9e145faa-1009-4b46-b5d2-e64ef3993c28 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A–541/2012Proceso Nr.1-68-1-00536-2009-1                                    Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.4.2, 1.2.3.2.5, 1.2.22.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos), teisėjų:

Violetos Ražinskaitės ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,nuteistajam M. Ž., gynėjui advokatui Raimondui Jurkai,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:M. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 253 straipsnio 1 dalį bei nubaustas:pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ laisvės atėmimo bausme 9 (devyneriems) metams;pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrino apėmimo bÅ«du ir M.

Ž. paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.M. Ž. iÅ¡teisintas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.IÅ¡ nuteistojo M. Ž. priteista 10 560,01 Lt ir 4 249,35 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už T. P. ir A. Ž. gydymÄ .IÅ¡ nuteistųjų M. Ž. ir A. V. priteista solidariai 1 401,41 Lt Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos už A.

S. gydymÄ .IÅ¡ nuteistojo M. Ž. priteista 100 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam T. P..IÅ¡ nuteistojo M. Ž. priteista 20 000 Lt neturtinės žalos ir 6 000 Lt už advokato paslaugas nukentėjusiajam A. Ž..IÅ¡ nuteistųjų M. Ž. ir A. V. priteista solidariai 5 000 Lt neturtinės žalos ir 500 Lt už advokato paslaugas nukentėjusiajam A. S..Nuteistajam M. Ž. laikinai apribotos nuosavybės teisės į turtÄ â€“ automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Tuo pačiu nuosprendžiu A.

V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei iÅ¡teisintas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : M. Ž. nuteistas už tai, kad pasikėsino nužudyti du ir daugiau žmonių, t. y. 2009 m. liepos 19 d., apie 4.29 val., prie KultÅ«ros namų, esančių (duomenys neskelbtini), M. Ž., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir vieÅ¡oje vietoje, konflikto metu vienÄ kartÄ kumščiu smogė A.

Ž. į veidÄ ir revolveriu „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra „D“ kategorijos Å¡aunamasis ginklas, Å¡ovė A. Ž. į galvÄ ir krÅ«tinės kairę pusę, dėl to nukentėjusiajam A. Ž. buvo padaryta pavirÅ¡inė Å¡autinė žaizda galvos kairėje, užausyje bei kiaurinė Å¡autinė žaizda krÅ«tinės lÄ stos kairėje su svetimkÅ«nio įstrigimu kairiojo plaučio audinyje, kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ , bei Å¡ovė T.

P. į galvÄ , dėl to nukentėjusiajam T. P. buvo padaryta kiaurinė Å¡autinė žaizda kaktos kairėje su atviru kaktikaulio dangalu deÅ¡inėje, deÅ¡inės frontoparietotemporalinės skilties sumuÅ¡imu, galvos smegenų suspaudimu, svetimkÅ«nio įstrigimu deÅ¡inėje pakauÅ¡inėje skiltyje, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Po to, M. Ž., veikdamas bendrininkų grupe su A. V., neblaiviam A. V. pasivijus ir pargriovus ant žemės A. S. ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrus pastarajam į galvÄ , į veidÄ , į nugarÄ ir į Å¡onus, M.

Ž. gulinčiam A. S. spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į galvÄ , į veidÄ , į nugarÄ ir į Å¡onus, ir revolveriu „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡ovė jam iÅ¡ arti du kartus į galvÄ , pataikydamas vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairę rankÄ , kuria A. S. dengėsi galvÄ , nukentėjusiajam A. S. buvo padaryta galvos ir kairės plaÅ¡takos Å¡autinės žaizdos, kairio žandikaulio sumuÅ¡imas, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tęsdamas nusikalstamus veiksmus M.

Ž. vienÄ kartÄ Å¡ovė į krÅ«tinę K. S., pabandžiusiam nutraukti jo nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajam K. S. buvo padarytas odos nubrozdinimas krÅ«tinkaulio kÅ«no projekcijoje, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokiu bÅ«du M. Ž. pasikėsino nužudyti A. Ž., T. P., A. S. ir K. S., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, nes A. Ž. ir T. P. pabėgo, o sužalojus A. S. ir K. S. baigėsi Å¡oviniai. Be to, M. Ž. neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir neÅ¡iojo Å¡audmenis, t. y. 2008 m. pradžioje, tyrimo metu nenustatytu laiku, M.

Ž. (duomenys neskelbtini) turgavietėje neteisėtai įgijęs 30 vienetų fabrikinės gamybos 6 mm kalibro žiedinio įskėlimo „Flobert“ tipo Å¡ovinius, kurie yra Å¡audmenys ir skirti „D“ kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, į kuriuos pripilant parako buvo padidinta jų kinetinė energija 10 J, tuo virÅ¡ijant Å¡audmenų, skirtų „D“ kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus, neteisėtai, neturėdamas leidimo, juos pargabeno į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2009 m. liepos 17 d., kai, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , neteisėtai, neturėdamas leidimo, Å¡ovinius atgabeno į Gargždų m., bei neteisėtai, neturėdamas leidimo, neÅ¡iojosi su savimi iki 2009 m. liepos 19 d., apie 4.29 val., kur prie KultÅ«ros namų, esančių (duomenys neskelbtini), M.

Ž., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (asmens blaivumo testu nustatytos 2,07 prom.) aÅ¡tuonis Å¡ovinius iÅ¡Å¡ovė iÅ¡ revolverio „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini), padarydamas A. Ž., T. P. sunkų sveikatos sutrikdymÄ , o A. S. ir K. S. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kitus aÅ¡tuonis Å¡ovinius, kuriuos jis įdėjo į revolverio dėtuvę, tÄ pačiÄ dienÄ , apie 6.30 val., pas jį surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai. Nuteistasis M. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes, teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi neužtikrino teismo neÅ¡aliÅ¡kumo objektyviÄ ja prasme, tikrindamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė esminį BPK pažeidimÄ , nes juos vertino neiÅ¡samiai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios ir specialiosios dalių nuostatas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, nes priteisė nukentėjusiesiems atlyginti už nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, skirdamas bausmę už Å¡ias veikas, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas.

Apeliantas teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pažeidžiant Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuotÄ praktikÄ , nes neužtikrino teismo neÅ¡aliÅ¡kumo objektyviÄ ja prasme, nepaÅ¡alino bet kokių abejonių, kurios turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai. Mano, kad teismo Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kia tuo, jog teismas nepateikė M. Ž. veikų aiÅ¡kaus teisinio vertinimo, o tai reiÅ¡kia, kad nuteistajam tampa nežinoma, kaip teismas įvertino jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Teismas atskirai kvalifikuoja M. Ž. ir A. V. nusikalstamus veiksmus dėl A. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo, raÅ¡o, kad M. Ž. ir A. V. veikė bendrininkaudami, tačiau M. Ž. skiriama bausmė už pasikėsinimÄ nužudyti, o A. V. – už nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, neaiÅ¡ku kokiu BK nustatytu pagrindu teismas kvalifikuoja M. Ž. ir A. V. veiksmus, kaip atliktus bendrininkaujant, jeigu dėl A. S. atliktų nusikalstamų veiksmų abu nuteistieji nuteisti pagal skirtingas BK specialiosios dalies nuostatas.

Teismo šališkumas pasireiškė ir tuo, kad nebuvo vertinama visuma įrodymų, surinktų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. PK-18-778/2011, kurioje teismo nuosprendis įsiteisėjęs. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tarsi minėdamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendį, pripažįsta jame įrodytas aplinkybes dėl A. Ž. pavartoto smurto prieš M. Ž., tačiau visų kitų aplinkybių, susijusių su kitų asmenų – T.

P., A. S. ir K. S. veiksmais, šių asmenų parodymais, duotais privataus kaltinimo byloje, neanalizuoja ir nebando tikrinti šių asmenų, kaip nukentėjusiųjų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, parodymų teisingumo ir patikimumo. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad A. Ž., T. P., A. S. ir K. S. parodymai duoti šioje byloje, lyginant su parodymais, kurie buvo duoti privataus kaltinimo byloje, yra nenuoseklūs, prieštaringi, dėl ko jie neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų.Mano, kad teismas buvo šališkas, nes išskirtinai tikrino tik nuteistųjų M.

Ž. ir A. V. parodymų patikimumÄ , nors BPK nuostata įpareigoja teismÄ tikrinti ne epizodinius nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų parodymus, bet apžvelgti ir vertinti aplinkybes iki įvykio, paties įvykio metu ir po jo. Deja, tačiau teismas, tikrindamas ir vertindamas tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų parodymus, vertino tik Å¡audymo aplinkybes, o kas vyko iki tol, kaip elgėsi nukentėjusieji atėjus A. Ž. prie kaltinamųjų, kokie buvo vėlesni jų veiksmai, neanalizavo. Be to, pirmosios instancijos teismas nepaisė ir parodymų, kuriuos nukentėjusieji, kaip liudytojai, davė Klaipėdos rajono apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. PK-18-778/2011, todėl neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , labai epizodiÅ¡kai ir fragmentiÅ¡kai tyrė reikÅ¡mingus bylai duomenis, juos vertino atsietai nuo aplinkybių visumos.Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas pažeidė BPK nustatytus įrodymų tikrinimo ir vertinimo reikalavimus, įtvirtintus BPK 20 straipsnyje, neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus.

Teismas nuosprendyje paliko daug abejonių, dėl ko apeliacinio proceso metu reikalinga atlikti įrodymų tyrimÄ , idant bÅ«tų aiÅ¡ku, ar Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra abejotinų teiginių, kurie visais atvejais aiÅ¡kinami kaltininko naudai. Atkreipia dėmesį į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp T. P. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, teisiamojo posėdžio, bÅ«tent 2010 m. rugsėjo 6 d., iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apygardos teisme, nagrinėjant privataus kaltinimo baudžiamoje byloje Nr. PK-18-778/2011, tarp A.

Ž. parodymų duotų pirmÄ kartÄ nagrinėjant teisme, antrÄ kartÄ teisme, privataus kaltinimo bylos teismo posėdžio metu, tarp A. S. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, pirmÄ ir antrÄ kartÄ teisme nagrinėjant bylÄ , tarp K. S. duotų parodymų bylÄ nagrinėjant pirmÄ ir antrÄ kartÄ apygardos teisme, baudžiamojoje byloje Nr. PK-18-778/2011, ikiteisminio tyrimo metu. Teigia, kad aukščiau nurodyti nukentėjusiųjų parodymai nėra nuoseklÅ«s, yra itin epizodiÅ¡ki – vienas detales nukentėjusieji itin puikiai atsimena, tuo tarpu kitas ne.

Susidaro įspÅ«dis, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vien tikėdamas Å¡ių nukentėjusiųjų parodymais, neanalizavo jų prieÅ¡taravimų lyginant parodymus, duotus ne tik Å¡ioje baudžiamojoje byloje, bet ir parodymus, duotus minėtoje privataus kaltinimo byloje. Apeliantas neneigia, kad įgijo, laikė, neÅ¡iojo atitinkamus Å¡audmenis, bet nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad įsigydamas Å¡audmenis, ant kurių matyti replių poveikio požymių, tarsi savaime turėjo suprasti, jog Å¡audmenys yra modifikuoti pakeičiant jų kinetinę energijÄ didesne nei tai padaryta gamykliniu bÅ«du.

Vadinasi, teismas padarė prielaidÄ , jog ant Å¡audmenų esantys mechaninio poveikio požymiai savaime reiÅ¡kia tokių Å¡audmenų kinetinės energijos dirbtinį padidinimÄ , kurios nepatvirtina byloje esantys patikimi ir pakankami įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent M. Ž. bÅ«tų kaip nors mechaniÅ¡kai paveikęs Å¡audmenis. Taip pat, nėra duomenų, kurie leistų vienareikÅ¡miai manyti, kad M. Ž., netgi jei ir bÅ«tų supratęs, jog tie Å¡audmenys yra pakeisti, bÅ«tų tinkamai suvokęs, kad toks pakeitimas sÄ lygoja kinetinės energijos padidinimÄ , o ne prieÅ¡ingai – sumažinimÄ .

Nurodo, kad apie M. Ž. suvokimÄ bÅ«tų galima teigti, jeigu tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu bÅ«tų nustatytas asmuo, kuris galimai pardavė M. Ž. tuos Å¡audmenis, kurių kinetinė energija yra aiÅ¡kiai padidinta ir bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kinta, jog pardavėjas M. Ž. bÅ«tų aiÅ¡kiai davęs suprasti „geresnės kokybės“ tikrÄ jį turinį. Atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto iÅ¡vada ir specialisto paaiÅ¡kinimai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. Be to, Å¡io teisminio proceso metu specialistų paaiÅ¡kinimai buvo tik pagarsinti, dėl ko priimant nuosprendį bÅ«tina vadovautis BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimu.

Teigia, kad nors ir domėjosi Å¡audymu, pirko Å¡audmenis ne tik iÅ¡ parduotuvės, bet ir iÅ¡ turgaus, tikrai negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir neteisėtumo, ir tokiu bÅ«du nesiekė įsigyti, laikyti bei neÅ¡ioti Å¡audmenis, kuriems reikalingas leidimas. Pirmosios instancijos teismo nurodomi argumentai, kad M. Ž. turėjo suprasti ir suprato savo veiksmų neteisėtumÄ , yra įsivaizduojami, neparemti jokiais kitais bylos duomenimis, todėl praÅ¡o jį iÅ¡teisinti nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje.Teigia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nuostatÄ ir dėl BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto, nes apeliantas buvo užpultas asmenų, kurie ir buvo prasidėjusio konflikto iniciatoriai, M.

Ž. A. Ž. padarė atitinkamus kÅ«no sužalojimus, buvo tikras, kad Å¡audo iÅ¡ revolverio Å¡audmenimis, kurių kinetinė energija nėra dirbtinai padidinta, siekė ne atimti kitam žmogui gyvybę, bet atgrasyti nuo tolimesnio galimo smurto prieÅ¡ apeliantÄ . Å iuos nuteistojo argumentus patvirtina specialisto iÅ¡vados Nr. G 1476/09 (03) ir Nr. G 1482/09 (03), M. Ž. 2009 m. rugsėjo 15 d. parodymai patikrinimo vietoje, analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus davė ir nuteistasis A. V. 2009 m. liepos 24 d. parodymų patikrinimo metu, įvykio vietos 2009 m. liepos 19 d. apžiÅ«ros metu, kurioje dalyvavo ir K.

S.. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ir vertindamas byloje surinktus duomenis, kuriuos apima tiek M. Ž., tiek A. V., tiek nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, taip pat kiti byloje surinkti objektyviosios kilmės įrodymai, tyrė neiÅ¡samiai, nevertino jų visumos, o pasvėrė juos pavieniui ar grupelėmis, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas, sÄ lygojusias tiek netinkamo baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidas, bet ir paties nuosprendžio nepagrįstumÄ . Tai vertinama kaip esminis BPK pažeidimas, numatytas BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalyje.Apeliantas pabrėžia, kad su teismo iÅ¡vada, jog veikė tiesiogine tyčia siekdamas nužudyti du ir daugiau asmenų, griežtai nesutiktina.

Mano, kad jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 137 straipsnio 2 dalį, numatančiÄ atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymÄ dviem ar daugiau asmenų dėl neatsargumo, nes suvokė, jog iÅ¡ revolverio Å¡audo žmonių – nukentėjusiųjų link, siekdamas juos iÅ¡baidyti, tačiau kad tai buvo daroma naudojant padidintos galios kulkas, nesuvokė subjektyviai. Apie Å¡audmenų padidintÄ kinetinę energijÄ apeliantas negalėjo numanyti, todėl Å¡audydamas link nukentėjusiųjų M.

Ž. nesuprato, kad jeigu ir pataikytų į nubėgančius asmenis, šūviais jiems bus padaryta žala itin sunki, t. y. padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai. Apeliantas elgėsi neatsargiai, nusikalstamai pasitikėdamas savo veiksmais, t. y. suvokdamas, kad kelia realų pavojų kito žmogaus sveikatai ir elgdamasis nusikalstamai, numatydamas padarinius, pagrįstai, bet lengvabūdiškai apeliantas tikėjosi jų išvengti, nes tokioje situacijoje priežastinio ryšio vystymosi dėsningumai apeliantui buvo suvokiami kaip išvengiami ar negalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 24 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-194/2008; 2007 m. gruodžio 28 d. kasacinė nutartis Nr. 2K-854/2007 ir kt.).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems T.

P., A. Ž. ir A. S. priteistinos jų patirtos neturtinės žalos atlyginimo, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė BPK bei CK nuostatas dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, numatytų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, pavirÅ¡utiniÅ¡kai atskleidė Å¡ios žalos dydžio nustatymo motyvus. Apeliantas nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo pozicija dėl nukentėjusiajam T. P. padarytos neturtinės žalos dydžio, nes teismas neanalizuoja, kÄ nusikaltimo darymo metu veikė T. P., kÄ jis veikia Å¡iuo metu, kaip ir kokios įtakos turi aplinkybė, jog jis neteko atitinkamo dydžio (procentais) darbingumo.

IÅ¡ nukentėjusiojo T. P. paaiÅ¡kinimų teisme vargu ar galima manyti, kad Å¡is jaunuolis dėl patirtų sužalojimų negali dirbti, užsiimti kita veikla bei nepagrindė, kuo pasireiÅ¡kia jam padaryta neturtinė žala. Mano, kad T. P. patiriamos iÅ¡laidos vaistams, negali bÅ«ti tapatinamos su neturtinės žalos dalyku. Be to, neturtinės žalos dydis aiÅ¡kiai mažintinas, nes T. P. buvo vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų, be kurio visas konfliktas nebÅ«tų įvykęs, buvo neblaivus, konfliktinė situacija buvo spontaniÅ¡ka, impulsyvi ir netikėta, o apelianto reakcija buvo atsakas į pavartotÄ fizinę prievartÄ , nukentėjusiųjų, kurie užpuolė M.

Ž. su A. V., buvo daugiau nei dvigubai.Pirmos instancijos teismas konstatavo formaliai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai ir neįtikinamai, kad yra pagrindas iÅ¡ apelianto priteisti atitinkamo dydžio neturtinę žalÄ A. Ž., nes A. Ž. nesugebėjo apibÅ«dinti, kuo pasireiÅ¡kė jo fizinės ir dvasinės kančios, iÅ¡gyvenimai ir pan. Klaipėdos apygardos teismas neatkreipė tinkamo dėmesio į A. Ž. žmonos V. Ž. parodymu į tai, kad A. Ž. ne tik buvo vienas tų, kurie iniciavo šį konfliktÄ , t. y. atėjęs prie jų pirmasis sudavė apeliantui į galvos (veido) sritį (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir A.

V. duoti parodymai 2009 m. liepos 19 d., 20 d., 24 d., 2010 m. kovo 23 d.), buvo apsvaigęs nuo alkoholio (Å¡iÄ aplinkybę teisme A. Ž. pats patvirtino), nenustatytos pasekmės, kurios bÅ«tų žymiai pabloginusios nukentėjusiojo sveikatÄ . Apeliantas mano, kad 20 000 Lt neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į aplinkybių visumÄ , o ypač – kilusius padarinius bei paties nukentėjusiojo elgesį konflikto metu, yra aiÅ¡kiai neprotingas ir per didelis.Teismas, spręsdamas dėl A. S. priteistinos žalos dydžio, apelianto įsitikinimu, visiÅ¡kai nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nes nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismai priteisia neturtinei žalai atlyginti nuo 1 000 iki 3 000 Lt.

Be to, Klaipėdos apygardos teismas, pasisakydamas dėl A. S., visiÅ¡kai nepasisakė, kuo remdamasis nustatė 5 000 Lt dydžio žalos sumÄ . Teismas priteisdamas iÅ¡ kaltinamųjų iÅ¡laidas už nukentėjusiųjų A. Ž. ir A. S. sumokėtas advokato paslaugas pavirÅ¡utiniÅ¡kai vadovavosi BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Apeliantas mano, kad sprendžiant dėl A. Ž. patirtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti dydžio nustatymo ir priteisimo, svarbu atsižvelgti į tai: ar A. Ž. advokatė atliko kokius nors papildomus procesinius veiksmus (rengė procesinius dokumentus, pateikė praÅ¡ymus, skundus ir pan.), susijusius su nagrinėta baudžiamÄ ja byla; ar minėto nukentėjusiojo advokatė teismui pateikė ataskaitÄ nukentėjusiajam už atliktus darbus Å¡ioje byloje, ar vis tik tai yra fiksuotas mokestis už dalyvavimÄ teismo posėdžiuose; kiek truko Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimas, ir jeigu buvo daromos pertraukos – dėl kurių proceso dalyvių veiksmų ar kitų objektyvių priežasčių; ar Å¡i baudžiamoji byla yra sudėtinga bei didelės apimties; jog Å¡i baudžiamoji byla iÅ¡ naujo buvo nagrinėjama po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi grÄ Å¾ino Å¡iÄ bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo Klaipėdos apygardos teismui, kas savaime reiÅ¡kia, jog Å¡i byla tampa ne tokia sudėtinga, nes proceso dalyvių ir kitų subjektų parodymai byloje jau yra duoti, jie iÅ¡ esmės nagrinėjant bylÄ buvo duoti antrÄ kartÄ ; ar teismo sprendimas priteisti iÅ¡ M.

Ž. atitinkamo dydžio atstovavimo iÅ¡laidas A. Ž. naudai yra adekvatus nuteistojo turtinei padėčiai ir t. t. Klaipėdos apygardos teismas, skirdamas man bausmę, neteisingai motyvavo apelianto atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir be pagrindo nepripažino atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tai turėjo neigiamos įtakos skiriant bausmę. Nesutinka su nuosprendyje nurodyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Pažymi, kad teismas nepagrindė kodėl jo girtumas turėjo įtakos veikos padarymui, ir kaip Å¡i įtaka pasireiÅ¡kė, nors to reikalauja teismų praktika. Mano, kad teismas nepagrįstai pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. V., nes Å¡i aplinkybė pritaikyta be faktinio ir teisinio pagrindo, t. y. bylos duomenys neleidžia teigti, kad jo ir A. V. veiksmuose buvo bendrininkavimo požymių, kadangi tarp jo ir A. V. nebuvo susitarimo, konfliktinė situacija susiklostė ypač spontaniÅ¡kai ir netikėtai.

Atkreipia dėmesį į tai, kad prieÅ¡ M. Ž. buvo panaudotas smurtas, pastarasis, gindamasis nuo užpuolimo, ėmėsi veiksmų atbaidyti nukentėjusiuosius nuo savęs ir A. V.. Nuteistieji, atitinkamai reaguodami į nukentėjusiųjų prieÅ¡iÅ¡kÄ elgesį, nesiekė veikti kartu ir bendrai, todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytÄ aplinkybę, jÄ aiÅ¡kino ir taikė atsietai nuo Å¡ios baudžiamosios bylos aplinkybių, duomenų, kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-18-778/2011.

Be to, pirmosios instancijos teismas apeliantÄ paliko nežinioje, mat skirdamas ir motyvuodamas bausmės pagrindus, suabsoliutino minėtÄ sunkinančiÄ aplinkybę, nors Å¡i aplinkybė M. Ž. inkriminuota tik dėl nukentėjusiajam A. S. atliktų veiksmų.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjimosi. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo teisėjų dėmesį į tai, kad nuo pat pirmosios ikiteisminio tyrimo dienos, nurodė, jog Å¡audė į nukentėjusiųjų pusę, to neneigė iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo.

Be to, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, nurodė, jog pagal galimybes atlygins nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ .Apeliantas mano, kad bÅ«tent remiantis byloje surinktais duomenimis ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-18-778/2011 matyti, kad nukentėjusieji, o bÅ«tent A. Ž., T. P. bei A. S. lėmė konfliktinės situacijos priežastingumÄ , tokio elgesio, kurį pasirinko M. Ž., buvimÄ . Akivaizdu, kad jeigu ne pirmiau minėtų nukentėjusiųjų konfliktiÅ¡kas elgesys, o galiausiai – A.

Ž. panaudotas smurtas prieÅ¡ M. Ž., t. y. fizinės prievartos prieÅ¡ nuteistÄ jį nebuvimas, nebÅ«tų kilę ir byloje nustatytų pasekmių, todėl yra pagrindas taikyti atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte.Taigi, jeigu manyti, kad apelianto veiksmams turėjo įtakos girtumas, o taip pat ir tai, kad iÅ¡ karto pripažino padaręs neteisėtus veiksmus, viso proceso metu gailėjosi dėl to, kas padaryta, kokios kilo pasekmės, taip pat į tai, kad jo veiksmus lėmė provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys, paskirta kriminalinė bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, todėl iÅ¡ esmės Å¡velnintina.

Be to, bausmė Å¡velnintina ir dėl to, kad jau kuris laikas gyvena vienas su mama, kurios sveikatos bÅ«klė yra labai sunki, jam vienam, tenka dirbti visus namų Å«kio bei kitus darbus, tenka pareiga rÅ«pintis ir močiute, kuri Å¡iuo metu serga sunkia liga (vėžys), M. Ž. 2012 m. kovo 7 d. sudarė santuokÄ su E. Ž., kuri Å¡iuo metu yra 7 nėštumo mėnesyje, Ž. Å¡eimoje dirba tik vienintelis M. Ž.. Å ios aplinkybės yra svarbios individualizuojant M. Ž. teisinę atsakomybę siekiant tinkamai pritaikyti BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.

Apeliantas praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad skundžiamÄ nuosprendį teismas priėmė nebÅ«damas Å¡aliÅ¡kas, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, nes pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytÄ esminį BPK pažeidimÄ , nuteistÄ jį M.

Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisinti nenustačius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti ir pripažinti M. Ž. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 137 straipsnio 2 dalyje bei sumažinti nukentėjusiesiems T. P. ir A. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydį, atlikti įrodymų tyrimÄ , ypač kiek tai susiję su nukentėjusiųjų Å¡ioje byloje apklausomis.

Jeigu teismas spręs, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo apelianto veiksmus praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl neteisingos bausmės paskyrimo ir paskirti aiÅ¡kiai Å¡velnesnę bausmę, pakeisti dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjusiesiems T. P. ir A. Ž. priteisimo ir priteisti mažesnę neturtinę žalÄ Å¡iems nukentėjusiesiems. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorė – atmesti.Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Klaipėdos apygardos teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ nepadarė esminių baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimų, dėl kurių bÅ«tų galima pripažinti, jog buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ar kurie kliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.Apeliantas apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės teigia, kad nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo pažeistas BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas, nes jo manymu nuosprendyje neduotas aiÅ¡kus jo padarytų veikų teisinis vertinimas, o taip pat nebuvo vertinama įrodymų visuma, nepaÅ¡alinti prieÅ¡taravimai nukentėjusiųjų parodymuose.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , turi teisę, kad jo bylÄ vieÅ¡ai ir teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Ši teisė numatyta ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, nurodant atitinkamų teismų sprendimus, tiek EŽTT, tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas.

Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo. BÅ«tent apie teismo neÅ¡aliÅ¡kumo pažeidimÄ objektyviÄ ja prasme savo apeliaciniame skunde ir nurodo apeliantas. Tačiau pažymėtina, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylÄ Å¡aliÅ¡kai.

Nesant konkrečių bylÄ nagrinėjančio teismo Å¡aliÅ¡kumo požymių, jo konstatavimas neturėtų bÅ«ti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo suraÅ¡ymo trÅ«kumais (kasacinės bylos Nr. 2K-243/2009, 2K-195/2010, 2K-550/2010, 2K-401/2012). EŽTT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trÅ«kumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ neįvykdymu, įrodymų neiÅ¡samiu iÅ¡nagrinėjimu ir panaÅ¡iai, paprastai nevertinami kaip teismo Å¡aliÅ¡kumo požymiai (žr., pvz., Boldea c.

Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008). Apeliantas teismo Å¡aliÅ¡kumÄ bÅ«tent ir sieja su jo manymu neiÅ¡samiu įrodymų iÅ¡tyrimu, jų netinkamu vertinimu, prieÅ¡taravimų tarp atskirų įrodymų Å¡altinių nepaÅ¡alinimu. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jo apraÅ¡omojoje dalyje yra iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl M. Ž. padarytų nusikalstamų veikų įrodymo, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – M.

Ž. teisinančius – įrodymus, taip pat įvertintas byloje esančių įrodymų visetas, nurodyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei iÅ¡vados. Teismas Å¡ioje byloje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė byloje esančius visus – tiek nuteistÄ jį kaltinančius, tiek jį teisinančius – įrodymus, pateikė jų viseto analizę, susiedamas juos į vientisÄ loginę grandinę.Nuteistasis M. Ž. nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vada, kad jis suprato, jog įgyja, laiko ir neÅ¡ioja Å¡audmenis, kuriems yra reikalingas leidimas, t. y. kad jo turimi Å¡oviniai, nors ir yra fabrikinės gamybos, tačiau dirbtinai padidinta jų kinetinė energija.

Mano, kad tai yra prielaida, nes pats mechaniÅ¡kai Å¡audmenų nepaveikinėjo ir negalėjo suvokti, jog toks pakeitimas sÄ lygoja kinetinės energijos padidinimÄ , o ne sumažinimÄ . Tačiau Å¡ie apeliacinio skundo argumentai paneigiami pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtais įrodymais, paties nuteistojo parodymais. 2009 m. lapkričio 10 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 759 (1 t., b. l. 48-54) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad ant kulkų aptikti spaudimo-slydimo pėdsakai nebÅ«dingi fabrikinės gamybos Å¡oviniams, į tÅ«teles savadarbiu bÅ«du yra pripilta parako, siekiant padidinti kulkų kinetinę energijÄ .

Specialistai P. Å . ir L. B. apklausti kaip liudytojai davė paaiÅ¡kinimus dėl savo iÅ¡vados pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme (4 t., b. l. 92-93). Specialistas P. Å . paaiÅ¡kino, jog „iÅ¡oriÅ¡kai galima matyti, kad Å¡ovinys perdirbtas – matosi nebÅ«dingi įbrėžimai ant kulkos. Tai matyti ne tik specialistui“. Specialistas L. B. paaiÅ¡kino, jog „norint padidinti parako kiekį, kulkos iÅ¡imti iÅ¡ tÅ«telės, kad nebÅ«tų pėdsakų neįmanoma. Lieka labai ryÅ¡kÅ«s pėdsakai, dažniausiai replių, ant kulkos“.

Specialistų iÅ¡vada bei jų paaiÅ¡kinimai buvo iÅ¡tirti antrÄ kartÄ teisme nagrinėjant bylÄ (6 t., b. l. 66), juos paskelbiant BPK 290 straipsnio 3 dalies tvarka. Su tokiu įrodymu tyrimu sutiko ir apeliantas, ir jo gynėjas, todėl yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog tiriant Å¡iuos įrodymus buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Tai neprieÅ¡tarauja BPK 242 straipsniui įtvirtintam tiesioginiam įrodymų tyrimo principui, nes tokia iÅ¡imtis numatyta BPK 276 straipsnio 5 dalyje.

Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog Å¡audmenų kinetinė energija buvo 17,5 J, ženkliai virÅ¡ijanti „D“ kategorijos Å¡audmenų, kurių įsigijimui nereikalingas leidimas, nustatytÄ didžiausiÄ leistinÄ kinetinės energijos ribÄ â€“ 7,5 J. Nuteistasis Å¡iuos Å¡audmenis buvo apžiÅ«rėjęs, nes, kaip seka iÅ¡ jo parodymų, bÅ«tent jais Å¡audė į taikinį, todėl negalėjo nematyti ant jų esančių įbrėžimų. Tuo labiau, jog M. Ž. parodė, kad jis žinojo kokios kulkos tinka Å¡iam ginklui ir kaip jos atrodo (6 t., b. l. 63).

Be to, ir Å¡oviniai buvo pirkti nelegaliai turguje nuteistojo aiÅ¡kinimu kaip „geresni“. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog M. Ž. pirkdamas Å¡ovinius siekė įsigyti akivaizdžiai padidinto galingumo Å¡audmenis ir savo veiksmų pavojingumÄ aiÅ¡kiai suprato. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnį, nes nuteistasis neturėdamas leidimo įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno Å¡audmenis.Apeliantas savo skunde teigia, jog nesutinka, kad jis pasikėsino nužudyti du ir daugiau asmenų, nes apygardos teismas nepilnai nustatė visas aplinkybes tiek iki įvykio, tiek įvykio (Å¡audymo) metu, tiek sekusias po jo.

Tačiau kaip seka iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio buvo įvertintos visos aplinkybės, pilnai nustatyta įvykių seka. Kaip matyti iš nuteistųjų ir nukentėjusiųjų parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nėra jokių neaiškumų dėl konflikto, kilusio dėl rankų „lenkimo“, pradžios. Be to, Klaipėdos apygardos teismas vadovavosi ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, kuriuo nustatyta, jog A. Ž., t. y. nukentėjusysis nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje sudavė smūgį M.

Ž., ir pripažino, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys. Tokiu bÅ«du apeliantas neteisus, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, turėjusias įtakos nuteistojo M. Ž. veiksmų vertinimui Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Apeliantas nurodė, kad yra prieÅ¡taravimų tarp nukentėjusiųjų Å¡ioje byloje T. P., A. Ž., A. S. ir K. S. parodymų ir jų parodymų duotų nagrinėjant bylÄ privataus kaltinimo tvarka Klaipėdos rajono apylinkės teisme.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo aiškinamasi M. Ž. sužalojimo aplinkybės, o ne pasikėsinimo nužudyti 4 asmenis aplinkybės, todėl Klaipėdos apygardos teismas tiesiogiai tyrė visus įrodymus dėl šios nusikalstamos veikos, juos vertino ir vadovavosi priimant nuosprendį. Buvo susipažinta ir su Klaipėdos rajono apylinkės teismo išnagrinėta byla ir nutarta nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį pridėti prie nagrinėjamos bylos (6 t., b. l. 67).

Nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis Klaipėdos apygardos teismas ir pripažino, kaip jau minėta anksčiau, kad nukentėjusieji elgėsi provokuojančiai. Nuteistojo M. Ž. apeliaciniame skunde keliama versija, kad jis buvo užpultas, todėl bandė gintis Å¡audydamas į nukentėjusiuosius, yra paneigiama byloje surinktų įrodymų visetu. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veiksmas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Nuo baigto nusikaltimo pasikėsinimas skiriasi tuo, kad čia yra ne visi norėto padaryti nusikaltimo objektyvieji požymiai. Pasikėsinimas, kaip tyčinio nusikaltimo stadija, pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas jau yra pradėjęs realizuoti ketinimÄ padaryti nusikaltimÄ , tačiau jo nebaigia dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Taigi nustatant nusikaltimo, kuris nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, požymius, atskleidžiant kaltininko tyčiÄ , bÅ«tina nustatyti valinį jos turinį, siekimÄ apibrėžtų padarinių, kurie neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios.

Todėl, kvalifikuojant nebaigtas veikas, turi būti tiksliai nustatyta, kokio konkrečiai rezultato kaltininkas siekė. BK 129 straipsnyje numatyta veika yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tačiau tais atvejais, kai veika nutrūksta pasikėsinimo stadijoje, pasikėsinimu nužudyti gali būti kvalifikuojami tik tokie veiksmai, kurie padaromi tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pasikėsinimas įmanomas tik veikiant tiesiogine tyčia, siekiant kito asmens nužudymo (kasacinė nutartis Nr. 2K-442/2006).

Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius, kai ji padaroma netiesioginė ar tiesioginė neapibrėžta tyčia. Tuo tarpu veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-500/2007). Atskleidžiant kaltininko tyčios turinį yra svarbu iÅ¡samiai atskleisti visas nusikaltimo aplinkybes ir nustatyti priežastis, iÅ¡orinius veikos požymius, nes apie tyčios turinį sprendžiama pagal nusikaltimo padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , jų nutraukimo priežastis bei kitas aplinkybes, turėjusias įtakos kaltininko valiai veikti siekiant apibrėžto tikslo.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2009 m. liepos 19 d., apie 4.29 val., prie KultÅ«ros namų, esančių (duomenys neskelbtini), M. Ž. konflikto metu po gauto smÅ«gio kumščiu į veidÄ , bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡sitraukė revolverį „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Å¡ovė A. Ž. į galvÄ ir krÅ«tinės kairę pusę, T. P. į galvÄ . Po to, M. Ž., kartu su A. V., neblaiviam A. V. pasivijus ir pargriovus ant žemės A. S. ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrus pastarajam į galvÄ , į veidÄ , į nugarÄ ir į Å¡onus, M.

Ž. gulinčiam A. S. spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į galvÄ , į veidÄ , į nugarÄ ir į Å¡onus, ir revolveriu „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡ovė jam iÅ¡ arti du kartus į galvÄ , pataikydamas vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairę rankÄ , vėliau vienÄ kartÄ Å¡ovė į krÅ«tinę K. S., pabandžiusiam nutraukti jo nusikalstamus veiksmus. Pats nuteistasis pripažįsta, kad Å¡audė į nukentėjusiuosius, bet kiekvienÄ kartÄ nurodo skirtingÄ Å¡audymo atstumÄ ir kryptį, tačiau pirmosios instancijos teisme parodė, kad Å¡oviniai, kuriuos pirko turguje iÅ¡bandė ir jie įsmigdavo į sėdynę, kai Å¡audydavo į taikinį iÅ¡ 5 metrų Å¡oviniai visÄ laikÄ atÅ¡okdavo (4 t., b. l. 122-130).

IÅ¡ 2009 m. rugsėjo 10 d. specialisto iÅ¡vados Nr. G 1472/09 (03) matyti, kad Å¡Å«vis į kairę A. S. plaÅ¡takÄ buvo atliktas iÅ¡ nedidelio atstumo – skaičiuojamo centimetrais (1 t., b. l. 156-157), T. P. nustatyti sužalojimai: kiauryminė Å¡autinė žaizda kaktos kairėje su atviru kaktikaulio lūžimu kairėje, priekinės pamatinės daubos lūžimu, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju smegenų dangalu deÅ¡inėje, deÅ¡inės frontoparietotemporalinės skilties sumuÅ¡imu, galvos smegenų suspaudimu, svetimkÅ«nio įstrigimu deÅ¡inėje pakauÅ¡inėje skiltyje (1 t., b. l. 123-124), A.

Ž. nustatyti sužalojimai: pavirÅ¡inė Å¡autinė žaizda galvos kairėje užausio srityje bei kiauryminė Å¡autinė žaizda krÅ«tinės lÄ stos kairėje su svetimkÅ«nio įstrigimu kairiojo plaučio audinyje, kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje (1 t., b. l. 140-141), o K. S. buvo padarytas tik odos nubrozdinimas krÅ«tinkaulio kÅ«no projekcijoje (2 t., b. l. 6). Visa tai patvirtina, kad nuteistasis M. Ž. į nukentėjusiuosius T. P., A. Ž. ir A. S. Å¡audė iÅ¡ nedidelio atstumo.

Be to, iÅ¡ 2010 m. kovo 3 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuotų aplinkybių matyti, kad 04:29:11 nuo (duomenys neskelbtini) ateina trys vaikinai prie vaikinų esančių po stogeliu, kurie 04:29:38 pradeda bėgti, o juos vejasi vaikinas nuoga krÅ«tine, Å¡iam iÅ¡ paskos bėga vaikinas apsirengęs Å¡viesios spalvos marÅ¡kinėliais ir kelnėmis, užsidėjęs ant galvos baltos spalvos kepuraitę. 04:29:40 vaikinas nuoga krÅ«tine griauna kitÄ vaikinÄ , ties vieta, esančia už krÅ«mo, o 04:29:41 prie jų pribėga vaikinas su Å¡viesios spalvos marÅ¡kinėliais ir kelnėmis, užsidėjęs ant galvos baltos spalvos kepuraitę (1 t., b. l. 94-98).

Iš fotonuotraukos matyti, kad po sulaikymo M. Ž. buvo apsirengęs šviesios spalvos marškinėliais ir kelnėmis, užsidėjęs ant galvos baltos spalvos kepuraitę (1 t., b. l. 67). Nukentėjusiojo K. S. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad M. Ž., iš kokių pusės metro atstumo, šovė į A. Ž., tačiau nepastebėjo kur pataikė. Tuo metu prie jų pribėgo T. P. ir M. Ž. vėl nieko nesakęs ir neperspėjęs, būdamas panašaus atstumo, šovė į T. P., tačiau nepastebėjo kur pataikė.

Po Å¡Å«vių T. P. ir A. Ž. nubėgo link A. Ž. namų. Stovėdamas toliau pamatė, kad „boksininkas“ ne mažiau keturių kartų spyrė jo broliui į galvÄ , o M. Ž. ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvÄ . Broliui gulint ant žemės M. Ž. nieko nesakęs Å¡ovė du kartus į brolį, kur tikslai pataikė negali pasakyti, nes nepastebėjo. Tada pribėgo prie M. Ž., kurį nustÅ«mė nuo brolio ir artėjo prie „boksininko“, kad ir jį nustumtų. Kai tik nustÅ«mė „boksininkÄ â€œ nuo brolio, tai M.

Ž., kuris stovėjo nuo jo apie 4 m atstumu, nieko nesakęs, vienÄ kartÄ Å¡ovė jam į krÅ«tinę (2 t., b. l. 1-4, 7-8). Å is nukentėjusysis teisme parodė, kad A. V. buvo iÅ¡sirengęs iki pusės, demonstravo savo raumenis ar darė apÅ¡ilimÄ . Po to atėjo T. P., A. Ž. ir A. S., visi supuolė į krÅ«vÄ . IÅ¡girdo 2 Å¡Å«vius ir matė kaip nubėga T. P. ir A. Ž.. Brolis (A. S.) nubėgo jiems iÅ¡ paskos, o juos nusivijo M. Ž. ir A. V.. Matė kaip M. Ž. nuleido iÅ¡tiestÄ rankÄ ir Å¡ovė broliui į galvÄ iÅ¡ kokių 20 cm.

Jis tuo metu ėjo link jų, kai Å¡ovė į jį pajuto fizinį skausmÄ (4 t., b. l. 56-60). Nukentėjusysis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad jam priėjus prie vaikinų iÅ¡girdo du Å¡Å«vius ir pajuto skausmÄ galvoje, o po to krÅ«tinėje, kad buvo į jį Å¡autÄ iÅ¡ karto nesuprato. Pamena, kad su T. P. pradėjo bėgti į tÄ pusę iÅ¡ kurios atėjo, tačiau už KultÅ«ros kampo sustojo ir atsigręžęs atgal pamatė kaip du vaikinai spardė A. S., iÅ¡ kurių vienas, pasilenkęs prie A.

S., nutaikė daiktÄ , panašų į pistoletÄ , iÅ¡ apie 50 cm atstumo Å¡ovė du kartus (1 t., b. l. 142-144, 4 t., b. l. 46-51). Nukentėjusysis T. P. parodė, kad pamena tik tai kai M. Ž. stovėdamas prieÅ¡ jį 2-4 m atstumu nusitaikė tiesiai į galvÄ ir vienÄ kartÄ Å¡ovė (1 t., b. l. 125-126, 4 t., b. l. 44-46). Visos Å¡ios aplinkybės tik patvirtina, kad M. Ž. iÅ¡Å¡ovė ne vienÄ kartÄ , o iÅ¡Å¡audė visÄ ginklo dėtuvę, Å¡audė į visus ten buvusius nukentėjusiuosius.

Nors M. Ž. neigia Å¡audęs nukentėjusiesiems į gyvybiÅ¡kai svarbius organus, tačiau iÅ¡ specialistų iÅ¡vadų, nukentėjusiųjų parodymų, paties nuteistojo parodymų, kitų aukščiau aptartų ir byloje esančių įrodymų matyti, kad M. Ž. suvokė, kad Å¡audant žmogui į galvÄ gali kilti sunkios pasekmės, tačiau vis tiek taikė nukentėjusiesiems į galvÄ arba krÅ«tinę ir siekė juos nužudyti. Å i nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir kryptingumÄ rodančios aplinkybės neabejotinai pagrindžia buvus M.

Ž. veiksmuose apibrėžtÄ tyčiÄ . Akivaizdu, kad nuteistasis ginklÄ buvo nukreipęs net į gulintį A. S. ir jam nieko nepadariusį K. S., vėliau nuėjęs į automobilį iÅ¡ naujo užtaisė ginklÄ Å¡oviniais. Sunkių padarinių kilimo tikimybė buvo akivaizdi, tačiau veika nebuvo baigta dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – nukentėjusieji T. P. ir A. Ž. iÅ¡ įvykio vietos pabėgo, o Å¡audant į brolius S. baigėsi Å¡oviniai. Atsižvelgiant į byloje esančių nustatytų aplinkybių visumÄ , daroma iÅ¡vada, jog M.

Ž. pasikėsino nužudyti keturis žmones, ir Å¡i nuteistojo nusikalstama veika turi bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , o ne taip kaip buvo praÅ¡oma apeliaciniame skunde, t. y. jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 2 dalį.Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo M. Ž. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ Â BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Bendrininkavimas yra ta tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis, kurie turi bendrus nusikalstamus tikslus, savo veikimu (neveikimu) siekia bendro nusikalstamo rezultato. IÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog M. Ž., veikdamas bendrininkų grupe su A. V., neblaiviam A. V. pasivijus ir pargriovus ant žemės A. S. ir ne mažiau kaip penkis kartus spyrus pastarajam į galvÄ , į veidÄ , į nugarÄ ir į Å¡onus, M. Ž. gulinčiam A. S. spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į galvÄ , į veidÄ , į nugarÄ ir į Å¡onus, ir revolveriu „KORA BRNO“ Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡ovė jam iÅ¡ arti du kartus į galvÄ , pataikydamas vienÄ kartÄ Ä¯ galvÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairę rankÄ , kuria A.

S. dengėsi galvÄ , nukentėjusiajam A. S. buvo padaryta galvos ir kairės plaÅ¡takos Å¡autinės žaizdos, kairio žandikaulio sumuÅ¡imas, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. Ž. veiksmai prisidedant prie A. V. ir sutrikdant A. S. sveikatÄ , apimami nusikalstamos veikos, t. y. pasikėsino nužudyti, nes A. S. Å¡ovė iÅ¡ labai arti ir į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ ir suprato, kad tokiais savo veiksmas gali atimti nukentėjusiajam gyvybę.

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių M. Ž. nusikalstami veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti bendrininkų grupe su A. V. ir ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, šalinama iš Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad ir kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio – pripažinta neteisingai, nes pirmosios instancijos teismas nepagrindė kodėl jo girtumas turėjo įtakos veikos padarymui, ir kaip ši įtaka pasireiškė, nors to reikalauja teismų praktika.Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo girtumo aplinkybė buvo nustatyta objektyviai gautais duomenimis, t. y. iš asmens blaivumo testo matyti, kad M.

Ž. 2009 m. liepos 19 d. nustatytas 2,07 prom. girtumas (2 t., b. l.

49) ir nuteistojo M. Ž. parodymų, kad areÅ¡tinėje nustatė jam girtumÄ 2,07 prom. ir mano, kad Å¡audymo metu nebuvo daugiau promilių (4 t., b .l. 122-130). Teismas sutinka, su tuo, kad bÅ«tų inkriminuota Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė, svarbu konstatuoti faktÄ , jog apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. IÅ¡ nuteistojo M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad įvykio dienÄ jis, A. V. ir L. J. jau buvo iÅ¡gėrę alkoholio ir su savimi turėjo butelį degtinės, vėliau A.

V. su neaukÅ¡to Å«gio vaikinu nupirko dar butelį degtinės. Teigia, kad anksčiau Å¡audė į taikinius, tačiau į žmones tÄ naktį Å¡ovė pirmÄ kartÄ . Visų įvykių eiliÅ¡kumo tvarkos neatsimena, nes incidentas įvyko labai greitai, buvo sumaiÅ¡tis ir jis buvo iÅ¡gėręs (2 t., b. l. 55-58). Akivaizdu, kad M. Ž. dėl savo bÅ«senos (girtumo) veikos padarymo metu nesugebėjo kritiÅ¡kai vertinti savo veiksmų, o jo padaryta veika pagal savo pobÅ«dį buvo susijusi su tokia bÅ«sena.M.

Ž. nepagrįstai praÅ¡o pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis yra tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo savanoriÅ¡kai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Konstatuojant nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si vertinamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo ir vėliau. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus, jos nustatymas turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ .Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ karto po įvykio, 2009 m. liepos 19 d.

įteikus M. Ž. praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , jis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, tačiau neigė esmines aplinkybes susijusias su nukentėjusiųjų sužalojimu, t. y. Å¡audymÄ Ä¯ juos, ir neteisėtai įgijęs, laikęs ir neÅ¡iojęs be leidimo Å¡audmenis, kurie buvo padidinto galingumo. Nenustatyta ir tai, kad M. Ž. nuoÅ¡irdžiai gailėtųsi nusikaltęs dėl neteisėtai įgytų, laikytų ir neÅ¡iotų be leidimo Å¡audmenų, gailėjosi tik dėl nukentėjusiųjų asmenų sužalojimo, atlygino turtinę žalÄ , tačiau po įvykio neiÅ¡kvietė nukentėjusiesiems medicininės pagalbos, o nuėjęs į automobilį ginklÄ užtaisė naujais Å¡oviniais, teismo posėdyje neatsiprašė nukentėjusiųjų, todėl M.

Ž. nėra pagrindo taikyti atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.Taip pat, nėra pagrindo taikyti ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nes atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra pripažįstama tada, kai kaltininkui dėl iÅ¡orinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių buvo gerokai sumažinta galimybių pasirinkti teisėto elgesio variantÄ . Tokiais atvejais galima manyti, kad asmuo savo iniciatyva nebÅ«tų ryžęsis nusikalsti, o nusikalstamos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs kaltininkÄ atlikti neteisėtus veiksmus.

Psichinė prievarta – grasinimai naudoti smurtÄ (pavyzdžiui, nužudyti, atimti laisvę ir pan.), sunaikinti ar sugadinti turtÄ , paskleisti nepalankias žinias apie jį ar jo artimuosius ir pan. Taigi norint konstatuoti Å¡iÄ lengvinančiÄ aplinkybę bÅ«tina nustatyti aktyvius tyčinius kito asmens veiksmus. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys, tačiau jie nevertė M. Ž. atlikti neteisėtus veiksmus ar bÅ«tų sumažinę galimybes pasirinkti kitus elgesio variantus.Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, teismas turi kreipti daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.Apygardos teismas skirdamas bausmę M.

Ž. vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis, 56 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis), įvertino asmenybę bei kitas aplinkybes. Teisėjų kolegijai iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinus atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, iÅ¡ naujo įvertinama nuteistojo asmenybė (jauno amžiaus, aukÅ¡tasis iÅ¡silavinimas, vedęs, dirba UAB „Suvereta“, neteistas, charakterizuojamas teigiamai), nusikaltimo paskatos ir motyvai (nuteistasis neteisėtai įgijo, laikė ir neÅ¡iojo be leidimo Å¡audmenis padidinto galingumo, Å¡audė ne kartÄ Ä¯ galvÄ ar krÅ«tinę beginkliams nukentėjusiesiems, sužalojo keturių asmenų sveikatÄ ), ir, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , vienÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), vienÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad M. Ž. padarė dvi nusikalstamas veikas tiesiogine tyčia: pasikėsino nužudyti keturis asmenis, tačiau nusikaltimo nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kurių jis negalėjo numatyti ir kontroliuoti, kurios pagal savo sunkumÄ priskiriamos prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir neteisėtai įgijo, laikė ir neÅ¡iojo be leidimo Å¡audmenis, kurios pagal savo sunkumÄ priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 4 dalis), sukėlė labai sunkius padarinius – du sunkius ir du nežymius kitų žmonių sveikatos sutrikdymus.

Atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis M. Ž. nukentėjusiems atlygino turtinę žalÄ , nukentėjusieji pirmieji pradėjo muÅ¡tynes, girtavo kartu su nuteistaisiais. BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-77/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010).

Tačiau nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip iÅ¡imtinės, kurioms esant jam paskirtÄ bausmę bÅ«tų galima Å¡velninti arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Be to, tokių aplinkybių Å¡ioje byloje neįžvelgia ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija ir nurodo, kad visais atvejais turi bÅ«ti įvertinama nukentėjusiojo asmens teisėtų interesų apsauga, todėl nė vieniems iÅ¡ jų negali bÅ«ti suteikiama prioritetinė reikÅ¡mė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje teisingumo principas nepažeistas, o M. Ž. paliekama Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Teismas įvertina, kad BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos, o M.

Ž. paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė yra artima sankcijoje numatytos bausmės minimumui. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta areštu arba bausmė laisvės atėmimas iki penkerių metų, o M. Ž. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.Nepagrįstu pripažįstamas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo prašymas sumažinti priteistų civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti dydį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo nusikalstamas veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai konstatavo, kad M. Ž. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais pasikėsino nužudyti Å¡aunamuoju ginklu nukentėjusiuosius T. P., A. Ž., A. S., K. S., tokiais savo nusikalstamais veiksmais neabejotinai padarė žalÄ nukentėjusiųjų sveikatai, sukėlė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , todėl iÅ¡ M. Ž. priteistina neturtinė žala nukentėjusiesiems. Be to, pirmos instancijos teismas atsižvelgė ne tik į nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ , bet ir į jų pačių rizikingÄ elgesį, tai, kad nukentėjusieji naktį girtavo su nepažįstamais ar mažai pažįstamais asmenimis, vėlėsi su jais į konfliktÄ , pirmieji pradėjo muÅ¡tis, todėl sumažino T.

P. praÅ¡ytÄ neturtinės žalos dydį nuo 500 000 Lt iki 100 000 Lt, A. Ž. – nuo 50 000 Lt iki 20 000 Lt, A. S. – nuo 40 000 Lt iki 5 000 Lt. Be to, buvo įvertinta ir tai, jog nukentėjusiajam T. P. po sužalojimo liko sunkios pasekmes jo sveikatai, tai, kad jaunas, darbingas žmogus tapo neįgaliu, nukentėjusiajam A. Ž. – buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau pasekmių, kurios bÅ«tų žymiai pabloginusios nukentėjusiojo sveikatÄ , Å¡iuo metu nenustatyta, į jo elgesį nusikaltimo metu, nukentėjusiajam A.

S. – buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, M. Ž. charakterizuojamas teigiamai, vedęs, neteistas, dirbo, į jo materialinę padėtį. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iÅ¡ nuteistojo M. Ž. neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiesiems, įvertino visas svarbias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mę Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti teisingai, nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžiai neprieÅ¡tarauja BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų (CK 6.250, 6.282 straipsnių), reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymÄ , reikalavimams bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams.

Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo nustatytu neturtinės žalos, priteistos T. P., A. Ž., A. S. naudai, dydžiu ir neturi pagrindo jo mažinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Atkreipiamas dėmesį į tai, kad apeliantas praÅ¡ydamas sumažinti nukentėjusiesiems padarytÄ neturinę žalÄ neįvertina savo padarytų nusikalstamų veiksmų, t. y. be leidimo įgijo padidinto galingumo Å¡ovinius, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio panaudojo ginklÄ , kuriuo Å¡audė į žmonių gyvybiÅ¡kai svarbius organus.Apeliantas iÅ¡ dalie teisus dėl priteisto nukentėjusiesiems už jų turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti dydžio.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Taip pat turi bÅ«ti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiÅ¡kumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme nukentėjusiųjų A.

Ž. ir A. S. interesus atstovavo advokatas A. S., tÄ patvirtina pateiktas dokumentas apie apmokėjimÄ už teisinės pagalbos suteikimÄ (3 t., b. l. 143), antrÄ kartÄ pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo A. Ž. interesus atstovavo advokatė G. M., tÄ patvirtina pateiktas dokumentas apie apmokėjimÄ už teisinės pagalbos suteikimÄ (5 t., b. l. 167, 6 t., b. l. 48), Å¡ias iÅ¡laidas teismas priteisė iÅ¡ nuteistojo. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų atstovo darbo ir laiko sÄ naudas pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡laidos advokato A.

S. paslaugoms apmokėti (2 000 Lt) yra realios ir pagrįstos, tačiau išlaidos advokatės G. M. paslaugoms apmokėti (4 000 Lt) nėra realios ir pagrįstos, t. y. advokatė dalyvavo 4 teismo posėdžiuose (5 t., b. l. 181, 6 t., b. l. 29-34, 62-68, 74-76), byloje yra tik 2 jos ruošti dokumentai (5 t., b. l. 168, 6 t., b. l. 4), nukentėjusysis šio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundė ir teismo posėdžiuose nedalyvavo, todėl advokato išlaidos mažintinos iki 2 000 Lt.

IÅ¡ nuteistojo M. Ž. priteisti 4 000 Lt už advokatų A. S. ir G. M. paslaugas nukentėjusiajam A. Ž.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 22 d. nuosprendį pakeisti:panaikinti nuteistojo M. Ž. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Sumažinti iÅ¡ nuteistojo M. Ž. priteistÄ 6 000 Lt sumÄ už advokatų paslaugas nukentėjusiajam A.

Ž. apmokėti iki 4 000 (keturių tūkstančių) Lt.Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                  Laima Garnelienė Teisėjai                                                                                           Violeta Ražinskaitė                                                                                  Linas Žukauskas