A-520-124-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A520-124/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00171-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo poskyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo poskyrio (toliau – ir atsakovas) 2012 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 30-11-9L-175 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei leidimus įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai; 2) įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus bei leidimų įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai.

Nurodė, jog 2012 m. kovo 1 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus bei leidimų įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai išdavimo. 2012 m. kovo 27 d. atsakovo sprendimu atsisakyta tenkinti prašymą, nes, atlikus patikrinimą policijos centrinėje duomenų bazėje, nustatyta, kad pareiškėjas 2006 m. gruodžio 14 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį (nusikaltimas padarytas būnant neblaiviam) laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, todėl pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus jis nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir leidimai ginklams negali būti išduoti. Nesutiko su priimtu Sprendimu dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio nuostatų neatitikimo.

Akcentavo, kad nusikaltimo, už kurį pareiškėjas buvo nuteistas 2006 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, padarymo metu galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos 18 straipsnio 2 dalies nuostatose buvo numatyti švelnesni reikalavimai asmeniui, siekiančiam gauti leidimą įsigyti ir laikyti ginklus, tarp kurių nebuvo nuostatos dėl nepriekaištingos reputacijos asmens. Griežtesnė teisės norma, kuria vadovaujantis pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą įsigyti, laikyti ginklus, įsigaliojo 2011 m. kovo 1 d. Teigė, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 2 dalyje numatyta, kad griežtesni nei iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo galiojusioje įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyti teisės turėti ginklus apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jei aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pabrėžė, jog jam turėjo būti taikomos minėtos nuostatos.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas Sprendimas priimtas neįsigilinus į visas aplinkybes, nes jam nebuvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, atsižvelgiant į jo asmenybę, o buvimas patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už tyčinį nusikaltimą, apsvaigus nuo alkoholio, savaime nereiškia leidimo įsigyti, laikyti ginklus neišdavimo. Manė, jog buvo būtina nustatyti, ar asmeniui yra išnykęs teistumas. Teigė, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad nusikaltimo padarymo aplinkybės nebuvo susijusios su šaunamojo ginklo panaudojimu, pareiškėjas nebuvo pažeidęs jokios kategorijos ginklų disponavimo tvarkos. Prašė atsižvelgti į jo asmenybės itin teigiamą charakterizavimą, panaikinti skundžiamą Sprendimą ir įpareigoti atsakovą išduoti leidimus.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo poskyris, atstovaujamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad išnagrinėjus pareiškėjo prašymą išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei išduoti leidimus įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir trumpąjį šaunamąjį ginklą, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, nustatyta, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, nes yra teistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo. Prašė atmesti pareiškėjo argumentus dėl švelnesnių reikalavimų jam taikymo, t. y. dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalies taikymo, nes pareiškėjas nėra įsigijęs ginklų, todėl jam turi būti taikomi Sprendimo priėmimo metu galioję 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai. Prašė kaip nepagrįstus atmesti pareiškėjo argumentus, jog priimant skundžiamą aktą nebuvo atsižvelgta į jo asmenybę, nesivadovauta teisingumo ir protingumo kriterijais. Teigė, kad visi atsakovo veiksmai atitiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146) reikalavimus, Sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo R. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. balandžio 12 d. nutarimu. Nurodė, jog nauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 1 d., numato griežtesnius reikalavimus asmenims, norintiems įsigyti ir turėti ginklus. Minėto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, t. y. tokiu būdu apibrėžiama nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoka. Pažymėjo, kad inter alia buvo pakeista anksčiau galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcija. Kartu yra ir naujai priimtos nuostatos dėl asmenų, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti padarę tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo bei dėl asmenų, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti padarę nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai), o ankstesnėje Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijoje atskirais punktais tokio pobūdžio nusikaltimai nebuvo išskirti.

Teismas iš byloje pateikto Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio nustatė, jog pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už plėšimą, pagrobiant nukentėjusiųjų pinigus, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, Palangos miesto apylinkės teismas nusprendė bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, skiriant R. B. įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Pagal nuosprendyje nustatytas faktines bylos aplinkybes matyti, jog nusikaltimą pareiškėjas padarė būdamas neblaivus, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla išskirta. R. B. neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, nes jis būdamas teistas 2004 m. kovo 1 d. Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, neišnykus teistumui, vėl padarė nusikalstamą veiką.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teisės įsigyti ir laikyti ginklą kontekste, pažymėjo, jog tokios aplinkybės formaliai atitinka pasikeitusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XI-1146 redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, t. y. nustatytus griežtesnius reikalavimus, susijusius su asmenų pripažinimu nepriekaištingos reputacijos asmenimis.

Nustatė, jog pagal Pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo. Nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalį, 2012 m. kovo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1213/2012 pažymėjo, jog esminiu jos taikymą lemiančiu momentu yra aplinkybė, kad naujos aptariamos teisės normos redakcijos įsigaliojimo dieną (2011 m. kovo 1 d.) asmuo turi legalų pagal šios normos ankstesnę redakciją ginklą.

Teismas nustatė, kad aplinkybės, dėl kurių R. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, atsirado 2005 m. liepos 28 d. Darė išvadą, kad pareiškėjas atitinka pirmąją iš dviejų sąlygų, kurios suponuoja griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal įstatymą netaikymą, nes aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki naujos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Pažymėjo, kad iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjas prašymą leisti įsigyti ilgalaikį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą savigynai, trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai ir išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklą savigynai Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padavė 2012 m. kovo 1 d., t. y. po naujos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijos įsigaliojimo, todėl jis neatitinka antrosios Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos – įsigyti ginklą iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Darė išvadą, jog pareiškėjui pagrįstai pritaikytos naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XI-1146 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, nepripažįstant jo nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo argumentus, jog Sprendimas priimtas neįsigilinus į esmines situacijos aplinkybes: nusikaltimo padarymo aplinkybės nebuvo susijusios su šaunamojo ginklo panaudojimu, jis nenuteistas realia laisvės atėmimo bausme, teistumas yra išnykęs, taip pat neatsižvelgta į jo teigiamą charakterizavimą. Teismo vertinimu, pagal naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus (kuriais vadovaujantis pareiškėjas nepripažintas nepriekaištingos reputacijos asmeniu dėl to, kad 2006 m. gruodžio 14 d. Palangos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas už plėšimą, apsvaigus nuo alkoholio), siekiant asmenį nelaikyti nepriekaištingos reputacijos keliamas tik reikalavimas konstatuoti: 1) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą; 2) už tokį nusikaltimą BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; 3) nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Pabrėžė, jog minėtuose punktuose įtvirtinta taisyklė dėl nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos nesietina nei su asmens teistumu, nei su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, nei su laisvės atėmimo bausmės skyrimo realumu ar pareiškėjo charakteristika.

Sprendė, jog skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, jame aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės ir suformuluoti apribojimai – atsisakymas išduoti leidimus laikyti ir nešioti šaunamuosius ginklus, aiškiai nurodytos teisės normos, kuriomis remiantis priimtas skundžiamas sprendimas, išdėstyti aiškūs argumentai. Sprendimas priimtas kompetentingo subjekto, pasirašytas ir patvirtintas įstaigos antspaudu.

Pripažinusi Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija sprendė, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus – tenkinti pareiškėjo prašymą dėl neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus bei leidimų įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai, todėl pareiškėjo skundo netenkino.

III. Pareiškėjas R. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus bei leidimų įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai išdavimo.

Apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjui taikytinos naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146) 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos. Nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (nutartys administracinėse bylose Nr. A662-1263/2012, Nr. A143-1354/2012 ir kt.) Pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalyje, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Nurodo, jog Pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra aptarta ir situacija, kaip turi būti legalizuoti tie ginklai, kuriems pagal iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją leidimai juos įsigyti ir turėti nebuvo reikalingi, o po nurodytos datos (pagal 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakciją) tapo būtini. Pagal Pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 2 dalį, asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punktuose nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Pagal minėto įstatymo priedo 2 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, pateikę prašymus išduoti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, turi teisę laikyti ginklus ar juos nešiotis be leidimo, iki nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo.

Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas 2011 m. liepos 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyriui pateikė prašymą išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus bei įregistruoti jo turimą dujinį pistoletą EKOL FIRAT Compact, kal. 9mm P.A., Nr. EFC850110, kurį jis įsigijo iki 2011 m. kovo 1 d. ir faktiškai turėjo iki tol, kol toks leidimas tapo privalomu pagal 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusią naują Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją. Pažymi, jog minėtą pareiškėjo prašymą atsisakius tenkinti, buvo sudaryta šio dujinio pistoleto dovanojimo sutartis, pagal kurią ginklas buvo perduotas pareiškėjo sutuoktinei. Nurodo, jog, nors apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu pareiškėjas ginklų dar neturėjo, tačiau ginklą buvo įsigijęs 2007 metais, tuo metu galiojant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2002 m. sausio 15 d. redakcijai.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo poskyris, atstovaujamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir įrodymų vertinimu, nesutikimą grindžia tik savo nuomone ir prielaidomis, nepateikdamas jokių teisinių motyvų ar pagrįstų argumentų, remiantis kuriais teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Mano, kad teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, jog pareiškėjas ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo nepriekaištingos reputacijos asmuo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepažeidė ir tinkamai pritaikė tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas bei atsakė į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo poskyrio 2012 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 30-11-9L-175, kuriuo pareiškėjui R. B. atsisakyta išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei leidimus įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą ir trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. kovo 1 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus bei išduoti leidimus įsigyti ilgąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą savigynai, trumpąjį šaunamąjį ginklą savigynai. Prašyme taip pat pareiškėjas nurodė, kad prašo išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (dujiniam pistoletui (revolveriui), nedidelės galios (2,5J-7,5J) šaunamiem ginklam) (b. l. 34). Atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo, nurodydamas, kad pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo, nes jis yra teistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu pareiškėjas prašė panaikinti Sprendimą, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismą sprendimą tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146) 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (nutartys administracinėse bylose Nr. A662-1263/2012, Nr. A143-1354/2012 ir kt.), kad asmenims, kurie įsigijo ginklus iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, netaikomi griežtesni apribojimai. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos Pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, numatančios, kaip turi būti legalizuoti tie ginklai, kuriems pagal iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją leidimai juos įsigyti ir turėti nebuvo reikalingi, o po nurodytos datos (pagal 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakciją) tapo būtini. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta: 1) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta neišduoti pareiškėjui neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus ir neįregistruoti dujinio pistoleto EKOL FIRAT Compact, kal. 9 mm P. A., Nr. EFC850110, ginklą realizuoti įstatymų numatyta tvarka, kopija; 2) 2012 m. vasario 15 d. sutartis dėl dujinio ginklo dovanojimo, kuria minėtą dujinį ginklą pareiškėjas padovanojo G. B.

Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas nustato Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. 2010 m. lapkričio 18 d. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1146 1 straipsniu buvo pakeistas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas ir išdėstytas nauja redakcija, kuri galiojo pareiškėjo prašymo pateikimo ir Sprendimo priėmimo metu.

Nauja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 1 d., numato griežtesnius reikalavimus asmenims, norintiems įsigyti ir turėti ginklus. Šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, t.y. tokiu būdu apibrėžiama nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoka.

Pažymėtina, kad inter alia buvo pakeista anksčiau galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcija. Naujai priimtos nuostatos dėl asmenų, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti padarę tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo bei dėl asmenų, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti padarę nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai), o ankstesnėje Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijoje atskirais punktais tokio pobūdžio nusikaltimai nebuvo išskirti (18 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nurodyta, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo nuteistas už tyčinį nusikaltimą daugiau kaip 6 metams laisvės atėmimo bausme ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 10 metų; o 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte buvo numatyta, jog nuteistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą (išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte) ir nuo jo teistumo išnykimo ar panaikinimo nėra praėję 3 metai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu).

Iš byloje pateikto Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio matyti, jog pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už plėšimą, pagrobiant nukentėjusiųjų (dviejų fizinių asmenų) pinigus, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, Palangos miesto apylinkės teismas nusprendė bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, skiriant pareiškėjui įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nuosprendžiu nustatyta, kad nusikaltimą pareiškėjas padarė būdamas neblaivus, veikdamas bendrininkų grupėje. Pareiškėjas neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, nes jis būdamas teistas 2004 m. kovo 1 d. Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, neišnykus teistumui, vėl padarė nusikalstamą veiką. Tuo metu galiojusi BK 180 straipsnio 1 dalis nustatė, jog tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad pagal pasikeitusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XI-1146 redakcijos 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus pareiškėjas negali būti pripažintas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Tai reiškia, kad pasikeitusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. XI-1146 redakcijos 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą pareiškėjas negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, iš jų ir dujinio pistoleto (revolverio).

Nepripažintini pagrįstais pareiškėjo nagrinėjamoje byloje teikiami argumentai, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, pagal kurias ankstesnis jo nuteisimas laisvės atėmimo vieneriems metams bausme, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, nebūtų kliūtimi jam išduoti prašomos leidimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A662-1561/2012 ir kt.) yra nurodęs, kad situacija dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio redakcijų (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija ir 2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-185 redakcija) taikymo laike yra specialiai aptarta (sureglamentuota) Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo priedo 2 straipsnio 4 dalyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (2007 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. X-1348 redakcija) nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra aptarta situacija, kaip turi būti legalizuoti tie ginklai, kuriems pagal iki 2011 m. kovo 1 d. galiojusią Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakciją leidimai juos įsigyti ir turėti nebuvo reikalingi, o po nurodytos datos (pagal 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakciją) tapo būtini. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, pateikę prašymus išduoti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus iki šio straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pabaigos, turi teisę laikyti ginklus ar juos nešiotis be leidimo, iki nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas dėl leidimo išdavimo.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą ekspressis verbis nustatė tiems asmenims, kurie atitinka dvi sąlygas: 1) aplinkybės, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo; 2) asmuo ginklą įsigijo iki Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Nagrinėjant aplinkybes, ar pareiškėjas atitinka šias sąlygas, pažymėtina, kad pareiškėjas 2012 m. kovo 1 d. prašyme nenurodė jokių aplinkybių dėl leidimo laikyti (nešiotis), įregistruoti dujinį pistoletą EKOL FIRAT Compact, kal. 9 mm P. A., Nr. EFC850110, apie kurį buvo pateikti duomenys apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą 2012 m. kovo 1 d., neturėjo ginklo (ginklas buvo perleistas G. B.). Šioje byloje sprendžiant atsakovo 2012 m. kovo 27 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, negali būti nagrinėjamas 2011 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta neišduoti pareiškėjui neterminuoto leidimo įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus ir neįregistruoti dujinio pistoleto EKOL FIRAT Compact, kal. 9 mm P. A., Nr. EFC850110, ginklą realizuoti įstatymų numatyta tvarka. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas iki 2011 m. kovo 1 d. būtų įgijęs kitokį ginklą, kurį turėtų teisę legalizuoti dėl to, kad pareiškėjas atitinka pirmąją iš dviejų sąlygų, kurios suponuoja griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal įstatymą netaikymą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi proceso šalių argumentus dėl bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo reikalavimo ir pripažindamas atsakovo Sprendimą teisėtu ir pagrįstu, tinkamai vertinio byloje esančius įrodymus, įrodymų pagrindu nustatė teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykis, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81, 86 straipsniai). Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas dėl jame nurodytų motyvų netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė