9e5044b4-2ec7-46eb-b86a-3a2a7679bf4a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-22-518/2020 Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00013-2013-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.1.4.7; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.14; 1.2.6.2.1; 1.2.6.2.2; 1.2.9.2.1; 1.2.9.2.2; 1.2.14.1.2.6; 1.2.14.12.1; 2.1.14; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.5.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Agatai Minkel, Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorėms Aidai Japertienei, Eglei Matuizienei, nuteistiesiems I.

G., M. V., D. R., A. M. ir A. G., gynėjams advokatams Valdui Rakauskui, Violetai Bazienei, Gintarui Ruseckui, Aidui Mažeikai, Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski), Emmai Domajevai, Sergejui Milovui, nukentėjusiosios L. G. atstovui advokatui Daliui Poviliui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro, nuteistųjų A. G., D. R., I. G., A. M., nuteistojo M. V. gynėjo advokato Aido Mažeikos ir nukentėjusiosios L.

G. atstovo advokato Daliaus Poviliaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, taip pat Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu: I. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 2 metams; - pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d.

įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir I. G. skirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. I. G. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. M. V. pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d.

įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. M. V. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 1 metams; - pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d.

įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. R. skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. D. R. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d.

įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 1 metams; - pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. M. skirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. A. M. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. G. pripažinta kalta pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir nuteista 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. A. G. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 157 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu: L. R. (L. R.) iÅ¡teisintas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . L. R. iÅ¡teisintas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius nusikalstamos veikos.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. I. G., D. R., M. V., A. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, laikotarpiu nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. spalio 4 d., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ vykdyti turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas ir pasinaudodami asmenų pažeidžiamumu, verbavo, gabeno ir iÅ¡naudojo Lietuvos Respublikos piliečius nusikalstamų veikų Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystėje (toliau – Jungtinėje Karalystėje arba Å kotijoje), Norvegijos Karalystėje (toliau – Norvegijoje) bei PrancÅ«zijos Respublikoje (toliau – PrancÅ«zijoje) darymui, organizavo ir vadovavo vagysčių vykdymui bei realizavo nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus Lietuvoje ir iÅ¡ to pelnėsi, o bÅ«tent: 1.1.

I. G. 2012 m. vasario pabaigoje – kovo pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, žinodamas apie M. K. (U.) Å¡eimos sunkiÄ materialinę padėtį, pasinaudodamas jos socialiniu pažeidžiamumu, tai yra jaunu amžiumi, socialinių įgÅ«džių stoka, nuolatinio darbo neturėjimu, sunkia materialine padėtimi, atvyko prie M. K. (U.) namų (duomenys neskelbtini), ir įkalbėjo jÄ vykti į užsienį vykdyti turtinio pobÅ«džio nusikaltimus – vagystes už piniginį atlygį, žadėdamas nemokamÄ kelionę, apgyvendinimÄ ir maitinimÄ , taip jÄ paskatindamas ir nulemdamas jos apsisprendimÄ .

M. K. (U.) neturint kito tuo metu jai priimtino pasirinkimo ir sutikus vykti į užsienį, tokiu bÅ«du jÄ užverbavo. 2012 m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , I. G. organizavo M. K. (U.) gabenimÄ iÅ¡ Lietuvos Respublikos, tai yra apmokėjo D. R. ir M. K. (U.) kelionių iÅ¡laidas ir kartu su jais keleiviniu mikroautobusu iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) į Å kotijÄ , Aberdyno (Aberdeen) miestÄ , kur M. V. juos pasitiko ir tyrimo metu nenustatytu automobiliu nuvežė į iÅ¡ anksto iÅ¡nuomotÄ butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis, I.

G., apsigyveno kartu su D. R. ir M. K. (U.). I. G. ir M. V. planavo ir organizavo vagysčių vykdymÄ Aberdyno mieste ir jo apylinkėse, aprÅ«pino D. R. ir M. K. (U.) reikiamomis priemonėmis vagysčių vykdymui, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. I. G. priklausančiu iÅ¡ anksto Å kotijoje įgytu nusikaltimams vykdyti automobiliu VOLKSWAGEN PASSAT, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytais angliÅ¡kais valstybiniais numeriais, arba M. V. priklausančiu tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvykdavo prie parduotuvių ir I.

G. bei M. V. vadovaujant ir koordinuojant D. R. ir M. K. (U.) veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip dviejų savaičių laikotarpiu, jis kartu su M. V. išnaudojo M. K. (U.) nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iš Aberdyno miesto ir jo apylinkių parduotuvių tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus, po to jis ir M.

V. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mikroautobusais pavogtus daiktus iÅ¡siųsdavo iÅ¡ Å kotijos į Lietuvos RespublikÄ , kur kartu su M. V. realizuodavo nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus Lietuvos Respublikoje ir tokiu bÅ«du iÅ¡ to pelnėsi. 1.2. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ M. V. pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su I. G. 2012 m. rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ paskambino laikraščio skelbime nurodytu telefono numeriu darbo ieÅ¡kančiai M.

A. ir neįvardydamas tikrojo susitikimo tikslo pasiÅ«lė susitikti. Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ ir laiku M. V. atvyko prie M. A. namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir, pasinaudodamas nukentėjusiosios pažeidžiamumu, tai yra jaunu amžiumi, socialinių įgÅ«džių stoka, patiklumu, sunkia materialine padėtimi, nuolatinio darbo ir pragyvenimo Å¡altinio neturėjimu, pasiÅ«lė nukentėjusiajai M. A. vykti į užsienį ir užsidirbti. Nukentėjusiajai M. A. neturint kito tuo metu jai priimtino pasirinkimo sutikus vykti į užsienį, M.

V. tokiu bÅ«du jÄ užverbavo, žinodamas, kad nukentėjusioji bus iÅ¡naudojama nusikalstamoms veikoms daryti. Po to 2012 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , I. G. kartu su M. V. iÅ¡gabeno M. K. ir M. A. iÅ¡ Lietuvos Respublikos, tai yra tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, M. V. priklausančiu automobiliu FORD Galaxy jis kartu su M. V., D. R., M. K. (U.) ir M. A. iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos Tauragės miesto į Å kotijÄ , Fraseburgo miestÄ , kur jis kartu su paminėtais asmenimis apsigyveno iÅ¡nuomotame bute tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu.

Atvykus į Å kotijÄ , į Fraseburgo miestÄ , jis kartu su M. V. planavo ir organizavo vagysčių vykdymÄ Fraseburge, Aberdyno ir Dandi (Dundee) miestuose ir jų apylinkėse, aprÅ«pino D. R., M. K. (U.) ir M. A. reikalingomis priemonėmis, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. M. V. priklausančiu ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu automobiliu FORD Galaxy atvykdavo prie parduotuvių, bei M. V. vadovaujant ir koordinuojant D. R., M. K. (U.) ir M. A. veiksmus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiu jis (I.

G.) kartu su M. V. iÅ¡naudojo M. K. (U.) ir nukentėjusiÄ jÄ M. A. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iÅ¡ Fraseburgo, Aberdyno ir Dandi miestų bei jų apylinkėse esančių parduotuvių tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus, dėl to už Å¡ių vagysčių vykdymÄ Aberdyno apygardos teismo M. A. buvo nuteista pagal Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystės baudžiamojo kodekso (toliau – BK) § 25.3.3, M.

K. (U.) nuteista Aberdyno ir Dandi apygardos teismų pagal BK § 25.3.3. Po to I. G. ir M. V. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mikroautobusais pavogtus daiktus iÅ¡siųsdavo iÅ¡ Å kotijos į Lietuvos RespublikÄ bei vėliau jis kartu su M. V. realizuodavo nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus Lietuvoje ir tokiu bÅ«du iÅ¡ to pelnėsi. 1.3. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ 2012 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , I. G. kartu su D. R. ir tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta mergina, su kuria I.

G. susitarė dėl vagysčių vykdymo, I. G. priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA, angliÅ¡kais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Å kotijÄ , Aberdyno miestÄ , kur jie apsigyveno jo iÅ¡nuomotame bute tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu adresu. 2012 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , turint tikslÄ iÅ¡naudoti asmenį nusikalstamoms veikoms daryti ir iÅ¡ Å¡ių veikų pelnytis, jis grįžęs į Lietuvos RespublikÄ bei pasinaudodamas nepilnametės D.

V. pažeidžiamumu, kuris pasireiÅ¡kė tuo, jog Å¡i materialiai buvo priklausoma nuo D. R., neturėjo socialinių įgÅ«džių, buvo jauno amžiaus, nelankė mokyklos, pabėgusi iÅ¡ vaikų globos institucijos, tai yra turinti elgesio problemų, neturinti nuolatinio darbo ir pragyvenimo Å¡altinio, pasiÅ«lė nepilnametei D. V. vykti į Å kotijÄ pas jos draugÄ D. R. žinodamas, kad nepilnametė bus iÅ¡naudojama vagystėms vykdyti. Nukentėjusiai D. V. sutikus I. G. jam priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA, angliÅ¡kais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), 2012 m. lapkričio mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ iÅ¡gabeno nepilnametę D.

V. iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Å kotijÄ , kur juos pasitiko D. R.. Po to I. G. ir D. R. planavo ir organizavo vagysčių vykdymÄ Å kotijoje, Aberdyno mieste ir jo apylinkėse, aprÅ«pino nukentėjusiÄ jÄ D. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ merginÄ reikalingomis priemonėmis vagysčių vykdymui, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. I. G. priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA angliÅ¡kais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) atvykdavo prie parduotuvių, I.

G. kartu su D. R. vadovavo ir koordinavo D. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos merginos veiksmus bei tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiu, iÅ¡naudojo nepilnametę nukentėjusiÄ jÄ D. V. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iÅ¡ Aberdyno miesto ir jo apylinkėse esančių parduotuvių, tiksliai tyrimo metu nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus.

Po to jis (I. G.) tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mikroautobusais pavogtus daiktus iÅ¡siųsdavo iÅ¡ Å kotijos į Lietuvos RespublikÄ , kur realizuodavo nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus Lietuvos Respublikoje ir tokiu bÅ«du I. G. ir D. R. iÅ¡ to pelnėsi. 1.4. I. G. 2012 m. gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , per nepilnametę D. V. surado L. G.. I. G. kartu su D. R. ir D. V. atvyko prie L. G. namų (duomenys neskelbtini) ir I. G., pasinaudodamas L.

G. socialiniu pažeidžiamumu, pasireiÅ¡kusiu menku iÅ¡prusimo lygiu, jaunu amžiumi, socialinių įgÅ«džių stoka, patiklumu, sunkia materialine padėtimi, nuolatinio darbo ir pragyvenimo Å¡altinio neturėjimu, pasiÅ«lė jai už piniginį atlygį vykti į užsienį vykdyti turtinio pobÅ«džio nusikaltimus – vagystes, taip jÄ paskatindamas ir nulemdamas jos apsisprendimÄ . Nukentėjusiajai L. G. neturint kito tuo metu jai priimtino pasirinkimo, sutikus vykti į užsienį, I. G. tokiu bÅ«du jÄ užverbavo.

Po to 2012 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , I. G. kartu su D. R. iÅ¡gabeno nukentėjusiÄ sias D. V. ir L. G. kartu su D. P. ir T. K., kuri už vagysčių vykdymÄ nuteista Aberdyno apygardos teismo pagal BK § 25.3.3, iÅ¡ Lietuvos Respublikos, I. G. priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA, angliÅ¡kais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) į Å kotijÄ , Aberdyno miestÄ , kur jo, I. G., iÅ¡nuomotame bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis apsigyveno kartu su paminėtais asmenimis.

I. G. kartu su D. R. planavo ir organizavo vagysčių vykdymÄ Å kotijoje, Aberdyno mieste ir jo apylinkėse, aprÅ«pino T. K., D. P., L. G. ir nepilnametę D. V. reikalingomis priemonėmis vagysčių vykdymui, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. I. G. priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA, angliÅ¡kais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), atvykdavo prie parduotuvių ir jam kartu su D. R. vadovaujant ir koordinuojant T. K., D. P., L. G. bei D. V. veiksmus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiu kartu su D.

R. iÅ¡naudojo nukentėjusiÄ sias L. G. ir nepilnametę D. V. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iÅ¡ Aberdyno miesto ir jo apylinkių parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus. Po to tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mikroautobusais I. G. pavogtus daiktus iÅ¡siųsdavo iÅ¡ Å kotijos į Lietuvos RespublikÄ , kur realizuodavo nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus Lietuvoje ir iÅ¡ to pelnėsi. 1.5.

Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ D. R. 2012 m. gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , pasinaudodamas Ž. K. socialiniu pažeidžiamumu, tai yra jaunu amžiumi, socialinių įgÅ«džių stoka, nuolatinio darbo neturėjimu, sunkia materialine padėtimi, pasiÅ«lė nukentėjusiajam Ž. K. vykti į užsienį ir užsidirbti. Nukentėjusiajam Ž. K. neturint kito tuo metu jam priimtino pasirinkimo, sutikus vykti į užsienį, tokiu bÅ«du jį užverbavo, žinodamas, kad nukentėjusysis bus iÅ¡naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. 2013 m. sausio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , I.

G. kartu su D. R. I. G. priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA angliÅ¡kais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡gabeno nukentėjusiÄ jÄ L. G. kartu su D. P., T. K., A. Z., su kuria sutarė vykdyti vagystes ir kuri už vagysčių vykdymÄ nuteista Aberdyno ir Dandi apygardos teismų pagal BK § 25.3.3, iÅ¡ Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) į Å kotijÄ , Aberdyno miestÄ . Po to A. M. pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su I. G. 2013 m. sausio antroje pusėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu VOLKSWAGEN PASSAT iÅ¡gabeno nukentėjusiuosius Ž.

K. ir nepilnametę D. V. iÅ¡ Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini), į Å kotijÄ , kur jie visi apsigyveno kartu I. G. iÅ¡nuomotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). I. G. kartu su A. M. ir D. R. planavo ir organizavo vagysčių vykdymÄ Å kotijoje, Aberdyno mieste ir jo apylinkėse, aprÅ«pino T. K., D. P., L. G., A. Z., D. V. ir Ž. K. reikiamomis priemonėmis vagysčių vykdymui, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. Jam (I. G.) priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA angliÅ¡kais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ir tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu VOLKSWAGEN PASSAT, kurį vairavo A.

M., atvykdavo prie parduotuvių bei I. G. kartu su A. M. ir D. R. vadovaujant ir koordinuojant T. K., D. P., A. Z., L. G., D. V. ir Ž. K. veiksmus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiu jis kartu su A. M. ir D. R. išnaudojo nukentėjusiuosius Ž. K., L. G. ir nepilnametę D. V. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iš Aberdyno, Tain ir Dandi miestų ir jų apylinkių parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus.

Dėl to už vagysčių vykdymÄ Aberdyno apygardos teismo L. G. buvo nuteista pagal BK § 25.3.3, Ž. K. nuteistas Aberdyno, Tain ir Dandi apygardos teismų pagal BK § 25.3.3. Po to tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mikroautobusais I. G. kartu su A. M. pavogtus daiktus iÅ¡siųsdavo iÅ¡ Å kotijos į Lietuvos RespublikÄ , kur realizuodavo nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus Lietuvoje ir tokiu bÅ«du iÅ¡ to pelnėsi. 1.6. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ 2013 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , D.

R. 2013 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ dienÄ , telefonu susisiekė su nepilnamete S. L. bei pasiÅ«lė jai dėl kompanijos susirasti draugę ir vykti į užsienį vykdyti turtinio pobÅ«džio nusikaltimus – vagystes už piniginį atlygį, po to A. M. kartu su D. R. atvyko į (duomenys neskelbtini), kur pasinaudodami nepilnamečių S. L. ir jos draugės V. J. pažeidžiamumu, tai yra jų nepilnametyste, sunkia materialine padėtimi, darbo ir pragyvenimo Å¡altinio neturėjimu, menku iÅ¡silavinimu ir panaudodami apgaulę – melagingai nurodydami Å¡alį, į kuriÄ planuojama važiuoti, pasiÅ«lė nepilnametėms S. L. ir V.

J. vykti į Å vedijÄ vykdyti turtinio pobÅ«džio nusikaltimus – vagystes už piniginį atlygį, taip jas paskatindami ir nulemdami jų apsisprendimÄ . S. L. ir nukentėjusiajai V. J. tuo metu neturint joms kito priimtino pasirinkimo ir sutikus vykti į Å vedijÄ , tokiu bÅ«du jas užverbavo. Realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ I. G. kartu su A. M. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu, paėmę O. G., 2013 m. balandžio 4 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) paimti S. L. ir V. J., po to iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), kur A.

M. iÅ¡sinuomojo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ mikroautobusÄ â€žVolkswagen Transporter“, kuriuo A. M. kartu su O. G., S. L. ir V. J. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur iÅ¡ anksto sutartoje vietoje paėmė D. R.. A. M. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu mikroautobusu „Volkswagen Transporter“, kurį pakaitomis vairavo su O. G., gabeno O. G., S. L. ir V. J. iÅ¡ Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini) į NorvegijÄ , Trondheim miestÄ , kur apsistojo pas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ pažįstamÄ asmenį, o likusius asmenis apgyvendino namelyje tiksliai nenustatytoje turistinėje poilsiavietėje.

Po to A. M. kartu su D. R. planavo ir organizavo vagysčių vykdymÄ Norvegijoje, Trondheimo mieste ir jo apylinkėse, aprÅ«pino O. G., S. L. ir V. J. reikiamomis priemonėmis vagysčių darymui, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. A. M. iÅ¡nuomotu mikroautobusu „Volkswagen Transporter“ atvykdavo prie tyrimo metu nenustatytų parduotuvių ir A. M. kartu su D. R. vadovaujant ir koordinuojant O. G., S. L. ir V. J. veiksmus, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip keturių dienų laikotarpiu A.

M. kartu su D. R. iÅ¡naudojo nukentėjusįjį O. G. bei nepilnametes nukentėjusiÄ jÄ V. J. ir S. L. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iÅ¡ Trondheimo miesto bei jo apylinkių, parduotuvių tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant kosmetikos priemones, elektronikos priemones ir kitas didesnės nei 5 MGL vertės prekes. Dėl to už Å¡ių vagysčių vykdymÄ O. G. buvo nuteistas Trondheimo policijos nuovados pagal Norvegijos BK § 257 ir 47 straipsnius (teismo bylos kėlimo alternatyva) bei deportuotas iÅ¡ Norvegijos.

A. M. Norvegijoje pavogtus daiktus pargabeno į Lietuvos RespublikÄ , kur realizavo ir tokiu bÅ«du iÅ¡ to pelnėsi. 1.7. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ I. G. 2013 m. gegužės mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , iÅ¡gabeno nukentėjusįjį O. G. iÅ¡ Lietuvos Respublikos, tai yra jis kartu su A. Z. bei I. O., su kuria susitarė vykdyti vagystes ir kuri už vagysčių vykdymÄ nuteista Dandi ir Invernesso apygardos teismų pagal BK § 25.3.3 straipsnį, I. G. priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA, angliÅ¡kais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį pakaitomis vairavo su O.

G., iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) į Å kotijÄ , Aberdyno miestÄ , kur apsistojo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bute. I. G. planavo ir organizavo vagysčių vykdymÄ Å kotijoje, Aberdyno, Dandi ir Invernesso miestuose ir jų apylinkėse, aprÅ«pino O. G., A. Z. ir I. O. reikiamomis priemonėmis vagysčių vykdymui, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. Jam priklausančiu automobiliu SEAT ALHAMBRA, angliÅ¡kais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pakaitomis su O.

G., atvykdavo prie parduotuvių ir jam vadovaujant bei koordinuojant A. Z., I. O. ir O. G. veiksmus, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiu išnaudojo nukentėjusįjį O. G. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iš Aberdyno, Dandi ir Invernesso miestų bei jų apylinkėse esančių parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus.

Dėl to už Å¡ių vagysčių vykdymÄ O. G. nuteistas Aberdyno apygardos teismo pagal BK § 25.3.3 straipsnį. Po to tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mikroautobusais jis pavogtus daiktus iÅ¡siųsdavo iÅ¡ Å kotijos į Lietuvos RespublikÄ , kur realizuodavo nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus Lietuvos Respublikoje ir iÅ¡ to pelnėsi. 1.8. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ I. G. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tačiau ne vėliau nei 2013 m. rugpjūčio mėnesį, į nusikalstamÄ veiklÄ Ä¯traukė asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, kuris ne vėliau nei 2013 m. rugpjūčio 29 d. telefonu susisiekė su A.

T. ir pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, tai yra priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sunkia materialine padėtimi, darbo ir pragyvenimo Å¡altinio neturėjimu, menku iÅ¡silavinimu, pasiÅ«lė A. T. vykti į PrancÅ«zijÄ vykdyti turtinio pobÅ«džio nusikaltimus – vagystes už piniginį atlygį taip jÄ paskatindamas ir nulemdamas jos apsisprendimÄ . A. T. tuo metu neturint kito jai priimtino pasirinkimo, sutikus vykti į PrancÅ«zijÄ , tokiu bÅ«du jÄ užverbavo. 2013 m. rugpjūčio 29 d.

I. G. kartu su A. M., A. G. priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini), kur iš namų pasiėmę O. G. po to kartu su O. G. išvyko į (duomenys neskelbtini), kur iš anksto sutartoje vietoje paėmė asmenį, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, kartu su A. T. bei 2013 m. rugpjūčio 30 d. A. G. priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį I. G. pakaitomis vairavo su O. G., gabeno O. G. ir A.

T. iÅ¡ Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini) į Å kotijÄ , Aberdyn miestÄ , kur kartu su paminėtais asmenimis apsistojo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bute. I. G. planavo ir organizavo vagysčių vykdymÄ Å kotijoje, Aberdyno, Dandi ir Invernesso miestuose ir jų apylinkėse, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, aprÅ«pino atsivežtus asmenis reikiamomis priemonėmis vagysčių vykdymui, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. A. G. priklausančiu automobiliu BMW 530 valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pakaitomis su O.

G., atvykdavo prie parduotuvių bei jam vadovaujant ir koordinuojant asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, A. T. ir O. G. veiksmus tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu tačiau ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiu, išnaudojo A. T. ir nukentėjusįjį O. G. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iš Aberdyno, Dandi ir Invernesso miestų bei jų apylinkėse esančių parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus.

Po to tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mikroautobusais I. G. pavogtus daiktus iÅ¡siųsdavo iÅ¡ Å kotijos į Lietuvos RespublikÄ , kur realizuodavo nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus Lietuvos Respublikoje ir tokiu bÅ«du iÅ¡ to pelnėsi. 1.9. Tęsdami nusikalstamÄ veikÄ I. G. 2013 m. rugsėjo mėnesį tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ A. G. priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pakaitomis su O. G., kartu su anksčiau paminėtais asmenimis iÅ¡vyko iÅ¡ Å kotijos į PrancÅ«zijÄ , Lille miestÄ , kur nusikaltimams vykdyti už A.

G. į banko sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡tus pinigus įgijo automobilį PEUGEOT 406, prancÅ«ziÅ¡kais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). I. G. planavo ir organizavo vagysčių vykdymÄ PrancÅ«zijoje, Lille, Saint Contest, Mondeville, Gonfreville L'orcher ir Lesquin miestuose ir jų apylinkėse, davė nurodymus, kokias prekes ir kokį kiekį grobti, aprÅ«pino reikiamomis vagysčių darymui priemonėmis, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu, jam priklausančiu automobiliu PEUGEOT 406, prancÅ«ziÅ¡kais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pakaitomis su O.

G., atvykdavo prie parduotuvių, bei jam vadovaujant ir koordinuojant asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, A. T. ir O. G. veiksmus tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu, tačiau ne mažiau kaip trijų savaičių laikotarpiu išnaudojo A. T. ir nukentėjusįjį O. G. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti iš Lille, Saint Contest, Mondeville, Gonfreville L'orcher ir Lesquin miestų bei jų apylinkių parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, grobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius, elektronikos prekes ir kitus daiktus, bendrai turinčius didesnę nei 250 MGL vertę.

Po to jis, pasinaudodamas mažosios bendrijos „V“ (duomenys pakeisti) paslaugomis, mikroautobusu, kurį vairavo V. J., pavogtus daiktus iÅ¡siuntė iÅ¡ PrancÅ«zijos į LietuvÄ , kur siuntas jis atsiėmė kartu su A. G..

2. A. G. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad realizavo turtÄ Å¾inodama, kad tas turtas gautas nusikalstamu bÅ«du: laikotarpiu nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. spalio 4 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, A. G. paimdavo I. G. iÅ¡ Jungtinės Karalystės arba Å kotijos bei PrancÅ«zijos atsiųstas siuntas su vogtomis asmens higienos ir kosmetikos priemonėmis, skutimosi peiliukais ir kitomis prekėmis, kurių vertė virÅ¡ija 5 MGL dydžio sumÄ , tikslesni kiekiai ir kiti duomenys ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, žinodama, kad Å¡ios prekės yra gautos nusikalstamu bÅ«du – vogtos iÅ¡ parduotuvių, realizuodavo nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus Lietuvos Respublikoje.

3. L. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su I. G. ir A. G., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tačiau ne vėliau nei 2013 m. rugpjūčio mėn., pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, verbavo asmenį, kurį bÅ«tų galima iÅ¡naudoti nusikalstamos veikoms daryti ir vykdė vagystes, o bÅ«tent: 3.1. L. R. atlikdamas savo vaidmenį organizuotos grupės vykdomuose nusikaltimuose ir žinodamas, kad I. G. siekia užverbuoti, gabenti ir iÅ¡naudoti Lietuvos Respublikos piliečius vykdyti Å kotijoje ir PrancÅ«zijoje nusikalstamas veikas ir iÅ¡ Å¡ių veikų pelnytis, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ dienÄ , tačiau ne vėliau nei 2013 m. rugpjūčio 29 d., telefonu susisiekė su A.

T. ir pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, t. y. priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sunkia materialine padėtimi, darbo ir pragyvenimo Å¡altinio neturėjimu, menku iÅ¡silavinimu, pasiÅ«lė A. T. vykti į PrancÅ«zijÄ vykdyti turtinio pobÅ«džio nusikaltimus – vagystes už piniginį atlygį taip jÄ paskatindamas ir nulemdamas jos apsisprendimÄ . A. T. tuo metu neturint kito jai priimtino pasirinkimo sutikus vykti į PrancÅ«zijÄ , tokiu bÅ«du jÄ užverbavo. 3.2. I. G. 2013 m. rugpjūčio 29 d. kartu su A.

M., A. G. priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), atvyko į (duomenys neskelbtini) kur iÅ¡ namų pasiėmę O. G., po to, kartu su O. G. iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), kur iÅ¡ anksto sutartoje vietoje paėmė L. R. su A. T., bei 2013 m. rugpjūčio 30 d. A. G. priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį I. G. pakaitomis vairavo su O. G., gabeno O. G. ir A. T. iÅ¡ Lietuvos Respublikos, (duomenys neskelbtini) į Å kotijÄ , Aberdeen miestÄ , kur L.

R. kartu su paminėtais asmenimis apsistojo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame bute. I. G. planavo ir organizavo vagysčių vykdymÄ Å kotijoje, Aberdeen, Dundee ir Inverness miestuose ir jų apylinkėse, davė nurodymus kokias prekes ir kokį kiekį grobti, aprÅ«pino L. R., O. G. ir A. T. reikiamomis priemonėmis vagysčių vykdymui, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu. A. G. priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pakaitomis su O. G. atvykdavo prie parduotuvių, bei I.

G. vadovaujant ir koordinuojant L. R., A. T. ir O. G. veiksmus, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu, tačiau nemažiau trijų savaičių laikotarpiu, L. R. kartu su A. T. ir nukentėjusiuoju O. G. vykdė vagystes iš Aberdeen, Dundee ir Inverness miestų bei jų apylinkių, parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, pagrobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus. Po to, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais mikroautobusais I.

G. pavogtus daiktus siuntų pavidalu iÅ¡siųsdavo iÅ¡ Å kotijos į LietuvÄ , kur siuntas atsiimdavo A. G., bei A. G. realizavus nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus Lietuvoje, tokiu bÅ«du I. G. bei A. G. iÅ¡ to pelnėsi. 3.3. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ I. G., 2013 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , A. G. priklausančiu automobiliu BMW 530, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pakaitomis su O. G., kartu su ankščiau paminėtais asmenimis iÅ¡vyko iÅ¡ Å kotijos į PrancÅ«zijÄ , Lille miestÄ , kur nusikaltimams vykdyti, už A.

G. į banko sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡tus pinigus, įgijo automobilį PEUGEOT 406, prancÅ«ziÅ¡kais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). I. G. planavo ir organizavo vagysčių vykdymÄ PrancÅ«zijoje, Lille, Saint Contest, Mondeville, Gonfreville L'orcher ir Lesquin miestuose ir jų apylinkėse, davė nurodymus kokias prekes ir kokį kiekį grobti, aprÅ«pino reikiamomis priemonėmis vagysčių darymui, instruktavo dėl elgesio sulaikymo metu, jam priklausančiu automobiliu PEUGEOT 406, prancÅ«ziÅ¡kais valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kurį vairavo pakaitomis su O.

G., atvykdavo prie parduotuvių, bei jam vadovaujant ir koordinuojant L. R., A. T. ir O. G. veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu, tačiau nemažiau trijų savaičių laikotarpiu, L. R. kartu su A. T. ir nukentėjusiuoju O. G. vykdė vagystes iš Lille, Saint Contest, Mondeville, Gonfreville L'orcher ir Lesquin miestų bei jų apylinkių parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, pagrobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius, elektronikos prekes ir kitus daiktus bendrai turinčius didesnę nei 250 MGL vertę.

Po to, I. G. pasinaudodamas mažosios bendrijos „V“ paslaugomis, mikroautobusu, kurį vairavo V. J., pavogtus daiktus siuntų pavidalu iÅ¡siuntė iÅ¡ PrancÅ«zijos į LietuvÄ , kur siuntas jis atsiėmė kartu su A. G.. Tokiais savo veiksmais L. R., laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. iki 2013 m. spalio 4 d., veikdamas organizuotoje grupėje su I. G. ir A. G., kiekvienam iÅ¡ jų atliekant skirtingÄ užduotį ar vaidmenį, turėdami tikslÄ pasipelnyti, panaudodami apgaulę bei pasinaudodami asmenų pažeidžiamumu, verbavo nusikalstamoms veikoms daryti A.

T. bei vykdė vagystes iÅ¡ parduotuvių Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Å iaurės Airijos Karalystėje ir PrancÅ«zijos Respublikoje. I. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai 4. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl I. G., M. V. ir D. R. iÅ¡teisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, A. G. iÅ¡teisinimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį, neteisingai paskirtų bausmių ir paÅ¡alinimo iÅ¡ kaltinimo aplinkybės, kad nuteistieji veikė organizuotoje grupėje, bei priimti naujÄ nuosprendį:

1) pripažinti nuteistuosius kaltais įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, veikiant organizuotoje grupėje;

2) pripažinti I. G. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 157 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti: - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 7 metams; - pagal BK 157 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 metų; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir I. G. galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 10 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

3) pripažinti D. R. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 157 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti: - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams; - pagal BK 157 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir D. R. galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 8 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

4) pripažinti A. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 157 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti: - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams; - pagal BK 157 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir A. M. galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 8 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

5) pripažinti M. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti: - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 metams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir M. V. galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 6 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

6) pripažinti A. G. kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti: - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir A. G. galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 5 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

7) kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

5. Dėl kaltinimų vykdant nusikalstamas veikas veikiant organizuotoje grupėje prokuroras pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių organizuotos grupės egzistavimÄ . Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nuteistieji nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. spalio 4 d. subÅ«rė ir veikė organizuotoje grupėje, turėdami tikslÄ vykdyti turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas ir daryti labai sunkų nusikaltimÄ - prekybÄ Å¾monėmis.

Pasinaudodami asmenų pažeidžiamumu bei panaudodami apgaulę, nuteistieji verbavo, gabeno ir iÅ¡naudojo Lietuvos Respublikos piliečius nusikalstamų veikų darymui užsienyje, organizavo ir vadovavo vagysčių vykdymui bei realizavo nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus Lietuvoje. Kiekvienas iÅ¡ organizuotos grupės narių atliko tam tikrÄ užduotį ar skirtingÄ vaidmenį, siekdami bendrų organizuotos grupės tikslų. Nuteistieji kartu ieÅ¡kojo bÅ«dų, kaip padaryti turtinio pobÅ«džio nusikaltimus, pasirÅ«pinti transportu, kelionės ir pragyvenimo iÅ¡laidomis, gauti vagystėms daryti reikalingas priemones, realizuoti nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus ir pan.

Nuteistieji bendromis pastangomis įgyvendino Å¡iuos susitarimus, tokiu bÅ«du pelnydamiesi ir dalindamiesi iÅ¡ nusikalstamos veikos gaunamomis lėšomis. Prokuroro nuomone, prieÅ¡ingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistieji pagal savo organizuotumo lygį, bÅ«­dingÄ organizuotai grupei, iÅ¡ankstinį susitarimÄ bei vaidmenų pasiskirstymÄ , ilgalaikius ryÅ¡ius, vieningÄ tyčiÄ , nusikalstamų veikų vykdymÄ siekiant vieningo tikslo, suvokė priklausÄ organizuotai grupei. Prokuroro vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti visi organizuotos grupės požymiai, todėl nuteistųjų nusikalstamos veikos turi bÅ«ti kvalifikuotos, kaip padarytos veikiant organizuotoje grupėje.

6. Dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį prokuroras pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad nors byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamieji organizavo vagystes ir kontroliavo jiems vagiančius asmenis bei realizavo pavogtus daiktus, tačiau jų tikslas buvo ne pačios vagystės, kaip atskiros nusikalstamos veikos, ne pavogtų daiktų realizavimas, bet kitų asmenų išnaudojimas vagystėms daryti, siekiant iš to pasipelnyti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tokiais atvejais papildoma kvalifikacija pagal kitus nusikalstamų veikų straipsnius nėra reikalinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018).

Todėl pirmosios instancijos teismas kaltinamųjų padarytų veikų atskirai pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nekvalifikavo. 6.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su tokia teismo argumentacija. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė analogijÄ ir rėmėsi paminėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad toje baudžiamojoje byloje asmenys buvo nuteisti už iÅ¡naudojimÄ nusikalstamoms veikoms vykdyti, tačiau jiems nebuvo inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje.

Todėl Å¡ia nutartimi remtis negalima. Prokuroras pažymi, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamo sumanymo esmė buvo kitų asmenų iÅ¡naudojimas siekiant iÅ¡ to pasipelnyti, o vagystės tik patvirtina prekybos žmonėmis nusikaltimu keliamų tikslų įgyvendinimÄ veikiant organizuotoje grupėje. Todėl nuteistųjų veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip sutaptis pagal BK 147 straipsnį ar 157 straipsnį ir BK 178 straipsnio 3 dalį.

7. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog skundžiamu nuosprendžiu A. G. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 157 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį buvo išteisinta, nes nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Prokuroro nuomone, šios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, jog A. G. puikiai žinojo, kokia veikla užsiima jos sutuoktinis su bendrininkais užsienyje, ir finansiškai jam padėjo pervesdama pinigus bei realizavo vogtas prekes.

Už A. G. pervestus pinigus I. G. pirko naujÄ automobilį, kuris buvo reikalingas vykdant nusikalstamas veikas, kadangi senasis automobilis jau buvo žinomas policijos pareigÅ«nams. Be to, pinigai buvo siunčiami ir siuntinių su vogtomis prekėmis siuntimui į LietuvÄ bei pragyvenimui užsienyje. Å i finansinė A. G. parama iÅ¡ esmės palengvino nusikaltimų darymÄ . Be Å¡ios paramos, organizuotos grupės nariai nebÅ«tų galėję toliau vykdyti iÅ¡ anksto suplanuotų nusikalstamų veikų. Tokiu bÅ«du A.

G. prisidėjo prie organizuotos grupės vykdomų nusikaltimų. Prokuroro vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. G., veikdama organizuotoje grupėje ir atlikdama jai skirtus vaidmenis teikti finansinę paramÄ bei realizuoti vogtas prekes, žinodama bei suprasdama organizuotos grupės vykdomus nusikaltimus, įvykdė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje.

8. Prokuroras taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nuteistiesiems I. G., D. R., A. M., M. V. paskyrė neteisingas bei aiÅ¡kiai per Å¡velnias bausmes. Prokuroro nuomone, skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad nuteistieji dirba, darbo vietoje charakterizuojami teigiamai, vienas iÅ¡ jų augina vaikÄ , nėra iÅ¡imtinės ir nesudaro pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nuteistiesiems paskirti Å¡velnesnes negu įstatymo numatyta bausmes.

Prokuroras pažymi, kad I. G., D. R., A. M., M. V., A. G. neprisipažino ir nesigailėjo padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuteistieji iÅ¡ esmės apsunkino bylos tyrimÄ bei nagrinėjimÄ teisme, nes duodami parodymus klaidino teismÄ , stengdamiesi iÅ¡vengti baudžiamojo persekiojimo. Be to, inkriminuotus nusikaltimus jie padarė siekdami pasipelnyti ir veikdami organizuotoje grupėje. Teismas nenustatė nei vienos nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Prokuroras pažymi, kad po nusikaltimo padarymo nuteistieji buvo bausti administracine tvarka. 8.1.

Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems Å¡velnesnes bausmes nei numatyta įstatyme, taip pat nepagrįstai atsižvelgė į ilgai užsitęsusį bylos procesÄ . Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nusikalstamos veikos, inkriminuotos organizuotos grupės nariams, buvo įvykdytos nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. spalio 4 d. Baudžiamoji byla buvo labai didelės apimties, tyrimas buvo susijęs su tarptautiniu elementu, kas iÅ¡ esmės prailgino bylos tyrimo terminus. Be to, byla teisme buvo nagrinėta ilgiau nei vienerius metus dėl objektyvių priežasčių.

Prokuroras mano, kad procesas nei ikiteisminio tyrimo stadijoje, nei teisme vilkinamas nebuvo. Todėl laikyti Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡imtine nėra pagrindo.

9. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. G. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl jos nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį bei priimti naujÄ nuosprendį: A. G. dėl kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas jÄ pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl priėmė iÅ¡ esmės neteisėtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. 9.1.

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad A. G. veika atitinka BK 189 straipsnio 1 dalies požymius. Teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ grindė elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu padarytais įraÅ¡ais, taip pat tuo, kad niekas iÅ¡ nukentėjusiųjų ar liudytojų neparodė, jog I. G. užsienyje bÅ«tų pirkęs ar ieÅ¡kojęs kokių nors prekių. Apeliantės vertinimu, Å¡ių duomenų nepakanka spręsti, kad A.

G. realizavo turtÄ Å¾inodama, jog jis gautas nusikalstamu bÅ«du. Apeliantė pažymi, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę realizuojant nusikalstamu bÅ«du įgytÄ turtÄ . 9.2. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu ji parodė, jog dėl tuo metu buvusios sunkios Å¡eimos finansinės padėties sutuoktinis I. G. ne kartÄ vykdavo uždarbiauti į užsienį. Pastarojo darbas užsienyje ir jo siunčiami siuntiniai apeliantei nekėlė jokių įtarimų bei nesudarė pagrindo manyti, kad sutuoktinis gali užsiimti kokia nors nusikalstama veikla.

Å ias aplinkybes patvirtino ir pats I. G., kuris apklausiamas teisme parodė, kad žmonai nepasakojo apie savo veiklÄ , sakydavo, jog iÅ¡važiuoja dirbti, įsigyti automobilį ir pan. A. G. niekada neneigė, kad kartais paimdavo sutuoktinio I. G. parsiųstus krepÅ¡ius su prekėmis ir kad vežė juos į (duomenys neskelbtini) parduoti. Tačiau tai nepatvirtina, kad apeliantė žinojo, jog parsiųstos prekės yra įgytos nusikalstamu bÅ«du. Be to, liudytojai O. L. ir G. Ž. parodė, kad jiems perduotos prekės (peiliukai) buvo originaliose pakuotėse, tvarkingai sudėti, todėl jokių įtarimų, jog minėtos prekės gali bÅ«ti įgytos neteisėtu bÅ«du, nesukėlė. 9.3.

Apeliantės nuomone, nenustačius jos veiksmuose vieno iš BK 189 straipsnio 1 dalies sudėties būtinųjų požymių - kaltės - kuri pasireiškia tiesiogine tyčia, A. G. negali būti nuteista dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi ir realizavimo.

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. R. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ 1 metų laisvės atėmimo bausmę į bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu.

11. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. G. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, iÅ¡teisinti jį pagal BK 157 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Nurodo, kad nesutinka dėl jo nuteisimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį. Apeliantas mano, jog skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje yra nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. 11.1.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai vadovavosi nepatikimais ir prieštaringais nukentėjusiosios nepilnametės D. V. parodymais. Nukentėjusioji apklausta pirmosios instancijos teisme paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad jie nėra teisingi. D. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad I. G. iš jos jokių dokumentų nepaėmė, dokumentus nukentėjusioji turėjo su savimi. Pastarasis taip pat neklausė, kiek D.

V. metų. Apelianto nuomone, D. V. teisme duoti parodymai patvirtina, kad I. G. nežinojo, kiek nukentėjusiajai yra metų ir kad nuteistasis neturėjo jos asmens dokumentų. 11.2. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė jokiais bylos duomenimis nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog I. G. buvo paėmęs nukentėjusiosios nepilnametės D. V. pasÄ ir žinojo jos amžių, kadangi vykstant automobiliu į DidžiÄ jÄ BritanijÄ reikia pirkti kelto bilietus, o kelionės iÅ¡laidas apmokėjo bÅ«tent I.

G.. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kelto bilietus pirko ne jis, o D. R.. Be to, perkant kelto bilietus reikalinga nurodyti tik automobilio valstybinius numerius bei vairuotojo vardÄ ir pavardę - jokie keleivių duomenys ir asmens dokumentai nepateikiami. 11.3. Apelianto vertinimu, be prieÅ¡taringų ir nepatikimų nukentėjusiosios D. V. parodymų bei teismo prielaidų dėl kelto bilietų pirkimo tvarkos, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių I. G. kaltę padarius BK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Dėl nurodytų priežasčių I. G. pagal BK 157 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas.

12. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. V. gynėjas advokatas Aidas Mažeika praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir M. V. veiksmus perkvalifikuoti iÅ¡ BK 147 straipsnio 2 dalies į BK 147 straipsnio 1 dalį bei vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis atidėti M. V. paskirtos bausmės vykdymÄ .

13. Gynėjas pažymi, kad M. V. buvo nuteistas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, nes įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė dviem nukentėjusiosioms, t. y. M. K. (U.) ir M. A.. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad, nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. V. parodė, jog nedalyvavo organizuojant vagystes, nežinojo apie M. U. padėtį, tačiau jo parodymai nėra vienodi ir nuoseklÅ«s. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu duotais M. V. parodymais, padarė iÅ¡vadÄ , kad pastarasis iki kelionės jau žinojo ir buvo susitaręs su I.

G., jog Å¡is savanaudiÅ¡kais tikslais palenks socialiai pažeidžiamų asmenų valiÄ vagystėms užsienio valstybėje daryti ir juos atgabens iÅ¡naudojimo tikslu į Å kotijÄ . Pasitikęs juos Aberdyne, M. V. aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, todėl abiejų veiksmai vertintini kaip nusikalstami. Advokato nuomone, su tokia teismo iÅ¡vada sutikti negalima, nes ji neatitinka M. V. parodymų bei prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. 13.1. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad M.

V. niekada nėra parodęs, jog su I. G. tarėsi verbuoti socialiai pažeidžiamus asmenis vagystėms užsienio valstybėje daryti. I. G. taip pat neparodė, kad tarp jų su M. V. buvo toks susitarimas. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. K. (U.) užverbavo ir į Å kotijÄ , kur tuo metu gyveno M. V., atgabeno I. G.. Todėl visiÅ¡kai logiÅ¡kas yra M. V. teiginys, kad jis nežinojo apie M. K. (U.) pažeidžiamumÄ . Advokatas pažymi, kad teismo posėdžio metu pati nukentėjusioji parodė, jog M.

V. pamatė, kai pirmÄ kartÄ atvažiavo į Å kotijÄ . Pastarasis apie jos Å¡eimos padėtį nežinojo ir nukentėjusioji jam tikrai apie tai nieko nepasakojo. 13.2. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad nepaisant to, kiek kaltinamiesiems buvo žinoma apie nukentėjusiųjų socialinę padėtį ir pažeidžiamumÄ , antros iÅ¡vykos metu I. G. ir M. V. tęsė pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pastarieji veikė pagal tÄ pačiÄ schemÄ , parinkdami žmones, važiuojančius į užsienį jiems vogti.

Nuteistieji suprato, kad su jais važiuojantys asmenys nėra pasiturintys, turintys darbÄ ar kitokį pragyvenimo Å¡altinį, ir naudojosi jais savanaudiÅ¡kais tikslais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. V. neneigė pasiÅ«lęs M. A. vykti į užsienį, tačiau teigė nežinojęs apie jos socialinį pažeidžiamumÄ . Be to, M. V. nurodė, kad ji dirbo automobilių plovykloje, t. y. turėjo darbÄ . Tokie nuteistojo parodymai buvo paneigti nukentėjusiosios parodymais, kad ji ieÅ¡kojo darbo ir buvo net įdėjusi skelbimÄ Ä¯ laikraÅ¡tį.

Nukentėjusiosios M. A. socialinę brandÄ ir iÅ¡sivystymÄ Ä¯rodo psichologo iÅ¡vada, apie tai parodė teisiamajame posėdyje apklausta jos motina K. B.. Nuosprendžio dalis dėl M. A. verbavimo argumentuota, pagrįsta pačios nukentėjusiosios, jos motinos parodymais bei psichologo iÅ¡vada, todėl apeliantas su ja visiÅ¡kai sutinka. 13.3. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad antrosios iÅ¡vykos į Å kotijÄ epizode, be nukentėjusiosios M. A., M. V. inkriminuojamas ir M. K. (U.) gabenimas iÅ¡naudojimui. Tačiau prieÅ¡ingai nei M.

A. atveju, M. V. žinojimas apie M. K. (U.) pažeidžiamumÄ , kaip ir pirmame epizode, visiÅ¡kai neargumentuotas. Advokato nuomone, baudžiamojoje byloje nėra įrodyta M. V. inkriminuoto nusikaltimo subjektyvioji pusė dėl M. K. (U.) gabenimo iÅ¡naudojimui nusikalstamoms veikoms daryti, t. y. kad M. V. žinojo apie pastarosios nukentėjusiosios pažeidžiamumÄ . Gynėjo vertinimu, skundžiamas nuosprendis turi bÅ«ti pakeistas, paÅ¡alinant Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ M. V. pateikto kaltinimo ir perkvalifikuojant jo veiksmus iÅ¡ BK 147 straipsnio 2 dalies į BK 147 straipsnio 1 dalį. 13.4.

Advokatas mano, kad dar vienu M. V. veiksmų perkvalifikavimo motyvu galėtų būti tai, jog jis neturėjo aukštesnio statuso nei kiti nuteistieji, nebuvo išnaudotojas, o pats su nukentėjusiaisiais dalyvaudavo parduotuvių vagystėse. Tai patvirtina tiek paties nuteistojo parodymai, tiek Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos EUROPOL informacija, kad M. V. žinomas už vagystes iš parduotuvių, padarytas 2012 m. gegužės 30 d. ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. (t. 5, b. 1. 5, 7), t. y. būtent kaltinime nurodytu laikotarpiu.

14. Gynėjas sutinka su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu M. V. ir jam paskirtos bausmės dydžiu. Tačiau perkvalifikavus M. V. veiksmus iÅ¡ BK 147 straipsnio 2 dalies į BK 147 straipsnio 1 dalį, t. y. iÅ¡ labai sunkaus nusikaltimo į sunkų nusikaltimÄ , atsirastų galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ . Pirmosios instancijos teismas teigiamai įvertino pozityvius pokyčius M. V. gyvenime, jo asmenybę. Advokato vertinimu, tai duoda pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog M. V. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo:

1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, A. M. iÅ¡teisinti dėl nusikalstamų veikų, padarytų Å kotijoje, o jo nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ Norvegijoje, perkvalifikuoti iÅ¡ BK 157 straipsnio į BK 147 straipsnį bei vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis paskirti A. M. bausmę be realaus laisvės atėmimo;

2) atlikti įrodymų tyrimÄ ir iÅ¡reikalauti taisykles, kaip vyksta bilietų rezervavimai keltui iÅ¡ Talino į Å vedijÄ ir asmenų patikra kertant Å vedijos/ Norvegijos sienÄ , bei apklausti teismo posėdyje nukentėjusiuosius Ž. K. ir O. G.. 15.1. Nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra iÅ¡ dalies neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų taisyklių. Pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų yra pagrįstos neiÅ¡samiais ir netinkamai iÅ¡tirtais bei įvertintais įrodymais.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodymais pripažino neteisėtais bÅ«dais gautus duomenis, taip pat netiksliai nustatė nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes. 15.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra didžiÄ ja dalimi neteisingi. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis davė atitinkamus parodymus, nes norėjo kuo greičiau bÅ«ti iÅ¡leistas iÅ¡ apklausos, taip pat bijojo, kad jam bus paskirtas suėmimas ir jis neteks darbo.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokole užfiksuoti A. M. parodymai iÅ¡ esmės pažodžiui, tik su nedideliais redakcinio pobÅ«džio pakeitimais ar sutrumpinimais sutampa su jo anksčiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotais parodymais. Apelianto nuomone, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jo faktiÅ¡kai ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai nebuvo užfiksuoti, o buvo tik perraÅ¡yti jo ankstesni parodymai. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos BPK 48 straipsnio 2 dalies, 179 straipsnio, 188 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančias asmenų apklausos protokolo suraÅ¡ymo tvarkÄ .

16. Apeliantas pažymi, kad yra nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio mėn. antroje pusėje pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su I. G. automobiliu iÅ¡gabeno nukentėjusiuosius Ž. K. ir nepilnametę D. V. iÅ¡ Lietuvos Respublikos į Å kotijÄ . Skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, jog A. M. iki kelionės į Å kotijÄ jau žinojo ir buvo susitaręs su I. G., kad Å¡is savanaudiÅ¡kais tikslais palenks socialiai pažeidžiamų asmenų valiÄ vagystėms užsienio valstybėje daryti ir juos atgabens iÅ¡naudojimo tikslu į Å kotijÄ .

Pirmosios instancijos teismo nuomone, A. M. aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, todėl jo veiksmus įvertino kaip nusikalstamus. Su tokiomis teismo iÅ¡vadomis apeliantas nesutinka, nes jos yra nepagrįstos ir neteisingos. 16.1. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad aptariamu metu ketino vykti į Å kotijÄ ieÅ¡kotis darbo, todėl I. G. pasiÅ«lė jam papildomai užsidirbti ir į Å¡iÄ Å¡alį nuvežti D. V. bei jos brolį Ž. K.. A. M. su I. G. dėl nusikalstamos veikos darymo nesitarė, prieÅ¡ kelionę nukentėjusiųjų nepažinojo, apie juos informacijos nerinko, todėl veždamas pastaruosius į Å kotijÄ nežinojo, kad D.

V. yra nepilnametė, taip pat nesiekė pasinaudoti jų pažeidžiamu ir juos iÅ¡naudoti. Be to, apeliantas nežinojo, kad nuteistieji I. G., M. V. ir D. R. dar nuo 2012 m. vasario mėn. užsienyje darė nusikaltimus. Atvežęs nukentėjusiuosius į Å kotijÄ , A. M. gyveno Aberdyno mieste kartu su I. G., D. R. bei dar trimis merginomis. Apeliantas pastebėjo, kad minėti asmenys daro vagystes. I. G. paprašė apelianto automobiliu pavežti dalį žmonių iki parduotuvių, kur jie vykdydavo vagystes.

Apeliantas pats nevogdavo, vogtų daiktų į LietuvÄ neparvežė. A. M. vagystės nepatiko, todėl jis po kelių dienų taip ir nesusiradęs darbo grįžo į LietuvÄ . 16.2. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji L. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog po to, kai į Å kotijÄ atvažiavo A. M., pravarde P., jo automobilio judėjimÄ reguliuodavo D. R.. A. M. buvo reiklus dėl pavogtų prekių, tačiau jos nemušė, tik naudojo užslėptus grasinimus. 2013 m. lapkričio 19 d. L. G. iÅ¡ pateiktų jai fotonuotraukų atpažino A.

M. kaip asmenį pravarde P.. Apelianto nuomone, tiek Å¡is, tiek kiti parodymai atpažinti pagal pateiktas nuotraukas, atlikti su kitais proceso dalyviais, vyko pažeidžiant BPK 191, 192 straipsnių reikalavimus. Apeliantas pažymi, kad L. G. atpažinti buvo pateikta dar 2004 m. daryta jo nuotrauka, kurioje nesimato nukentėjusiosios nurodytų A. M. iÅ¡vaizdos požymių. Be to, atpažinimas nepagrįstai vyko parodant ne patį apeliantÄ , o tik jo nuotraukÄ . Apeliantas tuo metu niekur nesislapstė, o byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajai L.

G. reikėjo užtikrinti asmens saugumÄ . L. G., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad asmuo pravarde P. yra I. G. brolis ar pusbrolis, tačiau jokių kitų parodymų apie A. M. ir jo vaidmenį nedavė. Pirmosios instancijos teisme L. G. parodė, kad neatsimena nei A. M., nei kas buvo asmuo pravarde P.. Apelianto nuomone, apibendrinant L. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, galima konstatuoti, kad jie yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys kitiems bylos duomenims, jų negalima patikrinti jokiais kitais baudžiamojo proceso veiksmais.

Todėl Å¡ios nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi, jais negalima remtis grindžiant apkaltinamÄ jį nuosprendį. 16.3. Nukentėjusioji D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie tai, jog ji buvo nepilnametė, žinojo tik jos bÅ«simas vyras D. R. ir I. G.. A. M. juos su broliu tik nuvežė į Å kotijÄ , jis visada likdavo automobilyje, o po vagysčių pasiimdavo vogtus rÅ«bus. Ikiteisminio tyrimo metu D. V. iÅ¡ fotonuotraukos atpažino A. M. ir parodė, kad jis yra I. G. pusbrolis, kuris buvo bute, kai ji pirmÄ kartÄ atvažiavo į Å kotijÄ .

Apelianto nuomone, Å¡ie D. V. parodymai neatitinka jos pačios ankstesnės apklausos metu duotų parodymų, kuomet ji paaiÅ¡kino, kad į Å kotijÄ jÄ ir Ž. K. vežė bÅ«tent A. M.. Pirmosios instancijos teisme D. V. parodė, kad A. M. jokių pinigų neskirstė, o tik vairavo automobilį, kai jie važiavo į Å kotijÄ . Teismui D. V. paaiÅ¡kino, jog apeliantas jos neiÅ¡naudojo, negrasino ir nežinojo, kad ji su draugėmis yra nepilnametės ir kad į Å kotijÄ jos vežamos iÅ¡naudoti bei daryti nusikaltimų.

Be to, D. V. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai nėra teisingi. 16.4. Nukentėjusysis Ž. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu skirtingai parodė važiavimo vogti į Å kotijÄ aplinkybes. 2013 m. lapkričio 13 d parodymo atpažinti iÅ¡ nuotraukų metu Ž. K. atpažino A. M., kaip asmenį pravarde P., ir patvirtino savo parodymus, kad su apeliantu susitiko tik 2013 m. sausio mėnesį Å kotijoje. 2015 m. liepos 2 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu Ž. K. parodė, kad į Å kotija važiuoti vogti jam pasiÅ«lė sesuo D.

V., iÅ¡ kurios vėliau sužinojo, jog juos į Å kotijÄ nuveÅ¡ asmuo pravarde P.. Ž. K. savo noru sutiko važiuoti vogti į užsienį, tačiau tais atvejais, kai jis vogti nenorėdavo, A. M. grasino jam susidorojimu. Apeliantas pažymi, kad pastarieji nukentėjusiojo parodymai skiriasi nuo jo ankstesnių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui. 16.5. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nepavyko nustatyti nukentėjusiojo Ž. K. buvimo vietos, todėl BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai.

Apeliantas pažymi, kad kiekvienas įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę, laikantis rungimosi principo reikalavimų, pats apklausti liudytojus ir nukentėjusiuosius arba praÅ¡yti, kad tokie asmenys bÅ«tų apklausti (BPK 44 straipsnio 5, 7, 8 dalys). Apeliantas mano, kad Å¡ioje byloje buvo pažeista BPK garantuojama jo teisė tiesiogiai užduoti klausimus Ž. K., kai jis buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Apie Å¡iÄ apklausÄ A. M. tinkamai praneÅ¡ta nebuvo. 16.6. Apelianto nuomone, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti, parodymais, teismas turi patikrinti ir tinkamai įvertinti tokio asmens parodymų patikimumÄ .

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad Ž. K. kiekvienos apklausos ar atpažinimo metu duodavo skirtingus parodymus, todėl jo parodymai yra nenuoseklÅ«s ir nepatikimi. Be to, nukentėjusiojo parodymų nepatvirtina kiti baudžiamosios bylos duomenys. Apelianto vertinimu, dėl Å¡ių priežasčių pirmosios instancijos teismas Ž. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nepagrįstai pripažino patikimais įrodymais ir jais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį. 16.7. Apeliantas mano, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų A.

M. Å kotijoje tariamai padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje ir 157 straipsnio 2 dalyje.

17. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, jog I. G., M. V. ir D. R. bendromis kryptingomis pastangomis ieÅ¡kojo sunkiomis materialinėmis sÄ lygomis gyvenančių asmenų bei verbavo juos kelionei į užsienio valstybes vogti. Radę tokius asmenis, iÅ¡ jų ir tris nepilnametes, kaltinamieji juos iÅ¡gabeno iÅ¡ Lietuvos į DidžiÄ jÄ BritanijÄ ir PrancÅ«zijÄ , o D. R. ir A. M. - O. G. ir dvi nepilnametes merginas į NorvegijÄ . Todėl visų nuteistųjų tyčia buvo nukreipta į nukentėjusiųjų iÅ¡naudojimÄ vagystėms daryti ir pelnymÄ si iÅ¡ jų nusikalstamos veiklos.

Su tokiomis teismo iÅ¡vadomis apeliantas taipogi nesutinka. 17.1. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2013 m. pavasarį ruošėsi važiuoti į NorvegijÄ užsidirbti. Važiuodamas iÅ¡ Lietuvos A. M. ketino vežtis alkoholio, kad Norvegijoje galėtų jį parduoti vietiniams lietuviams. Kad galėtų vežti didesnį kiekį alkoholio, jam reikėjo pasikviesti su savimi vykti daugiau žmonių. Todėl į NorvegijÄ jis vyko su D. R., O. G. ir dviem merginomis. Apeliantas prieÅ¡ kelionę nukentėjusiųjų nepažinojo, jų neverbavo, jų gabenimo neorganizavo ir už tai atlygio negavo.

A. M. jokių vagysčių neplanavo ir atvykus į NorvegijÄ vogti nėjo, o tik nuveždavo kitus asmenis iki parduotuvių. Apeliantas iÅ¡ nusikalstamų veikų jokios naudos neturėjo ir vogtų prekių neėmė. Todėl A. M. veiksmus galima vertinti tik kaip fizinį gabenimÄ asmenų, kurie sutiko savo noru važiuoti daryti nusikaltimus. 17.2. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusysis O. G. Å¡ioje byloje anksčiau buvo įtariamas dėl vagysčių iÅ¡ PrancÅ«zijoje esančių prekybos centrų.

Apklausiamas įtariamuoju O. G. parodė, kad 2013 m. gegužės 2 d. jis buvo deportuotas iÅ¡ Norvegijos, nes ten buvo pagautas vagiant. Tada į užsienį jis vogti važiavo pirmÄ kartÄ kartu su A. M. ir dviem nepilnametėmis merginomis iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu O. G. parodė, kad prieÅ¡ visus minėtus įvykius buvo iÅ¡vykęs į NorvegijÄ kartu su A. M., D. R. bei S. L. ir dar viena mergina, kurios buvo nepilnametės. Vogti jį siuntė A. M., o merginas - A.

M. kartu su D. R.. O. G. vogė, nes bijojo I. G. smurto. Apelianto nuomone, O. G. parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir teisėjui iÅ¡ esmės skiriasi, todėl patikimais bÅ«ti negali. O. G., teisme patikslindamas parodymus dėl asmenų, kurie vyko vogti į NorvegijÄ , neparodė, jog A. M. žinojo, kad merginos buvo nepilnametės, taip pat, kas jas surado ir pasiÅ«lė važiuoti vogti į NorvegijÄ . 17.3. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nepavyko nustatyti nukentėjusiojo O.

G. buvimo vietos, todėl BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai, kai O. G. jau buvo apklausiamas nukentėjusiuoju. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepagarsino ir nesivadovavo O. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, apklausiant jį įtariamuoju. Tokiu būdu teismas neanalizavo ir nesugretino visų O. G. parodymų, todėl padarė neteisingas išvadas. Apeliantas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog O.

G. anksčiau jau ne kartÄ su D. R. užsienyje darė nusikaltimus, todėl puikiai žinojo, kokiu tikslu vyksta į NorvegijÄ . Be to, vykstant į NorvegijÄ apeliantas automobilį vairavo pasikeisdamas su O. G., todėl pastarasis, jei bÅ«tų iÅ¡naudojamas ar pažeidžiamas, turėjo visas galimybes nuvažiuoti iki norimos vietos. 17.4. Apeliantas nurodo, kad nežinojo, jog kartu į NorvegijÄ važiavusios merginos yra nepilnametės, jos apeliantui savo asmens duomenų nesiuntė, o nuteistasis neklausė jų amžiaus.

Nors nuteistasis D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad suprato, jog A. M. su I. G. žinojo, kad nukentėjusioji S. L. ir jos draugė yra nepilnametės, nes gimimo data buvo įraÅ¡oma į kelto bilietÄ , tačiau Å¡ie parodymai yra neteisingi. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kelto biliete raÅ¡omi tik automobilio ir vairuotojo duomenys bei keleivių skaičius, keleivių gimimo datos kelto biliete neraÅ¡omos. 17.5. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisiamajame posėdyje buvo perskaityti ir nukentėjusiosios S. L. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai.

Nukentėjusioji parodė, kad važiuoti vogti jai pasiÅ«lė D. R.. A. M. ir D. R. buvo žinoma, kad jos yra nepilnametės, nes Norvegijoje pastarieji joms liepė neÅ¡iotis pasÄ ir kortelę. Tačiau savo asmens dokumentų jai neteko rodyti nei A. M., nei kitiems nuteistiesiems. Apeliantas pažymi, kad bÅ«nant Norvegijoje nukentėjusiosioms buvo pasakyta turėti su savimi asmens dokumentus ne todėl, jog jos yra nepilnametės, o tam, kad jas sulaikius bÅ«tų galima iÅ¡kart nustatyti jų asmenybes. 17.6. Nukentėjusioji V.

V. (J.) parodė, kad važiuoti vogti į NorvegijÄ jai pasiÅ«lė S. L.. Kartu važiavę vaikinai žinojo, kad jos yra nepilnametės, nes S. L. kažkuriam iÅ¡ jų telefonu nusiuntė asmens duomenis ir jie iÅ¡ anksto nupirko bilietus į keltÄ . Be to, V. V. (J.) parodė, kad prieÅ¡ patenkant į keltÄ ji ir S. L. vairuotojui padavė asmens tapatybės korteles, jog Å¡is pateiktų patikrinimui bilietus kartu su jų dokumentais. Po patikrinimo dokumentai buvo grÄ Å¾inti. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad Norvegijoje nusikaltimų darymui vadovavo daugiausia D.

R., o A. M. vairuodavo automobilį, tačiau realiai vogti neidavo. Apelianto nuomone, Å¡ie V. V. (J.) parodymai netikslÅ«s ir neteisingi. Bilietų rezervavimo plaukiant keltu tvarka yra ne tokia, kokia nurodė nukentėjusioji, kadangi keleivių gimimo datos kelto biliete neraÅ¡omos. Be to, nukentėjusioji, manydama, jog A. M. žinojo apie jų amžių, rėmėsi tik S. L. perpasakotomis aplinkybėmis apie asmens duomenų nusiuntimÄ kažkuriam iÅ¡ nuteistųjų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji V.

V. (J.) parodė, jog kertant Å vedijos ar Norvegijos sienÄ , jie padavė savo asmens dokumentus A. M., kuris perdavė juos pasų kontrolei. Apeliantas pažymi, kad po patikrinimo jis iÅ¡ karto grÄ Å¾ino pasus nukentėjusiosioms, todėl neturėjo galimybės jų apžiÅ«rėti.

18. Apibendrindamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, apeliantas nurodo, jog nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad jis verbavo daugiau kaip du socialiai pažeidžiamus asmenis, iÅ¡ jų tris nepilnamečius, vagystėms daryti bei tuo tikslu gabeno juos į užsienio valstybes, taip pat organizavo vagystes iÅ¡ parduotuvių ir kontroliavo iÅ¡sivežtus asmenis iÅ¡naudojimo tikslais. Apeliantas pažymi, kad byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kad jis iÅ¡ anksto kontaktavo su nukentėjusiaisiais, rinko apie juos informacijÄ ir žinodamas apie jų pažeidžiamumÄ bei nepilnametystę verbavo vykti į užsienį daryti nusikalstamų veikų.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo veiksmais nei vienam nukentėjusiajam nebuvo apsunkinta galimybė priimti sprendimÄ dėl pasiÅ«lymo važiuoti vogti į užsienį. Apeliantas nei vieno iÅ¡ nukentėjusiųjų asmeniÅ¡kai neiÅ¡naudojo, nekontroliavo ir veždamas juos į užsienį nežinojo, kad jie bus iÅ¡naudojami daryti nusikalstamas veikas. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, kad jis nepagrįstai buvo nuteistas dėl nusikalstamų veikų, padarytų Å kotijoje. A. M. galėtų bÅ«ti nuteistas nebent dėl jo veiksmų Norvegijoje nukentėjusiojo O.

G. atžvilgiu.

19. Apeliantas pritaria skundžiamo nuosprendžio daliai ir motyvams dėl ilgos proceso trukmės. Nuo byloje aptariamų įvykių praėjo jau 6 metai, per tÄ laikÄ A. M. sukÅ«rė Å¡eimÄ , turi mažametį vaikÄ , dirba, charakterizuojamas teigiamai. Todėl apeliantas pritaria ir teismo pozicijai, kad Å¡iuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

20. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios L. G. atstovas advokatas Dalius Povilius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių ir paskirti I. G., M. V., D. R. ir A. M. griežtesnes, bausmių vidurkį viršijančias laisvės atėmimo bausmes, o A. G. griežtesnę bausmės rūšį nei bauda. 20.1. Atstovas mano, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos išimtinės ar ypatingos aplinkybės, leidžiančios taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistiesiems paskirti švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijose.

Advokato vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog nuteistieji yra dirbantys, charakterizuojami gerai, rÅ«pinasi savo Å¡eimos nariais ir nepadarė naujų nusikalstamų veiku, yra įprastos ir niekuo neiÅ¡siskiriančios. 20.2. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad I. G. kritiÅ¡kai vertina savo padarytas nusikalstamas veikas. Atstovas pažymi, kad I. G. niekada neprisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, su ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais nebendradarbiavo, bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu iÅ¡sakė neaiÅ¡kiÄ pozicijÄ dėl savo kaltės, teigė, jog nukentėjusiesiems jokios žalos nepadarė.

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo argumentas, jog I. G. kritiÅ¡kai vertina savo padarytas nusikalstamas veikas, negali bÅ«ti priežastimi taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. 20.3. Advokatas taip pat atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog D. R. vienas augina sÅ«nų, kuriuo, be tėvo, nėra kam rÅ«pintis, nepagrįsta byloje esančiais duomenimis. Å i aplinkybė teismo yra nustatyta remiantis vien deklaratyviais D. R. teiginiais. Atstovas pažymi, kad nagrinėjant bylÄ buvo gauti duomenys, jog D.

R. sÅ«nus turi ir kitų giminių, taip pat ir močiutę iÅ¡ motinos pusės, pas kuriÄ yra gyvenęs. Be to, advokato nuomone, faktas, jog nusikaltimus padarė asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, nėra neįprastas, sukuriantis ypatingÄ situacijÄ , leidžiančiÄ skirti mažesnę bausmę nei numatyta sankcijoje. 20.4. Atstovas mano, kad teismas, spręsdamas dėl Å¡velnesnės nei įstatymo numatyta bausmės skyrimo, neturėtų kreipti pagrindinį dėmesį į kaltinamųjų asmenybes, Å¡eimyninę padėtį, kaltinamųjų elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, o turi skirti vienodÄ teisinę reikÅ¡mę ir kitoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms.

Advokatas pažymi, kad Å¡iuo atveju nuteistieji padarė sunkius ir laibai sunkius nusikaltimus, kurie dėl savanaudiÅ¡kų paskatų buvo daromi ilgÄ laikÄ . Nuteistiesiems darant nusikalstamas veikas buvo iÅ¡naudojama daug pažeidžiamų asmenų, tarp jų ir nepilnamečių. Nuteistieji neprisipažino padarę nusikalstamas veikas, dėl jų nesigailėjo ir neigė savo veiksmais sukėlę žalÄ . Be to, buvo nustatyta nuteistųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei nesant pagrindo paskyrė nuteistiesiems I.

G., M. V., D. R. ir A. M. per švelnias bausmes. 20.5. Atstovas taip pat nurodo, kad nuteistiesiems skirtinos bausmės neturėtų būti švelninamos atsižvelgiant į baudžiamojo proceso trukmę. Advokatas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas mažinti bausmes kaltinamiesiems yra ne tik ilga proceso trukmė, bet kai yra nustatyti ir nepateisinami procesiniai delsimai. Atstovo nuomone, šioje byloje tokių delsimų nenustatyta. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko nepagrįstai ilgai.

Pakankamai ilgÄ ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukmę nulėmė objektyvios priežastys, t. y. padarytų nuskalstamų veikų kiekis, mastas, į nusikalstamas veikas įtrauktų asmenų kiekis, nusikalstamų veikų tarptautinis pobÅ«dis ir kt. 20.6. Advokatas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai A. G. paskyrė Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ . Skirdamas bausmę A. G. teismas vėlgi ypatingÄ reikÅ¡mę teikė aplinkybėms, susijusioms su nuteistosios asmenybe, t. y. kad ji neteista, turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai.

Tačiau teismas nepakankamai įvertino tai, kad A. G. jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ darė ilgÄ laikÄ , nusikalstamos veikos mastas buvo pakankamai didelis. Be to, nuteistoji neprisipažino dariusi nusikalstamas veikas. Atstovo nuomone, A. G. turėjo bÅ«ti paskirta griežtesnė sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is.

21. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį ir:

1) pripažinti L. R. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje, bei nuteisti: - pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams; - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, L. R. galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 9 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

2) Vadovaujantis BK 27 straipsniu, pripažinti L. R. pavojingu recidyvistu.

3) Tenkinti proceso išlaidas, susijusias su ekstradicija: 2298,54 Eur + 1968,69 Eur = 4267,23 Eur.

22. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡teisindamas L. R. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, neįvykdė savo pareigos iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes, palyginti turimus įrodymus tarpusavyje, susiejant juos į logiÅ¡kÄ vientisÄ grandinę, ir padaryti faktines bylos aplinkybes atitinkančias logiÅ¡kas iÅ¡vadas. Tokiu bÅ«du buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai. Dėl Å¡ių priežasčių skundžiamas nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.

23. Dėl L. R. iÅ¡teisinimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nesurinkta ir teismui nepateikta patikimų, objektyvų faktinių duomenų, patvirtinančių kaltinimo pagrįstumÄ . Teismo nuomone, bylos duomenys kelia abejonių dėl L. R. kaltės padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Prokuroras su tokia teismo pozicija nesutinka. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nesivadovavo įrodymų vertinimo reikalavimais ir be jokių argumentų bei motyvų nevertino byloje neginčijamai užfiksuotų duomenų. 23.1.

Prokuroras atkreipia dėmesį, jog L. R. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje su I. G. ir A. G. verbavo A. T. nusikalstamoms veikoms daryti bei vykdė vagystes. Prokuroras mano, kad byloje surinkti ir ištirti duomenys iš esmės tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems. L. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neneigė, kad I. G. jį jau anksčiau buvo išsivežęs į užsienį, aprūpindavo gyvenamuoju plotu. Jis ir kiti su L. R. atvykę asmenys vykdė vagystes.

I. G. rÅ«pinosi pavogtų prekių surinkimu, parsiuntimu į LietuvÄ , jų realizavimu, sumokėdavo už vagystes. I. G. žinodamas, jog L. R. ir jo aplinkos žmonės yra priklausomi nuo narkotinių medžiagų, paprašė įkalbėti merginas vykti kartu į užsienį vykdyti vagystes. Tai nustatyta ne tik iÅ¡ L. R. paaiÅ¡kinimų, bet ir slaptai fiksuotų pokalbių tarp I. G. bei L. R. (t. 1, b. l. 126-127). Bylos duomenimis nustatyta, kad L. R. įkalbėjo kartu vykti savo draugę A. T.. Å ios aplinkybės neneigė nei A.

T., nei L. R.. 23.2. Prokuroras pažymi, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu buvo patvirtintos Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijos (toliau Rekomendacijos). Å iose rekomendacijose verbavimas apibrėžiamas kaip kito asmens lenkimas (įtikinėjimas, pažadai, siÅ«lymai, apgaulė ir kt.) atlikti veiksmus (duoti sutikimÄ , pasiraÅ¡yti sutartį, vykti į užsienį ir kt.), kuriais siekiama palenkti jo valiÄ ir jį įgyti savo ar kito asmens kontrolėn, kas leis vėliau tÄ Å¾mogų iÅ¡naudoti.

Å iuo atveju L. R. iki iÅ¡vykimo į užsienį, vis įtikinėjo A. T. sutikti važiuoti kartu su juo į užsienį, žadant gerÄ atlygį. L. R. siekis buvo iÅ¡vežti jÄ Ä¯ užsienį nusikalstamų veikų darymui. 23.3. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad visiÅ¡kai nesvarbia aplinkybe laikytina tai, ar nukentėjęs asmuo sutiko bÅ«ti iÅ¡naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti (esant asmens pažeidžiamumo požymiui) (Rekomendacijų 11 p.). Todėl aplinkybė, jog A. T. savo noru vyko į užsienį, Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės. Prokuroras pažymi, kad A.

T. prieÅ¡ pat L. R. iÅ¡vykstant kreipėsi į jį praÅ¡ydama padėti gauti narkotikų dozę, nes ji neturėjo pinigų. Pastarasis jai vėl pasiÅ«lė vykti į užsienį ir pataisyti sveikatÄ . Taigi, A. T. sutikimas nebuvo duotas laisva valia, nes jis buvo duotas pastarajai esant abstinencijos bÅ«senoje. Sutikimas buvo duotas veikiant paÅ¡alinėms aplinkybėms, nuo kurių ji pati buvo priklausoma. A. T. buvo pažeidžiama BK 147 straipsnio prasme dėl sunkios materialinės padėties (A. T. tėvai vartojo alkoholį dėl ko Å¡iai teko imtis tam tikrų veiksmų siekiant gauti pajamų), jaunystės (amžius iki 29 metų), menko iÅ¡silavinimo (10 klasių) ir įvairių priklausomybių (narkotikams, alkoholiui).

Tokiu būdu ji sutiko mainais už narkotikų dozes vykdyti L. R. nurodymus. Taigi, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, L. R., veikdamas organizuotoje grupėje, užverbavo A. T., pasinaudodamas jos pažeidžiamumu.

24. Dėl L. R. iÅ¡teisinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog pareikÅ¡tas kaltinimas yra abstraktus, nusikaltimo dalykas - pavogtos prekės (jų kiekis, kaina, pagrobimo vieta) neapraÅ¡yti. Teismas nurodė, kad L. R. buvo teistas PrancÅ«zijoje, Norvegijoje, Ispanijoje. Teismo nuomone, tyrimÄ atlikę pareigÅ«nai, siekdami inkriminuoti asmeniui vykdytas vagystes užsienyje, turėjo inicijuoti kreipimÄ si į tų Å¡alių teisėsaugos institucijas su teisinės pagalbos praÅ¡ymu, siekiant nustatyti organizuota grupe veikusių asmenų, taip pat ir L.

R., 2013 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais padarytas nusikalstamas veikas bei pradėtus prieÅ¡ juos baudžiamuosius persekiojimus, paskirtas/atliktas bausmes. Teismas pažymėjo, kad pripažindamas L. R. kaltu pagal tokį abstraktų kaltinimÄ taip pat rizikuotų pažeisti dvigubo baudžiamumo principÄ . Prokuroras su tokia teismo pozicija nesutinka. 24.1. Prokuroras pažymi, kad vyriausioji tyrėja A. J. 2017 m. sausio 20 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, jog 2013 m. spalio 7 d. kelyje (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis BMW 530, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo I. G.. Automobilyje atlikta krata, kurios metu buvo rasti du krepšiai su vogtomis skutimosi peiliukų pakuotėmis. 2013 m. spalio 7 d. I. G. bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasti krepšiai su vogtomis skutimosi peiliukų pakuotėmis, kosmetikos priemonėmis ir parfumerija. Buvo nuspręsta kreiptis į P&G distributorių Lietuvoje UAB „Sanitex” su prašymu nurodyti kainas, galiojusias 2012 - 2013 metais Lietuvoje, buvo pateikta 40 prekių pavadinimų.

UAB „Sanitex” pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, kad savo asortimente jie turi tik 13 prekių pavadinimų, pateikė jų kainas. Bendra kratos metu paimtų skutimosi peiliukų vertė yra 15 318,76 Eur, kuri virÅ¡ija 250 MGL ir atitinka didelės vertės požymį pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. 24.2. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad L. R. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę dėl užsienyje vykdytų vagysčių. Taip pat kaltais prisipažino ir A. T. bei nukentėjusysis O. G.. Be kaltinamojo bei Å¡ių dviejų asmenų parodymų, užsienyje vykdytų vagysčių faktÄ patvirtina ir L.

R. bute bei automobilyje atliktų kratų rezultatai. 24.3. Prokuroras nurodo, kad vadovaujantis Europos nuosprendžių registrų informacine sistema - ECRIS, L. R. Jungtinėje Karalystėje teistas nebuvo, Prancūzijoje teistas 6 kartus. Prokuroras pažymi, kad Lietuvos Respublikoje L. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpiai nesutampa su nusikalstamomis veikomis, dėl kurių jis buvo nuteistas Prancūzijoje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje byloje nuteisus L. R. būtų pažeistas dvigubo baudžiamumo principas. 24.4.

Prokuroro nuomone, surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad L. R. veikoje yra BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

25. Teismo posėdžio metu nuteistieji A. G., D. R., I. G., A. M., M. V. bei jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, o Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro ir nukentėjusiosios L. G. atstovo apeliacinius skundus atmesti; nuteistojo L. R. gynėja prašė Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti; prokurorė ir nukentėjusiosios L. G. atstovas prašė nuteistųjų A. G., D. R., I. G., A. M., nuteistojo M. V. gynėjo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, o prokurorų ir nukentėjusiosios L.

G. atstovo apeliacinius skundus patenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 26. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus ir Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorų bei nukentėjusiosios L. G. atstovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistųjų A. G., D. R., I. G., A. M., nuteistojo M. V. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami. Dėl organizuotos grupės.

27. Apeliaciniame skunde vienas iÅ¡ Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroro praÅ¡ymų yra pripažinti nuteistuosius kaltais įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, veikiant organizuotoje grupėje. Prokuroras nurodo, kad skundžiamame Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje buvo nepagrįstai konstatuota, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių organizuotos grupės egzistavimÄ . PrieÅ¡ingai, nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistieji pagal savo organizuotumo lygį, bÅ«­dingÄ organizuotai grupei, iÅ¡ankstinį susitarimÄ bei vaidmenų pasiskirstymÄ , ilgalaikius ryÅ¡ius, vieningÄ tyčiÄ , nusikalstamų veikų vykdymÄ siekiant vieningo tikslo, suvokė priklausÄ organizuotai grupei.

SkundÄ padavusio prokuroro nuomone, nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti visi organizuotos grupės požymiai, todėl nuteistųjų nusikalstamos veikos turi bÅ«ti kvalifikuotos, kaip padarytos veikiant organizuotoje grupėje. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 27.1. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį.

Pagal teismų praktikÄ , sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimÄ , atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumÄ , veikų padarymo intensyvumÄ , narių pasiskirstymÄ vaidmenimis, kiekvieno iÅ¡ bendrininkų konkrečios užduoties atlikimÄ siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301/2015, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017). Svarbus aspektas sprendžiant klausimÄ dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslÄ daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausÄ s tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, 2K-304-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017). 27.2.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu I. G., D. R., M. V., A. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, pasinaudodami asmenų pažeidžiamumu, verbavo, gabeno ir išnaudojo Lietuvos Respublikos piliečius, tarp jų ir nepilnamečius, nusikalstamų veikų darymui užsienio valstybėse, organizavo ir vadovavo vagysčių vykdymui bei realizavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvoje ir iš to pelnėsi.

Pažymėtina, kad nuteistieji, darydami nusikalstamas veikas nebuvo pasiskirstę nuolatiniais skirtingais vaidmenimis ir neatliko tik tam tikros konkrečios užduoties. Priklausomai nuo aplinkybių visi nuteistieji ieškojo pažeidžiamų asmenų Lietuvoje ir juos įkalbinėjo vykti į užsienio valstybes vykdyti vagysčių. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiųjų gabenimu iš Lietuvos, jų išlaikymo išlaidomis, apgyvendinimu daugiausiai rūpinosi nuteistasis I.

G.. Tačiau kiti nuteistieji taipogi gabeno nukentėjusius asmenis savo transportu: pavyzdžiui, A. M. gabeno nukentėjusiuosius D. V. ir Ž. K. į Å kotijÄ , M. V. kartu su I. G. gabeno nukentėjusiÄ sias M. K. (U.) ir M. A. į Å kotijÄ , A. M. kartu su D. R. gabeno nukentėjusiÄ sias S. L. ir V. J. į NorvegijÄ ir pan. Nuvykus į užsienio valstybę visi nuteistieji kartu ieÅ¡kojo bÅ«dų, kaip padaryti turtinio pobÅ«džio nusikaltimus, gauti vagystėms daryti reikalingas priemones, organizavo vagysčių darymÄ iÅ¡ parduotuvių, nuveždavo ir parveždavo nukentėjusiuosius į parduotuves bei iÅ¡ parduotuvių. 27.3.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Å¡iuo atveju tarp nuteistųjų nebuvo susiklostę ilgalaikiai pastovÅ«s ryÅ¡iai. Nors daugumoje iÅ¡vykų į užsieny dalyvavo nuteistasis I. G., tačiau kartu su juo vykę nuteistieji keitėsi. Pavyzdžiui, M. V. pirmosios iÅ¡vykos į Å kotijÄ metu prisijungė prie I. G. ir padėjo organizuoti vagystes, taip pat dalyvavo antrojoje iÅ¡vykoje į Å kotijÄ ; A. M. dalyvavo tik vienoje iÅ¡vykoje į Å kotijÄ ir kitoje į NorvegijÄ kartu su D. R.; pastarasis pirmų dviejų kaltinime nurodytų iÅ¡vykų metu vogė kartu su kitais nukentėjusiaisiais, vėliau pats verbuodavo ir gabendavo pažeidžiamus asmenis nusikalstamoms veikoms daryti į užsienį bei su kitais nuteistaisiais organizuodavo vagyčių darymÄ ir iÅ¡ jų pelnydavosi;

L. R. dalyvavo tik paskutinėje iÅ¡vykoje į Å kotijÄ ir PrancÅ«zijÄ . Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra jokių duomenų, kad asmenys, nedalyvavę darant dalį nusikalstamų veiksmų, žinojo apie kitų bendrininkų padarytas nusikalstamas veikas, gavo iÅ¡ to kokiÄ nors naudÄ ar pan. 27.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti tarp nuteistųjų buvus atitinkamÄ pasirengimo lygį, nuolatinį pasiskirstymÄ vaidmenimis, ilgalaikius ryÅ¡ius ir organizuotumÄ , bÅ«dingÄ organizuotai grupei.

Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nuteistieji bÅ«tų suvokę, jog veikia organizuota grupe, ir laikę save tokios grupės nariais. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistieji atitinkamų iÅ¡vykų į užsienį metu buvo susitarę daryti nusikalstamas veikas ir savo veiksmais prisidėjo prie daromų nusikaltimų, kiekvieno jų indėlis buvo svarbus ir reikÅ¡mingas, kiekvienas suvokė, kad dalyvauja su vienu ar kitu konkrečiu asmeniu ( asmenimis ) darant nusikaltimÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe. Dėl I. G., D. R., A. M., M. V. veikų kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį.

28. Nagrinėjamu atveju nuteistieji I. G., D. R., A. M., M. V. buvo kaltinami ir pagal BK 178 straipsnio 3 dalį už tai, kad organizavo bei vadovavo vagysčių vykdymui, o I. G., A. M., M. V. – dar ir pagal BK 189 straipsnio 2 dalį už tai, kad realizavo nusikalstamu būdu įgytus daiktus Lietuvoje ir iš to pelnėsi. Skundžiamame Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje konstatuota, kad šiuo atveju nuteistųjų nusikalstamo sumanymo esmė buvo kitų asmenų išnaudojimas, siekiant iš to pasipelnyti.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, veikos, kvalifikuotos kaip vagystės ir nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimas, kurias apima prekybos žmonėmis nusikaltimas, buvo tik būdas įgyvendinti tokį siekį, todėl nuteistųjų padarytų veikų atskirai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei BK 189 straipsnio 2 dalį nereikėjo. Dėl šios priežasties apygardos teismas nusprendė I. G., M. V., A. M. išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 189 straipsnio 2 dalį, o D.

R. – dėl kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

29. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Prokuroro nuomone, nagrinėjamu atveju nusikalstamo sumanymo esmė buvo kitų asmenų iÅ¡naudojimas siekiant iÅ¡ to pasipelnyti, o vagystės tik patvirtina prekybos žmonėmis nusikaltimu keliamų tikslų įgyvendinimÄ veikiant organizuotoje grupėje. Todėl nuteistųjų veiksmai turi bÅ«ti kvalifikuojami kaip sutaptis pagal BK 147 straipsnį ar 157 straipsnį ir BK 178 straipsnio 3 dalį. Å ie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti, todėl yra atmetami.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaltininkų veiksmai, susiję su asmenų išnaudojimu nusikalstamoms veikoms daryti, turėtų būti vertinami kaip prekyba žmonėmis (BK 147 straipsnis) arba vaiko pirkimas arba pardavimas (BK 157 straipsnis). Papildomai kvalifikuoti veiksmus kaip vagystes nėra pagrindo, nes kaltininkai nėra vykdytojai, vagystes padaro nukentėjusieji, o vagysčių organizavimas, kurstymas jas padaryti patenka į prekybos žmonėmis arba vaiko pirkimo arba pardavimo sudėtį. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistieji organizavo vagystes ir kontroliavo jiems vagiančius asmenis bei realizavo pavogtus daiktus, tačiau jų tikslas buvo ne pačios vagystės, kaip atskiros nusikalstamos veikos, ne pavogtų daiktų realizavimas, bet kitų asmenų išnaudojimas vagystėms daryti.

Tokia iÅ¡vada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pateiktus 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018. 30.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad minėta kasacinio teismo nutartimi remtis negalima, nes toje baudžiamojoje byloje asmenys buvo nuteisti už iÅ¡naudojimÄ nusikalstamoms veikoms vykdyti, tačiau jiems nebuvo inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje. IÅ¡ tiesų, pastarojoje baudžiamojoje byloje asmenims buvo pareikÅ¡ti kaltinimai pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir BK 189 straipsnio 2 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas nuteistuosius išteisino dėl BK 189 straipsnio 2 dalies numatyto nusikaltimo, nes nusikalstamu būdu įgytų daiktų realizavimas savo esme buvo sudedamoji prekybos žmonėmis organizavimo schemos dalis. Prokuratūra kasacinio skundo dėl šio išteisinimo nepadavė. Kasaciniame skunde vienas iš nuteistųjų nurodė, kad jo veiksmai gali būti kvalifikuojami tik kaip vagystės, padarytos bendrininkų grupe, o ne prekyba žmonėmis. Kasacinės instancijos teismas su tokiais skundo motyvais nesutiko ir pažymėjo, kad nuteistiesiems pareikšto kaltinimo esmė – prekyba žmonėmis, kuri pasireiškė nukentėjusiųjų išnaudojimu nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistieji I. G., D. R., A. M., M. V. taipogi išnaudojo nukentėjusiuosius nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti, todėl aptariamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018 pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir šioje byloje. 30.2. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės panašus išaiškinimas yra pateikiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-976/2019, kuri buvo priimta dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-318/2018.

Šia praktika remiamasi prokuroro apeliaciniame skunde. Šioje nutartyje kasacinės instancijos teismas taipogi išaiškino, kad nuteistųjų tikslas buvo ne pačios vagystės, kaip atskiros nusikalstamos veikos, bet kito asmens išnaudojimas vagystėms daryti. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų nusikalstamo sumanymo esmė buvo kito asmens išnaudojimas, siekiant iš to pasipelnyti, o vagystės, kurias apima vaiko pirkimo ar pardavimo nusikaltimas, – tik būdas įgyvendinti tokį siekį. Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad minimoje baudžiamojoje byloje asmenys buvo nuteisti ne tik pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

IÅ¡ tiesų, aptariamoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė kasacinius skundus ir paliko galioti žemesnės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus, t. y. asmenys liko nuteisti ne tik už vaiko pirkimÄ ar pardavimÄ , bet ir už vagystę. Tačiau pažymėtina, kad nurodytu atveju nebuvo paduota kasacinių skundų dėl nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, todėl nebuvo tikrinama, ar asmenys pagrįstai nuteisti už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . 30.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir aptartus teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad nagrinėjamu atveju papildomai kvalifikuoti nuteistųjų nusikalstamÄ veikÄ kaip vagystes nėra teisinio pagrindo, kadangi jÄ apima prekyba žmonėmis arba vaiko pirkimas ar pardavimas.

Dėl bylos įrodymų vertinimo ir I. G. veikos kvalifikavimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija).

31. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei nuteistojo I. G. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai I. G. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 157 straipsnio 1 dalyje.

32. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu I. G. nuteistas už tai, jog verbavo, gabeno vaikÄ â€“ D. V. į Jungtinę Karalystę žinodamas, kad ji bus iÅ¡naudojama nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti, ir veikdamas kartu su D. R. organizavo nepilnametės D. V. vagysčių vykdymÄ bei iÅ¡ to pelnėsi. Nuteistasis I. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį ir Å¡ioje dalyje priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji I. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo I. G. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo versijas.

33. Pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu, redakcija) atsako tas, kas siÅ«lė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje vaikÄ Å¾inodamas ar siekdamas, kad, neatsižvelgiant į vaiko sutikimÄ , jis bÅ«tų neteisėtai įvaikintas, iÅ¡naudojamas vergijos ar panaÅ¡iomis į vergijÄ sÄ lygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio iÅ¡naudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimÄ , nusikalstamai veikai daryti arba kitiems iÅ¡naudojimo tikslams.

Inkriminuojant BK 157 straipsnyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra bÅ«tina nustatyti bent vienÄ iÅ¡ alternatyvių įstatymo dispozicijoje iÅ¡vardintų alternatyvių veikų. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl BK 157 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties buvimo kaltininko veikoje, reikia nustatyti ne tik objektyviuosius veikos požymius, kurie straipsnio dispozicijoje įtvirtinti kaip alternatyvÅ«s, bet ir subjektyviuosius, t. y. tiesioginę tyčiÄ kaltininko veikoje, bÅ«tent žinojimÄ arba siekimÄ , kad vaikas bÅ«tų neteisėtai įvaikintas, iÅ¡naudojamas vergijos ar panaÅ¡ioms į vergijÄ sÄ lygoms, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio iÅ¡naudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimÄ , nusikalstamai veikai daryti arba kitiems iÅ¡naudojimo tikslams; taip pat žinojimÄ ir suvokimÄ , kad straipsnyje kriminalizuoti veiksmai atliekami bÅ«tent su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-6-507/2017, 2K-358-1073/2017).

34. Å iuo atveju I. G. nusikalstami veiksmai, numatyti BK 157 straipsnio 1 dalyje, pasireiÅ¡kė tuo, kad jis, žinodamas, jog nukentėjusioji D. V. yra nepilnametė, t. y. vaikas, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, jog Å¡i materialiai buvo priklausoma nuo D. R., neturėjo socialinių įgÅ«džių, buvo jauno amžiaus, nelankė mokyklos, pabėgusi iÅ¡ vaikų globos institucijos, tai yra turinti elgesio problemų, neturinti nuolatinio darbo ir pragyvenimo Å¡altinio, pasiÅ«lė D. V. vykti į Å kotijÄ pas jos draugÄ D.

R. žinodamas, kad nukentėjusioji bus iÅ¡naudojama vagystėms vykdyti. Nukentėjusiajai su pasiÅ«lymu sutikus, tokiu bÅ«du jÄ užverbavęs, I. G. atgabeno D. V. nusikalstamoms veikoms daryti į Å kotijÄ . 34.1. Nuteistasis I. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė jokiais bylos duomenimis nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad jis žinojo nukentėjusiosios D. V. amžių. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju objektyviai nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu D.

V. (gim. (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) metų (t. 1, b. l. 170), t. y. ji buvo vaikas. Nors nuteistasis I. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis nežinojo, kiek nukentėjusiajai D. V. buvo metų, nes su ja artimai nebendravo ir asmens dokumento nematė (t. 18, b. l. 60), tačiau byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais yra nustatyta prieÅ¡ingai. 34.2. Nukentėjusioji D. V. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad jos tėvai buvo iÅ¡siskyrę, mama ja nesirÅ«pino, ji bėgdavo iÅ¡ namų, nelankydavo mokyklos, todėl pateko į socializacijos centrÄ .

IÅ¡ socializacijos centro pabėgo, grįžo į (duomenys neskelbtini), susipažino su D. R. ir apsigyveno kartu. Tuo metu D. V. buvo 16 metų, D. R. žinojo, kad ji yra nepilnametė. Praėjus 2-3 mėnesiams po pažinties su D. R., nukentėjusioji susipažino su I. G.. Vykstant į Å kotijÄ vykdyti vagysčių, pastarasis neklausė nukentėjusiosios amžiaus, jos asmens dokumento nepaėmė ir nežinojo, kad ji yra nepilnametė (t. 17, b. l. 133-136). Tokie nukentėjusiosios D. V. parodymai iÅ¡ dalies prieÅ¡tarauja jos parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2013 m. gegužės 6 d. vykusios apklausos metu D.

V. parodė, kad kelionės pradžioje I. G. paėmė jos pasÄ , sakydamas, kad visus dokumentus, kuriuos gali tekti pateikti kelionėje, jis turi turėti pas save. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad tiek D. R., tiek I. G. žinojo, jog ji yra nepilnametė, nes ji to neslėpė, be to, jie matė D. V. pasÄ (t. 1, b. l. 71, 73). 2014 m. gegužės 27 d. apklausos metu D. V. (tuo metu R.) parodė, kad I. G. žinojo, jog ji yra nepilnametė, nes prieÅ¡ jos gimtadienį D. R. pasigyrė, kad D. V. bus septyniolika metų, o I.

G. paklausė, kodėl jis „susidėjo“ su nepilnamete (t. 1, b. l. 83). 34.3. Nukentėjusioji D. V. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra neteisingi, nes tyrėja ir socialinė darbuotoja įtikinėjo, kad ji yra nukentėjusioji ir kad jos, kaip nepilnametės, niekas negalėjo iÅ¡vežti. Ji tuo metu daug meluodavo, pati daug prisigalvojo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nenustatyta, jog minėtos D. V. apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko pažeidžiant baudžiamÄ jį procesÄ reglamentuojančias nuostatas.

Nukentėjusioji apklausų protokoluose savo paraÅ¡u patvirtino, kad protokolÄ perskaitė ir kad suraÅ¡yta teisingai. Ä®rodymai byloje negali bÅ«ti vertinami selektyviai ar atsietai nuo visos bylos medžiagos. Å iuo atveju D. V. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai turi bÅ«ti vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant Å¡ios nukentėjusiosios parodymus su visa kita bylos medžiaga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios D.

V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei nesivadovavo jos teisminio bylos nagrinėjimo metu parodytomis aplinkybėmis, kad I. G. nežinojo, jog įvykio metu ji buvo nepilnametė, kadangi jos ne tik prieštarauja D. V. anksčiau duotiems parodymams, bet ir kitiems byloje surinktiems įrodymams. 34.4. Tai, kad nuteistajam I. G. įvykio metu buvo žinomas tikrasis nukentėjusiosios D. V. amžius, patvirtina ir nuteistojo D. R. parodymai. Nuteistasis D. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme, negalėjo tvirtai pasakyti, ar kiti nuteistieji žinojo, kad D.

V. aptariamu metu buvo nepilnametė (t. 18, b. l. 89). Tačiau 2013 m. spalio 16 d., t. y. po aptariamų nusikalstamų veikų praėjus pakankamai nedideliam laiko tarpui, apklausiamas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, D. R. parodė, kad apie D. V. nepilnametystę žinojo tiek jis, tiek I. G. (t. 11, b. l. 9). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ D. R. patvirtino savo ankstesnius parodymus, paaiÅ¡kino, kad jie yra teisingi (t. 11, b. l. 16). 34.5. Tai, kad nuteistasis I. G. įvykio metu žinojo nukentėjusiosios D.

V. amžių, netiesiogiai patvirtina ir liudytojos T. K. parodymai. IÅ¡ BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisminio nagrinėjimo metu perskaitytų parodymų matyti, kad 2013 m. spalio 17 d. kaip specialioji liudytoja apklausta T. K. parodė, jog kelionės į Å kotijÄ metu D. V. ir L. G. atrodė labai jaunos, ji pamanė, kad jos yra nepilnametės, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad nepilnametė yra tik D. V. (t. 18, b. l. 18; t. 3, b. l. 75-76). 34.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti nuteistojo D. R. ir liudytojos T.

K. parodymai atitinka nukentėjusiosios D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir patvirtina, kad I. G. suvokė ir žinojo D. V. amžių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo I. G. nusikalstama veika prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ D. V. įrodyta bei teisingai kvalifikuota pagal BK 157 straipsnio 1 dalį. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir M. V. veikos kvalifikavimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija).

35. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo M. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai M. V. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 147 straipsnio 2 dalyje.

36. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu M. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje verbavo nukentėjusiÄ jÄ M. A. ir gabeno dvi nukentėjusiÄ sias: M. K. (U.) ir M. A. į Jungtinę Karalystę žinodamas, kad jos bus iÅ¡naudojamos nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti, ir veikdamas kartu su I. G. organizavo nukentėjusiųjų M. K. (U.) ir M. A. vagysčių vykdymÄ bei iÅ¡ to pelnėsi. Nuteistojo M. V. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir M.

V. veiksmus perkvalifikuoti iÅ¡ BK 147 straipsnio 2 dalies į BK 147 straipsnio 1 dalį, kadangi nuteistasis nežinojo apie nukentėjusiosios M. K. (U.) pažeidžiamumÄ . Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji M. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nuteistojo veikoje nustatyti tinkamai, Å¡ioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos iÅ¡vados dėl nuteistojo M.

V. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaujantis, buvo atmestos nuteistojo versijos.

37. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokiÄ naudÄ asmeniui, kuris faktiÅ¡kai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, bÅ«tų iÅ¡naudojamas vergijos ar panaÅ¡iomis į vergijÄ sÄ lygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio iÅ¡naudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimÄ , nusikalstamai veikai daryti arba kitais iÅ¡naudojimo tikslais.

Minėti objektyvieji prekybos žmonėmis požymiai BK 147 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuojamoji nusikalstamos veikos sudėtis, pagal kuriÄ atsako tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ veikÄ padarė dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba žinodamas ar siekdamas, kad bÅ«tų paimtas nukentėjusio asmens organas, audinys ar lÄ stelės, arba bÅ«damas valstybės tarnautojas ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo ir vykdydamas įgaliojimus.

38. Nuteistojo M. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ ir neargumentuotÄ iÅ¡vadÄ , jog M. V. žinojo apie nukentėjusiosios M. K. (U.) pažeidžiamumÄ , pasireiÅ¡kusį jaunu amžiumi, socialinių įgÅ«džių stoka, nuolatinio darbo neturėjimu, sunkia materialine padėtimi. Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais ir juos atmeta kaip nepagrįstus. 38.1. Nukentėjusioji M. K. (U.) apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad į užsienį iÅ¡važiavo vogti todėl, kad Å¡eimoje buvo sunki materialinė padėtis.

Jos Å¡eima gyveno gana vargingai, mama viena augino keturis savo vaikus ir anÅ«kÄ bei dirbdavo pavienius darbus pas Å«kininkus. Broliai ir seserys nedirbo, sesuo turėjo sÅ«nų, su vaiko tėvu negyveno. Kai I. G. pasiÅ«lė vykti į Å kotijÄ vogti iÅ¡ parduotuvių, nukentėjusiajai buvo 18 metų. Ji iÅ¡ pradžių nesutiko, tačiau I. G. įkalbinėjo, sakė, kad žino sunkiÄ jos materialinę padėtį, siÅ«lė gerai viskÄ apsvarstyti. ViskÄ apmÄ sčiusi, nukentėjusioji sutiko važiuoti.

Atvykę į Å kotijÄ jie apsigyveno Aberdyne, dviejų kambarių tuščiame bute. Pirmiausia vagystėms buvo paruoÅ¡ti krepÅ¡iai, juos darė D. R., I. G., kartais padėdavo ir M. V.. PastarÄ jį nukentėjusioji pirmÄ kartÄ pamatė atvykusi į Å kotijÄ . M. V. apie jos Å¡eimos padėtį nežinojo, iÅ¡ pradžių nukentėjusioji jam apie tai nieko nepasakojo. M. V. kurį laikÄ gyveno atskirai, tačiau susipykęs su žmona persikraustė pas juos į butÄ . Pradžioje nukentėjusioji jo nemėgo, tačiau galiausiai su M.

V. palaikė artimesnius santykius. Pastarasis veždavo juos vogti į parduotuves, nes pažinojo miestÄ ir parduotuves. Vogti eidavo M. K. (U.) ir D. R.. Namo grįžo po trijų savaičių, parvežė M. V. ir I. G.. Pastarasis per kelis kartus davė nukentėjusiajai 1500 litų. Po kurio laiko I. G. vėl pakvietė nukentėjusiÄ jÄ važiuoti į Å kotijÄ , ilgai jÄ Ä¯kalbinėjo ir ji sutiko. AntrÄ kartÄ važiavo M. A., D. R., I. G. ir M. V.. Šį kartÄ vogti nesisekė, dėl ko jie pradėjo pyktis ir nesutarti.

Visi kartu svarstė, kad reikia važiuoti namo, tačiau I. G. sakė, jog jiems reikia uždirbti. Antroje kelionėje nukentėjusioji uždirbo 2000 litų. Praėjus mėnesiui po grįžimo pinigus sumokėjo M. V. (t. 17, b. l. 87-88). Nukentėjusiosios M. K. (U.) parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu – tiek apklausų ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 4-8, 16-122), tiek apklausiant pirmosios instancijos teisme, todėl abejoti jais, kaip patikimu įrodymu šaltiniu, nėra jokio pagrindo (t. 3, b. l. 20). 38.2.

Nuteistasis M. V. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad nežinojo kokia nukentėjusiosios M. K. (U.) materialinė padėtis. Nors jie su M. K. (U.) palaikė artimus santykius, tačiau ji nebuvo užsiminusi, jog Lietuvoje jai yra sunku gyventi. PrieÅ¡ nukentėjusiajai atvykstant į Å kotijÄ , nuteistasis jos nepažinojo (t. 18, b. l. 91-92). Apklausiamas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ M. V. parodė, kad grįžęs iÅ¡ Å kotijos į LietuvÄ iÅ¡ pradžių palaikė artimus santykius su nukentėjusiÄ ja M.

K. (U.), o vėliau ir su pastarosios seserimi, dėl ko nukentėjusioji buvo labai supykusi. Be to, M. V. parodė, kad prieÅ¡ vykdama vogti į Å kotijÄ M. K. (U.) turėjo skolų, buvo pasiėmusi paskolÄ . Kadangi nukentėjusioji elgėsi lengvabÅ«diÅ¡kai, M. V. iÅ¡ jos vienu metu net buvo paėmęs pasÄ (t. 12, b. l. 55-60). 38.3. Vertinant nukentėjusiosios M. K. (U.) ir nuteistojo M. V. parodymus, matyti, kad pirmosios iÅ¡vykos į Å kotijÄ metu jie abu užmezgė artimus santykius, kuriuos kurį laikÄ palaikė ir sugrįžę į LietuvÄ .

Nuteistasis M. V. netgi parodė, kad vėliau artimus santykius palaikė ir su M. K. (U.) seserimi, dėl ko nukentėjusioji labai supyko. Taigi, akivaizdu, kad palaikydamas artimus santykius su minėtomis merginomis, nuteistasis M. V. matė, kokiomis sunkiomis materialinėmis sÄ lygomis jos gyveno Lietuvoje. Be to, nuteistasis M. V. parodė, kad M. K. (U.) turėjo skolų, buvo pasiėmusi paskolÄ , elgėsi lengvabÅ«diÅ¡kai, dėl ko jis vienu metu netgi buvo paėmęs nukentėjusiosios pasÄ . Aptarti įrodymai patvirtina, kad M.

V. suvokė ir žinojo apie sunkiÄ M. K. (U.) materialinę padėtį, socialinių įgÅ«džių stokÄ , nuolatinio darbo neturėjimÄ , jaunÄ amžių. Pasinaudojęs Å¡iuo nukentėjusiosios pažeidžiamumu, M. V. kartu su I. G. iÅ¡gabeno M. K. (U.) į Jungtinę Karalystę žinodamas, kad ji bus iÅ¡naudojama nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti. 38.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. V. nusikalstama veika prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias M.

K. (U.) ir M. A. įrodyta bei teisingai kvalifikuota pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir A. G. veikų kvalifikavimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), BK 157 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 189 straipsnio 1 dalį.

39. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu A. G. buvo nuteista pagal BK 189 straipsnio 1 dalį ir išteisinta dėl kaltinimų pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), BK 157 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), BK 178 straipsnio 3 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl A.

G. iÅ¡teisinimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį bei Å¡ioje dalyje priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Prokuroras nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. G., veikdama organizuotoje grupėje ir atlikdama jai skirtus vaidmenis teikti finansinę paramÄ bei realizuoti vogtas prekes, žinodama bei suprasdama organizuotos grupės vykdomus nusikaltimus, įvykdė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje. Tačiau su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima.

40. Nagrinėjamu atveju A. G. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpiu nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. spalio 4 d., veikdama organizuota grupe su I. G., M. V., A. M., D. R. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, siekiant vykdyti turtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas ir daryti labai sunkų nusikaltimÄ â€“ prekybÄ Å¾monėmis, kiekvienam iÅ¡ jų atliekant tam tikrÄ užduotį, pasinaudodami asmenų pažeidžiamumu bei pavartodami apgaulę, verbavo, gabeno ir iÅ¡naudojo Lietuvos Respublikos piliečius nusikalstamų veikų Jungtinėje Karalystėje arba Å kotijoje, Norvegijoje bei PrancÅ«zijoje darymui, organizavo ir vadovavo vagysčių vykdymui bei realizavo nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus Lietuvoje ir iÅ¡ to pelnėsi.

A. G. įgyvendindama jai skirtÄ vaidmenį organizuotos grupės vykdomuose nusikaltimuose, užtikrino piniginių lėšų buvimÄ sÄ skaitoje nusikaltimų darymo metu einamoms iÅ¡laidoms padengti (ryÅ¡io priemonių sÄ skaitų papildymui, kelionės ir pragyvenimo iÅ¡laidoms padengti, mokesčiams už kelius ir pan.), atsiėmė siuntas su nusikalstamu bÅ«du įgytomis prekėmis bei kartu su I. G. ir M. V. realizuodavo nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus Lietuvoje ir tokiu bÅ«du iÅ¡ to pelnėsi.

41. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Visi faktiniai duomenys, esantys įrodymų Å¡altiniuose, turi bÅ«ti iÅ¡analizuoti bylos liečiamumo aspektu, turi bÅ«ti atskleisti ir motyvuotai paÅ¡alinti visi byloje esantys prieÅ¡taravimai, nuosprendyje negali bÅ«ti prielaidų ir abejonių. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).

42. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei prokuroro apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nurodytų reikalavimų nepažeidė. Apygardos teismas iÅ¡nagrinėjo visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. Nagrinėjamu atveju bylos įrodymų visuma nėra pakankama, kad bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

G. kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, BK 157 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje pagrįstai A. G. atžvilgiu priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 42.1. Nuteistoji A. G., apklausta pirmosios instancijos teisme, kalta dėl prekybos žmonėmis neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku I. G. jai pasakė apie savo ketinimÄ iÅ¡važiuoti dirbti į užsienį. Nuteistoji vyro nekontroliavo ir jo reikalais per daug nesirÅ«pino.

Sutuoktinis minėjo, kad reikės paimti kažkokius žmones ir pakeliui nuvežti, tačiau ji nesigilino, kas tai per žmonės. Nukentėjusiųjų, nurodytų Å¡ioje byloje, nepažįsta ir nežino. Nuteistoji A. G. taip pat pripažino, kad I. G. ne kartÄ Ä¯ užsienį yra siuntusi pinigų. Suprato, kad sutuoktiniui reikėjo pinigų prekėms pirkti. Daiktai buvo perkami pigiau, parvežami, parduodami ir iÅ¡ to bÅ«davo uždirbama. A. G. kelis sykius yra paėmusi ir į (duomenys neskelbtini) vežusi siuntinius turgaus prekeiviui bei iÅ¡ jo gavusi pinigus.

Kas yra tuose siuntiniuose, ji nežiÅ«rėdavo, nes krepÅ¡iai buvo suvynioti. Siuntiniai jai nekėlė jokių įtarimų, nes daug pažįstamų dirba užsienyje ir parsiveža ar parsiunčia į LietuvÄ Ä¯vairių daiktų, kurių kokybė užsienyje yra geresnė. I. G. taip pat yra parvežęs buitinių prekių, Å¡ampÅ«nų (t. 18, b. l. 92-93). 42.2. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistosios A. G. parodymai, kad ji nedalyvavo prekyboje žmonėmis ir organizuojant vagystes, nėra paneigti byloje surinktais įrodymais.

Nuteistasis I. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad sutuoktinė A. G. žinojo, jog jis važiuoja dirbti į užsienį, tačiau apie savo veiklÄ I. G. žmonai konkrečiai nepasakojo (t. 18, b. l. 58-62). Visi nukentėjusieji ir liudytojai parodė, kad A. G. nepažinojo, jokio jos vaidmens nusikaltimų padaryme nenurodė, kai kurie tik žinojo, kad I. G. turi žmonÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad A. G. surado ir užverbavo ar padėjo užverbuoti bent vienÄ socialiai pažeidžiamÄ asmenį vagysčių užsienyje darymui arba bent kad bÅ«tų žinojusi, jog I.

G. į užsienį gabena užverbuotus socialiai pažeidžiamus asmenis. Taip pat nėra duomenų, kad A. G. būtų gabenusi tokius asmenis į užsienį ar kokiu nors būdu prisidėjusi prie vagysčių užsienyje organizavimo ar pati vogusi. 42.3. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad iš byloje užfiksuotų telefoninių pokalbių matyti, jog A. G. žinojo, kokia veikla užsiima jos sutuoktinis su bendrininkais užsienyje, ir finansiškai jam padėjo pervesdama pinigus bei realizavo vogtas prekes.

Prokuroras pažymi, kad už A. G. pervestus pinigus I. G. pirko naujÄ automobilį, kuris buvo reikalingas vykdant nusikalstamas veikas. Be to, pinigai buvo siunčiami ir siuntinių su vogtomis prekėmis siuntimui į LietuvÄ bei pragyvenimui užsienyje. Prokuroro vertinimu, Å¡i finansinė A. G. parama iÅ¡ esmės palengvino nusikaltimų darymÄ . Tačiau su tokiais apeliacinio skundo teiginiais galima sutikti tik iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių įrodymų iÅ¡ tiesų matyti, kad nuteistoji A. G. siuntė Å¡eimos ar pasiskolintus pinigus tuo metu užsienyje buvusiam savo sutuoktiniui I.

G.. Tačiau nagrinėjamu atveju Å¡ios finansinės paramos negalima vertinti kaip pagalbos darant nusikalstamas veikas. IÅ¡ Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo bei telefoninių pokalbių, vykusių tarp A. G. ir I. G., matyti, kad pastarasis praÅ¡ydavo žmonos atsiųsti pinigų naujam automobiliui pirkti, papildyti telefono sÄ skaitÄ , susimokėti už nakvynę ir pan., o ji iÅ¡siųsdavo praÅ¡omas pinigų sumas (t. 9, b. l. 199-211). Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, jog minėtus pinigus A.

G. pervesdavo žinodama, kad jie bus panaudoti vykdant nusikalstamas veikas ir kad tokiu būdu prisideda prie bendrininkų grupės vykdomų nusikaltimų. Todėl, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju pinigų nusiuntimas sutuoktiniui automobiliui įsigyti ar patenkinti kitus būtinus poreikius gali būti vertinamas tik kaip pagalba šeimos nariui, o ne kaip dalyvavimas nusikaltimų, numatytų BK 157 straipsnio 2 dalyje, BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 3 dalyje, padaryme. 42.4.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų apie tai, jog A. G. atliko kokius nors konkrečius veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip nusikalstami pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 157 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad A. G. dėl kaltinimų pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 157 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį buvo pagrįstai išteisinta neįrodžius, kad ji padarė šias nusikalstamas veikas.

43. Kita vertus, pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu A. G. yra pagrįstai pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu A. G. nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. pavasario iki 2013 m. spalio 4 d. paimdavo I. G. iÅ¡ užsienio valstybių atsiųstas siuntas su vogtomis prekėmis, kurių vertė virÅ¡ija 5 MGL dydžio sumÄ , žinodama, kad Å¡ios prekės yra gautos nusikalstamu bÅ«du – vogtos iÅ¡ parduotuvių, realizuodavo nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus Lietuvos Respublikoje.

Nuteistoji A. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o dėl kaltinimų pagal BK 189 straipsnio 1 dalį jÄ iÅ¡teisinti, kadangi ji nepadarė veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji A. G. inkriminuotos Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai nuteistosios veikoje nustatyti tinkamai, Å¡ioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuteistosios A. G. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl nuteistosios A. G. padarytos nusikalstamos veikos, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistosios versijas. 43.1. Nuteistoji A. G. nurodo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai, jog jinai realizavo turtÄ Å¾inodama, kad jis gautas nusikalstamu bÅ«du. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nuteistoji A. G., apklausta pirmosios instancijos teisme, neigė žinojusi, kad I.

G. iÅ¡ užsienio atsiųstuose ir jos paimtuose bei turgaus prekeiviams nuvežtuose siuntiniuose buvo vogtos prekės. Nuteistoji galvojo, kad sutuoktinis prekes užsienyje perka pigiau ir parsiunčia į LietuvÄ . Tuo tarpu nuteistasis I. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad apie savo nusikalstamÄ veiklÄ Å¾monai konkrečiai nepasakojo. Tokius nuteistųjų parodymus paneigia byloje esantys įrodymai. 43.2. Tai, jog A. G. žinojo apie I. G. siunčiamų prekių tikrÄ jÄ kilmę ir jų neteisėtas įgijimo aplinkybes, patvirtina 2013 m. lapkričio 15 d., 2013 m. gruodžio 10 d., 2014 m. kovo 26 d.

Elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose užfiksuoti duomenys bei tarp nuteistųjų A. G. ir I. G. įvykę telefoniniai pokalbiai, kurių turinys buvo tinkamai iÅ¡analizuotas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. 2013 m. rugsėjo 24 d. 9:56:23 val. vykusio telefoninio pokalbio metu nuteistasis I. G. pasakojo A. G., kad eis „daryti folijÄ â€œ, t. y. ruoÅ¡ti krepÅ¡ių, skirtų vagystėms daryti, ir kad apsaugos darbuotojas pagavo vagiant bei sumušė O.

G. (t. 9, b. l. 162). 2013 m. rugsėjo 25 d. 21:35:33 val. vykusio telefoninio pokalbio metu nuteistasis I. G. pasakojo A. G., kad ketina išsiųsti kelis „baulus“, t. y. krepšius su vogtomis prekėmis, ir kad žada skirti laiko „lauktuvėms padaryti“ (t. 9, b. l. 166). 2013 m. rugsėjo 26 d. 22:08:51 val. vykusio telefoninio pokalbio metu nuteistasis I. G. pasakojo A. G., kad su teisėsauga turėjo reikalų, apie kuriuos nenori aiškinti telefonu, ir kad nori dar savaitę pabūti bei „gerai pasidaryti“ (t. 9, b. l. 179-180). 2013 m. spalio 3 d. 21:07:00 val. vykusio telefoninio pokalbio metu nuteistasis I.

G. pasakojo A. G., kad nepavyko nieko „pasidaryti“, kad pareigÅ«nai paėmė krepÅ¡ius su vogtais daiktais (t. 9, b. l. 182-183). 2013 m. spalio 4 d. 18:07:09 val. vykusio telefoninio pokalbio metu nuteistasis I. G. pasakojo A. G., kad prastai sekėsi, kad reikėtų grįžtant sustoti Vokietijoje ir „sau pasidaryti“ (t. 9, b. l. 187-188). IÅ¡ I. G. ir A. G. SMS žinučių, raÅ¡ytų 2013 m. rugsėjo 11 d. vakare, matyti, kad A. G. rašė vyrui, kad galvoja, kaip užsitempti siuntinį į viršų, kad jie „gerÄ tašę pavarė“ ir klausė, už kiek tame krepÅ¡yje yra.

I. G. atsakė, kad „už 13 kažkur“ (t. 9, b. l. 200). 2013 m. rugsėjo 13 d. 14:35:10 val. vykusio telefoninio pokalbio metu nuteistasis I. G. pasakojo A. G., kokius daiktus iÅ¡imti (Å¡ampÅ«nus ir tuÅ¡us), o kokius nuvežti. I. G. klausė, ar viskÄ palikti „jam vienam, nevažiuoti prie anų“, o I. G. atsakė, kad paliktų jam vienam. TuÅ¡us žada nuvežti pats, kai grįš (t. 9, b. l. 201). 2013 m. rugsėjo 14 d. 12:03:26 val. A. G. skambino turgaus prekeiviui O. L., sakė, kad atvažiuos apie antrÄ valandÄ , nes per vėlai iÅ¡važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini).

Po to O. L. skambino A. G., jie susitarė susitikti antrÄ valandÄ degalinėje. IÅ¡ I. G. ir A. G. SMS žinučių, raÅ¡ytų 2013 m. rugsėjo 14 d., matyti, kad A. G. rašė vyrui, kad „jau gavo iÅ¡ dėdės, kÄ turėjo gauti“. Ä® I. G. klausimÄ , kiek gavo, A. G. atsakė, kad „12“ (t. 9, b. l. 201-202). 2013 m. rugsėjo 30 d. 17:11:45 val. vykusio telefoninio pokalbio metu nuteistasis I. G. pasakojo A. G., kad nepavyko perduoti siuntinio, kad laukė pilnai prisikrovęs ir visko bijojo, taip pat, kad anksčiau įdėtas siuntinys turi atkeliauti kitÄ dienÄ (t. 9, b. l. 210-211). 43.3.

IÅ¡ aptartų telefoninių pokalbių bei SMS žinučių turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistoji A. G. neabejotinai žinojo, jog nuteistasis I. G. užsienyje užsiima vagystėmis iÅ¡ parduotuvių ir į LietuvÄ siunčia krepÅ¡ius su vogtomis prekėmis. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad A. G. pasiimdavo minėtus I. G. parsiųstus krepÅ¡ius ir veždavo juos parduoti turguje prekiavusiems asmenims bei iÅ¡ jų paimdavo pinigus už anksčiau atvežtas ir parduotas prekes. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad aptariamu atveju A.

G. realizavo turtÄ Å¾inodama, kad jis gautas nusikalstamu bÅ«du. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistosios A. G. nusikalstama veika įrodyta bei teisingai kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir A. M. veikų kvalifikavimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), BK 157 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija).

44. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei nuteistojo A. M. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 157 straipsnio 2 dalyje.

45. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas už tai, jog pagal iÅ¡ankstinį susitarimÄ su I. G. iÅ¡gabeno nukentėjusiuosius Ž. K. ir nepilnametę D. V. į Å kotijÄ , žinodamas, kad jie bus iÅ¡naudojami nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti, ir veikdamas kartu su I. G. bei D. R. iÅ¡naudojo nukentėjusiuosius Ž. K., L. G. ir nepilnametę D. V. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti. A. M. taip pat nuteistas už tai, jog veikdamas bendrininkų grupėje verbavo nepilnametes nukentėjusiÄ sias S. L. ir V.

J. bei gabeno jas ir nukentėjusįjį O. G. į NorvegijÄ , žinodamas, kad jie bus iÅ¡naudojami nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti, ir veikdamas kartu su D. R. iÅ¡naudojo nukentėjusįjį O. G. bei nepilnametes nukentėjusiÄ jÄ V. J. ir S. L. nusikalstamoms veikoms – vagystėms – vykdyti. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡teisinti jį dėl nusikalstamų veikų, padarytų Å kotijoje, o jo nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ Norvegijoje, perkvalifikuoti iÅ¡ BK 157 straipsnio į BK 147 straipsnį.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų yra pagrįstos neišsamiais ir netinkamai ištirtais bei įvertintais įrodymais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nustatyti tinkamai, šioje dalyje naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo A.

M. padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo versijas.

46. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad su I. G. dėl nusikalstamos veikos darymo nesitarė, prieÅ¡ kelionę nukentėjusiųjų D. V. ir Ž. K. nepažinojo, apie juos informacijos nerinko, todėl veždamas pastaruosius į Å kotijÄ nežinojo, kad D. V. yra nepilnametė, taip pat nesiekė pasinaudoti jų pažeidžiamu ir juos iÅ¡naudoti. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Nuteistasis A. M. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad tikriausiai 2013 metais jis važiavo į Å kotijÄ pas I.

G.. Tikėjosi susirasti darbÄ , aplankyti brolį, draugus. I. G. paprašė važiuojant paimti ir atvežti D. V. ir jos brolį Ž. K.. Anksčiau jis tų žmonių nepažinojo. Važiavo nuosavu automobiliu, Å kotijoje lankėsi pirmÄ kartÄ . Nuvykęs apsigyveno tame pačiame bute, kuriame gyveno I. G.. Dar bÅ«damas Lietuvoje, jis nežinojo, kokia veikla Å kotijoje užsiima I. G., o apsigyvenęs kartu pamatė, kad yra vagiama iÅ¡ parduotuvių. I. G. jo prašė nuvežti iki parduotuvių, A. M. veždavo, nors žinojo, kad visi eis vogti, tačiau pats nevogė ir su vagystėmis nebuvo susijęs. Grįždamas į LietuvÄ vogtų daiktų neparsivežė.

Å kotijoje praleido apie tris savaites, jam vagystės ir nuolatiniai pobÅ«viai su alkoholinių gėrimų vartojimu nepatiko, darbo jis nesusirado, todėl grįžo į namus (t. 18, b. l. 89-91). 46.1. Nuteistasis I. G., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. M. yra jo pusbrolis. Tuo metu pastarasis neturėjo darbo, todėl I. G. pasiÅ«lė A. M. atvykti į Å kotijÄ pasižiÅ«rėti, sumokėjo už kurÄ . Vykdamas į Å kotijÄ , A. M. nežinojo, kokia veikla I. G. su kitais asmenimis ten užsiima ir pastarajam jisai nepasakojo.

A. M. atvyko atskirai, paėmė pavežti D. V. ir jos brolį Ž. K., kad būtų pigesnė kelionė. A. M. pamatė, kad vyksta vagystės, išgėrinėjimai, jam tai gal nepatiko. A. M. vogti kartu nevyko ir kitų nevežė, krepšių su folija nedarė, maždaug po savaitės išvyko (t. 18, b. l. 61). 46.2. Nors nuteistieji I. G. ir A. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad pastarasis būdamas Lietuvoje nežinojo, kokia veikla Škotijoje užsiima I. G., ir kad jo paprašytas tik pavežė nukentėjusiuosius D.

V. bei Ž. K. į Å kotijÄ , tačiau Å¡iuos jų parodymu paneigia kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai. Nuteistasis D. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme, konkrečių aplinkybių dėl iÅ¡vykos į Å kotijÄ nepaaiÅ¡kino, tačiau iÅ¡samius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. 2014 m. gegužės 28 d. apklausiamas įtariamuoju D. R. parodė, kad kita jų iÅ¡vyka į Å kotijÄ buvo 2013 metų pradžioje. Susirinko didelė vykstančiųjų kompanija, todėl visi į vienÄ automobilį netilpo.

I. G. susitarė su savo pusbroliu A. M., kad jis į Å kotijÄ atveÅ¡ D. V. ir Ž. K.. Ä® vagystes Å kotijoje važiuodavo dviem automobiliais, vienÄ vairavo I. G., kitÄ â€“ A. M.. Pastarasis nepažinojo vietovės, todėl D. R. visada važiuodavo kartu. A. M. nebuvo patenkintas tuo, kaip jie vogė, vis bandė nustatyti savo taisykles, tačiau jie viskÄ darė taip, kaip liepdavo I. G.. Po tam tikro laiko dėl vagysčių sulaikė L. G. ir Ž. K., todėl buvo nuspręsta grįžti į LietuvÄ (t. 11, b. l. 21). 46.3.

Nukentėjusioji D. V., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad aptariamos iÅ¡vykos į Å kotijÄ metu automobilį vairavo A. M.. Pastarasis uždirbtų pinigų neskirstė, nurodymų neduodavo, nukentėjusiosios neiÅ¡naudojo, jai negrasino ir nežinojo, kad ji yra nepilnametė (t. 17, b. l. 135-136). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. V. davė iÅ¡samesnius parodymus apie nuteistojo A. M. vaidmenį aptariamų nusikalstamų veikų padaryme. 2014 m. gegužės 27 d. apklausos metu D.

V. parodė, kad jÄ ir brolį Ž. K. į Å kotijÄ nuvežė A. M.. Nuvykus į Å kotijÄ , viskas vyko kaip ir ankstesnių iÅ¡vykų metu. Ä® parduotuves juos atveždavo I. G. ir A. M., visi kiti eidavo vogti prekių. Å ios kelionės metu tekdavo vogti ir drabužius, kuriuos pasiimdavo A. M.. Grįžus į LietuvÄ , nei I. G., nei A. M. jai nesumokėjo (t. 1, b. l. 84-85). 46.4. BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisminio nagrinėjimo metu buvo perskaityti nukentėjusiojo Ž. K. parodymai. 2015 m. liepos 2 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ jis parodė, kad 2013 metų pradžioje jo sesuo D.

V. ir D. R. pasiÅ«lė važiuoti dirbti į Å kotijÄ . KÄ reikės konkrečiai daryti jam nepasakė, tačiau minėjo, kad daug uždirbs. D. R. iÅ¡važiavo į Å kotijÄ pirmas. Po savaitės 2013 m. sausio 22 d. jis kartu su seserimi bei asmeniu pravarde „P.“, taipogi iÅ¡važiavo į Å kotijÄ . Vėliau sužinojo, kad „P.“ yra vadinamas A. M.. Pastarasis ir vairavo automobilį. Už kurÄ ar kelto bilietus nei jis, nei sesuo nemokėjo, bilietus su savimi turėjo A. M.. Å kotijoje nuvažiavo į Aberdyno miestÄ , kur apsistojo trijų kambarių bute.

KitÄ dienÄ Å½. K. pamatė, kaip I. G., D. R. ir jiems padedantis A. M. ruošė specialius krepÅ¡ius. I. G. ir D. R. pasakė, kad jie važiuos dirbti, t. y. turės nueiti į parduotuvę ir iÅ¡neÅ¡ti prekes. Jis nerimavo, nes suprato, kad prekes reikės iÅ¡neÅ¡ti už jas nesumokėjus, taip pat suvokė, kad kažkur tai įsivėlė, tačiau neturėjo pasirinkimo, nes nemokėjo anglų kalbos, pirmÄ kartÄ buvo Å kotijoje. Ä® parduotuves važiavo daug kartų – kiekvienÄ dienÄ ar kelis kartus per dienÄ .

Buvo nustatyta tvarka, kad visi atvažiuodavo su savo komanda, jis važiuodavo su A. M., D. R. ir D. V.. A. M. ir D. R. nueidavo į parduotuvę apžiÅ«rėti prekių, paskambindavo jam arba D. mobiliuoju telefonu, praneÅ¡davo, kur atvykti, kur krepÅ¡ys su prekėmis padėtas ir kaip iÅ¡neÅ¡ti. Daiktai bÅ«davo paruoÅ¡ti, sudėti į krepšį su folija, kad neužfiksuotų elektroninė apsauga. Užsiimti vagystėmis buvo priverstas prieÅ¡ savo valiÄ , nes A. M. jam pasakė, kad jei nieko nedarys, tai jį sumuÅ¡.

D. R. tai girdėjo ir tam pritarė (t. 2, b. l. 106-109). Nukentėjusysis Ž. K. atpažino A. M. kaip asmenį, pravarde „P.“ (t. 2, b. l. 77-79). 46.5. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiojo Ž. K. parodymai yra prieÅ¡taringi ir turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, tačiau Å¡ie skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiojo Ž. K. parodymuose yra tam tikrų nesutapimų: 2013 m. lapkričio 13 d. apklausos ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ metu (t. 2, b. l. 72-75, 77-79) nukentėjusysis parodė, kad į Å kotijÄ juos nuvežė I.

G., o A. M. jie sutiko tik Å kotijoje; tuo tarpu 2015 m. liepos 2 d. apklausų metu (taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ), nukentėjusysis parodė, kad į Å kotijÄ juos nuvežė A. M.. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam galėjo turėti reikÅ¡mės įvairÅ«s faktoriai: užduodamų klausimų, detalizuojant nukentėjusiojo parodymus, tikslumas, nuo įvykio praėjęs laiko tarpas, nukentėjusiojo psichologinė bÅ«sena ir kitos aplinkybės. Pažymėtina, kad pats nuteistasis A. M. pripažino, kad vežė nukentėjusiuosius D.

V. ir Ž. K. į Å kotijÄ , todėl Å¡is nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumas nėra esminis. Paskutinių apklausų ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Ž. K. nuosekliai parodė, kad juos su sese į Å kotijÄ nuvežė bÅ«tent nuteistasis A. M.. Todėl teisėjų kolegija daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo Ž. K. parodymai iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja kitiems byloje iÅ¡tirtus įrodymams ir patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl A. M. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . 46.6.

Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde pažymi, kad kiekvienas įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę, laikantis rungimosi principo reikalavimų, pats apklausti liudytojus ir nukentėjusiuosius arba praÅ¡yti, kad tokie asmenys bÅ«tų apklausti (BPK 44 straipsnio 5, 7, 8 dalys). Apeliantas mano, kad Å¡ioje byloje buvo pažeista BPK garantuojama jo teisė tiesiogiai užduoti klausimus Ž. K., kai jis buvo apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kadangi apie Å¡iÄ apklausÄ A. M. tinkamai praneÅ¡ta nebuvo.

Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. birželio 29 d. tiek A. M., tiek jo gynėjui advokatui Z. Jankovskiui elektroniniu paÅ¡tu buvo iÅ¡siųsti praneÅ¡imai apie 2015 m. liepos 2 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vyksiančiÄ nukentėjusiojo Ž. K. apklausÄ (t. 2, b. l. 94, 98). Nei nuteistasis A. M., nei jo gynėjas minėtoje apklausoje nedalyvavo ir nepasinaudojo galimybe tiesiogiai užduoti klausimus nukentėjusiajam Ž. K..

Taigi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pastaroji nukentėjusiojo Ž. K. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vyko nepažeidžiant BPK nustatytų taisyklių. Todėl pirmosios instancijos teismas Ž. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, pagrįstai pripažino patikimais ir jais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį. 46.7. Aptarti nuteistojo D. R. ir nukentėjusiųjų parodymai paneigia nuteistųjų I. G. bei A. M. nurodytas aplinkybes, kad pastarasis veždamas D. V. ir Ž.

K. į Å kotijÄ nežinojo, kokia veikla Å¡ioje Å¡alyje užsiima I. G.. IÅ¡ minėtų parodymų matyti, kad jau kitÄ dienÄ po atvykimo į Å kotijÄ A. M. kartu su I. G. ir D. R. ruošė krepÅ¡ius, skirtus vagystėms, vėliau su D. R. veždavo D. V. ir Ž. K. į parduotuves vogti bei pasiimdavo dalį pavogtų prekių. A. M. nebuvo patenkintas tuo, kaip buvo vykdomos vagystės, vis bandė nustatyti savo taisykles. Be to, A. M. grasino Ž. K. fiziniu smurtu, jei nukentėjusysis atsisakys vogti iÅ¡ parduotuvių.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis A. M., gabendamas D. V. ir Ž. K. į Å kotijÄ , buvo iÅ¡ anksto susitaręs su I. G. ir neabejotinai žinojo, kad nukentėjusieji bus iÅ¡naudojami vagystėms daryti. 46.8. Pažymėtina, kad 2013 m. lapkričio 20 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ Ä¯tariamuoju apklaustas A. M. parodė, kad visi važiavę asmenys buvo jauni, matėsi, jog nepasiturintys (t. 11, b. l. 120-122). Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokole užfiksuoti parodymai iÅ¡ esmės sutampa su jo anksčiau ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotais parodymais.

Apelianto nuomone, tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jo faktiÅ¡kai ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai nebuvo užfiksuoti, o buvo tik perraÅ¡yti ankstesni parodymai. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos BPK 48 straipsnio 2 dalies, 179 straipsnio, 188 straipsnio 4 dalies nuostatos, reglamentuojančias asmenų apklausos protokolo suraÅ¡ymo tvarkÄ . Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. IÅ¡ 2013 m. lapkričio 20 d. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ protokolų matyti, jog iÅ¡ tiesų nuteistojo A.

M. parodymai iÅ¡ esmės sutampa. Å iÄ aplinkybę galima paaiÅ¡kinti tuo, kad abi apklausos vyko tÄ pačiÄ dienÄ , todėl natÅ«ralu, jog apklausiamas asmuo parodė tas pačias aplinkybes dėl kurių buvo apklausiamas. Tačiau nuteistasis A. M. savo paraÅ¡u patvirtino, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokolas jam perskaitytas, kad jis suraÅ¡ytas teisingai pagal pastarojo žodžius ir kad jis neturi pastabų bei papildymų (t. 11, b. l. 122). Tokiu bÅ«du nėra pagrindo teigti, kad A. M. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vyko pažeidžiant BPK nustatytus reikalavimus. 46.9.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti A. M. parodymai patvirtina, kad jis suvokė ir žinojo apie sunkiÄ nukentėjusiųjų D. V. ir Ž. K. materialinę padėtį, jaunÄ amžių. Nors nukentėjusioji D. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad A. M. nežinojo, jog ji nepilnametė, tačiau tikėti tokiais jos parodymais nėra pagrindo. Kaip jau buvo minėta, specialiÄ ja liudytoja apklausta T. K. parodė, jog kelionės į Å kotijÄ metu D. V. ir L. G. atrodė labai jaunos, todėl ji pagalvojo, kad jos yra nepilnametės, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad nepilnametė yra tik D.

V. (t. 18, b. l. 18; t. 3, b. l. 75-76). Be to nustatyta, kad nuteistasis A. M. dėl nusikalstamos veikos darymo buvo iÅ¡ anksto susitaręs su nuteistuoju I. G., kuriam buvo žinomas nukentėjusiosios D. V. amžius. Atsižvelgiant į pastarÄ jį nuteistųjų susitarimÄ , taip pat į tai, kad D. V. minėtos iÅ¡vykos metu atrodė labai jauna, nuteistasis A. M. taip pat neabejotinai suvokė ir žinojo D. V. tikrÄ jį amžių. Pasinaudojęs aptartu nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, A. M. iÅ¡gabeno nepilnametę D.

V. ir Ž. K. į Å kotijÄ Å¾inodamas, kad jie bus iÅ¡naudojami nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. M. nusikalstama veika prieÅ¡ nukentėjusiuosius D. V. ir Ž. K. įrodyta. Todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo A. M. apeliacinio skundo praÅ¡ymo iÅ¡teisinti jį dėl nusikalstamų veikų, padarytų Å kotijoje.

47. Dėl iÅ¡vykos į NorvegijÄ nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad prieÅ¡ kelionę nukentėjusiųjų nepažinojo, jų neverbavo, jų gabenimo neorganizavo ir už tai atlygio negavo. Apeliantas taip pat nurodo, kad jokių vagysčių neplanavo ir atvykus į NorvegijÄ vogti nėjo, o tik nuveždavo kitus asmenis iki parduotuvių, todėl jo veiksmus galima vertinti tik kaip grynai gabenimÄ asmenų, kurie sutiko savo noru važiuoti daryti nusikaltimus. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes byloje surinktais ir teismo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta prieÅ¡ingai.

Nuteistasis A. M. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad į NorvegijÄ vyko jis, D. R., O. G. ir dvi merginos. Ä® NorvegijÄ A. M. vyko ne pirmÄ kartÄ , yra vežęs parduoti alkoholį ir cigaretes, grįždamas parsiveždavo buitinės technikos ir padangų. Å iuo atveju kartu vykstančių žmonių reikėjo tam, kad jis galėtų vežti didesnį kiekį alkoholio. Su merginomis susitiko ir kalbėjosi (duomenys neskelbtini). Nežinojo, kad merginos yra nepilnametės, jos neatrodė kaip vaikai.

Tai sužinojo tik kelionės metu. Merginos SMS žinute atsiuntė savo duomenis ir A. M. už savo pinigus nupirko kelionės bilietus. Jo draugas parodė namelį Norvegijoje ir tame namelyje visi apsigyveno. A. M. vagysčių neplanavo, vogti nėjo, o tik nuveždavo iki parduotuvių, kur kiti eidavo vogti. Tuo metu kai kiti vogdavo, jis eidavo apžiÅ«rėti prie prekybos centrų sukrautos buitinės technikos ir padangų, jų pakrovė į automobilį ir grįždamas parsivežė į LietuvÄ . Merginos buvo pagautos vagiant ir daugiau vogti nėjo.

Jis jokios naudos iÅ¡ tų vagysčių neturėjo, nes prekių neimdavo (t. 18, b. l. 89-91). 47.1. Nors nuteistasis A. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad į NorvegijÄ vyko savo reikalais, nukentėjusiųjų neverbavo, merginų amžiaus nežinojo, gabenimo neorganizavo ir vagysčių neplanavo, tačiau tikėti tokiais jo parodymais nėra pagrindo, nes juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Nuteistasis D. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme, konkrečių aplinkybių dėl pastarosios iÅ¡vykos į NorvegijÄ nepaaiÅ¡kino, tačiau iÅ¡samesnius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. 2014 m. gegužės 28 d. apklausiamas įtariamuoju D.

R. parodė, kad po paskutinės iÅ¡vykos į Å kotijÄ I. G. nusprendė, kad reikia važiuoti „dirbti“ į NorvegijÄ . Pastarasis pasakė D. R., kad jis į Å¡iÄ Å¡alį vyks kartu su A. M. bei O. G. ir kad reikia iÅ¡vykai surasti merginų. D. R. paskambino pažįstamai S. L. ir pasiÅ«lė važiuoti į užsienį vogti. Pastaroji pasakė, kad reikia viskÄ apgalvoti ir apie tai pasikalbėti. Ä® susitikimÄ su S. L. vyko A. M. ir I. G., kurie dėl visko ir susitarė. Vėliau D. R. sužinojo, kad kartu vyks ir S. L. draugė V..

I. G. su A. M. pasiruošė kelionei, buvo iÅ¡nuomotas automobilis, užsakyti bilietai keltui. D. R. suprato, kad kiti kartu vykę asmenys žinojo, jog merginos nepilnametės, nes gimimo data buvo įraÅ¡oma į kelto bilietÄ . D. R. iÅ¡ namų paėmė paskutinį ir jie visi iÅ¡važiavo į NorvegijÄ . Nuvykę į Å¡iÄ Å¡alį, nuvažiavo pas I. G. ir A. M. pažįstamÄ , tačiau ten naktį praleido tik A. M., kiti miegojo automobilyje. KitÄ dienÄ minėtas pažįstamas asmuo parodė namelį, kuriame jie apsistojo.

Nuvažiavus vogti į parduotuves paaiÅ¡kėjo, kad merginos labai bijo ir kad vogti joms labai sunku. Todėl vėliau buvo nuspręsta daugiau merginų į parduotuves nebevežti. Norvegijoje jie praleido apie dvi savaites. Ä® parduotuves D. R. ir O. G. veždavo A. M., kuris pats vogti neidavo. Po kurio laiko buvo sulaikytas O. G.. Nesulaukus iÅ¡ jo žinių buvo nuspręsta grįžti į LietuvÄ . Visas vogtas prekes atsivežė patys. Už Å¡iÄ kelionę D. R. sumokėta nebuvo (t. 11, b. l. 21-22). 47.2.

BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisminio nagrinėjimo metu buvo perskaityti liudytojos S. L. parodymai, kuri 2016 m. sausio 21 d. apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, jog aptariamu metu gyveno bendrabutyje, neturėjo, iÅ¡ ko gyventi, padėdavo giminės, reikėdavo visų praÅ¡yti pagalbos. Maždaug 2013 m. balandžio mėnesį D. R. pasiÅ«lė jai iÅ¡važiuoti į užsienį. PorÄ dienų prieÅ¡ iÅ¡vykimÄ jie susitiko (duomenys neskelbtini) viskÄ aptarti. Ji žinojo, kad važiuos į NorvegijÄ vogti iÅ¡ parduotuvių.

Tai jai pasakė D. R. ir A. M.. Ä® NorvegijÄ iÅ¡vyko apie balandžio 7 d. Automobilį vairavo A. M., dar važiavo D. R., S. L., V. J. ir O. G.. Kartu vykusi V. J. buvo jos klasės draugė ir S. L. jai paaiÅ¡kino, kÄ jos turės daryti. Atvykus į NorvegijÄ , jie važiavo pas kažkokius pažįstamus, bet Å¡ie jų nepriėmė. KitÄ dienÄ surado namukÄ ir ten apsistojo. Ä® visas parduotuves veždavo A. M., o D. R. eidavo apžiÅ«rėti kÄ bus galima pavogti. Pastarieji ir pasakydavo kokias prekes vogti.

BÅ«davo, kad A. M. ir D. R. nueidavo į parduotuvę, prikraudavo krepÅ¡ius, vėliau paaiÅ¡kindavo, kur jie yra, ir liepdavo kitiems nueiti juos iÅ¡neÅ¡ti. VienÄ kartÄ jÄ pagavo vagiant, ji pasižadėjo daugiau nevogti, neiti į parduotuvę, dėl to pasirašė ir jÄ paleido. Kai ji atėjo prie automobilio, A. M. pradėjo rėkti, priekaiÅ¡tavo, kad jÄ pagavo, sakė, kad ji neturėjo parodyti, į kurį automobilį įsėdo, nes apsaugÄ atliekantys asmenys užsirašė valstybinius numerius.

Jos ir V. J. daugiau vogti nesivežė. Po trijų dienų D. R. pasakė, kad O. G. sulaikė policija ir kad naktį jie vyks namo į LietuvÄ . D. R. ir A. M. buvo žinoma, kad jos su V. J. yra nepilnametės. Norvegijoje liepė neÅ¡iotis pasÄ ir kortelę. Be to, jie visi padavė pasus, kai įvažiavo į keltÄ (t. 4, b. l. 40-44). 2013 m. lapkričio 19 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ metu S. L. taipogi parodė, jog A. M. ir D. R. dar prieÅ¡ iÅ¡vykstant į NorvegijÄ Å¾inojo, kad jos su V.

J. nepilnametės. Merginos pačios apie tai jiems pasakė. Be to, jie paprašė jų anketinių duomenų, kad galėtų užsakyti kelto bilietus (t. 4, b. l. 14). 47.3. Nukentėjusioji V. J. (V.), apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad į užsienį vogti vyko prieš šešerius metus. Tuo metu ji buvo dar nepilnametė, mokėsi profesinėje mokykloje, gyveno bendrabutyje, stipendijos negaudavo, o šeimos materialinė padėtis buvo labai sunki. Važiuoti į užsienį pasiūlė S. L., kuri sakė, kad reikės vogti, kad užsidirbs po 1000–2000 litų.

Ji norėjo padėti Å¡eimai, todėl nusprendė važiuoti. Ä® (duomenys neskelbtini) su jomis susitikti atvažiavo vaikinai, su kuriais jos turėjo važiuoti į užsienį. Vienas buvo vairuotojas, kurio pavardės nežino, bet atpažino iÅ¡ nuotraukos, kai buvo apklausiama pas tyrėjÄ , o kitas pravarde Č.. Pastarasis pasakė, kad merginos važiuos į Å vedijÄ savaitei, kad turės, kur gyventi ir kÄ valgyti. Joms reikės iÅ¡ parduotuvės iÅ¡neÅ¡ti jo paruoÅ¡tus arba nurodytus daiktus. Ä® NorvegijÄ važiavo penkiese: ji, S. L., Č., t. y.

D. R., vairuotojas, kurį vadino D., ir dar vienas vaikinas. Vaikinai žinojo, kad jos yra nepilnametės, nes S. L. kažkuriam telefonu nusiuntė asmens kodus, pavardes ir jie iÅ¡ anksto nupirko bilietus į keltÄ . PrieÅ¡ patenkant į keltÄ ji ir S. L. vairuotojui padavė asmens tapatybės korteles, nes vairuotojas turėjo bilietus ir kartu su jų dokumentais pateikė patikrinimui. Po patikrinimo dokumentus grÄ Å¾ino. Persikėlus keltu į Å vedijÄ , pasakė, kad jie važiuos į NorvegijÄ . Tuo metu Norvegijoje dirbo jos brolis, todėl ji neiÅ¡sigando, kad važiuoja į kitÄ Å¡alį negu sakė iÅ¡ pradžių.

Norvegijoje apsigyveno kalnuose, turistiniame namelyje. Vėliau iÅ¡važiavo vogti. Vadovavo D. R. ir vairuotojas, kurie eidavo apsižiÅ«rėti į parduotuves, pasakydavo, kokias prekes vogti, o trečiasis, kurį pagavo, eidavo vogti. Lietuvoje ji nebuvo vogusi, todėl vogti nemokėjo. Daiktus dėdavo į krepšį, vienÄ kartÄ prisidėjo ir pavogė daug kremų, juos atidavė tiems vaikinams. Daugiau vogti nėjo, nes sulaikė S. L.. Vaikinai jas palikdavo namelyje, o patys iÅ¡važiuodavo. Norvegijoje iÅ¡buvo 4–5 dienas, vėliau grįžo namo.

Jokių pinigų negavo, nes važiavo vogti kitiems, o ne sau (t. 17, b. l. 129-130). Nukentėjusioji V. J. ikiteisminio tyrimo metu atpažino A. M. ir D. R. kaip asmenis, su kuriais ji buvo iÅ¡vykusi į NorvegijÄ (t. 4, b. l. 53-56). 47.4. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamajame posėdyje buvo perskaityti O. G. parodymai, kuris 2016 m. kovo 8 d. apklaustas nukentėjusiuoju parodė, kad aptariamu metu mokėsi technologijos ir verslo mokykloje. Tėvai gyveno vargingai, todėl galėjo jam skirti tik po 50 Lt per savaitę. 2013 m. pavasarį jam paskambino vaikinas vardu R. ir pasiÅ«lė važiuoti į NorvegijÄ .

Jis žinojo, kad pastarasis už darbÄ užsienyje moka gerus pinigus, tačiau užsiima negerais dalykais. Tuo metu jam buvo sunkus laikotarpis, labai trÅ«ko pinigų, todėl sutiko važiuoti. R. atvažiavo jo pasiimti kartu su A. M. ir pasakė, kad į NorvegijÄ O. G. važiuos bÅ«tent su pastaruoju. Vėliau jie paėmė S. L., merginÄ , vardu V. ir vaikinÄ , vardu D. bei nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur iÅ¡ anksto buvo sutarta dėl mikroautobuso nuomos. Dar kelionės metu jis girdėjo, kad vaikinai kalbėjosi apie merginas ir kad R.

A. M. sakė, jog jos nepilnametės. Kelionės į NorvegijÄ metu O. G. vairavo mikroautobusÄ pakaitomis su A. M.. Keliantis keltu į Å vedijÄ D. pasakė, kad Norvegijoje reikės vogti iÅ¡ parduotuvių. Tokia naujiena jį iÅ¡gÄ sdino, bet bÅ«damas neblaivus tik sugebėjo atsakyti, kad „pabandys“. Atvykus į NorvegijÄ , į Trondheimo miestÄ , pirmÄ naktį visi, iÅ¡skyrus A. M., miegojo automobilyje. Vėliau apsistojo kažkokioje paÅ¡iÅ«rėje. KitÄ dienÄ buvo ruoÅ¡iami krepÅ¡iai vagystėms.

Kaip juos daryti, aiÅ¡kino D., jam padėjo A. M.. Ä® parduotuves vogti buvo siunčiamos merginos ir O. G., o A. M. ir D. tik nurodinėjo, kÄ vogti. Visus per dienÄ pavogtus daiktus A. M. pasiėmė su savimi. Merginos jam jau pirmÄ dienÄ skundėsi, kad joms baisu, bet jis stengdavosi merginas padrÄ sinti. AntrÄ dienÄ buvo sulaikyta viena iÅ¡ merginų, todėl jos į parduotuves daugiau vežamos nebuvo. Vogti tekdavo vienam O. G.. A. M. merginų vogti daugiau neleido dar ir todėl, kad jos buvo nepilnametės. D. jo sportiniam krepÅ¡iui padarė kitÄ folinį maiÅ¡elį ir jis buvo siunčiamas į elektronikos, sporto bei žvejybos prekių parduotuves.

KetvirtÄ dienÄ bandant pavogti žvejybines rites jis buvo sulaikytas ir deportuotas į LietuvÄ (t. 5, b. l. 105-109). 47.5. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepagarsino ir nesivadovavo O. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, apklausiant jį įtariamuoju. Tokiu bÅ«du teismas neanalizavo ir nesugretino visų O. G. parodymų, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas. Apelianto nuomone, O. G. parodymai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ir teisėjui iÅ¡ esmės skiriasi, todėl patikimais bÅ«ti negali.

Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad BPK 276 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymÄ , nėra imperatyviai nustatyta, kurie konkrečiai anksčiau duoti proceso dalyvio parodymai turi bÅ«ti perskaitomi teisiamajame posėdyje. Esant Å¡iame straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali bÅ«ti perskaitomi tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti proceso dalyvio parodymai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs perskaityti O. G. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotus parodymus, apklausiant jį nukentėjusiuoju, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė. Ikiteisminio tyrimo metu duoti O. G. parodymai yra detalesni, tačiau iÅ¡ esmės nesiskiria nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, apklausiant jį įtariamuoju. Todėl pirmosios instancijos teismas perskaitytus nukentėjusiojo O. G. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, apklausiant jį nukentėjusiuoju, pagrįstai pripažino įrodymais ir jais grindė apkaltinamÄ jį nuosprendį. 47.6.

Aptarti nuteistojo D. R. ir nukentėjusiųjų V. J., O. G. bei liudytojos S. L. parodymai paneigia nuteistojo A. M. nurodytas aplinkybes, kad pastarasis į NorvegijÄ vyko ne organizuoti vagysčių, o tik vežė parduoti alkoholinių gėrimų ir parsivežė dėvėtų padangų. D. R. ir A. M. dar prieÅ¡ iÅ¡vykÄ Ä¯ užsienį S. L. bei V. J. paaiÅ¡kino tikrÄ jį kelionės tikslÄ , t. y. kad bus vykdomos vagystės iÅ¡ parduotuvių. KitÄ dienÄ po atvykimo į NorvegijÄ A. M. kartu su D. R. ruošė krepÅ¡ius, skirtus vagystėms, vėliau veždavo O.

G., S. L. ir V. J. į parduotuves, nurodydavo, kokias prekes vogti, instruktuodavo, kaip elgtis sulaikymo atveju, bei pasiimdavo pavogtas prekes. Å ios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis A. M., kartu su D. R. verbuodamas S. L. ir V. J. bei gabendamas jas ir O. G. į NorvegijÄ , neabejotinai žinojo, kad Å¡ie asmenys bus iÅ¡naudojami vagystėms daryti. 47.7. Kaip minėta, 2013 m. lapkričio 20 d. apklausiamas įtariamuoju pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ A. M. parodė, kad visi važiavę asmenys buvo jauni, matėsi, jog nepasiturintys (t. 11, b. l. 120-122).

Taigi, A. M. suvokė ir žinojo apie sunkiÄ nukentėjusiųjų V. J., O. G. bei liudytojos S. L. materialinę padėtį, jaunÄ amžių. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad vykstant į NorvegijÄ jis automobilį vairavo pasikeisdamas su O. G., tačiau tai nepaneigia, kad nukentėjusysis buvo pažeidžiamas ir kad jis galėjo pasirinkti norimÄ elgesio variantÄ . Nors nuteistasis A. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad nežinojo, jog merginos yra nepilnametės, tačiau tikėti tokiais jo parodymais nėra pagrindo.

Nukentėjusioji V. J. ir liudytoja S. L. parodė, kad faktas apie jų nepilnametystę dar prieÅ¡ iÅ¡vykstant į NorvegijÄ buvo žinomas tiek D. R., tiek A. M., kadangi jiems buvo nusiųsti merginų asmens duomenys, tarp jų ir asmens kodai. Tai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir pats A. M.. Be to, S. L. parodė, kad merginos pačios nuteistiesiems pasakė savo amžių. Tai, kad A. M. buvo žinomas merginų amžius, patvirtino ir nukentėjusysis O. G.. Pastarasis parodė, kad prieÅ¡ iÅ¡vykstant į NorvegijÄ I.

G. kalbėjosi su A. M. apie merginas ir pasakė, jog jos nepilnametės. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai patvirtina, kad A. M. suvokė ir žinojo V. J. bei S. L. tikrÄ jį amžių. Pasinaudojęs aptartu pažeidžiamumu, A. M. kartu su D. R. verbavo nepilnametes S. L. ir V. J. bei gabeno jas ir O. G. į NorvegijÄ , žinodamas, kad jie bus iÅ¡naudojami nusikalstamoms veikoms (vagystėms) daryti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. M. nusikalstama veika prieÅ¡ nukentėjusiuosius V.

J., O. G. bei liudytojÄ S. L. įrodyta. Todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo A. M. apeliacinio skundo praÅ¡ymo jo nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ Norvegijoje, perkvalifikuoti iÅ¡ BK 157 straipsnio į BK 147 straipsnį.

48. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo A. M. nusikalstamos veikos yra įrodytos bei teisingai kvalifikuotos pagal BK 147 straipsnio 2 dalį ir BK 157 straipsnio 2 dalį. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir L. R. veikų kvalifikavimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) ir BK 178 straipsnio 3 dalį.

49. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžiu L. R. buvo iÅ¡teisintas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat iÅ¡teisintas ir pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, jam nepadarius nusikalstamos veikos. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį ir L. R. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Prokuroras nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, iÅ¡teisindamas L. R. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, neįvykdė savo pareigos iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes, palyginti turimus įrodymus tarpusavyje, susiejant juos į logiÅ¡kÄ vientisÄ grandinę, ir padaryti faktines bylos aplinkybes atitinkančias logiÅ¡kas iÅ¡vadas. Prokuroro nuomone, dėl Å¡ių priežasčių skundžiamas nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių.

Tačiau su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais galima sutikti tik iš dalies.

50. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nuosprendį bei prokuroro apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino jų visumÄ , tarpusavio sÄ sajas, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados iÅ¡ dalies neatitinka bylos aplinkybių. Skundžiamo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendžio dalis dėl L. R. iÅ¡teisinimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį naikinama ir Å¡ioje dalyje priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkto pagrindu, kadangi bylos faktiniais duomenimis yra pilnai įrodyta, jog iÅ¡teisintasis L.

R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 147 straipsnio 1 dalyje. 50.1. Teisėjų kolegija nustatė, kad L. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 147 straipsnio 1 dalyje, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje su I. G., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, tačiau ne vėliau nei 2013 m. rugpjūčio mėn., pasinaudojant asmens pažeidžiamumu, verbavo asmenį, kurį bÅ«tų galima iÅ¡naudoti nusikalstamos veikoms daryti, o bÅ«tent: L. R. žinodamas, kad I. G. siekia užverbuoti, gabenti ir iÅ¡naudoti Lietuvos Respublikos piliečius Å kotijoje ir PrancÅ«zijoje vykdyti nusikalstamas veikas bei iÅ¡ Å¡ių veikų pelnytis, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytÄ dienÄ , tačiau ne vėliau nei 2013 m. rugpjūčio 29 d., telefonu susisiekė su A.

T. ir pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, t. y. priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sunkia materialine padėtimi, darbo ir pragyvenimo Å¡altinio neturėjimu, menku iÅ¡silavinimu, pasiÅ«lė A. T. vykti į PrancÅ«zijÄ vykdyti turtinio pobÅ«džio nusikaltimus – vagystes už piniginį atlygį taip jÄ paskatindamas ir nulemdamas jos apsisprendimÄ . A. T. tuo metu neturint kito jai priimtino pasirinkimo sutikus vykti į PrancÅ«zijÄ , tokiu bÅ«du jÄ užverbavo. 50.2. Teisėjų kolegija nustatytas aplinkybes grindžia byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, padarydama prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ nei pirmosios instancijos teismas.

Pripažintina, kad apygardos teismo padaryta išvada, jog byloje nepakankant objektyvių faktinių duomenų pagrįsti, kad L. R. dalyvavo BK 147 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padaryme, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. 50.3. Išteisintasis L. R., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam paskambino I. G. ir pasiūlė važiuoti į užsienį vogti. Tuo metu jis buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, todėl sutiko. I. G. paklausė, gal žino, kas dar norėtų važiuoti, L.

R. pažadėjo paklausti, tačiau specialiai nieko neieÅ¡kojo. Likus porai valandų prieÅ¡ iÅ¡vykstant į Å kotijÄ , jam paskambino draugė A. T. ir paprašė pinigų, sakė, kad jai blogai, kad reikia „pataisyti sveikatÄ â€œ. Pastaroji taip pat buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, vagiliaudavo, nes reikėdavo pinigų narkotikams. Juos abu tėvai buvo iÅ¡varę iÅ¡ namų, jie neturėjo kur gyventi. L. R. pinigų A. T. nedavė, nes pats neturėjo, tačiau pasiÅ«lė jai kartu vykti į užsienį vogti.

Pastaroji žinojo, kad reikės vogti iÅ¡ parduotuvių, kad reikės daryti tÄ patį, kÄ ji darydavo ir Lietuvoje. A. T. su pasiÅ«lymu sutiko. Jų pasiimti atvažiavo I. G. su O. G.. I. G. davė 200 Lt, kad L. R. su A. T. galėtų nusipirkti narkotikų. Nuvykus į Å kotijÄ , bÅ«stu pasirÅ«pino I. G., kuris ir nuveždavo iki parduotuvių, o vogti eidavo L. R., A. T. bei O. G.. Vogtas prekes realizuodavo I. G., po to jiems užmokėdavo. Vėliau visi važiavo vogti į PrancÅ«zijÄ (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 3, b. l. 43-44).

IÅ¡ esmės tokius pačius parodymus L. R. davė ir atliekant ikiteisminį tyrimÄ apklausų metu (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 55-56, 62-64). 50.4. Liudytoja A. T., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji pažįstama su L. R., nes abu yra priklausomi nuo narkotikų. Pastarasis jai yra siÅ«lęs važiuoti į užsienį, tačiau A. T. atsisakydavo, nes dar buvo mažiau pažįstama ir nežinojo, kur tiksliai iÅ¡veÅ¡. VienÄ dienÄ jai buvo bloga, todėl tikėdamasi pagalbos paskambino L.

R.. Å is neturėjo laiko, sakė, kad iÅ¡važiuoja į PrancÅ«zijÄ ir pasiÅ«lė važiuoti kartu bei pasakė, kÄ ten reikės daryti. A. T. žinojo, kad reikės vogti, ir nusprendė važiuoti. Tuo metu liudytojai reikėjo pinigų narkotikams, todėl materialinė padėtis turėjo įtakos jos apsisprendimui. L. R. žinojo apie jos padėtį, jie kartu pirkdavo narkotikus, pastarasis kartais padėdavo pinigais. Ä® užsienį pirmÄ dienÄ neiÅ¡vyko, nes jos pasas buvo užstatytas. PrieÅ¡ iÅ¡vykstant buvo nuvykę į taborÄ ir įsigijo narkotikų.

Pirmiausiai nuvyko į Å kotijÄ . Be jos ir L. R., dar važiavo O. G. ir I. G.. Å kotijoje iÅ¡buvo 3 savaites, tada vyko į PrancÅ«zijÄ . Per dienÄ apvogdavo skirtingai - 5-6 parduotuves. PrancÅ«zijoje kelionė truko apie mėnesį, ji nesijautė iÅ¡gabenta iÅ¡ Lietuvos. Kai nenorėjo, vogti nėjo, prievartos nebuvo (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 3, b. l. 54-56). IÅ¡ esmės tokius pačius parodymus liudytoja A. T. davė ir apklausta Klaipėdos apygardos teisme (t. 17, b. l. 129-129), taip pat atliekant ikiteisminį tyrimÄ apklausų metu (t. 5, b. l. 138-141, 148-150, 151-152, 157-165, 206-211, 227-230).

Be to, liudytoja A. T., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad pagrindinis dalykas, kuris lėmė jos apsisprendimÄ važiuoti į užsienį vogti, buvo priklausomybė narkotikams. Dėl narkotinių medžiagų vartojimo ji buvo pažeidžiama, jai reikėjo pinigų jiems įsigyti, todėl ji ir iÅ¡važiavo. 50.5. IÅ¡ aptartų liudytojos A. T. ir iÅ¡teisintojo L. R. parodymų galima spręsti, kad pastarasis įkalbėjo A. T. vykti į Å kotijÄ pasinaudodamas jos pažeidžiamumu, pasireiÅ¡kusiu priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sunkia materialine padėtimi, darbo ir pragyvenimo Å¡altinio neturėjimu, menku iÅ¡silavinimu.

Pagal teismų praktikÄ pasinaudojimas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu – tai piktavaliÅ¡kas pasiÅ«lymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiÅ«lymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290/2014, 2K-432/2014, 2K-43-942/2016). Å iuo atveju iÅ¡teisintasis L. R. pats pripažino, kad jam buvo žinoma, jog A. T. buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų, vagiliaudavo, nes reikėdavo pinigų narkotikams, neturėjo, kur gyventi, su Å¡eima nesutardavo.

IÅ¡ liudytojos ir iÅ¡teisintojo parodymų taip pat matyti, kad aptariamu atveju A. T. kreipėsi pagalbos į L. R., bÅ«dama abstinencijos bÅ«senos, praÅ¡ydama padėti gauti narkotinių medžiagų, nes pati pinigų neturėjo. Pastarasis kaip galimÄ variantÄ užsidirbti pinigų, pasiÅ«lė vykti į užsienį vogti. Kaip parodė liudytoja A. T., jos apsisprendimÄ sutikti su tokiu pasiÅ«lymu nulėmė priklausomybė narkotikams ir sunki materialinė padėtis. Jei tuo metu nebÅ«tų vartojusi narkotinių medžiagų, nebÅ«tų vykusi į užsienį vogti.

Taigi, esant tokiai padėčiai, A. T. buvo apsunkinta galimybė atsisakyti L. R. siÅ«lymo. Visa tai patvirtina A. T. pažeidžiamumÄ , kuriuo pasinaudojęs L. R. palenkė jÄ priimti sprendimÄ vykti į užsienį daryti nusikalstamų veikų. 50.6. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad toks L. R. pasiÅ«lymas A. T. vykti kartu su juo vogti į užsienį neatitinka verbavimo turinio BK 147 straipsnio prasme. Verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siÅ«lymai) iÅ¡naudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimÄ , vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tÄ Å¾mogų iÅ¡naudoti laisvę varžančios kontrolės sÄ lygomis.

Tai iÅ¡ esmės aktyvÅ«s kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valiÄ ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus iÅ¡naudojamas. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ liudytojos A. T. parodymų matyti, kad pastarasis L. R. pasiÅ«lymas vykti vogti į užsienį nebuvo pirmasis, jis ir anksčiau tai ne kartÄ buvo siÅ«lęs, bet liudytoja vis atsisakydavo, nes jo dar gerai nepažinojo. Taigi, A. T. skatinimas, įtikinėjimas vykti į užsienį vogti buvo ne vienkartinio pobÅ«džio.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad siÅ«lymas vykti į užsienį vogti iÅ¡ parduotuvių, žadant ten nuvežti, apgyvendinti, maitinti, realizuoti pavogtas prekes ir dalimi gautų pinigų atsilyginti, vertinamas kaip nukentėjusiojo verbavimas nusikalstamai veiklai daryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-565-139/2015). Apibendrindama teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju aptarti L. R. veiksmai vertinti kaip asmens verbavimas ir atitinka BK 147 straipsnio dispozicijoje įtvirtinto objektyviojo požymio turinį. 50.7.

Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog A. T. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji pati nusprendė važiuoti į užsienį vogti, niekas per prievartÄ neiÅ¡vežė. Tačiau pati BK 147 straipsnio sudėtis aiÅ¡kiai įtvirtina, jog nukentėjusiojo sutikimas nėra lemiamas veikos kvalifikavimui. Net jeigu jis yra, nustačius kitus įtvirtintus požymius, kaltininkas atsako pagal šį straipsnį. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, kaip ir Europos teisėje, Lietuvos baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta labai svarbi taisyklė, jog nukentėjusio asmens sutikimas neturi juridinės reikÅ¡mės patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybÄ Å¾monėmis.

Sutikimas bÅ«ti iÅ¡naudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartÄ ir grasinimus, negali bÅ«ti laikomas savanoriÅ¡ku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016). Taigi Å¡iuo atveju nustačius, kad L. R. verbavo A. T., pasinaudojęs aptartu jos pažeidžiamumu, pastarosios sutikimas sÄ moningai suvokiant, kur ir kokiai veiklai iÅ¡vyksta, nepaneigia prekybos žmonėmis sudėties požymių. 50.8.

Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje taip pat nustatyta, jog iÅ¡teisintasis L. R. verbuodamas A. T. buvo iÅ¡ anksto susitaręs su nuteistuoju I. G. ir žinojo, kad ji užsienyje bus iÅ¡naudojama vagystėms daryti bei iÅ¡ to bus pelnomasi, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaip teisiamajame posėdyje parodė iÅ¡teisintasis L. R., vykti į užsienį vogti jam pasiÅ«lė I. G., kuris paprašė paieÅ¡koti ir kartu norinčių vykti merginų. Šį susitarimÄ patvirtina 2013 m. lapkričio 15 d.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole užfiksuoti duomenys bei tarp nuteistojo I. G. ir išteisintojo L. R. įvykę telefoniniai pokalbiai. Iš 2013 m. rugpjūčio 23 d. – 2013 m. rugpjūčio 29 d. vykusių telefoninių pokalbių matyti, kad I. G. ir L. R. aptardavo merginų, galinčių vykti į užsienį vogti, paieškas, taip pat, kad L. R. merginų ieškojo tarp priklausomų nuo narkotinių medžiagų asmenų (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 1, b. l. 126-129, 133-136, 141).

IÅ¡ 2013 m. rugpjūčio 29 d. 21:04:40 val. vykusio telefoninio pokalbio matyti, kad L. R. pranešė I. G., kad surado merginÄ , kuri kartu važiuos į užsienį, tik reikia iÅ¡pirkti jos užstatytÄ asmens dokumentÄ , pasakojo, kad ji vartojanti narkotines medžiagas, konfliktuojanti su Å¡eima (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 1, b. l. 143-144). Å ie įrodymai patvirtina, kad L. R. žinojo, jog I. G. siekia užverbuoti, gabenti ir iÅ¡naudoti Lietuvos Respublikos piliečius Å kotijoje ir PrancÅ«zijoje vykdyti nusikalstamas veikas bei iÅ¡ Å¡ių veikų pelnytis.

PastarÄ jį tikslÄ patvirtina ir iÅ¡teisintojo L. R. liudytojai A. T. pateikto pasiÅ«lymo turinys, t. y., kad jis liudytojai pasiÅ«lė vykti į užsienį vogti. 50.9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju L. R. veikoje yra visi prekybos žmonėmis sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Pažymėtina, jog L. R. buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, kad jis aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas organizuotoje grupėje su I.

G. ir A. G.. Tačiau Å¡iame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jau buvo aptarta, kad byloje nėra įrodymų, jog A. G. atliko kokius nors konkrečius veiksmus, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip nusikalstami pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, BK 157 straipsnio 2 dalį ir BK 178 straipsnio 3 dalį. Be to, buvo aptarta, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti tarp nuteistųjų buvus pasirengimo lygį, nuolatinį pasiskirstymÄ vaidmenimis, ilgalaikius ryÅ¡ius ir organizuotumÄ , bÅ«dingÄ organizuotai grupei, ir konstatuota, kad nuteistieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe.

Dėl nurodytų priežasčių, L. R. veikoje nesant kvalifikuojančio organizuotos grupės požymio, pastarojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija).

51. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia konstatuoti, jog L. R. veikoje yra BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visuma. L. R. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas už tai, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su I. G. ir A. G., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu, tačiau nemažiau trijų savaičių laikotarpiu, kartu su A. T. ir nukentėjusiuoju O. G. vykdė vagystes iš Aberdeen, Dundee ir Inverness miestų bei jų apylinkių, parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, pagrobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius ir kitus turinčius didesnę nei 5 MGL vertę daiktus, taip pat už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu, tačiau nemažiau trijų savaičių laikotarpiu, kartu su A.

T. ir nukentėjusiuoju O. G. vykdė vagystes iš Lille, Saint Contest, Mondeville, Gonfreville L'orcher ir Lesquin miestų bei jų apylinkių parduotuvių, tyrimo metu tiksliai nenustatytais adresais, pagrobiant alkoholinius gėrimus, asmens higienos ir kosmetikos priemones, skutimosi peiliukus, drabužius, elektronikos prekes ir kitus daiktus bendrai turinčius didesnę nei 250 MGL vertę. Taigi, L. R. buvo inkriminuojami du vagystę kvalifikuojantys požymiai – organizuota grupė ir didelės vertės svetimas turtas. 51.1.

Nors iÅ¡teisintasis L. R., liudytoja A. T. ir nukentėjusysis O. G. prisipažino aptariamos iÅ¡vykos metu Å kotijoje bei PrancÅ«zijoje vykdę vagystes, tačiau to nepakanka L. R. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad pagal BPK 219 straipsnio 3 punktÄ kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodoma nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Å ie reikalavimai įtvirtinti tam, kad asmuo suprastų, kuo yra kaltinamas, ir bÅ«tų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos.

Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, iÅ¡dėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir Å¡ias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas turi atitikti BK normoje, pagal kuriÄ nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. 51.2. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamu atveju L. R. pateiktas kaltinimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį yra abstraktus, o nusikaltimo dalykas tinkamai neapraÅ¡ytas.

IÅ¡ pateikto kaltinimo nėra aiÅ¡ku, kokios tiksliai prekės buvo pavogtos, kokiÄ jų kaina, kiekis ir pagrobimo vieta. Dėl to nėra galimybės nustatyti ir galimai pagrobto turto vertės. Nors 2013 m. spalio 8 d. atliekant kratÄ pas L. R. bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta įvairių daiktų (drabužių, kosmetinių prekių ir pan.) su etiketėmis užsienio kalba, kainos suraÅ¡ytos eurais arba svarais (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 4-5, 11-36), tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad Å¡ie daiktai buvo pavogti.

Prokuroras apeliaciniame skunde pažymi, kad 2013 m. spalio 7 d. atliekant kratas I. G. vairuotame automobilyje BMW 530, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti du krepšiai su skutimosi peiliukų pakuotėmis (t. 13, b. l. 4-9), o I. G. bute, adresu (duomenys neskelbtini), - krepšiai su skutimosi peiliukų pakuotėmis, kosmetikos priemonėmis ir parfumerija (t. 15, b. l. 4-9). Buvo nuspręsta kreiptis į P&G distributorių Lietuvoje UAB „Sanitex” su prašymu nurodyti kainas, galiojusias 2012 - 2013 metais Lietuvoje, buvo pateikta 40 prekių pavadinimų (t. 13, b. l. 20-21).

UAB „Sanitex” pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, kad savo asortimente jie turi tik 13 prekių pavadinimų, pateikė jų kainas (t. 13, b. l. 22-23). Nustatyta, kad bendra kratos metu paimtų skutimosi peiliukų vertė yra 15 318,76 Eur (t. 13, b. l. 24-25). Teisėjų kolegijos vertinimu, nors yra pagrindo manyti, kad Å¡ios pas nuteistÄ jį I. G. rastos prekės galėjo bÅ«ti pavogtos aptariamos iÅ¡vykos į Å kotijÄ ir PrancÅ«zijÄ metu, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, jog L.

R. dalyvavo pavagiant minėtus daiktus. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, Å¡ioje byloje nesurinkta jokių duomenų, kiek, kokių, iÅ¡ kur visi asmenys, susitarę dėl vagysčių nurodytose Å¡alyse, pavogė prekių. 51.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis principu, kad visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kd L.

R. pagrobė didelės vertės svetimÄ turtÄ . Dėl organizuotos grupės požymio nebuvimo Å¡iame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje jau buvo pasisakyta, todėl motyvai nebekartojami. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nurodytų priežasčių L. R. buvo pagrįstai iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių. Dėl I. G., D. R., A. M. ir M. V. paskirtų bausmių bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo 52.

Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ 1 metų laisvės atėmimo bausmę į bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Nuteistasis I. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o skirti jam bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu. Nuteistojo M. V. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti M. V. paskirtos bausmės vykdymÄ . Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti jam bausmę be realaus laisvės atėmimo.

Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras ir nukentėjusiosios L. G. atstovas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nuteistiesiems I. G., D. R., A. M., M. V. paskyrė neteisingas bei aiškiai per švelnias bausmes. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo apeliacinių skundų teiginiais ir šioje dalyje keičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai ). 52.1.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji bÅ«tų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp pada­rytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti nusta­ty­ta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplin­ky­bes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta ar per Å¡velni.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, nuteistiesiems I. G., D. R., A. M., M. V. skirdamas bausmes nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, api­bÅ«dinančias nuteis­tųjų asme­nybę ir padarytų nusikaltimų pavojingumÄ , nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskyrė jiems per Å¡velnias bausmes. 52.2. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta iÅ¡imtis iÅ¡ to paties straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios teismÄ skirti bausmę pagal sankcijos ribas.

Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Å i norma įtvirtina galimybę teismams bausmių skyrimo procese tiesiogiai taikyti teisingumo principÄ . Kartu teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos, kadangi teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl to bausmė yra teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė. 52.3. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės Å¡velninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Teismas, Å¡velnindamas bausmę Å¡iuo pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad už nusikalstamos veikos padarymÄ straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7/2010, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.). 52.4. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltininkai ir jų padarytos veikos nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti skiriant jiems tik inkriminuojamų nusikaltimų sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmes.

Šios instancijos teismo nuomone, sankcijose nurodytų laisvės atėmimo bausmių paskyrimas I. G., D. R., A. M., M. V. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nuteistiesiems paskyrė švelnesnes negu įstatymo numatyta bausmes. Su tokia išvada teisėjų kolegija nesutinka. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 54 straipsnio 3 dalis gali būti taikoma bylose, susijusiose su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui.

Tokiais atvejais nuteistam asmeniui parinktina Å¡velnesnė bausmė ar kita jos rÅ«Å¡is (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-489/2018). 52.5. Nagrinėjamu atveju I. G., D. R., M. V. ir A. M., veikdami tiesiogine tyčia padarė labai pavojingas nusikalstamas veikas, t. y. prekybÄ Å¾monėmis ir vaikais: socialiai pažeidžiamus, tarp jų ir tris nepilnamečius, asmenis verbavo, gabeno į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti ir iÅ¡ to pelnėsi. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad prieÅ¡ nukentėjusiuosius nebuvo naudojama fizinio smurto ar apgaulės, tačiau jie buvo verbuojami ir gabenami į užsienį nusikalstamoms veikoms daryti pasinaudojus jų pažeidžiamumu, pasireiÅ¡kusiu jaunu amžiumi, socialinių įgÅ«džių stoka, nuolatinio darbo neturėjimu, sunkia materialine padėtimi ir pan.

Nuteistieji ieÅ¡kojo bÅ«tent socialiai itin pažeidžiamų asmenų, kad galėtų kuo lengviau palenkti jų valiÄ ir vėliau iÅ¡naudoti savo savanaudiÅ¡kiems tikslams pasiekti. Nukentėjusieji dėl savo socialinės padėties, kalbos nemokėjimo, pinigų neturėjimo, socialinių įgÅ«džių stokos buvo priklausomi nuo nuteistųjų ir neturėjo kito pasirinkimo kaip tik vogti iÅ¡ parduotuvių. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dalis nukentėjusiųjų, grįžę į LietuvÄ vėl savo noru sutikdavo vykti į užsienį, tačiau Å¡is apsisprendimas vėlgi bÅ«davo nulemiamas jų pažeidžiamumo, kuris per trumpÄ laikÄ niekur nedingdavo.

Be to, nors nukentėjusieji Å¡ioje baudžiamojoje byloje nepareiÅ¡kė civilinių ieÅ¡kinių dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jiems nebuvo padaryta jokios žalos. Dauguma nukentėjusiųjų parodė, kad vogdami iÅ¡ parduotuvių jautė stresÄ , baimę bÅ«ti sulaikytiems. Taigi, dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų buvo padarytas neigiamas poveikis nukentėjusiųjų emocinei sveikatai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumenkino nuteistųjų padarytų nusikaltimų pavojingumÄ bei daromÄ Å¾alÄ visuomenei. 52.6.

Be to, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg išskirtinį dėmesį skyrė nuteistųjų asmenybėms ir jų šeiminėms aplinkybėms. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. G. yra vedęs, augina du nepilnamečius veikus, anksčiau neteistas, yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 13, b. l. 165-173), dirba, ūkininkauja, charakterizuojamas labai gerai (t. 18, b. l. 158-160). M. V. anksčiau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau ankstesni teistumai išnykę, yra baustas administracine tvarka (t. 12, b. l. 77-89), dirba, charakterizuojamas gerai (t. 18, b. l. 154).

D. R. yra anksčiau teistas, bausmę atlikęs, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas nebuvo iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka (t. 11, b. l. 51-65). D. R. iÅ¡siskyręs, vienas augina mažametį sÅ«nų, gimusį (duomenys neskelbtini), dirba, charakterizuojamas gerai (t. 18, b. l. 157). A. M. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (t. 11, b. l. 153-159), yra vedęs, augina nepilnametį vaikÄ , dirba, charakterizuojamas labai gerai (t. 18, b. l. 135-137). Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistųjų I.

G., D. R., A. M., M. V. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės, kad nuteistieji yra dirbantys, charakterizuojami gerai, rÅ«pinasi savo Å¡eimos nariais ir panaÅ¡iai, yra svarbios, tačiau nėra iÅ¡imtinės ir nesudaro pakankamo pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei nuteistiesiems paskirti Å¡velnesnes negu įstatymo numatyta bausmes. 52.7.

Teisėjų kolegija taip pat mano, kad Å¡iuo atveju nuteistiesiems skirtinos bausmės neturėtų bÅ«ti Å¡velninamos atsižvelgiant į baudžiamojo proceso trukmę. Pažymėtina, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ pažeidimas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ pagrindų Å¡velninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-256/2009), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-7-8-788/2018) arba skirti Å¡velnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017).

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad pagal EŽTT jurisprudencijÄ ir formuojamÄ Lietuvos teismų praktikÄ galimybė Å¡velninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausiÄ bylos procesÄ . Kriterijai, kuriais remdamasis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje Å¡io teismo iÅ¡nagrinėtų bylų ir paprastai jie yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 53161/99; ir kt.).

Kartu pabrėžtina ir tai, kad iÅ¡vadÄ dėl konkretaus proceso atitikties ar neatitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-55-895/2015, 2K-296-788/2017 ir kt.). 52.8. Å iuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013 m. balandžio 24 d., byla su kaltinamuoju aktu teismui buvo perduota 2017 m. gegužės 11 d., o skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis priimtas 2018 m. gruodžio 21 d.

Taigi, nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo praėjo daugiau nei penkeri su puse metų. Å iÄ pakankamai ilgÄ baudžiamojo proceso trukmę pateisina bylos sudėtingumas ir didelė apimtis. Tai pagrindžia nuteistiesiems inkriminuotų veikų specifika, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ir baudžiamoji byla buvo nagrinėjama dėl tarptautinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų, susijusių su prekyba žmonėmis, vaiko pirkimu, vagystėmis bei nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimu arba realizavimu.

Nusikaltimai padaryti veikiant bendrininkų grupėje, siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų, truko pakankamai ilgÄ laikÄ . Galutiniai įtarimai ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikÅ¡ti Å¡eÅ¡iems asmenims. Byloje yra daug liudytojų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų - įtariamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų apklausos, kiti tyrimui bÅ«tini veiksmai. Be to, dalis tyrimui reikÅ¡mingos informacijos buvo Jungtinėje Karalystėje, Norvegijos Karalystėje bei PrancÅ«zijos Respublikoje, todėl procesiniai veiksmai buvo atliekami ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir užsienio valstybių teritorijose.

Reikalingi duomenys buvo gaunami ir iÅ¡ užsienio valstybių įstaigų, todėl gautus dokumentus reikėjo versti iÅ¡ užsienio kalbos į lietuvių kalbÄ . IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas pakankamai intensyviai, o ikiteisminio tyrimo trukmei įtakÄ darė objektyvios, nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų nepriklausančios priežastys. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas.

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos taip pat matyti, kad teisminis bylos nagrinėjimas taipogi vyko pakankamai intensyviai, tarp teisiamųjų posėdžių nebuvo daromos ilgai trunkančios pertraukos, o bylos nagrinėjimas užtruko dėl objektyvių priežasčių, t. y. didelės bylos apimties. Dalis nukentėjusiųjų ir liudytojų buvo užsienio valstybėse, dalis liudytojų Å¡aukiami neatvykdavo į posėdžius, todėl reikėjo juos Å¡aukti pakartotinai ar net atvesdinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, jog apygardos teismas nepagrįstai vilkino teisminį bylos nagrinėjimÄ .

Taigi nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad procesas užtruko pernelyg ilgai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad byloje buvo pažeista nuteistųjų teisė į bylos iÅ¡nagrinėjimÄ per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ir kad dėl to reikia Å¡velninti jiems paskirtas bausmes. 52.9. IÅ¡ to, kas paminėta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems I. G., D. R., A. M., M. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taikė nenustatęs jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, rodančių daug mažesnį nuteistųjų ir jų padarytų veikų pavojingumÄ , iÅ¡skirtinį dėmesį skyrė nuteistųjų asmenybėms ir jų Å¡eiminėms aplinkybėms.

Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aptartos aplinkybės, taip pat nuteistuosius charakterizuojantys duomenys rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant jiems inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. 52.10. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šiuo atveju nustatant nuteistiesiems skirtinų bausmių dydį taip pat turi būti atsižvelgiama į jų vaidmenį darant nusikalstamas veikas.

I. G. atliko aktyviausiÄ vaidmenį darant nusikaltimus, dažniausiai jis rÅ«pinosi iÅ¡vykų į užsienį organizavimu, jas finansavo, rÅ«pinosi transportu, nukentėjusiųjų užverbavimu, nugabenimu ir apgyvendinimu, organizavo vagystes iÅ¡ parduotuvių ir užsiėmė pavogtų prekių realizavimu. Jis užverbavo ir iÅ¡gabeno daugiausiai asmenų, dalyvavo iÅ¡gabenant vienÄ nepilnametę D. V. į užsienį. Apibendrinusi visas paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, tiek ir visumÄ , teisėjų kolegija I.

G. už nusikaltimų, nustatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 157 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ parenka bausmes, mažesnes nei Å¡ių straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, t. y. atitinkamai penkerius ir ketverius metus laisvės atėmimo. I. G. taip pat skiriama nauja subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad I. G. padarytos veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu skiriamos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo bÅ«du vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis. 52.11.

M. V. taip pat aktyviai dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Abu su I. G. jie buvo Å¡ių nusikalstamų veikų iniciatoriai, M. V. buvo gyvenęs Å kotijoje, todėl pirmųjų iÅ¡vykų metu padėjo pasirÅ«pinti gyvenamuoju plotu, rodydavo keliÄ Ä¯ parduotuves, iÅ¡ kurių buvo vagiama, pats realizavo dalį pavogtų prekių. Apibendrinusi visas paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, tiek ir visumÄ , teisėjų kolegija M. V. už nusikaltimo, nustatyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ parenka Å¡io straipsnio sankcijoje numatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę, t. y. ketverius metus laisvės atėmimo. 52.12.

D. R. pirmais dviem kartais į užsienį iÅ¡vyko kaip I. G. ir M. V. reikalingas žmogus, kadangi jau buvo vogęs iÅ¡ parduotuvių užsienyje ir mokėjo tai daryti. Pats pirmais kartais prie kitų asmenų verbavimo ar gabenimo neprisidėjo. Trečios iÅ¡vykos metu jis prisidėjo prie savo merginos nepilnametės D. V., su kuria vėliau sudarė santuokÄ , iÅ¡gabenimo į užsienį, vėliau dalyvavo gabenant dar dvi nepilnametes V. J. ir S. L. į NorvegijÄ . Apibendrinusi visas paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, tiek ir visumÄ , teisėjų kolegija D.

R. už nusikaltimų, nustatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 157 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ parenka Å¡ių straipsnių sankcijose numatytas minimalias laisvės atėmimo bausmes, t. y. atitinkamai ketverius ir penkerius metus laisvės atėmimo. D. R. taip pat skiriama nauja subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad D. R. padarytos veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu skiriamos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo bÅ«du vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis. 52.13.

A. M. dalyvavo nusikalstamoje veikoje Å kotijoje, kur buvo iÅ¡vykęs vienÄ kartÄ ir iÅ¡gabeno nepilnametę D. V. bei Ž. K.. Taip pat jis kartu su D. R. užverbavo ir iÅ¡gabeno į NorvegijÄ nepilnametes V. J. ir S. L. bei O. G.. Apibendrinusi visas paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, tiek ir visumÄ , teisėjų kolegija A. M. už nusikaltimų, nustatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje ir BK 157 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ parenka Å¡ių straipsnių sankcijose numatytas minimalias laisvės atėmimo bausmes, t. y. atitinkamai ketverius ir penkerius metus laisvės atėmimo.

A. M. taip pat skiriama nauja subendrinta bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad A. M. padarytos veikos sudaro idealiÄ nusikalstamų veikų sutaptį, Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu skiriamos bausmės bendrinamos bausmių apėmimo bÅ«du vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis. 52.14. Teisėjų kolegijos nuomone, tokios nuteistiesiems parinktos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistųjų asmenybių pavojingumÄ .

Dėl nurodytų priežasčių Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtų bausmių (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). Kadangi teisėjų kolegija naikina BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymÄ ir sprendžia, jog nuteistiesiems buvo paskirtos per Å¡velnios bausmės, nėra pagrindo tenkinti nuteistųjų I. G., D. R., A. M. apeliacinių skundų praÅ¡ymų dėl bausmių jiems sumažinimo.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo tenkinti nuteistojo M. V. gynėjo apeliacinio skundo praÅ¡ymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti M. V. paskirtos bausmės vykdymÄ . Nuteistojo M. V. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ . Taigi Å¡iuo atveju nėra formalių Baudžiamajame įstatyme nustatytų sÄ lygų, kurių pagrindu M. V. bÅ«tų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymÄ . Be to, anksčiau aptarti nuteistojo M. V. asmenybę apibÅ«dinantys duomenys neduoda pagrindo konstatuoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl bausmės A. G..

54. Nukentėjusiosios L. G. atstovas apeliaciniame skunde praÅ¡o nuteistajai A. G. paskirti griežtesnę bausmės rūšį nei bauda. Å is apeliacinio skundo praÅ¡ymas atmetamas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajai A. G. yra teisėta bei pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajai A. G. motyvavo jai skiriamos baus­mės rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – api­bÅ«dinančias tiek nuteis­tosios asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bei paskyrė jai teisingÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni. 54.1.

A. G. padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , susijusį su nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimu arba realizavimu (BK 189 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. A. G. yra iÅ¡tekėjusi, augina du nepilnamečius vaikus, anksčiau neteista, bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirba, charakterizuojama puikiai (t. 18, b. l. 152). Nukentėjusiosios L. G. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepakankamai įvertino, jog A.

G. jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ darė ilgÄ laikÄ , nusikalstamos veikos mastas buvo pakankamai didelis. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Byloje nebuvo objektyviai nustatyta, kiek nusikalstamu bÅ«du įgyto turto realizavo nuteistoji A. G.. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jos nusikalstamos veikos mastas buvo pakankamai didelis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistosios A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytas aplinkybes. 54.2.

Teisėjų kolegija spren­džia, kad apygardos teismas, nus­tatydamas nuteistajai A. G. bausmės rūšį ir dydį, visapusiÅ¡kai įvertino faktines bylos ap­lin­kybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė bei įvertino nuteistosios bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai A. G. už nusikalstamÄ veikÄ paskyrė įstatymo, numatančio atsakomybę už jos padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rÅ«Å¡is – baudÄ , mažesnę nei įstatyme numatytas vidurkis (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktÄ (2011 m. balandžio 21 d.

įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) už nesunkų nusikaltimÄ nustatoma iki 500 MGL dydžio bauda), kuri nėra aiÅ¡kiai per Å¡velni. Paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Dėl bausmės L. R..

55. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 55.1.

Å iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu L. R. pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 147 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija). Baudžiamasis įstatymas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ nustato laisvės atėmimÄ nuo dvejų iki deÅ¡imties metų. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas L. R. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nusikaltimÄ Å¾mogaus laisvei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia. L. R. nedirba, anksčiau daug kartų teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienio Å¡alyse, teistumai neiÅ¡nykę (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 147-155). Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja L. R., rodo jo nenorÄ pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Kita vertus, skiriant bausmę atsižvelgtina ir į nuteistojo vaidmenį nusikaltimo padaryme. Nagrinėjamu L. R. dalyvavo tik vienoje nusikalstamoje veikoje, užverbuodamas A.

T. vykti į užsienį daryti nusikalstamų veikų. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir kad veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). 55.2. Prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o L. R. pripažinti pavojingu recidyvistu. Kaip jau minėta, L. R., bÅ«damas pilnametis, anksčiau ne kartÄ teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje už nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymÄ , turi ne vienÄ neiÅ¡nykusį teistumÄ , taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ .

Duomenys apie visus L. R. teistumus, iÅ¡dėstyti kaltinamajame akte ir nurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įžanginėje dalyje, yra pagrįsti bylos medžiaga (t. 20, 88-105; Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 147-155). Taigi, konstatuotina, kad L. R., bÅ«damas recidyvistas, kai vienas iÅ¡ sudarančių recidyvÄ nusikaltimų yra labai sunkus, padarė naujÄ sunkų nusikaltimÄ , nustatytÄ BK 147 straipsnio 1 dalyje. Å i aplinkybė atitinka BK 27 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ , kai nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali bÅ«ti pripažintas pavojingu recidyvistu.

BK 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį už paskutinį nusikaltimÄ , atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobÅ«dį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad labai sunkus nusikaltimas, dėl kurio L. R. teistumas nėra iÅ¡nykęs, buvo padarytas dar 1999 m., vėliau jis daugiausia buvo teisiamas už nesunkius ir apysunkius nusikaltimus nuosavybei.

Tokio pobÅ«džio nusikaltimÄ , kuriuo L. R. yra nuteisiamas Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, t. y. prekybÄ Å¾monėmis, jis padarė pirmÄ kartÄ . Pažymėtina, kad pastarojo nusikaltimo mastas nėra didelis, L. R. užverbavo vienÄ asmenį kartu vykti į užsienį daryti nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo iÅ¡vadai dėl L. R. daromų nusikaltimų recidyvo didelio pavojingumo visuomenei laipsnio. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo L.

R. pripažinti pavojingu recidyvistu. 55.3. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai, tiek ir visumÄ , teisėjų kolegija L. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 147 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , skiria kiek mažesnę, nei Å¡io straipsnio sankcijos vidurkyje nustatytÄ bausmę, t. y. ketverius metus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumÄ . 55.4.

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu L. R. buvo laikinai sulaikytas 2013 m. spalio 7 d., 13 val. 00 min. (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 76-77), Vilniaus apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuri buvo tęsiama iki 2014 m. sausio 31 d., kai L. R. buvo paskirtos kitos švelnesnės kardomosios priemonės (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 82-93). 2017 m. kovo 1 d. prokuroro nutarimu buvo paskelta L. R. paieška, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi L.

R. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 104-106). Vykdant Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį, 2018 m. vasario 22 d. L. R. buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 3, b. l. 32-40), 2018 m. balandžio 28 d. perduotas Lietuvos Respublikai ir patalpintas į areÅ¡tinę, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi L. R. buvo palikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suėmimo terminÄ nustatant 3 mėnesiams (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 108-109, 116-120).

Pastaroji kardomoji priemonė L. R. buvo taikoma iki 2018 m. spalio 22 d., kai skundžiamu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu jis buvo išteisintas ir suėmimas buvo panaikintas. Taigi, į bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2014 m. sausio 31 d. ir nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. spalio 22 d. (BK 66 straipsnio 1 dalis). Dėl proceso išlaidų.

56. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o tenkinti proceso iÅ¡laidas, susijusias su iÅ¡teisintojo L. R. ekstradicija – iÅ¡ viso 4267,23 Eur. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktÄ , be proceso iÅ¡laidų, numatytų Å¡io straipsnio 1–5 punktuose, proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, ir iÅ¡laidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimÄ .

Pagal teismų praktikÄ ekstradicijos iÅ¡laidos, kaip proceso iÅ¡laidos, priteisiamos iÅ¡ nuteistųjų tais atvejais, kai Å¡ios iÅ¡laidos atsiranda dėl sÄ moningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų – pasislėpus po įtarimo (kaltinimo) pareiÅ¡kimo, pažeidus kardomÄ sias priemones ir pan., ir nepriteisiamos tais atvejais, kai jos atsiranda ne dėl sÄ moningų įtariamų, kaltinamų ar nuteistų asmenų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010).

Nagrinėjamu atveju ekstradicijos iÅ¡laidos susidarė bÅ«tent dėl paties L. R. veiksmų. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. sausio 31 d. prokuroro nutarimu įtariamajam L. R. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į kitas Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones: įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 92-94). Å ių kardomųjų priemonių sÄ lygų L.

R. nesilaikė, žinodamas, kad dėl jo vyksta ikiteisminis tyrimas, savavališkai išvyko iš Lietuvos Respublikos, t. y. pasislėpė užsienyje, dėl to buvo paskelta L. R. paieška ir išduotas Europos arešto orderis. 2018 m. vasario 22 d. L. R. buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje ir 2018 m. balandžio 28 d. perduotas Lietuvos Respublikai. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pateikti dokumentai patvirtina, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos turėjo iš viso 4267,23 Eur išlaidų dėl L.

R. ekstradicijos (Baudžiamoji byla Nr. 1-250-870/2018, t. 2, b. l. 121-143). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš L. R..

57. Nukentėjusiosios L. G. atstovas advokatas D. Povilius 2019 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ nuteistųjų VÅ¡Ä® „Kovos su prekyba žmonėmis ir iÅ¡naudojimu centras“ naudai priteisti 600 Eur dydžio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas, pridėjo Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (t. 20, b. l. 106-107, 132). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Viena iÅ¡ nukentėjusiųjų dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos dėl atstovo advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje gali bÅ«ti apmokėtos. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).

Sprendžiant ar yra pagrindas priteisti visÄ praÅ¡omÄ atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ , turi bÅ«ti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018). Nagrinėjamu atveju VÅ¡Ä® „Kovos su prekyba žmonėmis ir iÅ¡naudojimu centras“ naudai praÅ¡oma priteisti advokato atstovavimo nukentėjusiajai L. G. iÅ¡laidų suma nelaikytina per didele, nes advokatas parengė apeliacinį skundÄ , kuris Å¡iuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu tenkinamas iÅ¡ dalies, taip pat dalyvavo teismo posėdžiuose.

Dėl to VšĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras“ iš nuteistųjų I. G., D. R. ir A. M. priteistina visa nukentėjusiosios L. G. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų suma, t. y. 600 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 22 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. R. (L. R.) buvo iÅ¡teisintas pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį - L. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 147 straipsnio 1 dalyje (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija), ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 ( ketveriems ) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtÄ laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti L.

R. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2013 m. spalio 7 d. iki 2014 m. sausio 31 d. ir nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. spalio 22 d. Paskirti L. R. kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ ir bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo L. R. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies, kuria vadovaujantis I. G. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams; pagal BK 157 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d.

įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) – laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams, taikymÄ , ir I. G. paskirti naujas bausmes: pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimÄ penkeriems metams; pagal BK 157 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimÄ ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir I. G. paskirti subendrintÄ 5 ( penkerių ) metų laisvės atėmimo bausmę, nustatant jÄ atlikti pataisos namuose. Panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies, kuria vadovaujantis M.

V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, taikymÄ , ir M. V. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirti naujÄ bausmę – laisvės atėmimÄ ketveriems metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies, kuria vadovaujantis D. R. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d.

įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) – laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, taikymÄ , ir D. R. paskirti naujas bausmes: pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimÄ ketveriems metams; pagal BK 157 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimÄ penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir D. R. paskirti subendrintÄ penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Panaikinti BK 54 straipsnio 3 dalies, kuria vadovaujantis A.

M. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2198 redakcija) – laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, taikymÄ , ir A. M. paskirti naujas bausmes: pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimÄ ketveriems metams; pagal BK 157 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimÄ penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir A.

M. paskirti subendrintÄ penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Priteisti iÅ¡ L. R. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos proceso iÅ¡laidas, patirtas dėl jo ekstradicijos – 4267,23 Eur (atsiskaitomoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas). IÅ¡ I. G., D. R. ir A. M. priteisti VÅ¡Ä® „Kovos su prekyba žmonėmis ir iÅ¡naudojimu centras“ naudai 600 Eur už turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti. Nuteistųjų A.

G., D. R., I. G., A. M., nuteistojo M. V. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinius skundus atmesti. Kitų nuosprendžių dalių nekeisti. Teisėjai Ernesta Montvidienė Justas Namavičius Linas Žukauskas