9e13324c-868e-4273-b479-e16fed74bccb · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2-920/2010     Procesinio sprendimo kategorija 110.1LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. liepos 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų V.

N. ir A. A. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-633-278/2010 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prolana“ ieÅ¡kinį atsakovams A. A. , V. Å . , R. D. , V. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija n u s t a t ė: IeÅ¡kovas BUAB „Prolana“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams A. A. , V. Å . , R. D. , V. N. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 433 500 L.

Nurodė, kad 2009 m. sausio 27 d. UAB „Prolana“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , administratorius nustatė, jog atsakovas A. A. , bÅ«damas UAB „Prolana“ vadovu, 2008 m. vasario 15 d. su V. Å . ir R. D. sudarė vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „Prolana“ įsigijo UAB „Robvita“ 51 paprastÄ jÄ vardinę 100 Lt nominalios vertės akcijÄ , už kurias sumokėjo 433 500 Lt. IeÅ¡kinio užtikrinimui BUAB „Prolana“ prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovams priklausantį kilnojamÄ jį, nekilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas 433 500 Lt sumai.Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 17 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ patenkino, areÅ¡tavo 433 500 Lt sumai atsakovams V.

Å . , R. D. , A. A. , V. N. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areÅ¡tuotÄ turtÄ parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti disponuoti tretiesiems asmenims, o jų nesant ar esant nepakankamai iÅ¡ieÅ¡kojimui užtikrinti, ir pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sÄ skaitose, nustatant, kad atsakovams leidžiama areÅ¡tuotas pinigines lėšas naudoti atsiskaitymui su ieÅ¡kovu. Teismas nurodė, kad praÅ¡ymas tenkintinas, kadangi pareikÅ¡to reikalavimo suma yra didelė, be to, ieÅ¡kovas yra bankrutavusi įmonė, todėl teismui, patenkinus bendrovės reikalavimus, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas dėl ko užsitęstų įmonės likvidavimo procedÅ«ra, bÅ«tų pažeisti įmonės kreditorių interesai.

Teismas pažymėjo, kad esant grėsmei, jog praneÅ¡imas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ gali sutrukdyti jų taikymÄ , klausimas sprendžiamas apie tai neinformavus atsakovų (CPK 148 str. 1 d.).Atskiruoju skundu atsakovas V. N. praÅ¡o Å¡iÄ teismo nutartį panaikinti dalyje, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos jo turto atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iomis aplinkybėmis:V. N. nepagrįstai įtrauktas atsakovu Å¡ioje byloje, nes UAB ,,Prolana“ vadovas ir vienasmenis valdymo organas – direktorius A.

A. , kÄ patvirtina bendrovės įstatai. GinčijamÄ sandorį pasirašė bÅ«tent Å¡is atsakovas.IeÅ¡kovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių V. N. neteisėtus ir nesÄ Å¾iningus veiksmus ar ketinimus ieÅ¡kovo atžvilgiu. Todėl teismas neįvertinęs V. N. vaidmens sudarant ginčijamÄ sandorį, nepagrįstai apribojo Å¡io asmens teises laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu.Atskiruoju skundu atsakovas A. A. praÅ¡o panaikinti minėtÄ teismo nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A.

A. . Atskirajam skundui pagrįsti apeliantas nurodo, kad Å¡ioje byloje jis negali bÅ«ti atsakovu, nes iÅ¡ apelianto nėra reikalaujama žalos atlyginimo, reikalaujama tik pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ .Atsiliepimus į atskiruosius skundus ieÅ¡kovas BUAB ,,Prolana“ praÅ¡o jų netenkinti, nurodo, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , nevertina pateiktų įrodymų, nepasisako dėl atsakovų tinkamumo.Atsakovas V.

N. atsiliepimu į atsakovo A. A. atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad A. A. , sudarydamas ginčijamÄ sandorį su V. Å . ir R. D. , žymiai pablogino ieÅ¡kovo finansinę padėtį. Atskirieji skundai netenkintini. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones sudaro pagrįstos prielaidos, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kuriÄ aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-307/2008, 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, 2007 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-717/2007, ir kt.).

Tačiau, kai yra įrodymų, jog reikalavimų suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, gaunamas pajamas, turimo kapitalo dydį nėra didelė, tai yra, kai atsakovas (skolininkas) paneigia objektyvios grėsmės (pvz., dėl didelės reikalavimų sumos) bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad atsakovai (tame tarpe ir apeliantai) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui tokių duomenų nepateikė (CPK 178 str.), tačiau nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡to reikalavimo suma atsakovams - 510 000 Lt, tokia pinigų suma fiziniams asmenims laikytina didele, o tai gali objektyviai padidinti ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas objektyvaus pobÅ«džio prielaidoms, kad egzistuoja grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymui (CPK 185 str.). Teisėjų kolegija nesvarsto atskirojo skundo argumentų dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, tame tarpe ir dėl atsakovų procesinės padėties, kurie gali bÅ«ti nagrinėjami iÅ¡ esmės nagrinėjant bylÄ (CPK 320 str., 338 str.).Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirieji skundai yra nepagrįsti ir netenkinami, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                 Virginija Čekanauskaitė                                                                  Audronė Jarackaitė                                                                                                                     Nijolė PiÅ¡kinaitė