2022-11-23 Nr. AB-28275-3-62-3-03313-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-305-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03313-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovas) 5 000 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir atsakovo atstovas, Pravieniškių PN-AK) atlieka bausmę iki gyvos galvos. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 1 d. parašė prašymą Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus administracijai, kad jį perkeltų iš kalėjimo režimo į lengvesnį pataisos namų režimą tolimesnei bausmei atlikti. 2020 m. spalio 1 d. vykusiame Drausmės komisijos posėdyje Pravieniškių PN-AK direktorius D. S. (toliau – ir Direktorius) šališkai vienas, nepasitaręs su kitais komisijos nariais nusprendė jo prašymo netenkinti. Pareiškėjas teigė, jog Direktorius Drausmės komisijos posėdžio metu iš jo tyčiojosi, žemino. Kadangi Drausmės komisijos posėdis nebuvo filmuojamas, nebuvo įrašomas garsas, pareiškėjas negali įrodyti tokių aplinkybių.

3. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis nesutinka Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. spalio 6 d. rašte Nr. 7-4642 (toliau – ir Raštas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Imuniteto skyriaus (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2020 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. 2S-4186 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimas) nurodytu argumentu, kad jis kelia pavojų aplinkiniams, nes bausmės atlikimo metu jis buvo padaręs nusikaltimą (nužudymas), nes bausmę už šį nusikaltimą jis yra atlikęs, nusikaltimas buvo padarytas prieš 15 metų. Pareiškėjas teigė, jog nurodant, kad bausmės atlikimo metu jis buvo padaręs nusikaltimą ir tuo pagrindu netenkinant jo prašymo perkelti jį iš kalėjimo režimo į lengvesnį pataisos namų režimą tolimesnei bausmei atlikti, jis yra baudžiamas antrą kartą. Atsižvelgiant į tai, kad Drausmės komisijos posėdžio metu iš jo buvo tyčiojamasi, jis buvo žeminamas, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas nurodė ir tai, kad neperkeliant jo į lengvesnes bausmės atlikimo sąlygas nukenčia jo socialinė ir teisinė padėtis.

4. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos bausmės atlikimo vietos nustatymas įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 165 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka kalėjimuose. Pirmuosius dešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikę nuteistieji, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu bei saugumo reikalavimus ir kai yra kalėjimo administracijos teikimas, Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimu gali būti perkelti į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Atsakovo atstovas nurodė, kad Direktorius, svarstydamas pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 1 d. prašymą Nr. 71 (14)-947, įvertinęs jo elgesį pataisos įstaigoje ir tai, kad laisvės atėmimo metu pareiškėjas padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, nusprendė netarpininkauti dėl pareiškėjo perkėlimo iš kalėjimo režimo į pataisos namų režimą, kadangi perkėlus pareiškėją iš kalėjimo režimo į pataisos namų režimą, jis gali kelti pavojų aplinkiniams. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad BVK 165 straipsnio 1 dalis nenurodo pareigos kalėjimo administracijai teikti teikimo Kalėjimų departamentui dėl asmens perkėlimo iš kalėjimo režimo į pataisos namų režimą, tai yra išskirtinai kalėjimo administracijos prerogatyva. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad tęstinis laisvės atėmimo bausmės vykdymas nėra bausmės skyrimas antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Dėl pareiškėjo skundo teiginio, kad Drausmės komisijų posėdžiai nėra fiksuojamai nei vaizdo, nei garso įrašais, todėl administracija gali tyčiotis ir provokuoti nuteistuosius, Pravieniškių PN-AK paaiškino, kad pareiškėjas buvo informuotas, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos drausmės komisijos darbo organizavimo aprašas (toliau – ir Aprašas) nenumato vaizdo ir garso įrašų darymo Drausmės komisijos posėdžio metu. Atsakovo atstovas teigė, kad Pravieniškių PN-AK veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriui 2020 m. rugsėjo 1 d. pateikė prašymą Nr. 71 (14)-947 perkelti jį iš kalėjimo režimo į lengvesnį pataisos namų režimą tolimesnei bausmei atlikti. Pravieniškių PN-AK direktorius Raštu nusprendė netarpininkauti pareiškėjui dėl jo perkėlimo iš kalėjimo režimo į lengvesnį pataisos namų režimą, kadangi bausmės atlikimo metu pareiškėjas padarė nusikaltimą pataisos įstaigoje ir jo elgesys perkėlus jį iš kalėjimo režimo į lengvesnį pataisos namų režimą gali kelti pavojų aplinkiniams. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriaus Raštą apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas iš pareiškėjo skundo nustatė, kad jis patirtą neturtinę žalą sieja su priimtais jam nepalankiais sprendimais, tačiau pareiškėjas neskundė teismui Kalėjimų departamento 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento 2020 m. lapkričio 24 d. sprendime pareiškėjui buvo išaiškinta teisė vadovaujantis BVK 183 straipsniu apskųsti šį sprendimą teismui, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo šia savo teise. Kadangi Kalėjimų departamento 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimas yra galiojantis, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų.

9. Dėl pareiškėjo argumentų, jog Direktorius Drausmės komisijos posėdžio metu iš jo tyčiojosi, žemino, tačiau jis negali to įrodyti, teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių pareiškėjo skundo teiginį galinčių pagrįsti duomenų, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas Drausmės komisijos posėdį organizavo vadovaudamasis Aprašu, kuris nenumato vaizdo ir garso įrašų darymo Drausmės komisijos posėdžio metu, pareiškėjas apie tokią tvarką buvo informuotas prieš posėdį. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad Drausmės komisijos posėdžio metu iš jo buvo tyčiojamasi, jis buvo žeminamas.

10. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK veiksmuose nėra visų būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį atsirasti. Teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo ir pareiškėjo skundą atmetė.

III. 11. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjui iš atsakovo priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir papildomai nurodo, kad teismas, atmesdamas jo skundą, vadovavosi tik valstybės tarnautojų paaiškinimais, nereikalavo įrodymų, neišreikalavo jo charakteristikos, neaptarė aplinkybės, ar atsakovo atstovas nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalies, t. y. nekreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjo teisės pažeidžiamos. Teismas pareiškėjui nepatarė kaip įrodyti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus Drausmės komisijos posėdžio metu, juolab, kad atsakovo atstovas nepaneigė tokių pareiškėjo teiginių (tyčiojosi, žemino). Pareiškėjas vertina, jog teismas yra šališkas, nes iš pareiškėjo reikalauja įrodyti, kad iš jo buvo tyčiojamasi, o iš atsakovo atstovo nereikalauja įrodyti, jog pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad Drausmės komisijos posėdis nebus filmuojamas.

13. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, kad teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu teisme, nenurodė, kad teismas byloje būtų pažeidęs kokias nors proceso ar materialiosios teisės normas. Atsakovo atstovas vertina, kad teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus bei priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. K. teigia patyręs dėl atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK neteisėtų sprendimų (veiksmų), netenkinant jo prašymo perkelti jį iš kalėjimo režimo į lengvesnį pataisos namų režimą tolimesnei bausmei atlikti, bei dėl Direktoriaus galimai neteisėtų veiksmų Drausmės komisijos posėdžio metu, kuomet iš pareiškėjo, kaip teigiama skunde, buvo tyčiotasi, jis buvo žeminamas, atlyginimo priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neskundė Kalėjimų departamento 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus Rašto, Kalėjimų departamento 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimas yra galiojantis, priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pripažino neįrodytu pareiškėjo teiginį, kad Drausmės komisijos posėdžio metu iš jo buvo tyčiojamasi, todėl, byloje nesant būtinųjų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų, pareiškėjo skundą atmetė.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas buvo šališkas, vadovavosi tik atsakovo atstovo paaiškinimais, neišreikalavo įrodymų bei neatkreipė dėmesio į pažeidžiamas pareiškėjo teisės.

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kuriais remiantis jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.). Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

19. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas nevertino pareiškėjo skundo argumentų dėl diskriminacinio, Konstitucijos 31 straipsnio ir Konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalies nuostatas galimai pažeidžiančio jo neperkėlimo iš kalėjimo režimo į lengvesnį pataisos namų režimą priežasčių (pareiškėjo elgesys gali kelti pavojų aplinkiniams), motyvuodamas tuo, kad šias aplinkybes jau įvertino Kalėjimų departamentas ir, kad pareiškėjas Kalėjimų departamento 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo neskundė teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimas, o reikalavimas priteisti neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, atlyginimą nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą, dėl kurio galbūt kilo žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012; 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013; 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014; 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015; kt.). Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra savarankiškas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo pareiškėjo reikalavimo panaikinti administracinį aktą. Vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsnio nuostatomis, teismas tokiu atveju gali išaiškinti pareiškėjui jo teisę byloje skųsti konkrečius viešojo administravimo subjekto(-ų) priimtus individualius administracinius aktus, tačiau tokių reikalavimų nesuformulavimas nėra pagrindas nevertinti pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, įgyvendinant teisių gynybos būdą, įtvirtintą CK 6.250 ir 6.271 straipsniuose, kuris nėra tapatus teisių gynybos būdui, nustatytam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1083-520/2020; kt.).

21. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad neturtinę žalą patyrė ir dėl galimai neteisėtų Direktoriaus veiksmų, kuriais jis Drausmės komisijos posėdyje įžeidinėjo pareiškėją, tačiau pirmosios instancijos teismas ir šių pareiškėjo argumentų tinkamai neišnagrinėjo, nors kaip teisingai savo atsiliepime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 30–31), apeliaciniame skunde (b. l. 42–43) pažymėjo pareiškėjas, atsakovo atstovas nepaneigė tokių pareiškėjo teiginių.

22. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevertino visų su pareiškėjo skundu susijusių aplinkybių, neišsireikalavo su jomis susijusių įrodymų, apsiribojo išskirtinai tik atsakovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis ir visiškai nevertino pareiškėjo paaiškinimų bei pateiktų duomenų, nepašalino byloje esančių prieštaravimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio reikalavimų, įpareigojančių teismą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes bei padarė procedūrinių pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

23. Apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendime nustatyti, ar skundą pareiškusio asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi jie turi būti ginami. Vien tik apeliacinės instancijos teismui surinkus įrodymus, kurie nebuvo išreikalauti, bei teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tinkamai tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

24. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo argumentų, iš kurių jis kildino prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų priimtas sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius