2022-09-14 Nr. AB-22716-4-69-3-00904-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. Z. ir jos nepilnamečio vaiko Y. H. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. Z. ir jos nepilnamečio vaiko Y. H. skundą (prašymą) dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. MD-523 peržiūrėjimo.
Legislator headnote
AI generated2022-09-14 Nr. AB-22716-4-69-3-00904-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai S. Z. ir jos nepilnametis vaikas Y. H. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami peržiūrėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. MD-523 ir pakeisti jo dalį, paliekant pareiškėjai ir jos nepilnamečiam vaikui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-676-624/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00904-2022-1
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. rugsėjo 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. Z. ir jos nepilnamečio vaiko Y. H. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. Z. ir jos nepilnamečio vaiko Y. H. skundą (prašymą) dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. MD-523 peržiūrėjimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjai S. Z. ir jos nepilnametis vaikas Y. H. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami peržiūrėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. MD-523 ir pakeisti jo dalį, paliekant pareiškėjai ir jos nepilnamečiam vaikui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko skundą (prašymą) dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo MD-523 peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu (kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).
Pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o to paties įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Teismas, susipažinęs su pareiškėjų pateiktu skundu (prašymu), nustatė, kad pareiškėja ir jos nepilnametis vaikas prašo peržiūrėti VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. MD-523 ir pakeisti jo dalį, paliekant pareiškėjai ir jos nepilnamečiam vaikui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau pažymėjo, jog pareiškėjai ir jos nepilnamečiam vaikui alternatyvi sulaikymui priemonė teismo nėra paskirta. Nurodė, kad yra priimtas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus sprendimas apgyvendinti pareiškėjus VSAT, suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o jau įsiteisėję institucijų (šiuo atveju – VSAT) sprendimai apeliacine tvarka neperžiūrimi ir nepersvarstomi, tokį sprendimą peržiūrėti turi teisę tik sprendimą priėmusi institucija.
Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A20.-795-660/2022 atsisakyta priimti pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko skundą (prašymą) dėl VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. MD-523 pakeitimo, netenkinus prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad pareiškėja su priimta nutartimi buvo supažindinta 2022 m. liepos 12 d. Pareiškėja su ja (nutartimi) nesutiko, pageidavo teikti skundą, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų pateikusi teismui atskirąjį skundą, byloje nėra, todėl ši nutartis yra įsiteisėjusi.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai pateiktu prašymu iš esmės teikia skundą ir prašo to paties kaip ir administracinėje byloje Nr. A20.-795-660/2022, t. y. pakeisti VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. MD-523, administracinėje byloje Nr. A20.-795-660/2022 teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą, ši teismo nutartis įsiteisėjo, nutarė atsisakyti priimti pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko skundą (prašymą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.
III. Pareiškėjai S. Z. ir jos nepilnametis vaikas Y. H. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir pareiškėjų skundą (prašymą) dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. MD-523 peržiūrėjimo priimti nagrinėti.
Pareiškėja paaiškino, kad į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus kreipėsi dėl judėjimo laisvės ribojančios priemonės peržiūrėjimo, tačiau teismas nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad jau yra priimtas sprendimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nagrinėjamu atveju pareiškėja teikė skundą, dėl kurio padavimo terminas nebuvo atnaujintas, tačiau paaiškėjus naujoms aplinkybėms, kurios išdėstomos pareiškėjos pateiktame prašyme (skunde), buvo prašoma VSAT priimtą sprendimą peržiūrėti. Pareiškėja turi prieglobsčio prašytojos statusą, todėl jai neturėtų būti ribojama laisvė.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Atskirojo skundo dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą (prašymą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjų skundą, konstatavo, kad dėl pateikto skundo jau yra priimtas įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia minėto VSAT sprendimo neteisėtumu ir nepagrįstumu.
Teisėjų kolegija nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausiai pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista arba ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį.
Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 21M34453 nusprendė nesuteikti pareiškėjai ir jos nepilnamečiam vaikui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu šiuo aspektu Migracijos departamento sprendimą paliko galioti. Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. kovo 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismui priėmus galutinį ir neskundžiamą sprendimą pareiškėjai ir jos nepilnamečiam vaikui nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjams netekus prieglobsčio prašytojų statuso, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. MD-523 apgyvendino pareiškėją ir jos nepilnametį vaiką Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikdamas jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius, iki 2022 m. spalio 14 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas arba kitaip išspręstas klausimas dėl užsieniečių teisinės padėties.
Pareiškėjai, nesutikdami su priimtu VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. MD-523, kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl minėto sprendimo pakeitimo, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, nustatę, kad skundas paduotas praleidus jo apskundimo terminą, 2022 m. liepos 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A20.-795-660/2022 netenkino pareiškėjų prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko skundą (prašymą) dėl minėto VSAT sprendimo pakeitimo. Šios pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjai atskiruoju skundu neskundė, todėl ji įsiteisėjo 2022 m. liepos 20 d.
Pareiškėjai pakartotinai dėl VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. MD-523 peržiūrėjimo kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kurie 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos ir jos nepilnamečio vaiko skundą (prašymą) dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, motyvuodami tuo, kad pareiškėjai pakartotinai kreipdamiesi į teismą iš esmės prašo išnagrinėti klausimą tuo pačiu pagrindu, tarp tų pačių ginčo šalių ir dėl to paties dalyko iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo situaciją, nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje padarytomis išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. liepos 8 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A20.-795-660/2022, ginčo iš esmės neišsprendė. Šia nutartimi buvo spręstas tik pareiškėjų skundo priėmimo klausimas. Pareiškėjų skundas nebuvo priimtas nagrinėti, o administracinė byla neiškelta, t. y. ginčas nebuvo nagrinėjamas iš esmės, todėl teismas nepagrįstai pareiškėjų pakartotinai pateiktą skundą skundžiama nutartimi atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.
Tuo pačiu pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, akcentuojama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių asmenų, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų užtikrinimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad, sprendžiant procesinių terminų atnaujinimo klausimą tokiose bylose, visada turi būti įvertinamos aplinkybės, kad pareiškėjai paprastai nesupranta kalbos, kuria yra surašyti skundžiami administraciniai aktai, jų galimybės pavesti atstovauti interesus teisme kitiems asmenims yra ribotos, paprastai užtikrinamos tik valstybės teikiamą teisinę pagalbą teikiančių asmenų, dėl ko pareiškėjai paprastai niekaip negali įtakoti tokių veiksmų atlikimo spartos.
Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, dėl ko skundžiama nutartis naikinama, o pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pažymėtina, kad spręsdamas skundo priėmimo klausimą, teismas turėtų išsiaiškinti, ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. balandžio 14 d. sprendimas MD-523 nėra panaikintas / pakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų S. Z. ir jos nepilnamečio vaiko Y. H. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė