2022-12-14 Nr. AB-31084-3-62-3-02413-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-573-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02413-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Alytaus PN buvo laikomas kamerose Nr. 11, 12 ir 0. Nuo 2019 m. spalio 26 d. iki 2019 m. gruodžio 25 d. buvo laikomas kameroje Nr. 12, nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2020 m. sausio 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 11, nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. vasario 26 d. buvo laikomas kameroje Nr. 0, kur jam teko mažiau ploto nei numato teisės aktai, kadangi kamerose buvo laikoma po 3 žmones. Kamerose sienos ir lubos aptrupėjusios, paviršiai nelygūs, nebuvo ventiliacijos, silpnai šildė radiatoriai, todėl buvo drėgna, kaupėsi pelėsis. Langai kamerose seni, supuvę, todėl buvo labai šalta.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2019 m. spalio 11 d. buvo stipriai sumuštas kitų nuteistųjų. Po sumušimo iš karto kreipėsi į budintį pareigūną su prašymu jį palydėti pasiimti savo daiktus ir nuvesti iki kontrolės ir praleidimo posto. Pareiškėjas Kontrolės ir praleidimo poste budėjusių pareigūnų paprašė, kad jam laikinai leistų būti kamerų tipo patalpose. Pareigūnai nuvedė pareiškėją medicininei apžiūrai, po to liepė grįžti į būrį. Po įvykio jis kreipėsi į Alytaus PN direktorių su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą ir tik po to buvo nutarta pareiškėją perkelti būtent į 2 būrį, kuriame nuteistieji laikosi subkultūros ir kuriame buvo sumuštas.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atsisakė gyventi paskirtame būryje, už tai eilę kartų buvo nepagrįstai skiriamos drausminės nuobaudos. Pareiškėjas 2019 m. spalio 14 d. kreipėsi į Alytaus PN direktorių su prašymu perkelti į kitus pataisos namus, o 2019 m. spalio 17 d. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Alytaus PN administracija nekreipė jokio dėmesio į jo prašymus ir skundus, juos atmetė. Bijodamas dėl savo saugumo, prašydamas pareigūnų apsaugoti, nepadarė jokio nusižengimo. Alytaus PN pareigūnai neatsižvelgė į aplinkybes, pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, todėl priėmė neteisėtus sprendimus dėl nuobaudų skyrimo. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas nuolat jaučiasi žeminamas, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, negali ramiai miegoti, sutriko visavertis gyvenimas.

5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Alytaus PN uždarosios zonos kamerų tipo patalpose keliais etapais buvo atliktas kapitalinis remontas. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis – 2010 m. birželio mėnesį. Remonto metu visose kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti sanitariniai mazgai (tualetai), pastatyti unitazai, šiose patalpose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi.

7. Atsakovas paaiškino, kad Alytaus visuomenės sveikatos centras 2018 m. gruodžio 21 d. pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas (tarp jų ir kamerų tipo patalpas (KTP)). Šio akto Nr. PA -9545 išvadoje Visuomenės sveikatos centras pažeidimų kamerų tipo patalpose nenustatė. Alytaus visuomenės sveikatos centras 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė tikrinimo aktą, kuris apėmė KTP Nr. 3 ir Nr. 11, šio akto Nr. PA-2238 išvadoje visuomenės sveikatos centras pažeidimų kamerų tipo patalpose nenustatė.

8. Atsakovas nurodė, kad Alytaus PN vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, jog gyvenamose patalpose oro temperatūra būtų 18°C–28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C–22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 proc., šaltuoju – 35-60 proc., šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s–0,25m/s., šaltuoju – 0,05-0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Alytaus PN esantis kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus, kaip tą numato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas. Kamerose veikia ištraukiamoji ventiliacija. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 134:2015 37 punktu, patalpas valo patys jose laikomi asmenys. Langai, sienos, lubos tvarkingi.

9. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus PN dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su kalinimo sąlygomis, nesikreipė.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. birželio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam esant kalinamam Alytaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. vasario 26 d.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su vienam asmeniui tenkančiu gyvenamuoju plotu, nurodė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę 20 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kur jam teko 3,69 kv. m gyvenamojo ploto. Taip pat pareiškėjas buvo laikomas uždarosios zonos kamerų tipo patalpose Nr. 0, 3, 11, 12, kur jam teko nuo 3,67 kv. m iki 5,02 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovavosi ir konstatavo, jog pareiškėjui visą ginčo laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, taigi nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu byloje konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl kamerose aptrupėjusių sienų ir lubų, nelygių paviršių, ventiliacijos, taip pat, kad buvo šalta, drėgna, kaupėsi pelėsis, langai buvo seni, supuvę, nurodė, jog atsakovas atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymąsi: gyvenamosios patalpos vėdinamos atidarius langus, kamerų tipo patalpose esančiuose sanitariniuose mazguose įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Alytaus PN esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose, langai, sienos, lovos ir durys tvarkingi, esant poreikiui patalpos kuo skubiau remontuojamos.

14. Teismas iš byloje pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akto nustatė, kad 2018 m. gruodžio 18 d. periodinės kontrolės metu nustatyta, jog pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 21.3 punkto reikalavimas (dėl mokymo klasėje apsaugos nuo tiesioginių saulės spindulių priemonių įrengimo), kiti pažeidimai nenustatyti. Iš pateiktų kamerų fotonuotraukų teismas nustatė, kad kamerų sienos ir lubos tvarkingos, švarios, kamerose yra įrengta ventiliacija, yra galimybė kameras vėdinti per atveriamus langus, kamerose esantys langai tvarkingi. Nors byloje nėra duomenų apie tai, ar Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019–2020 metais vykdė gyvenamųjų patalpų, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, patikrinimą dėl higienos normų reikalavimų atitikties, tačiau vertinant pareiškėjo abstrakčius teiginius dėl jo subjektinių teisių pažeidimo, teismui nekilo abejonių dėl atsakovo pateiktame atsiliepime ir kituose rašytiniuose įrodymuose nurodytų teiginių tikrumo.

15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galbūt netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Įvertinęs atsakovo atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, į bylą pateiktas fotonuotraukas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto duomenis, teismas pareiškėjo nurodytus argumentus dėl aptrupėjusių sienų ir lubų, nelygių paviršių, neįrengtos ventiliacijos, šalčio, drėgmės, pelėsio, senų, supuvusių langų vertino kaip nepagrįstus. Teismas dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų.

16. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad po to, kai 2019 m. spalio 11 d. buvo sumuštas kitų nuteistųjų, Alytaus PN administracija jo neperkėlė į kitą būrį, nereagavo į jo prašymus ir skundus, nepagrįstai skyrė drausmines nuobaudas už atsisakymą gyventi paskirtame būryje, nors būryje gyventi atsisakė bijodamas dėl savo saugumo, todėl jokių pažeidimų nepadarė, nurodė, kad Alytaus PN direktoriaus 2019 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 49-1896, 2019 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 49-1908, 2019 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 49-1961, 2019 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 49-1926, 2019 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 49-2144, 2019 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 49-2369 (toliau – ir Nutarimai) pareiškėjui buvo skirtos drausminės nuobaudos už tai, kad jis atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

17. Teismas, remdamasis BVK nuostatomis, pažymėjo, kad pataisos įstaigų ir bausmės vykdymo režimas apsprendžia tam tikrus ribojimus ir draudimus bei atitinkamas pareigas, susijusias su kalinimo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą, o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą. Taigi šiuo atveju pareiškėjas, nesutikdamas su Alytaus PN administracijos reikalavimu atlikti bausmę paskirtame būryje, turėjo įvykdyti šį reikalavimą, o po to turėjo teisę apskųsti jį teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus eiti gyventi į paskirtus būrius, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nagrinėjamu atveju nuobaudos pareiškėjui už nurodytus pažeidimus paskirtos pagrįstai ir teisėtai. Nuteistųjų teisė apskųsti jiems paskirtas nuobaudas yra reglamentuojama BVK 143, 183 straipsniuose ir jį įgyvendinančių teisės aktų – ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, nuostatomis, kurios numato ir pažeistų teisių šioje srityje gynybos būdus bei sąlygas. Taisyklių 205 punkte nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, o Taisyklių 206 punkte nurodyta, jog jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas).

18. Iš pareiškėjo 2019 m. spalio 13 d., 2019 m. spalio 15 d., 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. spalio 16 d., 2019 m. spalio 18 d., 2019 m. spalio 19 d., 2019 m. spalio 20 d., 2019 m. spalio 22 d., 2019 m. spalio 21 d., 2019 m. spalio 17 d., 2019 m. lapkričio 20 d., 2019 m. gruodžio 17 d., 2019 m. gruodžio 18 d. paaiškinimų turinio matyti, jog pareiškėjas savo paaiškinimuose iš esmės nurodo, kad jis atsisako eiti į paskirtą būrį dėl objektyvių priežasčių, kurias nurodė Alytaus PN direktoriui ir Kriminalinės žvalgybos skyriui, būryje jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, gali su pareiškėju susidoroti ar kitaip pakenkti. Taigi iš paaiškinimų dėl atsisakymo eiti į paskirtą būrį matyti, jog jo atsisakymai vykdyti administracijos reikalavimus iš esmės nebuvo siejami su jokia tuo konkrečiu atveju objektyviai iškilusia realia grėsme pareiškėjui, pareiškėjas nenurodė konkrečių jo atsisakymo eiti į paskirtą būrį priežasčių, tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė, jog būryje jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus, nenurodydamas konkrečių asmenų, kurie gali pareiškėjui pakenkti ir konkrečių priežasčių dėl ko pareiškėjui paskirtame būryje gali kilti grėsmė. Taisyklių 205 punkto nuostatos, skiriant pareiškėjui drausmines nuobaudas, nebuvo pažeistos.

19. Teismas pažymėjo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kriminalinės žvalgybos valdybos 5-asis kriminalinės žvalgybos skyrius (toliau – ir Skyrius) atliko tyrimą dėl pareiškėjo atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus ir 2019 m. spalio 21 d. išvadoje Nr. 5TP-15 konstatavo, jog Skyriuje nėra jokių duomenų apie aplinkybes dėl kurių pareiškėjas negalėtų bausmės atlikinėti paskirtame būryje. Pats pareiškėjas taip pat nenurodė jokių objektyvių ir pakankamų priežasčių, dėl kurių jis negali atlikti bausmės paskirtame būryje.

20. Bylos medžiaga patvirtina, jog vertinamuoju laikotarpiu jokios konkrečios informacijos apie grėsmę pareiškėjo sveikatai ir gyvybei pataisos namuose nebuvo surinkta ir šių aplinkybių pats pareiškėjas niekada nekonkretizavo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog kuriame nors būryje pareiškėjas negalėtų gyventi ar, kad jis su kuo nors iš nuteistųjų būtų konfliktavęs, taip pat nėra duomenų, jog vieno ar kito būrio nuteistieji būtų priešiškai nusiteikę prieš pareiškėją ir dėl to jis negalėtų gyventi paskirtame būryje. Taigi nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjo atsisakymas gyventi paskirtame būryje būtų priežastiniame ryšyje ir su kitų nuteistųjų netinkamu elgesiu bei iš to kylančia grėsme pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog Alytaus PN nesiaiškina jo atsisakymo gyventi paskirtame būryje priežasčių, vertintini kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai, bylos medžiaga (pareiškėjo paaiškinimai, pažymos apie nuteistojo atsisakymą gyventi jam paskirtame būryje, Skyriaus išvados duomenys) patvirtina, kad visada buvo siekiama išsiaiškinti pareiškėjo atsisakymo gyventi paskirtame būryje priežastis.

21. Teismas, įvertinęs minėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė Nutarimuose įvardintus bausmės atlikimo režimo pažeidimus, todėl drausminės nuobaudos jam paskirtos pagrįstai ir teisėtai. Atsižvelgus į tai atsakovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

22. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuolat jautėsi žeminamas, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, negalėjo ramiai miegoti, sutriko visavertis gyvenimas, tačiau įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė. Jokių kitų duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl laikymo netinkamomis sąlygomis būtų atsiradusios neigiamos pasekmės jo sveikatai. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

23. Teismas nurodė, kad ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų pataisos namuose yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šių argumentų nevertino kaip lėmusių neturtinės žalos atsiradimą. Byloje esantys įrodymai taip pat nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

24. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja skunde nurodytas aplinkybes ir pažeidimus. Teigia, kad jis skunde ir atsikirtimuose išdėstė visus argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, tačiau teismas jų neįvertino. Skunde aiškiai nurodė, kad buvo baudžiamas drausminėmis nuobaudomis ir 3 mėnesiams paskirtas į drausmės grupę.

27. Pareiškėjas teigė, kad buvo laikomas kamerose be čiužinio, jam nebuvo leista pirkti prekių parduotuvėje, siųsti laiškus, skambinti telefonu advokatei, teko išsiskirti su drauge dėl Alytaus PN administracijos kaltės. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino.

28. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

29. Atsakovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuri teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiai faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti ir žalos atlyginimą.

30. Atsakovas teigia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Alytaus PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė Alytaus PN neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjo skunde ir atsikirtimuose nurodytų argumentų.

34. Teisėjų kolegija tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

36. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino pareiškėjo skunde ir atsikirtimuose nurodytų argumentų.

38. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodyto pareiškėjo argumento, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo atsiliepimus į pareiškėjo skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo atmestas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, ir detaliai išnagrinėtos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų jo (pareiškėjo) kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti oficialiais atsakovo pateiktais duomenimis, leidžiančiais tinkamai įvertinti skundžiamas netinkamas kalinimo sąlygas, susijusias su vienam asmeniui tenkančiu plotu kamerose, kitomis pareiškėjo nurodytomis kalinimo sąlygomis kamerose (aptrupėjusių sienų ir lubų, nelygių paviršių, ventiliacijos, temperatūros, drėgmės, pelėsio, senų ir supuvusių langų). Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pareigūnų veiksmais skiriant jam drausmines nuobaudas.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis arba jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės aktų nuostatomis nepagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

41. Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas.

42. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai ir deklaratyviai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz. 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-334-492/2021; 2017 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2026-520/2017; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-635-552/2022).

43. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, motyvų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų, juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Alytaus PN kameroje nebuvo čiužinio, jam nebuvo leista apsipirkti parduotuvėje, siųsti laiškus, skambinti advokatei.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Pareiškėjas skunde, kurį vėliau patikslino, nenurodė minėtų pažeidimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų nevertino. Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų pažeidimų nevertina ir dėl jų nepasisako.

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė