2022-05-18 Nr. CB-4064-2-24-3-00230-2020-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2433

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00230-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 2 d. paduotu pareiškėjos (ieškovės) N. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą dėl civilinės bylos dalies dėl kompensacijos priteisimo, gydymo, laidojimo ir kapavietės priežiūros išlaidų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui priteisimo.

Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad civilinėje byloje Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu, be kita ko, priteisė iš ieškovės 405,00 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui R. G. Šis teismo sprendimas Klaipėdos apygardos teismo buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir 2021 m. birželio 18 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties buvo nepriimtas. Vadinasi, šiuo atveju ieškovės prašomas taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas (bylos atnaujinimo pagrindas, kai padaryta aiški teisės taikymo klaida ir byla nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka) negali būti taikomas, nes šis sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Ieškovė taip pat nurodė proceso atnaujinimo pagrindu naujai paaiškėjusia aplinkybe kapavietės priežiūros perrašymą. Teismas įvertino, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti tik 1/2 dalį kapavietės priežiūros išlaidų ir jos teismo sprendimu iš esmės buvo priteistos – dalis šio ieškovės reikalavimo buvo atmesta dėl priežasčių visiškai nesusijusių su tuo, kas buvo (yra) kapavietės tvarkytoja. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši ieškovės nurodoma nauja aplinkybė nebūtų galėjusi turėti įtakos teismo sprendimui. Kiti ieškovės argumentai jau buvo išnagrinėti teismo apeliacine tvarka civilinėje byloje ir negali būti pagrindu atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Kasaciniu skundu pareiškėja (ieškovė) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartį ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartį, ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą.

Kasacinis skundas grindžiamas pagrindais, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktu – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Pareiškėjos (ieškovės) N. K. kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą, nurodė, kad teismų buvo klaidingai apskaičiuotos priteistos laidojimo išlaidų sumos, taip pat nepagrįstai paskirstytos šalims bylinėjimosi išlaidos. Liko neišaiškina aplinkybė, kokiu pagrindu bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas minusavo 500 Eur (kai šią sumą ieškovė pagrindė byloje esančiais įrodymais) ir taip nepagrįstai 500 Eur sumažino priteistiną laidojimo išlaidų sumą. Bylą nagrinėjęs teismas neteisingai apskaičiavo kompensaciją už patirtas, remonto išlaidas, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. J. prie remonto išlaidų prisidėjo 2500 Lt (724,00 Eur) suma, tačiau tai nesudaro 1/3 dalies visų remonto išlaidų. Iš visos remonto išlaidų sumos minusavus M. J. dalį, t y. 724 Eur, ieškovės ir P. J. dalis sudaro — po 4290,35 Eur, bet ne 3101,57 Eur, kaip sprendimu priteisė pirmosios instancijos teismas, todėl aritmetinis (matematinis) skaičiavimas šioje sprendimo dalyje taip pat yra neteisingas.

2. Ieškovei apskritai nepriklausė patirti jokių išlaidų, susijusių su kapavietės priežiūra. Teismai nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino naujai paaiškėjusia aplinkybe. Naujai paaiškėjusi aplinkybė (kad pareiškėja nebėra kapo prižiūrėtoja) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu ieškovė būtų žinojusi, kad ji nėra kapavietės prižiūrėtoja, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas, nes ieškovė būtų pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovės visas patirtas išlaidas dėl kapavietės priežiūros.

3. Aplinkybė, kad pareiškėja nebėra mirusiojo kapo prižiūrėtoja, tapo žinoma 2021 m. rugsėjo 17 d., todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu paduotas nepraleidus trijų mėnesių termino.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti N. K. 92 (devyniasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. balandžio 28 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 1952.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas