Legislator Case Law & Legislation
9e17aa33-74b3-4ce5-9b39-2c4c4e98e423 AI generated

9e17aa33-74b3-4ce5-9b39-2c4c4e98e423 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 9e17aa33-74b3-4ce5-9b39-2c4c4e98e423
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Mataitienė                                         Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02983-2012-9                                                              Procesinio sprendimo kategorija 14.4.;14.5.;121.21.                                                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 14 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos BartaÅ¡ienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,          teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Mykolo Å vambario apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Mykolo Å vambario ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei (toliau – AB) „Verpstas“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos priteisimo, delspinigių už pavėluotÄ atlyginimÄ , atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už nesutrumpintÄ darbÄ prieššventinėmis dienomis, už prastovas bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, ir           n u s t a t ė:                                                                    I.

Legislator headnote

AI generated

9e17aa33-74b3-4ce5-9b39-2c4c4e98e423 · Å iaulių apygardos teismas: Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino esamus byloje įrodymus dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu bei iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos priteisimo. Apeliantas teigia, kad jo darbo sÄ lygos neatitiko sulygtųjų, todėl ieÅ¡kovui nesutikus dirbti nesulygtomis darbo sÄ lygomis, jau vien dėl Å¡ių aplinkybių, atsakovas privalėjo sutarties nutraukimÄ Ä¯registruoti kitu teisiniu pagrindu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                           Pranešėja R. Bartašienė                                                       Civilinė byla Nr. 2A-32-357/2013Teisėja G.

Mataitienė                                         Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02983-2012-9                                                              Procesinio sprendimo kategorija 14.4.;14.5.;121.21.                                                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 14 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos BartaÅ¡ienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,          teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Mykolo Å vambario apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Mykolo Å vambario ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei (toliau – AB) „Verpstas“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos priteisimo, delspinigių už pavėluotÄ atlyginimÄ , atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , už nesutrumpintÄ darbÄ prieššventinėmis dienomis, už prastovas bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, ir           n u s t a t ė:                                                                    I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas Mykolas Å vambaris ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo 2012-04-16 AB „Verpstas“ apsaugos kontrolieriaus pareigų neteisėtu pagal LR DK 237 str. 1 d., 136 str. 3 d. 1 p., ir 235 str. 2 d. 9 p. ir negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2012-03-12 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kuri sudaro keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, viso 4734,40 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo delspinigius už pavėluotai sumokėtÄ atlyginimÄ 536,89 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo už virÅ¡valandinį darbÄ 2147,04 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo už nesutrumpintÄ darbÄ prieššventinėmis dienomis 119,10 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo už prastovas 106,30 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas 2,43 kalendorines dienas, viso 287,61 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio įstatymines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., 1-8, 163-171 b. l.).

IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu atsisakė ieÅ¡kinio dalyje dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Nurodė, kad buvo iÅ¡ darbo atleistas neteisėtai, turėjo bÅ«ti atleistas dėl etatų mažinimo, su juo nebuvo atsiskaityta, drausminės nuobaudos paskirtos nepagrįstai, turėjo bÅ«ti patenkintas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas, į jo praÅ¡ymus darbdavys neatsižvelgė. Atsakovas AB „Verpstas“ su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies. Sutiko, kad buvo pradelsti darbo užmokesčio mokėjimai, todėl ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti sumokėti delspinigiai, taip pat iÅ¡ dalies sutiko dėl reikalavimo priteisti atlyginimÄ už virÅ¡valandinį darbÄ , kitoje dalyje su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas už pravaikÅ¡tas, todėl jokios kitos iÅ¡mokos neturėtų bÅ«ti priteistos (1 t., 89-92, 2 t., 1-4 b. l.).

                           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė         Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė ieÅ¡kovui Mykolui Å vambariui iÅ¡ atsakovo AB „Verpstas“ 536,89 Lt delspinigių už pavėluotÄ sumokėti atlyginimÄ .Priteisė ieÅ¡kovui Mykolui Å vambariui iÅ¡ atsakovo AB „Verpstas“ 591,70 Lt atlyginimo už virÅ¡valandinį darbÄ .BylÄ dalyje dėl reikalavimo sumokėti kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas 2,43 kalendorines dienas 287,61 Lt, nutraukė.Priteisė ieÅ¡kovui Mykolui Å vambariui iÅ¡ atsakovo AB „Verpstas“ 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas nuo visos priteistos sumos 1128,59 Lt nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2012-05-17 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė.Priteisė ieÅ¡kovui Mykolui Å vambariui iÅ¡ atsakovo AB „Verpstas“ 487,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisė iÅ¡ atsakovo AB „Verpstas“ 34 Lt žyminio mokesčio valstybei.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė (2 t., 28-32 b. l.). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas M.

Å vambaris iÅ¡ darbo buvo atleistas po to, kai jam du kartus buvo paskirtos drausminės nuobaudos dėl neatvykimo į darbÄ pagal nustatytÄ darbo grafikÄ . Teismas pažymėjo, kad drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui buvo pradėtos taikyti praėjus 2 savaitėms po to, kai ieÅ¡kovui buvo įteiktas naujas darbo grafikas, t.y. pirmoji nuobauda – pastaba – jam paskirta už tai, kad neatvyko į darbÄ 2012-03-24, nors ieÅ¡kovas į darbÄ nuo 2012-03-08 sÄ moningai nėjo. IeÅ¡kovas buvo informuotas apie nuobaudas, jam paÅ¡tu buvo siunčiama informacija, reikalaujama pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , tačiau ieÅ¡kovas į Å¡iuos raÅ¡tus nereagavo, pasiaiÅ¡kinimų ar neatvykimÄ pateisinančių priežasčių nenurodė, todėl ieÅ¡kovui už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2012-03-26 paskirta kita drausminė nuobauda – papeikimas, ir 2012-04-17 paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimus, kurie pagal LR DK 235 straipsnio 2 dalies 9 p. yra laikomi Å¡iurkščiais darbo pareigų pažeidimais, ieÅ¡kovas nepasinaudojo teise pasiaiÅ¡kinti dėl padarytų pažeidimų, teismo posėdyje pripažino, kad darbo grafikas jam buvo žinomas ir jis sÄ moningai nėjo į darbÄ .

Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad jis turėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo pagal etatų mažinimÄ , nes nebuvo byloje pateikta duomenų, kad atsakovas mažino etatus. Teismas nurodė, kad nėra duomenų apie tai, jog buvo pakeistos darbo sÄ lygos, tai kad ieÅ¡kovui buvo grafikas sudarytas dirbti dienÄ , sÄ lygojo paties ieÅ¡kovo pateikta medicininė pažyma, kurioje nurodyta, kad darbas naktį nerekomenduojamas. Teismas laikė nereikÅ¡mingu Å¡ioje byloje argumentÄ , kad darbo sutartyje yra neteisingai pažymėtas ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas – straipsnio dalis, nes pagrindiniu atleidimÄ patvirtinančiu dokumentu laikė įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo.

Kiti įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovas teikė reikalavimus, siūlymus dėl kontrolieriaus darbo pagerinimo ir reglamentavimo, šioje byloje teismo manymu nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisakė. Teismas nurodė, kad atsakovas ieškovo prašymu nesudarė darbo ginčų komisijos, tačiau ieškovas nepasinaudojo teise tų darbo ginčų spręsti teisme, nors, kaip buvo matyti iš ieškovo pasisakymų bei jo pateiktų rašytinių įrodymų, jis yra gerai susipažinęs su darbo teisės normomis.

Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui buvo paskirtos pagrįstai ir ieÅ¡kovas yra teisėtai atleistas iÅ¡ darbo, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti jo atleidimÄ neteisėtu. Nepatenkinus Å¡io reikalavimo, teismas netenkino ir kitų iÅ¡vestinių reikalavimų, t.y. reikalavimo dėl atlyginimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo. Teismas sprendė, kad faktiniai Å¡ios bylos duomenys, jog ieÅ¡kovas pats nėjo į darbÄ , neleidžia pripažinti, kad ieÅ¡kovas negalėjo pas atsakovÄ dirbti dėl atsakovo kaltės ir kad buvo priverstinė pravaikÅ¡ta.

Pažymėjo, kad įstatymas nenumato iÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimo darbuotojui, kurio atleidimo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas.Teismas tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti delspinigius už laiku nesumokėtÄ atlyginimÄ . Teisme atsakovas pripažino, kad su darbuotojais dėl sunkios materialinės padėties buvo atsiskaitoma nereguliariai, ieÅ¡kovui priklausantys delspinigiai nebuvo iÅ¡mokėti atsiskaitant su ieÅ¡kovu jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo teismas priteisė 536,89 Lt delspinigių.

Teismas iÅ¡ dalies tenkino reikalavimÄ dėl atlygio už virÅ¡valandinį darbÄ , ieÅ¡kovui priteisė iÅ¡ atsakovo 591,70 Lt už virÅ¡valandinį darbÄ , laikė, kad Å¡i suma pagrįsta skaičiavimais, ieÅ¡kovas bendrai paskaičiuotų darbo valandų neginčijo, todėl teismas atsakovo pateiktus skaičiavimus laikė pagrįstais ir ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies. Teismas atmetė reikalavimÄ dėl atlygio už darbÄ prieššventinėmis dienomis priteisimo, nes kaip įrodė atsakovas, jam buvo leista taikyti suminę darbo laiko apskaitÄ ir nesutrumpintas darbo laikas prieššventinėmis dienomis ieÅ¡kovui buvo apskaitytas kaip virÅ¡valandinis darbas ir už jį apmokėta.

Teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisit atlygį už prastovas, nes, kaip įrodė atsakovas, taikant suminį 4 mėnesių darbo laiko apskaitos laikotarpį prastovos nesusidarė, o už dirbtus virÅ¡valandžius ieÅ¡kovui priskaičiuota ir apmokėta. Kadangi ieÅ¡kovas atsisakė savo reikalavimo dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas 2,43 kalendorines dienas 287,61 Lt priteisimo, teismas bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.                       III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu Mykolas Å vambaris praÅ¡o iÅ¡ dalies panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ Å¡iose ieÅ¡kinio reikalavimo dalyse: pripažinti ieÅ¡kovo 2012-04-16 atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2012-03-12 (t.y. tuomet tai ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ ir turėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo) iki galutinio teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , kuri sudaro keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, viso 4734,40 Lt;             priteisti  iš atsakovo  ieÅ¡kovui  dalį  pirmosios instancijos teismo  nepriteisto užmokesčio už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ prieššventinėmis dienomis, t.y. 654,75 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo proporcingai daugiau ieÅ¡kovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kadangi pirmosios instancijos teismas tenkino daugiau reikalavimų nei nurodyta, t.y. dėl atlyginimo už darbÄ prieššventinėmis dienomis; priteisti iÅ¡ atsakovo už prastovas 106,30 Lt; priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo turėtas atstovavimo iÅ¡laidas (2 t., 35-41 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino esamus byloje įrodymus dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu bei iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos priteisimo. Apeliantas teigia, kad jo darbo sÄ lygos neatitiko sulygtųjų, todėl ieÅ¡kovui nesutikus dirbti nesulygtomis darbo sÄ lygomis, jau vien dėl Å¡ių aplinkybių, atsakovas privalėjo sutarties nutraukimÄ Ä¯registruoti kitu teisiniu pagrindu.

Laiko, kad atsakovas privalėjo vykdyti įstatymo nuostatas dėl ieÅ¡kovo supažindinimo apie keičiamas darbo sÄ lygas, pareiginių nuostatų adaptavimÄ prie realių darbo sÄ lygų, o su tuo ieÅ¡kovui nesutikus, atleisti jį LR DK 120 str. ir 129 str. pagrindais iÅ¡mokant iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .2. Teismas iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl atlyginimo priteisimo už virÅ¡valandinį darbÄ pasivadovavo atsakovo pateiktais paskaičiavimais ir iÅ¡ dalies priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliantas praÅ¡o įvertinti atsakovo pateiktÄ byloje pažyma Nr. 2-252 dėl vidutinio darbo užmokesčio ir Å¡ioje dalyje teismo sprendimÄ pakeisti. Teismas už virÅ¡valandinį ir darbÄ prieššventinėmis dienomis priteisė ieÅ¡kovui 591,70 Lt, nors pagal esančius byloje raÅ¡ytinius įrodymus privalėjo priteisti 1246,45 Lt. Teismas privalėjo nurodyti, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl atlyginimo už vienÄ valandÄ nesutrumpinto darbo prieššventinėmis dienomis yra tenkintas, kadangi tik atsakovo patogumo dėlei apskaitytas su virÅ¡valandiniu darbu, ko pasėkoje priteisiant ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas turėjo bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad ieÅ¡kovo reikalavimų yra tenkinta daugiau, todėl teismas privalėjo priteisti ir didesnes ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.3.

Teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ , t.y. raÅ¡tÄ 2002-02-15 Nr. 04-21-148 dėl suminės darbo laiko apskaitos, ko pasėkoje padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, todėl sprendimas dalyje dėl atlyginimo už prastovas keistinas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ AB „Verpstas“ praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., 45-51 b. l). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovas neįrodinėjo aplinkybių, tai yra neatliko savo įrodinėjimo pareigos įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ , ko pasėkoje ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu teismo pagrįstai buvo atmestas.

IeÅ¡kovas taip pat neįrodė aplinkybių, kad jis iki pirmojo neatvykimo į darbÄ 2012-03-24, turėjo bÅ«ti atleistas kitu pagrindu - dėl etatų mažinimo. Teismas pagrįstai pripažino, kad drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui buvo paskirtos pagrįstai, todėl ieÅ¡kovas yra teisėtai atleistas iÅ¡ darbo. Nors ieÅ¡kovas yra silpnesnioji darbo teisinių santykių Å¡alis, kuriai teikiama papildoma teisinė apsauga, tačiau vertindami susiklosčiusiÄ situacijÄ , yra pagrindas konstatuoti, jog ieÅ¡kovas, pažeisdamas protingo ir sÄ Å¾iningo bendradarbiavimo taisykles, t. y. ignoruodamas atsakovo daugkartinius raginimus ir teisėtus nurodymus atvykti į darbÄ , neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių ir atsakovas turėjo teisinį pagrindÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalį.

IeÅ¡kovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kad jis bÅ«tų prašęs atleisti jį iÅ¡ darbo dėl darbo sutarties sÄ lygų pasikeitimo ar darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva kai nėra darbuotojo kaltės. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo spręsti neegzistuojančio darbuotojo praÅ¡ymo ir atleisti jį iÅ¡ darbo pagal LR DK 120 ar 129 straipsnius. IeÅ¡kovui parinkta drausminė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumui, todėl nėra pagrindo teigti, jog paskirta drausminė nuobauda atleidimas iÅ¡ darbo yra per griežta ir neproporcinga padarytiems pažeidimams.

Nesutinka su apelianto pozicija, kad iÅ¡mokas, susijusias su darbo užmokesčiu, reikėtų apskaičiuoti pagal pateiktÄ atsakovo pažymÄ dėl vidutinio valandinio atlyginimo. Pagal teismui pateiktÄ lentelę, darbuotojas faktiÅ¡kai dirbo ilgiau ir nei nustatyta pagal darbo grafikÄ , todėl jam priskaičiuotas priedas už virÅ¡valandinį darbÄ , o ne už prastovas. Dirbant suminiu darbo laiko grafiku prastovos nesusidarė, todėl M. Å vambariui nepriklausė mokėti už prastovas ir teismas į tai pagrįstai atsižvelgė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantas turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo apeliaciniame skunde.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje, analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių iÅ¡mokų priteisimo            Viena iÅ¡ darbo drausmės ir tvarkos užtikrinimo priemonių – įstatyme įtvirtinta darbdavio teisė drausmine tvarka bausti darbuotojÄ už darbo drausmės pažeidimÄ , t. y. darbo pareigų nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.).

Darbuotojo padarytas darbo drausmės pažeidimas turi bÅ«ti vertinamas pagal DK 238 straipsnyje įtvirtintus kriterijus: pažeidimo sunkumÄ , sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Už pakartotinius ar Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus gali bÅ«ti skiriama griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo (DK 136 str. 3 d.). PravaikÅ¡ta – darbuotojo neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) – įstatymo priskirta prie Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų (DK 235 str. 2 d. 9 p.).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 str. 2 d. 9 p. nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas:

1) darbuotojo neatvykimo į darbÄ per visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ) faktas;

2) neatvykimo į darbÄ be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbÄ priežastimis, sÄ raÅ¡o, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ), tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbÄ priežastis ir jų svarbÄ â€“ darbuotojui (ieÅ¡kovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

J. v. UAB AKTKC, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009). Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai pagrįstai darbdavio įvertinti kaip pravaikÅ¡ta, aktualus dar vienas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo aspektas – kas laikytina darbuotojo neatvykimu į darbÄ .

             DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ).Vertinant ieÅ¡kovui paskirtos drausminės nuobaudos - atleidimo iÅ¡ darbo pagrįstumÄ , pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad darbuotojas yra kaltas, jeigu sÄ moningai atliko neteisėtus veiksmus: netinkamai vykdė darbo pareigas ar jų nevykdė. Ar darbuotojas informuotas apie jo pareigas ir jam skirtus nurodymus, turi įrodyti darbdavys. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2008).Bylos faktinės aplinkybės yra tokios - ieÅ¡kovas M.Å vambaris 2006-12-08 buvo priimtas į darbÄ AB „Verpstas“ apsaugos kontrolieriaus pareigoms, su juo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, sutartyje įraÅ¡yta, kad darbo dienos (pamainos, darbo savaitės, trukmė-suminis grafikas Nr.33).

Darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukta 2012-04-16, buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 237 str. 1 d., 136 str. 3 d. 1 p., ir 235 str. 2 d. 9 p.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs darbo materialines teisės normas, pagrįstai ieÅ¡kovo M.

Švambario ieškinį tenkino iš dalies. Teismo nuomone, vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus.

Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesÄ nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos darbo materialinės teisės normos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismas nebÅ«tų įvertinęs visų bylos aplinkybių ir dėl jų nepasisakęs. Todėl nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad teismas netinkamai įvertino esamus byloje įrodymus dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu bei iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos priteisimo.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovui du kartus buvo paskirtos drausminės nuobaudos dėl neatvykimo į darbÄ pagal nustatytÄ darbo grafikÄ .

Pirmoji nuobauda, pastaba ieÅ¡kovui paskirta už tai, kad neatvyko į darbÄ 2012-03-24. Antroji drausminė nuobauda, papeikimas ieÅ¡kovui skirta už neatvykimÄ Ä¯ darbÄ 2012-03-26. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas įrodė aplinkybes, kad ieÅ¡kovas buvo informuotas apie nuobaudas, jam paÅ¡tu buvo siunčiama informacija, reikalaujama pasiaiÅ¡kinti dėl neatvykimo į darbÄ , tačiau ieÅ¡kovas į Å¡iuos raÅ¡tus nereagavo, pasiaiÅ¡kinimų ar neatvykimÄ pateisinančių priežasčių nenurodė, todėl teismo vertinimu, darbdavio 2012-03-28 pagrįstai skirta pati griežčiausia drausminė nuobauda –atleidimas iÅ¡ darbo – 136 str. 3 d. 1 p. IÅ¡ įrodymų visumos akivaizdu, kad darbdavys (atsakovas), prieÅ¡ parinkdamas drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovui ir skirdamas griežčiausiÄ , laikėsi drausminės nuobaudos parinkimo pagrindų, tai yra atsižvelgė, jog ieÅ¡kovas jau ne kartÄ be svarbios priežasties neatvyko į darbÄ visÄ darbo pamainÄ , taip padarydamas pravaikÅ¡tÄ , prieÅ¡ tai darbdavys jau buvo taikęs Å¡velnesnes drausmines nuobaudas, kurios nebuvo efektyvios, o ieÅ¡kovas nepateikė duomenų (įrodymų), patvirtinančių darbuotojo neatvykimo į darbÄ priežasčių svarbos.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovui parinkta drausminė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumui, todėl nėra pagrindo teigti, jog paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo yra per griežta ir neproporcinga padarytiems ieÅ¡kovo pažeidimams.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas neįrodinėjo aplinkybių, tai yra neatliko savo įrodinėjimo pareigos įrodyti sulygtų darbo sÄ lygų pakeitimo ir kito neva galimo atleidimo pagrindo – etatų mažinimo.

Argumentas, kad 2012-03-08 naujuoju darbo grafiku pakeistos ieÅ¡kovo darbo sÄ lygos, tai yra pakeistas darbo laikas iÅ¡ naktinio į dieninį, laikytinas nepagrįstu, kadangi, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, tai sÄ lygojo paties ieÅ¡kovo pateikta medicininė pažyma, kurioje nerekomenduojama ieÅ¡kovui dirbti naktinio darbo. Apelianto argumentas, kad jam nebuvo aiÅ¡ki saugoma teritorija, nes trečiosios įmonės naudojosi tais pačiais įvažiavimo ir iÅ¡važiavimo vartais, atmestinas, kadangi ieÅ¡kovas raÅ¡tu buvo supažindintas su apsaugos kontrolieriaus pareiginiais nuostatais, kuriuose aiÅ¡kiai numatytos apsaugos kontrolieriaus teisės ir pareigos.

Tai, kad tretieji asmenys naudojasi saugoma teritorija, nesudaro pagrindo teigti, kad keitėsi ieÅ¡kovo darbo sÄ lygų apimtis, kadangi byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas yra darbiniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, todėl pagal pareiginius nuostatus ieÅ¡kovas privalėjo tikrinti tik atsakovo transportÄ . Be to, trečiųjų asmenų esančių atsakovo AB „Verpstas“ teritorijoje objektų apsaugÄ vykdo UAB „G4S Lietuva“ ir UAB „Šiaulių sauga“, o ne ieÅ¡kovas. Byloje esantys ieÅ¡kovo tarnybiniai praneÅ¡imai, siÅ«lymai dėl kontrolieriaus darbo pagerinimo ir reglamentavimo negali patvirtinti ieÅ¡kovo sulygtų darbo sÄ lygų pakeitimo.

Byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad tuo metu atsakovo įmonėje buvo vykdomas etatų mažinimas. IeÅ¡kovo argumentas, kad 2012 m. kovo 24, 26 ir 28 į darbÄ nevyko, nes buvo pateikęs praÅ¡ymus atleisti iÅ¡ darbo ir jie turėjo bÅ«ti svarstomi, nesudaro pagrindo bÅ«ti atleistam iÅ¡ darbo dėl etatų mažinimo nuo 2012-05-25, o tik patvirtina aplinkybes, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma ir suprantama, kad neatvykdamas į darbÄ jis daro pravaikÅ¡tas. IeÅ¡kovo supratimas apie tariamÄ etatų mažinimÄ , negali pateisinti jo vienaÅ¡aliÅ¡ko sprendimo neatvykti į darbÄ .

Todėl Å¡i aplinkybė jokiu bÅ«du negali bÅ«ti neatvykimo į darbÄ pateisinama priežastimi. Be to, ieÅ¡kovas prašė atleisti jį iÅ¡ darbo nuo 2012-05-25, nors į darbÄ jau nebevyko nuo pat susipažinimo su darbo grafiku 2012-03-08 momento, tame tarpe ir 2012-03-24, 2012-03-26 ir 2012-03-28 dienomis.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į atsakovÄ , pasibaigus apmokamoms atostogoms nuo 2012 m. kovo 8 d. tikėdamasis gauti pasiÅ«lymÄ dėl tolimesnio darbo AB „Verpstas". IeÅ¡kovas teigia, kad nuo 2011 m. liepos 1 d. panaikinti AB „Verpstas" apsaugos kontrolierių etatai.

IeÅ¡kovo nuomone apsaugÄ nuo to laiko atlieka apsaugos tarnyba „G4S Lietuva". Todėl 2012 m. kovo 8 d. ieÅ¡kovo raÅ¡tas, nesudaro pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ nutraukti darbo sutartį LR DK 120 ar 129 straipsnių pagrindu, kadangi ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė valiÄ nutraukti darbo santykius nuo jo nurodomos dienos - 2012-05-25, o tokie darbuotojo pareiÅ¡kimai pagal savo turinį nelaikytini praÅ¡ymu atleisti iÅ¡ darbo darbuotojo pareiÅ¡kimu. Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino ieÅ¡kovo byloje pateiktus praÅ¡ymus dėl darbo santykių nutraukimo, kurie atsakovui buvo pateikti 2012-03-08 ir 2012-03-19, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

IeÅ¡kovas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, kad jis bÅ«tų prašęs atleisti jį iÅ¡ darbo dėl darbo sutarties sÄ lygų pasikeitimo ar darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva kai nėra darbuotojo kaltės. Todėl atsakovas neturėjo pagrindo spręsti neegzistuojančio darbuotojo praÅ¡ymo ir atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal LR DK 120 ar 129 straipsnius.Teisėjų kolegija laiko, kad ieÅ¡kovui neįrodžius sulygtų darbo sÄ lygų pakeitimo ar etatų mažinimo, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas negalėjo pas atsakovÄ dirbti ar buvo privertas daryti priverstines pravaikÅ¡tas dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad įstatymas nenumato iÅ¡eitinės iÅ¡mokos mokėjimo darbuotojui, kurio atleidimo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo neatvykimÄ Ä¯ darbÄ nurodytomis dienomis, darbdavys turėjo pagrindo vertinti kaip pravaikÅ¡tas, todėl drausminės nuobaudos ieÅ¡kovui paskirtos pagrįstai, ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo yra atleistas teisėtai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su Å¡iomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis ir laiko, kad teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, o taip pat pagrįstai atmetė susijusius reikalavimus dėl atlyginimo už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bei iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo.

Dėl atlyginimo už virÅ¡valandinį darbÄ , darbÄ prieššventinėmis dienomis Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas iÅ¡ dalies tenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl atlyginimo priteisimo už virÅ¡valandinį darbÄ , nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktais paskaičiavimais, kadangi ieÅ¡kovo valandinis atlyginimas atitinkamais metais yra skirtingas.            Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad iÅ¡mokas, susijusias su darbo užmokesčiu, reikėtų apskaičiuoti pagal pateiktÄ atsakovo pažymÄ dėl vidutinio valandinio atlyginimo.

Pažymėtina, kad vidutinis valandinis atlyginimas už 2009 m. – 6,57 Lt, už 2010 m. - 6,62 Lt, o už 2011 m. - 6,74 Lt susideda iÅ¡ sudėtinių dalių - darbo sutartimi nustatyto valandinio įkainio tarifo 4,85 Lt, kuris per visÄ laikotarpį nesikeitė, ir paskaičiuotų priedų už dirbtus virÅ¡valandžius, darbÄ prieÅ¡ventinėmis dienomis, kurie pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus (formules) pridedami prie valandinio įkainio tarifo - 4,85 Lt, o ne prie apelianto nurodomų vidutinių valandinių atlyginimų.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta pažyma dėl 4,85 Lt valandinio įkainio tarifo. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui, kuriam taikoma suminė darbo laiko apskaita, per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį tiek darbo valandų, kiek yra sulygta darbo sutartyje. Darbdavys, siekdamas apskaičiuoti, kiek per apskaitinį laikotarpį priklauso darbuotojui, dirbančiam visÄ darbo laikÄ pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , dirbti valandų, turėtų apskaičiuoti kiek per šį laikotarpį bus darbo dienų darbuotojams, kuriems netaikoma suminė darbo laiko apskaita ir jie dirba visų darbo laikų, penkias darbo dienas per savaitę, ir gautÄ darbo dienų skaičių padauginti iÅ¡ 8 valandų.

Jei darbuotojas, dirbantis pagal suminę darbo laiko apskaitÄ , dirba ne visÄ darbo laikÄ , tai jo valandų skaičius per apskaitinį laikotarpį yra proporcingai mažesnis. Tuo atveju, jei darbuotojas dirba daugiau valandų nei numatyta darbo sutartyje, tai minimas darbas laikytinas virÅ¡valandiniu. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui leista taikyti suminę darbo laiko apskaitÄ . LR DK 193 straipsnis numato, kad už virÅ¡valandinį darbÄ mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio atlygio (mėnesinės algos).

Darbo sutartimi ieÅ¡kovui nustatytas 4,85 Lt valandinis darbo užmokestis. Kadangi alga skaičiuota už dirbtÄ laikÄ po 4,85 Lt, o ne už apelianto nurodomus vidutinius valandinius atlyginimus, tai viso už virÅ¡valandinį darbÄ 2009-2011 metais ieÅ¡kovui priklauso 591,70 Lt, tačiau ne 1246,45 Lt kaip neteisingai nurodoma apeliaciniame skunde. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovas ginčytų bendrai paskaičiuotas darbo valandas, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies.

LR Darbo Kodekso 153 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡venčių dienų iÅ¡vakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, iÅ¡skyrus sutrumpintÄ darbo laikÄ dirbančius darbuotojus (DK 145 straipsnis). Darbdavys darbuotojams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, dirbantiems Å¡venčių dienos iÅ¡vakarėse privalo sutrumpinti darbo dienos trukmę viena valanda, jei Å¡ie darbuotojai nedirba sutrumpintÄ darbo laikÄ . Tuo atveju, kai nėra galimybės dirbantiems Å¡venčių dienos iÅ¡vakarėse darbuotojams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, sutrumpinti darbo dienos trukmę viena valanda, tai Å¡i valanda turėtų bÅ«ti apskaitoma kaip virÅ¡valandinis darbas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-3218/2011).

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nesutrumpintas darbo laikas prieššventinėmis dienomis ieÅ¡kovui buvo apskaitytas kaip virÅ¡valandinis darbas ir už jį apmokėta. Remiantis iÅ¡dėstytu, atmestinas aptartas apeliacinio skundo argumentas. Dėl atlyginimo už prastovas priteisimo Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai įvertino atsakovo pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ , t.y. raÅ¡tÄ 2002-02-15 Nr. 04-21-148 dėl suminės darbo laiko apskaitos, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.Bylos duomenys patvirtina, kad buvo taikoma 4 mėnesių suminis darbo laiko apskaitos laikotarpis, tai faktiÅ¡kai dirbtas laikas lyginamas su keturių mėnesiu nustatyta 5 dienų darbo savaitės darbo valandų suma.

Byloje atsakovo pateikta lentelė patvirtina, kad ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai dirbo ilgiau ir nei nustatyta pagal darbo grafikÄ , todėl jam priskaičiuotas priedas už virÅ¡valandinį darbÄ , o ne už prastovas. Per visÄ ginčijamÄ 2009 - 2011 metų laikotarpį nebuvo nei vieno 4 mėnesių intervalo, kur M. Å vambaris bÅ«tų dirbęs mažiau valandų, nei priklauso pagal 5 dienų darbo savaitės grafikÄ . Todėl akivaizdu, kad dirbant suminiu darbo laiko grafiku prastovos nesusidarė, todėl ieÅ¡kovui ir nepriklausė mokėti už prastovas, nes jos nesusidarė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, ir priėmė iÅ¡ esmės pagrįstÄ bei teisėtÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (LR CPK 326 str. 1d. 1p.).            Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijojeKadangi atsakovas AB „Verpstas“ nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų apeliacinėje instancijoje, atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundo, jos nepriteistinos.Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :

Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                              Rasa BartaÅ¡ienė Teisėjai                                                                                       Regina Agota Gutauskienė                                                                                                             Egidijus Mockevičius