9e159ddd-e996-4899-96bb-7bb2bc97d716 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2KT-21-407/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17159-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. vasario 14 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, Vigintas Višinskis, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-835-1019/2020, n u s t a t ė: Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-835-1019/2020 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartyje nurodyta, jog civilinėje byloje Nr. e2-835-1019/2020 atsakovės procesiniu statusu dalyvaujanti R. P. yra Vilniaus apygardos teismo, t. y. aukÅ¡tesnės pakopos teismo, vykdančio Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinės veiklos kontrolę ir administracinės veiklos priežiÅ«rÄ , teisėja, todėl turi bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl Å¡ios bylos perdavimo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.

Byla neperduodama nagrinėti kito apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (iÅ¡skyrus Lietuvos AukščiausiÄ jį TeismÄ , Lietuvos apeliacinį teismÄ ), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieÅ¡ paskiriant teisėjui nagrinėti bylÄ paaiÅ¡kėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę jÄ nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ , nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kurioms esant byla privalo bÅ«ti perduota nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui CPK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytas pagrindas nepatenka į įstatyme reglamentuotÄ baigtinį sÄ raÅ¡Ä atvejų, kai byla privalo bÅ«ti perduota nagrinėti kitam teismui. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu pažymėti, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi ir neÅ¡aliÅ¡ki.

Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumÄ , yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų; teisėjams negali bÅ«ti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumÄ , turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylÄ turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindÄ jiems nusiÅ¡alinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylÄ priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir ar teisėjas atrodys neÅ¡aliÅ¡kai protingam paÅ¡aliniam stebėtojui.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teisėjai privalo bÅ«ti nepriklausomi nuo poveikio ir teismų sistemos viduje. Teisėjų nepriklausomumas reikalauja, kad teisėjams nebÅ«tų daromi nurodymai ar spaudimas iÅ¡ kitų teisėjų ar asmenų, teisme atliekančių administracines funkcijas, pavyzdžiui, teismo pirmininko (EŽTT 2011 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Agrokompleks prieÅ¡ UkrainÄ , peticijos Nr. 23465/03, para. 137). Nacionaliniu lygmeniu tiek Teismų įstatymo 102 straipsnio 2 dalyje, tiek Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2) patvirtintų Administravimo teismuose nuostatų 2 dalyje nustatyta, kad administravimas teismuose negali pažeisti teisėjų nepriklausomumo principo.

Nagrinėjamu atveju perdavus bylÄ nagrinėti kitam teismui, bÅ«tų sudarytos sÄ lygos teisingumÄ vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo praÅ¡ymas netenkinamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis, n u t a r i a: praÅ¡ymÄ , civilinę bylÄ Nr. e2-835-1019/2020 iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo perduoti nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, atmesti.

Teisėjas, laikinai Vigintas Višinskis einantis skyriaus pirmininko pareigas