9e177919-dead-4868-a79d-2bcb61fa6ebe · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1267-254/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14599-2014-5;                                                                                Procesinio dokumento kategorijos: (S) 35.6.1.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų:

Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), Dalės Burdulienės (pranešėja) ir Gintauto Koriagino, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „VAKOIL“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-380-151/2015 pagal ieÅ¡kovo BUAB „VAKOIL“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“ ieÅ¡kinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu 2013-05-07 atliktÄ 49781,46 Lt nuraÅ¡ymÄ /pervedimÄ iÅ¡ UAB „Vakoil“ sÄ skaitos; taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo 49781,46 Lt bei 6 % metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Vakoil" iÅ¡kelta bankroto byla. Bankroto administratorius, patikrinęs BUAB „Vakoil" sandorius nustatė, kad 2013-05-07 VMI įsiskolinimas buvo sumažintas 49781,46 Lt suma iÅ¡ UAB „Vakoil" sÄ skaitos.

Kadangi UAB „Vakoil" neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, tai sandorio Å¡alys nebuvo sÄ Å¾iningos CK 6.66 str. prasme. UAB „Vakoil" nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina tai, kad remiantis 2012 m. įmonės balansu UAB „Vakoil" buvo nemoki ir neturėjo finansinių galimybių padengti savo įsiskolinimų kreditoriams, bet VMI suteikė pirmenybę prieÅ¡ kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimÄ . VMI nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina keletas aplinkybių. VMI sudarydama ginčijamÄ sandorį, žinojo apie UAB „Vakoil" sunkiÄ finansinę padėtį, nes 2013-02-14 Centrinė hipotekos įstaiga įregistravo turto areÅ¡tÄ UAB „Vakoil" turtui.

Ä®siskolinimas buvo sumažintas po to, kai Kauno apygardos teisme buvo gautas ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Vakoil", nes informacija apie priimtÄ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Vakoil" specialiame interneto tinklalapyje paskelbta 2013-04-26. Pažymėjo, kad ginčijamas sandoris turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, tačiau 2013-05-07 atliktas 49781,46 Lt sumos nuraÅ¡ymas iÅ¡ UAB „Vakoil" sÄ skaitos negalioja dar ir tuo pagrindu, jog jis prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes buvo atliktas tuo metu, kai buvo draudžiama realizuoti įmonės turtÄ ir atsiskaityti su kreditoriais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė Å¡iais argumentais:Teismas, analizuodamas actio Pauliana taikymo sÄ lygas, pasisakė dėl kiekvienos sÄ lygos ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė visų actio Pauliana taikymo sÄ lygų:- pagal byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus teismas nustatė, kad 2013-05-07 į atsakovės sÄ skaitÄ buvo pervesta 49 781,46 Lt, nors jau 2013-04-24 įmonės vadovas kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo.

UAB „Vakoil“ turėjo pradelstus milijoninius įsiskolinimus, todėl kreditoriai turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. - teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris nepažeidė kreditoriaus teisių, nes bendrovė nors ir bÅ«dama nemoki, suteikė pirmenybę atsakovui prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir sumažino turto į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, tačiau tai buvo privaloma prievolė mokėti mokesčius valstybei, kuriÄ Ä¯monės vadovas pervesdamas pinigus ir atliko. - nustatė, kad ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ nepraleidusi vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino, nes įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti 2013-08-06, o ieÅ¡kinys teismui iÅ¡siųstas 2014-08-05.- teismas sprendė, kad pagrindinis ginčas kilo dėl ieÅ¡kovės pareigos sumokėti mokesčius privalomumo.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovė turėjo teisinę imperatyviÄ prievolę sudaryti sandorį, kadangi turėjo prievolę mokėti mokesčius ir tai reiÅ¡kia privalomumÄ atsiskaityti su valstybe, todėl nelaikytina, kad buvo suteikta atsakovei pirmenybė, pažeidžiant kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Teismas, remdamasis 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 str. 1 d. nustatė, kad minėta prievolė yra imperatyvi ir privaloma, todėl nei įmonės vadovas pervesdamas pinigus, nei atsakovas juos priimdamas ir apskaitydamas nepažeidė kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

Todėl neįrodžius actio Pauliana ketvirtosios sÄ lygos negalima teigti, kad egzistuoja Å¡alių nesÄ Å¾iningumas, nes mokesčių sumokėjimas valstybei yra privalomas, todėl Å¡i prievolė negali bÅ«ti laikoma nesÄ Å¾ininga. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovas BUAB „VAKOIL“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė visų actio Pauliana taikymo sÄ lygų, kad ginčijami sandoriai bÅ«tų pripažinimui negaliojančiais. Laiko, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas turėjo prievolę sudaryti sandorį su VMI. Apelianto teigimu, nei teises aktai, nei teismų praktika nenurodo, jog VMI yra iÅ¡skirtinis kreditorius, lyginant su kitais įmonės kreditoriai actio Pauliana instituto prasme. Pažymi, jog ieÅ¡kovas be VMI turėjo ir kitų kreditorių, kuriems taip pat turėjo prievolę atsiskaityti už suteiktas prekes ar paslaugas, tačiau su kitais kreditoriais atsiskaityta nebuvo.

Apelianto įsitikinimu, nors ieÅ¡kovas turėjo prievolę mokėti mokesčius, tačiau tai nereiÅ¡kė prievolės sudaryti ginčijamÄ sandorį actio Pauliana prasme. Nurodo, kad ieÅ¡kovas bÅ«damas nemokus privalėjo nepažeisti kitų kreditorių teisių ir atsiskaityti su visais kreditoriais proporcingai ir bÅ«tent ieÅ¡kovas turėjo teisę laisvai pasirinkti kuriuos sandorius sudaryti, o skola kreditoriui nėra pareiga sudaryti tokį sandorį.2. Apelianto vertinimu, pavedimas į VMI surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ buvo neteisėtas, nes jis atliktas po to, kai Kauno apygardos teisme buvo priimtas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Vakoil“.

Todėl pagal LR įmonių bankroto įstatymo (toliau Ä®BÄ®) 9 straipsnio 3 dalį, priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės turto realizavimas sustabdomas. Kauno apygardos teismas apie priimtÄ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos UAB „Vakoil“ vieÅ¡ai paskelbė 2013-04-26, todėl, pasak ieÅ¡kovo, nuo Å¡ios datos buvo sustabdytas įmonės turto realizavimas ir negalėjo bÅ«ti atliktas pavedimas VMI.3. Teigiama, kas teismas atskirai turėjo vertinti, ar ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių interesus ir, ar buvo sumažinta įmonės turto vertė.

Apeliantas, siekdamas pagrįsti kreditorių interesų pažeidimÄ , nurodo teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartis c. b. Nr. 2A-394/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis c. b. Nr. 2A-407/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012. Apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad siekiant įrodyti kreditorių teisių pažeidimÄ užtenka pateikti įrodymus, jog bendrovė sudarydama ginčijamus sandorius buvo nemoki, turėjo kitų kreditorių ir atsakovui buvo suteikta pirmenybė prieÅ¡ kitus kreditorius patenkinti savo finansinį reikalavimÄ aukščiau kitų kreditorių.

Å iuo atveju, pasak ieÅ¡kovo, konstatuotos visos Å¡ios bÅ«tinos sÄ lygos, t. y. ieÅ¡kovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokus, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Kauno apygardos teismo nutartis, kuria buvo iÅ¡kelta bankroto byla, ieÅ¡kovas ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo kitų kreditorių, Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiantys dokumentai taip pat buvo pateikti kartu su ieÅ¡kiniu, atsakovo įsiskolinimas apeliantui buvo sumažintas, kai tuo tarpu su kitais kreditoriais analogiÅ¡ka apimtimi atsiskaityta nebuvo.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas kreditorių teisių pažeidimÄ visiÅ¡kai nepagrįstai pasisakė, jog ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodo pirmosios instancijos teismo motyvus. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas dėl pareigos mokėti mokesčius privalomumo remiasi ta pačia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-17/2006, kaip ir nurodyta ginčijamame sprendime.

Pažymi, kad ieÅ¡kovo teiginiai, jog apeliantas turėjo prievolę mokėti mokesčius, bet nebuvo imperatyvo sudaryti sandorį, prieÅ¡tarauja vienas kitam. Daroma iÅ¡vada, jog esant imperatyviai ir privalomai prievolei mokesčių mokėtojui mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikantis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, negali bÅ«ti suprantama, kad įmonės vadovas pervesdamas pinigus, kai turėjo pareigÄ mokėti mokesčius valstybės biudžetui, o atsakovas juos priimdamas ir apskaitydamas, pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, neperžengiant CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų. Ginčas byloje kilęs dėl materialinės teisės normų taikymo bei aiškinimo, taip pat byloje surinktų įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl sandorių negaliojimo CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu.

BÅ«tinos actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygos, kaip teisingai nurodoma skundžiamame teismo sprendime, yra aiÅ¡kiai suformuluotos teismų praktikoje:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4)skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Å iame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.Nagrinėjamoje byloje ginčijamu materialiniu teisiniu santykiu buvo vienaÅ¡aliai sandoriai – ieÅ¡kovės 2013-05-07 atlikti mokėjimai atsakovei pagal mokėjimo dokumentus:

Nr. 10050236 sumokėta 384,39 Lt GPM įmokų; Nr. 10050459 - 738,90 Lt TarÅ¡os mokesčio įmokų; Nr. 10050298 – 48 051,64 Lt PVM ir Nr. 10050237 – 606,53 Lt GPM 15 % arba iÅ¡ viso atlikta mokėjimų už 49 781,46 Lt. Å iuos mokėjimus patvirtina ieÅ¡kovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as ir atsakovės pateiktos mokėjimo dokumentų kopijos. Apeliantas nurodo, kad Å¡ie mokėjimai buvo atlikti pažeidžiant Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalį, kuomet 2013-04-26 priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės turto realizavimas ir iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdomas.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad apelianto nurodomus teisinius santykius mokėjimų atlikimo metu reglamentavo Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalies (KEISTA: 2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1867 (nuo 2012 03 01)(Žin., 2012, Nr. 4-112) redakcija, galiojusi iki 2014 07 01. Buvo nustatyta, kad teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal Å¡iuos vykdomuosius dokumentus gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas, tačiau Å¡io turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdomas, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu negaliojo Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalies redakcija (nuo 2014-07-01), draudžianti turto realizavimÄ ir iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal kitų institucijų ar pareigÅ«nų nurodymus areÅ¡tuoti, nuraÅ¡yti lėšas arba nutraukti lėšų iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡ įmonės sÄ skaitos. Byloje yra duomenys apie atsakovės 2013-04-10 priimtÄ sprendimÄ (b.l.

34) dėl mokestinių nepriemokų, kuris 2013-06-01 sprendimu buvo panaikintas ir iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įmonės sÄ skaitos buvo nutrauktas. Tačiau visais atvejai byloje nėra duomenų apie atliktus iÅ¡ieÅ¡kojimus nei pagal vykdomuosius raÅ¡tus, nei pagal institucijų sprendimus. Ginčijamus mokėjimus atliko pati ieÅ¡kovė ir pagal toliau nurodomus argumentus, tokius mokėjimus ji atliko nepažeisdama įstatymo reikalavimų.   IeÅ¡kovė prie ieÅ¡kinio pateikė 2013-08-21 turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡o iÅ¡samiÄ informacijÄ (b.l. 23-24), iÅ¡ kurios matyti, kad nuo 2013-02-14 įregistruotas turto areÅ¡to aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio mastas 1 038 959,79 Lt, tačiau jame yra nuostata, leidžianti iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų iÅ¡mokėti įsiskolinimÄ kreditorei (UAB „Lukoil Baltija“), darbo užmokestį skolininkės įmonės darbuotojams bei mokėti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetÄ .

Apeliantas, nurodydamas į šį areÅ¡tÄ , neatkreipė dėmesį į leidimÄ vykdyti mokėjimus į valstybės biudžetÄ . Be to, iÅ¡ Å¡io iÅ¡raÅ¡o taip pat matyti, kad 2013-05-27 įregistruotas kitas turto areÅ¡to aktas Nr. 2013029677, kurio įraÅ¡ymo pagrindu buvo Kauno apygardos teismo 2013-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1809-436/2013. Å ia nutartimi ieÅ¡kovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir areÅ¡tuotas visas UAB „Vakoil“ nekilnojamasis turtas ir kitas ilgalaikis materialusis turtas iki Å¡ios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Å i nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-07-25 nutartimi pakeitus Kauno apygardos teismo 2013-05-24 nutartį, dalyje dėl administratoriaus paskyrimo. Taigi, pastaroji nutartis dėl įmonės turto areÅ¡to yra vykdomasis dokumentas, be iÅ¡lygų draudžiantis bankrutuojančios įmonės turto realizavimÄ , tačiau ji buvo priimta po ginčijamų mokėjimų atlikimo (2013-05-07). Vien pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo priėmimas teisme (2013-04-26) nėra susijęs su imperatyviu draudimu įmonei vykdyti mokėjimus, jeigu dėl įmonės nebuvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai bei vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

Be to, sutikus su apeliantu, kad atliekant mokėjimus buvo pažeistos imperatyviosios įstatymo normos, ginčijamus vienašalius sandorius teismui tektų ex officio pripažinti niekiniais kaip prieštaraujančiais viešajai tvarkai (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju actio Pauliana institutas iš vis netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčijamų mokėjimų metu nebuvo priimtų teismų ir kitų institucijų sprendimų ir pagal juos išduotų vykdomųjų dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad mokėjimų atlikimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytu Ä®BĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatų aiÅ¡kinimu bei taikymu ginčo teisiniams santykiams ir pažymi, kad jis be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2009. Å ioje byloje kilo ginčas antstoliui vykdant teismo sprendimÄ , kuomet jis prašė patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ , o suinteresuotas asmuo skundu dėl antstolio veiksmų prašė teismo panaikinti šį aktÄ , kaip suraÅ¡ytÄ po to, kai teisme buvo priimtas pareiÅ¡kimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei (skolininkui). Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bendrÄ ja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė, kurios viena taikymo sÄ lygų yra aplinkybė, kad Å¡i taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginÄÄ , t. y. precedentas kaip teisės aiÅ¡kinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-219/2015).

Nagrinėjamu atveju apeliantas į Å¡ias nuostatas neatsižvelgė, savo argumentus grįsdamas apeliaciniame skunde nurodyta teismine praktika, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jos nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad Ä®BÄ® normose nustatyta tam tikra nemokios įmonės turto apsauga jau nuo pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo teisme: tai teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, galiosiančias iki teismo nutarties iÅ¡kelti arba atsisakyti kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo (Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas), taip pat įmonės turtas pagal iÅ¡duotus vykdomuosius dokumentus gali bÅ«ti areÅ¡tuojamas, tačiau jo realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas sustabdomas (Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2013), tačiau nagrinėjamu atveju po pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo galiojo tik Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalyje numatyti draudimai.

Sandoris gali bÅ«ti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Å i sÄ lyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiÅ¡kinamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000, 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė privalėjo atlikti mokėjimus, vykdydama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau MAÄ®) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, imperatyviai reikalaujančias, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, todėl įmonė, atlikusi tokius mokėjimus, o atsakovė juos priėmusi, abi buvo sÄ Å¾iningos.

Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai pritaria. Be jau paminėtų MAÄ® 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, to paties įstatymo MAÄ® 81 straipsnio 1 dalis imperatyviai reikalauja, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad įmonė turėjo teisinę prievolę atlikti mokėjimus atsakovei ir Å¡ie jos veiksmai nerodo jos ar atsakovės nesÄ Å¾iningumo kitų kreditorių atžvilgiu.

Apeliantas nurodė, kad ieÅ¡kovė bÅ«dama nemoki, atlikusi ginčijamus mokėjimus atsakovės naudai, pažeidė kitų kreditorių teises, nes jai buvo suteikta pirmenybė patenkinti savo reikalavimÄ prieÅ¡ kitus kreditorius. Tačiau sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Apibendrinant daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ginčijamų mokėjimų atlikimo metu įmonė buvo nemoki, turėjo kitų kreditorių, tačiau taip pat turėjo įstatymo nustatytÄ imperatyviÄ prievolę mokėti mokesčius, teisingai sprendė, kad byloje negalima taikyti actio Pauliana teisinius padarinius, nes nenustatytas jų taikymo sÄ lygų visetas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :              Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai:                                                                                                                     Izolda Nėnienė Dalė Burdulienė                                                                                                                  Gintautas Koriaginas