9e367f2d-bb5e-47ca-a6b3-85ef102a78da · Vilniaus apygardos teismas

?Nuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1A-81-891/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43222-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.1; 2.4.6.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės, sekretoriaujant Živilei Osipovai, dalyvaujant prokurorui V.

P. (dalyvavo nuotoliniu bÅ«du), iÅ¡teisintajai R. K. (dalyvavo nuotoliniu bÅ«du), jos gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei (dalyvavo nuotoliniu bÅ«du), nukentėjusiajai J. B. (dalyvavo nuotoliniu bÅ«du), jos atstovui advokatui Vitalijui Vitkovskiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. Paulausko (toliau – prokuroras) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R.

K. iÅ¡teisinta dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusiosios J. B. civilinis ieÅ¡kinys dėl 4 787 Eur žalos atlyginimo priteisimo atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. R. K. buvo kaltinama tuo, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent tuo, kad ji, 2019 m. spalio 8 d., apie 14.23 val., bÅ«dama parduotuvėje „Batų kalnas“, esančioje Vilniuje, FabijoniÅ¡kių g. 2A, nuo batų lentynos, esančios prekybos salėje, pavogė J.

B. juodos spalvos verstos odos delninukę „Kartu“, kurios vertė – 15 Eur, kurioje buvo 450 Eur grynųjų pinigų, balto aukso grandinėlė su balto aukso deimantais inkrustuotu pakabuku, kurios vertė – 1 300 Eur, J. B. vardu iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, buvęs odiniame rudos spalvos dėkle „Makey“, kurio vertė – 22 Eur, J. B. vardu iÅ¡duoti vairuotojo pažymėjimas, „Swedbank“ mokėjimo kortelė, taip pat RIMI nuolaidų kortelė, neįvertinti, kuriÄ Ä¯sidėjo į savo rankinę, po ko iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, tokiu bÅ«du pagrobė svetimÄ J.

B. priklausantį turtÄ , kurio vertė – 1 787 Eur.

2. Skundžiamu nuosprendžiu R. K. iÅ¡teisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas konstatavo, kad yra pagrįstų abejonių dėl to, kad R. K. pasisavino kaltinime nurodytus daiktus, kurių negalima paÅ¡alinti, todėl jos turi bÅ«ti vertinamos kaltinamosios naudai. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 3.

Apeliaciniu skundu prokuroras praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendį, kuriuo R. K. iÅ¡teisinta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį – R. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bÅ«ti namuose visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu; nukentėjusiosios pareikÅ¡tÄ 4 787 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visa apimtimi.

4. Prokuroro įsitikinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas, netinkamai įvertino byloje surinktų duomenų visetÄ bei padarė baudžiamosios bylos duomenimis iÅ¡ esmės nepagrįstas iÅ¡vadas, kurios lėmė neteisėto procesinio sprendimo priėmimÄ .

5. Prokuroras skunde teigia, kad pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais nėra, teismas pripažino, kad J. B. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, tuo tarpu, kritiÅ¡kai nevertino iÅ¡teisintosios duotų parodymų, nors jie iÅ¡ esmės skiriasi. Pirmosios apklausos metu R. K. parodė, kad juodos spalvos maiÅ¡elį įsidėjo į rankinę, nes planavo nuneÅ¡ti parduotuvės IKI, esančios pirmame aukÅ¡te, apsaugai. KitÄ dienÄ plastikinį dėklÄ su dokumentais padavė parduotuvės IKI kasininkei.

Papildomos apklausos metu (2019 m. gruodžio 11 d.) R. K. parodė, kad surastus dokumentus atidavė parduotuvės IKI apsaugai. Apklausta papildomai dar kartÄ (2020 m. sausio 17 d.) R. K. parodė, kad rastÄ maiÅ¡elį norėjo atiduoti bÅ«tent apsaugos darbuotojams. Toks iÅ¡teisintosios parodymų nenuoseklumas, pasak vyriausiojo prokuroro, verčia abejoti parodymų teisingumu. Be to, lieka neaiÅ¡ku, kodėl turėdama tikslÄ rastÄ maiÅ¡elį grÄ Å¾inti apsaugos darbuotojams, dėklÄ iÅ¡teisintoji visgi grÄ Å¾ino nesusijusios parduotuvės kasininkei, kai pati nurodė, jog apsaugos darbuotojas stovėjo Å¡alia.

Prokuroras, pritardamas teismo padarytai iÅ¡vadai, kad iÅ¡teisintosios elgesys, kai ji rastos rankinės iÅ¡ karto neperdavė „Batų kalno“ pardavėjai, yra logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas, teigia, kad natÅ«ralu, jog sÄ Å¾iningas bei rÅ«pestingas žmogus tokioje situacijoje pirmiausia bÅ«tų iÅ¡ karto kreipęsis į parduotuvės „Batų kalnas“ pardavėjÄ ir pranešęs apie radinį, o ne tęsęs apsipirkimÄ , todėl toks iÅ¡teisintosios elgesys kelia abejonių dėl jos tikrųjų ketinimų.

6. Skunde nurodoma, kad teismo iÅ¡vada, jog rankinės iÅ¡metimas irgi nėra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinimas, taip pat yra pagrįsta, tačiau apylinkės teismas to daugiau neanalizavo. Vyriausiasis prokuroras pažymi, kad tokie veiksmai, kai neturint tyčios pasisavinti svetimus daiktus, o bÅ«tent norint juos grÄ Å¾inti, dalis jų visgi yra iÅ¡metama, yra logiÅ¡kai nesuprantamas. Toks iÅ¡teisintosios R. K. elgesys, prokuroro manymu, vertintinas kaip jos gynybinė pozicija, taip siekiant užmaskuoti savo pirminius veiksmus.

7. Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad aplinkybė, jog iÅ¡teisintoji R. K. rastÄ piniginę įsideda į savo rankinę akivaizdžiai nesislėpdama, rodo jos ketinimus nepasisavinti jai nepriklausančio turto. Atvirkščiai, prokuroro nuomone, pačios iÅ¡teisintosios elgesys pamačius piniginę rodė, kad ji stengėsi neatkreipti į save dėmesio, elgėsi natÅ«raliai, apie rastÄ piniginę nepasakė kasininkei, nesikreipė į apsaugos darbuotojÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamoji nenorėjo iÅ¡vieÅ¡inti, kad ji surado piniginę.

8. Pasak prokuroro, byloje nustatyta, kad iÅ¡teisintoji fiziÅ¡kai paėmė (užvaldė) jai nepriklausantį turtinę vertę turintį daiktÄ â€“ juodos spalvos verstos odos delninukę. FiziÅ¡kai paėmusi nukentėjusiajai priklausančiÄ delninukę iÅ¡teisintoji apžiÅ«rėjo jos turinį parduotuvėje, vėliau automobilyje. Ji aiÅ¡kiai matė ir suvokė, kad paėmė svetimÄ daiktÄ , kuris jai nepriklauso. Veika pripažįstama padaryta tyčia, kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumÄ , numato jos padarinius ir jų siekia.

Å iuo atveju iÅ¡teisintoji, paėmusi delninukę su joje buvusiais daiktais ir vertybėmis, galėjo jais disponuoti, taigi jos tyčia Å¡iuo atveju jau buvo nukreipta į turto vagystę. Kita vertus, prokuroro teigimu, kai asmuo užvaldo ne beÅ¡eimininkį, bet laikinai be priežiÅ«ros paliktÄ svetimÄ turtÄ , Å¡iais veiksmais nutraukdamas teisėtÄ Å¡io turto valdymÄ , veika atitinka vagystės požymius, pvz., piniginės paėmimas iÅ¡ rankinės, padėtos ant kapo Å¡alia paminklo, kai nukentėjusioji tuo momentu buvo nuėjusi prie kito kapo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2005), lauke įstrigusio ir palikto automobilio ratų demontavimas, nuvažiavimas dviračiu, paliktu be apsaugos priemonių gatvėje ir pan.

Vagystės požymius atitinka ir tokie atvejai, kai asmuo žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktÄ turtÄ (be priežiÅ«ros paliktÄ ), užuot atidavęs jį Å¡iÄ vietÄ prižiÅ«rintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan. darbuotojams) saugoti, jį pasisavina (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2009, 2K-351/2012, 2K-291/2014). Anot prokuroro, delninukės palikimas tokiomis aplinkybėmis (palikta be priežiÅ«ros) nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad asmuo rado ir pasisavino beÅ¡eimininkį ar jam atsitiktinai patekusį svetimÄ turtÄ .

Tai susiję su iÅ¡teisintosios parodymais apie tai, kad pastaroji galvojo, jog tai yra parduodama prekė, nors tokios rÅ«Å¡ies daiktai toje parduotuvėje net nėra parduodami. Atvirkščiai, kiekvienas suaugęs asmuo tokioje situacijoje turėtų suprasti, kad parduotuvės patalpose palikta moteriÅ¡ka delninukė nėra beÅ¡eimininkė, kad savininkas tiesiog neapdairiai paliko jÄ be priežiÅ«ros ir netrukus gali grįžti ir jÄ pasiimti. Todėl neabejotina, kad iÅ¡teisintoji veikė suvokdama, kad užvaldo svetimÄ laikinai paliktÄ turtÄ ir, kad dėl tokių jos veiksmų savininkas Å¡io turto nebeatgaus, o ji jį turės kaip nuosavÄ .

Taigi, prokuroro vertinimu, iÅ¡teisintosios veiksmai, jos psichinis santykis su veika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji pagrobė svetimÄ turtÄ .

9. Skundu nesutinkama ir su teismo vertinimu, kad R. K. grÄ Å¾ino dėklÄ su dokumentais IKI parduotuvės kasininkei praėjus labai nedaug laiko po jos suradimo, kadangi dėklas su dokumentais buvo grÄ Å¾intas tik kitÄ dienÄ , praėjus parai laiko po rankinės paėmimo. Tokie iÅ¡teisintosios veiksmai, anot prokuroro, rodo atsiradusį kaltės jausmÄ dėl pasisavintos rankinės, apmÄ sčius situacijÄ namuose (galimai užfiksuota vaizdo kameromis ir pan.).

10. Prokuroras skunde teigia, kad aplinkybės, kokiu bÅ«du ir kur dingo rankinėje buvę pinigai bei grandinėlė, nėra nustatytos, iÅ¡teisintoji jų neatskleidė, o teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigta apie jų buvimÄ . Pasak prokuroro, teismas netinkamai interpretavo liudytojos E. Ž. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja parodė, kad vaizdo įraÅ¡Ä nuo to momento, kai nukentėjusioji paliko rankinę, iki to momento, kol ji buvo rasta, pažiÅ«rėjo pagreitintai, tačiau niekas kitas prie rankinės nebuvo priėjęs. Ir nors teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tokių liudytojos parodymų nėra galimybės patikrinti, kadangi vaizdo įraÅ¡as nėra iÅ¡likęs, tačiau, prokuroro įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima abejoti liudytojos parodymų patikimumu.

Aplinkybė, jog E. Ž. vaizdo įraÅ¡Ä Å¾iÅ«rėjo pagreitintai, neturėtų bÅ«ti kvestionuojama, kadangi toks įraÅ¡o peržiÅ«rėjimas yra tinkamas bei adekvatus buvusiai situacijai. Pati liudytoja parodė, kad vaizdo įraÅ¡Ä Å¾iÅ«rėjo iki tol, kol pamatė, kad kažkas priėjo prie rankinės. Tai, prokuroro įsitikinimu, ir suponuoja iÅ¡vadÄ , kad iki to laiko niekas kitas prie rankinės nebuvo priėjęs. Be to, natÅ«ralu, kad žiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä pagreitintai visas dėmesys yra sutelktas į asmens, kuris prieis prie rankinės, užfiksavimÄ , kas ir buvo padaryta – E. Ž., pamačiusi, kad kažkas priėjo prie paliktos rankinės, sustabdė vaizdo įraÅ¡Ä ir Å¡iÄ jo dalį pateikė nukentėjusiajai.

Tad, jeigu kažkas kitas prie rankinės bÅ«tų priėjęs anksčiau nei R. K., liudytoja bÅ«tų pastebėjusi net ir pagreitintai žiÅ«rėdama vaizdo įraÅ¡Ä . Be to, prokuroras nurodo, kad vertinant ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis, darytina iÅ¡vada, kad laiko tarpas nuo rankinės palikimo momento iki tol, kol R. K. jÄ paėmė, buvo per mažas, jog kažkas kitas prieitų prie rankinės, jÄ apžiÅ«rėtų, pasisavintų joje buvusius daiktus ir rankinę padėtų atgal. Tokia galimybė paneigtina, kaip neįtikėtina.

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusioji ir jos atstovas taip pat prašė tenkinti prokuroro skundÄ visa apimtimi, o iÅ¡teisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir prokuroro apeliaciniu skundu, įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo (papildomai apklausta nukentėjusioji J. B. ir liudytoja E. Ž.) metu gautus duomenis, įvertinusi kiekvienÄ bylos įrodymÄ atskirai ir jų visumÄ , sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai ir pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas vertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, nesiėmė visų galimų veiksmų kilusioms abejonėms paÅ¡alinti ir dėl to nepagrįstai padarė bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

K. nepadarė jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl to naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

13. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus iÅ¡taisyti bet kurias fakto (teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymo ir vertinimo), ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje bÅ«tų įvykdytas teisingumas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kaip priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

14. Ä®rodymų vertinimas yra subjektyvus loginis procesas, pasireiÅ¡kiantis BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai bylos duomenys ir loginės taisyklės. Nagrinėjamos bylos ir apeliaciniame skunde keliamų klausimų kontekste, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

Abejones vertinti iÅ¡imtinai kaltinamojo naudai galima tik ėmusis visų įstatyme numatytų priemonių abejonėms paÅ¡alinti, bet nepavykus to padaryti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432-139/2015). Ä®statymas imperatyviai nenustato, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

15. IÅ¡teisindamas R. K. dėl jai pareikÅ¡to kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį apylinkės teismas iÅ¡ esmės konstatavo, kad byloje nėra nei vieno tiesioginio įrodymo, kuris pagrįstų jos kaltę dėl Å¡ios veikos padarymo, o kitų byloje esančių įrodymų nepakanka. Apylinkės teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra vaizdo įraÅ¡o, kuriame užfiksuotas visas laikas nuo rankinės palikimo iki jos suradimo, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar tikrai iki R. K. rankinės niekas kitas nebuvo paėmęs. Pirmosios instancijos teismui, įvertinus tai, kad R. K. iÅ¡ esmės atvirai apžiÅ«rėjo rastÄ rankinę, pati grÄ Å¾ino dokumentus parduotuvės IKI pardavėjai praėjus labai nedaug laiko po jos suradimo, kilo abejonių ir dėl to, ar pinigai ir grandinėlė iÅ¡ tikrųjų buvo rankinėje tuo metu, kai R. K. rado ir paėmė Å¡iÄ rankinę.

16. Apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Ä®rodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali bÅ«ti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine.

Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Å iame kontekste apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu analizuojant vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas bylai svarbias faktines aplinkybes, kurios nebuvo tinkamai įvertintos kitų (netiesioginių įrodymų bei duomenų) reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste, suteikiant iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę iÅ¡teisintosios R.

K. duotiems paaiškinimams viso proceso metu.

17. Å ioje byloje iÅ¡ įrodymų visumos nustatyta ir nėra ginčijama tai, kad nukentėjusioji J. B. 2019 m. spalio 8 d., apie 13.50 val., bÅ«dama parduotuvėje „Batų kalnas“ ir rinkdamasi batus, batų lentynoje, pamirÅ¡o savo delninę, kurios pasigedo maždaug po 25 min., Å¡iÄ rankinę apie 14.32 val. batų lentynoje rado R. K., apžiÅ«rėjo ir įsidėjusi į savo rankinę iÅ¡sinešė. Å ias faktines aplinkybes, kurias skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir apylinkės teismas, patvirtina ne tik nukentėjusiosios J. B. ir iÅ¡teisintosios R. K. duoti paaiÅ¡kinimai viso proceso metu, bet ir liudytojos E. Ž. parodymai bei byloje esantis vaizdo įraÅ¡as. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar tuo metu, kai R. K. rado nukentėjusiosios paliktÄ delninę, joje iÅ¡ tiesų buvo 450 Eur bei balto aukso grandinėlė, ir ar delninę bei joje buvusius daiktus R. K. iÅ¡ tikrųjų pasisavino.

18. IÅ¡teisintoji R. K. viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad rasto maiÅ¡elio (anot jos tai nebuvo delninė) ir jame buvusių daiktų ji nepasisavino, o jį paėmė ir įsidėjo į savo rankinę tam, kad kaip rastÄ daiktÄ , kuriame pamatė dokumentus, saugiai perduotų apsaugai, tačiau vaikščiodama po parduotuvę apie maiÅ¡elį pamirÅ¡o, prisiminė automobilyje, bet dėl skaudančios galvos iÅ¡važiavo namo iÅ¡gerti vaistų, o kitÄ dienÄ maiÅ¡elyje plastikiniame permatomame dėkle buvusius dokumentus paliko parduotuvės IKI kasininkei, maiÅ¡elį iÅ¡metė, jokių pinigų ir grandinėlės ten nebuvo.

Kaip nustatyta byloje, nukentėjusiosios J. B. vardu iÅ¡duotas pasas, vairuotojo pažymėjimas, „Swedbank“ kortelė, RIMI bei H&M parduotuvių kortelės iÅ¡ tikrųjų buvo perduoti tame pat pastate pirmame aukÅ¡te esančios parduotuvės IKI kasininkei, kuri juos į apsaugos postÄ atnešė 2019 m. spalio 11 d. Kadangi kasininkė nebuvo nustatyta ir apklausta, dėl to nėra paneigta R. K. versija, kad tai ji kitÄ dienÄ po Å¡ių dokumentų suradimo ir paėmimo „Baltų kalnas“ parduotuvėje paliko juos parduotuvės IKI darbuotojai ir paprašė perduoti apsaugos darbuotojams.

Kita vertus, tokie iÅ¡teisintosios veiksmai – apsisprendimas grÄ Å¾inti dokumentus parduotuvės IKI kasininkei tik kitÄ dienÄ , niekaip neįrodo, kad R. K. nepasisavino nukentėjusiosios delninės ar, kad joje nebuvo pinigų bei grandinėlės.

19. Nors nei nukentėjusiosios nurodyta delninėje buvusi pinigų suma, nei grandinėlė nėra užfiksuotos vaizdo įraÅ¡e (delninės, jÄ apžiÅ«rint iÅ¡teisintajai, turinys nėra aiÅ¡kiai matomas), taip pat jos nebuvo grÄ Å¾intos ar rastos, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jų buvimas nepaneigtas. Nukentėjusioji J. B. viso proceso metu nuosekliai ir iÅ¡samiai nurodė tas pačias faktines aplinkybes bei daiktus, kurie buvo pavogtoje rankinėje, tai yra Lietuvos Respublikos piliečio pasas rudame dėkle, vairuotojo pažymėjimas, „Swedbank“ kortelė, galėjo bÅ«ti kelios nuolaidų kortelės, tai yra RIMI ir kt., 450 Eur (400 Eur ji gavo tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ asmens, kuriam grÄ Å¾ino netikusiÄ rankinę, o 50 Eur turėjo savo), kurie buvo po 50 Eur kupiÅ«romis, taip pat balto aukso grandinėlė su pakabuku, inkrustuotu deimantais, kurios kaina 1 300 Eur (tiesa, Å¡iÄ vertę nukentėjusioji tikslino), jÄ Ä¯ delninę įsidėjo iÅ¡vakarėse, nes lankėsi pas kosmetologę.

Sutiktina su apylinkės teismu, kad Å¡ių nukentėjusiosios parodymų iÅ¡ esmės nepatvirtina, jokie kiti objektyvÅ«s duomenys. Visgi nukentėjusioji J. B. iÅ¡samiai paaiÅ¡kino įvykio aplinkybes, aiÅ¡kiai nurodė delninėje buvusius daiktus, detaliai ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kino, iÅ¡ kur jos paliktoje delninėje buvo 450 Eur, taip pat, kodėl ten atsidÅ«rė grandinėlė, detaliai apibÅ«dino pačiÄ grandinėlę bei pateikė jos nuotraukas, todėl abejonių, kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiosios paliktoje delninėje buvo 450 Eur bei balto aukso grandinėlė su pakabuku, teisėjų kolegijai nekyla.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pripažino, kad nukentėjusiosios J. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklÅ«s. Nukentėjusiosios parodymų tikrumÄ patvirtina ir tai, kad jai buvo grÄ Å¾inti bÅ«tent jos nurodyti paliktoje delninėje buvę dokumentai. Tuo tarpu, iÅ¡teisintosios R. K. parodymai, jų prieÅ¡taringumas ir nelogiÅ¡kumas tam tikrose vietose, taip pat vaizdo įraÅ¡e užfiksuotas jos elgesys radus rankinę ir jos vėlesni veiksmai grÄ Å¾inant dokumentus, kurių apylinkės teismas tinkamai neįvertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste, leidžia abejoti jos parodymų teisingumu ir pagrįstai teigti, jog bÅ«tent R.

K. pagrobė svetimÄ , J. B. priklausantį turtÄ , kurio vertė virÅ¡ija 5 MGL, bet nevirÅ¡ija 250 MGL.

20. Pirmosios apklausos metu R. K. parodė, kad juodos spalvos maiÅ¡elį įsidėjo į rankinę, nes planavo nuneÅ¡ti į parduotuvės IKI, esančios pirmame aukÅ¡te, apsaugÄ . KitÄ dienÄ plastikinį dėklÄ su dokumentais padavė parduotuvės IKI kasininkei. Papildomos apklausos metu, 2019 m. gruodžio 11 d., R. K. parodė, kad maiÅ¡elį su dokumentais atidavė apsaugai parduotuvės IKI kasoje. Apklausta papildomai dar kartÄ , 2020 m. sausio 17 d., R. K. parodė, kad rastÄ maiÅ¡elį norėjo atiduoti bÅ«tent apsaugos darbuotojams.

Taigi, kaip matyti, iÅ¡teisintosios parodymai nebuvo nuoseklÅ«s. Be to, lieka neaiÅ¡ku, kodėl, turėdama tikslÄ rastÄ maiÅ¡elį grÄ Å¾inti apsaugos darbuotojams, dėklÄ su dokumentais R. K. visgi grÄ Å¾ino kitos parduotuvės, nei buvo rasta rankinė, kasininkei, kuomet pati nurodė, jog jai perduodant minėtus daiktus apsaugos darbuotojas stovėjo Å¡alia. Kita vertus, iÅ¡teisintosios nurodyta aplinkybė, kad perduodant minėtus daiktus apsaugos darbuotojas stovėjo Å¡alia ir viskÄ matė, prieÅ¡tarauja byloje užfiksuotiems apsaugos darbuotojo J.

O. paaiÅ¡kinimams apie tai, jog dokumentus į postÄ atnešė kasininkė-pardavėja 2019 m. spalio 11 d. Be to, R. K. teigė, jog dokumentus atidavė permatomame plastikiniame dėkle, kuris buvo rastame maiÅ¡elyje, tačiau jokių duomenų apie tai, kad toks dėklas apskritai buvo, byloje nėra. Kaip matyti, minėtas apsaugos darbuotojas tyrėjai dokumentus pateikė be jokio dėklo (b. l. 78). Nukentėjusioji J. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodama parodymus, nenurodė, kad jos paliktoje delninėje bÅ«tų koks nors permatomas dėklas, ji tik teigė, kad jos pasas buvo odiniame rudos spalvos dėkle, kuris jai nebuvo grÄ Å¾intas.

Apklausta papildomai apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad dokumentai nebuvo įdėti į plastikinį maišelį, o pasas buvo odiniame įdėkle. Taigi paminėti išteisintosios R. K. parodymai taip pat prieštarauja kitiems byloje nustatytiems duomenims.

21. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, kad iÅ¡teisintosios elgesys, kai ji rastos rankinės iÅ¡ karto neperdavė parduotuvės „Batų kalnas“ pardavėjai, taip pat rastÄ rankinę iÅ¡metė, yra logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinamas. NatÅ«ralu ir akivaizdu, jog sÄ Å¾iningas bei rÅ«pestingas žmogus tokioje situacijoje pirmiausia bÅ«tų iÅ¡ karto kreipęsis į parduotuvės „Batų kalnas“ pardavėjÄ ir pranešęs apie radinį, kur jo ir ieÅ¡kotų jį palikęs asmuo, o ne tęsęs apsipirkinėjimÄ , todėl toks iÅ¡teisintosios elgesys kelia abejonių dėl jos tikrųjų ketinimų.

Jos veiksmai, kai neturint tyčios pasisavinti svetimus daiktus, o norint juos grÄ Å¾inti, kaip teigė iÅ¡teisintoji, dalis jų visgi yra iÅ¡metama, net ir manant, jog jie yra nevertingi, prieÅ¡tarauja logikai ir nėra pateisinamas. Toks iÅ¡teisintosios elgesys, vertinant ir tai, kad kitÄ dienÄ dokumentus ji grÄ Å¾ino visai kitos parduotuvės kasininkei, teisėjų kolegijos manymu, rodo, kad ji siekė nuslėpti savo pirminius veiksmus.

22. Iš byloje esančio vaizdo įrašo iš tiesų matosi, kad R. K. rastos delninės vidų apžiūri, tokiu būdu suprasdama jos turinį ir paskui delninę įsideda į savo rankinę gana atvirai, nesislėpdama, tik prieš įsidėdama apsidairo, kadangi netoliese vaikšto kitos moterys. Tačiau negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad toks jos elgesys rodo jos ketinimus nepasisavinti jai nepriklausančio turto. Atvirkščiai, vaizdo įraše užfiksuotas išteisintosios elgesys pamačius delninę ir jos turinį rodo, kad ji nenorėjo išviešinti fakto, jog ji surado delninę.

IÅ¡ įraÅ¡o matyti, kad ji stengiasi neatkreipti į save dėmesio, elgiasi natÅ«raliai, nežymiai apsidairo, įsideda delninę į savo rankinę. Svarbu ir tai, kad, apie rastÄ delninę parduotuvės „Batų kalnas“ darbuotojoms ji nepasakė, nei aplinkinių asmenų, nei darbuotojų nepaklausė, ar niekas jos nepasigedo, į apsaugos darbuotojÄ tÄ pačiÄ dienÄ taip pat nesikreipė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaizdo įraÅ¡e užfiksuoti ir byloje nustatyti vėlesni R. K. veiksmai traktuotini kaip sÄ moningi veiksmai, siekiant slapta pasisavinti delninę ir joje buvusį turinį, tai yra jai nepriklausantį turtÄ .

Å ios iÅ¡vados nepaneigia ir tai, kad R. K. dalį delninėje buvusių daiktų, kurie jai negalėjo bÅ«ti vertingi, vėliau grÄ Å¾ino.

23. Byloje nustatyta, kad iÅ¡teisintoji R. K. fiziÅ¡kai paėmė (užvaldė) jai nepriklausantį turtinę vertę turintį daiktÄ â€“ juodos spalvos verstos odos delninukę. FiziÅ¡kai paėmusi nukentėjusiajai priklausančiÄ delninukę iÅ¡teisintoji apžiÅ«rėjo jos turinį parduotuvėje, vėliau automobilyje. Ji aiÅ¡kiai matė ir suvokė, kad paėmė svetimÄ daiktÄ , kuris jai nepriklauso. Paėmusi delninukę su joje buvusiais daiktais ir vertybėmis, ji galėjo jais disponuoti, taigi jos tyčia Å¡iuo atveju jau buvo nukreipta į turto vagystę.

Sutiktina su apeliantu, kad delninukės palikimas tokiomis aplinkybėmis (palikta be priežiÅ«ros lentynoje tarp batų) nesuteikia pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad R. K. rado ir pasisavino beÅ¡eimininkį ar jai atsitiktinai patekusį svetimÄ turtÄ . Kiekvienas suaugęs asmuo tokioje situacijoje turėtų suprasti, kad parduotuvės patalpose palikta moteriÅ¡ka delninukė, su joje esančiais daiktais, nėra beÅ¡eimininkė, kad savininkas tiesiog neapdairiai paliko jÄ be priežiÅ«ros ir netrukus gali grįžti ir jÄ pasiimti.

Todėl neabejotina, kad iÅ¡teisintoji veikė suvokdama, jog užvaldo svetimÄ , laikinai be priežiÅ«ros paliktÄ turtÄ ir, kad dėl tokių jos veiksmų savininkas Å¡io turto nebeatgaus, o ji jį turės kaip nuosavÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡teisintosios veiksmai, jos psichinis santykis su veika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji pagrobė svetimÄ turtÄ .

24. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad byloje nėra iÅ¡likęs vaizdo įraÅ¡as, kuriame bÅ«tų užfiksuotas visas laikas nuo rankinės palikimo iki jos suradimo (iÅ¡likusiame vaizdo įraÅ¡o fragmente užfiksuotas momentas nuo to laiko, kai R. K. randa paliktÄ rankinę), tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl to nėra galimybės įsitikinti, ar tikrai iki R. K. rankinės niekas kitas nebuvo paėmęs. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta UAB „Batų kalnas“ administracijos darbuotoja E. Ž., kuri patvirtino, jog papraÅ¡ius nukentėjusiajai peržiÅ«rėjo parduotuvės turimÄ nagrinėjamo įvykio vaizdo įraÅ¡Ä nuo tos vietos, kai nukentėjusioji paliko rankinę ir vėliau jÄ toje vietoje rado iÅ¡teisintoji, kurio trukmė apie 10-15 min.

Å i liudytoja nurodė, kad nuo to momento, kai nukentėjusioji paliko rankinę, iki to momento, kol jÄ rado R. K., ji vaizdo įraÅ¡Ä peržiÅ«rėjo pagreitintai, niekas kitas prie rankinės nebuvo priėjęs. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus Å¡i liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu liudytoja E. Ž. dar kartÄ patvirtino, jog peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä nuo to momento, kai buvo padėta rankinė, iki kol kažkas priėjęs jÄ paėmė, peržiÅ«rinėjo pertraukiamai, tai yra nuo tada, kai rankinė buvo palikta, peržiÅ«rėjo apie 10 min. trukmės įraÅ¡Ä prasukinėdama iki kol pamatė, kad kažkas pirmas prie jos prieina ir paima.

Anot liudytojos, nėra tikimybės, kad ji vaizdo įraÅ¡e galėjo nepamatyti kitų prie rankinės priėjusių asmenų, tai yra praleisti kažkokį asmenį ar veiksmÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas netinkamai interpretavo liudytojos E. Ž. parodymus ir nepagrįstai jų nevertino kaip patikimų, kartu su kitų įrodymų visuma patvirtinančių tÄ aplinkybę, jog vienintelis asmuo, priėjęs prie nukentėjusiosios J. B. lentynoje paliktos delninės, buvo iÅ¡teisintoji R.

K.. Nors apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad minėtų liudytojos E. Ž. parodymų nėra galimybės patikrinti, kadangi vaizdo įraÅ¡as nėra iÅ¡likęs, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima abejoti Å¡ios liudytojos parodymų patikimumu. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu Å¡i liudytoja taip pat nurodė, kad anksčiau nei nukentėjusiosios, nei iÅ¡teisintosios nepažinojo, taigi jokio suinteresuotumo padėti nukentėjusiajai J.

B. ar pakenkti iÅ¡teisintajai R. K. ji neturėjo. Aplinkybė, jog E. Ž. vaizdo įraÅ¡Ä peržiÅ«rėjo pagreitintai, neturėtų bÅ«ti kvestionuojama, nes, teisėjų kolegijos vertinimu, toks įraÅ¡o peržiÅ«rėjimas, kai jis prasukamas sustabdant tyrimui reikÅ¡mingas vietas, yra tinkamas bei adekvatus buvusiai situacijai. Be to, kaip matyti iÅ¡ Å¡ios liudytojos parodymų, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, vaizdo įraÅ¡o pagreitinimas buvo labai minimalus. E. Ž. viso proceso metu teigė, kad vaizdo įraÅ¡Ä Å¾iÅ«rėjo iki tol, kol pamatė, kad kažkas priėjo prie nukentėjusiosios paliktos rankinės. Tai ir suponuoja iÅ¡vadÄ , kad iki to laiko niekas kitas prie rankinės nebuvo priėjęs. Be to, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, natÅ«ralu, kad žiÅ«rint vaizdo įraÅ¡Ä pagreitintai, visas dėmesys yra sutelktas į asmens, kuris prieis prie rankinės, užfiksavimÄ , kas ir buvo padaryta – E. Ž., pamačiusi, kad kažkas priėjo prie paliktos rankinės, sustabdė vaizdo įraÅ¡Ä ir Å¡iÄ jo dalį pateikė nukentėjusiajai.

Tad, jeigu kažkas kitas prie rankinės bÅ«tų priėjęs anksčiau nei R. K., liudytoja bÅ«tų pastebėjusi ir užfiksavusi net ir pagreitintai peržiÅ«rėdama vaizdo įraÅ¡Ä . Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laiko tarpas nuo rankinės palikimo momento iki tol, kol R. K. jÄ paėmė, buvo apie 10 min., todėl labai mažai tikėtina, jog per tokį trumpÄ laiko tarpÄ kažkas kitas bÅ«tų priėjęs prie rankinės, jÄ apžiÅ«rėjęs, pasisavinęs joje buvusius daiktus ir rankinę padėjęs atgal.

Tuo labiau neįtikėtina, kad tas kitas asmuo būtų atlikęs tiek daug veiksmų nepastebėtas vaizdo įrašo peržiūros metu. Įvertinus visa tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad išteisintoji R. K. rado ir pasisavino nukentėjusiosios J. B. delninę su visu nukentėjusiosios paliktu turiniu.

25. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ skundžiamame nuosprendyje padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad grandinėlė galėjo kur nors rankinėje užkristi ir iÅ¡teisintoji galėjo jos nepastebėti bei tiesiog iÅ¡mesti kartu su rankine. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių pagrįsti Å¡iÄ iÅ¡teisintosios gynėjos versijÄ , nors ir sutiktina, kad grandinėlė ir pakabukas buvo nedideli. Byloje nukentėjusiosios rankinė (delninukė) nebuvo rasta ir apžiÅ«rėta, kadangi, kaip nurodė iÅ¡teisintoji, ji jÄ iÅ¡metė.

Kita vertus, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, R. K. delninėje buvusius daiktus ištraukė, vadinasi jos turinį apžiūrėjo pakankamai detaliai. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kad rasta delninukė yra nedidelė, negili, paprasta, papildomų skyrių neturi, todėl teiginys, jog išteisintoji galėjo grandinėlės nepastebėti, grandinėlė galėjo pasimesti delninėje, jos siūlėje ar panašiai, taip, kad nebūtų matoma, vertinant byloje nustatytų aplinkybių kontekste, yra nelogiškas ir neįtikinantis.

Kita vertus, pažymėtina, kad Å¡iuo atveju yra svarbus vien pats svetimo turto – delninės paėmimo (užvaldymo) faktas, kadangi žmogus, kuris vagia tokio pobÅ«džio daiktÄ , paprastai suvokia, jog jame gali bÅ«ti ne tik pinigai, dokumentai, bet ir kitos vertybės. Taigi iÅ¡teisintoji turėjo suvokti, kad pasisavinusi delninukę joje gali aptikti ne tik dokumentus, bet ir pinigus bei vertingus papuoÅ¡alus, todėl prisiėmė rizikÄ dėl visų joje buvusių daiktų ir jos veiksmais galimai atsirasiančios žalos dydžio.

Kadangi Å¡iuo atveju atsirado byloje nustatyti padariniai – nukentėjusioji neteko pinigų, grandinėlės, odinio dėklo, pačios delninės, dėl ko jai buvo padaryta atitinkamo dydžio žala, R. K. veika yra baigta ir ji turi atsakyti už visÄ padarytÄ Å¾alÄ .

26. Byloje esančių ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų bei apeliacinės instancijos teisme nustatytų ir įvertintų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinimas R. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį patvirtintas. Ji, 2019 m. spalio 8 d., apie 14.32 val., bÅ«dama parduotuvėje „Batų kalnas“, esančioje Vilniuje, FabijoniÅ¡kių g. 2A, nuo batų lentynos, esančios prekybos salėje, pavogė J.

B. juodos spalvos verstos odos delninukę „Kartu“, kurios vertė – 15 Eur, kurioje buvo 450 Eur grynųjų pinigų, balto aukso grandinėlė su balto aukso deimantais inkrustuotu pakabuku, kurios vertė – 1 000 Eur, J. B. vardu iÅ¡duotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, buvęs odiniame rudos spalvos dėkle „Makey“, kurio vertė – 22 Eur, kuriÄ Ä¯sidėjo į savo rankinę, po ko iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, tokiu bÅ«du pagrobdama svetimÄ , J. B. priklausantį turtÄ , kurio vertė – 1 487 Eur.

27. Teisėjų kolegija pastebi, kad konstatuodama pripažintas įrodytomis nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje aplinkybes, patikslino nusikalstamos veikos padarymo laikÄ iÅ¡ apie 14.23 val. į apie 14.32 val., kadangi toks nusikalstamos veikos padarymo laikas yra užfiksuotas byloje esančiame vaizdo įraÅ¡e ir jo apžiÅ«ros protokole (b. l. 19–30). IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, jog prie nukentėjusiosios J. B. paliktos rankinės R. K. prieina 14.31 val., jÄ paima, apžiÅ«ri ir įsideda į savo rankinę bÅ«tent 14.32 val.

Be to, teisėjų kolegija kaltinamosios naudai patikslino balto aukso grandinėlės su balto aukso deimantais inkrustuotu pakabuku vertę, nurodydama, jog jos vertė visgi yra ne 1 300 Eur, o 1 000 Eur. Dėl Å¡ios aplinkybės plačiau bus nurodyta sprendžiant klausimÄ dėl nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimo. Dėl bausmės skyrimo 28. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus reglamentuoja BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

29. Spręsdama R. K. skirtinos bausmės klausimÄ teisėjų kolegija įvertina tai, kad R. K. padarė vienÄ baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ , už kurio padarymÄ Ä¯statymų leidėjas yra nustatęs viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba areÅ¡to, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatant, kad dėl jos veikimo gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir jų norint. Dalis pavogtų daiktų, taip pat pinigai nukentėjusiajai nebuvo grÄ Å¾inti.

30. Byloje nėra nustatyta R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Duomenų apie jos gydymÄ si psichiatrijos ligoninėse ar įraÅ¡ymÄ Ä¯ narkologinę įskaitÄ teismui nepateikta. IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, kad R. K. anksčiau neteista (b. l. 123), remiantis Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, R. K. administracinėn atsakomybėn traukta tik vienÄ kartÄ , 2016 metais, skirtÄ baudÄ yra sumokėjusi, galiojančių nuobaudų neturi, Sodros duomenimis, Å¡iuo metu ji niekur nedirba, yra iÅ¡tekėjusi, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ .

31. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus R. K. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ . Pažymėtina, kad galimas skirti laisvės apribojimo bausmės dydis, taip pat kartu su Å¡ia bausme galimi skirti įpareigojimai ir draudimai, BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenustatyti, tai reglamentuojama BK 48 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.).

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali bÅ«ti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Spręsdama bausmės dydžio klausimÄ , vadovaudamasi BK 61 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija atsižvelgia į R. K. asmenybę, kad ji teisiama pirmÄ kartÄ , į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, padarytos turtinės žalos dydį, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ ir mano, kad R. K. skirtina mažesnė bausmė nei įstatyme nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, bausmės dydis turi bÅ«ti toks, kad R. K. jaustųsi nubausta ir kartu bausmė atgrasintų jÄ ateityje daryti nusikaltimus, todėl tikslinga įpareigoti R. K. pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalis). Prokuroras apeliaciniu skundu, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė įpareigoti R. K. ir visÄ bausmės atlikimo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tačiau, įvertinus kaltinamosios asmenybę, manytina, kad toks įpareigojimas bÅ«tų perteklinis ir nedarytų jokios teigiamos įtakos R.

K. elgesiui. Dėl civilinio ieÅ¡kinio 32. Å ioje byloje nukentėjusioji J. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1 787 Eur dydžio patirtos turtinės žalos (dėl pagrobtų daiktų), 1 500 Eur dydžio neturtinės žalos ir 1 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, tai yra iÅ¡ viso dėl 4 787 Eur patirtos žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 157–160). BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieÅ¡kinį palaikė.

33. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Dėl turtinės žalos 34. Apygardos teismo teisėjų kolegijai iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatė, kad bÅ«tent R. K. savo neteisėtais nusikalstamais veiksmais pagrobė nukentėjusiajai J. B. priklausantį turtÄ â€“ juodos spalvos verstos odos delninukę „Kartu“, 450 Eur grynųjų pinigų, balto aukso grandinėlę su balto aukso deimantais inkrustuotu pakabuku, odinį rudos spalvos dėklÄ â€žMakey“, kuris nukentėjusiajai nebuvo grÄ Å¾intas, tuo padarydama jai turtinę žalÄ .

Nukentėjusioji nurodė, kad delninukės vertė yra 15 Eur, odinio rudos spalvos dėklo „Makey“ – 22 Eur, o balto aukso grandinėlė su balto aukso deimantais inkrustuotu pakabuku, kuriÄ jai padovanojo draugas, jos vertinimu, verta 1 300 Eur, taip pat iÅ¡ delninės buvo pagrobta 450 Eur grynųjų pinigų suma. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, minėtų daiktų vertės, taip pat delninėje buvusi pinigų suma nėra pagrįstos jokiais dokumentais, tačiau teisėjų kolegija supranta ne visada realiai egzistuojančias galimybes pagrįsti savo reikalavimus ir patirtos žalos dydį.

Tokioje situacijoje, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio nuostatas, žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į detalius ir nuoseklius nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus, teisėjų kolegijai iÅ¡ esmės nekyla abejonių nei dėl jos nurodytos delninukės, nei dėl dėklo vertės. Å ių daiktų vertė nėra neproporcingai didelė. Be to, byloje nustatyta, jog R.

K. pagrobė nukentėjusiajai priklausiusius pinigus – 450 Eur, taigi Å¡ioje dalyje nukentėjusiosios praÅ¡oma priteisti suma yra pagrįsta. Kita vertus, teisėjų kolegija negali visiÅ¡kai sutikti su civiliniame ieÅ¡kinyje nukentėjusiosios nurodyta pagrobtos grandinėlės verte. Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagrobta grandinėlė buvo balto aukso, su pakabuku, tai buvo jos jau mirusio draugo dovana, pirkta Italijoje. Taip pat ji nurodė, kad patikslino grandinėlės vertę, kuriÄ pirminiame pareiÅ¡kime ir pirmosios apklausos metu buvo nurodžiusi 1 000 Eur, kadangi peržiÅ«rėjusi internete tokio tipo grandinėles su pakabukais pamatė, kad tokių grandinėlių kainos svyruoja nuo 1 200 iki 1 600 Eur.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad negalima tiksliai nustatyti pradinės grandinėlės kainos, kadangi ji buvo dovanota, taip pat į tai, kad nukentėjusioji tikslino grandinėlės vertę, įvertinusi, kad grandinėlė buvo balto aukso su deimantais inkrustuotu pakabuku, taip pat tokių papuošalų kainas viešoje paieškoje bei siekdama nepasunkinti kaltinamosios R. K. padėties, sprendžia, kad pagrįsta yra pirminė nukentėjusiosios nurodyta grandinėlės vertė, tai yra 1 000 Eur.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai J. B. iš R. K. 1 487 Eur. Tuo pačiu pažymėtina, kad esant šioms aplinkybėms buvo patikslintas R. K. pareikštas kaltinimas, nurodant, kad pagrobtos grandinėlės vertė yra ne 1 300 Eur, o 1 000 Eur. Dėl neturtinės žalos 35. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).

Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

36. Nukentėjusioji J. B. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dėl R. K. veiksmų ji patyrė stiprų stresÄ , emocines kančias, dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, nes jai teko daug kartų bendrauti su teisėsaugos pareigÅ«nais, važinėti ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui iÅ¡ Klaipėdos bei užsienio valstybių į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 6-Ä jį policijos komisariatÄ , nuolat bendrauti su policijos pareigÅ«nais, ieÅ¡koti per socialinius tinklus asmens, kuris galėjo padaryti vagystę. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovas pažymėjo ir tai, kad pagrobtas pakabukas nukentėjusiajai buvo labai brangus, kadangi tai jos mylimo žmogaus, kuris jau yra miręs, dovana, todėl turėjo ne tik materialinę, bet ir moralinę vertę.

37. Kaip nustatyta byloje, R. K. padarė tyčinį nusikaltimÄ nuosavybei, dėl jos veiksmų nukentėjusioji neteko savo turto – delninės, dėklo, pinigų bei jai ypač vertingo daikto – grandinėlės. Sutiktina, kad dėl pagrobtų daiktų ir vertybių, paties baudžiamojo proceso J. B. patyrė tam tikrų neigiamų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų, kurie turi bÅ«ti atlyginti. Kita vertus, pažymėtina, jog nukentėjusioji nei pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nenurodė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie patirtus didesnius neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, tuo tarpu tam tikri vidiniai iÅ¡gyvenimai – pergyvenimas bei kiti nepatogumai, natÅ«raliai yra susiję su įvykdyta nusikalstama veika, tačiau jie patys savaime nepagrindžia didesnio neturtinės žalos dydžio.

Teisėjų kolegija pastebi, kad, remiantis nustatytais bylos duomenimis, nukentėjusiosios turtas nebuvo pagrobtas kažkaip itin įžūliai (pvz. išplėšiant iš rankų) ar iš jos gyvenamosios vietos, o šiuo atveju pati nukentėjusioji buvo nepakankamai apdairi palikdama savo delninę parduotuvėje, pagrobto turto vertė nėra itin didelė, todėl konstatuotina, kad nukentėjusioji nepatyrė itin sunkių išgyvenimų, o jos nurodomi dvasiniai išgyvenimai ir jaučiamas nuolatinis stresas dėl tokio pobūdžio padarinių hiperbolizuojami.

Dėl to, nukentėjusiosios reikalaujama 1 500 Eur neturtinės žalos suma, kuri yra artima vagystės metu patirtai turtinei žalai, yra aiškiai per didelė ir neproporcinga.

38. Ä®vertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes (neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, padarytÄ turtinę žalÄ ir jos dydį, nukentėjusiosios neapdairų elgesį su savo turtu, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes), atsižvelgusi į R. K. turtinę padėtį (Å¡iuo metu niekur nedirba), taip pat teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios J. B. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant nukentėjusiajai J.

B. iÅ¡ R. K. 200 Eur. Å is dydis atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo reikalavimus ir, kolegijos vertinimu, yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios patirtus iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus bei nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltojo asmens interesų pusiausvyros. Dėl iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas 39. Nukentėjusioji J. B. civiliniu ieÅ¡kiniu taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ R. K. patirtas 1 500 Eur iÅ¡laidas už advokato teisines paslaugas. Prie civilinio ieÅ¡kinio yra pridėtas 2020 m. birželio 23 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 889812 apie nukentėjusiosios J.

B. jos atstovui advokatui V. Vitkovskiui sumokėtus 1 500 Eur už atstovavimÄ (t. 1, b. l. 161). PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos sietinos su nukentėjusiosios atstovavimu pirmosios instancijos teismo procese, dokumento suraÅ¡ymu, patarimais bei kitomis teisinėmis paslaugomis.

40. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

41. Å iuo nuosprendžiu R. K. pripažinta kalta dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Jos padaryta veika neabejotinai buvo susijusi su nukentėjusiosios J. B. interesais bei jos patirtomis atstovavimo iÅ¡laidomis procese ginant savo kaip nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės interesus, taigi darytina iÅ¡vada, kad R. K. turėtų prisiimti atsakomybę už proceso iÅ¡laidas. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis nurodytos sumos sumokėjimÄ teisines paslaugas teikusiam advokatui.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovavimÄ patvirtina byloje esantys advokato orderiai, advokatas dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme metu (vyko du teisiamieji posėdžiai), taip pat ir nagrinėjant prokuroro skundÄ apeliacinės instancijos teisme (taip pat vyko du teismo posėdžiai, buvo atliekamas dalinis įrodymų tyrimas), rengė civilinį ieÅ¡kinį. Kita vertus, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundÄ , nei nukentėjusioji, nei jos atstovas apeliacinio skundo nepadavė, apeliacinės instancijos teismo posėdžiai truko neilgai, advokato parengtas civilinis ieÅ¡kinys nėra didelės apimties ar sudėtingas.

Ä®vertinusi tai, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, atsižvelgusi į nuteistosios R. K. turtinę padėtį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme buvusių teismo posėdžių skaičių, advokato darbo sÄ naudas, jo aktyvumÄ teismo posėdžiuose, į nedidelę bylos apimtį ir sudėtingumÄ , taip pat vadovaudamasi protingumo, proporcingumo ir teisingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios J. B. praÅ¡oma priteisti suma yra per didelė.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios prašymas tenkinamas iš dalies, priteisiant J. B. iš R. K. 800 Eur jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

42. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. sausio 25 d. pateikė pažymÄ Nr. (12.32) PT-497 dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų baudžiamojoje byloje teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ R. K. pagal koordinatoriaus parinkimÄ , kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas. Pagal Å¡iÄ pažymÄ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 252 Eur.

43. BPK 106 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam bÅ«na paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje bÅ«tinybę skirti iÅ¡teisintajai R. K. gynėjÄ numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiÅ¡kia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo iÅ¡teisintosios valios. Esant tokioms aplinkybėms Å¡ių iÅ¡laidų priteisimas nėra galimas. Tokios pozicijos jau kurį laikÄ nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-433-1020/2017, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-31-843/2017, 2020 m. spalio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-473-626/2020, 2020 m. spalio 13 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-458-988/2020, 2020 m. spalio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-508-468/2020).

Taip pat ir LAT formuojamoje praktikoje yra ne kartÄ nurodyta, kad sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Atsižvelgiant į tai, proceso iÅ¡laidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iÅ¡ R. K. nepriteisiamos. Dėl kitų klausimų 45. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės 2020 m. liepos 17 d. nutarimu R. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 106).

Å i kardomoji priemonė naikintina pradėjus bausmės vykdymÄ .

46. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – byloje esantis vienas kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u (t. 1, b. l. 30), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Viliaus Paulausko apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. nuosprendį, kuriuo R. K. iÅ¡teisinta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį. R. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo probacijos tarnyboje dienos.

R. K. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti. Nukentėjusiosios J. B. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti J. B. iÅ¡ R. K. 1 487 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Priteisti nukentėjusiajai J. B. iÅ¡ R. K. 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) jos patirtų iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl patirtų iÅ¡laidų teikiant valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ R. K., netenkinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti baudžiamojoje byloje. Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Eglė Gruodienė Jurgita Kolyčienė