9e428672-e80a-474f-927a-fe9dd04a3ad9 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. 2-1034/2010             Procesinio sprendimo kategorija:             110. 1.; 126.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. liepos 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, uždarosios akcinės bendrovės „Adagrus“ bankroto byloje Nr. B2-820-413/2010, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Adagrus“ direktoriaus A. G. ieÅ¡kinį.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė :              Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsakovui UAB „Adagrus“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas“.             PareiÅ¡kėjas J.

G. pateikė teismui praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. uždrausti BUAB „Adagrus“ administratoriui Å¡aukti kreditorių susirinkimus bei sustabdyti įmonės turto pardavimÄ iki Lietuvos apeliaciniame teisme bus iÅ¡nagrinėti J. G. atskirieji skundai dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. ir 2010 m. vasario 22 d. nutarčių bei iki bus patvirtinti visų kreditorių finansiniai reikalavimai. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 20 d. nutartimi nutarė patvirtinti BUAB „Adagrus“ įkaito turėtojo, pirmos ir antros eilės kreditorių finansinius reikalavimus, o trečios eilės kreditorių, tame tarpe ir J.

G., finansinių reikalavimų, kuriuos bankroto administratorius ginčija, pagrįstumo klausimÄ nutarė nagrinėti teismo posėdyje. PareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios nutarties padavė atskirÄ jį skundÄ , tačiau Kauno apygardos teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi atskirÄ jį skundÄ atsisakė priimti. Å iÄ nutartį pareiÅ¡kėjas taip pat apskundė atskiruoju skundu. Nors Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, bankroto administratorius 2010 m. kovo 2 d. suÅ¡aukė kreditorių susirinkimÄ , kuriame buvo nuspręsta dėl BUAB „Adagrus“ turto pardavimo ir kitų klausimų.

Be to, 2010 m. kovo 31 d. Å¡aukiamas dar vienas kreditorių susirinkimas. PareiÅ¡kėjo manymu, bankroto administratoriaus veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia jo, kaip įmonės kreditoriaus, teises. PareiÅ¡kėjas yra pateikęs teismui kreditorinį reikalavimÄ , kurio suma 420 000 Lt yra antra pagal dydį. PareiÅ¡kėjo manymu, nutartis, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, yra neįsiteisėjusi, todėl kreditorių susirinkimo suÅ¡aukimas ir jo metu priimti spendimai yra neteisėti.

Dėl Å¡ių priežasčių bÅ«tina taikyti minėtas laikinÄ sias apsaugos priemones.             Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo J. G. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nėra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Teismas sprendė, kad uždrausti bankroto administratoriui atlikti Ä®monių bankroto įstatymo nustatytas funkcijas nėra pagrindo, nes tai trikdytų bankroto proceso operatyvumÄ .             Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas J.

G. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį panaikini ir patenkinti praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:             1. Ä®monių bankroto įstatymo 22 straipsnis numato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties patvirtinti visų kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos. Iki bus patvirtinti ar atmesti visi savalaikiai pateikti kreditorių finansiniai reikalavimai negali bÅ«ti Å¡aukiamas kreditorių susirinkimas ir sprendžiami kiti Ä®monių bankroto įstatyme numatyti klausimai, nes tokiu atveju bus pažeidžiamos kreditorių, kurie savalaikiai pateikė finansinius reikalavimus, tačiau jie nebuvo patvirtinti, teisės. Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutartis, kuria patvirtinti kitų kreditorių finansiniai reikalavimai, nėra įsiteisėjusi.             2.

Nepatvirtinus pareiÅ¡kėjo kreditorinio reikalavimo, pareiÅ¡kėjas negali ginti savo, kaip BUAB „Adagrus“ kreditoriaus, teisių, numatytų Ä®monių bankroto įstatymo 21 straipsnyje, t. y. dalyvauti kreditorių susirinkime, priimti sprendimus, susipažinti su įmonės finansine padėtimi. Be to, negali ginčyti kreditoriaus susirinkimo priimtų nutarimų, o pardavus įmonės turtÄ , gautos piniginės lėšos bus padalintos kreditoriams, kurių reikalavimai bus patvirtinti.             3.

Bankroto administratorius nepagrįstai prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo kreditoriniam reikalavimui.             Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas BUAB „Adagrus“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus:             1. Ä®statymas (CPK 144 str. 1 d.) numato vienintelį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ â€“ jei nesiėmus Å¡ių priemonių sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas.

Pagal Ä®monių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalį bankroto byloje priimamas sprendimas tik dėl įmonės pabaigos, kai yra iÅ¡spręsti visų kreditorių reikalavimų patvirtinimo, jų patenkinimo ir turto pardavimo klausimai. Todėl Å¡ioje bankroto byloje galimo spendimo įvykdymas niekaip nepasunkės ar nepasidarys negalimas dėl apelianto praÅ¡yme ir atskirajame skunde nurodytų aplinkybių.             2. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertina ir nesprendžia dėl ieÅ¡kovo (pareiÅ¡kėjo) pagrindinio reikalavimo pagrįstumo.

Be to, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo klausimas, o sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių.              3. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi atmetė apelianto atskirÄ jį skundÄ ir Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį paliko nepakeistÄ .              Atskirasis skundas netenkintinas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).             Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo J. G. praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. uždrausti BUAB „Adagrus“ administratoriui Å¡aukti kreditorių susirinkimus ir sustabdyti bankrutuojančios įmonės turto pardavimÄ iki bus patvirtinti visų kreditorių finansiniai reikalavimai, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.             Bankroto byloje sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus numato specialusis teisės aktas – Ä®monių bankroto įstatymas.

Vienas iÅ¡ bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvesnis bankroto procedÅ«rų vykdymas ir užbaigimas, nes to reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris tokio pobÅ«džio santykiuose laikytinas prioritetiniu. PareiÅ¡kėjo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiÅ¡kumo, proporcingumo, interesų pusiausvyros ir teisingumo principų. Å iuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tik dėl to, kad dar neiÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjo J. G. kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas, ir kad asmens, siekiančio bÅ«ti įtrauktam į kreditorių sÄ raÅ¡Ä , teisės Å¡iuo metu sprendžiant atitinkamus klausimus bankroto byloje yra ribotos, nesudaro pagrindo taikyti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Å iomis laikinosiomis priemonės iÅ¡ esmės bÅ«tų stabdomas bÅ«tinųjų bankroto procedÅ«rų vykdymas, eliminuojamas visų kreditorių dalyvavimas svarbiausiose bankroto bylos procedÅ«rose, nepagrįstai suvaržomos jų teisės. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, nes Å¡ios priemonės bÅ«tų neproporcingos (neadekvačios) bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens (asmenų) teises labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti, bÅ«tų pažeista interesų pusiausvyra, t. y. pripažįstant vieno asmens interesus, bÅ«tų paneigti kitų asmenų teisėti interesai ir bÅ«tų pažeistas vieÅ¡asis interesas.             Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gegužės 6 d. paliko nepakeistÄ Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo J.

G. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nutarties.             Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, kad bankroto administratorius nepagrįstai prieÅ¡tarauja pareiÅ¡kėjo kreditoriniam reikalavimui, kadangi tai nėra apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje.             IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, todėl naikinti jÄ atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a:

             Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ . TeisėjaiArtÅ«ras Driukas Danutė MilaÅ¡ienė Donatas Å ernas