9e1e287d-df58-4c18-9fa0-0865438cf9cd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. D. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas. Teismas nustatė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V.

D. (miręs 2022 m. balandžio 12 d.) po sutuoktinės I. D. (mirė 2020 m. spalio 16 d.) mirties, priėmė palikimÄ , pradėdamas paveldėtÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjas teismo juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustatyti praÅ¡o siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas, siekdamas apveldėti tėvo turtÄ , kreipėsi į notarÄ ir paaiÅ¡kėjo, jog pareiÅ¡kėjo tėvas, paveldėdamas pareiÅ¡kėjo motinos turtÄ , nesutvarkė paveldėjimo dokumentų, nors turtÄ paveldėjo pradėdamas jį valdyti.

Tai patvirtina aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjo tėvas iki pareiÅ¡kėjo motinos mirties ir po jos toliau gyveno paveldimame bute, jį prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius ir pan., t. y. valdė kaip savo. Kitų suinteresuotų asmenų ar paveldėtojų, pareiÅ¡kėjas nenurodė. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog praÅ¡o nagrinėti pareiÅ¡kimÄ teismo nuožiÅ«ra pagal galiojančius teisės aktus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

PareiÅ¡kimas tenkintinas. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimÄ mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, tačiau faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį arba bet kokį daiktÄ , laikomas priėmusiu palikimÄ , nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali bÅ«ti priimtas pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienaÅ¡alis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Å is teisių ir pareigų perėmimas turi bÅ«ti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ - paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties.

Ä®statyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali bÅ«ti iÅ¡duotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimÄ priėmęs įpėdinis gali praÅ¡yti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , t. y. Å¡ios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimÄ paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ . Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu turtu. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus).

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjo tėvas – V. D. priėmė mirusios sutuoktinės I. D. palikimÄ , pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Teismas remdamasis Medicininiu mirties liudijimu Nr. 20-44691033 nustatė, jog I. D. mirė 2020 m. spalio 16 d., Medicininis mirties liudijimas Nr. 22-29194101 patvirtina, jog V. D. mirė 2022 m. balandžio 12 d. IÅ¡ pažymų apie Å¡eimos sudėtį matyti, kad palikėjai I.

D. ir V. D. buvo susituokę ir yra pareiÅ¡kėjo tėvai. Taip pat matyti, jog V. D. mirė naÅ¡liu kas reiÅ¡kia, kad I. D. ir V. D. buvo susituokę iki pastarojo asmens mirties. IÅ¡ testamentų registrų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjų sudarytų testamentų. Yra registruotas palikimo priėmimo faktas, jog po palikėjo V. D. mirties palikimÄ priėmęs asmuo yra pareiÅ¡kėjas A. D. IÅ¡ VÄ® Registrų centro iÅ¡rašų matyti, jog palikėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė butas esantis (duomenys neskelbtini).

Butas esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė palikėjui V. D.. Nors butas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis įregistruotas V. D. vardu, tačiau jis buvo įgytas santuokoje, todėl laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. PareiÅ¡kėjo tėvas V. D. po savo sutuoktinės I. D. mirties priėmė palikėjos I. D. palikimÄ , nes toliau naudojosi turtu, mokėjo mokesčius, prižiÅ«rėjo jį, ten gyveno. Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog V. D. po palikėjos I.

D. mirties turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ . Todėl darytina iÅ¡vada, kad V. D. po sutuoktinės I. D. mirties faktiniu valdymu priėmė visÄ I. D. palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis,5.50 straipsnio 2 dalis). PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas reikÅ¡mingas sprendžiant turto, likusio po I.

D. ir V. D. mirties, paveldėjimo klausimÄ . Kitokia tvarka pareiÅ¡kėjas, kaip mirusiojo V. D. įpėdinis, negali gauti turto, likusio po V. D. mirties, palikimo priėmimo faktÄ patvirtinančių dokumentų. Todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant realizuoti pareiÅ¡kėjo A. D. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ . Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiÅ¡kimas tenkintinas, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V.

D. po savo sutuoktinės I. D. mirties faktiÅ¡kai pradėjo valdyti jos turtÄ ir priėmė palikimÄ (CPK 444 straipsnio 1dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis). Vadovaudamasis CPK 93, 279, 285, 286, 287 ir 441 straipsniais, teismas nusprendžia: patenkinti pareiÅ¡kimÄ . Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2020 m. spalio 16 d. priėmė I. D. palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti.

Juridinis faktas nustatomas pareiÅ¡kėjui A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) tikslu pareiÅ¡kėjui kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo dėl turto, likusio po V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Vaidas Pajeda