2022-02-01 Nr. CB-762-2-55-3-00891-2020-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-411

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00891-2020-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. sausio 20 d. paduotu atsakovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės Kretingos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“, peržiūrėjimo. Skundžiamu sprendimu panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. sprendimas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteista 227 980,39 Eur draudimo išmokos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kita ieškinio dalis atmesta. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.191 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 97 straipsnio normų. Trečiajam asmeniui nesumokėjus draudimo įmokos pagal laidavimo draudimo sutartį, ši sutartis neįsigaliojo (CK 6.996 straipsnio 1 dalis) ir draudimo apsauga pagal ją nebuvo suteikta. Priešingai, nei sprendė teismas, atsakovas turi teisę prieš ieškovę panaudoti atsikirtimus, susijusius su laidavimo draudimo sutarties neįsigaliojimu ir draudimo apsaugos nesuteikimu. Teismas neteisėtai netaikė CK 6.987 straipsnio, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies normų, nepagrįstai pripažino, kad atsakovas turi išmokėti ieškovei draudimo išmoką pagal laidavimo draudimo sutartį, nes draudimo apsauga pagal laidavimo draudimo sutartį galiojo, nors draudimo įmoka pagal ją ir nebuvo sumokėta. Netinkamai aiškindamas ir taikydamas CK 6.996 straipsnio 1, 2 dalių, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 21 dalies nuostatas, teismas nepagrįstai sutapatino laidavimo draudimo sutarties terminą su draudimo laikotarpiu, numatytu draudimo liudijime ir laidavimo draudimo rašte, todėl nepagrįstai pripažino, kad laidavimo draudimo rašte nurodytas draudimo laikotarpio pradžios momentas reiškia laidavimo draudimo sutarties įsigaliojimo momentą. Teismas taip pat nepagrįstai iš esmės pripažino, kad atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė dėl kitokio laidavimo draudimo sutarties įsigaliojimo momento, nei nustatytas CK 6.996 straipsnio 1 dalyje. Be to, teismas netinkamai taikė CK 6.158 straipsnio 1 dalį, neteisėtai ir nepagrįstai pripažino atsakovo pareigą informuoti ieškovę, kaip naudos gavėją pagal laidavimo draudimo sutartį, apie tai, kad trečiasis asmuo nesumokėjo draudimo įmokos pagal laidavimo draudimo sutartį. Nepagrįstai konstatuotas atsakovo nesąžingumas. Atsakovo įsitikinimu, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų 2006 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006. Teismas taip pat pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis), neįvertino, kad laidavimo draudimo sutartis yra specifinė draudimo sutartis, nepagrįstai atsietai nuo kitų laidavimo draudimo sutarties dokumentų vertino laidavimo draudimo rašto sąlygas, teikdamas joms prioritetą.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (j. a. k. 302912288) už kasacinį skundą 2022 m. sausio 12 d. per AB Swedbank sumokėtą 2685 (dviejų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį (mokėjimo nurodymo Nr. HAN-494358).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas