9e50d2f0-e192-4fa0-8dad-be36f54a451d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                 Civilinė byla Nr. 2A-454/2011            Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1; 30.5; 33;

41. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS s P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 29 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo GailiÅ«no, Kazio KailiÅ«no ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų D. Å ., S. P., K. A., Kauno miesto savivaldybės administracijos, S. V. ir O. Å . apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1218-343/2010 pagal ieÅ¡kovų P. G., Z.

G., M. S., R. K. ieÅ¡kinį atsakovams A. B., S. V., O. Å ., S. P., K. A., D. Å ., Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmė ieÅ¡kiniu (b.l. 3-7, t.

1) ir patikslintu ieÅ¡kiniu ( b.l. 76-83, t.3) ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ ir prašė panaikinti Kauno miesto mero ir valdybos potvarkius: 1991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162; Kauno miesto valdybos 1994 m. spalio 25 d. potvarkį Nr. 1424-V dėl 238 m2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovei S. V.; 1991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162; 1993 m. vasario 23 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 188-V; Kauno miesto valdybos 1994 m. liepos 5d. potvarkį Nr. 979-V dėl 285 m2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovei O.

Å .;1991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162; Kauno miesto valdybos 1994 m. rugsėjo 6 d. potvarkį Nr. 1200-V dėl 393 m2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovui K. A.;1991 m. liepos 25 d. Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162 dėl termino pratęsimo skirti žemė sklypÄ ; Kauno miesto valdybos 1994 m. spalio 11 d. potvarkį Nr. 1337-5 dėl 214 m2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovui S. P.;1991 m. liepos 25 d.

Kauno miesto mero potvarkį Nr. 1162;1993 m. vasario 23 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 188-V, 1994 m. liepos 5 d. potvarkį Nr. 979–V dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)pardavimo A. B.. 1994 m. gegužės 24 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 718-V ir 1995 m. sausio 17 d. Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 58-V dėl 214 kv.m. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)pardavimo D. Š..Kauno apskrities viršininko įsakymus:

1) Kauno apskrities virÅ¡ininko 2001 m. kovo 19 įsakymÄ Nr. 02-01-1633 dėl 294 m2      žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovui S. P.;

2) Kauno apskrities virÅ¡ininko 2000 m. sausio 12 įsakymÄ Nr. 02-01-118 dėl 238 m2   žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovui A. B.;1996 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 01-1781 dėl žemės        sklypo pardavimo O. Å .;1996 m. gegužės 3 d. Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymÄ Nr. 01-1781 dėl žemės    sklypo pardavimo K. A.;Kauno apskrities virÅ¡ininko 2000 m. sausio 12 įsakymÄ Nr. 02-01-118 dėl 238 m2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo atsakovui A.

B..        Pripažinti negaliojančiomis aukščiau nurodytų administracinių aktų pagrindu sudarytas žemės pirkimo – pardavimo sutartis:               1) 1994 m. gruodžio 1 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakove S. V.;                2) 1996 m. spalio 18 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakove O. Š.;                3) 1996 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakovu K.

A.;                4) 1995 m. sausio 30 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakove D. Å .;                5) 1999 m. kovo 23 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakovu A. B.;                 6) 2001 m. kovo 30 d. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį su atsakovu S. P..          Taikyti restitucijÄ , parduotus sklypus grÄ Å¾inti valstybei, žemės sklypus įsigijusiems atsakovams priteisti iÅ¡ Kauno miesto valdybos ir Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos už sklypus sumokėtas pinigų sumas.

IeÅ¡kovai nurodė, kad 1991 m. pateikė Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijai praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į A. G. nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę A. A. kaime 6,25ha žemės sklypÄ . Nuosavybės teisės į dalį žemės neatkuriamos dėl to, jog Å¡i žemė parduota fiziniams asmenims. Nors ieÅ¡kovai prašė atkurti nuosavybės teises natÅ«ra, o teisės aktai Å¡iam nuosavybės atkÅ«rimo bÅ«dui teikė prioritetÄ , ginčijamais administraciniais aktais ir jų pagrindu sudarytais sandoriais žemės sklypai neteisėtai buvo parduoti, nors parduota žemė nepriklausė valstybinės laisvos žemės fondui.

Žemės sklypų pardavimo atsakovams metu galiojo 1991-06-18 įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ bei 1997-07-01 LR Piliečių nuosavybės iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas. Ä®statymai nuosavybės teisių atkÅ«rimo prioritetÄ suteikė žemės atkÅ«rimui natÅ«ra. Administraciniai aktai dėl žemės pardavimo ir žemės pirkimo – pardavimo sandoriai sudaryti po to, kai ieÅ¡kovai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Å¾emę susigrÄ Å¾inti natÅ«ra.

Vadovaujantis 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ įstatymo 1 str. 2 d. 1 p. atsakovams negalėjo bÅ«ti parduota žemė, kol nebuvo iÅ¡spręstas klausimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ieÅ¡kovams. Žemė buvo parduota pilnai neiÅ¡sprendus nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimo, todėl žemė dar negalėjo bÅ«ti laikoma laisva valstybinio fondo žeme. Atsakovai ginčo žemės sklypus įgijo remiantis administraciniais aktais bei LR Vyriausybės nutarimais: 1993-07-21 Nr. 550 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai“ ir 1999-03-09 Nutarimu Nr.260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai“.

Atsakovų atžvilgiu buvo priimti vykdomųjų komitetų sprendimai dėl žemės sklypų individualiai gyvenamųjų namų statybai. 1988-11-11 Kauno miesto Lenino rajono LDT VK priėmė sprendimÄ Nr. 298 dėl žemės sklypo suteikimo S. V., 1988-08-19 Kauno miesto Panemunės rajono LDT VK priėmė sprendimÄ Nr. 1162 suteikti E. P. žemės sklypÄ , 1989-08-25 Kauno miesto Panemunės rajono LDT VK priėmė sprendimÄ Nr. 150 suteikti žemės sklypÄ A. B., 1990-02-23 Kauno miesto Panemunės rajono LDT VK priėmė sprendimÄ Nr. 36 dėl žemės sklypo suteikimo K.

A.. Pagal Å¡iuos administracinius aktus realiai žemės sklypai atsakovams nebuvo suteikti, nes jie neįvykdė potvarkiuose nurodytų reikalavimų. Atsakovė S. V. pagal 1988-11-11 sprendimo p. 3.3 privalėjo iki 1989-12-01 patvirtinti Kauno valstybinėje notarinėje kontoroje sutartį dėl neterminuoto žemės sklypo naudojimo su miesto vykdomuoju komitetu. Ji tik 1992-06-04 sudarė žemės sklypo naudojimo individualiai statybai sutartį. Å ios sutarties p. 2.1 ji įsipareigojo pradėti statybÄ per 1 metus ir jÄ baigti per 3 metus nuo leidimo statybai iÅ¡davimo dienos.

Statyba laikoma pradėta paklojus pamatus. Sutarties 3 p. nurodyta, kad sutartis įsigalioja po metų, jei per tÄ laikÄ paklojami pamatai. Jei statytojas nevykdo sÄ lygų, ji laikoma nutraukta įstatymų nustatyta tvarka. Pamatai nebuvo pakloti, todėl 1992-06-04 sutartis neįsigaliojo. Tokiu bÅ«du realiai jai žemės sklypas nebuvo skirtas. Todėl Kauno miesto valdyba ir dėl Å¡ios priežasties nepagrįstai priėmė 1994-10-25 potvarkį Nr. 1424-V. Pažymi, kad nėra duomenų apie tai, ar ji atlaisvino butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) pagal 1988-11-11 sprendimo Nr. 298 p. 3.4 .

Atsakovas S. P. taip pat turėjo sudaryti Kauno valstybinėje notarinėje kontoroje sutartį dėl neterminuoto žemės sklypo naudojimo su miesto vykdomuoju komitetu ir atlaisvinti turimÄ gyvenamÄ jį plotÄ . Jis 1992-06-04 sudarė žemės sklypo naudojimo individualiai statybai sutartį, tačiau jos nevykdė, pamatų per 1 metus nepaklojo, todėl Å¡i sutartis neįsigaliojo. Taigi, jam žemės sklypas nebuvo paskirtas, jis nevykdė įsipareigojimų, todėl neteko teisės gauti žemė sklypÄ gyvenamojo namo statybai.

Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija nepagrįstai priėmė 2001-03-19 įsakymÄ Nr. 02-01-1633 dėl žemės sklypo pardavimo. Atsakovė D. Å . teigia, kad jai 1988-09-16 Kauno miesto Lenino rajono LDT VK sprendimu Nr. 257 buvo paskirtas žemės sklypas sublokuoto individualaus gyvenamojo namo statybai. Tokio dokumento Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija neturi. Todėl 1991-07-25 Kauno miesto mero potvarkis Nr. 1162 bei 1993 02 23 Kauno miesto valdybos potvarkis Nr. 188-V dėl miesto mero 1999-07-25 potvarkio Nr. 1162 galiojimo laiko pratęsimo bei 1994-07-05 Kauno miesto valdybos potvarkis Nr. 979-V vien dėl Å¡ios priežasties yra neteisėti ir nepagrįsti.

Be to, O. Å . turėjo sudaryti žemės sklypo naudojimo individualiai statybai sutartį, tačiau tokia sutartis sudaryta nebuvo. Taigi žemės sklypas jai nebuvo paskirtas įstatymų nustatyta tvarka, todėl nebuvo pagrindo priimti skundžiamus potvarkius. Atsakovui A. B. buvo nutarta suteikti žemės sklypÄ individualiai statybai, jis turėjo sudaryti sutartį dėl žemės naudojimo individualiai statybai, tokios sutarties jis nesudarė, todėl faktiÅ¡kai žemės sklypas jam nebuvo suteiktas. Todėl nepagrįstai Kauno apskrities virÅ¡ininkas 2000-01-12 priėmė įsakymÄ Nr. 02-01-118 dėl žemės sklypo pardavimo A.

B.. Atsakovui K. A. taip pat buvo nustatytas įpareigojimas sudaryti Valstybinėje notarų kontoroje žemės sklypo naudojimo sutartį bei atlaisvinti turimÄ gyvenamÄ jį plotÄ . Jis sutarties nesudarė, žemės sklypu niekada nesinaudojo, todėl 1994-09-06 Kauno miesto valdyba nepagrįstai priėmė potvarkį Nr.1200-V dėl žemės sklypo pardavimo K. A.. Atsakovė D. Å . tvirtina, kad jai 1988-05-25 Kauno miesto LDT VK sprendimu Nr. 206 buvo skirtas žemės sklypas sublokuoto gyvenamojo namo statybai.

Tokių duomenų paminėtame sprendime bei prieduose prie jo nėra. Tokių duomenų nepateikė ir Kauno apskrities viršininko administracija. Todėl Kauno miesto valdyba 1994-05-24 nepagrįstai priėmė potvarkį Nr. 718-V dėl žemės sklypo pardavimo D. Š., bei nepagrįstai Kauno miesto valdyba 1995-01-17 priėmė potvarkį Nr. 58-V, kuriuo buvo pakeistas parduodamo žemės sklypo plotas. Kadangi atsakovams nebuvo suteikti žemės sklypai iki 1992-02-07, todėl nebuvo pagrindo jų atžvilgiu taikyti 1993-07-23 Vyriausybės nutarimo Nr. 560 p. 6.1.2 bei 1999-03-09 Vyriausybės nutarimo Nr. 260 p. 2.4 .

Pažymi, kad 1990-06-02 Vyriausybės nutarimo Nr.692 p. 2.4 (2001 02 20 redakcija) numatė, kad individualiai statybai gali bÅ«ti parduodami tik tie žemės sklypai, kurie lieka laisvi po to, kai savivaldybės pagal apskrities virÅ¡ininko paraiÅ¡kÄ parengia individualiai statybai žemės sklypų, numatomų perduoti neatlygintinai nuosavybėn piliečiams pagal nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymÄ , planus. Kauno miesto valdyba iki Å¡iol tikslina laisvos žemės sklypus, į kuriuos ieÅ¡kovai turi teisę atkurti nuosavybės teises.

Todėl nebuvo galima priimti administracinių aktų dėl žemės pardavimo atsakovams. Kauno miesto valdyba nepagrįstai pratęsė Kauno miesto Lenino rajono, Kauno miesto Panemunės rajono VK sprendimus, kuriais atsakovams buvo skirti žemės sklypai, kadangi atsakovai neįvykdė tuose sprendimuose prisiimtų įsipareigojimų, t.y. nustatytu laiku nesudarė valstybinėje notarinėje kontoroje sutarčių dėl žemės naudojimo individualių namų statybai, o tie, kurie tokias sutartis sudarė, tai per 1 metus laiko nepadėjo pamatų, todėl sutartys neįsigaliojo.

Atsakovų atžvilgiu priimti neteisėti administraciniai aktai sudarė prielaidas sudaryti neteisėtas žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartis su A. B. buvo sudaryta netgi neesant administracinio akto. Sutartis sudaryta 1999-03-23, o administracinis aktas priimtas 2000-01-12. Be to, sutartį registruojant buvo pažeistas 3 mėn. terminas jai įregistruoti. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartis buvo pažeistas Žemės įstatymo 15 str., kuris numato, kad žemė sandorio objektas yra nustatyta tvarka valstybinį žemės kadastrÄ tvarkančioje įstaigoje įregistruotas žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje.

Todėl atsakovams galėjo būti parduoti tik tie žemės sklypai, kurie buvo įregistruoti VĮ Registrų centras valstybės vardu. Sudarant ginčo sutartis nei vienas sklypas nebuvo įregistruotas. Todėl nebuvo žemės sandorio objekto ir todėl sutartys negalėjo būti sudarytos. Dėl šios imperatyvios įstatymo normos pažeidimo, sutartys turi būti pripažintos negaliojančiomis. Ieškovai taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog žemės sklypai yra neužstatyti, todėl restitucijos taikymui kliūčių nėra.

Be to, sklypai buvo suteikti žemės valdoms, tačiau pagal galiojančius teisės aktus gyvenamieji namai negali būti statomi mažesniuose nei 400 m2 žemės sklypuose, todėl ginčo sklypai net negali būti naudojami pagal paskirtį.Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 114-117, t.

1) atsakovas Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu galiojusio įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tvarkos ir sÄ lygų 12 str. 1 d. 3-4 p. buvo nurodyta, kad miestams priklausančioje teritorijoje esantys žemės sklypai yra iÅ¡perkami ir teisės į juos natÅ«ra neatkuriamos. IeÅ¡kovų teisės nebuvo pažeistos, kadangi galimybė atkurti nuosavybės teises į miesto teritorijoje esančiÄ Å¾emę natÅ«ra atsirado tik 2002 m. balandžio 19 d., įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymui.

Aplinkybės, jog žemės sklypai yra neužstatyti, jog juose pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus statyba negalima, niekaip neįtakoja ginčijamų administracinių aktų ir sandorių, atitinkančių teisės aktų reikalavimus, teisėtumo. Reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo iš Kauno apskrities viršininko administracijos yra nepagrįstas ir dėl to, kad su ieškiniu nepateikti jokie įrodymai, jog pinigai buvo sumokėti Kauno apskrities viršininko administracijai.Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 118-121, t.

1) atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praleidus ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytÄ senaties terminÄ administraciniams aktams ginčyti, be to, iki ginčijamų administracinių aktų priėmimo ieÅ¡kovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į maksimalų grÄ Å¾intinÄ Å¾emės plotÄ Kauno mieste, todėl pretenduoti į didesnį plotÄ natÅ«ra pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus jie negalėjo. Teisės aktų reikalavimai pasikeitė tik 2002 m. balandžio 19 d., kai visi ginčijami sandoriai jau buvo sudaryti.

IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodo vienintelį teisės aktÄ , kuris, ieÅ¡kovų nuomone, buvo pažeistas parduodant sklypus atsakovams - Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintÄ Statybos techninį reglamentÄ STR 2.02.01:2004, kuriame nustatytas minimalus žemės valdos plotas. Tačiau ginčijamų administracinių aktų priėmimo ir sandorių sudarymo metu Å¡is teisės aktas negaliojo. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 78-81, t.

1) atsakovas S. P. prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nurodė, kad žemės sklypas jam buvo parduotas vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 str. 2 p., Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, pagal kuriuos individualiems namams statyti skirti žemės sklypai buvo priskiriami prie valstybės iÅ¡perkamų ir natÅ«ra negrÄ Å¾inamų, žemės sklypas atsakovui buvo skirtas 1988 m. rugpjūčio 19 d., tuo metu ieÅ¡kovai dar nebuvo pateikę praÅ¡ymo nuosavybės teisėms atkurti, dar negaliojo 1991 m.

įstatymas Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo tvarkos ir sÄ lygų, 1992 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudaryta žemės naudojimo sutartis, todėl ieÅ¡kovas įgijo teisę žemės sklypÄ Ä¯sigyti ir Å¡i teisė buvo įgyvendinta ginčijamais administraciniu aktu ir sandoriu. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovai negalėjo nežinoti apie žemės sklypo skyrimo atsakovui faktÄ , todėl praleido įstatyme nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams teisme pareikÅ¡ti.

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 5-8, t.

2) atsakovas K. A. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad teisę į ginčo žemės sklypÄ jis įgijo dar 1990 m. kovo 23 d. Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomajam komitetui priėmus sprendimÄ Nr. 41, kuriuo sklypas buvo suteiktas jam. Å io sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , ieÅ¡kovai dar nebuvo kreipęsi dėl Å¡ių teisių įgyvendinimo. Atmestinas ir ieÅ¡kinio argumentas dėl to, jog sklypas yra neužstatytas, kadangi atsakovas yra pasirengęs visÄ techninę dokumentacijÄ . Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, jog ieÅ¡kinio reikalavimams jo atžvilgiu pareikÅ¡ti yra praleistas senaties terminas.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 30-33, t.

2) atsakovė D. Å . prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad teisę į ginčo žemės sklypÄ ji įgijo dar 1988 m. gegužės 25 d. Kauno miesto Vykdomajam komitetui priėmus sprendimÄ Nr. 206, kuriuo sklypas buvo suteiktas jai. Å io sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , ieÅ¡kovai dar nebuvo kreipęsi dėl Å¡ių teisių įgyvendinimo. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieÅ¡kinio reikalavimams jos atžvilgiu pareikÅ¡ti yra praleistas senaties terminas.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 42-44, t.

2) atsakovė S. V. prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nurodė, kad teisę į ginčo žemės sklypÄ ji įgijo dar 1988 m. lapkričio 11 d. Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomajam komitetui priėmus sprendimÄ Nr. 298, kuriuo sklypas buvo suteiktas jai. Å io sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , ieÅ¡kovai dar nebuvo kreipęsi dėl Å¡ių teisių įgyvendinimo. Priimant ginčijamus administracinį aktÄ ir civilinį sandorį jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieÅ¡kinio reikalavimams jos atžvilgiu pareikÅ¡ti yra praleistas senaties terminas.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 51-54, t.

2) atsakovė O. Å . prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad teisę į ginčo žemės sklypÄ ji įgijo dar 1988 m. rugsėjo 16 d. Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomajam komitetui priėmus sprendimÄ Nr. 257, kuriuo sklypas buvo suteiktas jai. Å io sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , ieÅ¡kovai dar nebuvo kreipęsi dėl Å¡ių teisių įgyvendinimo. Priimant ginčijamus administracinį aktÄ ir civilinį sandorį jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Atmestinas ir ieÅ¡kinio argumentas dėl to, jog sklypas yra neužstatytas, kadangi atsakovė yra pasirengusi visÄ techninę dokumentacijÄ . Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieÅ¡kinio reikalavimams jos atžvilgiu pareikÅ¡ti yra praleistas senaties terminas.Atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 63-65, t.

2) atsakovas A. B. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad teisę į ginčo žemės sklypÄ jis įgijo dar 1989 m. rugpjūčio 25 d. Kauno miesto Panemunės rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomajam komitetui priėmus sprendimÄ Nr. 150, kuriuo sklypas buvo suteiktas atsakovui. Å io sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priimti teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , ieÅ¡kovai dar nebuvo kreipęsi dėl Å¡ių teisių įgyvendinimo. Priimant ginčijamus administracinį aktÄ ir civilinį sandorį jokie teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino pilnai, atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ , panaikino Kauno miesto mero ir valdybos potvarkius, Kauno apskrities virÅ¡ininko įsakymus, pripažino negaliojančiomis žemės pirkimo – pardavimo sutartis, taikė restitucijÄ ir žemės sklypus: žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾ino valstybei.

Teismas taip pat priteisė iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovams: K. A.– 106,58 Lt, sumokėtus įsigyjant ginčo žemės sklypÄ ; A. B. – 20,05 Lt, S. P. – 41,28 Lt, D. Å . – 34,82 Lt, O. Å . – 24,01 Lt, S. V. – 13,37 Lt. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovų K. A., A. B., S. P., D. Å ., O. Å ., S. V. po 6,60 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovai, kreipdamiesi į teismÄ , įrodė, kad jie turi subjektyvinę teisę, t.y. turi teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , kad Å¡iÄ teisę pažeidžia ginčijami administraciniai aktai ir sandoriai, nurodė materialųjį reikalavimÄ : praÅ¡o panaikinti paminėtus aktus, sandorius, taikyti restitucijÄ .

Jų nuomone, ginčo žemė sklypams tapus valstybine nuosavybe jiems bus atkurtos nuosavybės teisės. Teismas pažymėjo, kad nesutinka su atsakovų pozicija, jog ieÅ¡kovai reikalavimo teisę įgijo tik 2002 m. balandžio 19 d., nes tÄ dienÄ pradėjo galioti įstatymo nuostata, kad nuosavybės teisės natÅ«ra atkuriamos į visÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismas nurodė, kad kol neiÅ¡spręstas nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo klausimas, nei Kauno miesto valdyba, nei Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija neturėjo teisės priimti sprendimų dėl žemės, kuri yra ginčo objektas, perleidimo kitiems asmenims.Teismas pasisakydamas dėl senaties, priėjo iÅ¡vados, kad dėl reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, nes su administraciniais aktais susipažino ar turėjo susipažinti skirtingais laikotarpiais, tačiau ieÅ¡kovai neįrodė, jog į teismÄ dėl jų panaikinimo kreipėsi per 30 dienų nuo sužinojimo apie jų priėmimÄ dienos.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti sandorius nėra praleistas, kadangi atsakovai sutiko, jog apie juos ieÅ¡kovai sužinojo 2007-06-11. Jiems nuginčyti taikomas 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nepateikta duomenų, kad ieÅ¡kinio senaties termino eiga bÅ«tų sustabdyta, pratęsta arba nutraukta. Spręsdamas klausimÄ dėl senaties termino taikymo ar jo atnaujinimo teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nepriimtas kompetentingų institucijų sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ieÅ¡kovams iki Å¡iol, kuris suteiktų ieÅ¡kovams pagrįstÄ pagrindÄ teigti, kad jų teisės buvo pažeistos ir kurį ieÅ¡kovai bÅ«tų galėję skųsti įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai laiku kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo, teikė reikiamus dokumentus ir turėjo teisėtÄ lÅ«kestį, kad jų praÅ¡ymai bus iÅ¡spręsti įstatymo nustatyta tvarka. Konkretumo Å¡iuose santykiuose nebuvimas iÅ¡ valstybės institucijų pusės Å¡ios bylos atveju yra svarbi aplinkybė sprendžiant dėl senaties termino atnaujinimo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aukščiau nurodytas aplinkybes, jog nuo 1991 metų iki Å¡iol ieÅ¡kovams nėra iÅ¡spręstas nuosavybės teisių į iÅ¡likusį turtÄ atstatymo klausimas, kad ieÅ¡kovai nuosekliai visÄ laikotarpį gina savo pažeistas teises ir jų gynimo niekada nėra atsisakę, atsižvelgęs į tai, kad pagrindiniam ieÅ¡kinio reikalavimui – pripažinti negaliojančiomis pirkimo – pardavimo sutartis nėra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, sprendžia, jog terminas administraciniams aktams nuginčyti atnaujintinas.Teismas pasisakydamas dėl ginčo esmės, nurodė, kad bet kokie pažeidimai, padaryti suteikiant žemę po 1991 m. birželio 18 d.

įstatymo priėmimo, yra pagrindas pripažinti žemės suteikimÄ neteisėtu ir ginti buvusių savininkų teises. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nei Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, nei Kauno miesto savivaldybės administracija nenurodė, jog ginčo žemės sklypams yra konkretus visuomenės poreikis. Atsakovų K. A., A. B., S. P., S. V. atžvilgiu dar 1988 metais buvo priimti vykdomųjų komitetų sprendimai dėl žemės sklypų individualiai statybai suteikimo. Kadangi atsakovai neįvykdė Å¡iuose dokumentuose jiems nustatytų įpareigojimų, teismas priėjo iÅ¡vados, kad paminėti žemės sklypai jiems nebuvo suteikti.

Teismas nurodė, kad atsakovų atžvilgiu priimti neteisėti administraciniai aktai sudarė prielaidas sudaryti neteisėtas žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis. Sudarant pirkimo – pardavimo sutartis buvo pažeistas Žemės įstatymo 15 str., kuris numato, kad žemė - sandorio objektas yra nustatyta tvarka valstybinį žemės kadastrÄ tvarkančioje įstaigoje įregistruotas žemės sklypas arba tokio žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje. Todėl atsakovams galėjo bÅ«ti parduoti tik tie žemės sklypai, kurie buvo įregistruoti VÄ® Registrų centras valstybės vardu.

Sudarant ginčo sutartis nei vienas sklypas nebuvo įregistruotas VÄ® Registrų centre valstybės vardu. Todėl nebuvo žemės sandorio objekto ir todėl sutartys negalėjo bÅ«ti sudarytos. Dėl Å¡ios imperatyvios įstatymo normos pažeidimo, žemės pirkimo – pardavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis. Be to, Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija iki Å¡iol nėra priėmusi sprendimų dėl nuosavybės teisių į visÄ 6,25 ha A. G. nuosavybės teise valdytos žemės atkÅ«rimÄ .

Todėl tiek Kauno miesto valdyba, tiek Kauno apskrities virÅ¡ininkas priimdami įsakymus dėl žemės sklypų pardavimo ir sudarydami su atsakovais valstybinės žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, pažeidė principines įstatymo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nuostatas, kadangi žemę pardavė, kol nebuvo pilnai iÅ¡spręstas nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimas, ir žemė dar negalėjo bÅ«ti laikoma laisva valstybinio fondo žeme.Teismas pasisakydamas dėl restitucijos taikymo nurodė, kad atsakovų negalima pripažinti ir sÄ Å¾iningais įgijėjais (CK 4.96 straipsnis).

Atsakovai, ketindami įsigyti nuosavybėn asmeniniams poreikiams iÅ¡skirtÄ Å¾emės sklypÄ , turėjo elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai, pasidomėti įstatymo reikalavimais, kurie yra skelbiami vieÅ¡ai. Tai reiÅ¡kia, kad jiems tenka pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymÄ nėra kliūčių pirkti valstybinės žemės sklypÄ ir kad nėra pretendentų, siekiančių atkurti nuosavybės teisę natÅ«ra. Todėl atsakovai, laikydami save sÄ Å¾iningais įgijėjais, turėjo pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis), kad jie padarė viskÄ , siekdami iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar žemės sklypai yra laisvi arba, kad jie klydo dėl kitų asmenų kaltės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Kauno miesto valdyba arba apskrities virÅ¡ininko administracija nuo atsakovų bÅ«tų nuslėpusi duomenis apie pretendentus ir jų teisių perėmėjus bei jų siekį susigrÄ Å¾inti žemę natÅ«ra.

Teismas nurodė, kad žemės sklypai yra neužstatyti, todėl restitucijos taikymui kliūčių nėra. Be to, sklypai buvo suteikti žemės valdoms, tačiau pagal galiojančius teisės aktus gyvenamieji namai negali bÅ«ti statomi mažesniuose nei 400 m2 žemės sklypuose, todėl ginčo sklypai net negali bÅ«ti naudojami pagal paskirtį.           III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 1) Apeliaciniu skundu atsakovė D. Å . praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apygardos teismo 2010-06-23 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ -ieÅ¡kinį atmesti, panaikinti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) areÅ¡tÄ , pagal Kauno m. apylinkės teismo nutartį 2009-04-22 civ. byloje Nr.2-11776-774/2009 bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsakovė apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Kauno apygardos teismas 2010-06-23 sprendime netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai nustatė, kad D. Å . nebuvo skirtas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).2. Atsakovė1995 m. teisėtai ir sÄ Å¾iningai iÅ¡ valstybės įsigijo sklypÄ (duomenys neskelbtini) sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡iÄ teisę, įgytÄ pagal įstatymus saugo Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuosavybės teisių apsauga.3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai žemės sklypas, esantis savininkui atkurtinoje žemėje buvo suteiktas iki įstatymais nustatyto termino ir laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo suteikimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , buvo padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į Å¡iÄ Å¾emę grÄ Å¾inant ja natÅ«ra.4.

Lietuvos Respublikos įstatymų atžvilgiu atsakovė yra sÄ Å¾iningas įgijėjas, rÅ«pinasi savo nuosavybe, sÄ Å¾iningai moka žemės mokestį valstybei ir pagal CK 4.96 str.4 d. negalima iÅ¡reikalauti daikto iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo.5. Kad žemės sklypas neužstatytas nesudaro teisinio pagrindo panaikinti pirkimo sandorį ir taikyti restitucijÄ . Sklypo pirkimo metu negaliojo ieÅ¡kovų ir teismo nurodytas 2004 m. Statybos Techninis reglamentas, pagal kurį gyvenamieji namai negali bÅ«ti statomi mažesniuose nei 400 kv.m sklypuose ir atsakovės turimas sklypas negali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį.6.

Tiek terminas dėl senaties skųsti sandorius tiek administracinius aktus yra praleistas ir ieÅ¡kovai nepateikė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių reikėtų atnaujinti senaties terminÄ .

2) Apeliaciniu skundu atsakovas S. P. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Kauno apygardos teismo sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį dalyje dėl atsakovo atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų 4270 Lt iÅ¡laidų, atsakovo turėtų pirmos instancijos teisme bei visas iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2009-04-22 teismo nutartimi. Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. IeÅ¡kovai neturi reikalavimo teisės ginčyti 1991 m. administracinius aktus bei 2001-03-30 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, nes 1991-06-18 įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ numatė galimybę ieÅ¡kovams atsiimti tiktai po 0,2 ha dydžio žemės sklypus.2.

Sklypas apeliantui suteiktas teisėtai, nes jis jį įsigijo iÅ¡ valstybės įstatymo nustatyta tvarka.3. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kuo jų teises, dar galiojant įstatymui dėl grÄ Å¾intino žemės sklypo ploto ribojimo, pažeidė minėti administraciniai aktai bei pirkimo-pardavimo sutartis. Neįrodžius ieÅ¡kovams savo teisių pažeidimo, administraciniai aktai bei žemės perleidimo sutartis teismo panaikinti, nesant teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.4.

Teismas pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovai praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl reikalavimų panaikinti administracinius aktus, todėl teismas privalėjo Å¡ioje dalyje jų ieÅ¡kinį atmesti. Teismas laikė, kad ieÅ¡kovai nepraleido 10 metų senaties termino ginčyti sandorius, tačiau jų ginčyti nebuvo teisinio pagrindo. Sandoriai sudaryti administracinių aktų pagrindu, todėl nepanaikinus administracinių aktų, negali bÅ«ti ir sandoriai pripažinti negaliojančiais, tuo labiau, kad sandoriai sudaryti teisėtai, vadovaujantis jų priėmimo metu galiojusiais įstatymais.5.

Teismas privalėjo konstatuoti, jog apeliantas yra sÄ Å¾iningas įgijėjas, nes ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad apeliantas yra nesÄ Å¾iningas įgijėjas.

3) Apeliaciniu skundu atsakovas K. A. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Kauno apygardos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovų pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atmesti. Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Kauno apygardos teismas priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ neatsižvelgė į atsakovo, kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį, pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, jog atsakovas rÅ«pinasi žemės sklypu bei naudoja jį pagal paskirtį.2. Teismas, spręsdamas ginÄÄ , netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl Kauno apygardos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

4) Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Kauno apygardos teismas pažeidė procesinės teisės normas, t.y. CPK 141 straipsnį.2. Kauno apygardos teismas, priimdamas teismo sprendimÄ , pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuota, kad sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų. 2010 m. birželio 23 d. sprendimo rezoliucinės dalies 4 punkte teismas nusprendė panaikinti Kauno miesto valdybos 1994-10-11 potvarkį Nr. 1337-5 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) pardavimo S. P..

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai nei pirminiame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nereiškė reikalavimo panaikinti nurodyto potvarkio, todėl pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio reikalavimus, kuo pažeidė CPK 265 str. 2 d. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas kitam atsakovui D. Š., o ne S. P..3. Teismas rezoliucinėje dalyje nusprendė priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovams K. A. - 106,58 Lt, A. B. - 20,05 Lt, S. P. - 41,28 Lt, D. Š. - 34,82 Lt, O.

Å . - 24,01 Lt, S. V. - 13,37 Lt. Pažymėtina, kad teismui pritaikius restitucijÄ ir grÄ Å¾inus visus ginčo žemės sklypus valstybei, teismas nusprendė priteisti pinigines sumas, atsakovų sumokėtas įsigyjant žemės sklypus tik iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos, nors byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad tuometinė Kauno miesto valdyba pardavė žemės sklypus tik atsakovėms D. Å . ir S. V., o kitiems atsakovams žemės sklypus pardavė Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, todėl toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja restitucijos sampratai, reglamentuotai LR CK 1.80 ir 6.145 straipsniuose, dėl ko, visiÅ¡kai nepagrįstai teismas nusprendė priteisti žemės sklypų įsigijimo iÅ¡laidas tik iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės administracijos, kaip Kauno miesto valdybos teisių ir pareigų perėmėjos.4.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Todėl, esant vieÅ¡iems registro duomenims apie nurodytus ginčo sklypus, laikytina, kad jau nuo tada, kaip rÅ«pestingi ir apdairÅ«s asmenys, ieÅ¡kovai turėjo sužinoti, kad jų teisės pažeistos, jei laikė, kad jos pažeistos.5. Pagal tuo metu galiojusio LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. žemė buvo laikoma valstybės iÅ¡perkama, jei Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ priklausė miestams, to paties įstatymo 5 straipsnyje reglamentuotas maksimalus grÄ Å¾intinos žemės plotas Kauno mieste - 0,2 ha.

Kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų atkurtos nuosavybės teisės į maksimalų žemės plotÄ ir tik tada priimti ginčijami Kaimo miesto valdybos potvarkiai ir jų pagrindu sudaryti sandoriai dėl žemės sklypų pardavimo. Atsižvelgiant, kad ieÅ¡kovams buvo grÄ Å¾inti maksimalaus ploto žemės sklypai, todėl, vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais, nebuvo galima bei ieÅ¡kovai negalėjo tikėtis atkurti nuosavybės teises į daugiau ar didesnius žemės sklypus. Tik nuo 2002-04-19 (įsigaliojus LR piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui) buvo įtvirtinta nuostata, leidžianti atkurti nuosavybės teises į miesto teritorijoje esančiÄ laisvÄ Å¾emę natÅ«ra.

Nepagrįstas teismo argumentas, kad ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti dėl to, kad žemę susigrÄ Å¾inti natÅ«ra turėjo pirmenybės teisę asmenys, kurie yra pretendentai į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , todėl atsakovams negalėjo bÅ«ti parduota žemė, kol nebuvo iÅ¡spręstas nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę klausimas, kadangi pirmiausia ir buvo iÅ¡spręstas nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę klausimas, tik po to ginčijamais administraciniais aktais suteikti žemės sklypai atsakovams.6.

Teismas nepagrįstai nurodo, jog potvarkiai ir sandoriai yra negaliojantys, nes pažeidžia LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimÄ Nr. 550.7. Teismas neteisingai traktuoja teisės aktus dėl žemės sklypų dydžio bei gyvenamųjų namų statymo.8. Administracinio akto panaikinimo pagrindai yra numatyti LR administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje. Teismas Å¡ioje byloje nekonstatavo nei vieno iÅ¡ Å¡iame straipsnyje nurodytų pagrindų buvimo, todėl pažeidė teisės normas, reglamentuojančias administracinių aktų panaikinimo pagrindus.

5) Apeliaciniu skundu atsakovė S. V. praÅ¡o skundžiamÄ Kauno apygardos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų solidariai bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybės naudai. Atsakovė apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsižvelgiant į tai, kad dar iki ginčijamų 1994-10-25 Kauno miesto valdybos potvarkio Nr. 1424-V priėmimo bei 1994-12-01 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieÅ¡kovams buvo atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra į maksimalų tuo metu galiojusio 1991-06-18 įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ leistinÄ Å¾emės sklypÄ , todėl ginčijamais aktais ieÅ¡kovų teisės nebuvo pažeistos.

IeÅ¡kovai teisę reikalauti, kad nuosavybės teisės natÅ«ra bÅ«tų atkurtos į visÄ nacionalizuotÄ Å¾emės sklypÄ , įgijo tik 2002-04-19 įsigaliojus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 5 str. pakeitimui (Žin., 2002, Nr. 41-1526). Atsižvelgiant į tai, kad ginčijami aktai buvo priimti anksčiau nei atsirado ieÅ¡kovų teisė į viso žemės sklypo atkÅ«rimÄ natÅ«ra, todėl teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai turi subjektyvinę teisę ginčyti minėtus administracinius aktus ir sandorius yra nepagrįsta.2.

Teismas spręsdamas, ar buvo pažeistos ieÅ¡kovų teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , privalėjo iÅ¡analizuoti nuosavybės teisių į miesto žemę atkÅ«rimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, tačiau Å¡ių aktų analizės teismo sprendime nėra.3. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo klausimÄ , rėmėsi aplinkybe, kada ieÅ¡kovai sužinojo apie visus ginčijamus aktus, tačiau visiÅ¡kai neįvertino to, kad ne visi administraciniai aktai yra tarpusavyje susiję, ir vien ta aplinkybė, kad 2010-04-30 ieÅ¡kovai nežinojo apie atsakovo A.

B. sandorį, negali bÅ«ti pagrindas senaties termino atnaujinimui dėl S. V. atžvilgiu priimto administracinio akto, apie kurį ieÅ¡kovai sužinojo 2007 m. birželį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ABTÄ® 33 str. 1 d. įtvirtintos teisės normos ir termino praleidimo pasekmių.4. Pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti atsakovę nesÄ Å¾ininga įgijėja ir taikyti abiÅ¡alę restitucijÄ . Teismas turėjo taikyti CK 4.96 str. 2 d. imperatyviÄ normÄ , neleidžiančiÄ iÅ¡ sÄ Å¾iningo įgijėjo iÅ¡reikalauti nekilnojamÄ jį turtÄ .5.

Rezoliucinėje dalyje teismas nusprendė po 6,60 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei priteisti ir iÅ¡ atsakovės. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė CPK 96 str. nuostatas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d. numatyta, kad asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbÄ , nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡skyrus CPK 88 str. 1 d. 6-8 p. nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas).

Atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl atsižvelgiant į CPK 96 str. nuostatas, patenkinus ieškovų ieškinį, teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė pašto išlaidas valstybei.

6) Apeliaciniu skundu atsakovė O. Å . praÅ¡o skundžiamÄ Kauno apygardos teismo sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, panaikinti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės sklypui. Atsakovė taip pat praÅ¡o prijungti prie bylos tik 2010-07-19 gautÄ iÅ¡ archyvo 1991-07-25 potvarkį Nr. 1162, kurio nėra byloje bei kitus iÅ¡ archyvo gautus dokumentus, kurie patvirtina atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Atsakovė apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai atnaujino ieÅ¡kovams ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti administracinius aktus, nes teismo nurodytos aplinkybės dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo nesudaro pagrindo ir negali bÅ«ti pripažintos svarbiomis atnaujinti ieÅ¡kovų praleistÄ terminÄ ginčyti administracinius aktus.2. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visi administraciniai aktai bei žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta iki 2002-04-19, t.y. iki atsirado ieÅ¡kovams teisė pretenduoti į buvusio savininko A.

G. iki 1940-07-22 valdytÄ visÄ Å¾emę, įstatymu panaikinus grÄ Å¾intinos žemės sklypo plotų ribojimus. Visiems ieÅ¡kovams jau 1993-02-23 Kauno m. Valdybos potvarkio Nr. 192-V 16-19 punktais buvo atstatytos nuosavybės teisės į įstatymu leistinus maksimalaus dydžio žemės sklypo plotus (2000 kv.m.).3. Teismas nenagrinėjo apeliantės reikalavimo pripažinti jÄ sÄ Å¾ininga įgijėja ir Å¡iuo klausimu nepasisakė. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija praÅ¡o tenkinti atsakovų S. V., O.

Å ., S. P., K. A., D. Å . apeliacinius skundus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad įstatymai, galioję ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu, nuosavybės teisių atkÅ«rimo prioritetÄ suteikė žemės atkÅ«rimui natÅ«ra. Atsakovas taip pat nurodo, kad nepagrįstas teismo argumentas, jog ginčijami administraciniai aktai yra neteisėti dėl to, kad žemę susigrÄ Å¾inti natÅ«ra turėjo pirmenybės teisę asmenys, kurie yra pretendentai į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ todėl atsakovams negalėjo bÅ«ti parduota žemė, kol nebuvo iÅ¡spręstas nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę klausimas, kadangi pirmiausia ir buvo iÅ¡spręstas nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę klausimas, tik po to ginčijamais administraciniais aktais suteikti žemės sklypai atsakovams.Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė S. V. praÅ¡o atsakovų D.

Å ., O. Å ., S. P., K. A., Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus patenkinti, Kauno apygardos teismo 2010-06-23 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad su atsakovų apeliaciniais skundais sutinka ir mano, kad jie yra pagrįsti.Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieÅ¡kovai P. G., Z. G., M. S., R. K. praÅ¡o atmesti atsakovų apeliacinius skundus ir pirmos instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kinio senaties terminas ginčyti sandoriams nėra praleistas, nes ieÅ¡kovai apie Å¡iuos sandorius sužinojo 2007-06-11.

Kauno apygardos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai atnaujino senaties terminÄ ginčyti administracinius aktus. Kauno apygardos teismas tinkamai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl ieÅ¡kovų reikalavimo teisės ir Kauno apygardos teismo sprendimas atitinka suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ .Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos kaip Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos teisių perėmėja, praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - atsakovų D.

Å ., S. P., K. A., Kauno miesto savivaldybės administracijos, S. V. ir O. Å . apeliacinius skundus tenkinti. Nurodo, kad Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su atsakovų D. Å ., S. P., K. A., Kauno miesto savivaldybės administracijos, S. V. ir O. Å . apeliaciniais skundais. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas ginčijamame 2010 m. birželio 23 d. sprendime konstatuodamas, jog reikalavimų dėl administracinių aktų panaikinimo ieÅ¡kinio senatis yra praleista ir be svarbių priežasčių tokį terminÄ atnaujinęs, priėmė neteisėtÄ ir naikintinÄ sprendimÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,teisiniai argumentai ir išvados Apeliaciniai skundai tenkintini.Byloje keliami nuosavybės teisių atkūrimo klausimai bei su tuo susiję administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo klausimai.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Byla nagrinėjama atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytas aplinkybes. Visuose apeliantų skunduose iÅ¡ esmės dėstomos panaÅ¡ios aplinkybės, dėl to teisėjų kolegija aptaria bendrai visus apeliantų dėstomus argumentus, nekartojant jų pagal kiekvienÄ apeliacinį skundÄ . Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Apeliantų teigimu, ieÅ¡kovai praleido senaties terminÄ kreiptis į teismÄ , todėl vien Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas. Kauno apygardos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ginčyti administracinius aktus ieÅ¡kovas praleido senaties terminÄ , o ginčyti sandorius terminas nėra praleistas.

PraleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pirmosios instancijos teismas atnaujino vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai visÄ laikotarpį nuo 1991 m. nuosekliai gina savo teises.Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieÅ¡kovai apie ginčytinus sandorius sužinojo tik 2007-06-11, bei nurodo, kad nebuvo jokio pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kovai nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių laiku negalėjo kreiptis į teismÄ .

Taip pat nurodo, kad ant apeliantės D. Å . namų valdos žemės sklypo ribų plano 1994-06-07 yra apsiraÅ¡iusi ieÅ¡kovė R. K.. Taigi jau 1994-06-07 ieÅ¡kovei buvo žinoma apie toje vietoje suteiktÄ Å¾emę apeliantei.Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas D. Å . vardu įregistruotas nuo 1995-01-30 K. A. vardu nuo 1996-09-23, O. Å . vardu – nuo 1996-10-18, S. V. – nuo 1994-12-01. Be to, apie priimtus administracinius aktus, bei sudarytus pirkimo-pardavimo sandorius ieÅ¡kovai jau žinojo nagrinėjant bylÄ Kauno apygardos administraciniame teisme 2007 m. birželio mėn.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovai skirtingais laikotarpiais susipažino ar turėjo susipažinti su priimtais administraciniais aktais bei sudarytais sandoriais, tačiau ne vėliau kaip 2007-06-11, t. y. nagrinėjant bylÄ Kauno apygardos administraciniame teisme.

Ä®vertinus tai, kad administraciniams aktams ginčyti nustatytas 30 d. terminas, o ieÅ¡kovai dėl jų panaikinimo kreipėsi tik 2009-04-16, ieÅ¡kovai praleido įstatymo nustatytÄ senaties terminÄ administraciniams aktams ginčyti. Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl senaties termino atnaujinimo. Tai, kad ieÅ¡kovai nuosekliai siekė įgyvendinti savo teises, t. y. atkurti nuosavybę į žemę, negali bÅ«ti pagrindu atnaujinti senaties terminÄ administraciniams aktams ginčyti.

PrieÅ¡ingai, sužinoję, kad priimti administraciniai aktai nėra palankÅ«s jų siekiams atkurti nuosavybės teises į žemę, jie savalaikiai galėjo juos ginčyti. IeÅ¡kovai nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios trukdė jiems ginčyti minėtus administracinius aktus.IeÅ¡kinio senatį CK apibrėžia kaip įstatymo nustatytÄ laiko tarpÄ (terminÄ ), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. CK 1.131 str. 2 d. yra nustatyta, jog jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jie praleido senaties terminÄ administraciniams aktams ginčyti, todėl nėra pagrindo atnaujinti praliestÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra pabrėžęs, kad nustatytas senaties terminas skirtas ginti pažeistas teises siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , todėl asmens teisė turi bÅ«ti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipėsi teisminės gynybos.

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog ypač svarbu užtikrinti ieÅ¡kinio senaties instituto taikymÄ Å¾emės santykiuose, nes žemės reforma negali vykti neribotÄ laikÄ . IeÅ¡kinio senaties instituto netaikymas neleistų užbaigti žemės reformos.Kaip minėta R. K. 1994-06-07 pasiraÅ¡ant ant D. Å . pateikto žemės ribų suderinimo plano, turėjo bÅ«ti žinoma apie ginčo sklypo perleidimÄ . Visi ieÅ¡kovai yra artimi giminaičiai, todėl sužinojus vienam asmeniui apie ginčo sklypo perleidimÄ ir bÅ«nant atidžiam, apdairiam bei rÅ«pestingam, turėjo praneÅ¡ti kitiems pretendentams bei imtis priemonių pasitikrinti ar nėra jų teisių pažeidimo suteikiant sklypus kitiems asmenims.

Tačiau netgi jeigu ir laikyti, kad apie administracinių aktų priėmimÄ ieÅ¡kovai sužinojo 2007-06-11, vis tiek jie praleido nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ieÅ¡kinį dėl administracinių aktų panaikinimo atmesti. Tačiau ne vien dėl ieÅ¡kinio senaties atmestinas ieÅ¡kovų reikalavimas panaikinti administracinius aktus, bet ir dėl kitų priežasčių, apie kurias bus pasisakyta nagrinėjant ginčo esmę.Apeliantai taip pat teigia, kad ieÅ¡kovai praleido senaties terminÄ ir pirkimo-pardavimo sutartims ginčyti.

Pirmosios instancijos teismas laikė nurodytÄ terminÄ nepraleistu, nes teismo įsitikinimu apie sandorius ieÅ¡kovai sužinojo 2007 06 11, o sandoriams ginčyti įstatymas nustato 10 metų senaties terminÄ .Apeliantų teigimu, ieÅ¡kovai apie sudarytus pirkimo-pardavimo sandorius galėjo žinoti nuo jų įregistravimo, nes registro duomenys yra vieÅ¡i ir visiems prieinami. Taip pat nurodo, kad sandoriai sudaryti galiojant 1964 m. CK normoms, pagal kurias ieÅ¡kininis senaties terminas buvo 3 m. ir Å¡is terminas apeliantų teigimu pasibaigė iki įsigaliojant naujam CK, kur nustatytas 10 m. senaties terminas.Teisėjų kolegija, iÅ¡ esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl senaties termino sandoriams ginčyti, t. y., kad jis nėra praleistas, negali sutikti su apeliantų argumentais.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, žemės pirkimo-pardavimo sutartys sudarytos skirtingais laikotarpiais nuo 1994 iki 2001 m.

Todėl joms ginčyti yra skirtingi senaties terminai. Be to nėra pateikta į bylÄ konkrečių įrodymų, kada apie kokį sandorį ieÅ¡kovai sužinojo ar galėjo sužinoti. Apeliantai ir patys nurodo, kad neginčijamai ieÅ¡kovai apie sandorius sužinojo 2007-06-11. Todėl nesant kitų konkrečių įrodymų, laikytina, kad ieÅ¡kovai apie ginčo sandorius sužinojo 2007-06-11, o į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi 2009-04-16, t. y. nepraleidę senaties termino sandoriams ginčyti. Dėl administracinių aktų panaikinimo IeÅ¡kovai Kauno miesto mero 1991-07-25 potvarkius bei Kauno apskrities virÅ¡ininko 1996-05-03, 2000-01-12 ir 2001-03-19 įsakymus prašė panaikinti nurodydami, kad dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo natÅ«ra kreipėsi 1991 m. ir jiems neatkÅ«rus nuosavybės teisių, buvo priimti administraciniai aktai bei sudarytos žemės, į kurios atkÅ«rimÄ pretenduoja ieÅ¡kovai, pirkimo-pardavimo sutartys su atsakovais.Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovų reikalavimus, padaręs iÅ¡vadÄ , kad administraciniai aktai buvo priimti po to, kai ieÅ¡kovai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ susigrÄ Å¾inti žemę natÅ«ra.

Žemė buvo parduota pilnai neiÅ¡sprendus nuosavybės atkÅ«rimo klausimo, todėl žemė dar negalėjo bÅ«ti laikoma laisva valstybinio fondo žeme ir ji negalėjo bÅ«ti parduota kitiems asmenims. Apeliaciniais skundais atsakovai ginčija teismo sprendimÄ motyvuodami, kad administraciniai aktai buvo priimti nepažeidžiant tuo metu galiojusių įstatymų. Ginčijami administraciniai aktai jų priėmimo metu neprieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymui.

IeÅ¡kovams pagal tuo metu galiojusį įstatymÄ ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į nustatytÄ maksimalų žemės plotÄ . Ä® likusį žemės plotÄ ieÅ¡kovai tuo metu negalėjo pretenduoti, todėl jis teisėtai buvo paskirtas apeliantams.Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutikdama su apeliacinių skundų argumentais dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad dar 1988 m.

Kauno m. Vykdomasis komitetas priėmė sprendimus dėl žemės sklypų individualiai statybai paskyrimo Amaliuose, t. y. vietovėje, į kuriÄ pretenduoja atkurti nuosavybės teises natÅ«ra ieÅ¡kovai. Priimant minėtus sprendimus, jokių įstatymų, nustatančių piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , nebuvo. Minėtų sprendimų pagrindu buvo priimti vėlesni potvarkiai bei įsakymai dėl konkrečių naudojamų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kvartale suteikimo ir pardavimo piliečiams sublokuotų individualių gyvenamųjų namų statybai. 1991 07 25 Kauno m. meto potvarkiu Nr. 1162 buvo pratęstas Kauno VK sprendimų galiojimas, kuriais buvo suteikti žemės sklypai blokuotų individualių gyvenamųjų namų statybai (duomenys neskelbtini) kvartale apeliantams S. V., O.

Å ., K. A., S. P., A. B.. Nurodytas potvarkis priimtas galiojant 1991 m. birželio 18 d. įstatymui ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“. IeÅ¡kovai atkurti nuosavybės teises į jų tėvo valdytÄ 6,25 ha žemės sklypÄ natÅ«ra praÅ¡ymÄ pateikė 1991-11-19. Pagal nurodytÄ 1991-06-18 įstatymÄ Kauno mieste nuosavybės teisė galėjo bÅ«ti atkuriama į sklypÄ , ne didesnį kaip 0,2 ha. Visiems ieÅ¡kovams buvo atkurta nuosavybė į 0,2 ha žemės sklypus Kauno mieste.

AtkÅ«rus ieÅ¡kovams nuosavybės teises į nustatytÄ Kauno m. maksimalų žemės sklypo dydį, Kauno m. mero 1991-07-25 potvarkis Nr. 1162 neprieÅ¡taravo galiojantiems įstatymams. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtumo bei naikinti nurodytÄ potvarkį.Kauno m. valdybos potvarkiais: 1994-10-25 Nr. 1424-V, 1993-02-23 – Nr. 188-V, 1994-07-05 – Nr. 979, 1994-09-06 Nr. 1200-V, 1994-10-11 Nr. 1337-V, 1994-05-24 Nr. 718-V, 1995-01-17 Nr. 58-V buvo leista parduoti apeliantams jiems suteiktus žemės sklypus gyvenamiesiems namams statyti.Nurodyti Kauno m. valdybos potvarkiai priimti galiojant draudimui atkurti Kauno mieste natÅ«ra didesnį nei 0,2 ha žemės sklypÄ .

Ieškovams buvo atkurti leistino dydžio žemės sklypai Kauno mieste. Minėti Kauno m. valdybos potvarkiai nepažeidė nei jų priėmimo metu galiojusių įstatymų, nei ieškovų teisių. Todėl nėra pagrindo nurodytus potvarkius laikyti neteisėtais bei juos naikinti.Kauno apskrities viršininko įsakymai 2001-03-19 Nr. 02-01-633, 2000-01-12 Nr. 02-01-118, 1996-05-03 Nr. 01-1781 dėl žemės sklypų pardavimo apeliantams buvo priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 260, bei atsižvelgiant į patikslintus žemės sklypų plotus, atlikus geodezinius matavimus.

Å ie įsakymai buvo priimti nesant pakeistam draudimui atkurti Kauno m. didesnį nei 0,2 ha žemės sklypÄ . Taigi Å¡ie įsakymai jų priėmimo metu neprieÅ¡taravo įstatymui ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ ir nepažeidė ieÅ¡kovų teisių. Todėl nėra pagrindo naikinti nurodytus įsakymus. Dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimonegaliojančiomis ir restitucijos taikymo IeÅ¡kovai prašė pripažinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su apeliantais, nurodydami, kad jos sudarytos pažeidžiant Žemės įstatymo 15 str. bei kad gyvenamieji namai pagal galiojančius teisės aktus negali bÅ«ti statomi mažesniuose nei 400 kv. m žemės sklypuose.Pirmosios instancijos teismas pirkimo-pardavimo sutartis pripažino negaliojančiomis konstatavęs, kad įstatymai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo prioritetÄ suteikė žemės atkÅ«rimui natÅ«ra.

Sandoriai buvo sudaryti po to, kai ieÅ¡kovai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Å¾emę susigrÄ Å¾inti natÅ«ra. Žemė buvo parduota pilnai neiÅ¡sprendus klausimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ieÅ¡kovams, todėl žemė dar negalėjo bÅ«ti laikoma laisva valstybinio fondo žeme.Apeliantai apeliaciniuose skunduose nurodo, kad buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl ieÅ¡kovams grÄ Å¾intinos žemės Kauno mieste, nes buvo jiems grÄ Å¾inta įstatymu nustatyto dydžio žemės sklypai. Likusi žemės dalis tapo valstybės iÅ¡perkama.Sudarant valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis nebuvo pažeistos ieÅ¡kovų teisės, nes jiems buvo atkurta maksimalaus dydžio žemės sklypas Kauno mieste.Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apeliacinių skundų argumentais.

Ginčo sklypai apeliantams buvo parduoti priimtų administracinių aktų pagrindu, kurie, teisėjų kolegijos nuomone, nėra neteisėti. Jie neprieÅ¡taravo jų priėmimo metu galiojusiems įstatymams. Ginčo sutartys buvo sudarytos jau atkÅ«rus ieÅ¡kovams maksimalaus dydžio žemės sklypus Kauno mieste. Todėl jos niekaip neįtakojo į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ieÅ¡kovams. Iki 2002-04-02 galiojusi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo redakcija nenumatė galimybės grÄ Å¾inti natÅ«ra visÄ miesto teritorijoje esančiÄ Å¾emę.

Tokia galimybė atsirado tik 2002-04-02, įsigaliojus minėto įstatymo 5, 12 ir 21 straipsnių pakeitimams ir papildymams.Teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad žemė negalėjo bÅ«ti parduota apeliantams, nes nebuvo pilnai atkurtos ieÅ¡kovams nuosavybės teisės.Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad įstatymai prioritetÄ teikia nuosavybės teisių atkÅ«rimui natÅ«ra. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad toks atkÅ«rimo bÅ«das yra absoliutus. Ä®statymai numatė tam tikrus apribojimus grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra.

Juolab, atsižvelgiant į susiformavusius objektyvius visuomeninius santykius bei nuosavybės teisių atkÅ«rimui esant tęstiniam ir pakankamai ilgam. Tokie apribojimai buvo numatyti grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra miestuose. Taigi, kaip minėta, atsižvelgiant į nustatytus atkurtinų žemės sklypų dydžius Kauno mieste, ieÅ¡kovams pradinėje atkÅ«rimo stadijoje atkurta kiekvienam po 0,20 ha žemės. Todėl laikytina, kad iki sudarant su apeliantais valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ieÅ¡kovams buvo atkurti tuo laiku pagal įstatymÄ jiems priklausančio dydžio žemės sklypai.

Likusi dalis tapo valstybės iÅ¡perkama žeme.Nagrinėjant ieÅ¡kovų skundÄ dėl Kauno m. savivaldybės administracijos įpareigojimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus nei Kauno apygardos administracinis teismas, nei Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas nenustatė pažeidimų vykdant nuosavybės teisių į žemes atkÅ«rimÄ natÅ«ra ieÅ¡kovams. Kaip matyti iÅ¡ pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų, Kauno mieste ieÅ¡kovams natÅ«ra yra atkurta daugiau nei 50 % žemės iÅ¡ turėtos 6,25 ha.Apeliantams parduoti sklypai viso sudaro tik 17,42 kv. m, t. y. 17,42 a. lyginant su ieÅ¡kovams atkurta nuosavybės dalimi yra labai mažas žemės plotas.Kaip minėta, apeliantams ginčo žemės sklypai buvo paskirti 1988 m. individualių gyvenamųjų namų statybai. Šiais sklypais apeliantai naudojasi iki Å¡iol.

Ä®sigiję nuosavybėn ginčo žemės sklypus apeliantai turėjo teisėtus lÅ«kesčius pagerinti savo gyvenimo sÄ lygas. Ä®rodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantai įsigydami ginčo žemės sklypus buvo nesÄ Å¾iningi, nėra pateikta į bylÄ . Esant nenuginčytiems sprendimams dėl žemės sklypų suteikimo individualių gyvenamųjų namų statybai, nėra pagrindo naikinti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis, kaip pažeidžiančias ieÅ¡kovų teises bei neatitinkančios LT Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo.

Ä®vertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo naikinti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis.Nepanaikinus minėtų sutarčių nespręstinas ir restitucijos klausimas, todėl Å¡iuo klausimu teisėjų kolegija plačiau nepasisako.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieÅ¡kinys atmestinas. CPK 93 str. pagrindu paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos. S. P. už advokato pagalbÄ sumokėjo 4200 Lt, Å¡i suma jam priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis.

Už antrinę teisinę pagalbÄ S. V. iÅ¡laidos sudaro 1150 Lt, jos lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų Valstybinei mokesčių inspekcijai. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sudaro 83,38 Lt, Å¡i suma priteistina į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., n u s p r e n d ž i a: Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. sprendimÄ panaikinti.

Priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų P. G., Z. G., M. S., R. K. po 1050 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų atsakovui S. P., po 287,50 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, AB bankas ,,Swedbank“) ir po 20,8 Lt procesinių dokumentų iÅ¡siuntimo iÅ¡laidų – į valstybės biudžetÄ . Teisėjai                                                                 Algirdas GailiÅ«nas                                                                  Kazys KailiÅ«nas                                                                  Marytė Mitkuvienė                         Â