9e4109e0-bbc7-4dd9-8e9f-e1018b5dfa70 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas P.Jaržemskis VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 19 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Å vedienės, kolegijos teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės ir Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Violetai KamaÅ¡inienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei M. G. ir ieÅ¡kovės atstovui advokatui Stasiui Zabitai, atsakovo atstovui advokatui Arnui Paliukėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės M.

G. ir atsakovo UAB „LCP“ apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-466-297/2009 pagal ieÅ¡kovės M. G. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „LCP“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:              IeÅ¡kovė M. G. 2009-03-18 pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ už sveikatos sužalojimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2007-12-13 apie 19.40 val., ieÅ¡kovei – operatorei dirbant su maÅ¡ininiu įrankiu V55, įvyko nelaimingas atsitikimas, t. y. ieÅ¡kovei buvo sužalotas (sulaužytas, sutraiÅ¡kytas) kairės rankos III pirÅ¡tas. 2008-05-30 buvo suraÅ¡ytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas N-1 Nr. 3, kuriame konstatuota, kad atsakovo darbo priemonės neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, taip pat kad atsakovas neapmokė ieÅ¡kovės dirbti, jos neinstruktavo. Teismo medicinos specialistas ieÅ¡kovės patirtÄ sužalojimÄ kvalifikavo kaip nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Dėl sutraiÅ¡kyto, sulaužyto pirÅ¡to ieÅ¡kovė jautė didelį fizinį skausmÄ , dėl to turėjo nuolat gerti vaistus, pablogėjo jos sveikata, atsirado nemiga, sutriko ieÅ¡kovės emocinė ir dvasinė bÅ«sena. Dėl traumos iÅ¡sivystė kairės rankos III pirÅ¡to neuroma, t. y. dėl stipraus ir nuolatinio pirÅ¡to skausmo ieÅ¡kovė kaire ranka negali dirbti jokio fizinio darbo. Dėl patirto sužalojimo ieÅ¡kovė negali įsidarbinti ir dirbti normalaus fizinio darbo, nerimas ir susirÅ«pinimas dėl ateities, ar ji galės dirbti, kaip sužalojimas paveiks tolimesnę jos sveikatÄ , ieÅ¡kovei kelia didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, tuo bÅ«du jai padaryta didelė neturtinė žala, kuriÄ privalo atlyginti atsakovas, kaip darbdavys.

IeÅ¡kovei padaryto sužalojimo pasekmės komplikuotos ir jai reikės daryti operacijÄ . Atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė dideliu neatsargumu, kadangi maÅ¡ininis įrankis buvo be apsaugos, apsaugančios nuo sužalojimo, kad tarp judančių detalių nepakliÅ«tų pirÅ¡tas. Atsakovas skyrė dirbti ieÅ¡kovę su maÅ¡ininiu įrankiu jos neapmokinęs ir neinstruktavęs. Objektyviai tai ir buvo žalos atsiradimo priežastis ir lėmė tokias neigiamas pasekmes. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, o ieÅ¡kovė negali dirbti visapusiÅ¡ko fizinio darbo, todėl pagal sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ieÅ¡kovė jai padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 40000 Lt (LR DK 245 str., 246 str., 248 str. 4 p., 250 str., CK 6.250 str. 2 d.).

             Atsakovas UAB „LCP“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės sveikata buvo sutrikdyta minimaliai. Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 1130/08 (06) aiškiai nurodyta, kad ieškovės sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirto sužalojimo ieškovė visiškai neprarado darbingumo ir yra darbinga 100 % ir gali dirbti, kaip kiekvienas asmuo.

Atsakovas ieÅ¡kovei siÅ«lė ir kitÄ darbÄ , kurį ji galėjo dirbti ir gauti tapatų darbo užmokestį, kaip dirbdama operatore. Pati ieÅ¡kovė nesutiko dirbti ir pasiprašė atleidžiama iÅ¡ darbo pagal DK 127 str. 1 d. pagal darbuotojo pareiÅ¡kimÄ . IeÅ¡kovei operacija reikalinga dėl įaugusio nago paÅ¡alinimo. Tai matyti iÅ¡ pridėtų gydytojo iÅ¡rašų, kuriuose taip pat nurodyta, kad ieÅ¡kovė negali dirbti virtuvėje, indų plovėja, o ne apskritai jokio darbo kaire ranka. Skausmo buvimu skundžiasi pati ieÅ¡kovė, o tai nėra galutinai ir neginčijamai patvirtinta.

Nelaimingas atsitikimas darbe, dėl kurio ieÅ¡kovei buvo sužalotas kairės rankos pirÅ¡tas, įvyko dėl pačios ieÅ¡kovės didelio neatsargumo, kÄ ji pati pripažino ir neginčijo savo 2008-02-20 paaiÅ¡kinime, patvirtindama, kad žodžiu buvo instruktuota ir supažindinta su darbu automatu, kuris užlenkia juostelių galus. Dėl pačios ieÅ¡kovės didelio nerÅ«pestingumo ir neatidumo, bandant pastumti detalę giliau negu paprastai reikia, buvo sužeistas ieÅ¡kovės pirÅ¡tas. IeÅ¡kovės 2008-05-30 paaiÅ¡kinime buvo nurodytos pakeistos aplinkybės ieÅ¡kovei naudingesne linkme ir tai turėtų bÅ«ti vertinama kritiÅ¡kai, nes ieÅ¡kovė paaiÅ¡kinimÄ surašė jau žinodama, kad atliekamas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ir, žinodama, kad kreipsis į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovė buvo apdrausta nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, todėl ieÅ¡kovei dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo iÅ¡mokėta 100 Lt dydžio draudimo iÅ¡moka. IeÅ¡kovė neįrodė jos reikalaujamos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo (DK 127 str. 1 d., 250 str., CK 1.5 str., 6.250 str., 6.251 str. 2 d., 6.282 str.).             Druskininkų miesto apylinkės teismas 2009-09-03 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo: ieÅ¡kovės naudai - 14000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , valstybės naudai - 420 Lt žyminį mokestį ir 24,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, o kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Teismas nustatė, jog 2007-10-19 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė nuo 2007-10-22 buvo priimta dirbti siuvimo maÅ¡inų operatore, 2007-11-01 darbo sutartis pakeista, ieÅ¡kovė perkelta į operatorės pareigas. 2007-12-13 apie 19 val. 40 min. ieÅ¡kovė atsakovo gamybinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Druskininkų sav., dirbdama su maÅ¡ininiu įrankiu V55, patyrė kairės rankos III pirÅ¡to traumÄ . Nelaimingo atsitikimo darbe faktas užfiksuotas Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus 2008-05-30 Nelaimingo atsitikimo darbe akte (forma N-1) Nr.

3. Teismas atkreipė dėmesį, jog minėto akto atsakovas neginčijo, nustatyta tvarka jo neapskundė. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė savo reikalavimus sieja su atsakovo, kaip darbdavio, atsakomybe už darbuotojo sveikatos sužalojimÄ , įvykus nelaimingam atsitikimui darbe.Teismas konstatavo, jog yra visos sÄ lygos atsakovo, kaip darbdavio, deliktinei atsakomybei atsirasti. 2007-12-13 įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu ieÅ¡kovę ir atsakovÄ siejo darbo santykiai, ieÅ¡kovė vykdė atsakovo jai pavestÄ darbÄ - dirbo su maÅ¡ininiu įrankiu V55.

Tuo metu buvo traumuotas ieÅ¡kovės kairės rankos III pirÅ¡tas ir padaryta žala ieÅ¡kovės sveikatai - ieÅ¡kovei nustatytas kairės plaÅ¡takos III pirÅ¡to galinės falangos lūžimas, dėl traumos ieÅ¡kovei iÅ¡sivystė sužaloto pirÅ¡to galinės falangos neuroma, sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, ieÅ¡kovės sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Žala ieÅ¡kovės sveikatai padaryta atsakovo neteisėtais veiksmais, kurie pasireiÅ¡kė neatlikimu ir netinkamu savo darbo pareigų atlikimu, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų nesudarymu. 2008-05-30 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu (forma N-1) Nr. 3 konstatuota, kad atsakovo gamybinėse patalpose esanti darbo priemonė neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, nes nebuvo apsaugų, saugančių nuo sužalojimo, kad tarp judančių darbo įrenginio detalių nepakliÅ«tų pirÅ¡tas, tuo pažeidžiant „Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų“, patvirtintų LR Socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999-12-22 įsakymu Nr. 102 II dalies 2.8 p. reikalavimai.

Å iame akte pažymėta, kad atsakovas skyrė dirbti nustatyta tvarka neapmokytÄ ir neinstruktuotÄ saugos ir sveikatos darbe klausimais ieÅ¡kovę, tuo pažeidė DK 270 str. 1 d. reikalavimus. 2007-12-18, t. y. tuoj po nelaimingo atsitikimo, maÅ¡ininiam įrankiui V55 buvo įrengta apsauga, apsauganti nuo sužalojimo. Teismas pažymėjo, kad minėtas nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys patvirtina, kad nelaimingÄ atsitikimÄ lėmė konstatuoti darbo saugos reikalavimų pažeidimai.

Atsižvelgęs į tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas ir jis turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , teismas, spręsdamas apie neteisėtÄ atsakovo neveikimÄ , rėmėsi Å¡iuo įrodymu ir atmetė atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimus ir liudytojo A. G. parodymus, kad ieÅ¡kovė buvo tinkamai apmokyta ir instruktuota ir kad žala atsirado dėl jos pačios didelio neatsargumo. Teismas konstatavo, kad pirminiame 2008-02-20 paaiÅ¡kinime ieÅ¡kovė neminėjo, kad pamainos meistras A.

G. supažindino jÄ su saugos darbe reikalavimais, įvardindama, kad meistras parodė, kaip atlikti operacijÄ ir po to leido jai vienai bandyti dirbti. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo netikėti ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, jie nuoseklÅ«s ir vienodi, detalėse sutampa su liudytojo A. G. parodymais. Teismas pažymėjo, kad jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų darbdavio tinkamai apmokyta ir instruktuota, ji bÅ«tų žinojusi, kaip pedalo nuspaudimu iÅ¡laisvinti suspaustÄ pirÅ¡tÄ , tuo tarpu ieÅ¡kovė traukė pirÅ¡tÄ iÅ¡ po preso jėga, taip dar labiau sau pakenkdama.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad žala ieÅ¡kovės sveikatai padaryta dėl atsakovo neteisėto neveikimo, kuris pasireiÅ¡kė paminėtų darbo saugos reikalavimus reglamentuojančių teisės normų pažeidimu, ir tarp žalos atsiradimo ir atsakovo neteisėtos veikos yra priežastinis ryÅ¡ys. Teismas konstatavo, jog atsakovas neįrodė, jog žala ieÅ¡kovės sveikatai atsirado dėl jos pačios kaltės. Teismas, nustatęs visas atsakovo, kaip darbdavio, deliktinės atsakomybės sÄ lygas, pripažino, kad atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ neturtinę žalÄ .Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės patirtas sužalojimas nelaimingo atsitikimo darbe metu kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes ieÅ¡kovės sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Dėl sužalojimo ieÅ¡kovė buvo priversta nuolat kęsti didelį fizinį skausmÄ , dėl to ji ne kartÄ kreipėsi pas gydytojus, jai buvo atlikta operacija. Tai neabejotinai susiję su skausmu, emociniais sukrėtimais ir nepatogumais. Dėl traumos ieÅ¡kovė patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip pat realus ir suprantamas ieÅ¡kovės susirÅ«pinimas dėl sužalojimo pasekmių paÅ¡alinimo, dėl to, kaip patirta trauma atsilieps jos sveikatai ir darbinei veiklai ateityje, ar ji galės dirbti fizinį darbÄ ir taip gauti lėšų pragyvenimui.

Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į ieÅ¡kovės amžių, jos galimybes susirasti darbÄ pagal sveikatÄ ir profesinį iÅ¡silavinimÄ , į tai, kad atsakovo kaltė pasireiÅ¡kė dideliu neatsargumu, nes maÅ¡ininis įrankis buvo be apsaugos, saugančios nuo sužalojimo, atsakovas skyrė ieÅ¡kovę dirbti su Å¡iuo įrankiu jos tinkamai neapmokęs, neįsitikinęs, kad ieÅ¡kovė turi tam įgÅ«džių. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovo veikoje nebuvo tyčios, o pati ieÅ¡kovė nebuvo pakankamai atidi ir atsargi, nes, neturėdama jokios patirties, rizikavo viena atlikti operacijÄ su įrankiu ir koja netyčia nuspaudė įrankio valdymo pedalÄ .

Teismas taip pat įvertino neilgÄ ieÅ¡kovės darbo pas atsakovÄ trukmę, tai, kad atsakovas gera valia atlygino ieÅ¡kovei patirtÄ turtinę žalÄ 300 Lt, kuri nėra didelė. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad ji negalėjo dirbti ir Å¡iuo metu nedirba dėl patirtos traumos. PrieÅ¡ingai, bylos medžiaga nustatyta, kad po nelaimingo atsitikimo pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ieÅ¡kovė įsidarbino O. R. įmonėje, o iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų patvirtina, kad po operacijos pirÅ¡to skausmai iÅ¡nyko.

Teismas pažymėjo, jog pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu pripažino, kad oficialiai nėra nustatyta, jog ji netekusi darbingumo, todėl ieÅ¡kovė yra darbinga. Teismas, įvertinęs aptartų kriterijų visumÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į Å¡iuo klausimu suformuotÄ teismų praktikÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimai yra tenkintini iÅ¡ dalies, nustatant priteistinÄ iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos dydį - 14000 Lt.

Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovė pagal įstatymÄ yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o įrodymų, patvirtinančių jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovė nepateikė (LR DK 245 str., 246 str., 248 str. 4 p., 250 str., 260 str., 270 str. 1 d., CK 6.248 str., 6.250 str. 2 d., CPK 83 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).             IeÅ¡kovė M. G. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-09-03 sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „LCP“ 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, sužalojus sveikatÄ .

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti sumÄ nuo 40000 Lt iki 14000 Lt. Apeliacinio skundo argumentai:             1) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė nebuvo pakankamai atidi ir atsargi, nes neturėdama jokios patirties, rizikavo viena pati atlikti operacijÄ su įrankiu ir koja netyčia paspaudė įrankio valdymo pedalÄ . Tik dėl atsakovo kaltės, tinkamai neapmokius ir neinstruktavus ieÅ¡kovės, ieÅ¡kovė netyčia koja nuspaudė įrankio valdymo pedalÄ , dėl ko ir buvo sužalotas (sutraiÅ¡kytas) ieÅ¡kovės pirÅ¡tas.

             2) Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieÅ¡kovės įsidarbinimo O. R. įmonėje aplinkybes, nevertino ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų. Minėtoje įmonėje ieÅ¡kovė dirbo labai trumpÄ laikÄ ir buvo priversta palikti darbÄ dėl patirtos traumos padarinių. IeÅ¡kovė, dirbdama plovėjos darbÄ minėtoje įmonėje, jautė deginantį skausmÄ pažeistame pirÅ¡te beveik nuolatos, o ypač kai pirÅ¡tas suÅ¡lapdavo, kai reikėdavo iÅ¡plautas lėkÅ¡tes iÅ¡neÅ¡ioti, sudėti į tam skirtas vietas.

IeÅ¡kovė, objektyviai įvertinusi situacijÄ , jog dėl patirtos pirÅ¡to traumos negali susitvarkyti su tiesioginėmis pareigomis, indų plovėjos darbo buvo priversta atsisakyti.              3) Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų patvirtina, jog po operacijos skausmai iÅ¡nyko ir tai vertino kaip kriterijų, dėl kurio ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti sumÄ tikslinga sumažinti. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, ieÅ¡kovė nurodė, jog iÅ¡ tikrųjų po operacijos, kuri buvo atlikta 2009-05-29, skausmai buvo pradingę.

Praėjus mėnesiui, skausmai sužaloto pirÅ¡to srityje vėl atsinaujino. IeÅ¡kovę po operacijos dėl pirÅ¡to skausmų kamuoja nemiga, pablogėjo ieÅ¡kovės bendra savijauta, pakilo kraujospÅ«dis, kamuoja galvos skausmai. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovė nurodė, jog dokumentų, patvirtinančių, jog skausmai atsinaujino, pateikti negali, nes ieÅ¡kovę operavęs gydytojas T. N. atostogavo, o operacija buvo atlikta 2009-05-29. IeÅ¡kovė, siekdama patvirtinti faktÄ , jog skausmai atsinaujino, pateikė 2009-09-11 iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų ir receptus iÅ¡ VÅ¡Ä® Druskininkų sveikatos priežiÅ«ros centro dėl iÅ¡raÅ¡ytų vaistų dėl neuropatinio skausmo, kurį sukelia pažeisti nervai.

             Atsakovas UAB „LCP“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009-09-03 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ : ieÅ¡kinį atmesti arba ženkliai sumažinti priteistÄ neturtinę žalÄ , nustatant minimalų jos dydi, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas netinkamai taikė CK nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos priteisimÄ , jos dydžio nustatymÄ , neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes, dėl kurių yra pagrindas netaikyti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Teismas priteisė neproporcingai didelį, neadekvatų neturtinės žalos atlyginimÄ , atsižvelgiant į atsakovo kaltę, pažeistÄ teisinį gėrį bei ieÅ¡kovei buvusį sužalojimÄ , padarinius.

Apeliacinio skundo argumentai:             1) Teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo 14000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai taikė CK 6.250 str., nukrypo nuo kasacinio teismo neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu suformuotos teismų praktikos. Tai lėmė neproporcingai didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimÄ . Vien tas faktas, jog bendrovėje buvo įvykęs nelaimingas atsitikimas, automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia neturtinės žalos padarymo. Kompensacija už neturtinę žalÄ turėtų bÅ«ti priteisiama tik tuo atveju, kai yra nustatytas ir įrodytas tokios žalos padarymo faktas.

Ä®rodinėjimo pareiga tenka reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo reiÅ¡kiančiam asmeniui. Tuo tarpu ieÅ¡kovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos patirtÄ neturtinę žalÄ , praÅ¡omos priteisti kompensacijos dydį.             2) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik 2008-05-30 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu (forma N-1) Nr. 3 ir nepagrįstai atmetė atsakovo pateiktus paaiÅ¡kinimus ir tai patvirtinančius įrodymus, jog žala ieÅ¡kovei atsirado dėl jos pačios didelio neatsargumo.

Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į visas svarbias aplinkybes dėl Å¡io akto suraÅ¡ymo fakto, nepilnai įvertino ieÅ¡kovės duotus prieÅ¡taringus, nenuoseklius paaiÅ¡kinimus, kitus duomenis, kurie paneigė akte nurodytų aplinkybių teisingumÄ . 2008-05-30 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 3 buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės pagal ieÅ¡kovės pateiktus tikrovės neatitinkančius 2008-05-30 paaiÅ¡kinimus. PrieÅ¡ingai, nei nurodyta skundžiamame sprendime, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai buvo nenuoseklÅ«s, nevienodi.

IeÅ¡kovė keisdavo duodamus paaiÅ¡kinimus apie įvykusį nelaimingÄ atsitikimÄ . Pirminis ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitiko UAB „LCP“ pamainos meistro A. G. paaiÅ¡kinimus, duotus tiek atliekant tyrimÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tiek pirmosios instancijos teisme. Aplinkybės, nurodytos tiek ieÅ¡kovės pirminiame paaiÅ¡kinime, tiek liudytojo A. G. paaiÅ¡kinimuose, rodo, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės buvo instruktuota dėl darbo su minėtu įrenginiu, jai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kaip reikia teisingai elgtis su įrenginiu.

Kaip nurodė ieÅ¡kovė, meistras jai neliepė, dirbant su įrenginiu, ranka taisyti lenkiamos detalės. Tai ji darė savo iniciatyva, ir netyčia nuspaudė įrenginio pedalÄ , dėl ko buvo sužalotas jos pirÅ¡tas. Vertinant ieÅ¡kovės skirtingu metu nurodytas buvusio įvykio aplinkybes, matyti, kad ieÅ¡kovės duoti paaiÅ¡kinimai nenuoseklÅ«s, nevienodi, detalėse prieÅ¡taringi. Tai rodo, kad ieÅ¡kovė, pateikdama skirtingas įvykio aplinkybes, nuslėpė dalį tiesos, taip siekdama tik sau palankesnių sprendimų.

Nurodytos aplinkybės įrodo, kad ieškovė buvo sužalota dėl jos pačios didelio neatsargumo, neatidumo ir tai pagal CK 6.253 str. nuostatas yra pagrindas netaikyti civilinės atsakomybės ar asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės. Teismas, nepilnai įvertinęs minėtas aplinkybes, pateiktus paaiškinimus dėl ieškovės didelio neatsargumo, nepagrįstai atmetė atsakovo motyvuotus teiginius, paaiškinimus, kad įvykęs nelaimingas atsitikimas iš esmės kilo dėl to, kad ieškovė nesilaikė jai duotų nurodymų, susijusių su mechaniniu įrankiu.

Nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovė nežinojo, kaip pedalo paspaudimu iÅ¡laisvinti suspaustÄ pirÅ¡tÄ . IeÅ¡kovei buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kaip reikia dirbti su įrankiu, parodyta, kaip įrankis veikia, todėl ji puikiai žinojo, kad antrÄ kartÄ paspaudus įrankio pedalÄ mechanizmo prispaudžiamoji dalis pakyla. Akivaizdu, kad ieÅ¡kovė, elgdamasi ypatingai neatidžiai, neatsargiai, kiÅ¡dama rankÄ po prietaiso prispaudžiamÄ ja dalimi, prisiėmė rizikÄ dėl kilusio įvykio, padarinių.

Todėl teismas turėjo pakankamÄ , teisėtÄ pagrindÄ atsakovÄ atleisti nuo civilinės atsakomybės ar praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį ženkliai sumažinti, nustatyti tik minimaliÄ neturtinės žalos kompensacijÄ .             3) Teismas nepakankamai įvertino visas svarbias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės neturtinės žalos dydžio nustatymui, todėl priteisė nepagrįstÄ , neproporcingÄ , per didelę neturtinę žalÄ . Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant dėl atlygintino žalos dydžio, nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas, rizikos prisiėmimas yra reikÅ¡mingos aplinkybės. Nelaimingas atsitikimas iÅ¡ esmės kilo dėl ieÅ¡kovės didelio neatsargumo.

Teismas kartu neįvertino tos aplinkybės, jog ieÅ¡kovei yra 58 metai, ji turi pakankamai didelę gyvenimiÅ¡kÄ bei darbinę patirtį, todėl ji suvokė, kad savarankiÅ¡kai, niekieno neprižiÅ«rima, imdamasi darbo, eksploatuojant pneumatinį spaustuvÄ , neturėdama tam pakankamų įgÅ«džių, gali susižaloti, suvokė savo veiksmų galimas pasekmės ir dėl to visiÅ¡kai prisiėmė galimÄ rizikÄ .             4) IeÅ¡kovė tiek pateiktame ieÅ¡kinyje, tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, kad dėl sužalojimo ji jautė didelius skausmus, vartojo vaistus, negali dirbti, sumažėjo jos galimybės įsidarbinti, tačiau nepateikė tai patvirtinančių duomenų.

IeÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės dėl patirtos neturtinės žalos, patirto skausmo, darbingumo praradimo yra paremtos iÅ¡imtinai tik ieÅ¡kovės subjektyviais paaiÅ¡kinimais, parodymais, nusiskundimais. Ä®vykio metu nukentėjusiajai buvo traumuota kairės rankos III pirÅ¡to galinė dalis. Trauma nebuvo sudėtinga. IeÅ¡kovei buvo suteikta bÅ«tiniausia medicininė pagalba iÅ¡karto po įvykio, o profesionali medicininė pagalba buvo suteikta, kai ieÅ¡kovė kitÄ dienÄ po įvykio kreipėsi į medikus.

Objektyvių duomenų, kad dėl patirto sužalojimo ji ilgai jautė didelius skausmus, iÅ¡skyrus pačios ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus gydymo įstaigos darbuotojams tęsiant nedarbingumo pažymėjimÄ , byloje nėra. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieÅ¡kovė gydymo metu vartojo ir iki Å¡iol dėl patirtos traumos vartoja skausmÄ malÅ¡inančius vaistus, nėra pateikta vaistų receptų, vaistų pirkimÄ patvirtinančių kvitų, susijusių su patirto sužalojimo gydymu. Visos aplinkybės rodo, jog ieÅ¡kovė nepatyrė neatstatomos, nepataisomos žalos.

Jai buvo padaryta nesunki, sudėtingo gydymo nereikalaujanti trauma. Po gydymo ji visiškai pasveiko, yra darbinga.             5) Teismas neatsižvelgė, neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovo veiksmų iki ir po nelaimingo atsitikimo darbe, jo bendradarbiavimo su ieškove. Atsakovas nuolatos rūpinosi ir rūpinasi darbuotojų saugumu ir darbine atmosfera, pastoviai, sistemingai bendrovėje gerino administracinę ir darbų saugos ir sveikatos sritis. Bendrovėje nuolatos vedami darbo saugos ir sveikatos apmokymai, atestavimai, sudaryta darbuotojų atestavimo komisija.

Bendrovės darbuotojai yra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų darbe papildomu draudimu. Po įvykusio įvykio darbo vietose buvo įrengti papildomi skydeliai, įspėjamieji ženklai apie grėsmę susižaloti, darbuotojai supažindinti su nelaimingu atsitikimu ir jo priežastimis, pakartotinai pravestas darbo saugos ir sveikatos instruktažas, atliktas profesinės rizikos vertinimas ir darbo atmosferos tyrimas. Å ios aplinkybės rodo atsakovo siekį, norÄ bendrovėje sukurti, užtikrinti saugiÄ darbo aplinkÄ .

Po nelaimingo atsitikimo darbe, atsakovas geranoriÅ¡kai prisidėjo prie ieÅ¡kovės patirtų iÅ¡laidų padengimo, iÅ¡mokėjo didesnę pinigų sumÄ , nei numato draudimas tokios sužalojimo atveju – 300 Lt. Atsakovas pilnai atsiskaitė su ieÅ¡kove. Pastarajai buvo visiÅ¡kai atlygintos iÅ¡laidos, iÅ¡mokėta nedarbingumo paÅ¡alpa. Tai rodo, kad ieÅ¡kovė nepatyrė turtinės žalos.             6) Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo turtinės padėties, kuri pagal CK 6.250 str. 2 d. yra svarbus kriterijus, sprendžiant priteistinos neturtinės žalos kompensacijos dydžio klausimÄ . 2008 m. prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, esant staigiam nuosmukiui rinkoje, kilusios pasekmės palietė ir atsakovo turtinę padėtį.

Dėl sumažėjusių automobilių pramonės apimčių atsakovo turimos darbo apimtys, atliekami užsakymai sumažėjo daugiau nei 60 procentų. Ženkliai sumažėjo atsakovo gaunamos pajamos. Bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu. Taip pat patyrė ir kitų su užsienio valiutos kursų nuosmukiu susijusių didelių nuostolių (pvz. dėl smukusio Švedijos kronos kurso įmonė patyrė virš 260 tūkstančių litų nuostolį). Per 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn. iš darbo buvo atleisti 76 darbuotojai.

IÅ¡mokėta iÅ¡eitinių paÅ¡alpų 159689 Lt (kartu su Sodros mokesčiais 260030 Lt). 2009 m. sausio - balandžio mėn. buvo atleista 19 darbuotojų ir jiems iÅ¡mokėta iÅ¡eitinių paÅ¡alpų 48441 Lt (kartu su Sodros mokesčiais 63458 Lt). Dėl ekonominio sÄ stingio pasauliniu mastu bendrovė pradėjo dirbti nuostolingai, iÅ¡kilo pavojus visiems darbuotojams likti be darbo. Å ias aplinkybes patvirtina protokolai dėl darbuotojų atleidimo iÅ¡ UAB „LCP“ pagal DK 125 str. dėl ekonominių priežasčių, 2009-10-01 bendrovės direktorės raÅ¡tas Nr.79.

Dėl esamų sudėtingų verslo sÄ lygų, siekiant tęsti verslÄ , iÅ¡laikyti turimus darbuotojus, atlikti vis dar gaunamus užsakymus, atsakovas priverstas visas gaunamas lėšas skirti bendrovės veiklai. Priteista 14000 Lt kompensacija iÅ¡ atsakovo, kuris susiduria su apyvartinių lėšų trukumu, dirba nuostolingai, yra didelė, ženkli suma, kuri gali neigiamai paveikti atsakovo galimybes atsiskaityti su kitais kreditoriais, bendrovės darbuotojais.              7) Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensacijos priteisimo, turėjo atsižvelgti į tai, kad, pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , teismai, kaip vienÄ iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, turi svarstyti ir analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ .

Pirmosios instancijos teismas neįgyvendino šių reikalavimų, neištyrė ir nepasisakė dėl analogiškose bylose, kur yra padarytas analogiškas, nesunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyto ir priteisto neturtinės žalos dydžio. Nesivadovavo, nesirėmė jau susiformavusia teismų praktika, kai nelaimingo atsitikimo darbe metu yra nesunkiai sutrikdoma darbuotojo sveikata. Ieškovės patirta trauma nesukėlė neatstatomų pasekmių, ji neprarado darbingumo, yra 100 proc. darbinga. Ieškovės pirštas išgijo, nėra liekamųjų pasekmių.

Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo priteista 14000 Lt dydžio neturtinės žalos kompensacija yra per didelė, neatitinka protingumo, teisingumo kriterijų, prieÅ¡tarauja formuojamai teismų praktikai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, nebuvo pakankamai aktyvus, nepareikalavo atsakovo ar jo atstovo pateikti CK 6.250 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir kriterijus patvirtinančių dokumentų, nors tokiÄ galimybę jis turėjo. Apeliacinės instancijos teismui naujai pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas siekė (ir Å¡iuo metu siekia) sukurti, užtikrinti saugiÄ darbo aplinkÄ , paÅ¡alinti bet kokiÄ nelaimingų atsitikimų darbe grėsmę; bendradarbiavo su ieÅ¡kove, visiÅ¡kai atlygino jos turėtÄ turtinę žalÄ ; dėl iÅ¡tikusios ekonominės krizės atsakovas susidÅ«rė su apyvartinių lėšų trÅ«kumu, tapo nemokus, dėl ko buvo atleista didelė dalis darbuotojų.             IeÅ¡kovė M.

G. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti.              Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ prašė jį atmesti ir priteisti atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovavimo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė turėjo pakankamai laiko gauti iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ medicininių dokumentų ir juos pateikti pirmosios instancijos teismui. Receptai iÅ¡raÅ¡yti paskutinę apeliacinio skundo pateikimo dienÄ ir nėra įrodymų, jog Å¡ie receptai susiję su ieÅ¡kovės nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtos traumos gydymu.

             Apeliaciniai skundai atmestini. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas.              Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliacinių skundų argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį 14000 Lt sumai.

Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ didinti arba mažinti neturtinės žalos dydį. Å iuo atveju ieÅ¡kovės patirti fizinis skausmas ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai sukÅ«rė atsakovui prievolę atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , kurios dydis pinigine iÅ¡raiÅ¡ka 14000 Lt sumai atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.              Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos Å¡ios kategorijos bylose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse civilinėse bylose: 2005-02-14 Nr. 3k-3-86/2005, 2005-04-18 Nr. 3K-7-255/2005, 2006-09-06 Nr. 3K-3-450/2006 ir 2008-10-20 Nr. 3K-3-529/2008 nurodytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl negali būti taikomi skirtingose situacijose priteisti neturtinės žalos dydžiai. Tai, kokia yra pasaulio rinkos ir šalies ūkio situacija, neturi teisinės reikšmės bylos nagrinėjimo dalykui, nes šie duomenys nesudaro teisinio pagrindo didinti ar mažinti neturtinės žalos dydį ieškovei.

             Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad atsakovo veikoje nebuvo tyčios, o pati ieÅ¡kovė nebuvo pakankamai atidi ir atsargi, nes, neturėdama jokios patirties, rizikavo viena atlikti operacijÄ su įrankiu ir koja netyčia nuspaudė įrankio valdymo pedalÄ . Å ie ieÅ¡kovės veiksmai vertintini kaip paprastas neatsargumas (neatidumas), todėl atsakovas, kaip darbdavys, turi atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ neturtinę žalÄ pagal DK 250 str. ir CK 6.250 str. Aplinkybės, kad atsakovas, kaip darbdavys, tinkamai neapmokė ir neinstruktavo ieÅ¡kovės, sukÅ«rė teisines pasekmes ir pareigÄ atsakovui atlyginti ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ 14000 Lt dydžiui, kuris atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

             Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ konstatuoti ieÅ¡kovės, kaip nukentėjusiojo asmens, didelį neatsargumÄ ir taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio mažinimo ar atsisakymo jÄ atlyginti kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus dėl ieÅ¡kovės veiksmų ir pagrįstai netaikė CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyto kriterijaus (nukentėjusiojo didelio neatsargumo).             Tai, kad, po nelaimingo atsitikimo pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui, ieÅ¡kovė įsidarbino O.

R. įmonėje, parodo, kad ieškovė siekė realizuoti savo galimybę dirbti ir nepatvirtina, kad piršto skausmai išnyko. Teisėjų kolegija šalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus dėl to, kad ieškovei piršto skausmai išnyko, nes apeliacinės instancijos teisme pateikti duomenys (b.l. 166, 167) patvirtina, kad piršto skausmai neišnyko ir pakartotinė pirštų nervų revizija negarantuoja pilno pasveikimo. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (b.l. 167, 168) nesudaro teisinio pagrindo didinti neturtinės žalos dydį, kuris yra proporcingas pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes ieškovė neįrodė, kad yra netekusi darbingumo.

             Nagrinėjamoje byloje žala ieÅ¡kovės sveikatai buvo padaryta jai vykdant darbines pareigas, nes darbdavys neįvykdė savo pareigos užtikrinti saugias darbo sÄ lygas, todėl neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi 2008-05-30 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu (forma N-l) Nr. 3, kuris nėra panaikintas ar nuginčytas nustatyta tvarka, ir yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 str.).

Tai reiÅ¡kia, kad nepareiÅ¡kus įstatymų nustatyta tvarka savarankiÅ¡ko reikalavimo ginčijant 2008-05-30 Nelaimingo atsitikimo darbe aktÄ (forma N-l) Nr. 3, negalima Å¡io oficialaus raÅ¡ytinio įrodymo revizuoti Å¡alių ir liudytojų parodymais, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimÄ .              Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡ esmės atitiko UAB „LCP“ pamainos meistro A.

G. paaiÅ¡kinimus, duotus tiek atliekant tyrimÄ dėl nelaimingo atsitikimo darbe, tiek pirmosios instancijos teisme. Atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovė buvo tinkamai instruktuota dėl maÅ¡ininio įrankio V55 valdymo pedalo pagalba. Aplinkybės dėl ieÅ¡kovės amžiaus (gim. 1951 m.), dėl jos gyvenimiÅ¡kos bei darbinės patirties, neatleido atsakovo, kaip darbdavio, nuo pareigos instruktuoti ir apmokyti ieÅ¡kovę dirbti su maÅ¡ininiu įrankiu V55, nes atsakovas, bÅ«damas darbdaviu, neįsitikino, kad ieÅ¡kovė gali savarankiÅ¡kai, niekieno neprižiÅ«rima, eksploatuoti pneumatinį spaustuvÄ , neturėdama tam pakankamų įgÅ«džių, tuo prisiimdamas atsakomybę dėl kilusio nelaimingo atsitikimo darbe ir jo padarinių.

Vienkartinio pobÅ«džio žodinis iÅ¡aiÅ¡kinimas, kaip reikia dirbti su įrankiu, parodymas, kaip įrankis veikia, savaime nesuformuoja darbuotojo darbinių įgÅ«džių, leidžiančių savarankiÅ¡kai dirbti su pneumatiniu spaustuvu, atsižvelgiant į tai, kad tik antrÄ kartÄ paspaudus įrankio pedalÄ mechanizmo prispaudžiamoji dalis pakyla.              Tai, kaip teismo proceso metu elgėsi Å¡alys, yra jų asmeninės moralės ir etikos klausimai, kurie neturi teisinės reikÅ¡mės ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tam neturtinės žalos dydžiui.

Aplinkybės, kaip po atsitikusio nelaimingo atsitikimo atsakovas elgėsi su ieÅ¡kove ir su kitais darbuotojais, kad geruoju atlygino ieÅ¡kovei 300 Lt, kad ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėta nedarbingumo paÅ¡alpa, nesudaro teisinio pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ neturtinės žalos dydį. Tai, kad pas atsakovÄ yra įsteigta darbų saugos ir sveikatos tarnyba (b.l. 142, 143), kad ieÅ¡kovė yra pasiraÅ¡iusi dėl įvadinio saugos darbe instruktavimo registracijos žurnale (b.l. 144-145) ir darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnale (b.l. 146-148), nesudaro teisinio pagrindo atleisti darbdavį nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .

Atsakovo ekonominė situacija (b.l. 149-153) ir atleidžiamų darbuotojų skaičius ir jiems iÅ¡mokėtos piniginės sumos (b.l. 154) savaime neįrodo atsakovo sunkios turtinės padėties, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo turtinė padėtis nėra sunki ir jis turi atlyginti pirmosios instancijos teismo nustatytÄ neturtinės žalos dydį. Aplinkybės, kad ieÅ¡kovei buvo siÅ«lomas darbas atsakovo įmonėje (b.l. 216) ir ieÅ¡kovė neatvyko dėl siÅ«lomo darbo (b.l. 217), atsakovo įmonės darbuotojų amžius (b.l. 212-215) neturi teisinės reikÅ¡mės neturtinės žalos dydžiui.             Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė neturtinės žalos dydžio 40000 Lt sumai, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ jį priteisti pagal ieÅ¡kovės įvardintÄ dydį.

Pats atsakovas, neįvertindamas kitos Å¡alies pasiÅ«lyto kompromiso ir siekdamas sumažinti neturtinės žalos dydį iki 2000 Lt, elgiasi neteisingai, tuo parodydamas formalų požiÅ«rį į pareigÄ atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ ieÅ¡kovės. Akivaizdu, kad po nelaimingo atsitikimo darbe ieÅ¡kovė patyrė fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ ir ieÅ¡kovės patirti fizinis skausmas ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai sukÅ«rė prievolę atsakovui atlyginti ieÅ¡kovei padarytÄ neturtinę žalÄ .

Toks neturtinės žalos dydis pinigine iÅ¡raiÅ¡ka 14000 Lt sumai yra minimalus ir atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kurie yra bendro pobÅ«džio samprotavimai, neturintys teisinės reikÅ¡mės bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai, visapusiÅ¡kai įvertintos ir iÅ¡nagrinėtos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, tinkamai paskirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas.

             Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla iÅ¡spręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 6.245 str.

– 6.250 str., 6.251 str. 2 d., CPK 5 str. - 8 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 155, 158, 159, 201, 202) apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovei nėra priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nes jos apeliacinis skundas atmetamas ir nėra pateikti įrodymai, kad yra patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str., 93 str., 96 str., 98 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, konstatuoja, kad bylÄ iÅ¡ esmės laimėjus ieÅ¡kovei, atsakovas turi atlyginti valstybei 8,50 Lt (b.l. 210) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 3 str. 1 d., 92 str., 96 str.).              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė:             Palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimÄ nepakeistÄ .

Priteisti iš atsakovo UAB „LCP“ 8,50 Lt (aštuonis litus 50 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai. Kolegijos pirmininkė                       Neringa Švedienė Teisėjai                                                                                                                       Rasa Gudžiūnienė                                                                                                                                                                                                                                                                      Andžej Maciejevski