2021-05-12 Nr. AB-10314-3-62-3-01200-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1169-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01200-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 19.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. S-1904-88 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei 2019 m. gegužės 2 d. raštą Nr. R2-942-(39.4) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) ir atsakovą įpareigoti ištaisyti klaidingus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) duomenis, iš Miškų kadastro išbraukiant duomenis apie žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), esančią miško žemę ir joje augantį mišką.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, įsigytas 2017 m. lapkričio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo ir yra žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Bendras sklypo plotas yra 3,23 ha, jis susideda iš: žemės ūkio naudmenų – 2,9254 ha ploto, vandens telkinių – 0,2331 ha ploto ir kitos žemės – 0,0715 ha ploto. S. G. teigė, kad tokie duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nuo Žemės sklypo suformavimo 2007 m. sausio 4 d. padalijimo būdu iš žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Akcentavo, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte yra nurodyta, jog 0,0715 ha sklypo, kuris priklauso pareiškėjui (Nr. (duomenys neskelbtini)), plote augo krūmai, Žemės sklype nebuvo ir šiuo metu nėra jokių medžių, išskyrus siaurą medžių ir krūmų juostą prie kelio sklypo pakraštyje, – šį faktą patvirtina 2005–2006 metų aerofotonuotraukos. S. G. pažymėjo, kad ankstesnis Žemės sklypo savininkas sklype buvusius savaiminius žėlinius sunaikino dar 2017 m., iki parduodamas šį žemės sklypą pareiškėjui.

3. S. G. teigė, kad atsakovas, priimdama skundžiamus sprendimus, nepagrįstai ignoravo Nekilnojamojo turto registro duomenis, sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto kompetentingų specialistų, tinkamai suderinto su įvairiomis institucijomis, sprendinius, neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, jog 2005 m. dabar jam priklausančiame žemės sklype buvo tik medžių juosta pakelėje ir krūmų grupės, neužimančios 0,1 ha ploto, o želdinių aukštis nesiekė 5 metrų, todėl šie augalai, remiantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, negalėjo būti pripažįstami mišku. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo jam pateikti duomenys Miško kvartalų 2005 m. žemėlapyje, jog (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype auga paprastosios pušys, kurių amžius – 5 metai, o vidutinis aukštis – tik 1 metro, kelia abejonių dėl duomenų surinkimo teisingumo, kadangi 5 metų amžiaus medžiai turėjo pasiekti daugiau nei nurodytą 1 metro aukštį. Jokių duomenų, kada tiksliai buvo inventorizuojami želdiniai, nėra.

4. Pareiškėjo nuomone, 2019 m. balandžio 12 d. Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. 1405 konstatuotas žemės naudmenų taksaciniame sklype duomenų pokytis (nurodyta „miško aikštelė (galimai sunaikintas miškas)“ ir kad sklype kelmai išrauti bei sukrauti šalia kitų taksacinių sklypų) nepatvirtina ginčo teritorijoje miško žemės, nes kiek kelmų buvo rasta, kokiu pagrindu patikrinimą vykdę asmenys nustatė, kad ne pareiškėjo sklype rasti kelmai buvo išrauti vien jo sklype, patikrinimo akte duomenų nėra. S. G. teigė, kad patikrinimą vykdę asmenys kelmų neapžiūrėjo ir pagal juos nesiėmė priemonių nustatyti, kokio amžiaus ir rūšies medžiai buvo nukirsti, patikrinimo aktas buvo surašytas nedalyvaujant žemės sklypo savininkui; pateiktoje fotonuotraukoje matosi tik sukrauta šakų krūva. Pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad jo sklype yra buvę medžių, kuriuos iškirto ankstesnis savininkas.

5. S. G. nuomone, 2005 m. ir 2015 m. inventorizacija Žemės sklype buvo atlikta neturint reikiamų įgaliojimų ir nesant procedūras reguliuojančių teisės aktų, pažeidžiant nustatytas procedūras, nesant Miškų įstatymo reikalavimus atitinkančio miško, neįforminus reikiamų dokumentų ir jų teisės aktų nustatyta tvarka nepatikrinus. Pareiškėjas pažymėjo, kad Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. 109-11-V, kuriuo buvo patvirtintas Valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų priėmimo Valstybinėje miškų tarnyboje tvarkos aprašas, teisės aktų nustatyta tvarka nėra paskelbtas, taigi yra negaliojantis, todėl inventorizacijos duomenų pagrindu įrašyti pareiškėjo žemės sklypą į Miškų kadastrą kaip miško žemę ir įregistruoti jame esančių medynų charakteristikas nebuvo jokio pagrindo. Be to, nei apie inventorizacijos duomenis, nei apie remiantis jais priimtus sprendimus dėl S. G. žemės įtraukimo į Miškų kadastrą pareiškėjas nebuvo informuotas.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2002 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 579 įsteigė Valstybinę miškotvarkos tarnybą (1.3 punktas) ir patvirtino Tarnybos nuostatus (2 punktas), kurių 1 punkte nurodyta, jog Valstybinė miškotvarkos tarnyba yra įstaiga, vykdanti visos Lietuvos miškų inventorizaciją atrankos metodu, o 6.3 punkte pažymėta, kad Tarnybos uždavinys yra vykdyti nacionalinę miškų inventorizaciją atrankos metodu; šių nuostatų 7.13 punkte, be kitų Tarnybos funkcijų, įrašyta, kad ji vykdo nacionalinę miškų inventorizaciją. S. G. akcentavo, kad nurodytas aplinkos ministro išleistas norminis teisės aktas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo paskelbtas, todėl yra negaliojantis. Pareiškėjas teigė, kad atsižvelgus į tai, jog Tarnyba buvo įsteigta ir veikia neteisėtai, jai nebuvo suteikta teisė vykdyti sklypinę inventorizaciją, taip pat ji neturėjo ir teisės valstybės įmonei (toliau – VĮ) Valstybiniam miškotvarkos institutui pavesti parengti sklypinės inventorizacijos duomenis. S. G. teigė, kad tokie Tarnybos veiksmai prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintiems įstatymų viršenybės bei nepiktnaudžiavimo valdžia principams.

7. Pareiškėjo nuomone, nustatant miškų inventorizacijos duomenų teisingumą, yra būtina Nekilnojamojo turto registro duomenims suteikti prioritetą prieš Miškų kadastro duomenis. S. G. pažymėjo, kad Tarnyba, būdama Miškų kadastro tvarkytoja, nepaisė registrų tarpusavio sąveikos principų, todėl padarė akivaizdžių klaidų, kurias skundžiamais sprendimais atsisakė ištaisyti, todėl remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – Kadastro nuostatai) 36 punktu, ji turėtų būti įpareigota tai padaryti teismine tvarka.

8. Teismo posėdyje pareiškėjo S. G. atstovė palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti.

9. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Tarnyba paaiškino, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (1,26 ha) patenka į Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą (0,11 ha) ir (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą (1,15 ha), kurie yra registruoti Miškų kadastre, kadangi atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Kretingos miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype auga 19 metų amžiaus, 9 m aukščio, 1,0 skalsumo pušys, 16 metų amžiaus beržai bei drebulės; (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame sklype – miško aikštė (galbūt sunaikintas miškas).

11. Atsakovas nurodė, kad Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas pirmą kartą Miškų kadastre buvo registruotas 2007 m. birželio 28 d. pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (tuo metu buvo registruotas (duomenys neskelbtini) taksaciniu sklypu, plotas 1,37 ha), kuriuos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2007 m. birželio 28 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė Tarnybai. Atlikus pakartotinę sklypinę miškų inventorizaciją 2015 m., Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas buvo pakartotinai inventorizuotas ir registruotas Miškų kadastre 2017 m. sausio 16 d. pagal 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, kuriuos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2016 m. lapkričio 28 d. miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė Tarnybai.

12. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo pertvarkymo projekto suderinimo teisės aktų nustatyta tvarka metu (2006 m. gruodžio 18 d.) medžių savaiminukais apaugęs ne miško žemės plotas, atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, jau buvo inventorizuotas mišku ir tai buvo padaryta pagrįstai, kadangi jis atitiko tuo metu galiojusią Miškų įstatyme nustatytą miško sąvoką.

13. Tarnyba teigė, kad sklypinės inventorizacijos duomenys yra teisingi, buvo atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų ir nėra nuginčyti, todėl atsakovas jais vadovavosi tiek pagal pareiškėjo prašymą atlikdamas patikrinimą vietoje, tiek priimdamas ginčijamus sprendimus. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad pagal Miškų įstatymą, visų šalies miškų inventorizaciją organizuoja ir koordinuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, o ne atsakovas.

14. Tarnyba nurodė, kad išanalizavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005–2006 m., 2010 m., 2013 m. ir 2017 m. aerofotoplanus bei atlikus Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje, buvo nustatyta, jog Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis (2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo akto 2 priede pažymėta (duomenys neskelbtini)) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Žemės naudmena – miško aikštė (galbūt sunaikintas miškas) (1,1486 ha plote). Atsakovas pažymėjo, kad šiai teritorijai buvo suteiktas Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo numeris (patikrinimo akto 4 priedas). Teigė, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

15. Teismo posėdyje atsakovo Valstybinės miškų tarnybos atstovai palaikė institucijos atsiliepime išdėstytą poziciją.

II. 16. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo S. G. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Pacitavęs Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 2 straipsnio 8 dalies, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto ir 2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusio Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3, 4.9, 7, 10.3 ir 12 punktų bei Kadastro nuostatų 9 ir 23 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, kad pagal 2019 m. birželio 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, pareiškėjui S. G. nuosavybės teise priklauso 3,2300 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)), suformuotas padalijus daiktą (žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytas 2017 m. lapkričio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuris susideda iš: žemės ūkio naudmenų ploto – 2,9254 ha, vandens telkinių ploto – 0,2331 ha, kitos žemės ploto – 0,0715 ha ir kurio pagrindinė naudojimo paskirtis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Skiltyje „Daikto registravimas ir kadastro žymos“ užfiksuota, kad Tarnybos 2019 m. balandžio 24 d. pranešimu Nr. MVK0005 pateikti duomenys apie pasikeitusį miško žemės naudmenų plotą (1,2557 ha).

18. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 27 d. kreipėsi į Tarnybą ir prašė: 1) atlikti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikrinimą vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar Miškų kadastre įregistruotas miško plotas atitinka teisės aktuose miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus; 2) ištaisyti klaidingus Miškų kadastro duomenis, iš Miškų kadastro išbraukiant duomenis apie žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), esančią miško žemę ir joje augantį mišką. Prašyme S. G. nurodė, kad jam priklausančiame žemės sklype miško niekada nebuvo, išskyrus negausius savaiminius žėlinius, kuriuos 2016–2017 m. ankstesnis savininkas sunaikino, ir teigė, jog 2005 m. ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos duomenys, kuriais remiantis žemės sklypas buvo įtrauktas į Miškų kadastrą, yra neteisėti; atliekant sklypinę inventorizaciją, buvo pažeisti teisės aktai ir jais nustatytos procedūros, pareiškėjas apie tai nebuvo informuotas, Miškų kadastre jo sklypo duomenys neatitinka viešame Nekilnojamojo turto registre užfiksuotų duomenų, kurie turi prioritetinę reikšmę.

19. Teismas nurodė, kad administracinės bylos duomenimis, ginčo žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), Miškų kadastre buvo įregistruotas nuo 2007 m. Pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, jo dalis (1,37 ha) pateko į Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą. Atlikus pakartotinę sklypinę miškų inventorizaciją 2015 m., Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas pakartotinai buvo inventorizuotas ir registruotas Miškų kadastre 2017 m. (tuo metu jis pateko į Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą). Šias aplinkybes patvirtina Tarnybos 2018 m. lapkričio 6 d. pažyma apie archyvinius miškų kadastro duomenis, miškų žemėlapio fragmentas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 6 d. pažyma apie grafinius miškų kadastro duomenis, miškų žemėlapio fragmentas Nr. (duomenys neskelbtini), Tarnybos 2007 m. birželio 28 d. ir 2016 m. lapkričio 28 d. miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo aktai, 2005 m. ir 2015 m. miško kvartalų žemėlapių ištraukos su sklypinės inventorizacijos duomenimis.

20. Teismas pažymėjo, kad tiek iš S. G. 2019 m. kovo 27 d. Tarnybai pateikto prašymo, tiek iš skundo teismui turinio yra akivaizdu, jog pareiškėjas ginčijamų sprendimų neteisėtumą iš esmės grindžia tuo, jog 2005 m. ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos duomenys, kuriais remiantis žemės sklypas buvo įtrauktas į Miškų kadastrą, buvo neteisėti; atliekant sklypinę inventorizaciją, buvo pažeisti teisės aktai ir jais reglamentuotos procedūros.

21. Teismas akcentavo, kad Miškų kadastras buvo įsteigtas ir jo nuostatai patvirtinti Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255. Šio nutarimo priėmimas grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, įtvirtinančia, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Miškų kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Miškų kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Teismas pažymėjo, kad pagal 2005 m. inventorizacijos metu galiojusias Miškų įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas (inventorizacijos metu iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusi įstatymo redakcija), medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka, nenustatant savaiminukams specialių reikalavimų. Teismas nurodė, kad įstatymo nuostata dėl savaiminukų amžiaus (ne mažesnis kaip 20 metų), įtraukiant juos į apskaitą kaip mišką, buvo įtvirtinta po 2011 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-1448 priėmimo (įsigaliojo nuo 2011 m. liepos 1 d.) (Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Pacitavęs inventorizavimo tvarką detalizuojančio aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 patvirtinto Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 7 ir 8 punktų nuostatas, teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su 2005 m. ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos duomenimis, kuriais remiantis ginčo žemės sklypas buvo įtrauktas į Miškų kadastrą, tačiau šie duomenys teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nėra nuginčyti. Pagal bylos duomenis, sklypinę ginčo teritorijos inventorizaciją atliko ne Tarnyba, o VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (šiuo metu – VĮ Valstybinių miškų urėdija).

23. Teismas nurodė, kad Tarnyboje 2019 m. kovo 27 d. buvo gautas prašymas dėl dviejų reikalavimų, t. y. dėl kadastro duomenų patikrinimo vietoje, siekiant nustatyti, ar girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis, kuri patenka į pareiškėjo žemės sklypą, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, taip pat dėl klaidingų Miškų kadastro duomenų ištaisymo ginčo žemės sklype, išbraukiant iš jo Miškų kadastro duomenis. Teismas pažymėjo, kad nors 2019 m. kovo 27 d. prašyme Tarnybai buvo nesutinkama su 2005 m. ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos duomenimis, nurodoma, jog atliekant sklypinę inventorizaciją buvo pažeisti teisės aktai ir jais reglamentuotos procedūros, tačiau jokio reikalavimo dėl inventorizacijos duomenų pakeitimo, ištaisymo ar panašiai Tarnybai S. G. nereiškė, todėl, teismo nuomone, Tarnyba pagrįstai pareiškėjo prašymą išnagrinėjo priimdama skundžiamus sprendimus, neperžengdama jo pareikštų reikalavimų ribų. Tarnyba, gavusi prašymą, siekdama nustatyti, ar Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis, kuri patenka į Žemės sklypą, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, remdamasi Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 109-19-V, atliko Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir priėmė Sprendimą bei Rašte atsakė į S. G. prašyme suformuluotus reikalavimus.

24. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas ginčo žemės sklypo savininku tapo tik 2017 m., įgijęs jį 2017 m. lapkričio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad ankstesnis žemės sklypo savininkas būtų kreipęsis į Tarnybą ar teismą dėl sklypinės inventorizacijos duomenų nepagrįstumo ir neteisėtumo ir dėl to siejamų jo teisių pažeidimų (taip pat dėl netinkamos procedūros, nepranešimo apie atliekamas inventorizacijas ginčo sklype ir panašiai). Teismo nuomone, S. G., įsigijęs žemės sklypą, perėmė ankstesnio savininko teises, todėl praėjus tokiam ilgam laikui, nebegali kvestionuoti sklypinės inventorizacijos duomenų teisėtumo. Be to, pareiškėjui nepareiškus tokio pobūdžio reikalavimo institucijoje, teismas neturi pagrindo peržengti kompetencijos dėl skundo institucijoje nagrinėjimo ribų.

25. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti 2005 m. ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos duomenys apie Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) (vėliau (duomenys neskelbtini)) taksacinį sklypą, jame esančius miško / miško žemės plotus, medžių rūšis, amžių pagal pateiktus į bylą taksacinius rodiklius abejonių nekelia. Be to, S. G., keldamas abejones dėl sklypinės inventorizacijos duomenų neteisingumo ir nepatikimumo, rėmėsi tik bendro pobūdžio pasvarstymais, prielaidomis, teisinio reguliavimo ir procedūrų ydingumu, tačiau konkrečių sklypinės inventorizacijos klaidų ar neatitikčių faktinei situacijai nenurodė. Jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovo pateikti duomenys neatitiktų realiai egzistuojančių, jis teismui nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai, kad ginčo žemės sklype valstybinės inventorizacijos metu medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė buvo nepagrįstai įtraukta į apskaitą kaip miškas, buvo atmesti kaip nepagrįsti. Teismas sprendė, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nenuginčijus sklypinės inventorizacijos duomenų, nėra pagrindo jais netikėti.

26. Teismo nuomone, pagal S. G. Tarnybai išdėstyto prašymo turinį, šioje byloje esminis ginčo dalykas yra susijęs su Miškų kadastre registruoto pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ploto atitiktimi (neatitiktimi) Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miškui ir miško žemei keliamiems reikalavimams, o ne su ginčo teritorijos įtraukimu į Miškų kadastrą ir šiuos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų (miškų inventorizacijos, miškų apskaitos) taikymu. Teismas nustatė, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo prašymą dėl kadastro duomenų patikrinimo vietoje ir klaidingų Miškų kadastro duomenų ištaisymo, nes faktiškai miško didesnėje sklypo dalyje nėra, nors Miškų kadastre įrašyti kitokie duomenys, siekdama nustatyti, ar Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis, kuri patenka į Žemės sklypą, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, remdamasi Tarnybos direktoriaus 2019 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 109-19-V, atliko Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje. Miškotvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas D. K. ir matininkas M. L., atlikę patikrinimą vietoje, Aprašo 5 priedo tvarka 2019 m. balandžio 12 d. surašė Miškų kadastro duomenų patikrinimo aktą Nr. 1405, kuriame konstatavo, kad Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje (2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo akto Nr. 1405 2 priede pažymėta (duomenys neskelbtini)), kuri patenka į Žemės sklypą, medynas iškirstas, miško žemė mechaniškai apdirbta, kelmai išrauti ir sukrauti šalia Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų. Leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas. Šias aplinkybes patvirtina prie minėto patikrinimo akto pateiktos ištraukos iš Miškų kadastro (2005–2006 m., 2010 m., 2017 m.), fotonuotraukos, Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo taksacinės kortelės duomenys, viešai publikuojamų istorinių teritorijų aerofotonuotraukos.

27. Teismas pažymėjo, kad S. G. neginčijo aplinkybės, jog jo sklype yra buvę medžių, kuriuos iškirto ankstesnis savininkas, tačiau teigė, jog patikrinimo akte nebuvo užfiksuoti atitinkami duomenys (kokio amžiaus ir rūšies medžiai buvo nukirsti), pareiškėjui abejonę kėlė tai, kad medžiai buvo sukrauti ne jo sklype, o šalia kitų taksacinių sklypų, patikrinimo aktas buvo surašytas nedalyvaujant žemės sklypo savininkui. Teismo nuomone, 2019 m. balandžio 12 d. surašytas Miškų kadastro duomenų patikrinimo aktas Nr. 1405 savo forma bei turiniu atitinka patikrinimo akto surašymo metu galiojusio Aprašo 7 punkto bei 5 priedo keliamus reikalavimus.

28. Teismas nurodė, kad iš 2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo akto Nr. 1405 matyti, jog apie 0,11 ha teritoriją (sprendime nurodyta kaip likusi (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis, kuri atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus) patikrinimo akte atskirai užfiksuotų duomenų nėra, tačiau Aprašo 5 priede yra nurodyta, jog patikrinimo metu nustatyti duomenų pokyčiai pildomi tik nustačius Miškų kadastro duomenų neatitiktį. Byloje nėra duomenų apie 2005 m. ir 2015 m. atliktų inventorizacijų, kuriais šioje teritorijoje buvo užfiksuota miško žemė, pasikeitimus, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis dėl miško žemės ginčo teritorijoje. Tai, kad 0,11 ha atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, patvirtina prie minėto patikrinimo akto pateiktas 1 priedas, kuriame nurodyti bendri duomenys apie 1,50 ha ploto (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą (visas sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus), prie priedo pateiktos ištraukos iš Miškų kadastro, 2019 m. gegužės 2 d. pažyma apie grafinius Miškų kadastro duomenis, Miškų žemėlapio fragmentas Nr. (duomenys neskelbtini).

29. Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad jam nepranešus apie ginčo sklype numatomą patikrinimą, buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti objektyvumo ir gero administravimo principai, tačiau ginčo kontekste pagal pareikštų reikalavimų Tarnybai pobūdį minėtas pažeidimas vertinamas kaip mažareikšmis, nesudarantis pagrindo skundžiamus sprendimus panaikinti. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

30. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintos Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 26 priedo 2 punkto nuostata, kai miško žemės plotų transformacija į ne miško žemės plotus įvyko dėl neteisėtos, galbūt neteisėtos ar nežinomo teisėtumo žmogaus veiklos, tokie plotai inventorizuojami kaip miško žemė (žemės naudmena – miško aikštė (galbūt sunaikintas miškas).

31. Teismas sprendė, kad įvertinusi duomenis, užfiksuotus 2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo akte Nr. 1405 ir jo prieduose, Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis (2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo akto 2 priede pažymėta (duomenys neskelbtini)) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus dėl 1,1486 ha plote sunaikinto miško. Šiai teritorijai pagal atsakovo kompetenciją suteiktas Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo numeris (patikrinimo akto 4 priedas), o dėl likusios Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalies nurodyta, jog ji atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus (minėta dalis pagal Tarnybos 2019 m. gegužės 2 d. pažymos apie tekstinius Miškų kadastro duomenų taksacinius rodiklius sudaro 0,11 ha). Remiantis šiais duomenimis, buvo priimtas Sprendimas, patikslinant Miškų kadastro duomenis.

32. Teismas pažymėjo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių ir duomenų yra akivaizdu, jog tikrinama ginčo teritorija atitiko Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus miškų sąvoką apibūdinančius požymius ir rodiklius ((duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis sudarė 0,11 ha, t. y. ne mažiau kaip 0,1 hektaro žemės ploto (kaip nustatyta Miškų įstatyme), apaugusio medžiais). Pagal atsakovo pateiktus patikrinimo metu nustatytus duomenis (patikrinimo akto 1 priedas), medžių skalsumas – 1,0, t. y. ne mažesnis, kaip numatyta Miškų įstatyme (0,3), aukštis – 9 metrai, t. y. ne mažiau, kaip nustatyta Miškų įstatyme (5 metrai). Patikrinimo metu nustatyta, jog tikrinamos ginčo teritorijos 1,1486 ha plote, t. y. ne mažesniame kaip 0,1 hektaro žemės plote, buvo rasta miško aikštė (galbūt sunaikintas miškas).

33. Teismas nurodė, kad atsižvelgusi į tai, jog 2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo akte Nr. 1405 buvo nustatytos Miškų kadastro duomenų neatitiktys, Tarnyba, būdama Miškų kadastro tvarkytoja, įgijo pareigą tikslinti kadastro duomenis. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, atsakovas teisėtai ir pagrįstai patikslino į pareiškėjo žemės sklypą patenkančio taksacinio sklypo duomenis Miškų kadastre pagal pasikeitusią faktinę būklę.

34. Teismas pažymėjo, kad nors S. G. ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, jog Žemės sklypo plotas į Miškų kadastrą buvo įtrauktas nepagrįstai, atsakovo duomenys yra nepatikimi, tačiau, teismo nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių faktais ir teise pagrįstų argumentų, galinčių paneigti minėtas išvadas. Teismas atkreipė dėmesį, kad nebuvo atliekama ginčo teritorijos sklypinė inventorizacija ar jos kontrolė. Tarnyba, priimdama skundžiamą 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. S-1904-88, Miškų kadastre užfiksuotus S. G. sklype esančio miško duomenis lygino su faktine padėtimi, jų atitiktimi miško ir miško žemei keliamiems reikalavimams požiūriu (kaip ir buvo prašoma pareiškėjo prašyme, kreipiantis į Tarnybą), o ne tikrino šių duomenų įrašymo į Miškų registrą (kaip valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos rezultatą) pagrįstumą, todėl S. G. argumentai dėl netinkamo prašymo išnagrinėjimo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

35. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią būtent Miškų kadastro duomenys yra pagrindas koreguoti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie miško plotą, jo ribas, tačiau ne atvirkščiai, ir būtent Miškų kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu, įvertinęs nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė patikslinti Miškų kadastro duomenis pagal pareiškėjo prašymą, išbraukiant iš kadastro duomenis apie Žemės sklype esančią miško žemę ir joje augantį mišką, kadangi tam nebuvo teisinio pagrindo.

36. Teismo nuomone, ir 2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. 1405, ir Sprendimas atitinka Apraše turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Esminių procedūrų pažeidimų, išskyrus jau minėtą nepranešimą apie patikrinimą pareiškėjui, nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, o Rašte nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas Sprendimą, motyvų išdėstymas yra tinkamas, aiškus ir pakankamas; esminių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti ginčijamus sprendimus, nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta.

37. Teismo nuomone, S. G. skunde ir jo atstovės teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, jog ginčijamuose sprendimuose nebuvo pateikta motyvų dėl pareiškėjo argumentų dėl atsisakymo suderinti Miškų kadastro duomenis su jo žemės sklypo duomenimis, užfiksuotais Nekilnojamojo turto viešame registre, sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, dėl sklypinės inventorizacijos ydingumo, nesudaro pakankamo pagrindo skundžiamus sprendimus panaikinti, kadangi šios aplinkybės S. G. nesukliudė kreiptis į teismą, suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, todėl jie vertinami kaip mažareikšmiai, tuo labiau, kad net ir panaikinus ginčijamus sprendimus remiantis tuo, faktinė situacija nepasikeistų, kadangi iš naujo prašymas būtų nagrinėjamas pagal jame pareikštų reikalavimų turinį, o šiuo požiūriu Tarnyba prašymą išnagrinėjo ir apie tai tinkamai informavo pareiškėją.

38. Teismas, įvertinęs S. G. skundo argumentus ir ginčijamų sprendimų turinį teisinio reguliavimo požiūriu, atsižvelgęs į patikrinimo vietoje metu nustatytas ir patikrinimo akte užfiksuotas faktines aplinkybes, susijusias su į sklypą patekusios miško žemės teisiniu režimu ir jo įregistravimu viešuose registruose, nenustatė teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą ir Raštą, o jų nepanaikinus, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 39. Pareiškėjas S. G. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

40. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus, netinkamai pritaikė ir išaiškino skunde nurodytas materialiosios teisės normas, neišnagrinėjo didžiosios dalies skundo argumentų, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti panaikintas. Pareiškėjas nepageidauja, kad panaikinus teismo sprendimą, byla būtų perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi tai gali užvilkinti sprendimo priėmimą.

41. S. G. nesutinka, kad kreipdamasis į atsakovą, jis ginčijo tik duomenų įrašymą į Miškų kadastrą, bet nereiškė reikalavimo dėl sklypinės inventorizacijos duomenų nuginčijimo. Teigia, kad inventorizacijos atlikimas buvo tik procedūrinis veiksmas, renkant Miškų kadastre registruotinus duomenis. Inventorizacijos duomenys patys savaime nėra individualus teisės aktas, sukeliantis savarankiškas materialiąsias teisines pasekmes ir ginčytinas teisme; jokiu teisės aktu tie duomenys taip pat nebuvo patvirtinti. Tik po įrašymo į Miškų kadastrą šie duomenys tapo kadastro duomenimis, kuriuos ginčyti ir taisyti leidžia Kadastro nuostatų 36 punktas; sprendžiant dėl kadastro duomenų galimo klaidingumo, turi būti išsamiai patikrinami ir inventorizacijos duomenys. Inventorizacijos duomenų klaidingumą pareiškėjas išanalizavo skunde ir tuo grindė būtinumą ištaisyti Miškų kadastro duomenis. S. G. atkreipia dėmesį, kad pateikdamas argumentus apie inventorizacijos duomenų ginčijimą, teismas vis dėlto nurodė, kad pareiškėjas praėjus tokiam ilgam laikui nebegali kvestionuoti sklypinės inventorizacijos duomenų teisėtumo, ir neatsižvelgė į tai, jog tik dėl atsakovo kaltės sklypo savininkui nei apie inventorizaciją, nei apie su jo sklypu susijusius Miškų kadastro duomenis visą tą „ilgą laiką“ nebuvo nieko žinoma. Pareiškėjo nuomone, teismas nepaneigė jo skunde išdėstytų argumentų dėl Žemės savininko informavimo apie 2005 m. ir 2015 m. sklypines inventorizacijas teisinės pareigos. S. G. teigia, kad turėtų būti pripažinta, jog visų valstybės registrų duomenys privalo būti visiškai teisingi ir klaidos kadastre turi būti taisomos nepaisant to, kada jos buvo padarytos, jeigu tik nustatoma, kad tokių klaidų iš tiesų esama.

42. Pareiškėjas pažymi, kad jo įrodinėjimo galimybės buvo apribotos, kadangi teko užduotis retrospektyviai įrodyti prieš daugelį metų buvusias aplinkybes, dėl kurių net nėra visų reikiamų dokumentų (be to, atsakovui aiškiai vengiant juos pateikti) ir net negalint nustatyti, kokie asmenys (ar asmuo) bei kada tiksliai kuriuos veiksmus atliko, ar buvo jie iš tiesų atvykę į vietą, kaip jie pagal taksacinio sklypo duomenis nustatė medžių skaičių būtent S. G. kadastriniame sklype, kai 2005 m. toks sklypas net nebuvo įregistruotas ir jo būsimos ribos nebuvo žinomos, kokie teisės aktai buvo taikomi veiksmų atlikimo metu. Pareiškėjo įsitikinimu, ir nesant tų duomenų byloje, yra pateikta pakankamai įrodymų, jog ir 2005 m., ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos buvo atliktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, o Žemės sklype esančių želdinių duomenys buvo užfiksuoti klaidingai, todėl tokių inventorizacijų metu surinktų duomenų nebuvo pagrindo įrašyti į Miškų kadastrą, tačiau teismas tų įrodymų bei S. G. pateiktų argumentų, taip pat ir teisinių, iš esmės net neanalizavo, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti vertinamas kaip nemotyvuotas, o tai sudaro pagrindą sprendimą panaikinti dėl proceso teisės normų pažeidimo, dėl kurio buvo neteisingai išspręsta byla.

43. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad 2005 m. inventorizacija buvo neteisėtai atlikta vien jau dėl to, kad Miškų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustatė, jog inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą tik valstybinė ne miško žemė. S. G. nuomone, Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, kad žemės ūkio paskirties žemės įstatymas nepripažino miško žeme, net jeigu jos dalyje ir augo savaime išdygę medžiai ir tokia ne miško žemė, jeigu ji apaugusi savaiminukais, galėjo būti inventorizuota ir įtraukta į apskaitą kaip miškas ne bendra, bet tik specialia įstatyme nurodytų institucijų nustatyta tvarka (ir tai tik tuomet, jei žemė priklausė valstybei).

Bendrą inventorizacijos ir miškų apskaitos tvarką (ne savaiminukų) Miškų įstatymo 13 straipsnio 5 dalis pavedė nustatyti vien tik Aplinkos ministerijai. Pareiškėjui yra akivaizdu, kad įstatymų leidėjas kaip turinčią nustatyti tvarką Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju neatsitiktinai be Aplinkos ministerijos pasirinko dar ir Žemės ūkio ministeriją, kadangi būtent ši institucija įgyvendina valstybės politiką žemės srityje, o tai reiškia, kad ji turi dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su žemės ūkio bei kitos paskirties žemės tvarkymu, o Aplinkos ministerija įgyvendina valstybės politiką tik miškų ūkio srityje.

Neabejotina, kad pakeičiant privačių žemės sklypų teisini režimą (žemės ūkio paskirties žemę pripažįstant miško žeme ir taip sukeliant naujus žemės naudojimo apribojimus bei sukliudant naudoti sklypą pagal jo tiesioginę paskirtį), yra apribojamos savininko nuosavybės teisės ir suvaržoma jo ūkinės veiklos laisvė. S. G. akcentuoja, kad nuosavybės teisių ir ūkinės veiklos laisvės suvaržymai pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 46 straipsnių reikalavimus bei nuoseklią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką gali būti nustatyti tik įstatymu, tačiau vykdant 2005 m. inventorizaciją bei vėliau jos duomenis įtraukiant į Miškų kadastrą, šie veiksmai nebuvo reglamentuoti nei įstatyme, nei netgi tokiu teisės aktu, kuris privalėjo būti priimtas dviejų institucijų, joms įstatymu delegavus šią teisę.

Pareiškėjo nuomone, tai reiškia, kad 2005 m. ginčo žemės inventorizacijos ir jos įtraukimo į Miškų kadastrą metu nebuvo nustatytos nei esminės sąlygos (kriterijai), kurioms esant, tokia žemė galėjo būti priskirta miškui, nei žemės priskyrimo miškui procedūra, ir vien jau dėl to visi tokios inventorizacijos metu atlikti veiksmai bei vėlesnis Žemės sklypo įtraukimas į Miškų kadastrą buvo neteisėti.

44. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2005 m. inventorizacijos dokumentai buvo parengti vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 62-05-G „Dėl sklypinės inventorizacijos pirminių dokumentų pildymo instrukcijos patvirtinimo“, nors Tarnyba aiškiai neturėjo teisės priimti tokį teisės aktą. Teigia, kad net ir ignoruojant tokią ypatingai svarbią aplinkybę, kad Tarnyba buvo įsteigta ir veikia neteisėtai, jai niekada nebuvo suteikta teisė vykdyti sklypinę inventorizaciją. S. G. pažymi, kad inventorizacija Žemės sklype buvo atlikta sklypiniu metodu, o tai reiškia, kad atsakovas neturėjo nei teisės priimti jokių sklypinę inventorizaciją reguliuojančių teisės aktų, nei VĮ Valstybinis miškotvarkos institutui pavesti parengti sklypinės inventorizacijos duomenis.

45. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2011 m. birželio 16 d. įstatymu Nr. IX-1448 Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalis buvo papildyta nurodant savaiminukų pripažinimą mišku tik kai jų vidutinis amžius ne mažesnis kaip 20 metų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir aplinkos bei žemės ūkio ministrų 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-409/3D-331 patvirtintame Medžių savaiminukais apaugusios ne miško žemės inventorizacijos ir įtraukimo į apskaitą tvarkos apraše. Nors įstatymas atgal negalioja, tačiau nurodytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad kompetentingų institucijų valia dėl savaiminukų apskaitos ir įtraukimo į Miškų kadastrą neatitiko to, kaip šiuos veiksmus 2005 m. inventorizacijos metu suprato ir vykdė atsakovas.

46. S. G. nurodo, kad teismas sprendimą iš esmės pagrindė tik Tarnybos 2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo aktu Nr. 1405, surašytu gavus pareiškėjo prašymą ištaisyti klaidingus Miškų kadastro duomenis. Šiame patikrinimo akte atsakovas konstatavo žemės naudmenų taksaciniame sklype, į kurį įeina S. G. kadastrinis sklypas, galimą duomenų pokytį: „miško aikštelė (galimai sunaikintas miškas)“ bei nurodė, kad sklype kelmai išrauti ir sukrauti šalia kitų taksacinių sklypų, tačiau patikrinimo akte nėra jokių duomenų, kiek kelmų buvo rasta, kokio amžiaus ir rūšies medžių kelmai rasti, kuo remiantis buvo nuspręsta, kad ne pareiškėjo sklype rasti kelmai buvo išrauti būtent jo sklype; kelmus neva fiksuojančioje fotonuotraukoje matosi tik sukrauta šakų krūva. Dviejose pareiškėjo sklypo fotonuotraukose nėra užfiksuota jokių medžių likučių. S. G. akcentuoja, kad teismo posėdyje uždavus klausimą, ar kelmai buvo rasti būtent jo sklype, atsakovo atstovas D. R. į šį klausimą neatsakė, o atstovas R. B. paaiškino, kad pats nedalyvavo ir to nepatvirtina, po to nurodė, jog kelmai buvo sudėti ne ant pareiškėjo, o ant taksacinio sklypo ribos. S. G. duomenimis, po atlikto patikrinimo gretimo sklypo savininkas buvo nubaustas dėl medžių kirtimo jo paties, o ne pareiškėjo sklype ir teismo posėdyje atsakovo atstovas to neneigė. S. G. nuomone, jeigu fotonuotraukoje matomas šakas ir galima laikyti kelmais, tai jos buvo sukrautos ne pareiškėjo sklype, kadangi taksacinio sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba yra gretimame sklype ir į Žemės sklypą nepatenka. S. G. nurodo, kad jokių faktinių duomenų apie tai, kad Miškų kadastre nurodyto amžiaus, rūšies, aukščio medžiai būtų iš tiesų augę pareiškėjo sklype – minėtame patikrinimo akte nėra užfiksuota.

47. Atsižvelgęs į tai, kad 2015 m. inventorizacijos metu savaiminukų inventorizavimui ir įtraukimui į Miškų kadastrą buvo būtina, jog medžių amžius būtų ne mažesnis kaip 20 metų, o pagal atsakovo pateikiamus inventorizacijos duomenis (2015 m. miško kvartalų žemėlapis) medžių amžius buvo tik 15 metų, ginčui yra reikšminga 2005–2006 m. daryta aerofotonuotrauka. Analogišką aerofotonuotrauką pareiškėjas pats yra pateikęs su skundu; joje matosi tam tikri želdiniai, tačiau ši nuotrauka tikrai neįrodo, kad želdiniai būtų medžiai, atitikę miško sąvoką, tuomet nurodytą Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. S. G. nuomone, žėlimo aprašymas nėra tolygus miško inventorizavimui ir žemės pripažinimui miško žeme. Pareiškėjas pažymi, kad Žemės sklypo paskirtis – žemės ūkio, jame nebuvo ir nėra fiksuojama miškų naudmenų (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.1 punktas), todėl dar ir dėl to Žemės sklype inventorizacija buvo atlikta neteisėtai.

48. S. G. akcentuoja, kad pagal aptartą aerofotonuotrauką, nei želdinių skaičiaus hektare, nei jų aukščio nustatyti visiškai neįmanoma, taigi, aerofotonuotrauka įrodo tik paties pareiškėjo pripažįstamą faktinę aplinkybę, kad jo sklype būta krūmų ir pavienių medžių, tačiau neįrodo miško buvimo ir inventorizacijos duomenų teisingumo. Pareiškėjo nuomone, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad tikslus aerofotografavimo laikas nėra nurodytas, taigi, aerofotonuotrauka galėjo būti padaryta ir 2006 m., kai medžių skaičius po 2005 m. inventorizacijos pareiškėjo sklype jau buvo padidėjęs, o aerofotonuotraukos, aktualios būtent taksacijos vykdymo metu, atsakovas taip ir nėra pateikęs.

49. S. G. nurodo, kad teismas kaip svarbiausią įrodymą įvertino tokią iš tiesų nedidelės reikšmės aerofotonuotrauką, tačiau visiškai ignoravo pareiškėjo pateiktą 2006 m. gruodžio 8 d. parengtą ir 2007 m. sausio mėnesį su įgaliotomis institucijomis suderintą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį Žemės sklypas buvo padalintas į tris sklypus. Akcentuoja, kad pertvarkymo projekto žemės naudmenų eksplikacijoje yra išsamiai išvardintos visos žemės naudmenos, o remiantis šiuo projektu, buvo parengtas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas ir sklypas įregistruotas kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant jame tik 0,0715 ha kitos žemės (krūmais apaugusios žemės) plotą ir nenurodant jokių su miško naudojimu susijusių specialiųjų sąlygų.

50. Pareiškėjo nuomone, jeigu šie itin svarbūs įrodymai – sklypo pertvarkymo projektas ir S. G. žemės sklypo planas – atmetami, tai yra tolygu pripažinimui, kad juos parengę asmenys, realiai matavę ir geodeziškai tiksliai fiksavę kadastrinių sklypų plotus, ribas bei žemės naudmenų plotus, suklastojo oficialius dokumentus, ir šie dokumentai pagal įrodomąją reikšmę yra beverčiai, nors remiantis jais, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti duomenys, kurie nėra nuginčyti ar ginčijami. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimą teismas pripažino teisėtu, nors išskyrus 2005 m. miško kvartalų žemėlapio ištrauką atsakovas nepateikė jokio inventorizacijos dokumento iš tų, kuriuos privalu užpildyti inventorizacijos metu (aktualios aerofotonuotraukos, fotoabriso, taksacinės kortelės, taksacinės kortelės viršelio ir kita) bei jokių įrodymų, kad tų dokumentų duomenys būtų patikrinti vietoje ar kameraliai.

51. S. G. nurodo, kad Tarnybos atstovo teigimu, daugelis dokumentų buvo sunaikinti, pasibaigus jų saugojimo terminui, tačiau mano, jog turėtų būti pripažinta, kad toks argumentas nesudaro pagrindo netikėti pareiškėjo pateikiamais įrodymais, o priešingai, įrodo atsakovo veiklą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jeigu Miškų kadastro duomenys saugomi neterminuotai, tai yra pagrindas taip pat neterminuotai saugoti kadastro duomenis fiksuojančius dokumentus. Atsakovas nenurodė, kada ir kokiu teisės aktu remdamasis dokumentus sunaikino, nepateikė sunaikinimo akto, tik teismo posėdyje paminėjo apie sunaikinimą, pasibaigus dokumentų saugojimo terminui, nors pareiškėjo žiniomis, bendri saugojimo terminai yra nustatyti tik institucijų veiklos dokumentams, bet ne dokumentams, pagrindžiantiems duomenis apie kadastro objektą. Nei Kadastro nuostatuose, nei Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme kadastro dokumentų saugojimas nėra apribotas jokiu terminu ir nėra numatyta galimybė juos sunaikinti, jeigu nepriimamas administracinis aktas dėl kadastro likvidavimo ar reorganizavimo. S. G. atkreipia dėmesį, kad atsakydama į jo 2018 m. spalio 9 d. prašymą dėl dokumentų pateikimo, Tarnyba 2018 m. lapkričio 19 d. rašte Nr. R6-6529 dokumentų sunaikinimo net neminėjo, tik klaidindama pareiškėją nurodė jam dėl dokumentų gavimo kreiptis į inventorizacijos vykdytoją, nors iš jo dokumentus buvo priėmusi pagal 2007 m. birželio 28 d. aktą.

52. Pareiškėjas pažymi, kad vertindamas valstybės registrų duomenų neatitiktį, teismas prioritetą suteikė Miškų kadastrui nurodydamas, kad Nekilnojamojo turto registras ir Miškų kadastras yra pagrindiniai valstybės registrai, kuriuose tvarkomi registro duomenys naudojami susijusiuose registruose, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja teisiniam reguliavimui laikotarpiu, kai 2005 m. inventorizacijos duomenys 2007 m. birželio 28 d. buvo įregistruoti Miškų kadastre. Be to, Nekilnojamojo turto registro įstatymas ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas yra aukštesnės galios, negu Kadastro nuostatai ir pagal juos priėmusį teisėkūros subjektą. Taigi, nustatant 2005 m. miškų inventorizacijos duomenų teisingumą, būtina įvertinti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie S. G. žemės sklypo naudmenų sudėtį ir plotą, apie augančių sklype krūmų plotą, akivaizdžiai užfiksuotus dar ir 2006 m. gruodžio 8 d. parengtame Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte, kurio remiantis buvo suformuotas pareiškėjo žemės sklypas.

53. S. G. teigia, kad pripažinus, jog duomenys apie Žemės sklypą 2005 m. inventorizacijos pagrindu į Miškų kadastrą buvo įtraukti nepagrįstai, akivaizdu, kad ir 2015 m. inventorizacijos duomenys neįrodo 20 metų amžiaus miško pareiškėjo žemėje buvimo. Iš S. G. su skundu pateiktos 1995–1999 m. aerofotonuotraukos matyti, kad Žemės sklype visiškai nėra medžių, išskyrus keletą pavienių medžių pakelėje; tiksli aerofotografavimo data nežinoma, bet jeigu ji buvo daryta net ir 1995 m., tai visiškai neįtikima, kad iki 2015 m. inventorizacijos didesnėje sklypo dalyje būtų užaugę 20 metų amžiaus medžiai. Pareiškėjas nurodo, kad jo skunde teismui buvo pateikta pakankamai argumentų, patvirtinančių 2015 m. inventorizacijos duomenų klaidingumą ir jų įrašymo į Miškų kadastrą nepagrįstumą, o taip pat ir Sprendimo nepagrįstumą, tačiau teismas jų iš esmės nevertino. Atsižvelgęs į tai, S. G. prašo nagrinėjant jo apeliacinį skundą, taip pat remtis ir 2019 m. birželio 3 d. skundu.

54. Atsakovas Valstybinė miškų tarnyba prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

55. Tarnyba paaiškina, kad jai yra pavesta atlikti valstybinę miškų inventorizaciją tik atrankos metodu (inventorizacija atrankos metodu yra nuolatinė Tarnybos funkcija, kuri atliekama nuolat, o ne periodiškai, kaip sklypinė miškų inventorizacija). Nurodo, kad Aplinkos ministerijos parinktas rangovas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas (šiuo metu – VĮ Valstybinių miškų urėdija) 2005 m. atliko valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją Kretingos miškų urėdijos teritorijoje ir 2007 m. birželio 28 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktu inventorizacijos duomenis perdavė Tarnybai, kaip Miškų kadastro tvarkytojai, kuri niekaip negalėjo daryti įtakos nei 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos procesui, nei galutiniams inventorizacijos proceso rezultatams. Tarnyba 2007 m. birželio 28 d. registravo Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą (tuo metu (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas), į kurį patenka ir S. G. priklausantis Žemės sklypas, Miškų kadastre pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, gautus iš inventorizacijos vykdytojo VĮ Valstybinis miškotvarkos instituto. VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui 2015 m. atlikus pakartotinę valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją (inventorizacijos iniciatorius, organizatorius ir koordinatorius – Aplinkos ministerija), Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas buvo pakartotinai inventorizuotas ir paliktas registruotas Miškų kadastre pagal 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, kuriuos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2016 m. lapkričio 28 d. miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė Tarnybai.

56. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad Miškų kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, įsigaliojo nuo 2015 m. spalio 1 d. Miškų kadastro tvarkytojas, nustatęs, kad kadastre nurodytas miško žemės plotas skiriasi nuo nurodyto Nekilnojamojo turto kadastre, nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui praneša apie miško žemės naudmenų pokyčius.

57. Tarnyba pažymi, kad esminis ginčo dalykas yra susijęs su Miškų kadastre registruoto Žemės sklypo ploto atitiktimi (neatitiktimi) Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miškui ir miško žemei keliamiems reikalavimams, o ne su ginčo teritorijos įtraukimu į Miškų kadastrą ir šiuos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų (miškų inventorizacijos, miškų apskaitos) taikymu.

58. Remdamasis 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu galiojusios Miškų įstatymo redakcijos 2 straipsnio 1 ir 3 dalių bei 13 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas pažymi, kad yra akivaizdu, jog įstatymų leidėjas miško žemės (sąvoka įtvirtinta Miškų įstatyme) niekada nesiejo ir nesieja su miškų ūkio paskirties žeme (sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme). Sistemiškai vertinant teisės normų turinį, darytina išvada, kad miško žemės sklypas neprivalo sutapti su miškų ūkio paskirties žemės sklypu, įstatymų leidėjas tokio privalomumo nėra nustatęs net ir šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose (pvz., Žemės įstatymo 24 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 1, 3 ir 5 dalys, 26 straipsnis). Tarnyba atkreipia dėmesį, kad Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas visiškai skiriasi savo tikslais bei reguliuoja visiškai skirtingus teisinius santykius; įstatymų leidėjas yra aiškiai įtvirtinęs, kad miškas gali būti ir ne miškų ūkio paskirties žemėje.

59. Atsakovas pažymi, kad Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu galiojusi įstatymo redakcija) buvo nustatyta, jog medžių savaiminukais apaugusi ne miško žemė miškotvarkos metu inventorizuojama ir įtraukiama į apskaitą kaip miškas Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Nurodo, kad ne miško žemės ploto, apaugusio savaiminukais, inventorizacija ir įtraukimas į apskaitą buvo atliktas pagal iki 2011 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą (tuo metu galiojusi Miškų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatos redakcija medžių savaiminukų amžiui jokių reikalavimų nenustatė).

60. Tarnyba nurodo, kad gavusi S. G. prašymą dėl Miškų kadastro duomenų patikrinimo vietoje ir klaidingų Miškų kadastro duomenų ištaisymo bei siekdama nustatyti, ar Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis, į kurį patenka Žemės sklypas, atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, atliko Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje. Išanalizavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005–2006 m., 2010 m., 2013 m., 2017 m. aerofotoplanus bei atlikusi Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje, Tarnyba nustatė, kad Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje (2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo akto Nr. 1405 priede Nr. 2 pažymėta (duomenys neskelbtini)), į kuri patenka Žemės sklypas, medynas iškirstas, miško žemė mechaniškai apdirbta, kelmai išrauti ir sukrauti šalia Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų; leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas. Atsižvelgęs į tai, atsakovas Sprendimu pakeitė Miškų kadastro duomenis Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje, į kurį patenka pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, išskiriant 1,1486 ha ploto teritoriją, kuri atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus, ir įregistravo ją kaip Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini )taksacinį sklypą. Tarnyba kadastro objekto išregistravimo pagrindo nenustatė.

61. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teisės aktuose nėra nustatyta privalomo miško naudmenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kad būtų galima identifikuoti, ar į konkretų žemės sklypą patenka miškas. Nurodo, kad Miškų kadastro paskirtis yra Miškų įstatyme nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti, atnaujinti ir teikti duomenis apie Lietuvos miškus; Miškų kadastre kaupiami erdviniai duomenys apie miškų plotų ribas. Tarnyba pažymi, kad duomenys yra nepriklausomi nuo Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kuriame miškai, skirtingai nuo Miškų kadastre, nėra grafiškai lokalizuoti. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas akcentuoja, kad tvarkant Miškų kadastro duomenis, yra naudojami ir atitinkami Nekilnojamojo turto registro duomenys, tačiau atsižvelgiant į šių kadastrų ir registrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Miškų kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi.

62. Atsakovas teigia, kad jis Rašte pagrįstai atsisakė taisyti Miškų kadastro duomenis, išbraukiant iš Miškų kadastro duomenis apie miško žemę, esančią Žemės sklype.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 63. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo reikalavimo ištaisyti klaidingus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis pagrįstumas.

64. Pareiškėjas byloje ginčijo Valstybinės miškų tarnybos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. S-1904-88 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ ir 2019 m. gegužės 2 d. raštą Nr. R2-942-(39.4).

65. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2019 m. kovo 27 d. prašymą, 2019 m. gegužės 5 d. rašte pareiškėją informavo apie priimtą Tarnybos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą. Pareiškėjas 2019 m. kovo 27 d. į Tarnybą kreipėsi su prašymu atlikti jam priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir ištaisyti klaidingus miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant duomenis apie Žemės sklype esančią miško žemę ir joje augantį mišką. Ginčijamu Sprendimu buvo nuspręsta pakeisti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje, kuri patenka į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), išskiriant 1,1486 ha ploto teritoriją, kuri atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miško žemei keliamus reikalavimus, ir įregistruojant ją kaip Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą.

66. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pažymėjo, kad pateikti 2005 m. ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos duomenys apie Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) (vėliau (duomenys neskelbtini)) taksacinį sklypą, jame esančius miško / miško žemės plotus, medžių rūšis, amžių pagal pateiktus į bylą taksacinius rodiklius abejonių nekelia, Miškų kadastro duomenys nebuvo nuginčyti. Konstatavo, kad 0,11 ha atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, tai patvirtina Tarnybos 2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo aktas Nr. 1405, jo 1 priedas, kuriame nurodyti bendri duomenys apie 1,50 ha ploto (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą (visas sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus), prie priedo pateiktos ištraukos iš Miškų kadastro, 2019 m. gegužės 2 d. pažyma apie grafinius Miškų kadastro duomenis, Miškų žemėlapio fragmentas Nr. (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad Miškų kadastro duomenų pakeitimas Sprendimu buvo atliktas teisėtai.

67. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesutiko su teismo sprendimo motyvu, kad buvo ginčijamas tik duomenų įrašymas į Miškų kadastrą, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl 2005 m. ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos duomenų teisėtumo, kurie turi būti tiriami kaip faktinis pagrindas nuginčijant neteisėtą duomenų įtraukimą į Miškų kadastrą. Teismas neobjektyviai vertino įrodymus byloje, nepagrįstai prioritetą suteikė Miškų kadastrui, netyrė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo 2006 m. gruodžio 8 d. projekto, kurio žemės naudmenų eksplikacijoje yra išsamiai išvardintos visos žemės naudmenos, o remiantis šiuo projektu, buvo parengtas pareiškėjo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas ir sklypas įregistruotas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant jame tik 0,0715 ha kitos žemės.

68. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

69. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas bei padariusi išvadą, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

70. Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad Valstybinė miškų tarnyba, vykdydama šio įstatymo įgyvendinimo priežiūrą, tvarko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Duomenų teikimą Miškų valstybės kadastrui, šių duomenų įrašymo ir keitimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintas ir 2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojęs Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatai. Teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reguliuoja Miškų įstatymas. Skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojusios Miškų įstatymo redakcijos (galiojo nuo 2019 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai).

71. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras įsteigtas ir jo nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“. Šio nutarimo priėmimas grindžiamas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, įtvirtinančia, kad remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktu, institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, informacijos teisingumo principu, kuris reiškia, kad informacija, įskaitant vidaus administravimo informaciją, apdorojama informacinių technologijų priemonėmis, yra teisinga tol, kol nenuginčyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka; pagal šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami gavėjams, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

72. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas pagal 2017 m. lapkričio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis buvo ir yra žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Bendras sklypo plotas yra 3,23 ha, susideda iš žemės ūkio naudmenų – 2,9254 ha ploto, vandens telkinių – 0,2331 ha ploto ir kitos žemės – 0,0715 ha ploto. Tokie duomenys Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti nuo sklypo suformavimo 2007 m. sausio 4 d. padalijimo būdu iš žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

73. Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas pirmą kartą Miškų kadastre buvo registruotas 2007 m. birželio 28 d. pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (tuo metu buvo registruotas (duomenys neskelbtini) taksaciniu sklypu, plotas 1,37 ha), kuriuos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2007 m. birželio 28 d. duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė Tarnybai. Atlikus pakartotinę sklypinę miškų inventorizaciją 2015 m., Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas buvo pakartotinai inventorizuotas ir registruotas Miškų kadastre 2017 m. sausio 16 d. pagal 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, kuriuos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos vykdytojas VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas 2016 m. lapkričio 28 d. miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo aktu perdavė Tarnybai.

74. Atsižvelgiant į Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio 3 punktą, 27 straipsnio 1 dalį, sprendimai 2007 m. birželio 28 d. ir 2017 m. sausio 16 d. registruoti duomenis Miškų kadastre yra vieši, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikyti teisingais. Pareiškėjui įgyjant Žemės sklypą, turėjo būti žinomi vieši duomenys apie mišką ir miško žemę sklype. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Miškų valstybės kadastro duomenų ir atitinkamų Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nesutapimo yra pažymima, kad atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, šių kadastrų duomenys gali nesutapti, ir tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo duomenys yra neteisingi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017 m.). Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 139.1 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastras sudaromas ir funkcionuoja, be kita ko, naudojantis Miškų valstybės kadastro informacija apie nekilnojamojo turto naudojimo apribojimus ir charakteristikas, susijusius su miškų ūkio paskirties žemės sklypų naudojimu, miško žemės ir medynų vertės nustatymu, todėl būtent Miškų valstybės kadastras laikytinas duomenų, apibūdinančių miško masyvo, miško kvartalo plotą ir ribas, pagrindiniu oficialiu šaltiniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-2388/2013).

75. Pirmosios instancijos teismas, apibrėždamas nagrinėjamo ginčo ribas, pažymėjo, kad pareiškėjas į Tarnybą 2019 m. kovo 27 d. kreipėsi prašydamas atlikti Žemės sklypo kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir ištaisyti klaidingus Miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukti duomenis apie Žemės sklype esančią miško žemę ir mišką, reikalavimus grindė 2005 m. ir 2015 m. sklypinės inventorizacijos duomenį neteisėtumu.

76. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2007 m. birželio 28 d. ir 2017 m. sausio 16 d. sprendimai dėl kadastro duomenų registravimo Miškų kadastre nėra ginčijami nagrinėjamoje byloje, taigi nėra pagrindo vertinti ir 2005 m. bei 2015 m. sklypinės inventorizacijos atlikimo aplinkybių, jos laikytinos nepatenkančios į nagrinėjamos bylos dalyką. Esminis ginčo dalykas yra Miškų kadastre registruoto Žemės sklypo ploto atitiktis Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miškui ir miško žemei keliamiems reikalavimams, o ne ginčo teritorijos įtraukimas ankstesniais sprendimais į Miškų kadastrą ir šiuos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų (miškų inventorizacijos, miškų apskaitos) taikymas. Atitinkamai apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas dėl Miškų kadastro duomenų, registruotų 2007 m. ir 2017 m., ir 2005 m. bei 2015 m. sklypinės inventorizacijos atlikimo teisėtumo vertintini kaip nesusiję su byloje pareikštų reikalavimų išsprendimu ir dėl to atmestini.

77. Kadastro nuostatų 36 punkte numatyta, jog nustačius, kad kadastro duomenys yra klaidingi, netikslūs ar neišsamūs, kadastro duomenys taisomi kadastro tvarkytojo iniciatyva arba gavus kadastro duomenų gavėjo ar susijusio valstybės registro tvarkytojo prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Nutarties 73 punkte minėtų duomenų nėra pagrindo vertinti kaip klaidingai įrašytų, nes jie atitinka tą informaciją, dokumentus, kurių pagrindu buvo registruoti Miškų kadastre. Juos patvirtina Tarnybos 2018 m. lapkričio 6 d. pažyma apie archyvinius miškų kadastro duomenis, miškų žemėlapio fragmentas Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 6 d. pažyma apie grafinius miškų kadastro duomenis, miškų žemėlapio fragmentas Nr. (duomenys neskelbtini), Tarnybos 2007 m. birželio 28 d. ir 2016 m. lapkričio 28 d. miškų inventorizacijos duomenų perdavimo ir priėmimo aktai, 2005 m. ir 2015 m. miško kvartalų žemėlapių ištraukos su sklypinės inventorizacijos duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateikti 2005–2006 m., 2010 m., 2013 m. ir 2017 m. aerofotoplanai. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo 2006 m. gruodžio 8 d. projekte, kurio žemės naudmenų eksplikacijoje yra išsamiai išvardintos visos žemės naudmenos, ir kuriuo remiantis buvo parengtas pareiškėjo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas ir sklypas įregistruotas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta tik 0,0715 ha kitos žemės, nesudaro pagrindo kitaip vertinti Miškų kadastro duomenų, nes jie neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, be to, remiantis Kadastro nuostatų 20 punktu bei Aprašo 5 punktu, nurodomi projektas ir planas nėra tie dokumentai, tik kuriuose esančios informacijos pagrindu registruojami duomenys Miškų kadastre.

78. Tarnybos Sprendimu pakeitimai Miškų kadastre buvo atlikti išanalizavus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005–2006 m., 2010 m., 2013 m. ir 2017 m. aerofotoplanus bei į 2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo akte Nr. 1405 užfiksuotas aplinkybes apie sunaikintą mišką, vietoj buvusio miško įregistruoti duomenys apie miško žemę. Patikrinimo aktu atlikus Miškų kadastro duomenų patikrinimą vietoje, buvo nustatyta, jog Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalis (2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo akto 2 priede pažymėta (duomenys neskelbtini)) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Žemės naudmena – miško aikštė (galbūt sunaikintas miškas) (1,1486 ha plote). Šiai teritorijai buvo suteiktas Kretingos miškų urėdijos Šernų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo numeris (patikrinimo akto 4 priedas).

79. Minėta, kad Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 punkte apibrėžiant miško žemę, jai priskiriami taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, kita. Esant byloje nepaneigtam faktui, kad Miškų kadastre iki patikrinimo ginčo teritorijoje buvo teisėtai registruoti duomenys apie mišką ir miško žemę, nustačius, kad medynų neliko (buvo iškirsti), nepriklausomai nuo aplinkybės, kuris savininkas (ankstesnis ar dabartinis) atliko kirtimus, nėra jokio pagrindo išregistruoti duomenis apie miško žemę, nes Miškų kadastre registruotas Žemės sklypo plotas išlieka atitinkančiu Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Tarnyba, būdama Miškų kadastro tvarkytoja, 2019 m. balandžio 12 d. patikrinimo akte Nr. 1405 nustačiusi Miškų kadastro duomenų neatitiktis, įgijo pareigą tikslinti kadastro duomenis.

80. Taigi Sprendimu atlikti Miškų kadastro duomenų pakeitimai (miško žemės registravimas iškirsto miško vietoje) yra atlikti teisėtai, pagrindų taisyti klaidas Miškų kadastre teismas taip pat nenustatė, todėl pareiškėjo skundas buvo pagrįstai atmestas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutartyje išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta ir jo argumentų nepripažįsta pagrįstais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė