jis 2015 m. vasario 7 d., apie 11.13 val., vairavo H. I. priklausantį automobilį „BMW“(Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustÄ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir virÅ¡ijo leistinÄ greitį 32 km/h, atsakingai institucijai parneÅ¡tina, jog jo veiksmuose galimai yra ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 124 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių.Teismas, vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a:

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės A. G. 2015 m. kovo 3 d. nutarimÄ Nr. 10N-26688110-1 ir H. I. administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 123 straipsnio 5 dalį ir 124 straipsnio 4 dalį nutraukti.PraneÅ¡ti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, jog N. A. veiksmuose dėl 2015 m. vasario 7 d. įvykio galimai yra Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir 124 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių.Nutarimas per dvideÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                            Marijus Kursevičius