Legislator Case Law & Legislation
9e2cd17d-d3d4-4e00-9955-b7db6595baa0 AI generated

9e2cd17d-d3d4-4e00-9955-b7db6595baa0 · Kauno apygardos teismas

Case Number 9e2cd17d-d3d4-4e00-9955-b7db6595baa0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas šeÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteisti Å .

Legislator headnote

AI generated

9e2cd17d-d3d4-4e00-9955-b7db6595baa0 · Kauno apygardos teismas: Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, kad nesurinkta pakankamai neginčytinų, jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai, yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir neteisingas, vertinamos kaip jo gynybos versija. Teismas visus bylos įrodymus iÅ¡tyrė, įvertino jų visetÄ bei kiekvienÄ atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius raÅ¡ytinius duomenis, o prieÅ¡taringus, nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieÅ¡taraujančius neabejotiniems faktams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Rimas ŠvirinasPranešėjas Rimas Švirinas                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-336-319-2014Teisėjas Dainius Gudas                                               Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01257-2013-3                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.; 2.4.7. (S)                                                                                                            KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Asta Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistojo A.

S. gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas šeÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.Å iuo nuosprendžiu taip pat nuteisti Å .

B. ir A. M., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.  Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent: 2013 rugpjūčio 28 d., apie 17.00 val., vieÅ¡oje vietoje - Marijampolės mieste, R. J. gatvėje, prie namo numeris (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su Å . B. ir A. M., iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, ignoruodami žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodami nepagarbÄ nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, elgdamiesi ypatingai įžūliai, matant kitiems asmenims, tyčia, be jokios pateisinamos priežasties sudavė ne mažiau du smÅ«gius A.

P. į galvÄ Â ir rankas, o Å . B. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau du smÅ«gius, A. M. sudavė ne mažiau deÅ¡imt smÅ«gių, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. P. kraujosruvas abiejų ausų kauÅ¡eliuose, deÅ¡inės speninės ataugos srityje ir kaktoje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Skundu A. S. praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 24 d. nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti, nepadarius jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo.

Skunde nurodo, kad teismas jo kaltę grindė nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, iÅ¡vardinta faktine medžiaga ir įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimÄ , tačiau apeliantas teigia, kad toks įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu bei vadovaujantis įstatymu (BPK 20 str. 5 d.), be to, visos apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytos faktinės bylos aplinkybės turi bÅ«ti patvirtintos teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais ir patikrintais įrodymais, kurie turi neginčijamai patvirtinti arba paneigti teisiamojo asmens veiksmuose esant visus bÅ«tinuosius tokio nusikaltimo požymius, o tokie įrodymais turi bÅ«ti nuoseklÅ«s ir vienas kitam neprieÅ¡tarauti.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, jog visi A. P. patirti sužalojimai buvo padaryti trimis poveikiais, nors apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatuota, kad šiam nukentėjusiajam Š. B. sudavė ne mažiau kaip du, A. M. - ne mažiau kaip dešimt, o apeliantas - du smūgius, taigi, pasak teismo, nukentėjusiajam iš viso buvo suduota ne mažiau kaip 14 smūgių, nors tai aiškiai prieštarauja minėta teismo medicinos specialisto išvada nustatytoms aplinkybėms ir šis prieštaravimas, apelianto įsitikinimu, laikytinas esminiu.

Skunde pastebima ir tai, kad iš teismo nuosprendyje aprašyto kaltinimo visiškai neaišku kuo - kokiais daiktais, rankomis ar kojomis jis šiuos smūgius A. P. tariamai sudavė. Skunde teigiama, kad nukentėjusysis liudijo, jog visi keturi jį mušę asmenys sudavė ne mažiau kaip po du smūgius, o liudytojas teigė, kad kiekvienas mušusiųjų kumščiais sudavė ne mažiau kaip po tris smūgius, taigi šių asmenų parodymai ne tik nėra nuoseklūs, bei ir vieni kitiems prieštarauja, kaip ir aiškiai prieštarauja teismo medicinos specialisto tyrimo rezultatams bei pačiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nustatytų nukentėjusiajam tariamai suduotų smūgių skaičiui.

Dėl Å¡ių esminių prieÅ¡taravimų nepaÅ¡alinimo nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Apeliantas tvirtina, kad inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nes galimo vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo metu sėdėjo savo automobilyje ir kalbėjo telefonu ir net nebuvo nusikalstamos veikos padarymo vietoje, taigi jokių vieÅ¡osios tvarkos pažeidimui, įskaitant nukentėjusiojo sužalojimÄ , arba kokiais nors kitais nusikalstami veikai bÅ«dingų veiksmų nepadarė. Skunde taip pat teigiama, kad jokių įrodymų, kuriais teisėtai bÅ«tų galima pagrįsti jo kaltę, nėra, visi neaiÅ¡kumai ir abejonės, kurios teisiamajame posėdyje nebuvo paÅ¡alintos, turi bÅ«ti vertinamos jo naudai, todėl apkaltinamasis apylinkės teismo nuosprendis jo atžvilgiu turi bÅ«ti panaikintas, priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nepadarius jokio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos arba neįrodžius, kad jis dalyvavo paradant nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ Â patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog ikiteisminis tyrimas ir teisminis bylos nagrinėjimas vyko vadovaujantis BPK normomis. Apylinkės teismas A. S. kaltu pripažino vadovaujantis byloje surinktais įrodymais, tinkamai juos įvertindamas, skirdamas bausmę pagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio, 55 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, BPK normų reikalavimų nepažeidė, civilinių ieÅ¡kinių klausimus iÅ¡sprendė tinkamai.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas inkriminuojamo nusikaltimo nepadarė, kad nesurinkta pakankamai neginčytinų, jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai, yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir neteisingas, vertinamos kaip jo gynybos versija. Teismas visus bylos įrodymus iÅ¡tyrė, įvertino jų visetÄ bei kiekvienÄ atskirai ir rėmėsi tik tais, kurie papildė vieni kitus, atitiko objektyvius raÅ¡ytinius duomenis, o prieÅ¡taringus, nenuoseklius parodymus pagrįstai atmetė kaip neteisingus, prieÅ¡taraujančius neabejotiniems faktams.

Kolegija be kita ko pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo pre­rogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundÄ pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo tai­ky­mu ar BPK normų pažeidimu.Nuteistasis A. S. bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu bei apeliaciniame skunde nuosekliai neigė panaudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ A. P., ir nurodė, jog nors įvykio vietoje jis ir buvo, tačiau sustojus R.

J. gatvėje niekur iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs nebuvo, nes kalbėjo telefonu su nepažįstamu asmeniu, ir net nematė, kaip Å . B. ir A. M. iÅ¡lipo ir kÄ jie iÅ¡lipę darė, muÅ¡tynių nematė, matė tik pro jį bėgantį nepažįstamÄ vaikinÄ , kas įvyko A. S. nesuprato, o draugų A. ir Å . neklausė. Å i nuteistojo A. S. versija neatitinka faktinių aplinkybių, paneigta byloje surinktais akivaizdžiai ir neginčijamai apelianto kaltę patvirtinančiais įrodymais, kuria tendencingai, iÅ¡kraipant faktus bandoma iÅ¡vengti atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ir kitų kaltinamųjų Š. B. ir A. M. parodymais, nes jie nenuoseklūs, prieštaringi ne tik nukentėjusiojo A. P. bei tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo I. V. parodymams bei rašytiniai bylos medžiagai, bet ir nesutampa tarpusavyje. Š. B. parodė, kad pamatęs A. P., paprašė A. S. sustoti ir pirmas išlipo iš automobilio bei nuėjo prie nukentėjusiojo, sudavė jam, o A. M. parodė, kad sustojus automobiliui jis išlipo ir pirmas nuėjo prie A.

P., su juo kažkÄ kalbėjo ir trenkė delnu į veidÄ . Å . B. ir A. M. nurodė, jog tÄ dienÄ buvo neblaivÅ«s. Tikėti tokiais nenuosekliais parodymais teismui nebuvo jokio pagrindo. Å ie kaltinamieji taip pat nurodė, kad nematė, ar kiti kartu su jais automobilyje buvę asmenys, tame tarpe ir A. S., buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir priėję prie A. P. jam sudavė smÅ«gius. Taigi, be to, kad Å¡ių asmenų parodymai nenuoseklÅ«s, jie taip pat netgi nepatvirtina ir apelianto versijos, jog jis nebuvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, nebuvo priėjęs prie nukentėjusiojo ir jam nesudavė.Pagrįstai objektyviais ir patikimais, apelianto kaltė patvirtinančiais įrodymais pirmosios instancijos teismas laikė nukentėjusiojo ir liudytojo I.

V. parodymus. Nukentėjusysis A. P. nuo pat bylos tyrimo pradžios apie įvykį davė nuoseklius ir detalius parodymus, kas ir kaip jį mušė, kiek smÅ«gių sudavė. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus jo parodymams parodymus davė ir liudytojas I. V.. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojas I. V. savo parodymų teisingumÄ pavirtino asmens parodymų atpažinti metu atpažinę A. S. kaip asmenį, kartu su kitais trims sudavusį nukentėjusiajam smÅ«gius į galvÄ bei rankas. Nukentėjusysis nurodė, kad jį muÅ¡usius asmenis jis žino iÅ¡ matymo, žino jų vardus, tačiau jis su Å¡iais asmenimis, tame tarpe ir su apeliantu, nėra susipykęs, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis siektų apkalbėti apeliantÄ ir todėl duotų melagingus parodymus.

Nors liudytojas I. V. yra draugiÅ¡kuose santykiuose su nukentėjusiuoju, tačiau nėra pagrindo ir jo parodymus laikyti neobjektyviais, nes jie ne tik patvirtina nukentėjusiojo parodymus, bet atitinka ir raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ .Skunde apeliantas tvirtina, kad nukentėjusiojo ir liudytojo I. V. parodymų prieÅ¡taringumÄ tarpusavyje ir jų neatitikimÄ faktinėms aplinkybėms patvirtina neginčijamas bylos įrodymas - teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota kitokie sužalojimai ir kitoks jų kiekis, nei parodė A.

P. ir I. V.. IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų matyti, kad kaltinamieji jam smÅ«giavo ne mažiau 10 kartų, tačiau nuo daugumos smÅ«gių jam pavyko iÅ¡sisukti, juos užblokuoti. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas I. V., kuris taip pat nurodė, kad tie vyrai puolė muÅ¡ti A. P. ir visi sudavė po ne mažiau 3 smÅ«gius, tačiau nukentėjusysis nuo daugelio smÅ«gių iÅ¡sisuko, dengėsi, tiek nukentėjusysis, tiek minimas liudytojas nurodė tas pačias vieta s- galvÄ ir rankas, - į kurias užpuolikai smÅ«giavo A.

P.. Taigi, akivaizdu, kad šių asmenų parodymai iš esmės tapatūs, be to, pažymėtina, kad smūgių sudavimas vyko greitai, iš karto nukentėjusįjį puolė 4 asmenys, todėl tai, kad nukentėjusiojo ir liudytojo I. V. nurodytas suduotų smūgių skaičius nėra analogiškas yra visiškai natūralu, todėl tokie prieštaravimai nelaikytini esminiais, dėl ko parodymus reiktų vertinti kaip neteisingus. 2013-08-29 specialisto išvadoje Nr. G768/13(09) nurodyta, kad A. P. konstatuota kraujosruvos abiejų ausų kaušeliuose, dešinės speninės ataugos srityje ir kaktoje, kurie galėjo būti padaryti trimis poveikiais (t. 1, b. l. 26).

Kaip parodė liudytojas I. V. ir pats A. P., jis daugelį suduotų smÅ«gių atrėmė, kas reiÅ¡kia, jog nuo jų trauminiai poveikiai negalėjo atsirasti, o specialisto buvo konstatuoti tie sužalojimai, kurie buvo padaryti suduotais smÅ«giais. Å ios aplinkybės duoda pagrindo teigti, kad minėtų asmenų parodymai neprieÅ¡tarauja ir pirmos instancijos nuosprendyje nuosekliai aptartiems kitiems įrodymams. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti ir pan. (kasacinė byla Nr.2K-65/2010).

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį lemia Å¡ie ob­jektyvieji nusi­kals­tamos veikos su­dė­ties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę pa­da­riniai ir nusi­kal­ti­mo padarymo vieta. Bylos duomenimis nustatyta, kad veiksmas vyko miesto gatvėje, kur vyksta automobilių judėjimas, žmonių akivaizdoje, kas neginčijamai patvirtina, kad nuteistasis nusikalstamus veiksmus atliko vieÅ¡oje vietoje.

Aptartų įvykio vietoje buvusio I. V., apklausto liudytoju parodymai patvirtina, kad nuteistojo atlikti veiksmai ne tik atkreipė netoli įvykio vietos buvusio asmens dėmesį, bet ir Å¡okiravo jį, sutrikdė rimtį. Nors byloje nenuneigta aplinkybė, jog konfliktas prasidėjo dėl asmeninio pobÅ«džio paskatų tarp nukentėjusiojo bei apelianto ir kitų asmenų, tačiau tai nepaneigia A. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį. Pagal teismų praktikÄ , nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka vieÅ¡Ä vietÄ ir bÅ«dÄ , kuriuo sutrikdo visuomenės rimtį, demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai (kasacinė nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K- 447/2010).

Taigi, kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai, jie gali bÅ«ti tiek chuliganiÅ¡ki, tiek ir asmeniniai. Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuo­me­­nės rim­tis ar vieÅ¡oji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Fizinės prie­vartos priemonės - fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį pripažintinas įžūliu že­mi­nan­Äiu elgesiu. Bylos duomenys patvirtina, kad A. S. be jokios pateisinamos priežasties pa­nau­dojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį A.

P. ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir tokie nuteistojo veiksmai neabejotinai vertintini kaip įžūlÅ«s, nes jais buvo demons­truo­jama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma elementarių bendravimo normų. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių nori. Ä®vertinus aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliantas pilnai suvokė savo veiksmų pobÅ«dį ir jeigu nenumatė konkrečių jo pasekmių, tačiau pilnai galėjo suvokti, kad jo veiksmais gali bÅ«ti sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, t.y. veikė esant neapibrėžtai tyčiai.

Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.Skirdamas A. S. bausmę, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo kaltės formÄ , motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. A. S. paskirta bausmė savo rūšimi nei dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta. Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raÅ¡tas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A.

S., iÅ¡laidas iki 2014 m. kovo 24 d. sudaro 120 litų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Kolegija pažymi, jog pateiktame Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raÅ¡te nėra suformuluotas praÅ¡ymas priteisti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobÅ«džio ir jokiu bÅ«du neįpareigojanti teismÄ Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ nuteistojo.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundÄ kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybÄ , kuri negali bÅ«ti ribojama, o valstybė turi pareigÄ užtikrinti galimybę Å¡ia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, iÅ¡laidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikÅ¡to kaltinimo.

Remiantis iÅ¡dėstytu, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ nuteistojo A. S. nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                                      Rimas Å virinas                                        Teisėjai                                                                                                                  JÅ«ratė Jakubonienė     Egidijus Jonas Grigaravičius