2020-01-29 Nr. AB-2015-3-63-3-02635-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-124-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02635-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija: 49.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Timbersita“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Timbersita“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Nacionalinė mokėjimo agentūra) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Timbersita“ 197 702,31 Eur dydžio skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2020 m. vasario 4 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią lėšos bus visiškai sugrąžintos. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir areštuoti atsakovo turtą bei pinigines lėšas.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovo turto ir piniginių lėšų 197 702,31 Eur areštą.

Teismas nustatė, kad paramos gavėja sukūrė dirbtines sąlygas, siekdama įgyti paramos schemos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Įvertinęs paramos gavėjų UAB „Šilutės bioenergija“, UAB „Sugintų ruoša“, UAB „Timbersita“ ir N. A. projektus, pareiškėjas nustatė, jog juos sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, teisinis ir (arba) asmeninis ryšiai. Atsižvelgęs į pažeidimų mąstą ir sunkumą, pareiškėjas nusprendė iš atsakovo susigrąžinti visas UAB „Timbersita“ išmokėtas paramos lėšas – 197 702,31 Eur ir nutraukti paramos sutartį.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo keliamo reikalavimo administracinėje byloje pobūdį bei dydį, padarė išvadą, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Teismas pažymėjo, kad tokios praktikos laikomasi analogiško pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-1723-595/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-245-624/2019).

III. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas paaiškina, kad remiantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, 11 punktu, Nacionalinė mokėjimo agentūra grąžintinoms lėšoms susigrąžinti gali imtis priemonių tik atsakovui negrąžinus lėšų per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos, t. y. ne anksčiau kaip 2020 m. vasario 4 d. Be to, pareiškėjo sprendimas dėl lėšų susigrąžinimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka.

Atsakovo teigimu, sprendimą jis gavo tik 2019 m. gruodžio 12 d., todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis priimta dar nesant reikalavimo teisės į grąžintinas lėšas, taip pat neįsiteisėjus sprendimui. Tokie pareiškėjo veiksmai (kreipimasis į teismą, kai reikalavimo terminas sueina tik po dviejų mėnesių) vertintini kaip pareiškėjo piktnaudžiavimas administraciniu procesu.

Nacionalinės mokėjimo agentūros reikalavimas bendrovei gali atsirasti tik tuo atveju, jei atsakovas šio sprendimo neskųstų, tačiau šią teisę atsakovas planuoja išnaudoti.

Pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti skolą yra tikėtinai pagrįstas. Be to, pareiškėjas neįrodė, kad nesiėmus priemonių, ateityje galėtų pasunkėti pareiškėjui palankaus sprendimo įvykdymas.

Faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovo finansinė padėtis yra bloga. Bendrovė vykdo veiklą, turi turto, technikos, bankroto ar restruktūrizavimo bylų nėra. Teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, gali reikšmingai pablogėti atsakovo finansinė padėtis, kadangi sutrikus atsiskaitymams su kreditoriais, bendrovė nebus pajėgi vykdyti savo veiklą. Areštavus lėšas, atsakovas negalės tinkamai atsiskaityti su darbuotojais, be to, pakenks įmonės reputacijai, galimybėms plėtoti verslą. Kadangi bendrovė sukūrė papildomas darbo vietas regione, jai nutraukus veiklą bus pažeistas viešasis interesas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atsakovas į ginčija Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. dalį, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę - atsakovo turto ir piniginių lėšų 197 702,31 Eur areštą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-735/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – taikyti UAB „Timbersita“ turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 197 702,31 Eur sumai. Pareiškėjas nagrinėjamoje administracinėje byloje kelia reikalavimą priteisti ir atsakovo 197 702,31 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas Europos Sąjungos paramos išmokas ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas. Pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia tuo, jog susigrąžintina paramos suma (197 702,31 Eur) yra akivaizdžiai didelė, be to, gali kilti reali grėsmė, jog už paramos lėšas įsigytos investicijos bus perleistos tretiesiems asmenims.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui UAB „Timbersita“ yra išmokėta 197 702,31 Eur paramos lėšų. Nacionalinės mokėjimo agentūros 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. SKP-103 (toliau – ir Sprendimas) buvo nustatytas pažeidimas – dirbtinai sukurtos sąlygos paramai gauti, todėl nuspręsta taikyti visos išmokėtos paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 197 702,31 Eur paramos sumą ir nutraukti paramos sutartį. Pagal byloje pateiktą atsakovo finansinę informaciją matyti, kad 2018 m. atsakovo ilgalaikis turtas sudarė 309 010 Eur, grynasis pelnas – 9 978 Eur, nuostolių neturėjo. Nors atsakovas atskirajame skunde teigia, kad ketina skųsti pareiškėjo priimtą Sprendimą, tačiau atsakovas šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo. Įvertinus administracinėje byloje nagrinėti priimtus reikalavimus ir byloje esančius duomenis, yra pagrindas teigti, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui administracinėje byloje. Atsižvelgiant į Nacionalinės mokėjimo agentūra nustatyto pažeidimo pobūdį nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog nėra pagrindo abejoti, kad atsakovas elgsis sąžiningai.

Pažymėtina, kad atsakovas tik abstrakčiai teigia, kad bendrovės finansinė padėtis nėra bloga, tačiau pritaikius areštą, sutriks įmonė veikla ir negalės vykdyti įsipareigojimų, tačiau niekaip nepaaiškina, kaip šios aplinkybės ir kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys patvirtina tai, jog atsakovas elgsis sąžiningai ir galės sumokėti grąžintiną 197 702,31 Eur paramos sumą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aplinkybė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros 2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimu nustatytas 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos lėšų grąžinimo terminas dar nėra suėjęs, nepaneigia fakto, jog Nacionalinė mokėjimų agentūra, nustačiusi paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimus, priėmė 2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimą, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 197 702,31 Eur skolą nėra preliminariai pagrįstas ir negalėtų būti tenkinamas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui byloje. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos teismas laikėsi ir analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-123-552/2020, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-92-502/2020).

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Timbersita“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ramutė Ruškytė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė