Legislator Case Law & Legislation
9e1966a5-1904-4649-8bec-eafa3b3f69d8 AI generated

9e1966a5-1904-4649-8bec-eafa3b3f69d8 · Kauno apygardos teismas

Case Number 9e1966a5-1904-4649-8bec-eafa3b3f69d8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. M. bausmę atlieka pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria subendrintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 16 (Å¡eÅ¡iolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Legislator headnote

AI generated

9e1966a5-1904-4649-8bec-eafa3b3f69d8 · Kauno apygardos teismas: Nors nuteistasis žada pasitaisyti ir daugiau nebenusikalsti, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad Å¡is teistumas A. M. nėra pirmasis. Nusikaltimus skundo autorius pradėjo daryti bÅ«damas nepilnametis ir savo prieÅ¡ingo teisei elgesio einant metams visiÅ¡kai nekoregavo. Nors A. M. nėra bÅ«dingas nusikaltimų modelis, tačiau jo daromi nusikaltimai (plėšimas, išžaginimas, nužudymas) sunkėja, sukeliamos vis sunkesnės, kartais net ir negrįžtamos, pasekmės. Darytina iÅ¡vada, jog nuteistasis nusikalsta sistemingai, todėl vien deklaratyvus pažadas bÅ«ti doru piliečiu ir laikytis įstatymų imperatyvų teisėjų kolegijos neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-943-579/2019 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1.; 2.5.19. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir AuÅ¡ros Vingilės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. M. (A. M.) skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje 2019 m. spalio 18 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. LK-123 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. M. bausmę atlieka pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, kuria subendrintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ paskirtos bausmės ir nustatyta galutinė subendrinta 16 (Å¡eÅ¡iolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2006 m. sausio 24 d., bausmės pabaiga – 2022 m. sausio 5 d. 3. 2019 m. spalio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-123 nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis pataisos namuose dirba, (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų vidurinėje mokykloje mokosi 12 klasėje, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, Å¡eimos parama jam veikia kaip tolimesnio nusikalstamumo apsauginis veiksnys. Be to, A. M. neturi galiojančių drausminių nuobaudų, turi paskatinimų, vykdo socialinės reabilitacijos priemones, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimÄ , nurodydamas, kad A. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja neženkliai. Jam nustatyta vidutinė – 53 balai pagal OASys metodikÄ , rizika, iÅ¡ kurių 28 balai yra kintami. Pažymėta ir tai, kad nuteistajam bÅ«dingas impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, ankstesnio patyrimo neįvertinimas, nesaikingas alkoholio vartojimas, kas neleidžia palankiai spręsti apie nuteistojo gebėjimÄ , motyvacijÄ ir pasiryžimÄ prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, t. y. dar negalima daryti iÅ¡vados, jog A. M. galima taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės.

5. Skunde aukÅ¡tesnės instancijos teismui nuteistasis A. M. praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija nusprendė taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau prokuroras su Å¡iuo sprendimu nesutiko ir pateiktame atsiliepime motyvavo, jog reikėtų atsižvelgti į jam likusiÄ didelę neatliktÄ bausmės dalį. Skundo autoriaus teigimu, prokuroras yra nusiteikęs prieÅ¡ lygtinio paleidimo taikymo institutÄ , todėl vertina nuteistojo praeitį, o ne ateitį. A. M. pažymi, kad bausmės atlikimo metu permÄ stė savo poelgius, padarytus nusikaltimus vertina kritiÅ¡kai ir ateityje žada daugiau nenusikalsti. Nuteistasis taip pat pasižada laikytis bet kokių jam skirtų apribojimų, lankyti smurtinį elgesį keičiančiÄ programÄ , rÅ«pintis savo Å¡eima, dengti priteistÄ ieÅ¡kinį ir užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

6. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

8. Pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos minimalios faktiÅ¡kai atliktos laisvės atėmimo bausmės dalys, suteikiančios pagrindÄ spręsti dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos tikslingumo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad atlikus įstatyme numatytÄ laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistojo elgesys vienareikÅ¡miÅ¡kai bus pasikeitęs tiek, kad jis galėtų tęsti bausmės atlikimÄ neizoliuotas nuo visuomenės. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas vertina visumÄ aplinkybių, siekdamas nustatyti, ar ateityje asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl aukÅ¡tesnysis teismas plačiau neanalizuoja skunde nurodyto teiginio, jog buvo nepagrįstai įvertinta neva didelė likusi neatliktos bausmės dalis. Å i aplinkybė nurodyta tik Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės G. M. pateiktame atsiliepime, o skundžiamoje nutartyje iÅ¡ viso nepaminėta.

9. Nors nuteistasis žada pasitaisyti ir daugiau nebenusikalsti, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad Å¡is teistumas A. M. nėra pirmasis. Nusikaltimus skundo autorius pradėjo daryti bÅ«damas nepilnametis ir savo prieÅ¡ingo teisei elgesio einant metams visiÅ¡kai nekoregavo. Nors A. M. nėra bÅ«dingas nusikaltimų modelis, tačiau jo daromi nusikaltimai (plėšimas, išžaginimas, nužudymas) sunkėja, sukeliamos vis sunkesnės, kartais net ir negrįžtamos, pasekmės. Darytina iÅ¡vada, jog nuteistasis nusikalsta sistemingai, todėl vien deklaratyvus pažadas bÅ«ti doru piliečiu ir laikytis įstatymų imperatyvų teisėjų kolegijos neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltus pirmÄ kartÄ A. M. buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Å¡velnus baudžiamumas jam nebuvo efektyvus, todėl daromų nusikaltimų daugėjo, o jų pobÅ«dis vis sunkėjo. Dėl paskutinių labai sunkių nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis kaltės nepripažino ir nors Å¡iuo metu teigia savo elgesį vertinantis kritiÅ¡kai, tačiau Å¡ios atgailos teisėjų kolegija nelaiko nuoÅ¡irdžia. Net jei A. M. mÄ stymas Å¡iuo aspektu iÅ¡ tiesų pasikeitė, tai nekeičia aplinkybės, jog daugiau nei deÅ¡imtmetį jis ignoravo savo veiksmų neteisėtumÄ .

Kadangi savo kaltę nuteistasis pripažįsta pakankamai trumpÄ laikotarpį, todėl aukÅ¡tesnysis teismas negali objektyviai spręsti, ar skundo autoriaus atgaila nėra deklaratyvi bei pavirÅ¡utiniÅ¡ka, ar jis geba analizuoti savo poelgius bei teisingai vertinti susidariusias situacijas.

10. Nuteistasis faktiÅ¡kai atliko 3/4 paskirtosios bausmės ir Å¡iuo laikotarpiu jo elgesys iÅ¡ esmės atitinka nuteistiesiems keliamus drausmės reikalavimus. A. M. tik vienÄ kartÄ baustas drausmine tvarka, tačiau nuobauda gauta už narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar alkoholio vartojimÄ (b. l. 13). Nors iÅ¡ pateiktos medžiagos neaiÅ¡ku, už kokių konkrečiai medžiagų vartojimÄ nuteistasis buvo drausmintas, tačiau bet kokiu atveju tai neigiamai jį charakterizuoja, juo labiau, kad paskutinis smurtinis nusikaltimas buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio.

Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad A. M., būdamas laisvėje, alkoholį vartodavo neatsakingai, pataisos įstaigoje jokių su alkoholio vartojimo prevencija susijusių užsiėmimų jis nelankė, todėl vertinti, kad paleistas lygtinai nuteistasis sugebės kontroliuoti potraukį svaigiesiems gėrimams, nėra pagrindo. Taigi, alkoholio vartojimo problemos nuteistajam yra svarbus kriminogeninis veiksnys, kurio mažinimui nėra dedamos pakankamos pastangos.

11. Socialinio tyrimo išvadoje išskirti dar penki kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, draugų įtaka, prognostinių įgūdžių stoka, kontroliuojantis elgesys bei impulsyvumas, kuriems taip pat neskiriamas reikiamas dėmesys. A. M. yra nekomunikabilus, užsisklendęs savyje, jam būdingas impulsyvumas, tų pačių klaidų kartojimas, savitvardos stoka, pasitikėjimas savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Taigi, nuteistajam tikslinga dirbti su Psichologinės tarnybos specialistais, siekiant ugdyti gebėjimus kontroliuoti savo elgesį, agresijos, pykčio protrūkius. Socialinio tyrimo išvados rengėjai yra pastebėję ir tai, kad nuteistojo savivertė yra pažeminta, 2000 m. jis yra bandęs save žalotis bei gydęsis psichiatrijos klinikoje. Pataisos įstaigoje suicidinio elgesio fiksuota nebuvo, vis dėlto, A. M. turėtų didesnį dėmesį skirti savo emocinei savijautai, asmenybės tobulinimui, naujų įgūdžių įgijimui.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis neturi didelės darbo patirties, Å¡iuo metu mokosi 12 klasėje, paleistas lygtinai, žada registruotis Užimtumo tarnyboje ir ieÅ¡kotis darbo savarankiÅ¡kai, tačiau kokioje srityje A. M. galėtų įsidarbinti, pateiktoje medžiagoje neatsispindi. Be to, asmuo, siekiantis integracijos į darbo rinkÄ , su artimųjų pagalba gali ieÅ¡kotis darbo ir bÅ«damas pataisos įstaigoje, tačiau jokių pažymų apie tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas, nepateikta.

Neturint iÅ¡silavinimo bei paklausios specialybės, įsidarbinimo galimybės yra ribotos, o tai neabejotinai prisideda prie finansinio nestabilumo bei galimo pakartotinio nusikalstamumo. Nuteistajam yra priteistas civilinis ieÅ¡kinys, kuris dengiamas minimaliai. Atkreiptinas dėmesys, jog pataisos įstaigoje A. M. dirba ir gauna atitinkamÄ atlygį, tačiau darbo užmokesčio pragyvenimui jam nepakanka, finansiÅ¡kai nuteistajam padeda artimieji. Vadinasi, skundo autorius negeba tinkamai paskirstyti ir tvarkyti turimų lėšų, kas gali sukelti problemų ir tęsiant bausmės atlikimÄ neizoliuotam nuo visuomenės.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino A. M. daromÄ pažangÄ , mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡i pažanga nėra ženkli bei įtikinanti. Pažymėtina, jog apylinkės teismas klaidingai nurodė rizikos vertinimo balÄ (53 balai, iÅ¡ kurių 28 balai yra kintami), kas laikytina raÅ¡ymo apsirikimu. IÅ¡ tiesų, Å¡iuo metu nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 66 balai pagal OASys metodikÄ , iÅ¡ kurių 35 balai yra statiniai, o 31 balas – dinaminis, t. y. dar galimas koreguoti.

Vis dėlto, Å¡ie balai nuo praėjusio svarstymo pakito itin nežymiai – sumažėjo vos dviem balais. Nors A. M. nustatyti ir apsauginiai veiksniai – tinkamos gyvenimo sÄ lygos laisvėje, teigiama nuostata darbo atžvilgiu, ryÅ¡ių palaikymas su artimaisiais, aukÅ¡ta motyvacija nevartoti alkoholio, narkotinių medžiagų nevartojimas, savo elgesio priežasčių suvokimas, gebėjimas iÅ¡sikelti tikslus ir jų planingai siekti, pakankama motyvacija laikytis teismo skirtų įpareigojimų ir ateityje nenusikalsti, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie faktoriai pakolkas nenusveria kriminogeninių veiksnių.

Turima motyvacija dirbti, nevartoti svaigiųjų medžiagų ir daugiau nenusikalsti vertintina teigiamai, tačiau vien pasiryžimo elgtis kitaip, nei iki Å¡iol buvo elgiamasi, nepakanka sėkmingai probacijai. Skundo autorius turi ne tik deklaruoti vienus ar kitus siekius, tačiau ir imtis konkrečių veiksmų jiems įgyvendinti. Probacija gali bÅ«ti taikoma tik iÅ¡skirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaiÅ¡tingas, o kitos nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad Å¡velnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje.

Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.

14. Remiantis iÅ¡dėstytu, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ , netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Apylinkės teismas nesureikÅ¡mino nei A. M. nusikalstamų veikų sunkumo ir pobÅ«džio, nei neatliktos bausmės dydžio, buvo vertinta visuma nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų, kurie objektyviai neleido padaryti iÅ¡vados, jog nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , yra pakankama.

15. Daroma iÅ¡vada, kad pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis, iÅ¡mokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, sudaryti sÄ lygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, A. M. turi bÅ«ti taikomos jam tęsiant bausmės atlikimÄ pataisos namuose. Pateiktame skunde iÅ¡dėstytos aplinkybės Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia. Skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti ar keisti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. M. (A. M.) skundÄ atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį. Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Evaldas Gražys Aurelijus Rauckis AuÅ¡ra Vingilė