2021-11-17 Nr. AB-24382-3-62-3-01781-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-821-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01781-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Emilė“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) Vilniaus atliekų sistemos administratorius (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Emilė“ (toliau – ir atsakovas) 17 620,45 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir 856,48 Eur delspinigių už kiekvieną ketvirtį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), jis atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų.

3. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nuosavybes teise valdo dvylika nekilnojamojo turto objektų Vilniaus miesto savivaldybėje. 2018 m. birželio 6 d. atsakovui buvo suformuotas ir išsiųstas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas (toliau – ir Mokėjimo pranešimas) Nr. 10003110 su apskaičiuota rinkliava nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., pritaikius rinkliavos apvalinimą, už minėtą laikotarpį apskaičiuota 7 041 Eur mokėtina rinkliavos suma, tačiau VASA negavo rinkliavos įmokos. Prasidėjus naujam mokestiniam laikotarpiui, atsakovui 2019 m. kovo 27 d. buvo suformuotas ir išsiųstas Mokėjimo pranešimas Nr. 10911075.

4. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad rinkliava nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. yra 10 576 Eur. Bendra nesumokėta rinkliavos suma už abu laikotarpius, perskaičiavus, sudaro 17 620,45 Eur. Dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku nesilaikymo, jam nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos buvo skaičiuojami delspinigiai (0,03 proc.), bet ne ilgesnį nei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatytą laikotarpį. Atsakovui priskaičiuota delspinigių suma yra 856,48 Eur.

5. Atsakovas UAB „Emilė“ atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad direktorė 2018 m. vasario 6 d. išleido įsakymą dėl veiklos nekilnojamojo turto objektuose: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė nevykdyti veiklos minėtuose objektuose, t. y. atsakovas nesukūrė jokių atliekų pareiškėjo nurodytuose nekilnojamojo turto objektuose, kadangi jie nuo 2018 m. vasario 6 d. yra visiškai nenaudojami, juose nevykdoma jokia veikla, dėl to atsakovas turi būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Atsakovas 2020 m. liepos 30 d. yra pateikęs prašymą dėl atleidimo nuo prašyme nurodyto mokesčio mokėjimo.

7. Atsakovo teigimu, pareiškėjo prašymas yra neįrodytas, jame nėra paaiškinimų, kodėl atsakovui skaičiuojamas būtent atitinkamo dydžio rinkliavos koeficientas, prie prašymo nėra pateikta tokį rinkliavos dydį patvirtinančių dokumentų. Prašymas yra grindžiamas tik deklaratyviais ir abstrakčiais argumentais bei sąskaitomis faktūromis, nepateikiant įmokų dydžius patvirtinančių dokumentų. Kadangi pagrindinis pareiškėjo prašymas yra atmestinas, atmestina ir prašymo dalis dėl delspinigių priteisimo.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo VASA prašymą tenkino – priteisė VASA iš atsakovo UAB „Emilė“ 17 620,45 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. bei 856,48 Eur delspinigių.

9. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25, 30 straipsnių, 301 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 54 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas nurodė, kad Nuostatai, su vėlesniais pakeitimais, nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojais pripažinti visi atliekų turėtojai (fiziniai arba juridiniai asmenys), nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą (Nuostatų 7.5 p.). Teismas taip pat aptarė Nuostatų 20, 21, 22, 23, 34, 35, 60, 83 punktų nuostatas.

10. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovui nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė šis nekilnojamasis turtas Vilniaus mieste: administracinės paskirties pastatai (duomenys neskelbtini), gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo paskirties pastatai (duomenys neskelbtini), garažų paskirties pastatai (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), maitinimo paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), taip pat paslaugų paskirties pastatas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

11. Teismas akcentavo, kad susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei raginimai sumokėti įsiskolinimą. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota, vadovaujantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir nekilnojamojo turto registro duomenimis apie atsakovo naudojamo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui už ginčo laikotarpį būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, taip pat nėra duomenų, kad įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs.

12. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje pareiškėjo atstovė patvirtino, jog atsakovas pateikė prašymą dėl lengvatos skyrimo už ginčo laikotarpį, tačiau minėtą prašymą pateikė pareiškėjui jau pasikreipus į teismą, todėl prašymo dalis dėl rinkliavos nemokėjimo nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo tenkinta. Įvertinęs tai, kad pagal Nuostatų redakcijos, įsigaliojusios nuo 2020 m. sausio 1 d., 75 punktą, prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios rinkliavos dalies netaikomas, teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ginčo laikotarpiu jam turi būti pritaikyta lengvata.

13. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisinį reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, taip pat nesant duomenų, kad atsakovas ginčo laikotarpiu buvo pateikęs prašymą taikyti rinkliavos lengvatą ir toks prašymas būtų tenkintas, pareiškėjo prašymą iš atsakovo priteisti 17 620,45 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., bei atsižvelgęs į tai, jog atsakovas nesilaikė pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku, pareiškėjo prašymą priteisti 856,48 Eur delspinigių, skaičiuojant nuo kiekvieno ketvirčio pradelstos dienos 0,03 proc., laikė pagrįstu ir tenkintinu.

III. 14. Atsakovas UAB „Emilė“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimą ir atmesti pareiškėjo VASA prašymą.

15. Atsakovas nurodo, kad teismas suformavo poziciją, jog susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovui suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai bei raginimai sumokėti įsiskolinimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kada minėti mokėjimo pranešimai bei raginimai buvo įteikti atsakovui ir apskritai ar jie buvo įteikti. Taip pat byloje nėra duomenų, kokiu būdu minėti mokėjimo pranešimai bei raginimai buvo pateikti atsakovui, pareiškėjas tokių duomenų nepateikė. Atsakovas tiek šiame procesiniame dokumente, tiek ir prieš tai teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog pranešimų iš pareiškėjo apie kilusią pareigą mokėti vietinę rinkliavą apskritai negavo, apie galimą įsiskolinimą jis sužinojo tik pareiškėjui pasikreipus į teismą. Iki tol atsakovas nežinojo apie jokį galimą įsiskolinimą pareiškėjui.

16. Atsakovas teigia, kad jis prašymą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo pateikė iš karto po to, kai sužinojo apie jam kilusią pareigą mokėti vietinę rinkliavą pagal Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvestą vietinę dvinarę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pareiškėjas atsakovo laiku neinformavęs apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą, pastarajam užkirto kelią laiku kreiptis dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Teismas netinkamai vertino šalių teises bei pareigas bei visiškai nepasisakė apie tai, jog pareiškėjas turėjo pareigą tinkamai bei laiku informuoti atsakovą apie jam tenkančias prievoles, todėl atsakovas negalėjo laiku pareiškėjui pateikti prašymą atleisti jį nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Kaip patvirtino pats pareiškėjas, egzistuoja visos sąlygos, reikalingos atsakovą atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Kadangi pagrindinis pareiškėjo prašymas atmestinas, taip pat atmestinas ir prašymas dėl delspinigių priteisimo.

17. Pareiškėjas VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

18. Pareiškėjas pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu mokėjimo pranešimų išsiuntimo / įteikimo klausimas nebuvo keliamas. Byloje nebuvo ginčo dėl suformuotų mokėjimo pranešimų išsiuntimo ar įteikimo atsakovui. Šią aplinkybę atsakovas nurodo tik apeliaciniame skunde. Akivaizdu, jog, nesant ginčo tarp šalių, tiek pareiškėjas, tiek pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo.

19. Pareiškėjas nurodo, kad mokėjimo pranešimai buvo siunčiami, vadovaujantis 2018 m. balandžio 20 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir išvežimą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje mokėjimo pranešimų ir mokėjimo nurodymų pervesti įmoką parengimo (maketavimo), spausdinimo, vokavimo ir išplatinimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. VPS-69 (toliau – ir Sutartis). Sutarties techninės specifikacijos, kuri yra sudėtinė Sutarties dalis, 3.5 punkte įtvirtinta, jog „Paslaugų teikėjas turi nemokamai grąžinti siuntas Perkančiajai organizacijai, nurodant priežastis jei siuntų neįmanoma pristatyti nurodytu adresu dėl ne nuo Paslaugų teikėjo priklausančių priežasčių“. Vadovaujantis minėta nuostata, neįteikti mokėjimo pranešimai buvo grąžinami pareiškėjui. Nuo 2019 m. sausio 30 d. šiai paslaugai teikti pasitelkta UAB „Fitek LT“, su kuria sudaryta analogiška vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir išvežimą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje mokėjimo pranešimų ir mokėjimo nurodymų pervesti įmoką parengimo (maketavimo), spausdinimo, vokavimo ir išplatinimo paslaugų teikimo sutartis Nr. VPS-19-006.

20. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. birželio 6 d. mokėjimo pranešimas Nr. 10003110 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo grąžintas kaip neįteiktas. 2018 m. rugsėjo 20 d. atsakovui suformuotas pakartotinis mokėjimo pranešimas Nr. 10585518, kuris pareiškėjui nebuvo grąžintas, todėl preziumuojama, jog jis įteiktas adresatui. Per nagrinėjamą ginčo laikotarpį atsakovui iš viso buvo siųsti 9 pranešimai apie priskaičiuotą ir pradelstą sumokėti vietinę rinkliavą. Su atsakovu buvo bandoma susisiekti ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau atsakovas į juos nereagavo. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiama informacija iš Atliekų turėtojų informacinės sistemos apie suformuotus ir išsiųstus dokumentus patvirtina, jog pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė gauti rinkliavos apmokėjimą dar iki kreipimosi į teismą dienos.

21. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad apie nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvedamą vietinę dvinarę rinkliavą buvo informuojami visi Vilniaus miesto nekilnojamojo turto objektų savininkai kartu su pirmaisiais mokėjimo pranešimais, buvo siunčiamos informacinės skrajutės, Vilniaus miesto savivaldybė ir pareiškėjas informacija dalijosi savo internetiniuose puslapiuose, pastatų informacinėse lentose buvo talpinami informaciniai pranešimai, viešajame transporte buvo rodoma vaizdinė medžiaga / trumpo siužeto filmukai apie artėjančią rinkliavą ir naudojamos kitos priemonės. Be to, rinkliavos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra įtvirtinta teisės akte, kuris yra skelbiamas viešai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus prašymas priteisti iš atsakovo UAB „Emilė“ 17 620,45 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už 2018 m. gegužės 1 d.–2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, ir 856,48 delspinigių, pagrįstumas ir teisėtumas.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, nustatęs, kad ginčo laikotarpiu atsakovui nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas Vilniaus mieste: administracinės paskirties pastatai (duomenys neskelbtini), gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo paskirties pastatai (duomenys neskelbtini), garažų paskirties pastatai (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), maitinimo paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), taip pat paslaugų paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju pagal Nuostatus, tačiau byloje nėra duomenų, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimą atsakovas būtų sumokėjęs, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinę rinkliavą už ginčo laikotarpį.

24. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pateikė pareiškėjui prašymą dėl lengvatos skyrimo už ginčo laikotarpį iš karto po to, kai sužinojo apie kilusią pareigą mokėti vietinę rinkliavą pagal Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. įvestą vietinę dvinarę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šis sužinojimas atsirado tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, o iki šio momento atsakovas nežinojo apie jokį galimą įsiskolinimą pareiškėjui. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjas byloje neįrodė, jog mokėjimo pranešimai bei raginimai sumokėti vietinę rinkliavą atsakovui buvo įteikti, o pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė apie tai, jog pareiškėjas turėjo pareigą tinkamai bei laiku informuoti atsakovą apie jam tenkančias prievoles. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą, be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu mokėjimo pranešimų išsiuntimo / įteikimo klausimas nebuvo keliamas.

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinio skundo, pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, jog atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 kt.).

26. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 (2018 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1450 redakcija) patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Šių Nuostatų 7.5 punkte nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Nuostatų 3 punkte įtvirtinta, kad rinkliava nustatoma visiems Savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantiems nekilnojamąjį turtą, kurio rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir kuriam Savivaldybė yra nustačiusi mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas (toliau – MKA susikaupimo normos).

27. Pagal Nuostatų 20 punktą rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų. Šių Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad pastoviosios ir kintamosios rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus. Tų pačių Nuostatų 22 punkte nustatyta, kad apmokestinimo rinkliava objektas (vienetas) yra 1 (vienas) nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratinis metras (tuo atveju, jeigu atliekų turėtojo nekilnojamasis turtas, priskirtas apmokestinamajai kategorijai, yra sodininkų bendrijos teritorijoje, apmokestinimo objektu laikomas žemės sklypo ploto kvadratinis metras, o kai žemės sklypas nesuformuotas – priskirto ar naudojamo žemės ploto kvadratinis metras). Pagal Nuostatų 24 punktą rinkliava mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą. Pastovioji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą (Nuostatų 34 p.), o kintamoji rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant rinkliavą visiems atliekų turėtojams atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą (Nuostatų 35 p.).

28. Nuostatų 36 punkte nustatyta, kad kintamoji rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą (4 priedas) bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį. Nuostatų 37 punkte nustatyta, kad atliekų turėtojai, deklaruodami nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą, taip pat turi patvirtinti raštu, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla. Nuostatų 38 punkte nustatyta, kad, pasibaigus deklaruotam nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpiui, per 30 kalendorinių dienų tokio nekilnojamojo turto objekto savininkas arba jo įgaliotas asmuo, deklaravęs, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį pateikia VASA šiuos dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamojo turto objektu nesinaudota: elektros tiekėjo išduotą pažymą apie per mėnesį sunaudotą elektros energiją (sunaudota elektros energija neturi viršyti 10 kWh); vandens tiekėjo pažymą apie per metus sunaudotą vandens kiekį (jei yra miesto vandentiekis, sunaudotas vandens kiekis neturi viršyti 1 m3); kitus dokumentus, pagrindžiančius paslaugos teikimo poreikio nebuvimą / nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą. Minėtų Nuostatų 39 punktas reglamentuoja, kad, nepateikus šių dokumentų ar jų kopijų, VASA už deklaruotą nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu laikotarpį priskaičiuoja kintamąją rinkliavos dalį ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išsiunčia tokio nekilnojamojo turto objekto savininkui pranešimą apie prievolę sumokėti rinkliavą.

29. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog kintamosios dalies nemokėjimas yra galimas tokiu atveju, kai nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys yra deklaravę, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir pateikia prašymą bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį (Nuostatų 36 p.).

30. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Savivaldybės administraciją ar VASA ir informavo, jog nekilnojamojo turto objektais (administracinės paskirties pastatai (duomenys neskelbtini), gamybos ir pramonės, transporto, sandėliavimo paskirties pastatai (duomenys neskelbtini), garažų paskirties pastatai (duomenys neskelbtini), gyvenamosios paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), maitinimo paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), prekybos paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), taip pat paslaugų paskirties pastatas (duomenys neskelbtini)) nesinaudos, kad pateikė įrodymus, jog realiai šie objektai nenaudojami.

31. Atsakovas byloje neteikė objektyvių duomenų, kad ginčo laikotarpiu jis nebuvo komunalinių atliekų turėtojas ir Nuostatų prasme jis nebuvo rinkliavos mokėtoju. Vadovaujantis Nuostatais, vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota už minėtus nekilnojamojo turto objektus Vilniaus miesto savivaldybėje.

32. Tai, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. buvo įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, nereiškia, jog pareiškėjas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtoju ir / ar apie tai nežinojo. Pažymėtina, kad Savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Nuostatais nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių.

33. Dėl rinkliavos lengvatos taikymo pažymėtina, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad prašymą dėl lengvatos taikymo turto nenaudojimo atveju pareiškėjas pateikė 2020 m. liepos 30 d., t. y. po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vietinės rinkliavos skolos iš atsakovo priteisimo už 2018 m. gegužės 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. VASA, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2020 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. SP-2020-10-03553 „Dėl lengvatos taikymo turto nenaudojimo atveju“, be kita ko, nurodė, kad pagal Nuostatų (redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) 75 punktą, prašymai dėl lengvatų taikymo, pateikti už praeitą ir kitus ankstesnius mokestinius laikotarpius, nenagrinėjami ir atleidimas nuo pastoviosios ir (ar) kintamosios rinkliavos dalies netaikomas.

34. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovui vietinė rinkliava apskaičiuota už jam nuosavybės teise valdomus nekilnojamojo turto objektus, esančius Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, atsakovas vietinės rinkliavos nėra sumokėjęs, nėra atleistas nuo šios rinkliavos mokėjimo už ginčo laikotarpį, pagrįstai pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė susidariusią vietinės rinkliavos skolą iš atsakovo.

35. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė apie tai, jog pareiškėjas turėjo pareigą tinkamai bei laiku informuoti atsakovą apie jam tenkančias prievoles.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tinkamas pranešimas apie rinkliavos mokėjimą laikytinas reikšminga aplinkybe sprendžiant, ar pareiškėjas, siekdamas surinkti vietines rinkliavas, ir veikdamas, kaip savivaldybės administravimo subjektas, nepažeidė viešojo administravimo principų, kurie apibrėžti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje – iš jų objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Kai nustatoma, kad atsakovų deklaruota gyvenamoji vieta nesutampa su siekiamo apmokestinti nekilnojamojo turto buvimo vieta, nėra aišku, kokiu adresu mokėjimo pranešimai buvo siųsti, kai pagal bylos įrodymus nėra pagrindo spręsti, jog atsakovai galėjo numanyti, jog jie pareiškėjo pripažįstami vietinės rinkliavos mokėtojais už nekilnojamojo turto objektą, bei, atitinkamai, kreiptis dėl lengvatų suteikimo, pareiškėjo reikalavimai priteisti vietinę rinkliavą netenkintini (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-701-438/2016).

37. Iš byloje pateikto 2019 m. kovo 27 d. mokėjimo pranešimo Nr. 10911075 apie ginčo laikotarpiu susidariusią mokėtiną vietinės rinkliavos skolą (viso 17 620,45 Eur) matyti, kad jis buvo siunčiamas vienu iš pareiškėjo apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų adresų – (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, kad šis atsakovo buveinės adresas nurodytas ir atsakovo į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į prašymą ir apeliaciniame skunde). Be to, iš pareiškėjo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto VASA teisininkės 2019 m. rugsėjo 20 d. elektroninio laiško matyti, kad apie vietinės rinkliavos skolą pareiškėjas buvo informuotas ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Taip pat byloje yra pateiktas UAB „Emilė“ 2020 m. liepos 23 d. raštas „Dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą“, adresuotas VASA, kuriame nurodyta, kad „Mūsų įmonei kiekvienais metais (nuo 2018-05) yra pateikiamos sąskaitos už komunalinių atliekų tvarkymą“. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkybės dėl netinkamo informavimo apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą pirmosios instancijos teisme atsakovas nekvestionavo, argumentus dėl to nurodė tik apeliaciniame skunde.

38. Įvertinus minėtas aplinkybes, bei tai, kad rinkliavos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka yra įtvirtinta teisės akte, kuris yra skelbiamas viešai, darytina išvada, kad atsakovas apie ginčo laikotarpiu susidariusią vietinės rinkliavos skolą žinojo arba, kaip juridinis asmuo, kuris nuosavybės teise valdo ne vieną nekilnojamojo turto objektą Vilniaus miesto savivaldybėje, ir kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turėjo žinoti, kad jis yra vietinės rinkliavos mokėtoju ir turi sumokėti vietinės rinkliavos mokestį arba kreiptis dėl lengvatų suteikimo. Todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

39. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė