2013-03-06 Nr. AB-419-3-61-3-00220-2009-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P525-65/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00220-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija 80.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1636/2012 pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas skundais (I t., b. l. 3, b. l. 12−13, 23−24; III t., b. l. 12−13, 81−83), kuriuos patikslino (IV t., b. l. 18−22), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 64 455,65 Lt turtinę žalą, 0,1 procentų dydžio delspinigius skaičiuojant nuo 2006 m. kovo 14 d., 200 000 Lt neturtinę žalą ir 10 000 Lt teismo išlaidų.

Nurodė, kad žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) veiksmų. Agentūros padarytą žalą kildina iš atsisakymo išmokėti jam priklausančias tiesiogines išmokas, taip pat iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutarčių nevykdymo. Pareiškėjo teigimu, turtinę žalą sudaro neišmokėtos tiesioginės išmokos ir negautos pajamos pagal „Kaimo plėtros 2004-2006 metų priemonės Agrarinė aplinkosauga“ programą, t. y. už 2005 m. – 13 775,20 Lt, už 2006 m. – 14 938,84 Lt, už 2007 m. – 11 489,20 Lt, už 2008 m. – 24 242,46 Lt, iš viso – 64 445,65 Lt suma. Teigė, kad ilgą laiką buvo bandoma palaužti jo valią, siekiama nusavinti didelę pinigų sumą bei sužlugdyti jo ūkį. Dėl laiku negautų lėšų ūkiui tobulinti, moralinių kančių, įvairių raštų siuntinėjimo, teismų, pablogėjusios sveikatos bei patirto streso pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 200 000 Lt suma. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti 10 000 Lt teismo išlaidas, kurias sudaro vykimas iš Šilutės į Vilniuje vykusius teismo posėdžius, pasiruošimas teismams ir raštų rengimas, jo atitraukimas nuo darbo bei negalėjimas imtis papildomo darbo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu (IV t., b. l. 88−93) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kuri kildinama iš neteisėtų Agentūros ir Žemės ūkio ministerijos veiksmų. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3, 5 straipsniais, 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas nurodė, kad reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas, todėl sprendžiant jų pagrįstumo klausimą būtina vadovautis privatinės teisės normomis.

Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio 1, 2 dalimis, CK 6.271 straipsnio 4 dalimi, CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniais. Konstatavo, kad neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą sieja su Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos neteisėtais veiksmais, kuriais pareiškėjui nepagrįstai neskirtos ir neišmokėtos tiesioginės paramos išmokos pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą už 2005–2008 m. laikotarpį.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2004 m. rugsėjo 30 d. pateikė paraišką (Nr. 043C1006019898) paramai gauti pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“. Agentūra 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. BR6-(10.51)-32208 nusprendė pareiškėjui neskirti paramos už 2005 metus. Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2007 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. 2007/03-4R-282 įpareigojo Agentūrą panaikinti 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą dėl paramos nesuteikimo ir iš naujo įvertinti pareiškėjo bylą bei priimti sprendimą dėl paramos suteikimo pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ už 2005 m.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 5 d. sprendimu dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo Agentūros skundą atmetė kaip nepagrįstą. Apeliacine tvarka šią bylą išnagrinėjęs LVAT 2009 m. vasario 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Agentūra, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo paraišką, 2009 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. BR6-(10.65)-2660 nesuteikė pareiškėjui paramos už 2005 m., nes jis 2005 m. birželio 8 d. pateiktame kasmetiniame prašyme nurodė 39,58 ha ekologinio ūkininkavimo plotą, t. y. daugiau negu įsipareigojo 2004 metais.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Agentūros 2009 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu jo skundą patenkino iš dalies. Panaikino Agentūros 2009 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. BR6-(10.65)-2660, o pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, kad naikintinas sprendimas nepagrįstas objektyviais duomenimis ir priimtas nesilaikant gero administravimo principo, t. y.

Agentūra neatsižvelgė, kad pareiškėjas neturėjo galimybės tinkamai deklaruoti jo turimų plotų; nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų, patikslinančių 2004 metų sertifikuotų ekologinės gamybos ūkio pasėlių plotus, ir prašymo skirti paramą pagal patikslintus plotus; detaliai neaiškino naujos paraiškos ir prašymo dėl ploto didinimo užpildymo ir pateikimo tvarkos, o tik formaliai nurodydavo patikslinti duomenis, kuriuos pareiškėjas jau buvo patikslinęs; neatsižvelgė į 2005 m. gegužės 27 d. paraišką paramai gauti, kurioje nurodomas 39,88 ha plotas; aiškiai nenurodė, kurių Priemonės programos reikalavimų pareiškėjas nesilaikė.

LVAT 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas patenkintas, palikta nepakeista, o pareiškėjo skundo dalis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui perduota nagrinėti iš naujo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 96 straipsnio 4 dalimi ir 58 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimu nustatyti faktai, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros atsisakymas nesuteikti paramos už 2005 m. pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ yra nepagrįstas ir neteisėtas, iš naujo šioje administracinėje byloje nenustatinėjami. Teismo vertinimu, konstatavus, kad pareiškėjui nepagrįstai neišmokėta parama už 2005 m., taip pat pripažintina, jog nepagrįstai nebuvo mokama parama už 2006 m., 2007 m. ir 2008 m.

Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, o tiksliau Agentūros 2011 m. spalio 13 d. raštas Nr. BR6-(10.65)-8778, kuriuo pakartotinai įvertinusi 2004 metų paraišką (Nr. 043C1006019898), Agentūra informavo, kad pareiškėjui pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ patvirtinta ir apskaičiuota: už 2005 m. – 13 782,75 Lt paramos suma, už 2006 m. – 14 950,82 Lt, už 2007 m. – 11 498,51 Lt, už 2008 m. – 24 262,12 Lt, iš viso – 64 494,20 Lt. Pareiškėjas prašomos atlyginti žalos atsiradimą taip pat kildina ir iš Žemės ūkio ministerijos veiksmų.

Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą, teismui pateiktame skunde turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 57 str. 1, 2 d.). Teismui pateiktame patikslintame skunde pareiškėjas reikalavimo atlyginti Žemės ūkio ministerijos neteisėtais veiksmais padarytą žalą nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, nenurodė iš kokių konkrečių Ministerijos veiksmų ar neveikimo kildinama jam padaryta žala. Rėmėsi abstraktaus pobūdžio prielaidomis, kad dėl jam neišmokamų tiesioginės paramos lėšų yra kalta ne tik Agentūra, bet ir Žemės ūkio ministerija.

Nurodė, kad šių institucijų bendrais veiksmais buvo siekiama sužlugdyti pareiškėjo ūkį. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad Žemės ūkio ministerija neteisingai interpretavo savo raštus. Teismo vertinimu, nesant galimybės nustatyti, iš kokių konkrečių veiksmų ar neveikimo pareiškėjas kildina Žemės ūkio ministerijos jam padarytą žalą, negali būti sprendžiamas Žemės ūkio ministerijos civilinės atsakomybės klausimas. Pareiškėjas prašo priteisti 64 445,65 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 2005 m., 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. neišmokėtos jam pagal įstatymą priklausančios ekologinio ūkio tiesioginės išmokos, t. y. negautos pajamos.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo. Teismų praktikoje konstatuojama, kad negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis.

Taigi priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis. Pareiškėjas privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais atsakovo veiksmais (LVAT 2011-06-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011). Bylos duomenys patvirtina, kad Agentūra pakartotinai įvertinusi pareiškėjo 2004 m. paraišką (Nr. 043C1006019898), jam pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ patvirtino ir apskaičiavo paramos sumas: už 2005 m.

– 13 782,75 Lt, už 2006 m. – 14 950,82 Lt, už 2007 m. – 11 498,51 Lt, už 2008 m. – 24 262,12 Lt, iš viso – 64 494,20 Lt. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktų 2011 m. spalio 19 d. ir 2011 m. spalio 28 d. sąskaitos išrašų matyti, kad 2011 m. spalio 14 d. pareiškėjui buvo pervesta 52 995,69 Lt suma, o 2011 m. spalio 26 d.– 11 498,51 Lt suma. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui pagal įstatymą priklausanti paramos suma, t. y. 64 494,20 Lt, buvo išmokėta, pareiškėjo reikalavimas atlyginti patirtą turtinę žalą – negautas pajamas – negali būti tenkinamas, kadangi nenustatytas žalos egzistavimo faktas.

Pareiškėjas taip pat prašė nuo 64 445,65 Lt sumos priteisti 0,1 dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Šis pareiškėjo reikalavimas yra išvestinio pobūdžio, tiesiogiai siejamas su reikalavimu atlyginti 64 445,65 Lt turtinę žalą. Kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas, negali būti tenkinamas ir reikalavimas priteisti delspinigius nuo 64 445,65 Lt sumos. Teismui pateiktame skunde taip pat prašoma atlyginti 200 000 Lt neturtinę žalą, kuri, pareiškėjo teigimu, susijusi su neteisėtais veiksmais, kai ilgą laiką buvo bandoma palaužti jo valią, siekiama nusavinti didelę pinigų sumą bei sužlugdyti jo ūkį.

Taip pat su tuo, kad laiku nebuvo gautos lėšos ūkiui tobulinti, pareiškėjas patyrė moralines kančias, stresą, pablogėjo jo sveikata. Teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (LVAT 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Žalos dydis, taip pat ir neturtinės, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių dydį nustato teismas. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad pareiškėjas turi nurodyti ir pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo.

Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Pareiškėjo skunde iš esmės apsiribojama neturtinės žalos dydžio įvardijimu, abstrakčiu teiginiu dėl jos atsiradimo esant Agentūros kaltei, nepaisant pareiškėjui tenkančios pareigos ne tik suformuluoti konkretų skundo reikalavimą, bet ir nurodyti aplinkybes, kuriomis šis reikalavimas grindžiamas bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.).

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju objektyvių aplinkybių suponuojančių neturtinės žalos buvimą nenustatyta. Nenustačius neturtinės žalos egzistavimo fakto, negali būti sprendžiamas jos atlyginimo klausimas, o valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Teismas pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, kadangi nenustačius žalos, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, teismas prašymo dėl išlaidų atlyginimo taip pat nepatenkino (ABTĮ 44 str. 1, 2 d.).

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (IV t., b. l. 97), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartimi (IV t., b. l. 120−125) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti turtinę žalą, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teigė, jog turtinę žalą sudaro negautos paramos sumos: už 2005 m. – 13 782,75 Lt, už 2006 m. – 14 950,82 Lt, už 2007 m. – 11 498,51 Lt, už 2008 m. – 24 262,12 Lt, iš viso – 64 494,20 Lt. Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros 2011 m. spalio 19 d. ir 2011 m. spalio 28 d. sąskaitų išrašų, esančių administracinėje byloje, matyti, kad 2011 m. spalio 14 d. pareiškėjui buvo pervesta 52 995,69 Lt suma, o 2011 m. spalio 26 d.– 11 498,51 Lt suma. Tai visa pareiškėjui priklausiusi paramos suma (64 494,20 Lt), kuri netgi didesnė už jo prašomą (64 455, 65 Lt). Ši faktinė aplinkybė visiškai paneigia reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, nes nėra vieno iš privalomų civilinei atsakomybei atsirasti elemento – žalos.

Pasisakydama dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija rėmėsi CK 6.250 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Tačiau tam, kad būtų priteista neturtinė žala, turi būti pagrįstos tos aplinkybės, kurios paminėtos aukščiau. Pagal byloje esančių faktinių duomenų visumą pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiškėjo atžvilgiu. Vyriausiasis administracinis teismas buvo tos pačios nuomonės ir, be to, atkreipė dėmesį į tai, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Teisės pažeidimo pripažinimas pažeistai teisei apginti, šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankama satisfakcija neturtinės žalos atlyginimo plotmėje.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas rėmėsi ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad šio ginčo, kuris buvo išskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, baigtis nėra palanki pareiškėjui, o tai reiškia paneigimą į išlaidų atlyginimą, bet tik toje dalyje, kurioje dabar buvo tikrinama administracinė byla. Dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo pareiškėjas turi laikytis įstatymų leidėjo nustatytos tvarkos.

IV. Pareiškėjas pateikė prašymą atnaujinti administracinių bylų Nr. A822-2258/2012 bei Nr. A556-1636/2012 nagrinėjimą ir tas bylas sujunti į vieną (IV t., b. l. 134−135).

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1636/2012 nepakankamai motyvuota, neaiškiai suformuluotas punktai tiek dėl neturtinės žalos, tiek dėl turtinės žalos atlyginimo. Nesutinka, kad jam neturi būti atlygintos teismo išlaidos. Teigia, kad teismas aiškiai palaiko viena teisminio ginčo pusę ir yra šališkas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Procesas neatnaujintinas.

Išnagrinėjus bylą ir įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarimui ar nutarčiai), bylos procesas laikomas baigtu, o proceso šalių ginčas – galutinai išspręstu. Tačiau ir įsiteisėjus teismo sprendimui išlieka tikimybė, jog dėl tam tikrų aplinkybių įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nebus galima laikyti pagrįstu ir teisėtu, todėl esant išimtinėms, įstatyme nustatytoms aplinkybėms, procesas gali būti atnaujinamas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas peržiūrimas. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs specialų institutą – proceso atnaujinimą (ABTĮ IV skyrius), t. y. atitinkamą administracinio proceso stadiją, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat padėti išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P261-20/2012 ir kt.).

Kaip ne kartą pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, proceso atnaujinimas yra išimtininė proceso stadija, todėl ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis numato, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik laikantis ABTĮ XXIII skirsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų bei tvarkos, t. y. procesas gali būti atnaujinamas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus reglamentuoja ABTĮ 156 straipsnis. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 156 str. 2 d.).

Kartu pažymėtina, jog griežtai apibrėžtų atnaujinimo pagrindų nustatymas nėra savitikslis, jis būtinas, siekiant apsaugoti teisinių santykių stabilumą, įgyvendinti teisinio saugumo bei teisinės valstybės principus, kadangi, nenustačius griežtų proceso atnaujinimo pagrindų, susidarytų situacija, kai proceso atnaujinimas faktiškai taptų dar viena įprasta bylos nagrinėjimo teisme stadija, o tai prieštarautų Lietuvoje egzistuojančios administracinių teismų sistemos sampratai bei tikslams, sumenkintų galutinio teismo sprendimo (nutarties, nutarimo) prasmę (pvz., LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858-177/2010, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P249-92/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą byloje, kurioje galutinis sprendimas – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis − priimta 2012 m. kovo 29 d. (IV t., b. l. 120−125), o prašymas atnaujinti procesą pateiktas tik 2013 m. sausio 8 d. (pagal žymą ant voko – IV t., b. l. 136).

Iš pateikto prašymo atnaujinti procesą turinio galima daryti išvadą, jog prašymas grindžiamas 153 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktuose numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, t. y. nutartis be motyvų (pareiškėjas teigia, kad nutarties dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakankamai motyvuota, o dalis dėl turtinės žalos be motyvų) ir byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (pareiškėjas teigia, kad teismas buvo šališkas). Trijų mėnesių prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas šių pagrindų atžvilgiu pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) apie tokių galimai egzistuojančių proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, t. y. apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dienos. Nagrinėjamu atveju minėtas terminas skaičiuojamas nuo 2012 m. kovo 29 d. Akivaizdu, kad pareiškėjas, prašymą atnaujinti terminą pateikęs tik 2013 m. sausio 8 d. šį terminą praleido. Prašymo atnaujinti praleistą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas praleido ABTĮ 156 straipsnyje numatytą prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą, todėl remiantis ABTĮ 159 straipsnio 1 dalimi procesą atnaujinti atsisakytina.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo G. B. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-1636/2012.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė