Legislator Case Law & Legislation
9e11c47b-334b-4ea2-bcb8-d05cfec228ec AI generated

9e11c47b-334b-4ea2-bcb8-d05cfec228ec · TelÅ¡ių apylinkės teismas

Case Number 9e11c47b-334b-4ea2-bcb8-d05cfec228ec
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?e2-9-1008/2022Civilinė byla Nr. e2-9-1008/2022 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01569-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6; 3.2.6.1; 3.4.5.16.2 (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 1 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja Daiva Maneikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. C., jo įgaliotam atstovui advokatui Algimantui Ruginiui, atsakovei R. C., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

Legislator headnote

AI generated

9e11c47b-334b-4ea2-bcb8-d05cfec228ec · TelÅ¡ių apylinkės teismas: Atsakovė sutinka, kad jai bÅ«tų perleistas automobilis Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 500 Eur, kadangi Å¡iuo automobiliu atsakovė nedisponuoja, nes ieÅ¡kovas po ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2020 m. liepos 2 d. Å¡iÄ transporto priemonę 2020 m. liepos 8 d. iÅ¡registravo. Nurodo, kad minėtas automobilis buvo neatlygintai perleistas kitiems žmonėms, kaip neeksploatuojamas, todėl už Å¡ios transporto priemonės perleidimÄ be atsakovės sutikimo priteistina taip pat ½ dalis transporto priemonės vertės – 250 Eur.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?e2-9-1008/2022Civilinė byla Nr. e2-9-1008/2022 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01569-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6; 3.2.6.1; 3.4.5.16.2 (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 1 d. Mažeikiai TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų teisėja Daiva Maneikienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. C., jo įgaliotam atstovui advokatui Algimantui Ruginiui, atsakovei R. C., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

C. ieÅ¡kinį atsakovei R. C. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo, ir atsakovės R. C. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. C. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas R. C. 2020 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nutraukti (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotÄ santuokÄ , akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieÅ¡kovo R.

C. ir atsakovės R. C., dėl abiejų sutuoktinių kaltės; santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), priteisti ieÅ¡kovui, o gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su Å«kiniu pastatu ir žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovei; lengvÄ jÄ transporto priemonę Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 500 Eur priteisti atsakovei; pagrindinius kilnojamuosius daiktus padalinti pagal ieÅ¡kinyje nurodytÄ tvarkÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas R. C. nurodo, kad po santuokos sudarymo pirmuosius metus gyveno normaliai, vedė bendrÄ Å«kį, nors ir buvo tarp Å¡alių kai kurių nesutarimų, tačiau rasdavo iÅ¡eitį. Pastaruoju metu, apie keturis metus, Å¡alių kaip sutuoktinių, tarpusavio santykiai visiÅ¡kai atÅ¡alo, prasidėjo barniai ir nesutarimai, iÅ¡ryÅ¡kėjo visiÅ¡kas charakterių neatitikimas, kaip sutuoktiniai negyvena jau daugiau kaip dveji metai, nepilnamečių vaikų neturi. Nurodo, jog tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė vartojo alkoholį, kas paskatino dar greičiau nutraukti santykius, pasitaikydavo iÅ¡ abiejų pusių ir smurto panaudojimo atvejų vienas kito atžvilgiu, tačiau kaltas dažniausiai likdavo ieÅ¡kovas.

Mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuokos nutraukimo klausimÄ ieÅ¡kovas kėlė prieÅ¡ porÄ ar trejetÄ metų, tačiau atsakovė nutraukti santuokos nesutiko. Atsakovė nesutiko ir su pasiÅ«lymu nutraukti santuokÄ geranoriÅ¡kai, mediacija buvo nesėkminga, todėl jis buvo priverstas kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo. IeÅ¡kovas nurodo, kad santuokos metu Å¡alys įgijo 66 980 Eur bendros vidutinės rinkos vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. 27 746 Eur vidutinės rinkos vertės gyvenamÄ jį namÄ su 4036 Eur vidutinės rinkos vertės priklausiniais ir 2686 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypu, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), ir 29 252 Eur vidutinės rinkos vertės gyvenamÄ jį namÄ su 1604 Eur vidutinės rinkos vertės Å«kiniu pastatu ir 1660 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypu, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini) Taip pat santuokos metu įgijo transporto priemonę Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė apie 500 Eur.

IeÅ¡kinyje, jo prieduose dėl kilnojamojo turto pasidalinimo ir patikslintuose prieduose pateiktuose posėdžių metu ieÅ¡kovas taip pat iÅ¡vardino pagrindinius kilnojamuosius daiktus, kuriuos įgijo santuokoje, nurodo praÅ¡omÄ jų padalinimo tvarkÄ ir vertes. Atsakovė R. C. atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, tačiau 2020 m. rugsėjo 21 d. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai: santuokÄ nutraukti dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių, t. y. dėl ieÅ¡kovo R.

C., kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei R. C. asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o bÅ«tent: 0,1207 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 32 516 Eur, esančius (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovei kilnojamuosius daiktus iÅ¡vardintus prieÅ¡ieÅ¡kinyje; ieÅ¡kovui R. C. asmeninės nuosavybės teise priteisti santuokos metu įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , o bÅ«tent: 0,2012 ha žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, kurių unikalÅ«s Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 34 464 Eur, esančius (duomenys neskelbtini); priteisti ieÅ¡kovui kilnojamuosius daiktus iÅ¡vardintus prieÅ¡ieÅ¡kinyje; už atitenkančiÄ santuokos metu įgytÄ didesnę turto dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 10 258 Eur atsakovės naudai; priteisti atsakovei R.

C. 4634 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovo R. C., jos asmenine nuosavybe priklausančius pinigus investuotus į namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimÄ ; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1332,50 Eur atsakovės naudai už konfiskuoto automobilio Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo už be atsakovės žinios perleistÄ kilnojamÄ jį turtÄ : transporto priemones Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), motorolerį Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį turto vertės – 900 Eur, atsakovės naudai; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

C. už be atsakovės R. C. žinios perleistÄ kilnojamÄ jį turtÄ : lentas ir statybines medžiagas už 2000 Eur ir malkas už 800 Eur, ½ dalį turto vertės – 1400 Eur, atsakovės naudai; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 5000 Eur atsakovės naudai, neturtinei žalai atlyginti; priteisti atsakovei iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki atsakovei bus paskirta senatvės pensija, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; po santuokos nutraukimo palikti Å¡alims santuokines pavardes; proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai paskirstyti Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies. Nurodo, kad nesutinka nutraukti santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nesutinka su nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos iÅ¡irimo, kadangi santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo kaltės, bÅ«tent dėl jo girtavimo, pastovaus smurto atsakovės atžvilgiu ir neiÅ¡tikimybės, nes ieÅ¡kovas apie keturis metus turi kitÄ moterį. Nurodo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje sudarė dalintino turto balsÄ , tačiau atsakovė su ieÅ¡kovo sudarytu balansu nesutinka, nes ieÅ¡kovas į balansÄ Ä¯traukė ne visÄ dalintinÄ turtÄ .

Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau gyvenamojo namo statybos užbaigimui atsakovės tėvai padovanojo atsakovei 4634 Eur, tokiu atveju ieÅ¡kovas privalo atsakovei grÄ Å¾inti 4634 Eur, kadangi dovanoti pinigai buvo asmeninė atsakovės nuosavybė. IeÅ¡kovas į turto balsÄ neįtraukė santuokos metu įgytų transporto priemonių Mercedes Benz 207, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos transporto priemonės galimai perleistos be atsakovės žinios, nes pateiktoje valstybės įmonės (toliau – VÄ®) „Regitra“ pažymoje, matosi, kad ieÅ¡kovo vardu registruotų transporto priemonių nėra, todėl atsakovei priklauso pusė minėtų transporto priemonių vertės – 650 Eur.

Be to, ieÅ¡kovas TelÅ¡ių apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bauda bei konfiskuotas vairuotas automobilis Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) įgytas santuokos metu 2014 m. gegužės 30 d. už 2665 Eur sumÄ , dėl to laikytinas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kadangi Å¡i transporto priemonė buvo konfiskuota dėl ieÅ¡kovo kaltės, tai atsakovė turi teisę į ½ dalį Å¡ios transporto priemonės vertės – 1332,50 Eur.

Atsakovė sutinka, kad jai bÅ«tų perleistas automobilis Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 500 Eur, kadangi Å¡iuo automobiliu atsakovė nedisponuoja, nes ieÅ¡kovas po ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2020 m. liepos 2 d. Å¡iÄ transporto priemonę 2020 m. liepos 8 d. iÅ¡registravo. Nurodo, kad minėtas automobilis buvo neatlygintai perleistas kitiems žmonėms, kaip neeksploatuojamas, todėl už Å¡ios transporto priemonės perleidimÄ be atsakovės sutikimo priteistina taip pat ½ dalis transporto priemonės vertės – 250 Eur.

Nurodo, jog nesutinka su ieÅ¡kovo nurodytomis daiktų, kuriuos ieÅ¡kovas santuokos nutraukimo metu sutiktų atiduoti atsakovei, vertėmis, kadangi Å¡ių daiktų vertė ženkliai mažesnė. Atsakovė lentelėje (taip pat vykusių teismo posėdžių metu pateiktose patikslintose lentelėse) teikia savo vertes. Be to, ieÅ¡kovo nurodytas Å¡iltnamis priklauso K. K., todėl jis negali bÅ«ti įtrauktas į turto balansÄ . Taip pat minėtam asmeniui grÄ Å¾intinas ir kitas jam priklausantis turtas, kuriuo jis neatlygintinai buvo leidęs naudotis Å¡alims, o bÅ«tent: obliavimo staklės, 8 vnt. dujų balionų, Å¡aÅ¡lykinė, plÅ«gelis, raudonas kilimas, prieÅ¡kambario baldų komplektas „Leda“, miegamojo komplektas, dujinė viryklė, prieÅ¡kambario komplektas, mikrobangų krosnelė „De Luxse“, garažo vartai, dvigulė lova, 6 vnt. kėdžių rudos spalvos.

Taip pat G. C. grÄ Å¾intini jam priklausantys daiktai – pianinas, kompiuteris „LG“, spausdintuvas „Canon“, televizorius „Funai“, 2 vnt. kolonėlių BJSYSTEMS PL-15, stiprintuvas Starge Line, Å¡aldiklis „Beko“, dulkių siurblys „Daevoo 1600 w“, 2 vnt. stalų su knygomis, elektrinė įmontuojama orkaitė „Siemens“, Å¡aldytuvas „Electroliux“, dvigulės lovos ir patalynės komplektai 4 vnt., indai, buitinė technika, staltiesės. Be to, tiek ieÅ¡kinyje nurodytas lentas ir statybines medžiagas bei malkas ieÅ¡kovas galimai yra perleidęs be atsakovės, kaip sutuoktinės sutikimo, kadangi minėto turto nebėra, todėl atsakovei priklauso minėtų daiktų ½ dalis piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – 1400 Eur.

Atsakovės skaičiavimais Å¡alys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo turto už bendrÄ 84 470 Eur sumÄ , kas reiÅ¡kia, kad nutraukiant santuokÄ kiekvienam sutuoktiniui galėtų atitekti turto, vertinamo po 42 235 Eur. Atsakovė taip pat praÅ¡o priteisti 5000 Eur neturtinę žalÄ , kadangi dėl atsakovo smurtinių veiksmų jos atžvilgiu ir pastovaus psichologinio gniuždymo susirgo depresija, dėl ko buvo gydoma ne kartÄ Ä¯vairiose ligoninėse. Stipriai pablogėjo sveikata, sumažėjo darbingumas, prarado darbÄ , o galiausiai nurodytas pasekmes jaučia iki Å¡iol.

IeÅ¡kovui smurtaujant atsakovės atžvilgiu, ji patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , be to, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio moralines pareigas, dėl ko Å¡alių santuoka nutrauktina, o tai neigiamai įtakoja atsakovę bei žlugdo jÄ moraliÅ¡kai. Kadangi įrodymai patvirtina, jog atsakovės sveikata paÅ¡lijusi dėl ieÅ¡kovo piktybinių ir tyčinių veiksmų, todėl yra pagrindas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡laikymÄ atsakovei.

Tuo tarpu ieÅ¡kovui iÅ¡laikymas nereikalingas, nes jis yra sveikas ir darbingas. IeÅ¡kovas R. C. atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodo, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka ir siÅ«lo jį atmesti, kaip nepagrįstÄ . IÅ¡ dalies pripažįsta buvusį smurtÄ atsakovės atžvilgiu, tačiau visos nuobaudos buvo atsakovės poelgių ir jos sugebėjimo ieÅ¡kovÄ provokuoti ir pirmesnei kreiptis į policijÄ pasekmės. Atsakovė ne sykį yra vartojusi prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ smurtÄ , tik sugebėdavo visada suvaidinti nuskriaustÄ ir visos pasekmės tekdavo jam.

Atsakovė yra naudojusi smurtÄ ir prieÅ¡ savo motinÄ , tai patvirtina informacija pateikta laikraÅ¡tyje, kas parodo jos agresyvų charakterį, ypač esant neblaiviai. BÅ«dama neblaivi ji ne kartÄ yra skambinusi policijai be jokio pagrindo ir kartÄ už tai yra nubausta. Dėl girtavimo nurodo, kad atsakovės piktnaudžiavimas alkoholiu yra žymiai aktyvesnis ir jo pradžia sietina su 2007 metais, kas konstatuota epikrizėje 2014/2064, kuriÄ savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateikė pati atsakovė, tai akcentuota ir kitose epikrizėse.

Atsakovė daug kartų gydėsi nuo Å¡ios priklausomybės, tačiau vos grįžusi iÅ¡ gydymo įstaigų vėl pradėdavo vartoti alkoholį. Mano, kad Å¡ie iÅ¡vardinti faktai duoda pagrindo teigti, kad pati atsakovė didesne dalimi kaltesnė dėl girtavimo, nesirÅ«pinimo Å¡eima ir duoda pagrindÄ ieÅ¡kovo iniciatyvai nutraukti santuokÄ , nes jokių santykių tarp Å¡alių nebėra, likęs tik prieÅ¡iÅ¡kumas. Nesutinka, kad atsakovės girtavimui turėjo įtakos paÅ¡liję santykiai su ieÅ¡kovu, kaip sutuoktiniu, dėl ko atsakovė susirgo depresija, mano, kad tai tik pastangos pateisinti savo tokį elgesį ir suversti visÄ kaltę ieÅ¡kovui ir tuo pačiu trukdyti normaliam santuokos nutraukimui.

Jeigu bÅ«tų buvę su ieÅ¡kovu blogai, kodėl tuomet atsakovė nesutiko santuokos nutraukti anksčiau, nors ne kartÄ jai buvo siÅ«loma tai padaryti. Nurodo, jog atsakovė provokavo ir provokuoja konfliktines situacijas. IeÅ¡kovas neneigia, kad vartoja alkoholį, tačiau priklausomybės jam neturi, nėra kreipęsis į jokias gydymo įstaigas. Atsakovė taip pat nurodė ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę, tačiau nepateikė faktų, kuriais sieja Å¡iÄ ieÅ¡kovo kaltės prezumpcijÄ . IeÅ¡kovui yra apribota teisė artintis prie namų, tačiau niekas jam nėra uždraudęs bendrauti ar draugauti su moterimis.

Jis visiÅ¡kai nesistebi, kai atsakovė socialiniame tinkle „Facebook“ pasiskelbia nuorodÄ , kokio ieÅ¡ko vyro. Kai negrįždavo namo po savaitę, ieÅ¡kovas jos netardė su kuo ji leido tas naktis, tai jos pasirinkimas. Pastovios moters, dėl kurios buvimo ieÅ¡kovÄ kaltina atsakovė, ieÅ¡kovas neturi. Mano, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, kad atsakovės reikalavimas priteisti jai neturtinę žalÄ ir iÅ¡laikymÄ iki senatvės pensijos neatitinka nei protingumo, nei sÄ Å¾iningumo, nei moralinių principų.

Pagrindinis motyvas neturtinei žalai – ieÅ¡kovo smurtiniai veiksmai dėl ko atsakovė susirgo depresija. Nurodo, kad atsakovės niekas negniuždė, nesusargdino ir darbingumo nemažino. Atsakovės bėda alkoholis, kas įtakojo jos sveikatÄ . Atsakovė nepagarbiai elgiasi su ieÅ¡kovu, su Å¡alia gyvenančiais jo tėvais. Mano, kad įrodyta, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl neturtinė žala ir iÅ¡laikymas nepriteistini. Atsakovė neturi teisės į iÅ¡laikymÄ , nes ji turėdama aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ir esanti dar gana jauna, pati gali susirasti darbÄ ir save iÅ¡laikyti.

Atsakovė pageidaudavo, kad jai darbas bÅ«tų pasiÅ«lytas pagal specialybę, tačiau turint tokias priklausomybes, tai neįmanoma. Atsakovė iÅ¡laikymo priteisimo bÅ«tinybę grindžia savo nedarbingumu, tačiau įrodymų apie tai, kad tapo nedarbinga, prarado darbÄ ir neteko pajamų dar esant santuokoje, nepateikė. Dėl turto padalinimo atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje pateikė papildomai suraÅ¡iusi visus sulūžusius, sugedusius, nebenaudojamus ir nebeatitinkančius Å¡io laikmečio ar visai nesančius daiktus savo iÅ¡galvotomis kainomis.

Dalis daiktų priskirtini kitiems asmenims, tačiau ieÅ¡kovas tokio daiktų priskyrimo tretiesiems asmenims nesupranta ir su juo nesutinka. Atsakovė reikalauja atlyginti pusę sumos automobilio Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) kuri teismo nuosprendžiu konfiskuota įsigijimo kainos, kas buvo 2014 metais. Konfiskuota transporto priemonė buvo realizuota už 1100 Eur, o baudÄ ir kitas iÅ¡laidas sumokėjo jis pats. Visos Å¡ios iÅ¡laidos padarytos dėl ieÅ¡kovo kaltės, tačiau tuo metu su atsakove kartu nebegyveno ir bendro Å«kio nebevedė, todėl jokios kompensacijos atsakovei jis neprivalo mokėti.

Transporto priemonės Mercedes Benz 207 ir Yamaha yra iÅ¡registruotos, nes nebuvo pristatytos techninei apžiÅ«rai. FaktiÅ¡kai jos yra sodyboje ir tinka nebent pridavimui į metalo lauÅ¾Ä , todėl atsakovės nurodyta jų vertė bendrojo sumoje – 1300 Eur, tikra nesÄ monė. Taip pat, netiesa, kad automobilis Ford Galaxy, kurį ieÅ¡kovas siÅ«lė perleisti atsakovei yra perleistas kitiems asmenims, nebent pati atsakovė šį automobilį kam nors perleido. Tuo tarpu apie 4633 Eur asmeninių lėšų (dovanos), investicijÄ Ä¯ namo statybos užbaigimÄ , ieÅ¡kovas girdi pirmÄ kartÄ ir nepamena, kad tokius pinigus bÅ«tų gavęs ir investavęs į minėtÄ namÄ .

Apie tai sužinojo tik iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio. Neatmestina versija, kad Å¡iuo pinigus, kuriuos atsakovė gavo iÅ¡ tėvų, ji galėjo iÅ¡leisti savo reikmėms, nes kol ieÅ¡kovas įrenginėjo namÄ , atsakovė studijavo Å iauliuose ir už mokslus jai reikėjo mokėti, todėl mano, kad tie pinigai galėjo bÅ«ti panaudoti studijoms. Visais atvejais, atsakovė pati gyveno ir dabar tebegyvena minėtame name, o reikalavimas priteisti, neva, jos tėvų investuotas lėšas į tÄ namÄ , yra nelogiÅ¡kas ir nepagrįstas.

Kita vertus susituokusios Å¡alys penkerius metus gyveno ieÅ¡kovo tėvų namuose ir nemokėjo jokių mokesčių, nes už juos sumokėdavo ieÅ¡kovo tėvai. Prie minėto namo įsigijimo ieÅ¡kovo tėvai taip pat prisidėjo 4344,30 Eur (15 000 Lt), taip pat dovanojo dalį pagal investicinius čekius gautos sumos. Be to, namÄ ieÅ¡kovas įrenginėjo pats. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas R. C. ieÅ¡kinį palaikė ir papildomai paaiÅ¡kino, kad nutraukti santuokÄ nori, nes nebesutaria ir nemato tikslo gyventi kartu toliau su atsakove.

Santuokos pradžioje juos iÅ¡laikė jo tėvai. Santuokos pradžioje jie gyveno gerai, sutarė, po to įkÅ«rė pokylių salės nuomos verslÄ , pradėjo iÅ¡gėrinėti, pyktis, tai buvo prieÅ¡ 5-6 metus, tiksliai nepamena. Jis buvo atstumtas, naudingas buvo tik iki tol, kol pastatė pokylių salės pastatÄ , o po to atsakovė vadovavo, ji tvarkėsi ir jo niekas prie verslo neprileido. Viskas tvarkoje buvo iki pokylių salės atidarymo, iki tol bÅ«davo pykčių, bet ne tokių rimtų, o kai pradėjo nuomoti pokylių salę, prasidėjo nesutarimai.

Nesutarimai buvo dėl girtavimo, atsakovė bÅ«dama neblaivi priimdavo žmones, arba girta gulėdavo salėje. Jis tada taip pat iÅ¡gėrinėjo, nes nematė tikslo, kadangi viskas tada jau ėjo į pabaigÄ . Žmonės nebeužsisakinėjo pokylių salės, nes atsakovė buvo pastoviai girta. Ji vogdavo alkoholį iÅ¡ svečių, po to pandemija užėjo. Alkoholį vartojo abu, dėl to, kad pradėjo vartoti alkoholį, pradėjo nebesutarti. Nebesutardavo dėl pinigų, kadangi atsakovė viskÄ pasiimdavo, o jis nieko negaudavo.

Girtaudama atsakovė dingdavo iÅ¡ namų savaitei, skambindavo, kad parvežtų jÄ tai iÅ¡ ten, tai iÅ¡ ten, tad pradžioje dar vežiojo, bet vėliau nustojo. Atsakovei ne kartÄ buvo kviesta greitoji medicinos pagalba dėl apsinuodijimo alkoholiu, iÅ¡ jo juokdavosi draugai, tad jis nemato tikslo, toliau gyventi santuokoje. Mano, kad jau nebeįmanoma kartu gyventi, kadangi jis yra smurtautojas, jam pastoviai kviečiama policija, jam trÅ«ksta dar vieno nusižengimo ir galimai jis bus įkalintas. Mano, kad atsakovės kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad ji iÅ¡eidavo po savaitę iÅ¡ namų, draugai jam skambindavo ir praÅ¡ydavo jÄ pasiimti, nes ji užgerdavo ir nepareidavo į namus.

Jo draugai sakydavo, kad kas tai per žmona, jei visÄ miestelį aptarnauja – geria, guli. Kai žmona iÅ¡eidavo, jis kartu su ja nebÅ«davo, pradžioje kokius du metus eidavo žmonÄ pasiimti, veždavo jÄ Ä¯ ligoninę, nes ji nebepaeidavo dėl alkoholio vartojimo, nebesiorientuodavo kur yra, kaimynai matė, o ir miestelyje daug kas tai žino. Jam reikėdavo parsivesti žmonÄ Ä¯ namus, kviesdavo jai greitÄ jÄ pagalbÄ , kadangi jai bÅ«davo blogai, draskydavosi drabužius, vartodavo psichotropinius vaistus ir alkoholį.

Atsakovė vartojo psichotropinius vaistus saujomis. Jis kviesdavo greitÄ ja pagalbÄ , kad jai Å¡iek tiek padėtų. GreitÄ ja pagalbÄ atsakovei yra kvietę ir svetimi žmonės. Greitoji pagalba duodavo atsakovei vaistų arba iÅ¡veždavo jÄ Ä¯ psichiatrijos ligoninę. Psichiatrijos ligoninėje atsakovė yra buvusi kokius 10 kartų, pradžioje jis važiavo ir lankė, bet po to matė, kad neįmanoma, nebėra tikslo padėti, tad nuleido rankas, nors ir stengėsi, bet nieko nepavyko. Mano, kad jų kaltė pasireiÅ¡kė alkoholio vartojimu.

Jie nebegyvena ir nebendrauja jau apie metus laiko, nors pavirÅ¡utiniÅ¡kai santykiai nutrÅ«kę jau apie trejus metus, o jis Å¡iuo metu gyvena pas savo tėvus. Jis viskÄ pastatė, nes yra statybininkas, tad nuo pamatų iki spynos pastatė pokylių salę, kuriÄ pastatė gal prieÅ¡ Å¡eÅ¡is metus, kai nusipirko sklypÄ , kuriame buvo pamatai. Daugiau prie statybų niekas neprisidėjo, jis pats statė, nors finansiÅ¡kai padėjo kažkiek abiejų tėvai, tačiau kiek prisidėjo, negali atsakyti. Jo tėvai prisidėjo pinigais, kad įsigytų statybinių medžiagų, o jeigu trÅ«kdavo pinigų, pasiskolindavo.

Nedokumentavo gautų pinigų iÅ¡ tėvų. Atsakovės tėvai duodavo maisto, nes buvo Å«kininkai, žmona sakydavo, kad namo statybai skiria pinigų, o žemės sklypÄ jie įsigijo iÅ¡ santaupų. Santuokos metu jie įsigijo gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno ir sklypÄ su pamatais, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame nusprendė pastatyti pokylių salę, kad galėtų daryti verslÄ ir susikurti sau darbo vietÄ . Atsakovė anksčiau dirbo, bet atleisdavo jÄ už alkoholio vartojimÄ , nors paraÅ¡ydavo, kad iÅ¡eidavo savo noru.

Problemos iÅ¡ryÅ¡kėjo, kai atsidarė pokylių salė ir pradėjo gauti pajamas iÅ¡ verslo, nes buvo per daug pinigų. Atsakovė rÅ«pinosi pokylio salės nuoma ir priežiÅ«ra, o jis prižiÅ«rėdavo, kad viskas bÅ«tų sutvarkyta, paremontuodavo, jei kas sulūždavo. Norėtų, kad vienam liktų vienas namas, o kitam kitas, nes pagal VÄ® „Registrų centras“ pažymas, tų namų vertės panaÅ¡ios. Dėl transporto priemonės Ford Galaxy paaiÅ¡kino, kad automobilis dingo prieÅ¡ pusmetį, o praÅ¡o tÄ automobilį palikti atsakovei, nes jis buvo ant jos registruotas.

Tas automobilis iÅ¡registruotas, nes buvo pasibaigusi techninė apžiÅ«ra. Jis norėtų gauti pusę medienos ir malkų. PraÅ¡omos padalinti medienos kieme yra 10 m3, tai jis norėtų gauti 5 m3 medienos. Medienos vertę nustatė skambinant į prekybos taÅ¡kÄ . Taip pat norėtų gauti pusę malkų, esančių malkinėje, kurias žiema kÅ«rena Å¡ildymui, tai jis nežino kiek tų malkų yra likę, nes jis negali įeiti, kadangi ten nebegyvena. Jeigu atsakovė siÅ«lytų keistis namais, jis sutiktų, nors siÅ«lomame atsakovei name yra galima gyventi pilnai, jis jame nemato jokių trÅ«kumų, gyventi įmanoma, kadangi sienos ir grindys ten apÅ¡iltintos.

Jei atsakovė mano, kad į tÄ namÄ reikia investuoti, jis sutiktų pasikeisti namais, kadangi neturi lėšų mokėti kompensacijai ir nemato už kÄ turėtų jÄ mokėti, kadangi ten užtektų 1000 Eur investicijos, kad bÅ«tų galima normaliai gyventi. Teismo posėdžio metu atsakovė R. C. paaiÅ¡kino, kad ji nesutinka su ieÅ¡kiniu, jog santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, mano, jog yra tik pačio ieÅ¡kovo kaltė. PaaiÅ¡kino, kad nesutarimai prasidėjo, kai į jų gatvę atsikraustė laisvo elgesio moteris ir ji ieÅ¡kovÄ užimdavo.

Nesutinka, kad ji ieÅ¡kovÄ iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ verslo, kadangi ieÅ¡kovas pats sakė, jog jis kÄ reikėjo pastatė, o ji tegul dirba. IeÅ¡kovas bÅ«davo pas tÄ moterį, Å¡iuo metu pas jÄ gyvena ir veda bendrÄ Å«kį. Nesutarimai prasidėjo nuo 2010 metų, tada dar buvo toks įspėjamasis momentas, bet kai atsikraustė į gatvę E., kuris jau miręs, ir 2012 metais pas jį atsidarė tokia landynė, kas norėjo, tas ir ėjo. Ji pati dirbo darbe, savaitgaliais turėjo nuomojamÄ salę, tad turėjo dirbti, o ieÅ¡kovas liko visiÅ¡kai laisvas ir jį užėmė ta moteris.

E. dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, tad iÅ¡važiuodavo į reisus, o jo moteris bÅ«davo su ieÅ¡kovu. Mano, kad jų santuoka iÅ¡iro vien dėl to, kad atsirado trečias asmuo jų Å¡eimoje – kita moteris, tik dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės. Nuo to ji susirgo depresija, o po to uoÅ¡vienės paskatinta pradėjo eiti pas gydytojÄ . Ji gerdavo vaistus ir nuo vaistų bÅ«davo, kad jÄ sukaustydavo, o atleisdavo tada, kai ji iÅ¡gerdavo degtinės. Mano, kad uoÅ¡vienė norėjo jÄ padaryti neveiksnia.

Ji gerdavo vaistus nuo depresijos, kadangi už penkių namų gyveno vyro meilužė ir jos vyras eidavo pas jÄ su gėlėmis. Ji negalėjo nei darbuotis, nei kažkuo kitu užsiimti. Jai greitÄ jÄ pagalbÄ kviesdavo specialiai, nes norėjo jÄ padaryti neveiksnia. Ji vartodavo antidepresantus, o po to pradėjo vartoti degtinę. Tada jÄ atpalaiduodavo ir ji galėdavo dirbti, nes jai reikėjo dirbti įvairius darbus. Antidepresantus ji užsigerdavo degtine. Buvo toks momentas, kad ji savo noru gydėsi psichiatrijos ligoninėje, tuomet jai buvo pagerėję, bet kadangi namuose nebuvo jokio palaikymo, tik tyčiojimasis, neapykanta, kaltinimai, tad ji vėl pasinėrė į giliÄ depresijÄ .

Jai padėjo jos pačios mama ir ji pati norėjo pagyti, tačiau ieÅ¡kovas ir uoÅ¡vienė buvo suinteresuoti jÄ padaryti neveiksnia. Kai sÅ«nus grįžo iÅ¡ užsienio, jis jÄ pakvietė pas kitÄ gydytojÄ ir ta gydytoja pradėjo iÅ¡raÅ¡inėti jai kitus vaistus. Dabar, kai ji su ieÅ¡kovu nebegyvena, jai nebereikia nieko, jos savijauta pasikeitė, su žmonėmis bendrauja visai kitaip. Mano, kad ieÅ¡kovas sukelia jai depresijÄ , jaučia neapykantÄ , jei kas nutinka, jÄ nuolat kaltina, jis tiesiog jÄ engia.

Su ieÅ¡kovu susituokė (duomenys neskelbtini) metais ir santuokoje buvo viskas normalu, tik ieÅ¡kovo mama truputį kiÅ¡davosi, visÄ laikÄ jei kas benutikdavo, kaltindavo jÄ . Pykčių nuo (duomenys neskelbtini) metų iki 2010 metų buvo kaip ir kiekvienoje Å¡eimoje, tačiau spręsti konfliktų negalėdavo, nes jei ji tik balsÄ pakeldavo, tai atbėgdavo uoÅ¡vienė. JÄ taip smukdė, nes ji turėjo tylėti, nieko nesakyti, turėjo gyventi ir džiaugtis, nes turi gerÄ , gražų vyrÄ . IeÅ¡kovas dirbo, viskas buvo tvarkoje, kol jie buvo kartu.

Dėl alkoholio vartojimo paaiÅ¡kino, kad kol nebuvo pas juos problemų, jis buvo vartojamas, bet viskas buvo normalu. Nebuvo pykčių, tik kai jos vyras per dažnai pavartodavo alkoholį jis tapdavo agresyvus. IeÅ¡kovas dažniausiai penktadienį pasipuoÅ¡davo ir iÅ¡eidavo pas draugus, leisdavo laikÄ kaip norėdavo. Jai buvo žinomas vyro charakteris. IeÅ¡kovas yra normalus žmogus, bet kai pavartoja alkoholį, tai geriau prie jo nebÅ«ti. Ji pati alkoholį vartoti pradėjo kažkur nuo 2012-2013 metų, kai prasidėjo jai depresija, nes ieÅ¡kovas miegodavo pas kitÄ moterį.

Tuomet ir prasidėjo tas vaistų vartojimas, nes ji naktimis nemiegodavo po tris paras, o vis vien reikėdavo eiti į darbÄ ir bÅ«ti iÅ¡simiegojus. Ji pati kreipėsi gydytojÄ , kuri jai padėjo, bet uoÅ¡vienė pasakė, kad ta gydytoja prastos kvalifikacijos ir pakeitė gydytojÄ . Tas gydytojas pradėjo jai tokius vaistus duoti, tikrai jie buvo geri, miegoti miegodavo, bet kai atsikeldavo bÅ«davo kaip akmeninė, kaip robotas, dirbti nenorėjo, nieko nenorėjo. Taip ir prasidėjo nuo vyno taurės, po to nuo butelio, po to žiÅ«ri, kad tas nepadeda, tai pradėjo vartoti degtinę.

Alkoholį ji vartodavo namuose, kai iÅ¡gerdavo pasidarydavo savo darbus, vaikams valgyti padarydavo, kambarius sutvarkydavo, kol nepradėjo vartoti alkoholio per dideliais kiekiais. Po to kai alkoholio iÅ¡gerdavo per daug, krisdavo į lovÄ ir nieko nebenorėdavo. Kaip ieÅ¡kovas sakė, kad ji negalėdavo vaikščioti, tai tiesa, nes jai „atjungdavo“ ne tik smegenis, bet ir visÄ kÅ«nÄ , krisdavo kaip teÅ¡la. BÅ«davo atvejų, kad ji iÅ¡eidavo, nes nenorėjo, kad matytų vaikai, jog ji geria. Ji iÅ¡gerdavo ir tikrai negalėdavo pareiti, nes nepavilkdavo kojų, kadangi taip veikia antidepresantai su alkoholiu.

Jos iÅ¡gėrinėjimai trukdavo ilgiausiai tris dienas, bet tikrai ne savaitėmis. IeÅ¡kovas dažniau pradėjo iÅ¡eidinėti 2012 metais, nes pas tÄ E. buvo atidarytas taÅ¡kas, kur jie galėdavo miegoti ir gerti, viskÄ kÄ nori ten daryti. Ji važiavo gydytis ir galvojo, kad jų santuoka bus sustiprinta. Visi kaltino, kad ji yra kalčiausia, nes ji geria, o vyras eina pas kitÄ moterį, nes ji kaip moteris jo nesulaikė. Ji visÄ laikÄ jautėsi kalta, nes taip jaučiasi geriantis žmogus. Kada ji iÅ¡važiuodavo gydytis, ji parvažiuodavo stipri, ji viskÄ imdavosi tvarkytis, bet nebuvo visiÅ¡kai jokio palaikymo nei iÅ¡ jos vyro, nei apskritai.

IeÅ¡kovas jÄ tiesiog niekindavo ir negrįždavo namo po dvi savaites, kadangi tuo momentu tas kitas vyras dirbdavo tolimuosiuose reisuose, ieÅ¡kovas gyvendavo pas kitÄ moterį. Kai grįždavo tos moters vyras, tada ieÅ¡kovas gyvendavo pas jÄ jų namuose, bÅ«davo tvarka. PaaiÅ¡kino, kad ji 2006 metais baigė universitetÄ , tada dar negalėjo gerti, todėl vieÅ¡osios įstaigos (toliau – VšĮ) Klaipėdos jÅ«rininkų ligoninės psichiatrijos departamento epikrizės dokumente yra klaida. Mano, kad medikų iÅ¡raÅ¡uose yra užfiksuoti ne jos, bet vyro pasakymai.

Kai ieÅ¡kovas išėjo pas tÄ moterį gyventi, jai tiesiog praÅ¡vito protas, pradėjo mÄ styti visai kitaip, nebegalvojo apie jokias psichiatrines ligonines, dabar tik kai ieÅ¡kovas iniciavo skyrybas, tai dėl tų skyrybų ir smurto ji kreipėsi pas gydytojÄ . IeÅ¡kovas jau keturis metus gyvena pas kitÄ moterį. Kai ieÅ¡kovas bÅ«davo neblaivus, ji jo neįleisdavo į namus. IeÅ¡kovas grįžęs į namus, keldavo triukÅ¡mÄ . Daugiausiai ieÅ¡kovas keldavo triukÅ¡mÄ tada, kai nebÅ«davo jos vyresniojo sÅ«naus, nes žinodavo, kad tada niekas jos neapgins.

Ji dirbo tam, kad namuose bÅ«tų geresnė buitis, o jis jÄ atėjęs spardė. Antidepresantų ji nuo 2016 metų iki 2020 metų gegužės nebevartojo, po to vėl pradėjo vartoti. Antidepresantus pradėjo vartoti 2013 metais, bet kai 2017 metais ieÅ¡kovas išėjo gyventi pas kitÄ moterį, tada ji nustojo sirgti depresija, pradėjo imti save į rankas ir visiÅ¡kai nevartojo antidepresantų. Mano, kad dėl jos iÅ¡gėrinėjimo kaltas ieÅ¡kovas. Ji savo kaltę taip pat įžvelgia, vien dėl to, kad norėjo užsidirbti, dirbo dvejuose darbuose, negana to buvo labai sunkus verslas, dėl to ji ieÅ¡kovÄ paliko be moters prieglobsčio ir jis ieÅ¡kojo moters, kuri jį priglaustų, kuri jį paÅ¡nekintų.

Ji pripažįsta, kad ieÅ¡kovo moteriÅ¡kumu nepriglaudė, tik tai ir pripažįsta. Ji daug laiko skyrė verslui, darbui ir vaikams. Ji pati nebenori santuokos, nes pavargo. Pastaruosius mėnesius ji labai pailsėjo nuo ieÅ¡kovo. DeÅ¡imt metų ji kentėjo smurtÄ , neiÅ¡siskyrė, nes vaikai sakydavo, kad tėčiui praeis, dėl to ji vartojo antidepresantus ir degtinę, nes jÄ atpalaiduodavo, ji pasirinko tokį sprendimo bÅ«dÄ . Dabar ji nusprendė, kad jai geriau gyventi vienai. Mano, kad santuoka iÅ¡iro tik dėl ieÅ¡kovo kaltės, nes ji bÅ«tų jÄ saugojusi, kadangi ji yra užauginta darnioje Å¡eimoje ir jai Å¡eima yra viskas, bet Å¡iandien gyvendama atskirai nuo savo vyro jaučiasi gerai.

Dėl turto padalijimo ji iÅ¡ dalies sutinka. Sutinka, kad namas (duomenys neskelbtini), liktų jai, bet su sÄ lyga, kad ieÅ¡kovas primokės, nes ji iÅ¡eitų ir viskÄ , kas yra likę (duomenys neskelbtini), paliktų jam. Ji taip iÅ¡eitų ir nebereikėtų dalintis kilnojamojo turto, bet ieÅ¡kovas turi jai sumokėti, kadangi atvažiavę meistrai jÄ konsultavo, jog namas (duomenys neskelbtini), nėra parengtas gyvenimui, jis yra įrengtas pobÅ«viams ir reikalauja remonto. Ūkinis pastatas visiÅ¡kai nėra įrengtas, pripiltas smėlio, jokio garažo, nieko nėra, tik tiek, kad yra Å«kinis pastatas su langais ir su stogu.

Gyvenamajame name yra salė, nėra grindų, jos padarytos iš plytelių, ten galima vaikščioti tik su batais, jokių lovų, nieko nėra. Tame name yra salė, kurioje sudėtos plytelės, radiatoriai, sienos paklijuotos ir viskas, tai pobūvių salė. Palėpėje padaryti miegamieji. Pirmame aukšte dar yra virtuvė padaryta, kambariukas įėjimui, pastatytas katilas kūrenimui, toliau toks prieškambaris paltams pasikabinti, yra padarytas mažas sandėliukas ir tualetas. Daugiau nieko nėra, nei dušo, nei vonios nėra.

Miegamieji padaryti palėpėje, bet ten viskÄ reikėtų tvarkyti iÅ¡ pagrindų. Ten padarytos tik popierinės pertvaros. Tualetas palėpėje yra, bet jis neveikiantis. Yra vietinė kanalizacija, ne centrinė, reikia tvarkytis, nes jų miestelyje yra reikalavimas, kad bÅ«tų centrinė kanalizacija įvesta. Ji sutiktų iÅ¡eiti gyventi į tÄ namÄ , jei ieÅ¡kovas jai primokėtų, kad ji galėtų jame normaliai gyventi. Buvo atvykę meistrai, ji klausė meistrų ir jie sakė, kad vien už Å¡ildymo perdarymÄ reikėtų apie 10 000 Eur.

Grindis apÅ¡iltinti reikia, voniÄ atskirai daryti, galvoti apie duÅ¡Ä . Namas (duomenys neskelbtini) Å¡ildomas kietu kuru, bet jis nėra pakankamai Å¡iltas, trÅ«ksta Å¡ildymo iÅ¡vedžiojimo. Ten dar reikėtų tarpsnius, duris sudėti, voniÄ Ä¯rengti. Jos paskaičiavimu, kartu su baldais, kuriuos reikėtų įsigyti, ir garažo įrengimu, reikėtų apie 50 000 Eur iÅ¡laidų. Tame sklype ir žemės mažiau, tad jeigu ieÅ¡kovas duotų 50 000 Eur, ji paliktų ieÅ¡kovÄ ramybėje, paliktų baldus, nes jeigu ji pradėtų tuos baldus judinti, tai iÅ¡ jų nieko nebeliktų, nes jiems daug metų, visi jie yra byrantys.

Tuo tarpu, namas (duomenys neskelbtini) yra dviejų aukÅ¡tų namas su rÅ«siu ir dviem garažais, su gerais, iÅ¡tinkuotais Å«kiniais pastatais, tik eiti ir gyventi. Vonios yra, tualetai yra visuose trijuose aukÅ¡tuose. RÅ«sys suremontuotas. Yra kieto kuro, dujų katilas pastatytas, kuo norisi galima kÅ«renti. Dėl transporto priemonės Ford Galaxy paaiÅ¡kino, kad ji buvo iÅ¡registruota prieÅ¡ dvejus metus, nes ji buvo neveikianti. TÄ automobilį ji atidavė žmogui panaudoti dalims. Automobilį Mercedes Benz taip pat reikia temti lauk, bet jis yra ieÅ¡kovo vardu, tad ji negali jo iÅ¡temti.

PaaiÅ¡kino, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) jai netinka, nes jis stovi taip, kad Å¡alia gyvena uoÅ¡vienė, o už trijų namų gyvena ieÅ¡kovas su savo moterimi, tad ji nesutinka gyventi Å¡alia uoÅ¡vienės ir vyro meilužės. Ji į tÄ namÄ nesikraustys ir apie tai net nemÄ sto, o visi kilnojamieji daiktai pritaikyti prie to namo interjero. Dėl medienos kieme paaiÅ¡kino, kad tos medienos nebėra, nes ieÅ¡kovas iÅ¡sinešė. Ji pati pirko malkas ir dabar jau yra naujos malkos, tad bendrai pirktų malkų nebėra.

Teismo posėdžio metu atsakovė R. C. dėl pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio papildomai paaiÅ¡kino, kad ji tik iÅ¡ dalies sutinka su turto padalijimu, kilnojamųjų daiktų aptartų teismo posėdžių metu, tačiau nesutinka, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jos kaltės nebuvo. IeÅ¡kovas išėjo pas kitÄ moterį, nevedė bendro Å«kio ir tai įvyko prieÅ¡ aÅ¡tuonerius metus, tada jis su ta moterimi bendravo ir nuo to laiko jis visiÅ¡kai nesirÅ«pino, net finansiÅ¡kai visiÅ¡kai neprisidėjo prie Å«kio, buvo jai neiÅ¡tikimas.

Dabar jau keturi metai kaip vyras gyvena pas kitÄ moterį, jis tik pareidavo girtas pakelti triukÅ¡mÄ . Kadangi tos moters vyras tapo neįgalus, ieÅ¡kovas motyvuodamas tuo, kad eina padėti klasiokui, užsibÅ«davo savaičių savaitėmis, o kai tas žmogus mirė, jis ten apsigyveno ir gyvena iki Å¡iol. Ji pati dirbdavo, o ieÅ¡kovas tik pinigus skaičiuodavo. Viskas prasidėjo nuo to, kad ji vyrÄ paleido į laisvę, kadangi ji nebeturėjo kada su juo bÅ«ti. IeÅ¡kovas buvo visiÅ¡kai atsipalaidavęs, nupjauti žolę jam buvo didelis darbas.

Jie viskÄ darė kartu, kol į jų gatvę neatsikraustė moteris. Vyras versle dalyvavo tiek, kad jis pastatė namÄ (duomenys neskelbtini) Ji savo kaltę mato tik tame, kad ji buvo labai atsidavusi verslui ir nespėjo pakankamai duoti dėmesio vyrui. Ji su vyru pykdavosi, nes jis nenorėjo dirbti. Ji skyrė nepakankamai dėmesio, tai tik čia jos kaltė galėtų bÅ«ti. IeÅ¡kovas smulkmeniÅ¡kus Å«kinius darbus padarydavo, bet stambesniems darbams ji samdydavo žmones, nes vyras buvo visiÅ¡kai atsipalaidavęs. Dėl santuokos nutraukimo ji kaltina tik ieÅ¡kovÄ .

Dėl turto balanso, tai ieÅ¡kovas įvardina, kad namas (duomenys neskelbtini), yra naujos statybos, todėl brangesnis. Ji sutinka, kad tas namas yra naujos statybos, bet jis nėra įrengtas gyventi žmonėms, ten įrengtos tik patalpos, ten yra tik sienos ir langai. Ji sutinka (duomenys neskelbtini) žemės sklypÄ su pastatais palikti ieÅ¡kovui, o (duomenys neskelbtini) nekilnojamÄ jį turtÄ pasilikti sau. Nekilnojamojo turto vertes grindžia VÄ® „Registrų centras“ iÅ¡raÅ¡ais ir sutinka su Å¡iomis vertėmis.

Dėl praÅ¡omų priteisti 4634 Eur, kaip investuotų pinigų į gyvenamojo namo remontÄ , paaiÅ¡kino, kad jos tėvai (duomenys neskelbtini) pas notarę jai įteikė 4634 Eur namo remontui ir tie pinigai buvo panaudoti namo (duomenys neskelbtini) remontui, nes abu buvo nedirbantys, arba jei dirbo, tačiau gaudavo mažas pajamas. Tuos pinigus panaudojo, kad galėtų normaliai gyventi, už juos jie įsikÅ«rė name. Ji nori, kad tie pinigai jai bÅ«tų grÄ Å¾inti, kadangi tie pinigai yra duoti jos tėvų.

Pas notarÄ buvo ji ir ji atstovavo Å¡eimÄ . Dokumentų, patvirtinančių, kad pinigai buvo panaudoti namo tvarkymui, ji neturi. Dėl reikalavimo priteisti 1332,50 Eur už konfiskuotÄ automobilį Kia Sorento paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas minėtÄ automobilį sudaužė vairuodamas girtas. Tas automobilis buvo pastatytas į aikÅ¡telę ir konfiskuotas, tad ji nori, kad dalis pinigų sumos bÅ«tų kompensuota, nes automobilis buvo bendras ir Å¡eimai to automobilio reikėjo. Kadangi automobilis buvo bendrai pirktas, todėl ieÅ¡kovas turi atlyginti pusę sumos, nes automobilis buvo pirktas Å¡eimos reikmėms.

Dėl reikalavimo priteisti 900 Eur už be jos žinios perleistas transporto priemones paaiškino, kad automobilis Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), stovi kieme ir ieškovui buvo siūlyta automobilį parduoti daug metų, bet jis jo specialiai nepardavė. Šiandien jis tebestovi kieme nenaudojamas, jis nėra perleistas. Motoroleris Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), pirktas gal 2015 metais, bet tuo momentu dar nereikėjo registruoti, dėl to ir sutarties nėra. Tas motoroleris iki šiol taip pat stovi kieme ir ieškovas piktybiškai jo neparduoda.

Automobilį Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ji iÅ¡registravo ir atidavė žmogui pati. To automobilio nebėra. Å io automobilio ji neįtraukė į dalintino turto balansÄ . PaaiÅ¡kino, kad automobilis Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), vertas 400 Eur, o motoroleris Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) – 500 Eur. To turto ieÅ¡kovas neleidžia parduoti, todėl ji nori, kad kompensuotų dalį pinigų. Tuo tarpu už automobilio Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimÄ ji tikrai nieko neturi kompensuoti ieÅ¡kovui.

Dėl lentų ir statybinių medžiagų paaiÅ¡kino, kad jos buvo vertos 2000 Eur, tačiau jos tyliai nyksta. Ä®sigijimo dokumentų neturi. Malkos buvo vertos 800 Eur, įsigijimo dokumentų neturi. Malkomis buvo kÅ«renamas bendras namas (duomenys neskelbtini) Statybinės medžiagos tiesiog stovėjo, viskas buvo tvarkoje kol 2017 metais vyras išėjo gyventi pas kitÄ moterį, tada prasidėjo dingimai, kai jos nėra namuose, tos statybinės medžiagos dingsta, nes yra sudėtos lauke. Malkos, kurios buvo nupirktos 2010 metais, jau sukÅ«rentos, dabar kÅ«rena savo pirktas malkas.

Ji medienos nenori, kaip nurodo ieÅ¡kovas, kad po pusę atitektų Å¡alims, todėl nori gauti tik kompensacijÄ už Å¡iuos daiktus. Dėl praÅ¡omos priteisti 5000 Eur neturtinės žalos paaiÅ¡kino, kad Å¡ios žalos praÅ¡o dėl to, kad ieÅ¡kovas naudojo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo pusės buvo girtavimas ir smurtas prieÅ¡ jÄ . Byloje yra dokumentai, kad prieÅ¡ jÄ buvo smurtaujama, jis naudojo psichologinį smurtÄ . NebežiÅ«rėjo namų, ji turėjo viskÄ prižiÅ«rėti viena pati.

Vyras visiÅ¡kai nieko nedarė ir nesirÅ«pino. IeÅ¡kovas juos terorizuodavo. Pareidavo namo, kai bÅ«davo girtas, pasigrobdavo pinigus, kÄ rasdavo, nes niekur nedirbo. Jis visiÅ¡kai neprisidėdavo prie Å¡eimos buities. Neturtinę žalÄ grindžia psichologiniu ir fiziniu smurtu bei neprisidėjimu prie buities. Anksčiau nenutraukė santuokos, nes buvo vaikai, dar prisidėjo uoÅ¡vienė, o be to, ir dėl dalintino turto. Depresija susirgo dėl vyro ir jai vaistai nepadėdavo, todėl girtavo. Mano, kad ieÅ¡kovas privalo žalÄ atlyginti.

Dėl iÅ¡laikymo priteisimo paaiÅ¡kino, kad jai paÅ¡lijo sveikata, ji nebegali dirbti savo darbo visiÅ¡kai, kas mėnesį turi kreiptis pas psichoterapeutÄ . Ji dirbo, bet kai vyras pradėjo eiti į Å¡onÄ , jai pakriko nervai, ji pradėjo gerti. Kreipėsi į gydymo įstaigas, bet tai nepadėjo. Ji dirbo iki 2015 metų, bet po to paÅ¡lijo sveikata, o nuo 2017 metais paÅ¡lijo visiÅ¡kai. Dabar yra registruota Užimtumo tarnyboje. Žadėjo dirbti, bet jai atsirado kojų uždegimas, sÄ lygotas nervų, tai nežino ar atsistatys.

Pokylių salės verslÄ perėmė sÅ«nus, ji tik iÅ¡plauna grindis ir indus. VerslÄ sÅ«nui perleido žodiniu susitarimu. Jos darbingumas yra normalus, 100 procentų. Ji negali dirbti darbo pagal turimÄ iÅ¡silavinimÄ , nes jai Å¡lubuoja atmintis. IÅ¡ ankstesnės darbovietės išėjo, nes negalėjo dirbti, pati padariusi tokiÄ iÅ¡vadÄ . Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas R. C. dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų paaiÅ¡kino, kad dėl praÅ¡omų iÅ¡ jo priteisti 4634 Eur, kaip atsakovės investuotų pinigų į gyvenamojo namo remontÄ , jis nieko apie tuos pinigus nežino.

PaaiÅ¡kino, kad buvo bendri pinigai, o kas kur gavo jis nežino, nes jis nieko nematė. Jis tos dovanos nepriėmė ir jam apie jÄ niekas nieko nesakė. Tokių pinigų jis nematė. Turėjo savo santaupų, patys dirbo, patys kÄ reikėjo baigė statyti. Jie tÄ namÄ nusipirko pastatytÄ , tik reikėjo jį įrengti, bet įrengė iÅ¡ savo asmeninių santaupų. Jam niekas jokių dovanų nedavė ir jis apie jokius pinigus nežinojo, su juo niekas apie tuos pinigus neÅ¡nekėjo. Apie pinigus sužinojo tik iÅ¡ prieÅ¡ieÅ¡kinio.

Tėvai kažkiek duodavo pinigų, tiek vieni, tiek kiti, bet, kad bÅ«tų pasiraÅ¡inėję sutartis, jis nežinojo. Jis pats buvo dirbantis ir žmona dirbo kažkiek bei savo investicijomis remontavo namÄ . NamÄ jis remontavo pats, tik medžiagas įsigydavo. Statybos galimai vyko 1997 metais, kaip ir sudaryta dovanojimo sutartis. Žmona tuo metu mokėsi, tad mano, kad gal mokslams tėvai skyrė, jis negali atsakyti, nes tų pinigų nematė asmeniÅ¡kai. Dėl automobilio Kia Sorento paaiÅ¡kino, kad tÄ automobilį konfiskavo.

Automobilį buvo įsigiję šeimos poreikiams, mokėjo 2665 Eur. Po penkerių metų pakliuvo policijai neblaivus, todėl automobilį konfiskavo. Dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, jis nesutinka, kadangi turtas buvo įgytas santuokoje, o, kad prarado, tai prarado. Paaiškino, kad automobilis Ford Galaxy yra dingęs be jo žinios. Tuo tarpu automobilis Mercedes Benz ir motoroleris Yamaha yra nevažiuojantys, jie verti tik tiek, kiek vertas metalas. Visos šios transporto priemonės įsigytos santuokos metu iš bendrų lėšų.

Automobilis Mercedes Benz stovi kieme nevažiuojantis, o motoroleris Yamaha garaže sugedęs. Dėl automobilio Ford Galaxy, kiek žino, žmona pardavė be jo žinios. Kai teikė ieÅ¡kinį, tas automobilis dar buvo važiuojantis, tik techninė apžiÅ«ra ėjo į pabaigÄ , tačiau tai buvo normalus automobilis. Dėl lentų ir malkų žino, kad kažkiek tų malkų ir lentų tebėra, todėl nori, kad jos bÅ«tų padalintos per pusę. Esančių malkų užtektų dviem žiemoms. Dėl neturtinės žalos paaiÅ¡kino, kad yra tiesos, jog policija buvo kviečiama, kad buvo raÅ¡inėjami pareiÅ¡kimai, tačiau pats reikalavimas iÅ¡galvotas, siekiant prisiteisti daugiau turto.

Smurtiniai veiksmai buvo tiek iÅ¡ jo, tiek iÅ¡ žmonos pusės. Atsakovė buvo gavusi ir baudÄ , kad kvietė policijÄ , o susirgo ji grynai dėl alkoholio vartojimo, nes vaistus su alkoholiu vartojo pastoviai. Jis jai alkoholio neįpylė ir vaistų nedavė. Dėl iÅ¡laikymo priteisimo taip pat nesutinka, nes nesupranta už kÄ jis turėtų mokėti iÅ¡laikymÄ , kadangi atsakovė yra darbinga moteris, gali eiti dirbti, turi savo verslÄ . Jeigu vartoja alkoholį jis nieko negali padaryti, pradžioje kiek galėjo, tiek padėjo.

Atsakovės sveikata paÅ¡lijo dėl alkoholio vartojimo, o ne dėl jo veiksmų. Ji pati pasirinko tokį savo gyvenimo tikslÄ . Teismo posėdžio metu liudytoja S. C. (ieÅ¡kovo mama) paaiÅ¡kino, kad ji gyvena Å¡alia ir nuo (duomenys neskelbtini) metų iki 1997 metų sÅ«nus su žmona gyveno pas juos neatlygintinai, nemokėdami komunalinių mokesčių. Buvo jiems pasakyta, kad gyvens tol, kol turės savo bÅ«stÄ . Kadangi neturėjo baldų, ji su sÅ«naus žmonos mama susidėjusios pinigų nupirko baldų – sekcijÄ â€žNeris“ ir kampinę minkÅ¡tÄ dalį „Jotulė“, davė indų, patalynės, nupirko kriÅ¡tolo indus.

Å alia jų kaimynas statėsi namÄ ir nebaigęs savo statybos nusprendė jį parduoti, pasiÅ«lė jiems pirkti. Jie pirkti minčių neturėjo, bet pasitarę su savo tėvais, broliu ir seserimis nutarė, kad prisidės 4344,30 Eur (15 000 Lt). Pinigus davė be jokių dokumentų, nes nemanė, kad sÅ«nus su žmona skirsis, ar kad galima pasiimti dovanÄ atgal. ViskÄ kÄ davė, niekada nepasiraÅ¡inėjo jokių dokumentų. Ä®sigijus namÄ , jie dar dvejus metus gyveno pas juos. SÅ«nus įrenginėjo namÄ vienas pats, statė malkinę, garaÅ¾Ä , statybinės medžiagos buvo pigios, o darbas nekainavo.

Kai statybos ėjo į pabaigÄ atsakovė ėmė mokytis. Po egzaminų prasidėjo kavinės ir iÅ¡gėrinėjimai su draugėmis, pradėjo gerti vaistus. Po to pradėjo vaistus su alkoholiu naudoti. Kai užbaigė statyti namÄ , kitas kaimynas pardavė žemės sklypÄ . Jie tÄ sklypÄ Ä¯sigijo ir sumastė daryti verslÄ . Statė tÄ namelį gal apie 10 metų, iÅ¡ pigiausių medžiagų ir vienas pats. Kai pastatė, tai surinko iÅ¡ viso miestelio baldus, nes tada stambiagabaritinių atliekų aikÅ¡telių nebuvo.

Sūnus pats padarė visus stalus ir suolus, reikėjo nupirkti tik kėdes ir indus bei prasidėjo verslas – pokylių rengimas. Jau po pirmojo pokylio sūnus buvo nuo verslo nušalintas – verslui vadovavo atsakovės mama ir jos sesuo. Sesuo tik keliuose pokyliuose buvo, o atsakovės mama tol, kol mirė. Sūnus tik galėjo prieiti prie lango ir pasižiūrėti kas ten vyksta, o ten buvo taip, kad atsakovė su svečiais kartu gerdavo ir šokdavo. Sūnus išeidavo ir su draugais. Dvejuose pokyliuose dalyvavo ir ji pati, bet buvo pažeminta prieš visus žmones, tad daugiau nėjo.

Alkoholinius gėrimus iÅ¡ atsakovės atimdavo tiek sÅ«nÅ«s abu, tiek vyras ir tuos antidepresantus, ne tik gydytojų iÅ¡raÅ¡ytus, bet ir iÅ¡ turgaviečių nupirktus. Atsakovė galvodavo, kad tai ji suvartoja tÄ alkoholį ir antidepresantus. Prasidėjo konfliktai, ieÅ¡kovui iÅ¡kviesdavo policijÄ , kai jis atimdavo iÅ¡ jos alkoholį ar vaistus, buvo siaubinga padėtis. Visos epikrizės, kai atsakovė buvo iÅ¡vežta į ligoninę, tai atsakovė bÅ«davo nuo gatvės paimta, arba iÅ¡ namų po daugiadienių alkoholio vartojimo.

Kai grįždavo iÅ¡ psichiatrijos ligoninės imdavo iÅ¡kart gerti. Po to pinigų pasidarė mažai, tad nusprendė, kad reikia įrengti pirtį, supirko lentas, bet ieÅ¡kovas atsisakė jÄ Ä¯rengti ir tapo dideliu prieÅ¡u. PaaiÅ¡kino, kad automobilis Mercedes Benz stovi jų kieme, o malkos nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos yra malkinėje. Automobilis Ford Galaxy 2020 metais stovėjo ir toje pačioje teritorijoje, tačiau atvažiavo žmonės, atsakovė pakrovė akumuliatorių. Žmonės atvažiavo sekančiÄ dienÄ , nuėjo į namÄ , išėjo, užsivedė ir iÅ¡važiavo.

Dėl Å¡iltnamio ji nežino, gali bÅ«ti, kad pirko atsakovės tėvai, bet visÄ kitÄ užsidirbo patys. Jeigu atsakovės mama prisidėdavo maistu, atsakovė visada jai pasigirdavo, tai bÅ«tų pasigyrusi, jei bÅ«tų kÄ nors gavusi. Apie atsakovės gautus pinigus 4634 Eur (16 000 Lt) ji nežino, tai jai buvo staigmena. BÅ«tų atsakovės mama pasakiusi, bet nieko jai nesakė. Jie patys skyrė 4344,30 Eur (15 000 Lt), bet nefiksavo dovanos. Davė pinigus ir už gautus investicinius čekius. Mano, kad ryÅ¡io tarp atsakovės ligos ir ieÅ¡kovo elgesio nėra.

Atsakovė pradėjo alkoholį ir vaistus vartoti seniai, ji yra darbinga ir galinti dirbti. Jos nuomone alkoholio vartojimÄ sÄ lygojo iÅ¡lepimas, nes prasigyveno. Jos nuomone jie abu kalti dėl santuokos iÅ¡irimo ir abu gyventi negali. Smurtas bÅ«davo iÅ¡ abiejų pusių. Atsakovė visada provokuodavo smurtÄ . Didžiausias atsakovės alkoholio vartojimas vyko, kai prasidėjo pokyliai, atsakovė gulėdavo žolyne, klykdavo. Ji nežino ar ieÅ¡kovas turi kitÄ moterį, nėra mačiusi kitos moters. Teismo posėdžio metu liudytoja D.

B. paaiškino (ieškovo teta), kad ieškovas ir atsakovė gyveno pas ieškovo tėvus. Ieškovo mama buvo pasitarusi ar gerai daro, kad skiria 4344,30 Eur (15 000 Lt) namui įsigyti, kurį nutarė pirkti ieškovas. Ji pati matė kaip buvo paduoti pinigai S. C. namuose, tačiau kuriais metais tai buvo, nepamena. Patvirtino, kad jos sūnus yra turėjęs baltos spalvos motorolerį ir dviratį. Teismo posėdžio metu liudytojas G. S. paaiškino (ieškovo dėdė), kad jis yra girdėjęs, kad ieškovo mama yra davusi apie 4344,30 Eur (15 000 Lt) namo pirkimui.

Jis pats buvo tada tuose namuose ir matė kaip tuos pinigus perdavė. Atsakovė taip pat buvo kažkur aplinkui. Pinigai buvo perduoti S. C. namuose. Buvo konkrečiai įvardinta, kad tie pinigai skirti namo pirkimui. Po namo įsigijimo jie jame gyveno, nusipirko pastatytÄ namÄ , o ieÅ¡kovas įrenginėjo tÄ namÄ pats. Kur Å¡iuo metu gyvena ieÅ¡kovas jis negali atsakyti, kadangi nežino. Teismo posėdžio metu liudytojas G. C. (Å¡alių sÅ«nus) paaiÅ¡kino, kad jo manymu skyrybas nulėmė tėvų nesutarimai, kadangi bÅ«davo įvairÅ«s konfliktai, smurtas, tiek ir psichologinis, nesutarimai, barniai.

Jis juose dalyvaudavo. Tėvas smurtaudavo, kai bÅ«davo iÅ¡gėręs, psichologiÅ¡kai arba fiziniu bÅ«du. Paskutinį kartÄ tai buvo 2020 metais. Kol jis iÅ¡vyko studijuoti, jis bÅ«davo namuose ir tai matydavo. Tėvas nebegyvena namuose nuo 2017 metų. Tėvas nuo 2012 metų pradėjo intensyviau vartoti alkoholį, neprisidėjo prie Å¡eimos. Jo žiniomis tėvas Å¡iuo metu ir nuo 2017 metų gyvena su svetima moterimi, prie buities jis neprisideda. Buityje padeda brolis, senelis iÅ¡ mamos pusės, dėdė, jie teikia pagalbÄ kažkur nuo 2012 metų.

Iki 2012 metų santykiai buvo kaip ir kiekvienoje šeimoje. Prasidėjo problemos, nes tėvas pradėjo nepareiti namo, gerdavo, namuose būdavo negražu. Mama pykdavo, būdavo pykčiai, žodiniai konfliktai, iš tėvo pusės buvo ir fizinis smurtas. Tėvai abu vienas ant kito šaukdavo. Tėvas provokuodavo, jis girtas šaukdavo. Mama vartodavo alkoholį, kartais net vaistus, o tėvas į tai reaguodamas šaukdavo ant mamos. Mama alkoholį pradėjo vartoti šiek tiek vėliau, bet laikas labai nesiskyrė, gal 2013 metais.

IÅ¡ mamos taip pat bÅ«davo psichologinis smurtas tėvo atžvilgiu, bet fizinio smurto nebuvo. Pas senelius iÅ¡ tėvo pusės jis apsilankydavo, kai bÅ«davo santykiai pakankamai geri, nueidavo vienÄ ar du kartus per mėnesį. Yra buvęs vienas atvejis, kad mamÄ iÅ¡vežė neblaiviÄ iÅ¡ namų į ligoninę dėl alkoholio vartojimo. Tėvo dėl alkoholio į ligoninę nėra iÅ¡vežę, bet yra iÅ¡vežę į policijÄ . Teismo posėdžio metu liudytojas G. C. (Å¡alių sÅ«nus) paaiÅ¡kino, kad anksčiau tėvai gyveno labai tvarkingai, bet kai jis baiginėjo gimnazijÄ apie 2013 metus, bÅ«davo tėvas, kad iÅ¡eidavo pas draugus savaitgaliais Å¡vęsti, motina į tai atkreipdavo dėmesį, bÅ«davo pykčiai ir ginčai.

Kai tėvas grįždavo, keldavo triukÅ¡mÄ . Kai jis pradėjo mokytis Kaune, brolis tÄ patį paliudydavo, kad tėvo savaitgaliais nebÅ«davo. Baigus universitetÄ grįžo namo 2017 metais, bet dažniausiai tėvo namuose nebÅ«davo. Kai prasidėjo tėvo išėjimai motina pradėjo depresija sirgti, vaistus vartoti, alkoholį taip pat pradėjo vartoti. Kai prasidėjo didelės problemos dėl alkoholio ir vaistų vartojimo, jis veždavo mamÄ Ä¯ psichikos centrus, tad buvo sunku. Tėvas nuo 2017 metų, kai grįždavo namo, tai pakeldavo triukÅ¡mÄ ir iÅ¡eidavo lauk.

PastovÅ«s konfliktai vykdavo, kol tėvui 2020 metais buvo uždrausta patekti į namus. Iki 2013 metų Å¡eima buvo normali, ginčų nebÅ«davo, anksčiau buvo viskas tvarkoje. Statybos vyko bendrai, kiek kas galėjo, kaip galėjo, padėjo. Tėtis mÅ«rijo ir statė tÄ namÄ . Vienas namas yra gyvenamasis, o kitame name yra įrengta Å¡ventėms skirta salė. Salė skirta tik jų Å¡eimai ir pažįstamiems. Dabar jis pats vykdo verslÄ ten. Mama ruoÅ¡davo maistÄ , o tėvas buvo pasakęs, kad jis namÄ pastatė, tai ten nesikiÅ¡.

Kai prasidėjo veiklos vykdymas, tėvas prie tos veiklos neprisidėjo, bet jis statė namÄ . Iki 2012 metų tėvas buvo normalus. Kai tėvas iÅ¡eidavo savaitei, jis nežino kÄ jis veikdavo. Kol studijavo jis skambindavo mamai, bet tėvui neskambindavo, nes neturėjo su juo kÄ kalbėti, neturi tarpusavio ryÅ¡io. Tėvas nereaguodavo, kad mama vartoja alkoholį ir vaistus, jis sakydavo tavo motina tai tu ir rÅ«pinkis. Tėvas dabar gyvena pas kitÄ moterį. Iki 2013 metų tėvas ir mama taip pat vartojo alkoholį.

Rimtesni konfliktai prasidėjo maždaug nuo 2010 metų, o jis užstodavo mamÄ . Tuos konfliktus matydavo, nors pačiÄ pradžiÄ ne visada. Jis negali atsakyti, kad visi konfliktai vykdavo tik dėl tėvo. Jis pats matė tėvÄ su kita moterimi. Jis pateisina mamos alkoholio vartojimÄ su vaistais. Tarpusavio santykiai suprastėjo, kai atsikraustė tėvo draugas ir jis pradėjo eiti į tuos namus. Mano, kad (duomenys neskelbtini) yra galimybė gyventi. Jo nuomone mama pradėjo gerti, nes norėjo numalÅ¡inti skausmÄ .

Jis mano, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų tėvų kaltės, nemato vien tik tėvo kaltės. Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. (atsakovės sesers vyras) paaiÅ¡kino, kad visas tas ciklas prasidėjo gal prieÅ¡ 10 metų, neramumai Å¡eimoje vyksta iki Å¡iol. Yra buvę ir muÅ¡tynių ir nesantaikos, tačiau apie muÅ¡tynes žino tik iÅ¡ artimųjų pasakymų. Girdėjo, kad buvo prigėrę, susimušė, vyras primušė žmonÄ , priežasčių nežino. Jam įsiminė, kai ieÅ¡kovas ėjo su kitos moters vaikais pasiėmęs juos už rankų, nes savų taip nevesdavo, Å¡itÄ faktÄ jis matė.

Jo manymu santuoka iÅ¡iro dėl tarpusavio nesutarimų, neiÅ¡tikimybės, buitinių reikalų. Atsakovė papraÅ¡ydavo jo pagalbos, kad namuose kÄ nors patvarkyti, ieÅ¡kovo tuo metu nebÅ«davo. Jis nežino kur ieÅ¡kovas gyvena. Teismo posėdžio metu liudytoja H. K. (atsakovės sesuo) paaiÅ¡kino, kad kai sesė iÅ¡tekėjo už ieÅ¡kovo, jų gyvenimas atrodė normalus. Pradėjo gyventi pas uoÅ¡vienę, atsakovė nepaklusdavo uoÅ¡vienei, tai ji darydavo spaudimÄ . IeÅ¡kovas buvo įpratęs savaitgalius praleisti su draugais, po to vis nesiliaudavo tie išėjimai, negrįždavo ir naktimis.

Kai pradėjo matyti, kad ieÅ¡kovas vaikÅ¡to su svetimos moters vaikais, ji apie tai klausė atsakovės, bet atsakovė pradžioje nenorėjo sakyti. Mano, kad prie tų skyrybų yra labai daug prisidėjusi ir uoÅ¡vienė. Ne vienÄ kartÄ buvo sesė sumuÅ¡ta. IeÅ¡kovas vienas nieko nedarydavo, jie abu su sese dirbdavo. IÅ¡ žmonos gal jam trÅ«ko palaikymo. Sesė galimai be galo mylėjo ieÅ¡kovÄ , o ieÅ¡kovas mėgo laisvÄ gyvenimÄ , nes savaitgalį iÅ¡eidavo iÅ¡ namų, o po to tas ėmė tapti savaitėmis.

Jie abu vartojo alkoholį. Sesė Å¡iam dalykui neatsilaikė, ji vartojo alkoholį tik prieÅ¡ galÄ . Tie atsakovės slydimai prasidėjo, kai ieÅ¡kovas pradėjo eiti pas kitÄ moterį, neatsilaikė ir pradėjo vartoti alkoholį. BÅ«davo ilgesni iÅ¡gėrimai iki savaitės, susirgo depresija, viskas susidėjo į vienÄ . IeÅ¡kovas paskutiniu metu atsakovei nebepadėdavo. IÅ¡ pradžių jie labai stengėsi abu, kÅ«rė Å¡eimos buitį. Ji nežino, kodėl ieÅ¡kovas išėjo iÅ¡ namų.

Ji yra mačiusi ieÅ¡kovÄ vaikÅ¡tant su kita moterimi ir vaikais. BÅ«davo atvejų, kai reikėjo atsakovei padėti, kadangi ji neateidavo į darbÄ , ji vis iÅ¡gerdavo, kai ieÅ¡kovas iÅ¡eidavo, tai žino iÅ¡ kalbų. Ji žino faktÄ , kad atsakovė naudojo smurtÄ prieÅ¡ mamÄ vienÄ kartÄ . Jeigu ieÅ¡kovas nebÅ«tų padavęs skyryboms, mano, kad jie bÅ«tų toliau kartu gyvenę. Ji žino iÅ¡ mamos, kad mama davė pinigų atsakovei, bet nežino kur pinigai buvo panaudoti. Teismo posėdžio metu liudytojas K.

K. (atsakovės tėvas) paaiÅ¡kino, kad kai Å¡alys susituokė, jis siÅ«lė apsigyventi pas juos, bet žentas nesutiko. Tada davė medienos priestatui pas uoÅ¡vius statyti ir jie ten gyveno 3 ar 4 metus. VienÄ kartÄ jie dovanojo 4634 Eur (16 000 Lt), viskuo padėjo kuo galėjo, tiek pinigais, tiek maistu, kad tik gerai gyventų. Pradžioje stengėsi abu, o po to apleido vadžias. Jis su žmona pirko Å¡iltnamį, garažo vartus, padėjo vaikams, per gerÄ Å¡irdį taip išėjo. Dovanojo 4634 Eur (16 000 Lt), kad įsirengtų gyvenamÄ namÄ .

Tuos pinigus dovanojo Å¡eimai ir tie pinigai buvo panaudoti įsirengiant tÄ namÄ . Tuos pinigus perdavė pas notarę iÅ¡ rankų į rankas. Pas notarę buvo jie, kaip tėvai ir dukra. Davė Å¡eimai dar pinigų, kad nusipirktų virtuvinį komplektÄ , Å¡iltnamį. Kai davė pinigus Å¡iltnamiui, ieÅ¡kovo jau nebebuvo, jis buvo išėjęs kitur. Tam Å¡iltnamiui davė 300-400 Eur, kad turėtų naujÄ , nes senas buvo sulūžęs. Pinigus Å¡iltnamiui davė kaip jų Å¡eimai. IeÅ¡kovas savo vaikų nežiÅ«rėjo, tai žino, nes kai nuvažiuodavo, atsakovė viena pati bÅ«davo, jie nuveždavo maisto, pabÅ«davo ir važiuodavo namo.

Buvo maisto trÅ«kumas, jo trÅ«ko, nes atsakovė viena dirbo, o reikėjo dar tris iÅ¡laikyti. Kai vyko statybos, ieÅ¡kovas ruošė namÄ gyvenimui, jis pats viskÄ tvarkė. Jie davė pinigų, kiek galėjo. Jie matė, kad jis viskÄ tvarko, dėl to davė pinigus. Mano, kad skiriasi dėl ieÅ¡kovo merginos, atsakovė turi pažymas, kad buvo sumuÅ¡ta ne vienÄ kartÄ . Kaip jie ten muÅ¡davosi, jis nematė, matė tik mėlynes. Jis matė, kad dukra turėjo tablečių, o nuo ko jos, jis nežino. Žino, kad, kol dukra gyveno pas juos, negėrė, o po to abu pradėjo gerti, ieÅ¡kovas jÄ iÅ¡mokino gerti pas draugus, kartu išėję gerdavo.

Å nekėjo apie alkoholį su dukra, bet dukra suaugęs žmogus. Mano, kad pradėjo gerti, nes ieÅ¡kovas išėjo pas kitÄ moterį, pasinėrė į depresijÄ . Dukra kreipėsi pagalbos dėl depresijos, jis pats jÄ dar vežiojo pas nervų daktarus, o ieÅ¡kovas nieko nepadėjo Å¡iuo klausimu. Kai perdavė pinigus, pas notarÄ ieÅ¡kovas nėjo, jis sėdėjo maÅ¡inoje. IeÅ¡kovas žinojo, kad važiuojant pas notarÄ važiuoja pinigų parsivežti. Tie pinigai buvo naudoti medžiagų pirkimui, nes jie pinigų neturėjo.

Jie garažo duris pirko, baldų atsiimti jis nenori, kur jis juos dės. IeÅ¡kovas iÅ¡eidavo vakarais pas draugus alaus iÅ¡gerti, uoÅ¡vienė dukrai pasakė, kad jei jis eina, tegul ji taip pat eina ir ji ėjo. Po to iÅ¡ depresijos atsakovė pradėjo gerti. Nepamena kuriais metais dukra pradėjo gerti. Pradėjo gerti dėl nesutarimų su vyru. Teismo posėdžio metu liudytoja H. K. (Å¡alių kaimynė) paaiÅ¡kino, kad susipažino su ta Å¡eima apie 1996 metus, bendravo, paskui Å¡alys nusipirko sklypÄ , pradėjo statytis namÄ , kurį dabar nuomoja.

Pasistatė, viskas buvo gerai, o vėliau po truputį pradėjo byrėti jų santykiai, kol visai subyrėjo. Dabar atsakovė viena, ieÅ¡kovo nėra. IeÅ¡kovas dirbdavo ir statydavo, o atsakovė padėdavo, jie viskÄ darė kartu ir draugiÅ¡kai. Ä®rengė taip pat kartu, vaikai padėjo. Å eimos buitis buvo kuriama abiejų. IÅ¡ kokių lėšų kÅ«rė tÄ buitį ji nežino. Å alių santykiai pradėjo byrėti gal 2012-2013 metais ir kasmet vis sparčiau. Kas sÄ lygojo santykių byrėjimÄ ji nežino, ieÅ¡kovas išėjo pas kitÄ moterį, tai atsakovė pasakydavo ir Å¡iaip visi miestelyje žinojo.

Priežasčių ji nežino. Ji žino, kad atsakovė pradėjo iÅ¡gėrinėti, sirgo, bet tai buvo po to, kai iÅ¡ namų išėjo ieÅ¡kovas. Kai ieÅ¡kovas pradėjo iÅ¡eidinėti 2012 metais, atsakovė pradėjo vartoti alkoholį. 2012 metais ieÅ¡kovas ne visam laikui išėjo. Mano, kad pastato (duomenys neskelbtini) paskirtis yra negyvenama, ji skirta verslui, nes gyvenimui ten neįrengta. Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies. Bylos medžiaga nustatyta, kad Å¡alys (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuokÄ , akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡ytų nustatyta, kad Å¡alys santuokos metu įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 27 746 Eur, viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 484 Eur, tvartÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 542 Eur, daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 446 Eur, garaÅ¾Ä , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 805 Eur, malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 242 Eur, sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 104 Eur, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1413 Eur, žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2682 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1660 Eur, gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29 252 Eur, Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1604 Eur, esančius (duomenys neskelbtini) Taip pat, iÅ¡ byloje esančių dokumentų ir teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu, Å¡alys buvo įgijusios transporto priemones – automobilį Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris po ieÅ¡kinio pateikimo buvo iÅ¡registruotas, automobilį Mercedes Benz 207, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iÅ¡registruotas ir motorolerį Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iÅ¡registruotas.

Be kita ko, transporto priemonė – automobilis Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) įgyta santuokos metu, TelÅ¡ių apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu konfiskuota valstybės nuosavybėn dėl padarytos ieÅ¡kovo R. C. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sÄ lygas, kurioms esant santuoka gali bÅ«ti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tampa negalimas.

Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas teigia, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tuo tarpu atsakovė teigia, kad jų santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl kito sutuoktinio kaltės. IeÅ¡kovas teisminio nagrinėjimo metu, kaip pagrindinį santuokos nutraukimo motyvÄ Ä¯vardijo dažnÄ sutuoktinių alkoholio vartojimÄ , dėl to nuolat kylančius sutuoktinių barnius ir pykčius.

IeÅ¡kovas teigia, kad santuoka iki tol, kol jie pradėjo iÅ¡gėrinėti, buvo normali, tačiau kai abu pradėjo vartoti alkoholį, pradėjo nebesutarti. Girtaudama atsakovė dingdavo iÅ¡ namų savaitei, jam skambindavo draugai, kurie juokdavosi iÅ¡ jo ir praÅ¡ydavo atsakovę pasiimti, kadangi ji užgerdavo, todėl mano, kad pagrindinė santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės priežastis – alkoholio vartojimas. Sutiko, kad anksčiau yra buvę smurto atvejų, už tai ieÅ¡kovas yra teistas, tačiau taip pat pabrėžė, kad smurtas buvo abipusis, nors jis nebuvo kreipęsis į policijÄ .

Tuo tarpu atsakovė teigdama, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės, kaip pagrindinius kaltės motyvus įvardija ieÅ¡kovo girtavimÄ , pastovaus smurto atsakovės atžvilgiu naudojimÄ ir ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė teigė, kad nesutarimai tarp sutuoktinių prasidėjo tuomet, kai į gatvę, kurioje jie gyvena, atsikraustė laisvo elgesio moteris ir ji ieÅ¡kovÄ užimdavo. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas bÅ«davo pas tÄ moterį, Å¡iuo metu pas jÄ gyvena ir veda bendra Å«kį, nors jokių įrodymų, patvirtinančių minėtas aplinkybes, nepateikė.

Nurodė, kad dėl to, jog ieÅ¡kovas pradėjo eiti pas kitÄ moterį, ji susirgo depresija, o vėliau pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, kuriuos vartojo kartu su antidepresantais. Nurodė, kad anksčiau nebuvo pykčių, tačiau kai ieÅ¡kovas per dažnai pavartodavo alkoholį, tapdavo agresyvus, keldavo triukÅ¡mÄ . Byloje pateikė duomenis, kad ieÅ¡kovas naudojo prieÅ¡ jÄ smurtÄ . Pripažino, kad ji pati pradėjo perdozuoti alkoholį, todėl bÅ«davo atvejų, kai gerdavo tris dienas, kad dėl alkoholio vartojimo ne kartÄ teko gydytis, jÄ rasdavo žmonės gatvėje nebepaeinančiÄ .

Vis tik, mano, kad jos kaltė pasireiÅ¡kė tik tuo, jog ji nepriglaudė ieÅ¡kovo moteriÅ¡kumu, kad leido ieÅ¡kovui gyventi laisvÄ gyvenimÄ . Taigi, kaip matyti, atsakovė ieÅ¡kovo nurodytų priežasčių – sutuoktinių per dažno alkoholio vartojimo ir dėl to kylančių tarpusavio nesutarimų neneigia, tačiau taip pat iÅ¡ esmės remiasi CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kaltės prezumpcija dėl sutuoktinio neiÅ¡tikimybės ir žiauraus elgesio su kitu sutuoktiniu. Pastebėtina, jog žiaurus elgesys suprantamas kaip visuomenės netoleruotini veiksmai, kuriais iÅ¡reiÅ¡kiamas nepateisinamas negailestingumas ir savivalė.

Žiaurus elgesys paprastai apibÅ«dinamas kaip veikimas ar neveikimas, sukeliantis nukentėjusiajam fizinį ar psichinį skausmÄ (sumuÅ¡imas, kankinimas, tyčiojimasis, laisvės apribojimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018). Å iuo atveju, atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpcijÄ , tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014; 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Šios CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2014; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktikÄ , laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vienÄ iÅ¡ įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymÄ . Santuokos nutraukimas dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sÄ lygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimÄ ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Vis tik kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs ir tai, jog tarpusavio asmeniniams santykiams bÅ«dinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sÄ lygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryÅ¡iai gali nutrÅ«kti, bet ne dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimÄ , net ir taikiai iÅ¡siskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

Pažymėtina, jog esminės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės gali sudaryti pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nustačius, kad bÅ«tent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iÅ¡irimÄ , CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės tai, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių Å¡ias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ).

Nagrinėjamu atveju, teismui iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, matyti, kad atsakovė galimÄ ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės faktÄ iÅ¡ esmės grindžia tik savo samprotavimais ir byloje apklaustų liudytojų parodymais, kurie patvirtino matę ieÅ¡kovÄ einant su svetimais vaikais ir moterimi. Pastebėtina, jog teismo posėdyje apklausti liudytojai nenurodė aplinkybių, kada bÅ«tent yra matę ieÅ¡kovÄ einantį su kita moterimi ir svetimais vaikais gatve, todėl nėra aiÅ¡ku ar Å¡ie įvykiai buvo po ieÅ¡kovo inicijuoto skyrybų proceso, ar iki tol.

Be to, teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė iÅ¡ esmės nei patvirtina, nei paneigia galimo ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės fakto, be kitų objektyvių duomenų, kurie akivaizdžiai patvirtintų minėtas aplinkybes. Å iuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės samprotavimai apie galimÄ ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę laikytini tik deklaratyvaus pobÅ«džio, kadangi byloje nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog atsakovė nurodo žinanti jų Å¡eimÄ iÅ¡skyrusios moters vardÄ ir pavardę, tačiau minėto asmens, kaip liudytojos, kuri galėtų patvirtinti ar paneigti, bet kokias aplinkybes apie draugiÅ¡kus ar intymius santykius su ieÅ¡kovu, neprašė iÅ¡kviesti į teismo posėdį.

Taigi, atsakovė galimus ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės faktus bando pagrįsti iÅ¡ esmės tik savo nuojauta, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog taikant įstatyme numatytÄ prezumpcijÄ , kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių neiÅ¡tikimybės, neužtenka remtis vien nuojauta, kadangi, kaip minėta, santuokos nutraukimas dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina pagrįsti kaltus sutuoktinio veiksmus leistinais įrodymais, kurie patvirtintų santuokinio neiÅ¡tikimybę.

Siekiant nutraukti santuokÄ dėl kaltų vieno sutuoktinio veiksmų, remiantis kito sutuoktinio neiÅ¡tikimybe, nepakanka remtis tik asmeniniais samprotavimais. Atsakovė santuokos iÅ¡irimÄ taip pat grindžia ieÅ¡kovo kaltais veiksmais – smurto naudojimu atsakovės atžvilgiu. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieÅ¡kovas buvo teistas už smurto naudojimÄ atsakovės atžvilgiu. Vis tik, preziumuojant, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent Å¡iuo pagrindu, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į buvusių smurtinių atvejų laikotarpį.

Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡iuo atveju ne atsakovė, o bÅ«tent ieÅ¡kovas inicijavo skyrybų procesÄ , tuo tarpu byloje esantys dokumentai patvirtina, kad paskutinis smurto atvejis atsakovės atžvilgiu buvo panaudotas prieÅ¡ daugiau nei vienerius metus laiko, prieÅ¡ inicijuojant skyrybų procesÄ . IeÅ¡kovas minėtų smurto panaudojimo atvejų neneigė nei ieÅ¡kinyje, nei teismo proceso metu, tačiau nurodė, kad smurtiniai veiksmai santuokos metu bÅ«davo abipusiai. Pažymėtina, jog Å¡alių sÅ«nÅ«s taip pat patvirtino, kad konfliktai kildavo dėl abiejų tėvų kaltės ir nors fizinio smurto atvejai bÅ«davo tik iÅ¡ tėvo pusės, tačiau mama taip pat panaudodavo psichologinį smurtÄ tėvo atžvilgiu.

Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į tai, kad abi šalys smurtaudavo viena kitos atžvilgiu, o fizinio smurto atvejai pasireiškę santuokos metu dėl kurių ieškovas buvo teistas įvyko daugiau nei prieš vienerius metus laiko iki santuokos nutraukimo proceso inicijavimo, teismas laiko, kad pastarieji atvejai gali būti laikytini kaip vieni iš ieškovo kaltės dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės įrodymų, tačiau preziumuoti, kad šalių santuoka iširo būtent dėl minėtų atvejų, nėra pagrindo.

Byloje esančių įrodymų visuma, neginčijamai patvirtina, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai pradėjo akivaizdžiai prastėti mažiausiai prieÅ¡ aÅ¡tuonerius metus. Teismo vertinimu, iÅ¡tyrus byloje esančių duomenų visumÄ , pagrindinė Å¡ių santykių prastėjimo priežastis buvo, ne kaip nurodo atsakovė – ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybė, o abiejų sutuoktinių per dažni ir per dideliais kiekiais vartojami alkoholiniai gėrimai. Nors atsakovė teigia, kad ji susirgo depresija bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybės ir dėl to kartu su antidepresantais pradėjo vartoti alkoholį, kas lėmė jos sunkiÄ bÅ«senÄ ne vienerius metus, teismo vertinimu, Å¡ie argumentai laikytini visiÅ¡kai nepagrįstais, kadangi atsakovė bÅ«dama sÄ moningas, suaugęs žmogus, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , galėjo ir akivaizdu, jog suvokė, kad tokie veiksmai, kaip dažnas alkoholio vartojimas, tuo labiau kartu su gydytojo iÅ¡raÅ¡ytais receptiniais vaistais, niekaip negali iÅ¡spręsti santuokos metu iÅ¡kilusių problemų, o tik dar labiau jas pagilinti, todėl Å¡ie atsakovės argumentai laikytini visiÅ¡kai nepagrįstais.

Pastebėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė neneigė per dažnai ir per dideliais kiekiais vartojusi alkoholį, taip pat patvirtino, kad alkoholį vartojo ir ieÅ¡kovas, tačiau atsakovė savo kaltės dėl alkoholio vartojimo, Å¡ioje byloje neįžvelgė. Atkreiptinas dėmesys, jog sutuoktinių santykiai pirmiausia turi bÅ«ti grindžiami abipusio pasitikėjimo, meilės ir pagarbos santykiais. Visgi dviejų žmonių sÄ junga reikalauja ieÅ¡koti kompromisų, savalaikiai pastebėti kylančias problemas ir dėti pastangas joms spręsti.

Jeigu sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryÅ¡iai gali nutrÅ«kti, bet ne dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimÄ , net ir taikiai iÅ¡siskirti. Nagrinėjamu atveju, teismas iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, iÅ¡klausęs ginčo Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimų, sprendžia, kad ne kuri nors viena, bet abi ginčo Å¡alys iÅ¡ esmės nesprendė visų Å¡eimos gyvenimo klausimų abipusiu sutarimu, nerodė abipusės pagarbos vienas kitam, pažeidinėjo savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi Å¡eima pareigas.

Prastėjančius tarpusavio santykius kiekviena Å¡alis sprendė ne siekiu, kartu su kito sutuoktinio tarpusavio pagalba iÅ¡spręsti kylančias problemas, o pasinerdamos į alkoholio vartojimÄ , kas lėmė prieÅ¡ingÄ rezultatÄ , o bÅ«tent: dar sparčiau prastėjančius sutuoktinių santykius ir iÅ¡ to kylančius tolesnius tarpusavio nesutarimus, santuokinio gyvenimo nutrÅ«kimÄ ir iÅ¡ to kilusias pasekmes, todėl teismas laiko, kad Å¡iuo atveju ne kuri nors viena, o abi ginčo bylos Å¡alys nevykdė įstatyme įtvirtintų santuokinių pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30 straipsniuose, todėl bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Aptartos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, jog nustačius, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl 5000 Eur neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovo, atmestinas, kaip visiÅ¡kai nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, jog tarp bylos Å¡alių nėra ginčo dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, teismas Å¡alims palieka turimas santuokines pavardes, ieÅ¡kovui – „C.“, o atsakovei – „C.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Dėl santuokoje įgyto turto balanso sudarymo, turto padalijimo ir kitų su turtu susijusių klausimų. CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sudarius santuokÄ sutuoktinių įgytas turtas iÅ¡lieka bendroji jungtinė nuosavybė, kol yra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė baigiasi kitais pagrindais.

Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas yra dažniausias bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pabaigos pagrindas. Ä®statymas nurodo du bendro sutuoktinių turto padalijimo bÅ«dus: teismo sprendimu ir notariÅ¡kai patvirtinta sutuoktinių sutartimi (CK 3.116 straipsnis). Bendras sutuoktinių turtas privalomai dalijamas nutraukiant santuokÄ , pripažįstant jÄ negaliojančia ar patvirtinant gyvenimÄ skyrium (CK 3.100 straipsnio 3–5 punktai). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis).

Sprendžiant sutuoktinių ginÄÄ dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 straipsnis). Å ios normos prasme turto sÄ voka apima tiek aktyvÄ (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvÄ (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis).

Remiantis CK 3.118 straipsnio 1 dalimi, dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Nurodyti turtÄ , kuris įtrauktinas į dalintino turto balansÄ yra sutuoktinių pareiga. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe laikytinas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) Å alys iÅ¡ esmės taip pat sutinka su minėto Nekilnojamojo turto vertėmis, kurios pateiktos Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini) Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu teikia analogiÅ¡ko pobÅ«džio reikalavimÄ , tačiau taip pat praÅ¡o priteisi iÅ¡ ieÅ¡kovo jos asmenine nuosavybe priklausančius pinigus, investuotus į namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimÄ â€“ 4634 Eur.

Taip pat teismo posėdžio atsakovė pažymėjo, kad sutinka su ieÅ¡kinyje ir pačios atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytu nekilnojamojo turto padalijimo bÅ«du, tačiau norėtų, jog ieÅ¡kovas už tokį nekilnojamojo turto padalijimÄ jai sumokėtų piniginę kompensacijÄ , kadangi gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), jos manymu, yra netinkamas gyventi ir jo įrengimui reikalingos lėšos. Vis tik, pažymėtina, kad jokio raÅ¡tiÅ¡ko reikalavimo dėl piniginės kompensacijos, susijusios su nekilnojamojo turto padalijimu, atsakovė nei prieÅ¡ieÅ¡kinyje, nei teismui pateiktuose kituose procesinio pobÅ«džio dokumentuose, nereiÅ¡kė.

Pažymėtina, jog atsakovė prie bylos medžiagos pateikė Akmenės rajono notarų biuro notarės patvirtinÄ (duomenys neskelbtini) sutartį tarp V. K. ir K. K. (atsakovės tėvai) ir atsakovės, kurios pagrindu atsakovės tėvai dovanojo dukrai 4634 Eur sumÄ , namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos užbaigimui. Bylos nagrinėjimo metu liudytoju buvo apklaustas minėtus pinigus dovanojęs atsakovės tėvas K. K., kuris patvirtino pinigų dovanojimo faktÄ , tačiau pabrėžė, kad pinigai buvo dovanoti Å¡eimai, kad Å¡eima įsirengtų namÄ .

Byloje nėra pateikta jokių konkrečių duomenų, kur minėti pinigai buvo panaudoti. Tuo tarpu ieÅ¡kovas nurodo, kad minėtų pinigų nėra matęs, nors pripažino, kad tiek atsakovės, tiek jo paties tėvai padėdavo Å¡alių Å¡eimai. Be to, ieÅ¡kovas į teismo posėdžius taip pat buvo iÅ¡kvietęs liudytojus, kurie paliudijo, kad ieÅ¡kovo tėvai taip pat buvo dovanoję Å¡eimai 4344,30 Eur sumÄ minėto gyvenamojo namo įsigijimui. Atkreiptinas dėmesys, jog bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), numato, kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra iÅ¡plėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Å iuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad tiek atsakovės, tiek ieÅ¡kovo tėvai dovanojo Å¡alių Å¡eimai pinigines lėšas, tačiau minėti pinigai iÅ¡ esmės buvo dovanojami ne kuriai nors vienai iÅ¡ Å¡alių asmeniÅ¡kai, o bendrai sutuoktinių Å¡eimos poreikiams.

Taip pat, pažymėtina, kad nei viena iÅ¡ ginčo Å¡alių Å¡iuo konkrečiu atveju teismui nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kur dovanoti pinigai iÅ¡ tiesų buvo panaudoti, todėl teismo vertinimu, atsakovei niekaip leistinais įrodymais nesugebėjus pagrįsti, kur dovanoti pinigai buvo panaudoti, atsakovės reikalavimas dėl 4634 Eur sumos, investuotos į gyvenamojo namo remontÄ , priteisimo laikytinas visiÅ¡kai nepagrįstu, todėl atmestinas, kaip neįrodytas. Kaip minėta, Å¡alys iÅ¡ esmės sutarė, kuriai iÅ¡ Å¡alių jų turimas nekilnojamasis turtas turėtų atitekti, todėl atsižvelgęs į Å¡alių iÅ¡reikÅ¡tus raÅ¡tiÅ¡kus reikalavimus dėl nekilnojamojo turto padalijimo, įvertinęs ypač konfliktiÅ¡kus Å¡alių tarpusavio santykius, tai, kad Å¡alys santuokos metu ne kartÄ viena kitos atžvilgiu buvo panaudojusios tiek fizinį, tiek psichologinį smurtÄ , o Å¡ios aplinkybės neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alims bÅ«tina iÅ¡laikyti atitinkamÄ atstumÄ , siekiant iÅ¡vengti galimų konfliktinių situacijų ateityje, be kita ko, Å¡alių turimo ir praÅ¡omo padalinti nekilnojamojo turto vertės yra panaÅ¡ios, o pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us abiejų praÅ¡omų padalinti gyvenamųjų namų paskirtys yra gyvenamosios, gyvenamieji namai baigti 100 procentų, Å¡iuose gyvenamuosiuose namuose sutvarkytos Å¡ildymo, vandentiekio ir nuotekų Å¡alinimo komunikacijos, teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindas padalinti nekilnojamÄ jį turtÄ Å¡alims, pagal jų pačių ieÅ¡kinyje ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus raÅ¡tiÅ¡kus reikalavimus – ieÅ¡kovui palikti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (34 464 Eur vertės), o atsakovei – nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (32 516 Eur vertės), kadangi kitokie padalijimo variantai, akivaizdžiai pažeistų, kurio nors vieno iÅ¡ sutuoktinių teisėtus interesus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu kategoriÅ¡kai nesutiko, kad jai asmenines nuosavybes teise atitektų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atidalinti Å¡alims nekilnojamÄ jį turtÄ po ½ dalį, teismo vertinimu, nėra galimybės dėl ypač sudėtingų ir konfliktiÅ¡kų sutuoktinių santykių, be to, tai neatitiktų teisėtų Å¡alių interesų. Be kita ko, pažymėtina, kad nors atsakovė teismo posėdžio metu buvo iÅ¡reiÅ¡kusi pozicijÄ apie tai, kad pageidautų, jog ieÅ¡kovas, tiek už ieÅ¡kinyje, tiek jos pačios prieÅ¡ieÅ¡kinyje, pateiktÄ nekilnojamojo turto padalijimo variantÄ , jai sumokėtų piniginę kompensacijÄ , tačiau, kaip minėta, jokio analogiÅ¡ko raÅ¡tiÅ¡ko reikalavimo teismo proceso metu atsakovė nepareiÅ¡kė ir žyminio mokesčio dėl tokio reikalavimo neprimokėjo, todėl atsakovės teismo posėdyje žodžiu pareikÅ¡tas pageidavimas dėl kompensacijos priteisimo už padalintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , teismo nevertintinas ir nespręstinas Å¡ioje byloje, kadangi minėta atsakovės pozicija iÅ¡sakyta žodžiu teismo posėdžio metu, neatlikus atitinkamų procesinių veiksmų, laikytina tik, kaip atsakovės asmeninė nuomonė.

Vis tik, atsižvelgus į tai, kad atsakovei atitenka 1948 Eur (34 464 Eur – 32 516 Eur) mažesnės vertės nekilnojamasis turtas, laikytina, kad atsakovė turi teisę gauti minėtos vertės kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo už nelygiomis dalimis padalintÄ turtÄ . Dėl kilnojamojo turto nurodyto ieÅ¡kinyje ir prieÅ¡ieÅ¡kinyje padalijimo teismas atkreipia dėmesį, jog Å¡alys bylos nagrinėjimo metu bent keletÄ kartų tikslino santuokos metu užgyvento turto balansÄ , teismo posėdžių metų Å¡alių pozicija dėl tam tikro kilnojamojo turto priklausomybės, jų verčių ir padalijimo bÅ«do tai sutapdavo, tai iÅ¡siskirdavo.

Pažymėtina, jog Å¡iuo konkrečiu atveju, teismas spręsdamas dėl kilnojamojo turto padalijimo, atsižvelgia į galutinius Å¡alių sudaryto turto balanso patikslinimus, kadangi Å¡alys teismo posėdžių metu, tam tikrÄ menkavertį ar asmeninį turtÄ sutiko iÅ¡braukti iÅ¡ dalintino turto balanso. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir teismo metu duotų Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad Å¡alys santuokos metu įgijo ir į turto balansÄ Ä¯traukė: miegamojo komplektÄ (geltonos spalvos); virtuvinį komplektÄ (raudonas su pilku); dujinę viryklę („Beko“);

Å¡aldytuvÄ („Beko“); prieÅ¡kambario komplektÄ (raudonai pilkas); 2 medinius stalus (2,5 m x 1,0 m, esančius rÅ«syje); 4 suolus (rÅ«syje); svetainės komplektÄ (minkÅ¡ta dalis – sofa ir 2 foteliai); sekcijÄ (rieÅ¡uto spalvos); raÅ¡omÄ jį stalÄ (kompiuterinis); indaplovę (bronzinė/metalo spalva „Beko“); Å¡aldiklį („Snaigė“); Å¡iltnamį (prie namo); 40 vnt. dujų balionų; sodo įrankius (grėbliai, kauptukai, laistytuvai, kibirai); virtuvinį komplektÄ (rudos spalvos 4 dalių, esantis pusrÅ«syje); dviratį (oranžinės spalvos); suvirinimo aparatÄ ; 3 gręžtuvus (2 veikiantys „Makita“ ir 1 neveikiantis); kuro talpyklÄ (200 l); kompresorių; skalbimo maÅ¡inÄ („Gorenje“); kampinį baldų komplektÄ (raudonos spalvos 6 dalių minkÅ¡ta dalis, mansardoje); virtuvinį stalÄ su 4 kėdėmis (kėdės aptrauktos oda); sekcijÄ („Neris“, antrame aukÅ¡te); stalÄ su 6 kėdėmis (raudonos spalvos 4 dalių, kuris randasi pusrÅ«syje); 3 dalių spinta (4 dalių, antrame aukÅ¡te); 2 vnt. buitinių dujų talpyklų (po 4 t., įkastos į žemę); dujų pompÄ ; dujinį Å¡ildytuvÄ ;

žoliapjovę („Briggs 675“); 2 vnt. žoliapjovių (40 cc); Kerkerį RAC (garaže); dulkių siurblį („Bush“); garso kolonėles (Acoustic 2 vnt.); metalinę spintÄ ; televizoriaus stalÄ (juodos spalvos); video grotuvÄ („Philips“, DVD diskų); televizorių („LG“); video grotuvÄ („Art Visio“, kasetinis); muzikinį centrÄ („Viva“); elektrinę orkaitę („Scoltes“); statybinę medienÄ (kieme), malkas (malkinėje), kurie Å¡iuo metu randasi (duomenys neskelbtini) Taip pat santuokos metu Å¡alys įgijo: 26 kėdes (pokylių salėje); virtuvinį komplektÄ (pilkos spalvos);

Å¡aldytuvÄ ; 2 dujines virykles (baltarusiÅ¡kos); 10 vnt. lovų su patalyne; 5 stalus (2,5 m x 0,8 m, esantys pokylių salėje); 5 suolus (2,5 m x 0,5 m, esantys pokylių salėje); 3 vnt. savos gamybos lovų su patalyne, kurie Å¡iuo metu randasi (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju paminėtina, jog atsakovė teigia, kad aukščiau paminėtas virtuvinis komplektas (raudonas su pilku), prieÅ¡kambario komplektas (raudonai pilkas), Å¡iltnamis, miegamojo komplektas, dujinė viryklė „Beko“, priklauso jos tėvui arba jai asmeninės nuosavybės teise, todėl minėtas turtas neturėtų bÅ«ti trauktinas į dalintino turto balansÄ .

Vis tik, teismo posėdžio metu iÅ¡klausius atsakovės tėvo, Å¡is patvirtino, kad pinigus įsigyti tam tikriems daiktams jis skirdavo, ne konkrečiai atsakovei, o apskritai Å¡alių Å¡eimos gerovei pagerinti. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. AiÅ¡kinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, bÅ«tina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Å i prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas raÅ¡ytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktÄ liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobÅ«dis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007).

Å iuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje iÅ¡tirtų duomenų visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu jokiais objektyviais duomenimis nesugebėjo paneigti prezumpcijos, kad santuokos metu aukščiau paminėtas įgytas turtas yra ne sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. atsakovė nesugebėjo pagrįsti, kodėl minėti daiktai turėtų priklausyti jai asmeninės nuosavybės teise ir turėtų bÅ«ti netrauktini į dalintino turto balansÄ . Atsižvelgęs į tai, teismas, dalindamas Å¡alių santuokoje įgytÄ turtÄ , iÅ¡tyręs byloje įrodymus sprendžia, kad visas aukščiau nurodytas praÅ¡omas padalinti nutraukiant santuokÄ turtas yra įgytas Å¡alių santuokoje ir priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi byloje nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių bÅ«tų galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė, be aukščiau paminėto turto, į dalintino turto balansÄ taip pat įtraukia dviratį (pilkos spalvos) ir elektrinį motorolerį, kurie, kaip nurodo atsakovė yra dingę. Tuo tarpu ieÅ¡kovas neigia, kad Å¡iuos daiktus Å¡eima bÅ«tų įsigijusi, nurodo, kad minėti daiktai buvo pasiskolinti iÅ¡ pusbrolio. Prie bylos medžiagos pridėtas P. B. raÅ¡tas patvirtina, kad minėti daiktai priklauso minėtam asmeniui ir, kad jis juos yra paskolinęs ieÅ¡kovui. Taip pat teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D.

B. patvirtino, kad jos sÅ«nus (P. B.) yra turėjęs baltos spalvos motorolerį ir dviratį. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, į tai, jog atsakovė byloje nepateikė jokių minėtų daiktų priklausomybę įrodančių dokumentų, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie daiktai yra trečiųjų asmenų nuosavybė, todėl negali bÅ«ti įtrauktini į sutuoktinių turto balansÄ ir yra nedalintini. Be kita ko, atsakovė į dalintino turto balansÄ taip pat įtraukia benzopjÅ«klÄ â€žHusqarna“, metalines kopėčias (dviejų padėčių), įrankius staliaus darbams (obliavimo staklės, pjÅ«klai ir pan.), sodo įrankius (5 kirvius, 3 žirkles, 4 pjÅ«klus), tačiau pati teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡ių daiktų nebėra.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas dėl benzopjÅ«klo „Husqarna“ paaiÅ¡kino, jog minėto pjÅ«klo nebėra, nes jis buvo sugedęs prieÅ¡ metus laiko, metalinių kopėčių (dviejų padėčių) jie nėra turėję, galimai jis buvo kažkada jas buvo iÅ¡ ko nors pasiskolinęs, bet niekad jų neįsigijo. Dėl įrankių staliaus darbams ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad tokių įrankių jis nėra turėjęs, yra turėjęs pavienių įrankių, bet ne už tokias sumas ir nežino kur jie yra, iÅ¡skyrus obliavimo stakles, kurios yra prie „zeimerio“, kuris priklauso atsakovės tėvui ir jie kartu su atsakove sutarė minėtÄ â€žzeimerį“ be ginčų grÄ Å¾inti atsakovės tėvui.

Dėl sodo įrankių ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad minėtus įrankius jie anksčiau yra turėję, bet jis jų niekur nenešė ir nežino kur jie yra, kadangi jam yra uždrausta patekti į namus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, jog abi ginčo Å¡alys nurodo nežinančios kur yra minėti daiktai, neigia, kad kai kurie daiktai nuosavybės teise apskritai priklausė jiems, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėti daiktai taip pat negali bÅ«ti įtrauktini į sutuoktinių dalintino turto balansÄ , kadangi byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, pagrindžiančių Å¡ių daiktų egzistavimÄ ir priklausomybės faktus.

IeÅ¡kovas ir atsakovė teismo proceso metu dėl tam tikrų santuokoje įgyto kilnojamojo turto balansÄ sudarančių turto verčių sutarė, taip pat sutarė, kuriai iÅ¡ Å¡alių, kokie daiktai turėtų atitekti, todėl teismas, atsižvelgęs į Å¡alių sutarimÄ , kilnojamuosius daiktus: miegamojo komplektÄ (300 Eur vertės, geltonos spalvos); dujinę viryklę (100 Eur vertės, „Beko“); Å¡aldytuvÄ (100 Eur vertės „Beko“); 1 medinį stalÄ (100 Eur vertės, 2,5 m x 1,0 m, esantį rÅ«syje); 2 suolus (100 Eur vertės, esančius rÅ«syje); 20 vnt. dujų balionų (200 Eur vertės); elektrinę orkaitę (50 Eur vertės, „Scoltes“); 13 kėdžių (130 Eur vertės, pokylių salėje); 2 stalus (200 Eur vertės, 2,5 m x 0,8 m, pokylių salėje); 2 suolus (140 Eur vertės, 2,5 m x 0,5 m, pokylių salėje); 3 vnt. savos gamybos lovų su patalyne (150 Eur vertės), priteisia ieÅ¡kovo asmeninei nuosavybei.

Taip pat, teismas, atsižvelgęs į Å¡alių sutarimÄ , kilnojamuosius daiktus: 1 medinį stalÄ (100 Eur vertės, 2,5 m x 1,0 m, esantį rÅ«syje); 2 suolus (100 Eur vertės, esančius rÅ«syje); raÅ¡omÄ jį stalÄ (20 Eur vertės, kompiuterinis); indaplovę (50 Eur vertės, bronzinė/metalo spalva „Beko“); 20 vnt. dujų balionų (200 Eur vertės); sodo įrankius (50 Eur vertės, grėbliai, kauptukai, laistytuvai, kibirai); 13 kėdžių (130 Eur vertės, pokylių salėje); 10 vnt. lovų su patalyne (500 Eur vertės); 3 stalus (300 Eur vertės, 2,5 m x 0,8 m, pokylių salėje); 3 suolus (210 Eur vertės, 2,5 m x 0,5 m, pokylių salėje), priteisia atsakovės asmeninei nuosavybei.

Dėl likusių sutuoktinių turto balansÄ sudarančių daiktų padalijimo arbÄ jų verčių Å¡alių pozicijos iÅ¡siskyrė. IÅ¡siskyrus Å¡alių pozicijoms dėl likusio turto balansÄ sudarančių daiktų padalijimo arbÄ jų verčių, teismas likusius sutuoktinių turto balansÄ sudarančius daiktus padalina savo nuožiÅ«ra. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tačiau teismas pats Å¡alių turto vertės nenustatinėja – remiasi Å¡alių pateiktais įrodymais ar orientaciniais duomenimis, jeigu tikslesnio įvertinimo nebuvo pateikta, kadangi teismas Å¡ioje srityje nėra aktyvus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡alys nurodė skirtingÄ likusių turto balansÄ sudarančių daiktų vertę ir nors abi Å¡alys yra pateikusios kilnojamųjų daiktų verčių pagrindimus, tačiau nurodytos daiktų vertės vis vien iÅ¡ esmės skiriasi, todėl teismas, siekdamas nenukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, dalindamas likusį kilnojamÄ jį turtÄ atsižvelgia tiek į sutuoktinių praÅ¡ymus, kam turėtų atitekti minėtas kilnojamasis turtas, tiek į Å¡alių nurodytas daiktų vertes, ar jos iÅ¡ esmės ženkliai iÅ¡siskiria, tiek į pateiktus dokumentus, pagrindžiančių minėtų daiktų orientacines vertes.

Atsižvelgęs į minėtų duomenų visumÄ , teismas likusius turto balansÄ sudarančius daiktus: statybinę medienÄ (2000 Eur vertės, kieme), Å¡aldiklį (100 Eur orientacinės vertės, „Snaigė“); dviratį (50 Eur orientacinės vertės, oranžinės spalvos); suvirinimo aparatÄ (225 Eur orientacinės vertės); 3 gręžtuvus (100 Eur orientacinės vertės); kompresorių (100 Eur orientacinės vertės); virtuvinį stalÄ su 4 kėdėmis (100 Eur orientacinės vertės, kėdės aptrauktos oda); stalÄ su 6 kėdėmis (140 Eur orientacinės vertės, raudonos spalvos 4 dalių, kuris randasi pusrÅ«syje); 1 vnt. buitinių dujų talpyklų (900 Eur orientacinės vertės, 4 t., įkasta į žemę); 1 vnt.

žoliapjovę (30 Eur orientacinės vertės, 40 cc); metalinę spintÄ (25 Eur orientacinės vertės); televizoriaus stalÄ (20 Eur orientacinės vertės, juodos spalvos); televizorių (30 Eur orientacinės vertės, „LG“); 1 dujinę viryklę (100 Eur orientacinės vertės, baltarusiÅ¡kÄ ), priteisia ieÅ¡kovo asmeninei nuosavybei. Tuo tarpu likusius kilnojamuosius daiktus dėl kurių padalinimo ar verčių kyla Å¡alių ginčai: malkas (200 Eur orientacinės vertės, malkinėje); virtuvinį komplektÄ (200 Eur orientacinės vertės, raudonas su pilku); prieÅ¡kambario komplektÄ (100 Eur orientacinės vertės, raudonai pilkas); svetainės komplektÄ (200 Eur orientacinės vertės, minkÅ¡ta dalis – sofa ir 2 foteliai); sekcijÄ (250 Eur orientacinės vertės, rieÅ¡uto spalvos);

Å¡iltnamį (300 Eur orientacinės vertės, prie namo); virtuvinį komplektÄ (150 Eur orientacinės vertės, rudos spalvos 4 dalių, esantis pusrÅ«syje); kuro talpyklÄ (150 Eur orientacinės vertės, 200 l); skalbimo maÅ¡inÄ (100 Eur orientacinės vertės „Gorenje“); kampinį baldų komplektÄ (200 Eur orientacinės vertės, raudonos spalvos 6 dalių minkÅ¡ta dalis, mansardoje); sekcijÄ (200 Eur orientacinės vertės, „Neris“, antrame aukÅ¡te); 3 dalių spinta (100 Eur orientacinės vertės, 4 dalių, antrame aukÅ¡te); 1 vnt. buitinių dujų talpyklų (900 Eur orientacinės vertės, 4 t., įkasta į žemę); dujų pompÄ (80 Eur orientacinės vertės); dujinį Å¡ildytuvÄ (50 Eur orientacinės vertės);

žoliapjovę (200 Eur orientacinės vertės, „Briggs 675“); 1 vnt. žoliapjovę (30 Eur orientacinės vertės, 40 cc); Kerkerį RAC (50 Eur orientacinės vertės, garaže); dulkių siurblį (30 Eur orientacinės vertės, „Bush“); garso kolonėles (100 Eur orientacinės vertės, Acoustic 2 vnt.); video grotuvÄ (30 Eur orientacinės vertės, „Philips“, DVD diskų); video grotuvÄ (15 Eur orientacinės vertės, „Art Visio“, kasetinis); muzikinį centrÄ (15 Eur orientacinės vertės, „Viva“); virtuvinį komplektÄ (130 Eur orientacinės vertės, pilkos spalvos);

Å¡aldytuvÄ (70 Eur orientacinės vertės); 1 dujinę viryklę (100 Eur orientacinės vertės, baltarusiÅ¡kÄ ), priteisia atsakovės asmeninei nuosavybei. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu, be kita ko, praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1332,50 Eur už konfiskuoto automobilio Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį, ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo už be atsakovės žinios perleistÄ kilnojamÄ jį turtÄ : Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), motorolerį Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį turto vertės – 900 Eur, atsakovės naudai.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas praÅ¡o transporto priemones – automobilį Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir motorolerį – Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvienai Å¡aliai padalinti po vienÄ , o automobilį Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovės nuosavybei. Byloje iÅ¡tirti duomenys patvirtina, kad Å¡alys santuokos metu įgijo ir iki Å¡iol turi transporto priemones – automobilį Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur orientacinės vertės) ir motorolerį – Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (800 Eur orientacinės vertės).

Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiÅ¡kėjo, kad transporto priemonė – automobilis Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur orientacinės vertės), atsakovės, po ieÅ¡kinio padavimo, buvo perleista tretiesiems asmenims be sutuoktinio sutikimo. Tuo tarpu transporto priemonė – automobilis Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) TelÅ¡ių apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu konfiskuotas valstybės nuosavybėn už tai, kad ieÅ¡kovas minėtÄ automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus.

Atsižvelgus minėtas aplinkybes, į tai, kad atsakovė be ieÅ¡kovo žinios tretiesiems asmenims perleido santuokos metu įgytÄ ir ieÅ¡kinyje minimÄ transporto priemonę – automobilį Ford Galaxy, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur orientacinės vertės), darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti minėtÄ transporto priemonę atsakovei nebeturi pagrindo, kadangi minėta transporto priemonė priklauso tretiesiems asmenims. Vis tik, įvertinus aplinkybes, kad atsakovė po ieÅ¡kinio padavimo minėtÄ transporto priemonę, kuri laikytina Å¡eimos turtu, perleido tretiesiems asmenims be ieÅ¡kovo sutikimo, laikytina, kad ieÅ¡kovui turėjo priklausyti ½ dalis minėto automobilio orientacinės vertės, t. y. ieÅ¡kovui priklausė 250 Eur kompensacija už be jo žinios perleistÄ turtÄ , todėl Å¡iuo konkrečiu atveju teismui dalijant santuokos metu įgytas likusias transporto priemones, teismo vertinimu ieÅ¡kovui turėtų atitekti 250 Eur didesnės vertės turtas.

Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu motoroleris Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (800 Eur orientacinės vertės), Å¡iuo atveju turi bÅ«ti priteistinas ieÅ¡kovo asmeninei nuosavybei, tuo tarpu transporto priemonė – automobilis Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur orientacinės vertės), priteistinas atsakovės asmeninei nuosavybei. Pažymėtina, jog minėtos transporto priemonės nebuvo perleistos, todėl atsakovės reikalavimas priteisti piniginę kompensacijÄ už minėtų transporto priemonių perleidimÄ , atmestinas, kaip visiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi minėtos transporto priemonės privalo bÅ«ti įtrauktos į dalintino turto balansÄ ir padalintinos.

Ä®vertinus tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei tenkančio padalinto kilnojamojo turto vertes matyti, kad ieÅ¡kovui atiteko kilnojamojo turto už bendrÄ 6290 Eur sumÄ , tuo tarpu atsakovei už 6360 Eur sumÄ . Be kita ko, kaip minėta, atsakovė reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1332,50 Eur už konfiskuoto automobilio Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalį. IÅ¡ minėto reikalavimo formuluotės akivaizdu, kad atsakovė siekia gauti iÅ¡ ieÅ¡kovo piniginę kompensacijÄ už minėtos transporto priemonės konfiskavimÄ valstybės nuosavybėn dėl ieÅ¡kovo kaltės. Byloje esančių duomenų ir teismo posėdžių Å¡alių duotų paaiÅ¡kinimų visuma neabejotinai patvirtina, kad minėtas automobilis Kia Sorento buvo įgytas santuokos metu Å¡eimos poreikiams tenkinti, nors buvo registruotas ieÅ¡kovo vardu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėtas automobilis buvo įsigytas santuokos metu už 2664,50 Eur (9200 Lt) sumÄ . IÅ¡ byloje pridėto TelÅ¡ių apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. teismo baudžiamojo įsakymo nustatyta, kad ieÅ¡kovas R. C. 2020 m. kovo 9 d. vairavo automobilį Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, todėl tokiais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Dėl ieÅ¡kovo padarytos nusikalstamos veikos automobilis Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas valstybės nuosavybėn, todėl akivaizdu, kad atsakovė, kuriai faktiÅ¡kai priklausė ½ dalis minėtos transporto priemonės, dėl tokių kaltų ieÅ¡kovo veiksmų patyrė žalÄ , kadangi Å¡iuo atveju egzistuoja visos civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos:

žala (nuostoliai), ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Paminėtina ir tai, kad CK 3.115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu iÅ¡ bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ . Å iuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumÄ , į tai, kad bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltų veiksmų buvo konfiskuota Å¡eimos transporto priemonė – automobilis Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) todėl bendroji jungtinė nuosavybė sumažėjo, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė turi teisę reikalauti ½ dalies konfiskuoto turto vertės kompensacijos iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Vis tik paminėtina, jog atsakovė remiasi minėtos transporto priemonės verte, buvusia transporto priemonės įsigijimo metu – 2014 m. gegužės 30 d., visiÅ¡kai neatsižvelgdama į minėtos transporto priemonės nusidėvėjimÄ . Byloje ieÅ¡kovas pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raÅ¡tÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad konfiskuotas automobilis Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 5 d. buvo parduotas už 1100 Eur, todėl teismo vertinimu atsakovė turi teisę reikalauti tik minėtos sumos ½ dalies kompensacijos, todėl Å¡is atsakovės reikalavimas tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteistina 550 Eur kompensacija už dėl ieÅ¡kovo kaltų veiksmų įvykusio bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo.

Dėl atsakovės reikalavimo priteisti iÅ¡laikymÄ . Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu, be kita ko, praÅ¡o priteisti jos naudai iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki atsakovei bus paskirta senatvės pensija, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, atsakovė teisminio proceso metu dėl minėto reikalavimo paaiÅ¡kino, kad jai paÅ¡lijo sveikata, ji nebegali dirbti savo darbo visiÅ¡kai, kas mėnesį turi kreiptis pas psichoterapeutÄ , Å¡iuo metu yra registruota Užimtumo tarnyboje.

PaaiÅ¡kino, kad nors jos darbingumas siekia 100 procentų, ji negali dirbti pagal iÅ¡silavinimÄ , nes jai Å¡lubuoja atmintis, tai supranta pati. IÅ¡ ankstesnės darbovietės išėjo, nes negalėjo dirbti, o tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė pati. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Pagal CK 3.27 straipsnio nuostatas sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

SantuokÄ nutraukus, Å¡ie santykiai nutrÅ«ksta, iÅ¡skyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi bÅ«ti iÅ¡sprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iÅ¡ tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo pareiga. Reikalauti priteisti iÅ¡laikymÄ galima tik esant santuokai, taip pat jÄ nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo tvarkÄ ir sÄ lygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 3.72 straipsnis yra bendroji norma, reglamentuojanti sutuoktinių tarpusavio iÅ¡laikymo santykius.

Å io straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į iÅ¡laikymÄ siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos bÅ«kle ar kitomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003, 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2007). Å iuo konkrečiu atveju, teismui susipažinus su atsakovės argumentais, laikytina, kad minėti argumentai dėl iÅ¡laikymo jai reikalingumo yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovė yra vidutinio amžiaus, aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ turintis ir visiÅ¡kai darbingas asmuo, tačiau dėl iÅ¡ esmės nepaaiÅ¡kinamų priežasčių, savo noru atsisakantis dirbti darbÄ ir gauti legalias pajamas.

Kaip minėta, sutuoktinio teisė į iÅ¡laikymÄ siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos bÅ«kle ar kitomis aplinkybėmis. Å iuo konkrečiu atveju iÅ¡ bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, akivaizdu, kad atsakovė gali dirbti ir gauti pajamas, tačiau pati sÄ moningai įsidarbinti nesiekia. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės turtinė padėtis nėra prasta, iki ieÅ¡kinio padavimo ji vykdė pokylių salės nuomos veiklÄ , kuriÄ , kaip pati nurodo, Å¡iuo metu yra perdavusi vykdyti sÅ«nui, todėl visos byloje iÅ¡tirtos aplinkybės neabejotinai paneigia egzistuojantį atsakovės poreikį gauti iÅ¡laikymÄ , todėl Å¡is reikalavimas atmestinas, kaip visiÅ¡kai nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. IÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ ir iÅ¡ dalies tenkinus tiek ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, tiek atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, atitinkamai turi bÅ«ti paskirstytos ginčo Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Tuo tarpu jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje patyrė 1020 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 500 Eur sumokėtas žyminis mokestis (nuo likusios žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ieÅ¡kovas buvo atleistas) ir 700 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidos.

Tuo tarpu atsakovė Å¡ioje byloje patyrė 50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 50 Eur žyminis mokestis (nuo likusios žyminio mokesčio sumokėjimo dalies atsakovė buvo atleista). Å iuo konkrečiu atveju, atsižvelgus į byloje esančių reikalavimų patenkinimo dalį, laikytina, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti 75 procentais (100 proc. + 50 proc. / 2), kadangi ieÅ¡kovo pagrindiniai reikalavimai buvo nutraukti santuokÄ ir padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ . IeÅ¡kovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei patenkintas visiÅ¡kai (100 proc.), dėl turto padalijimo ir kompensacijų priteisimo – tenkintas iÅ¡ dalies (50 proc.).

Tuo tarpu atsakovės reikalavimai patenkinti 12,50 procentų (0 proc. + 50 proc. + 0 proc. + 0 proc. / 4), kadangi atsakovė priešieškiniu reiškė keturis pagrindinius reikalavimus, iš kurių – reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės atmestas (0 proc.), dėl turto padalijimo – tenkintas iš dalies (50 proc.), dėl neturtinės žalos priteisimo – atmestas (0 proc.), dėl išlaikymo priteisimo – atmestas (0 proc.). Atsižvelgus į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. 75 procentais, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 765 Eur (1020 Eur x 75 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų, o priešieškinį patenkinus 12,50 procentų, iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 6,25 Eur (50 Eur x 12,50 proc.) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

IÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ ir iÅ¡ dalies tenkinus tiek ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, tiek atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį bei pagal patenkintas reikalavimų dalis priteisus patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei, teismo vertinimu siekiant supaprastinti teismo sprendimo vykdymÄ , bÅ«tina atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių priteistų sumų įskaitymÄ , užskaitant didesnės vertės priteisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto skirtumÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas bei kompensacijÄ už konfiskuotÄ automobilį, ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteisti iÅ¡ viso 1669,25 Eur (1948 Eur (kompensacija iÅ¡ ieÅ¡kovo už atsakovei atitekusį mažesnės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ ) + 6,25 Eur (iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovės naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos) + 550 Eur (kompensacija iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei už dėl jo kaltės konfiskuotÄ transporto priemonę) – 765 Eur (iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos) – 70 Eur (kompensacija iÅ¡ atsakovės už ieÅ¡kovui atitekusį mažesnės vertės kilnojamÄ jį turtÄ )), kompensacijÄ už atsakovei atitekusį mažesnės vertės dalintinÄ turtÄ .

Taip pat, atsižvelgus į tai, jog ieÅ¡kovas 2020 m. liepos 17 d. nutartimi atleistas nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. 317 Eur, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, t. y. ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinus 75 proc., iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteistina 238 Eur (317 Eur x 75 proc.) žyminio mokesčio sumos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė 2020 m. spalio 2d. nutartimi taip pat atleista nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. 2039 Eur, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo atsakovė buvo atleista, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, t. y. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinus 12,50 proc., iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistina 255 Eur (2039 Eur x 12,50 proc.) žyminio mokesčio sumos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282, 541 straipsniais, nusprendžia: ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies. Nutraukti ieÅ¡kovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nutraukus santuokÄ , ieÅ¡kovui R.

C. palikti pavardę „C.“, atsakovei R. C. – „C.“. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamÄ jį turtÄ : gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo atsakovei R.

C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinį pastatÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamuosius daiktus: miegamojo komplektÄ (geltonos spalvos); dujinę viryklę („Beko“);

Å¡aldytuvÄ („Beko“); 1 medinį stalÄ (2,5 m x 1,0 m, esantį rÅ«syje); 2 suolus (esančius rÅ«syje); 20 vnt. dujų balionų; elektrinę orkaitę („Scoltes“); 13 kėdžių (pokylių salėje); 2 stalus (2,5 m x 0,8 m, pokylių salėje); 2 suolus (2,5 m x 0,5 m, pokylių salėje); 3 vnt. savos gamybos lovų su patalyne; statybinę medienÄ (kieme), Å¡aldiklį („Snaigė“); dviratį (oranžinės spalvos); suvirinimo aparatÄ ; 3 gręžtuvus; kompresorių; virtuvinį stalÄ su 4 kėdėmis (kėdės aptrauktos oda); stalÄ su 6 kėdėmis (raudonos spalvos 4 dalių, kuris randasi pusrÅ«syje); 1 vnt. buitinių dujų talpyklų (4 t., įkasta į žemę); 1 vnt.

žoliapjovę (40 cc); metalinę spintÄ ; televizoriaus stalÄ (juodos spalvos); televizorių („LG“); 1 dujinę viryklę (baltarusiÅ¡ka); motorolerį Yamaha, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo atsakovei R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti kilnojamuosius daiktus: 1 medinį stalÄ (2,5 m x 1,0 m, esantį rÅ«syje); 2 suolus (esančius rÅ«syje); raÅ¡omÄ jį stalÄ (kompiuterinis); indaplovę (bronzinė/metalo spalva „Beko“); 20 vnt. dujų balionų; sodo įrankius (grėbliai, kauptukai, laistytuvai, kibirai); 13 kėdžių (pokylių salėje); 10 vnt. lovų su patalyne; 3 stalus (2,5 m x 0,8 m, pokylių salėje); 3 suolus (2,5 m x 0,5 m, pokylių salėje); malkas (malkinėje); virtuvinį komplektÄ (raudonas su pilku); prieÅ¡kambario komplektÄ (raudonai pilkas); svetainės komplektÄ (minkÅ¡ta dalis – sofa ir 2 foteliai); sekcijÄ (rieÅ¡uto spalvos);

Å¡iltnamį (prie namo); virtuvinį komplektÄ (rudos spalvos 4 dalių, esantis pusrÅ«syje); kuro talpyklÄ (200 l); skalbimo maÅ¡inÄ („Gorenje“); kampinį baldų komplektÄ (raudonos spalvos 6 dalių minkÅ¡ta dalis, mansardoje); sekcijÄ („Neris“, antrame aukÅ¡te); 3 dalių spintÄ (4 dalių, antrame aukÅ¡te); 1 vnt. buitinių dujų talpyklų (4 t., įkasta į žemę); dujų pompÄ ; dujinį Å¡ildytuvÄ ; žoliapjovę („Briggs 675“); 1 vnt. žoliapjovę (40 cc);

Kerkerį RAC (garaže); dulkių siurblį („Bush“); garso kolonėles (Acoustic 2 vnt.); video grotuvÄ („Philips“, DVD diskų); video grotuvÄ („Art Visio“, kasetinis); muzikinį centrÄ („Viva“); virtuvinį komplektÄ (pilkos spalvos); Å¡aldytuvÄ ; 1 dujinę viryklę (baltarusiÅ¡ka); automobilį Mercedes Benz, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1948 Eur (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) piniginę kompensacijÄ už po santuokos nutraukimo atsakovei atitekusį mažesnės vertės nekilnojamÄ jį turtÄ .

IeÅ¡kovui R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 70 Eur (septyniasdeÅ¡imties eurų) piniginę kompensacijÄ už po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui atitekusį mažesnės vertės kilnojamÄ jį turtÄ . Atsakovei R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 550 Eur (penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) piniginę kompensacijÄ už dėl ieÅ¡kovo kaltės valstybės nuosavybėn konfiskuotÄ automobilį Kia Sorento, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovui R.

C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 765 Eur (septynių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovei R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 6,25 Eur (Å¡eÅ¡ių eurų 25 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atlikti aukščiau nurodytų prieÅ¡prieÅ¡inių priteistų sumų (kompensacijų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų) įskaitymÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovo R.

C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1669,25 Eur (vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡ių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynių eurų 25 ct) galutinę kompensacijÄ už nelygiomis dalimis po santuokos nutraukimo padalintÄ turtÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 255 Eur (dviejų Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt penkių eurų) žyminį mokestį. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 238 Eur (dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) žyminį mokestį.

Kitose dalyse ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims, jog žyminis mokestis priteistas valstybės naudai turi bÅ«ti sumokėtas į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ . Mokant įmokÄ už priteistÄ Å¾yminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodÄ 5662 ir mokėjimo paskirtį – priteistas žyminis mokestis. Teismo sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mus.

Teisėja Daiva Maneikienė