N-575-380-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-380/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01740-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarties Z. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. lapkričio 26 d. nutarimu Z. V. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 100 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda Z. V. skirta už tai, jog šis 2010 m. lapkričio 26 d., apie 12.08 val., Vilniuje, ties Šv. Ignoto g. 6, eidamas šaligatviu nužengė nuo jo į važiuojamąją dalį neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, buvo neatidus, dėl ko kliudė pravažiuojantį automobilį ir jį apgadino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 51 punktų reikalavimus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Z. V. skundą, 2011 m. sausio 20 d. nutartimi jį iš dalies tenkino, t. y. pakeitė Institucijos nutarimu skirtą 100 Lt baudą į įspėjimą. Teismas nurodė, jog ATPK 131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakomybę užtraukia važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, o to paties straipsnio 4 dalis atsakomybę užtraukia, kai pirmojoje dalyje nurodytų asmenų padarytas KET pažeidimas, sukelia transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas priėjo išvadą, kad jų pakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog Z. V. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, t. y. pareigūno D. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą išsiaiškino, kad pėstysis Z. V. ėjo šaligatviu, netyčia nužengė nuo jo į važiuojamąją dalį, o tuo metu pro šalį, jam iš paskos, važiavo „Audi A6“, kurios veidrodėlį alkūne kliudė ir sudaužė pėstysis, eismo įvykio protokolas patvirtina, kad Z. V. sutiko su įvykio schema ir aplinkybėmis, sutiko ir patvirtino, kad eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, administracinio teisės pažeidimo protokole Z. V. paaiškino, kad iš Techninės bibliotekos ėjo šaligatviu, kuris yra labai siauras, netikėtai nužengė į gatvę, o tuo metu važiavo mašina, kuri kliudė jo alkūnę. Teismas pabrėžė, jog apklausti liudytojai pareigūnai M. A. ir D. S. parodė, kad Šv. Ignoto gatvėje eismas yra dvipusis, ženklas Nr. 301, esantis prie Krašto apsaugos ministerijos, riboja eismą link Šv. Ignoto gatvės, bet įtakos eismui pačia Šv. Ignoto gatve neturi, o ženklas Nr. 303, esantis prie Šv. Ignoto g. 16 namo, eismo visiškai nedraudžia, t. y. gatve tam tikros transporto priemonės važiuoti gali.

Dėl paskirtos nuobaudos teismas nurodė, jog skiriant baudą nebuvo įvertinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų, todėl atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nėra piktybinis pažeidėjas, jo vardu nėra registruota nei galiojančių, nei negaliojančių administracinių nuobaudų, yra silpnos sveikatos, vadovaudamasis protingumo principu, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, o nuobauda bus proporcinga paskyrus administracinę nuobaudą – įspėjimą.

II. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, Z. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nesurinko pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad automobilio vairuotojas V. K. Šv. Ignoto gatvėje atsidūrė neteisėtai, t. y. pažeisdamas KET reikalavimus. Pažymi, jog teismas rėmėsi vien tik liudytojų parodymais, kurie nėra objektyvūs. Liudytojai patvirtino, kad neklausinėjo vairuotojo, kodėl jis važiavo Šv. Ignoto gatve, kas tik patvirtina, kad pareigūnai nesiaiškino svarbių įvykio aplinkybių bei nevertino eismo įvykio dalyvio elgesio, sąlygojusio eismo įvykį. Mano, jog teismas pažeidė pagrindines procedūras, turėjusiais užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog Z. V. kaltė, padarius ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai, o nuobaudos tikslai bus pasiekti skyrus ir švelnesnę nuobaudą.

Z. V. jam inkriminuotą pažeidimą neigia teigdamas, jog automobilio apgadinimą sąlygojo ne jo veiksmai, o vairuotojo padarytas KET pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, apklausė liudytojais pažeidimą fiksavusius pareigūnus M. A. ir D. S., kurių parodymais paneigta apelianto teikta įvykio versija. Pabrėžtina, jog apeliantas tvirtindamas, kad minėti liudytojai šališki, jokių prieštaravimų tarp jų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenurodo, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jais pagrįstai remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia iš esmės fiksuota Institucijos nutarime.

Apeliantas tvirtina, jog pareigūnai nesiaiškino svarbių įvykio aplinkybių bei nevertino vairuotojo elgesio, sąlygojusio eismo įvykį, o pirmosios instancijos teismas pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, tačiau tokie teiginiai visiškai nepagrįsti. ATPK 131 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pažeidimo sudėtis materiali, todėl šiuo atveju būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp Z. V. padaryto KET pažeidimo bei transporto priemonės apgadinimo. Išanalizavus įvykio situaciją akivaizdžiai matyti, kad jeigu analogiškoje situacijoje Z. V. būtų laikęsis KET, susidūrimo su automobiliu nebūtų, todėl būtent Z. V. veika buvo eismo įvykio metu kilusių pasekmių priežastis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Šv. Ignoto gatve tam tikrų rūšių transportas važiuoti gali, todėl Z. V., įžengdamas į važiuojamąją kelio dalį draudžiamoje vietoje, turėjo žinoti, kad savo veiksmais jis gali sudaryti pavojingą situaciją ten važiuojančioms transporto priemonėms. Aplinkybės, kaip ir dėl kokių priežasčių V. K. vairuojamas automobilis pateko į Šv. Ignoto gatvę bei ja važiavo, jokios reikšmės šiuo atveju neturi, ir tai neįtakoja būtinos padarinių kilimo sąlygos.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Z. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas