9e396894-e9e2-4bec-9755-d5b070eb1029 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-6882-1099/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36078-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.1; 2.6.11.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei K. S. ir jos atstovei advokatei Deimantei DrÄ sutavičienei, atsakovei E. S. ir jos atstovui advokatui Daliui Poviliui, liudytojai V. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės K.

S. ieÅ¡kinį atsakovei E. S. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už parduotus daiktus/prekes, jų kokybės ir nuostolių atlyginimo už įgytus daiktus, kurie nebuvo sutarties dalyku. II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai 2. IeÅ¡kovė K. S. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės E. S. 2 565 Eur skolÄ , 94,52 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

3. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir dublike nurodo, kad nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. gruodžio pabaigos tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės vyko derybos dėl prekybos kiosko (maitinimo vagonėlio), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo kioskas), ir visos jame esančios įrangos (toliau – prekės, įranga) pirkimo, iÅ¡skyrus kioske esančio angliarÅ«gÅ¡tės baliono, Å¡aldymo įrangos Piwola, alaus iÅ¡pilstymo stovo, krano alaus iÅ¡pyl. FAST-BEER, mikromatikos, reduktoriaus ir padėkliuko. Teigia, kad 2018 m. gruodžio 15 d. ieÅ¡kovė pirmÄ kartÄ aprodė atsakovei parduodamas prekes; 2018 m. gruodžio pabaigoje atsakovė patvirtino, jog prekes perka ir už jas atsiskaitys iki 2019 m. balandžio 30 d.; Å¡alių sutarta kaina – 2 500 Eur.

4. Taigi, anot ieÅ¡kovės, tarp Å¡alių buvo sudaryta žodinė prekių pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ginčo sutartis). AiÅ¡kina, kad, atsakovės praÅ¡ymu, apie 2019 m. kovo mėn. raktÄ nuo parduodamo prekybos kiosko (maitinimo vagonėlio), kuriame buvo ir visa maitinimo paslaugų teikimui reikalinga įranga, ieÅ¡kovė perdavė atsakovei; tuo metu atsakovei dar kartÄ aprodytos perkamos prekės. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė, nesumokėjusi visos sutartos 2 500 Eur sumos, rakto ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino nei 2019 m. kovo mėn., nei vėliau, nors informavo, kad nori tik apžiÅ«rėti perkamas prekes, pasiruoÅ¡ti bÅ«simų maitinimo paslaugų teikimui.

5. Anot ieÅ¡kovės, iki bendru Å¡alių sutarimu sutartos datos, t. y. iki 2019 m. balandžio 30 d., visa sutarties kaina nebuvo ieÅ¡kovei sumokėta – atsakovė ieÅ¡kovei dalimis per tris kartus yra sumokėjusi iÅ¡ viso tik 1 150 Eur, likusi mokėti suma – 1 350 Eur. Be to, pažymi, kad atsakovė be ieÅ¡kovės sutikimo neteisėtai įgijo ir daiktus, kurie nebuvo ginčo sutarties objektas, t. y. prieÅ¡ sudarydamos ginčo sutartį Å¡alys aiÅ¡kiai susitarė, kad į galutinę sutarties kainÄ nėra įskaičiuoti: angliarÅ«gÅ¡tės balionas, Å¡aldymo įranga Piwola, alaus iÅ¡pilstymo stovas, kranas alaus iÅ¡pyl. FAST-BEER, mikromatikas, reduktorius ir padėkliukas (toliau – daiktai, iÅ¡pilstymo įranga), kurių bendra vertė sudaro 1 215 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vis tiek neteisėtai naudojasi, disponuoja ir valdo minėtus daiktus, ieÅ¡kovė reikalauja, jog atsakovė sumokėtų 1 215 Eur sumÄ .

6. IeÅ¡kovė nurodo, kad 2019 m. balandžio mėn. atsakovė informavo ieÅ¡kovę, jog dėl sunkios finansinės padėties bei kitų asmeninių problemų vėluoja apmokėti sutartÄ kainÄ , ėmė reikÅ¡ti praÅ¡ymus dėl skolos mokėjimo iÅ¡dėstymo dalimis. IeÅ¡kovės žiniomis, 2019 m. vasarÄ atsakovė pakeitė įsigyto ginčo kiosko lokacijÄ ir pastatė jį už kito atsakovei priklausančio prekybos kiosko (maitinimo vagonėlio), tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės nusipirkta įranga, taip pat ir neteisėtai įgyta pilstymo įranga, perneÅ¡ta iÅ¡ ieÅ¡kovės parduoto ginčo kiosko į kitÄ atsakovei priklausantį prekybos kioskÄ . IeÅ¡kovės teigimu, nei ginčo kiosko, nei kitų prekių ir daiktų, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu nėra; juos atsakovė yra iÅ¡sivežusi.

7. IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovė jokių pretenzijų ieÅ¡kovei dėl ginčo prekių kokybės sudarant sutartį, jas apžiÅ«rint ar pradėjus teikti maitinimo paslaugas, neturėjo; nepagrįstas pretenzijas dėl prekių kokybės ėmė reikÅ¡ti tik 2019 m. rugpjūčio mėn., kai prekybos kiosko (maitinimo vagonėlio) lokacija buvo pakeista, o jame esanti įranga perneÅ¡ta į kitÄ atsakovės prekybos kioskÄ (maitinimo vagonėlį), adresu (duomenys neskelbtini). Be to, pretenzijos pareikÅ¡tos tik tuomet, kai ieÅ¡kovė ėmė aktyviai raginti atsakovę sumokėti skolÄ .

8. Anot ieÅ¡kovės, Å¡ioje byloje yra du netiesioginiai raÅ¡ytiniai įrodymai, pagrindžiantys faktines aplinkybes, t. y. faktÄ , jog buvo sudaryta sutartis, ir faktÄ , jog atsakovė nėra sumokėjusi visos sutartos kainos už prekes – tai Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ajame veiklos skyriuje atlikto tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu priimtas 2019 m. spalio 10 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ bei susiraÅ¡inėjimai tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės, ieÅ¡kovei reguliariai raginant apmokėti skolÄ .

9. IeÅ¡kovė pažymi, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės niekada nebuvo ginčo dėl sutarties sÄ lygų, ginčas yra kilęs tik dėl prievolės įvykdymo fakto, t. y. ieÅ¡kovė teigia, jog visų lėšų už prekes atsakovė ieÅ¡kovei nesumokėjo, kaip buvo sutarta laisva Å¡alių valia, o atsakovė po ieÅ¡kovės pateikto reikalavimo grÄ Å¾inti skolÄ Ä—mė nepagrįstai nurodinėti, kad likusios skolos nemokės, nes prekės buvo nekokybiÅ¡kos. Pažymi, kad Å¡alys, sudarydamos žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, prisiėmė rizikÄ dėl sunkesnės įrodinėjimo naÅ¡tos kilus ginčui (tiek dėl paties sandorio sudarymo, tiek dėl dėl įvykdymo);

Å¡iuo atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti sutarties įvykdymo faktÄ â€“ jog likusios sumos nemoka dėl prekių defektų. Pažymi, kad atsakovė pretenzijas dėl prekių kokybės ėmė reikÅ¡ti tik 2019 m. rugpjūčio mėn., t. y. praėjus net 8 mėn. po sudarytos sutarties, tačiau minėtos pretenzijos nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Atsakovė, teigdama, jog prekės turi/turėjo trÅ«kumų, per protingÄ laikÄ nerealizavo savo teisių, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnyje.

Be to, prekės jau buvo transportuotos bent 2 kartus, dėl ko šiai dienai prekės jau galėtų turėti trūkumų, už kuriuos ieškovė neatsako.

10. IeÅ¡kovė taip pat nurodo, kad pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalį kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ pirkėjo sumokėti kainÄ bei įstatymų ar sutarties nustatytas palÅ«kanas, todėl ieÅ¡kovė atsakovei už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 24 d. paskaičiavo 94,52 Eur dydžio palÅ«kanas.

11. IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovė atsiliepime neneigia paties sandorio sudarymo fakto, tačiau aiÅ¡kiai nenurodo su kokiomis ieÅ¡kovės nurodytomis ginčo faktinėmis aplinkybėmis nesutinka. Be to, anot ieÅ¡kovės, atsakovė tik kelia nepagrįstus praÅ¡ymus, t. y. kad ieÅ¡kovė privalo įrodyti, jog kioskas (maitinimo vagonėlis) ir jame buvusi įranga ieÅ¡kovei priklausė nuosavybės teise. Kita vertus, apie kitÄ Ä¯rangÄ , buvusiÄ kioske, ir kuri buvo pirkimo-pardavimo sutarties objekto dalimi, atsakovė atsiliepime nieko neužsimena.

AiÅ¡kina, kad kioske buvusi kita įranga tai – profesionalus elektrinis kebabų mėsos pjaustymo peilis, dujinis kebabų kepimų pečius, griliaus pečius, darbo stalas su Å¡aldytuvu ir 4 marmitais, elektrinė grilkeptuvė lygiu padu, spinta ir visi reikalingi baldai, įskaitant ir Å¡viečiančiÄ lauko reklamÄ , gruzdinimo krosnelė, speciali kriauklė su paÅ¡ildomu vandeniu, du dideli Å¡aldytuvai, du Å¡aldikliai, vienas Å¡aldytuvas su Å¡aldikliu.

12. Ieškovė pažymi, kad atsakovė turėjo teisę bei visas galimybes dar prieš sudarydama ginčo sutartį apžiūrėti perkamas prekes, be kita ko, pasitikrinti ieškovės nuosavybės teises į jas, ir atsakovė šia teise pasinaudojo.

13. Anot ieÅ¡kovės, atsakovei reiÅ¡kiant reikalavimus dėl nuosavybės teisių pagrindimo, daiktų perdavimo fakto ir jų kokybės, svarbu atskirti, kokios prekės buvo sandorio objektas ir kurie daiktai ne. Pakartotinai pažymi, kad sudarant ginčo pirkimo-pardavimo sutartį Å¡alių buvo sutarta, jog pilstymo įranga nėra sandorio objekto dalimi, todėl nepagrįstas atsakovės reikalavimas įrodyti ieÅ¡kovės nuosavybės teises į jÄ .

14. IeÅ¡kovė pažymi, kad pagal įstatymÄ atsakovei kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovei daiktų vertę pinigais, nes Å¡i yra pakeitusi kiosko (maitinimo vagonėlio) ir daiktų buvimo vietÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini), į ieÅ¡kovei nežinomÄ vietÄ , taigi laikoma, jog daiktai žuvę ar sužaloti. AiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovė niekada neteigė, jog Å¡ie daiktai jai priklauso nuosavybės teise – daiktais ieÅ¡kovė tik naudojosi; daiktų savininkai yra uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Butanas“, ir akcinė bendrovė (toliau – AB) „Gubernija“. Teigia, kad ieÅ¡kovei praradus daiktus, savininkams atlyginami nuostoliai, kurie lygÅ«s perduotos įrangos kainai, nurodytai byloje pateiktuose dokumentuose.

15. IeÅ¡kovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ esmės pakartojo pozicijÄ , nurodytÄ ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiÅ¡kino, kad ginčo kioske ieÅ¡kovė baigė vykdyti veiklÄ 2017 m. ir nusprendė jį parduoti; nurodė, jog elektra kioske buvo atjungta dėl skolų, tačiau tai neturėjo reikÅ¡mės sutarties sÄ lygoms. Teigė, kad 2018 m. gruodžio mėn. paskambino atsakovė ir Å¡alys susitarė dėl jo apžiÅ«ros.

Nurodė, kad atsakovė minėtÄ kioskÄ apžiÅ«rėjo su vyru ir nusprendė jį pirkti (už 2 500 Eur; tai patvirtino ir ikiteisminiame tyrime), davė 200 Eur avanso, tačiau prašė palaukti galutinio apmokėjimo iki 2019 m. balandžio 30 d. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡alys aiÅ¡kiai sutarė, kad giros pilstymo įranga į sutarties dalykÄ neįeina (jÄ ieÅ¡kovė vėliau turėjo pasiimti). Pažymėjo, kad 2019 m. kovo mėn. ieÅ¡kovė perdavė atsakovei raktus nuo kiosko, jog atsakovė dar kartÄ galėtų jį apžiÅ«rėti, tačiau jau po to atsakovė raktų negrÄ Å¾ino, perkėlė kioskÄ Ä¯ kitÄ vietÄ , bet iki sutartos datos daugiau nieko nesumokėjo (prašė ieÅ¡kovės palaukti).

Nurodė, kad atsakovė 500 Eur perdavė maždaug 2019 m. gegužės viduryje, dar 450 Eur vyras (už atsakovę) perdavė 2019 m. liepos-rugpjūčio mėn. Anot ieÅ¡kovės, atsakovė jokių pretenzijų iki 2019 m. rugpjūčio mėn. nesakė; jos prasidėjo tik tada, kai ieÅ¡kovė pradėjo reikalauti likusios skolos sumokėjimo; atsakovė ginčo sutartį nutraukti siÅ«lė tik 2020 m., tačiau negrÄ Å¾ino neteisėtai pasisavintos įrangos, todėl ieÅ¡kovė nesutiko grÄ Å¾inti pinigų; be to, kioskas per tiek laiko jau buvo nuniokotas.

Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovė maitinimo veiklos ginčo kioske nepradėjo vykdyti. Ieškovė paaiškino, kad dalį pilstymo įrangos ji išpirko iš AB „Gubernija“, kitos įrangos dalies laukia UAB „Butanas“; vėliau patikslino, jog UAB „Butanas“ prisiteisė patirtus nuostolius iš ieškovės ir šiuo metu iš jos vykdomas priverstinis išieškojimas minėto asmens naudai. Anot ieškovės, minėta pilstymo įranga faktiškai buvo perduota ieškovei priklausiusiai IĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau po pastarosios bankroto ši įranga liko ieškovei.

Taigi, anot ieÅ¡kovės, ji yra pilstymo įrangos savininkė. Dėl kitos įrangos/daiktų ir paties ginčo kiosko, kurie buvo ginčo sutarties dalykas, pažymėjo, jog atsakovė matė jų bÅ«klę prieÅ¡ perkant – jie nebuvo nauji, tačiau tinkami naudoti, o trÅ«kumai nebuvo paslėpti (be to, atsakovė pati vykdė panaÅ¡iÄ veiklÄ ir neabejotinai orientavosi kÄ perka).

16. Atsakovė E. S. atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

17. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės pozicija, kad atsakovė tariamai pasisavino iÅ¡ jos giros pilstymo įrangÄ su priedais, kurios vertė 1 215 Eur, nes byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog minėta įranga yra ar buvo atsakovės nuosavybėje. Be to, pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog minėta įranga buvo perduota atsakovei ir/ar kokios bÅ«klės buvo minėta įranga tuo metu, kai tarp Å¡alių klostėsi sutartiniai santykiai. Teigia, kad ieÅ¡kovė reikalauja atlyginti akivaizdžiai naudotos įrangos vertę kaip naujos.

18. Atsakovė pažymi, kad ieÅ¡kovė privalo įrodyti kelias aplinkybių grupes: su atsakove sudaryto sandorio turinį – sutarties sÄ lygos buvo bÅ«tent tokios, kaip nurodo ieÅ¡kovė; kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai ir tinkamai įvykdė iÅ¡ savo pusės su atsakove sudaryto sandorio pasėkoje jai atsiradusias pareigas, įskaitant pareigÄ perduoti atsakovei visÄ sandorio metu sulygtÄ parduoti turtÄ ir bÅ«tent tokios bÅ«klės bei tokioje apimtyje kaip numato sandorio sÄ lygos; jog ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų perdavė atsakovei sandorio dalimi nesančiÄ Ä¯rangÄ (giros iÅ¡pilstymo įrenginius); jog ieÅ¡kovė turi objektyviÄ materialinę teisę reikalauti atlygio už parduotÄ turtÄ â€“ yra minėto turto savininkė.

19. Atsakovė nurodo, kad giros pilstymo įranga su priedais ieškovei nuosavybės teise nepriklauso, todėl ji neturėjo teisės sudaryti jokio sandorio dėl jos perleidimo, ir, kaip tvirtina pati ieškovė, tokio sandorio (dėl giros pilstymo įrangos perleidimo) ji ir nesudarė. Anot atsakovės, jei nebuvo jokio sandorio dėl minėtos giros pilstymo įrangos perdavimo, negali būti tenkinamas joks reikalavimas, kuris kildinamas iš sutartinių santykių pagrindu atsirandančių prievolių. Taigi, pažymi, kad reikalavimas priteisti 1 215 Eur yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, nes ieškinyje netinkamai nurodytas teisinis pagrindas bei neatitinkantis pačios ieškovės nurodytų įvykių aplinkybių.

20. Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad 2018 m. gruodžio mėn. iÅ¡ tikrųjų tarėsi su ieÅ¡kove dėl ginčo kiosko pirkimo, jį apžiÅ«rėjo ir iÅ¡važiavo pagalvoti. PaaiÅ¡kino, kad 2019 m. kovo mėn. davė ieÅ¡kovei 200 Eur užstatÄ /avansÄ , susitarė dėl sutarties sÄ lygų, t. y. kad perka minėtÄ kioskÄ su jame esančia įranga už 2 500 Eur. Anot atsakovės, ji 2019 m. kovo-gegužės mėn. paėmė raktÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės, nuo elektros skydinės ieÅ¡kovė raktų nedavė.

Anot atsakovės, vėliau iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad elektra atjungta, reikėjo papildomų investicijų, nors ieÅ¡kovė sakė, jog bus galima iÅ¡ karto vykdyti veiklÄ . Atsižvelgiant į naujai paaiÅ¡kėjusias aplinkybes, atsakovė prašė mažinti (per pusę) sutartÄ kainÄ (2019 m. birželio-liepos mėn.); be to, pasijungusi elektrÄ iÅ¡ kito kiosko, atsakovė pamatė, jog didžioji dalis įrangos neveikia (Å¡aldytuvas, Å¡aldiklis, peilis, Å¡aldymo stalas; pats kioskas supuvęs). PaaiÅ¡kino, kad patraukė kioskÄ , nes to reikalavo žemės sklypo, ant kurio stovėjo kioskas, savininkas.

Atsakovė nurodė, kad jai giros pilstymo įranga nebuvo reikalinga, todėl ji siÅ«lė ieÅ¡kovei jÄ pasiimti; vėliau Å¡ios įrangos kioske jau nerado (2019 m. birželio mėn.); manė, jog jÄ pasiėmė ieÅ¡kovė. Anot atsakovės, giros pilstymo įranga nebuvo sutarties dalykas, todėl atsakovė neprivalėjo jos saugoti; be to, ji nebuvo ieÅ¡kovės nuosavybė. Pažymėjo, kad Å¡alys tarėsi, jog atsakovė galutinai atsiskaitys kai pradės vykdyti veiklÄ kioske, kuris yra tinkamas veiklai vykdyti, tačiau negalėjo pradėti jos vykdyti dėl prastos jo ir jame esančios įrangos bÅ«klės. Teigė, kad 2019 m. birželio mėn. jį tvarkė ir iÅ¡vežė, o veikiančiÄ Ä¯rangÄ pasiėmė.

Prašė kritiÅ¡kai vertinti ieÅ¡kovės kviestų liudytojų parodymus (A. K. ir D. C.), nes A. K. yra ieÅ¡kovės draugė, o D. C. turi tikslÄ pakenkti atsakovei (dėl asmeninių priežasčių). Teigė, kad atsakovė sumokėjo tikrÄ jÄ ginčo kiosko kainÄ (atsižvelgiant į jo bÅ«klę), o likusi mokėtina kainos dalis turi bÅ«ti sumažinta.

21. Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieÅ¡kovės draugė. PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. gruodžio mėn., ieÅ¡kovės praÅ¡ymu, pavežė jÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), kur pastaroji turėjo susitikti su kiosko pirkėjais. Teigė, kad apžiÅ«rėti minėtÄ kioskÄ atvyko atsakovė su vyru; ieÅ¡kovė aprodė kioskÄ ir jame esančiÄ Ä¯rangÄ (tiek vidų, tiek iÅ¡orę); liudytojos teigimu, nurodyta apžiÅ«ra vyko dienos metu (buvo Å¡viesu); anot liudytojos, ieÅ¡kovė informavo atsakovę, jog kioske nėra elektros, todėl įrangos Å¡alys netikrino.

Liudytoja girdėjo, jog Å¡alys tarėsi, kad pilstymo įranga neparduodama (tuo metu ji buvo kioske). Liudytojos teigimu, tiek pačio kiosko, tiek jame esančios įrangos bÅ«klė buvo pakankamai gera, tik reikėjo viskÄ iÅ¡valyti. Nurodė, kad atsakovė iÅ¡vyko pasakiusi, jog dar pagalvos. Liudytoja paaiÅ¡kino, kad atsakovę dar kartÄ matė 2019 m. gegužės mėn., kai pastaroji atvyko susitikti su ieÅ¡kove ir perdavė dalį pinigų; ieÅ¡kovė dėl to buvo susinervavusi, nes gavo ne visÄ sumÄ .

22. Liudytojas D. C. (D. C.) teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo sutarties sudarymo metu gyveno kartu su atsakove. PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. gruodžio mėn., atsakovės praÅ¡ymu, vežė jÄ apžiÅ«rėti kiosko, kurį pardavinėjo ieÅ¡kovė. Pažymėjo, kad atvykus į vietÄ juos pasitiko ieÅ¡kovė ir liudytoja A. K.; ieÅ¡kovė aprodė kioskÄ bei jame esančiÄ Ä¯rangÄ ; taip pat nurodė, jog apžiÅ«ra vyko dienos metu. Anot liudytojo, po apžiÅ«ros atsakovė pasakė ieÅ¡kovei, jog dar pagalvos.

Nurodė, kad 2019 m. kovo mėn. dar kartÄ su atsakove važiavo į ginčo kioskÄ jį apžiÅ«rėti, tačiau tada atsakovė jau turėjo raktus. PaaiÅ¡kino, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovė paprašė jo ginčo kioske pajungti elektrÄ (iÅ¡ gretimo kiosko) ir patikrinti įrangÄ (ar veikia). Anot liudytojo, pasijungus elektrÄ , visa įranga veikė; taip pat pažymėjo, jog tuo metu pilstymo įranga buvo ginčo kioske. Nurodė, kad tÄ patį 2019 m. rugpjūčio mėn. atsakovė paprašė perneÅ¡ti visÄ Ä¯rangÄ Ä¯ kitÄ jai priklausantį kioskÄ , kuris stovėjo netoli ginčo kiosko, o ginčo kioskÄ planavo perstumti į kitÄ vietÄ ir naudoti kaip sandėliukÄ .

Anot liudytojo, visa įranga (įskaitant ir pilstymo įrangÄ ) buvo perneÅ¡ta į kitÄ atsakovei priklausantį kioskÄ 2019 m. rugpjūčio mėn. Liudytojo žiniomis, po įrangos iÅ¡neÅ¡imo atsakovė samdėsi dvi merginas ginčo kiosko iÅ¡valymui, tačiau netrukus po to minėtas kioskas (tik jau tuščias) buvo pervežtas į kitÄ vietÄ â€“ atsakovės žemės sklypÄ . Nurodė, kad atsakovė tam tikrÄ sumÄ ieÅ¡kovei sumokėjo, tačiau nežino kokiÄ tiksliai. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė jokios veiklos ginčo kioske nepradėjo vykdyti (kaip ir kitame jai priklausančiame kioske, kuris stovėjo prie ginčo kiosko); atsakovė domėjosi dėl elektros pajungimo ginčo kioske, bet ji nebuvo pajungta (nežino dėl kokių priežasčių).

23. Liudytoja V. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad, atsakovės praÅ¡ymu, 2019 m. vasarÄ tvarkė ginčo kioskÄ . Pažymėjo, kad minėtas kioskas nebuvo naujas – jame buvo purvina, blogas kvapas, žiurkių lizdai. Negalėjo tiksliai įvardinti kokie bÅ«tent daiktai buvo tuo metu ginčo kioske, nes neprisiminė (nurodė, kad buvo Å¡aldytuvai, stalas kepimui, tačiau tuo metu nebuvo tikrinta ar jie veikia); anot liudytojos, atrodė, jog dalis daiktų/įrangos buvo iÅ¡neÅ¡ta. III. Byloje nustatytos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡spręsti aplinkybės 24.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. gruodžio mėn. – 2019 m. kovo mėn. (tikslios datos šalys nenurodė; be to, skiriasi abiejų šalių paaiškinimai dėl šios sutarties sudarymo laiko, tačiau, teismo vertinimu, tikslus ginčo sutarties sudarymo laikas nėra svarbus šioje byloje) sudarė žodinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl prekybos kiosko (maitinimo vagonėlio), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir visos jame esančios įrangos pirkimo, išskyrus kioske esančių angliarūgštės baliono, šaldymo įrangos Piwola, alaus išpilstymo stovo, krano alaus išpyl.

FAST-BEER, mikromatikos, reduktoriaus ir padėkliuko; sutarta kaina už perkamÄ turtÄ â€“ 2 500 Eur, kuriÄ atsakovė įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei iki 2019 m. balandžio 30 d. Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių byloje iÅ¡ esmės nekilo.

25. Taip pat nekilo ginčo dėl to, kad atsakovė ieÅ¡kovei bendrai (per tris kartus) perdavė 1 150 Eur sumÄ už minėtÄ turtÄ (avansÄ 200 Eur (iÅ¡ bylos duomenų ir liudytojų paaiÅ¡kinimų, labiausiai tikėtina, kad jis buvo perduotas maždaug 2019 m. kovo mėn.), 2019 m. gegužės mėn. – 500 Eur, 2019 m. liepos-rugpjūčio mėn. – 450 Eur).

26. Ä® bylÄ pateikta 2015 m. birželio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovės ir A. L., pagal kuriÄ ieÅ¡kovė nupirko kioskÄ ir jame esančiÄ sutartyje iÅ¡vardintÄ Ä¯rangÄ (profesionalus elektrinis kebabų mėsos pjaustymo peilis, dujinis kebabų kepimų pečius, griliaus pečius, darbo stalas su Å¡aldytuvu ir 4 marmitais, elektrinė grilkeptuvė lygiu padu, spinta ir visi reikalingi baldai, įskaitant ir Å¡viečiančiÄ lauko reklamÄ , gruzdinimo krosnelė, speciali kriauklė su paÅ¡ildomu vandeniu, du dideli Å¡aldytuvai, du Å¡aldikliai, vienas Å¡aldytuvas su Å¡aldikliu) už 4 130 Eur.

27. IÅ¡ byloje pateikto 2016 m. balandžio 28 d. krovinio važtaraščio matyti, kad AB „Gubernija“ perdavė IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ dalį Å¡alių nurodomos pilstymo įrangos – Å¡aldymo įrangÄ Piwola, alaus pilstymo stovÄ , kranÄ alaus iÅ¡pyl. FAST-BEER, mikromatikÄ , reduktorių, padėkliukÄ ; visų daiktų nurodyta vertė – 1 065 Eur. 2017 m. lapkričio 30 d. suderinimo akte nurodoma, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi AB „Gubernija“ įranga – Å¡aldymo įranga Piwola, kranu alaus iÅ¡pyl. FAST-BEER, už bendrÄ 820 Eur sumÄ .

28. IÅ¡ 2016 m. gegužės 9 d. perdavimo akto matyti, kad UAB „Butanas“ perdavė IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ angliarÅ«gÅ¡tės balionÄ â€“ 150 Eur vertės, laikinam naudojimui – nuomai. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IV. Teismo argumentai ir motyvai Dėl skolos priteisimo už parduotus daiktus ir kainos mažinimo dėl jų galimų defektų 29. Sutarties laisvės principas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties Å¡alis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sÄ Å¾iningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).

30. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Å ioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), prieÅ¡ingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamÄ prievolės įvykdymÄ â€“ asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iÅ¡ dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sÄ lygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

31. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai Å¡alys susitaria dėl esminių sutarties sÄ lygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis).

32. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčo dėl to, kad Å¡alys sudarė ginčo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė pardavė atsakovei ginčo prekybos kioskÄ (maitinimo vagonėlį), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančia įranga – profesionalus elektrinis kebabų mėsos pjaustymo peilis, dujinis kebabų kepimų pečius, griliaus pečius, darbo stalas su Å¡aldytuvu ir 4 marmitais, elektrinė grilkeptuvė lygiu padu, spinta ir visi reikalingi baldai, įskaitant ir Å¡viečiančiÄ lauko reklamÄ , gruzdinimo krosnelė, speciali kriauklė su paÅ¡ildomu vandeniu, du dideli Å¡aldytuvai, du Å¡aldikliai, vienas Å¡aldytuvas su Å¡aldikliu;

Å¡alių sutarta kaina – 2 500 Eur, kuri turėjo bÅ«ti sumokėta iki 2019 m. balandžio 30 d., tačiau faktiÅ¡kai buvo sumokėta tik 1 150 Eur. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad minėtas kioskas su nurodyta įranga faktiÅ¡kai buvo perduoti atsakovei. Taigi, likusi mokėtina suma sudaro 1 350 Eur, kuriÄ ieÅ¡kovė ir praÅ¡o priteisti, o atsakovė bylos nagrinėjimo metu atsikirtimuose praÅ¡o sumažinti ginčo kiosko ir sutartos įrangos kainÄ bÅ«tent Å¡ia suma, atsižvelgiant į galimai blogÄ kiosko ir įrangos bÅ«klę, t. y. po pirkimo nustatytus defektus (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK nenustato specialių naudoto daikto pirkimo–pardavimo sÄ lygų, CK XXIII skyriaus (pirkimas–pardavimas) taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę.

CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). CK 6.327 straipsnio 2 dalis nustato, kad pardavėjas neatsako pagal Å¡io straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimÄ , jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimÄ .

CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu daiktų kokybė neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios bÅ«tinos daiktui, kad jį bÅ«tų galima naudoti pagal įprastinę ar specialiÄ paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

34. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010). Pagal CK 6.334 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos kokybės daiktÄ nusipirkusio pirkėjo teises, 1 dalies 2 punktÄ (kuriuo nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės ir remiasi atsakovė), jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trÅ«kumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktÄ pirkėjas turi teisę, be kita ko, kad bÅ«tų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina.

35. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovė ieÅ¡kovei pretenzijų dėl ginčo kiosko ir jame esančios įrangos (kuri buvo sutarties dalykas) kokybės nereiÅ¡kė, o ieÅ¡kovė jokių Å¡ių daiktų trÅ«kumų nenurodė. Anot atsakovės, ji ginčo kiosko ir jame esančios įrangos trÅ«kumus/defektus pastebėjo tik kai pasijungė elektrÄ ginčo kioske (nors ir laikinai) bei pradėjo valyti minėtÄ kioskÄ . Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas; tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trÅ«kumų fakto prezumpcijos.

36. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje.

37. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012).

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

38. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad ieÅ¡kovės parduoti ir perduoti ginčo daiktai – ginčo kioskas ir jame esanti įranga (iÅ¡skyrus iÅ¡pilstymo įrangÄ ), turėjo esminių trÅ«kumų, t. y. neatitiko ginčo sutartyje aptartos kokybės ir/ar įprastų reikalavimų tokiems daiktams (CPK 12, 178, 185 straipsniai), dėl ko bÅ«tų pagrindas sumažinti Å¡alių sutartÄ kainÄ â€“ 2 500 Eur, iki 1 150 Eur.

39. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė į bylÄ nepateikė iÅ¡ esmės jokių jos nurodomas aplinkybes dėl netinkamos daiktų kokybės pagrindžiančių įrodymų, faktiÅ¡kai apsiribodama tik savo deklaratyviais paaiÅ¡kinimais. Be to, teismas pažymi, kad atsakovė ginčo daiktus pirmÄ kartÄ apžiÅ«rėjo dar 2018 m. gruodžio mėn., antrÄ kartÄ juos apžiÅ«rėjo 2019 m. kovo mėn.; 2019 m. birželio-rugpjūčio mėn. pasijungė elektrÄ iÅ¡ gretimo kiosko ir tikrino jų bÅ«klę, vėliau didžiÄ jÄ dalį Å¡ios įrangos pernešė į kitÄ atsakovei priklausantį kioskÄ , o patį ginčo kioskÄ perkėlė į kitÄ vietÄ (du kartus).

Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. būtų reiškusi ieškovei pretenzijas dėl parduoto ginčo kiosko ir jame esančios įrangos trūkumų/defektų ir pan., taip pat jų net nefiksavo. Iš byloje esančio ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo matyti, kad atsakovė pretenzijas dėl minėtų daiktų kokybės pradėjo reikšti tik tada, kai ieškovė pradėjo reikalauti likusios skolos sumokėjimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė dar 2019 m. liepos 29 d. žadėjo ieÅ¡kovei „viskÄ surinkti ir sekmadienį atvežti“ (2019 m. liepos 29 d. 16.46 val. žinutė), t. y. sumokėti likusiÄ sumÄ . Pažymėtina, kad liudytoja V. Å ., kuriÄ prašė apklausti atsakovė, teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2019 m. vasarÄ tvarkant ginčo kioskÄ matėsi, kad dalis daiktų-įrangos iÅ¡ kiosko jau buvo iÅ¡neÅ¡ta.

40. Teismas pažymi, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trÅ«kumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdÅ«s, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos bÅ«tų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant Å¡iÄ nuostatÄ svarbu nustatyti, ar daikto trÅ«kumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdÅ«s ir pastebimi, kad rÅ«pestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti.

Pardavėjas gali remtis ir kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

41. Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant atsakovės veiksmus per tokį ilgÄ laikotarpį – nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn., darytina iÅ¡vada, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu ginčo kiosku ir jame esančia įranga (nors ir atsižvelgiant į jų nusidėvėjimÄ ) buvo galima naudotis pagal paskirtį; atsakovė, kuri iÅ¡ esmės užsiėmė panaÅ¡aus pobÅ«džio veikla (turėjo ir kitų tokio pobÅ«džio kioskų, todėl žinojo (turėjo žinoti) kÄ ir kaip reikia tikrinti) ne vienÄ kartÄ visus daiktus apžiÅ«rėjo, pretenzijų ieÅ¡kovei nereiÅ¡kė, todėl laikytina, jog pripažino, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momentu minėti daiktai atitiko jiems keliamus įprastus reikalavimus (o dėl vėliau galimai atsiradusių tam tikrų trÅ«kumų pati prisiėmė rizikÄ , tuo labiau, jog atsakovė daugiau nei pusė metų faktiÅ¡kai valdė ginčo daiktus, ginčo įrangÄ pernešė į kitÄ kioskÄ , patį ginčo kioskÄ taip pat perkėlė du kartus).

Teismas kritiÅ¡kai vertina ir atsakovės atsikirtimus, kad dėl ginčo kioske nepajungtos elektros negalėjo tinkamai patikrinti jame esančios įrangos, nes byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovei buvo apribota galimybė ginčo sutarties sudarymo metu minėtÄ Ä¯rangÄ patikrinti kitais bÅ«dais – pavyzdžiui, laikinai pasijungti iÅ¡ kitų kioskų ar objektų (kas faktiÅ¡kai 2019 m. vasarÄ ir buvo padaryta).

42. Be to, teismas pažymi, kad Å¡ias aplinkybes – dėl tinkamos ginčo kiosko ir jame esančios įrangos bÅ«klės, patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai A. K. ir D. C.. Viena vertus, atsakovė prašė kritiÅ¡kai vertinti jų paaiÅ¡kinimus, nes jie galimai suinteresuoti bylos baigtimi (A. K. yra ieÅ¡kovės draugė, o D. C. nori pakenkti atsakovei). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali bÅ«ti suinteresuotas duoti vienai Å¡aliai palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytojÄ , jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų Å¡altinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų kaip įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

Taigi, net ir suinteresuoti asmenys gali būti kviečiami ir apklausiami kaip liudytojai, tačiau jų parodymai turi būti įvertinami pagal visus įrodymams keliamus reikalavimus – ar jie išsamūs ir tikslūs, ar siejasi su byloje nustatinėjamomis aplinkybėmis, ar yra objektyvūs ir patikimi. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad minėti liudytojai davė nuoseklius parodymus, kurie neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti ir atitinkamai jais nesiremti.

43. Atsakovė, be kita ko, kėlė byloje abejones dėl ginčo kiosko ir jame esančios įrangos priklausymo ieÅ¡kovei, tačiau, teismo vertinimu, minėtas abejones paneigia į bylÄ pateikta 2015 m. birželio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovės ir A. L., pagal kuriÄ ieÅ¡kovė nupirko kioskÄ ir jame esančiÄ sutartyje iÅ¡vardintÄ Ä¯rangÄ už 4 130 Eur. Be to, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė ir aplinkybės, kad ginčo sutarties viena iÅ¡ esminių apmokėjimo sÄ lygų buvo tai, jog galutinis atsiskaitymas įvyks tik tada, kai atsakovė pradės vykdyti veiklÄ ginčo kioske, nes atsakovė nepateikė jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai); atkreiptinas dėmesys ir į atsakovės pozicijos nenuoseklumÄ , nes šį atsikirtimų argumentÄ atsakovė nurodė tik bylos nagrinėjimo metu (teismo posėdyje) – tiek Å¡alių susiraÅ¡inėjime (kuriame, kaip minėta, atsakovė žadėjo sumokėti likusiÄ kainÄ ), tiek procesiniuose dokumentuose atsakovė Å¡ios aplinkybės nebuvo nurodžiusi.

44. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nepagrįstai nesumokėjo ieÅ¡kovei likusios sutartos kainos – 1 350 Eur, pagrindo mažinti minėtÄ kainÄ neįrodė, todėl Å¡i suma priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. Dėl įrangos, nebuvusios ginčo sutarties dalyku, pasisavinimo ir nuostolių priteisimo 45. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, be kita ko, nurodė, kad atsakovė be ieÅ¡kovės sutikimo neteisėtai įgijo/pasisavino ir daiktus, kurie nebuvo ginčo sutarties objektas, t. y. angliarÅ«gÅ¡tės balionÄ , Å¡aldymo įrangÄ Piwola, alaus iÅ¡pilstymo stovÄ , kranÄ alaus iÅ¡pyl.

FAST-BEER, mikromatikÄ , reduktorių ir padėkliukÄ , kurių bendra vertė sudaro 1 215 Eur, bei Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Bylos nagrinėjimo metu papildomai nurodė, kad minėtos iÅ¡pilstymo įrangos savininkais buvo UAB „Butanas“ ir AB „Gubernija“, tačiau ieÅ¡kovė dalį pilstymo įrangos iÅ¡pirko iÅ¡ AB „Gubernija“, o UAB „Butanas“ prisiteisė patirtus nuostolius iÅ¡ ieÅ¡kovės ir Å¡iuo metu iÅ¡ jos vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas minėto asmens naudai; taip pat paaiÅ¡kino, jog minėta pilstymo įranga faktiÅ¡kai buvo perduota ieÅ¡kovei priklausiusiai IÄ® „(duomenys neskelbtini)“, tačiau po pastarosios bankroto Å¡i įranga liko ieÅ¡kovei.

Atsakovė su Å¡ia reikalavimo dalimi taip pat nesutiko ir teigė, kad, visų pirma, atsakovė Å¡ios pilstymo įrangos neėmė, t. y. atsakovė minėtos įrangos ginčo kioske nematė nuo 2019 m. vasaros ir manė, jog ieÅ¡kovė pati pasiėmė nurodytÄ iÅ¡pilstymo įrangÄ , nes turėjo raktus nuo ginčo kiosko; antra, ieÅ¡kovė neįrodė, jog minėta įranga jai priklausė/priklauso asmeninės nuosavybės teisėmis.

46. Viena vertus, atsakovė neneigė, kad jai perduotame ginčo kioske, be kita ko, buvo ir minėta iÅ¡pilstymo įranga, kuriÄ ieÅ¡kovė ketino pasiimti. Byloje įrodymų, kad ieÅ¡kovė Å¡iÄ Ä¯rangÄ pasiėmė, nėra. Be to, liudytojas D. C., kurio parodymais, kaip jau minėta, teismas neturi pagrindo abejoti, nurodė, jog, atsakovės praÅ¡ymu, minėtÄ iÅ¡pilstymo įrangÄ pernešė į kitÄ atsakovei priklausantį kioskÄ . Taigi, byloje įrodyta, kad bÅ«tent atsakovė pasiėmė nurodytÄ iÅ¡pilstymo įrangÄ (CPK 178, 185 straipsniai).

47. Kita vertus, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė byloje neįrodė, kad minėta iÅ¡pilstymo įranga priklausė nuosavybės teisėmis bÅ«tent jai. Kaip minėta, iÅ¡ byloje pateikto 2016 m. balandžio 28 d. krovinio važtaraščio matyti, kad AB „Gubernija“ perdavė IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ (o ne ieÅ¡kovei) dalį nurodomos pilstymo įrangos (Å¡aldymo įrangÄ Piwola, alaus pilstymo stovÄ , kranÄ alaus iÅ¡pyl. FAST-BEER, mikromatikÄ , reduktorių, padėkliukÄ ; iÅ¡ 2016 m. gegužės 9 d. perdavimo akto matyti, kad UAB „Butanas“ perdavė IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ (o ne ieÅ¡kovei) angliarÅ«gÅ¡tės balionÄ â€“ 150 Eur vertės. Taigi, iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad minėta iÅ¡pilstymo įranga priklausė/priklauso tretiesiems asmenims.

Nors ieÅ¡kovė teigė, kad dalį pilstymo įrangos iÅ¡pirko iÅ¡ AB „Gubernija“, o UAB „Butanas“ prisiteisė patirtus nuostolius iÅ¡ ieÅ¡kovės ir Å¡iuo metu iÅ¡ jos vykdomas priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas minėto asmens naudai, tačiau į bylÄ nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai).

48. Teismas kritiÅ¡kai vertina ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad minėta iÅ¡pilstymo įranga faktiÅ¡kai buvo perduota ieÅ¡kovei priklausiusiai IÄ® „(duomenys neskelbtini)“, tačiau po pastarosios bankroto Å¡i įranga liko ieÅ¡kovei. Visų pirma, ieÅ¡kovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad Å¡iÄ iÅ¡pilstymo įrangÄ iÅ¡pirko iÅ¡ nurodytų trečiųjų asmenų jai priklausiusi IÄ® „(duomenys neskelbtini)“. Be to, pažymėtina, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo (toliau – IĮĮ) 2 straipsnio 1 dalis); ji turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise (CK 2.48 straipsnio 1 dalis), todėl, kaip savarankiÅ¡kas civilinių santykių subjektas, už savo prievoles atsako jai nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu (IĮĮ 8 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 dalis).

Taigi, Å¡ios nuostatos reiÅ¡kia, kad individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiÅ¡kai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, bei tik individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad individualiai įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ (nagrinėjamu atveju IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-5996-866/2017 (dabar Nr. eB2-1424-866/2020)), jos turtas realizuojamas įstatymų (dabar – Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo, iki 2020 m. sausio 1 d.

– Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo) nustatyta tvarka ir gautos lėšos nukreipiamos kreditorių reikalavimų tenkinimui, o ne perduodamas individualios įmonės savininkui (tuo labiau iÅ¡ nurodytos bankroto bylos medžiagos matyti, jog bankrutavusios individualios įmonės turto neužteko kreditorių reikalavimų padengimui ir dėl to leista nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ Å¡ios individualios įmonės savininkės – ieÅ¡kovės, asmeninį turtÄ ).

49. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo išpilstymo įranga, kuri nebuvo ginčo sutarties dalykas, tačiau faktiškai atsakovės paimta, priklausė ieškovei nuosavybės ar kitomis teisėmis (atitinkamai ieškovė neturi teisės reikšti reikalavimų dėl šios įrangos), taip pat nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, jog ieškovė dėl to patyrė kokių nors nuostolių, todėl šioje dalyje – dėl 1 215 Eur priteisimo, ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl palÅ«kanų priteisimo 50. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Nagrinėjamu atveju atsakovei praleidus terminÄ atsiskaityti su ieÅ¡kove, iÅ¡ atsakovės priteistinos 39,76 Eur (1 350 Eur x 5 proc. / 100 proc. / 365 d. x 215 d.) dydžio palÅ«kanos, paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki kreipimosi į teismÄ , t. y. 2019 m. gruodžio 2 d.

– teismo įsakymo iÅ¡davimo (o ne iki 2020 m. sausio 24 d., kaip kad prašė ieÅ¡kovė, nes nuo kreipimosi į teismÄ â€“ teismo įsakymo iÅ¡davimo, atsakovei skaičiuotinos ieÅ¡kovės praÅ¡omos procesinės palÅ«kanos), taikant 5 proc. metinę normÄ . Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo 51. Tenkinant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 proc. metinės procesinės palÅ«kanos už priteisiamÄ 1 389,76 Eur (1 350 Eur + 39,76 Eur) sumÄ už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 2 d.

– teismo įsakymo išdavimo) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

52. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 53. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

54. Atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui jos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

55. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: už ieÅ¡kinį sumokėtÄ 60 Eur žyminį mokestį ir 1 360 Eur iÅ¡laidų advokatės pagalbai apmokėti; bendrai – 1 420 Eur.

56. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidos – 1 360 Eur, nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos iÅ¡laidos bÅ«tų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

57. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys patenkintas 52,26 proc. (ieÅ¡kovė prašė priteisti bendrÄ 2 659,52 Eur sumÄ , priteista – 1 389,76 Eur), todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 742,09 Eur (1 420 Eur x 52,26 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

58. Byloje iš viso patirta 5,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tačiau šios išlaidos, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis), todėl nepriteistinos iš šalių. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškovės K.

S. ieÅ¡kinį atsakovei E. S. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 350 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) skolos, 39,76 Eur (trisdeÅ¡imt devynis eurus 76 ct) palÅ«kanų, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (1 389,76 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 742,09 Eur (septynis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus 9 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Pavel Liubkevič