2021-07-21 Nr. AB-14737-3-62-3-00218-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-492-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00218-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Riačardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. I. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Alytaus PN 2 lokaliniame sektoriuje. Pažymėjo, kad gyvenamosios patalpos buvo perpildytos ir tokiu būdu nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, turintis tekti vienam asmeniui. Taip pat nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu – įrengti 5 pisuarai, kurie vienas nuo kito nebuvo atskirti, unitazai buvo atskirti 1,5 m aukščio durelėmis. Dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 19 būryje (2 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2) 2 miegamajame. Minėtoje patalpoje, kurios plotas 44,76 kv. m, įrengta 12 miegamųjų vietų. Alytaus PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų. Nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, nei įvardinta šios žalos piniginė išraiška neturi pagrindo. Atsakovo atstovas taip pat prašė daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą taikyti ieškinio senaties terminą.

5. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame papildomai nurodė, kad 1 iš 5 pisuarų yra sudužęs, tualeto durelės nesiekia nei 1,5 m aukščio, sanitarinės patalpa yra nešvari, netvarkinga, antisanitarinė. Klozetai ir kabinų sienelės parūdavusios. Pabrėžė, kad šioje byloje taikyti ieškinio senaties terminą nėra pagrindo.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. patirtą neturtinę žalą.

8. Teismas pažymėjo, kad žalos atlyginimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Atsakovo atstovas prašo taikyti šį terminą. Nors pareiškėjas iš atsakovo atstovo reikalauja atlyginti neturtinę žalą už kalinimo laikotarpį nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., tačiau skundą teismui išsiuntė 2020 m. sausio 17 d. Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas dėl pareiškėjo kalinimo laikotarpio nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. balandžio 17 d.

9. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.), (toliau – ir Taisyklės), galiojusių ginčo laikotarpiu (nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. balandžio 17 d.), 111.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką. Iš Alytaus PN bei pareiškėjo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2018 m. gegužės 17 d. gyveno 19 būryje. Pagal Alytaus PN kompiuterinės sistemos duomenis 19 būrio 2 miegamajame (44,76 kv. m. ploto) įrengta 12 lovų. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie pareiškėjo paskyrimą į gyvenamąsias patalpas, šių patalpų plotą, įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl darė išvadą, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjui teko 3,73 kv. m ploto. Taigi pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklių 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma ir tokiu būdu jo teisė į minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.

10. Teismas pažymėjo, kad nors iš byloje esančios nuotraukos matyti, jog unitazai vienas nuo kito buvo atskirti dalinėmis pertvaromis ir dauguma iš jų varstomomis durelėmis, o pisuarai nebuvo atskirti, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Nepaisant to, kad pareiškėjui galėjo būti suteiktas nevisiškas privatumas naudojantis tualetu, tačiau, priešingai nei kamerų atveju, tualetais šioje patalpoje naudojosi visi asmenys. Tad įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos.

11. Teismas pabrėžė, kad, nenustačius neteisėtų Alytaus PN veiksmų, t. y. nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, dėl to atmestinas.

III. 12. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

13. Pareiškėjas nurodo, kad buvo kalinamas patalpose, kuriose buvo dviaukštės lovos ir buvo kalinama 12–14 nuteistųjų. Pareiškėjas negalėjo laisvai judėti, atstumas tarp lovų buvo ne didesnis kaip 70 cm. Tualetai taip pat nebuvo įrengti taip, kad jais naudojantis būtų užtikrinamas privatumas (buvo įrengta tik 1,5 m aukščio pertvara). Tai akivaizdžiai matyti iš byloje pateiktų nuotraukų. Be to, 2 aukšto 19 būrio tualetų nuotraukos teismui nebuvo pateiktos. Atsakovo atstovas taip pat pateikė teismui neaiškius duomenis apie patalpų plotą, t. y. neaišku kokios patalpos plotą. Antras pastato aukštas buvo pastatytas ant stogo, kuris nėra registruotas. Be to, pamato konstrukcijos buvo nustatytos kaip avarinio pastato konstrukcijos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas buvo kalinamas avariniame pastate. Atsakovo atstovo teismui pateikti įrodymai, kuriais teismas rėmėsi, yra visiškai nepagrįsti. Pabrėžia, kad jis patyrė neturtinę žalą.

14. Atsakovo atstovas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie neva padarytą žalą yra nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 7 d. iki 2018 m. balandžio 17 d.

17. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų Alytaus PN veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyti pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, t. y. pareiškėjui nenurodžius jokių argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė daliai jo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą ieškinio senaties terminą, vertinamas tik pareiškėjo kalinimo Alytaus PN laikotarpis nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. balandžio 17 d., atsižvelgiant į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo.

20. Dėl pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyto nesutikimo su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu pažymėtina, kad nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip kiek įmanoma objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012, 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3033-261/2021).

22. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas skundą ištyrė visus įrodymus ir pagrindė vertinimą išvadomis. Teismo sprendimas yra motyvuotas, argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nėra, todėl nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei kaip įvertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis jų nekeičia, o tik papildo jas atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.

24. Net vertinant kaip pagrįstas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog jis Alytaus PN buvo kalinamas ir su 14 asmenų, tai bet kuriuo atveju 19 būrio (2 lokalinis sektorius, bendrabutis Nr. 2) 2 patalpoje, kurioje jis buvo kalinamas ginčui aktualiu laikotarpiu (tokia išvada darytina įvertinus atsiliepime pateiktą informaciją ir kitus byloje esančius duomenis), jam tekęs plotas nebuvo mažesnis kaip 3,1 kv. m (Taisyklių 11.11 p.), nes minėtos patalpos plotas yra 44,76 kv. m. Todėl minimalios plono normos pažeidimas nekonstatuotas pagrįstai.

25. Pareiškėjas neneigia, kad jis naudojosi tualetu ne toje pačioje patalpoje, kurioje gyveno, bet specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje. Tai patvirtina ir bylos duomenys (pvz., tualeto patalpos nuotrauka (b. l. 35). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjui nenurodžius jokių išskirtinių argumentų, dėl kurių būtų galima daryti kitokią išvadą, pirmosios instancijos teismas, remdamasis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018), pagrįstai nenustatė pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu tokios paskirties patalpoje pažeidimo. Nėra pagrindo išvadai, kad teismas, vertindamas bylos aplinkybes minėtu aspektu, nesurinko pakankamai duomenų.

26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018). Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (antras pastato aukštas buvo pastatytas ant stogo, kuris nėra registruotas; pamato konstrukcijos buvo nustatytos kaip avarinio pastato konstrukcijos; pareiškėjas buvo kalinamas avariniame pastate), kurie nebuvo nurodyti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nevertintini.

27. Taigi pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų Alytaus PN veiksmų, pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą (CK 6.271 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti neturtinio pobūdžio žala.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. I. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius