2018-01-31 Nr. AB-2208-3-61-3-00793-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-494-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00793-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. (G. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. (G. R.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas G. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Ministerija), – 100 000 Eur; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), – 50 000 Eur.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Lukiškių TI-K laikomas nuo 2002 m. nežmoniškomis, žeminančiomis, Europos Sąjungos standartų neatitinkančiomis sąlygomis, tai patvirtina Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (toliau – ir CPT) 2012 m. lapkričio 27 d.–gruodžio 4 d. vizito ataskaita. Lietuvoje nuo 2014 m. vasario 19 d. įsigaliojo Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvusis protokolas, tačiau iki šiol nepastatyta nė viena nauja įkalinimo įstaiga, nors toks planas buvo parengtas dar 2008 m., konkursas iškeldinti Lukiškių TI-K paskelbtas dar 2012 m., tačiau kelerius metus trukęs konkursas sužlugo, sprendimą dėl konkurso nutraukimo priėmė Ministerija, todėl pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių žalą kildina iš Ministerijos veiksmų (neveikimo), dėl kurių 14 m. yra kalinamas nežmoniškomis ir žeminančiomis sąlygomis. Lukiškių TI-K sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos: naudojantis tualetu jį stebi pareigūnai pro duryse įrengtą stiklą, nes unitazas įrengtas prie durų į kamerą ir yra atviras, administracija per mėnesį išduoda 1 ritinėlį tualetinio popieriaus, kurio trūksta, nėra sudarytos sąlygos pačiam tenkinti lytinę aistrą. Pareiškėjas dėl šių aplinkybių prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 7–16) į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo priteisti iš pareiškėjo 1,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.

4. Atsakovo atstovas prašė pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, naudotis sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, tačiau negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Skirstant asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Esant perpildytoms kameroms, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Kiekvienam asmeniui kameroje skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius, nuolat reikalaujama, kad kalinamieji palaikytų tvarką kamerose.

Pagal sudarytas sutartis atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus, tačiau suimtieji ir nuteistieji dažnai patys gadina kameras, todėl tenka daryti pakartotiną remontą. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), baldų įrengimas kamerose atitinka nustatytus reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus. Nereglamentuota, kad kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Teisės aktuose neįtvirtinta pataisos įstaigos administracijos pareiga sudaryti įstaigoje laikomiems nuteistiesiems ar suimtiesiems sąlygas tenkinti lytinę aistrą. Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje), tai atitinka nustatytas normas.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, jos vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos, skundas pagrįstas abstrakčiais samprotavimais. Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą, todėl patyrė 1,50 Eur dokumentų rengimo išlaidų, kurias prašo priteisti iš pareiškėjo.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 45–47) prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad Ministerijos kompetencijai nepriskirtos funkcijos, susijusios su kalinimo sąlygų nustatymu, Ministerija neįgyvendina laisvės atėmimo vietų modernizavimo plano – šias funkcijas atlieka Departamentas, todėl dėl pareiškėjo nurodytų deklaratyvių samprotavimų dėl laikymo sąlygų visiško neatitikimo Europos Sąjungos standartams, dėl to, kad įkalinimo sąlygos nepagerės per artimiausius 5 metus, Ministerija neturi galimybių pasisakyti. Pareiškėjui nepateikus įrodymų dėl neteisėtų Ministerijos veiksmų civilinė atsakomybė negali kilti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu (b. l. 100–110) pareiškėjo G. R. skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių TI-K nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 22 d. (dėl teisės į privatumą pažeidimo, kompleksiškai vertinant su smulkesniais pažeidimais), likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2016 m. vasario 26 d. kameroje laikytas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 17, 19, 43, 60, 61, 228, 230, 241.

9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.).

10. Teismas sutiko su Ministerijos atsiliepime į skundą išdėstyta pozicija, kad Ministerijos kompetencijai nepriskirtos funkcijos, susijusios su kalinimo sąlygų nustatymu, Ministerija neįgyvendina laisvės atėmimo vietų modernizavimo plano – šias funkcijas atlieka Departamentas, todėl pareiškėjo nurodyti deklaratyvūs samprotavimai apie laikymo sąlygas ir jų visišką neatitikimą Europos Sąjungos standartams neleidžia teigti, kad Ministerija padarė neturtinę žalą pareiškėjui. Atitinkamai, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Teismas nustatė, kad byloje taip pat kyla ginčas, ar pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tinkamomis sąlygomis, nes skunde nurodė, jog naudojantis tualetu jį stebi pareigūnai pro duryse įrengtą stiklą, unitazas įrengtas prie durų į kamerą ir yra atviras, nepridengtas uždaroma sienele; administracija per mėnesį tik vieną kartą išduoda 1 ritinėlį tualetinio popieriaus, kurio nuolat trūksta; nėra sudarytos sąlygos tenkinti lytinę aistrą, ir pareiškėjas dėl šių aplinkybių prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

12. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose taip pat atkreipė dėmesį į ploto stygių, sanitarines sąlygas.

13. Teismas nurodė, kad HN 76:2010 minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių TI-K kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ buvo nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m ploto.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K pirmą kartą atvyko 2002 m. rugpjūčio 14 d. ir su pertraukomis buvo laikomas iki teismo sprendimo priėmimo. Pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2016 m. vasario 23 d., o atsakovas byloje prašo taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. iki 2013 m. vasario 22 d. (imtinai) (išskyrus laikotarpius, kai ploto reikalavimai atitiko teisės aktų nuostatas), todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo. Teismas pabrėžė, kad nuo 2010 m. gegužės 14 d., kai įsigaliojo Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, pareiškėjo atžvilgiu teisės aktų nuostatos, įtvirtinančios ploto reikalavimus, pažeistos nebuvo. Teismas nurodė, kad negalima pripažinti, jog pareiškėjas buvo kankinamas ar jo atžvilgiu buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, nes jis nuo 2005 m. sausio 14 d. kamerose buvo laikomas arba vienas, arba dviese, o laikant pareiškėją 2002 m. – 2003 m. jokių patikimų duomenų apie Lukiškių TI-K administracijos darytus pažeidimus nėra.

15. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje), tai atitinka nustatytas normas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jos pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala dėl netinkamai išduodamo tualetinio popieriaus.

16. Teismas sutiko, kad pareiškėjo teiginiai, jog naudojantis tualetu jį stebi pareigūnai pro duryse įrengtą stiklą, nes unitazas įrengtas prie durų į kamerą ir yra atviras, nepridengtas užsidaroma sienele; nėra sudarytos sąlygos pačiam tenkinti lytinę aistrą, yra pagrįsti. Nors Lukiškių TI-K nurodo, jog teisės aktai nenumato pataisos įstaigos administracijos pareigos sudaryti įstaigoje laikomiems nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems sąlygas patiems tenkinti lytinę aistrą, tačiau teismas pabrėžia, kad ir nuteistieji turi teisę į tam tikrą privatumą. Vadinasi, pareiškėjo konstitucinė teisė į privatumą buvo pažeista.

17. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

18. Teismas, kompleksiškai įvertinęs ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nustatytas išvadas, pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos pažeidimų, sprendė, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent privatumo trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertino ir smulkesnius pažeidimus. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl kalinimo nesaugioje aplinkoje, asbesto gaminių buvimo gyvenamojoje zonoje, dėl nepakankamai teikto šilto vandens asmeninei higienai palaikyti, nėra niekuo pagrįsti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentus atmetė.

19. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo kalinimas pažeidžiant privatumo reikalavimus sudarė jam nepatogumų, į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines, darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertino 600 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

20. Teismas nurodė, kad iš dalies tenkinus pareiškėjo skundą, atsakovo atstovo Lukiškių TI-K prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 21. Pareiškėjas G. R. padavė apeliacinį skundą (b. l. 116–117), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra neadekvatus, neatlygino pareiškėjo patirtų dvasinių kančių, emocinės depresijos ir kitų neigiamų išgyvenimų, nes dėl streso naktimis sunkiai užmigdavo, išgyvenimai atsiliepė sveikatos būklei. Pareiškėjo nuomone, pažeidimai prieš jį daryti tyčia.

23. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 122–129) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovo atstovas nurodo, kad sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus, o laikomų asmenų stebėjimas yra privalomas jų pačių saugumui užtikrinti. Nėra nustatyta, kad Lukiškių TI-K sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, tam tikri nepatogumai, privatumo ribojimas yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės pasekmė. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, padaryto pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama satisfakcija. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo), pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

25. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu (b. l. 120–121) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, ir įvertinęs, kad pareiškėjas reikalauja neproporcingos kompensacijos, pagrįstai priteisė 600 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta (turėjo būti nagrinėta) pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d.).

28. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos jį laikant Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis atlyginimo. Pareiškėjas 2016 m. vasario 22 d. skundu neturtinės žalos atsiradimą kildino iš neteisėtų Ministerijos veiksmų netinkamai vykdant priskirtas funkcijas užtikrinant kalinimo sąlygų atitikimą Europos Sąjungos standartams bei iš Lukiškių TI-K veiksmų nesudarius tinkamų kalinimo sąlygų įstaigoje: naudojantis tualetu jis buvo stebimas pareigūnų pro duryse įrengtą stiklą, nes unitazas įrengtas prie durų į kamerą ir yra atviras, administracija per mėnesį išduoda 1 ritinėlį tualetinio popieriaus, kurio trūksta, nėra sudarytos sąlygos pačiam tenkinti lytinę aistrą.

29. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių TI-K, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad jam priteistas neturtinės žalos dydis neadekvatus patirtai neturtinei žalai.

30. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), konstatuoja, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, dėl kurios paduotas apeliacinis skundas, t. y. dėl reikalavimo atlyginti 50 000 Eur žalą, kurios atsiradimas siejamas su, kaip teigiama, neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais (neveikimu), dėl procesinės teisės normų pažeidimo negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl šioje dalyje naikinamas ir byla, kurioje šalims turi būti sudaryta galimybė pateikti ginčui reikšmingus įrodymus ir pasisakyti dėl jų, šioje dalyje perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p., 146 str. 1 d.).

31. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra svarbūs įrodinėjimo ypatumai viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje ne kartą konstatuota, jog šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (pvz., EŽTT 2011 m. sausio 11 d. sprendimas byloje H. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 2573/03).

32. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė skundą, kurį pirmosios instancijos teismas priėmė (b. l. 1–4) ir kuriame nurodytas aplinkybes vertino nagrinėdamas bylą iš esmės (b. l. 104–110). Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas per Lukiškių TI-K elektroninių paslaugų paskyrą (vėliau teismui buvo pateiktas originalas paštu) pateikė procesinį dokumentą, įvardytą 2016 m. spalio 4 d. patikslintu skundu (b. l. 51–72), kuriuo, kaip matyti iš jo turinio, pakeitė savo skundo pagrindą, t. y. detalizavo jau nurodytas ir nurodė naujas aplinkybes, su kuriomis, kiek galima suprasti iš jo turinio ir pareiškėjo paaiškinimo teismo posėdyje, sieja prašomos priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos, siejamos su, kaip teigiama, neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais (neveikimu), atsiradimą.

33. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų, kuriais keičiamas skundo pagrindas ar dalykas, pateikimui ir priėmimui taikoma tokia pat tvarka, kaip ir nustatyta skundams (prašymams). ABTĮ (redakcijos, galiojusios iki 2016 m. liepos 1 d.) 52 straipsnis nustatė, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Ginčo atveju ši teisė, nesant tam pagrindo, buvo apribota, dėl to byla galėjo būti neteisingai išspręsta. Iš 2016 m. spalio 13 d. įvykusio teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo 2016 m. spalio 4 d. patikslintą skundą nepagrįstai laikė rašytiniais paaiškinimais, motyvuodamas tuo, kad pagal ABTĮ redakciją, įsigaliojusią nuo 2016 m. liepos 1 d., pareiškėjas turi teisę tikslinti skundą per 14 kalendorinių dienų nuo atsiliepimo į skundą gavimo. Pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas galiojant ABTĮ redakcijai, galiojusiai iki 2016 m. liepos 1 d., priimtas 2016 m. vasario 25 d. teismo nutartimi, todėl pareiškėjas turėjo teisę tikslinti skundo pagrindą ar dalyką vadovaujantis iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusiomis ABTĮ 52 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d.), t. y. iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pareiškėjo 2016 m. spalio 13 d. teismo posėdyje pateiktame procesiniame dokumente nurodytos naujos aplinkybės, kurių nebuvo nurodyta 2016 m. vasario 25 d. teismo nutartimi priimtame pareiškėjo 2016 m. vasario 22 d. skunde. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą vertino ir aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos atsiradimu pareiškėjui, nurodytas 2016 m. spalio 4 d. patiksliname skunde, tačiau galimybės dėl jų pasisakyti atsakovui nesuteikė. Tokio pobūdžio pažeidimas gali būti pašalintas bylą iš naujo išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, kadangi kitaip gali būti būtų reikšmingai apribotos šalių procesinės teisės į tinkamą bylos išnagrinėjimą.

34. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su tarp šalių kilusio ginčo išsprendimu iš esmės, šioje proceso stadijoje nevertintini.

35. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visus įrodymus, nustatyti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A662-374/2012; kt.).

36. Pareiškėjas apeliacinio skundo pagrinde jokių argumentų, kuriais būtų grindžiamas nesutikimas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalimi, kuria atmestas kaip nepagrįstas jo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nenurodė, formuluodamas apeliacinio skundo dalyką taip pat nenurodė, kad palaiko savo šį skunde nurodytą reikalavimą, todėl, nesant pagrindo peržengti pareiškėjo apeliacinio skundo ribas (ABTĮ 140 str. 2 d., 146 str. 2 d.), ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

37. Remdamasi išdėstytais argumentais, atsižvelgdama į anksčiau aptartų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas aptartoje dalyje negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, padaryti procesinės teisės normų pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla dėl pareiškėjo G. R. reikalavimo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 3 p., 145 str. 1 d., 146 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. R. (G. R.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo G. R. (G. R.) reikalavimo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė