Legislator Case Law & Legislation
9e111e85-5f86-4550-9dbf-41ffd67a7073 AI generated

9e111e85-5f86-4550-9dbf-41ffd67a7073 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 9e111e85-5f86-4550-9dbf-41ffd67a7073
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mažena“ ieÅ¡kinį atsakovams J. M., T. A., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybinės įmonės „Turto bankas“, dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Mažena“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: 1.1. priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų J.

Legislator headnote

AI generated

9e111e85-5f86-4550-9dbf-41ffd67a7073 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas, spręsdamas kokio dydžio žalÄ patyrė ieÅ¡kovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, sprendė, kad žalos dydžio vertinti vien tik ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų pagrindu negalima, nes 2011-2014 m. pradžioje įmonė vykdė Å«kinę veiklÄ , todėl teismas sutiko su atsakovų J. M., Lietuvos valstybę atstovaujančio VÄ® „Turto bankas“ teiginiais, jog pateikti ieÅ¡kovės duomenys objektyviai turėjo keistis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-171-798/2019 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00378-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.17 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Kazio KailiÅ«no ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės J.

M. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mažena“ ieÅ¡kinį atsakovams J. M., T. A., Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybinės įmonės „Turto bankas“, dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Mažena“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama: 1.1. priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų J.

M., T. A. ir valstybinės įmonės (toliau – VÄ®) „Turto bankas“ ieÅ¡kovės BUAB „Mažena“ naudai 98 593,03 Eur žalos atlyginimÄ ; 1.2. priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų J. M., T. A. ir VÄ® „Turto bankas“ ieÅ¡kovės BUAB „Mažena“ naudai 5 procentus procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 1.3. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017 m. sausio 30 d. iÅ¡kėlus ieÅ¡kovės bankroto bylÄ , teismas įpareigojo buvusį įmonės direktorių perduoti bankroto administratoriui įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis ir visus dokumentus. Paskutinis įmonės vadovo pareigas ėjo V. R., kuris 2015 m. liepos 29 d. mirė, todėl bendrovės turtas bei dokumentai administratoriui nėra perduoti.

3. Paskutinį kartÄ Ä¯monės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo pateikti 2010 metais, o įmonės turto vertė sudarė 10 686,40 Eur (36 898 Lt), tačiau vėliau įmonės vadovai už 2011-2014 metų laikotarpį finansinės atskaitomybės dokumentų VÄ® „Registrų centras“ neteikė. Keičiantis įmonės vadovams, nebuvo rengiami įmonės finansiniai dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti įmonės faktinio turto dydžio, vadovų pasikeitimo momentu.

4. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovė J. M. nepateikė 2011 m. ir 2012 m., atsakovas T. A. – 2013 m., o V. R. 2014 m. finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui ir tokiu bÅ«du pažeidė įstatymų reikalavimus, dėl ko nėra galimybės nustatyti įmonės turto, atsiskaityti su kreditoriais, todėl atsakovams kilo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimÄ bei dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ .

5. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pateiktas mokestines pelno mokesčio deklaracijas 2014 m. įmonė galimai turėjo 98 593,03 Eur turto. Ä®monės balanse esantys duomenys yra tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti. Kadangi žalos atsiradimÄ lėmė neteisėti atsakovų veiksmai, todėl jiems pereina pareiga paneigti kaltės prezumpcijÄ , įrodant, koks turtas faktiÅ¡kai buvo perduotas, o neįrodžius – solidariai atlyginti žalÄ , kuriÄ sudaro prarastojo įmonės turto vertė.

6. Nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. e2-5348-452/2017 atsakovė J. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio įmonės turto V. R. neperdavė, nes jo įmonė neturėjo. Tačiau toks teiginys neįrodo, kad įmonė neturi turto, kuris turi bÅ«ti perduotas administratoriui, o teiginiai, jog iÅ¡ įmonės turto galimai buvo dengiamos skolos kreditoriams, grindžiami tik prielaidomis. Bankroto administratoriui neturint visų įmonės dokumentų, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad iki Å¡iol nėra žinomi visi įmonės kreditoriai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovės J. M. 1 496,46 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo BUAB „Mažena“ naudai bei 44,90 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Priteisė ieÅ¡kovei BUAB „Mažena“ 3 486,06 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. gruodžio 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VÄ® „Turto bankas“, po V.

R. mirties paveldėto turto tikrosios vertės ribose, ir T. A.. Priteisė iÅ¡ atsakovo T. A. 104,58 žyminio mokesčio valstybės naudai. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad atsakovė J. M. pripažino, jog 2011-2012 metų finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiamos, o 2014 m. kovo 12 d. V. R. perimant vadovo pareigas, įmonės balansas nebuvo sudarytas ir jam nebuvo perduotas. Taip pat Juridinių asmenų registrui nebuvo pateiktos įmonės finansinės atskaitomybės ataskaitos už 2013 m. ir 2014 m., kurias privalėjo pateikti buvę įmonės vadovai T. A. ir V. R.. Teismas, nustatęs, kad atsakovai nepaneigė aplinkybės, jog 2011-2014 m. Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiamos UAB „Mažena“ finansinės ataskaitos, sprendė, kad buvę įmonės vadovai J. M., T. A., V. R. pažeidė esmines Buhalterinės apskaitos įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas straipsnių nuostatas ir Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo.

9. Teismas konstatavo, kad atsakovai, neteikdami finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, prisidėjo prie to, kad BUAB „Mažena“ neturi galimybės atsiskaityti su kreditoriais, administratorius negali nustatyti įmonės turto, nes neiÅ¡saugoti ir jam neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai, pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti įmonės turtÄ , jo buvimo vietÄ bei bankroto priežastis. Toks atsakovų neveikimas pripažintinas neteisėtais veiksmais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas, spręsdamas kokio dydžio žalÄ patyrė ieÅ¡kovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, sprendė, kad žalos dydžio vertinti vien tik ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų pagrindu negalima, nes 2011-2014 m. pradžioje įmonė vykdė Å«kinę veiklÄ , todėl teismas sutiko su atsakovų J. M., Lietuvos valstybę atstovaujančio VÄ® „Turto bankas“ teiginiais, jog pateikti ieÅ¡kovės duomenys objektyviai turėjo keistis.

11. Atsižvelgęs į tai, kad bankrutuojančios įmonės dokumentai administratoriui nebuvo perduoti ir negalima nustatyti įmonės debitorių, pradelstų įsiskolinimų bei įmonės turimo (ar turėto) turto nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, teismas konstatavo, jog padaryta žala yra lygi bankroto byloje patvirtintiems kreditorių finansiniams reikalavimams, kurie buvo patvirtinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. ir 2017 m. balandžio 11 d. nutartimis ir sudaro 4 982,52 Eur sumÄ .

12. Ä®vertinęs, kad 2010 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovė turėjo 1 496,46 Eur (5 167 Lt) vertės ilgalaikio ir 9 189,93 Eur (31 731 Lt) trumpalaikio turto, 7 579,65 Eur (26 717 Lt) lėšų, 2011-2014 m. vykdė Å«kinę veiklÄ (turimo turto ir įsipareigojimų apimtys keitėsi), taip pat 2011-2014 m. VÄ® „Registrų centras“ nebuvo pateikti BUAB „Mažena“ finansinės atskaitomybės dokumentai, nebuvo parengtas įmonės turto balansas turto bei dokumentų perdavimo momentui, teismas sprendė, kad nėra objektyvios galimybės nustatyti įmonės faktinio turto dydžio ieÅ¡kovės vadovų pasikeitimo momentu.

13. Teismas nustatė, kad atsakovei J. M. 2014 m. kovo 12 d. perduodant įmonės dokumentus V. R. dokumentų perdavimo aktu, duomenys, koks jam perduodamas UAB „Mažena“ turtas, nebuvo nurodyta; taip pat Valstybės registrų duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė registruotino turto neturėjo, o transporto priemonės 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo iÅ¡registruotos, baigus eksploatavimÄ ir jas sunaikinus; įmonė vykdė polietileninių maiÅ¡elių gamybÄ , todėl privalėjo turėti gamybos priemones; atsakovė J.

M. teigė, kad gamybos priemones ir pastatÄ Ä¯monė nuomojo, tačiau duomenų apie ekskruderių ir kt. gamybos priemonių nuomÄ , jų grÄ Å¾inimÄ , pardavimÄ ar nuraÅ¡ymÄ , V. R. nepateikė; 2014 m. kovo 12 d. dokumentų ir inventoriaus perdavimo V. R. akte minėto turto grÄ Å¾inimo, nuraÅ¡ymo ar kt. dokumentai nenurodomi, taip pat nebuvo nurodyta, kad įmonė turto neturi. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog gamybos priemonės, kitas turtas buvo grÄ Å¾intas savininkams, parduotas, ar nuraÅ¡ytas, kaip netinkamas tolimesniam naudojimui.

Tai, kad įmonė turėjo turto patvirtina AB Telia Lietuva pareikÅ¡tas finansinis reikalavimas ieÅ¡kovės bankroto byloje (2013 m. balandžio 15 d. įmonė buvo įsigijusi įrangÄ , vykdė mokėjimus kreditoriui AB „Omnitel“ ir 2014 m. liepos 29 d. netesybų suma už Å¡iÄ Ä¯rangÄ sudarė 215,09 Eur (742,65 Lt)).

14. Teismas, spręsdamas, kad 2011-2014 m. įmonė vykdė veiklÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad jos trumpalaikis turtas (atsargos) buvo naudojamas, todėl atsakovė J. M. yra atsakinga už įmonei padarytÄ Å¾alÄ , kaip praradusiÄ Ä¯monei priklausantį 1 496,46 Eur (5 167 Lt) vertės ilgalaikį turtÄ , kuris V. R. nebuvo perduotas.

15. Aplinkybės, kad parduodant UAB „Mažena“ akcijas, V. R. įsipareigojo apmokėti iki 2014 m. kovo 12 d. susidariusias įmonės skolas; J. M. 2014 m. kovo 26 d. atsiskaitė su kreditoriais UAB „Luktarna“ bei sumokėjo dalį įmokos už įrangÄ AB „Omnitel“ ir įmonės kreditorių pateikti duomenys apie susidariusį bendrovės įsiskolinimÄ , leido teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad dalis įmonės skolos kreditoriams susidarė įmonės vadovų pareigas vykdant V. R. ir T. A., todėl atsakovams netinkamai organizavus buhalterinę apskaitÄ negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iÅ¡ jų (V. R. ir T. A.). Remiantis minėtomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad 2014 m. kovo 12 d. – 2017 m. sausio 30 d. laikotarpiu įmonei padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti V. R. ir T. A. solidariai.

16. Teismas, nenustatęs, kad atsakovas V. R. turi įpėdinių ir jo turtÄ (100 vnt. 28,96 Eur (100 Lt) nominalios vertės UAB „Mažena“ akcijas) paveldėjo Lietuvos valstybė, todėl konstatavo, kad paveldėtoja atsako tik už palikėjo skolas, paveldėto turto tikrosios vertės ribose.

17. Teismas atmetė atsakovės J. M. teiginius, kad pareikÅ¡tas reikalavimas atlyginti žalÄ yra tapatus Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5348-452/2017 ieÅ¡kovės pareikÅ¡tiems reikalavimas, kurie jos atžvilgiu yra atmesti. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-5348-452/2017 buvo reiÅ¡kiami reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei žalos atlyginimo, savalaikiai nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonei esant nemokiai, o nagrinėjamoje byloje atsakovų pareigos ir atsakomybė kildinama iÅ¡ bendrųjų vadovų pareigas reglamentuojančių normų.

Atsižvelgęs į tai, kad bylose tiek Å¡alys, tiek ieÅ¡kinio pagrindas skiriasi, sprendė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovei nėra pareikÅ¡tas tapatus reikalavimas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 18. Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius pagrindinius skundo motyvus: 18.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus paaiÅ¡kinimus byloje apie vykdytus atsiskaitymus iÅ¡ turimo įmonės turto.

Nurodo, kad iÅ¡ įmonės (ieÅ¡kovės) turto buvo dengiamos skolos kreditoriams, kadangi pagal 2010 m. balanso duomenis ieÅ¡kovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 45 337 Lt (13 130,50 Eur) sumÄ , tačiau ieÅ¡kovės bankroto procese yra patvirtinta tik 4 982,52 Eur finansinių reikalavimų suma. 18.2. Apeliantės teigimu, kai ji ėjo BUAB „Mažena“ vadovės pareigas, įmonės turtas (automobiliai) buvo parduotas ir iÅ¡ gautų lėšų buvo vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais.

Apeliantė 1 496,46 Eur žalos ieškovei nepadarė, todėl skundžiamas sprendimas priimtas jos atžvilgiu yra nepagrįstas, neįvertinus byloje pateiktos informacija. Visa informacija, įskaitant automobilių pirkimo-pardavimo sutartis ir einamuosius mokėjimus, patvirtinančius dokumentus, apeliantė buvo pateikusi Panevėžio apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5348-452/2017. 18.3. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ilgalaikis turtas, kurio vertė buvo priteista iš apeliantės, buvo prarastas.

PrieÅ¡ingai, turtas buvo parduotas dar įmonei vykdant veiklÄ , o už tÄ turtÄ gauti pinigai buvo panaudoti įmonės kasdienėje veikloje. Ä®monė materialaus turto neturėjo, joks turtas nebuvo įtrauktas į priėmimo-perdavimo aktÄ , naujam įmonės vadovui buvo perduoti tik įmonės dokumentai. 18.4. Skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatuota, kad Panevėžio apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-5348-452/2017 ir Å¡ios bylos skiriasi ieÅ¡kinio pagrindas ir dalykas. Apeliantės teigimu, tiek ankstesnėje byloje, tiek Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovė reikalauja priteisti piniginį reikalavimÄ iÅ¡ apeliantės, kaip buvusios UAB „Mažena“ vadovės, taikant civilinės atsakomybės institutÄ .

IeÅ¡kovė pati aiÅ¡kina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovų pareigos ir atsakomybės kildinamos iÅ¡ bendrųjų vadovų pareigas reglamentuojančių normų. Taigi, akivaizdu, jog ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ bÅ«tent dėl vadovų atsakomybės už netinkamÄ Ä¯monės valdymÄ , kas buvo nagrinėjama ir civilinėje byloje Nr. e2-5348-452/2017, kurioje ieÅ¡kovė grindė reikalavimÄ Ä¯monės valdymo organo civilinės atsakomybės pagrindu.

19. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Mažena“ praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus: 19.1. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė pripažino, kad įmonės finansinių ataskaitų už 2011 ir 2012 metus Juridinių asmenų registrui neteikė, o baigusi eiti vadovės pareigas ir perduodama įmonės dokumentus naujam vadovui, įmonės balanso nesudarė ir jokio turto neperdavė. 19.2. IeÅ¡kovės finansinės ataskaitos nuo 2011 m. iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra objektyvios galimybės nustatyti bendrovės faktinio turto dydžio vadovų pasikeitimo momentu, todėl visi buvę ieÅ¡kovės vadovai atliko neteisėtus veiksmus, t. y. pažeidė esminius Buhalterinės apskaitos įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme ir Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo. 19.3.

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė neįrodė, jog įmonės turtas (pavyzdžiui, 2013 m. balandžio 15 d. įmonė buvo įsigijusi įrangÄ , vykdė mokėjimus kreditoriui UAB „Omnitel“ ir 2014 m. liepos 29 d. netesybų suma už Å¡iÄ Ä¯rangÄ sudarė 215,09 Eur (742,65 Lt), todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonė 2014 m. kovo 12 d. turėjo turto) buvo panaudotas įmonės reikmėms, kad jo realiai nebuvo, kad turtas buvo teisėtai perleistas, ar kad buvo perduotas po jos įmonės vadovo pareigas ėjusiam asmeniui.

Remiantis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė prisidėjo prie žalos įmonei atsiradimo. 19.4. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamos bylos ir išnagrinėtos Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-5348-452/2017 šalys ir ieškinio pagrindas skiriasi, todėl apeliantės argumentas, kad abiejų bylų reikalavimai tapatūs, atmestinas, kaip nepagrįstas.

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® „Turto bankas“ praÅ¡o skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodė, kad nepasisako dėl atsakovės pateikto apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų pagrįstumo, nes priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas neturės įtakos VÄ® „Turto bankas“ teisėms ir pareigoms. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

22. Apeliantė J. M., ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ilgalaikis turtas, kurio vertė buvo priteista iÅ¡ apeliantės, buvo prarastas. Teigia, kad įmonės turtas buvo parduodamas, o gautos lėšos naudojamos įmonės kasdienėje veikloje, atsiskaitymams su kreditoriais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos argumentus, kad nagrinėjama byla ir Panevėžio apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2-5348-452/2017 yra tapačios, nes abiejose bylose atsakovų pareigos ir atsakomybės kildinamos iÅ¡ bendrųjų vadovų pareigas reglamentuojančių teisės normų.

Dėl ieÅ¡kinių tapatumo 23. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo ex officio (savo iniciatyva) iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieÅ¡kinį, netinkamai įgyvendina savo teises, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį.

24. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ ieÅ¡kinio ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį.

25. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktÄ teismas nutraukia bylÄ , jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio atsisakymÄ ar patvirtinti Å¡alių taikos sutartį. Å i taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (teismo iÅ¡spręsta byla) teisine galia, reiÅ¡kiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali bÅ«ti paneigtas iÅ¡keliant kitÄ tapačiÄ civilinę bylÄ .

26. Draudimo kelti tapatų teismo iÅ¡spręstam civilinį ginÄÄ turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, Å¡alys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra iÅ¡nagrinėtas ir iÅ¡spręstas.

27. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje aiÅ¡kinant ir taikant minėtas teisės normas, ieÅ¡kiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa Å¡ie jų elementai: Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas, ieÅ¡kinio faktinis pagrindas. Å alių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl Å¡alių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alys tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos bÅ«das.

Trečiasis tapataus ieÅ¡kinio požymis siejamas su ieÅ¡kinio pagrindu. Kadangi ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , tai naujas ieÅ¡kinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar iÅ¡nagrinėtoje byloje. IeÅ¡kinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieÅ¡kinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iÅ¡ esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo situacijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-916/2017; kt.).

28. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad tapati nagrinėjamam ginčui byla yra iÅ¡nagrinėta Panevėžio apylinkės teisme (civilinės bylos Nr. e2-5348-452/2017), kurioje ieÅ¡kovės reikalavimai buvo atmesti. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ ir suformuotÄ teismų praktikÄ , daroma iÅ¡vada, kad apeliantės nurodytas argumentas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.

29. Nurodytoje Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje, ieÅ¡kovė prašė teismo pripažinti negaliojančia UAB „Mažena“ 2014 m. kovo 12 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, taikyti restitucijÄ , pripažįstant UAB „Mažena“ vienintele akcininke M. P.; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės J. M. 10 686,40 Eur žalos atlyginimÄ ; priteisti ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovių J. M. ir M. P. 6 507,45 Eur žalos atlyginimÄ ; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių 5 procentus procesinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å ioje byloje taip pat buvo sprendžiamas BUAB „Mažena“ vadovų civilinės atsakomybės klausimas, kuris buvo grindžiamas Ä®monių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų, t.y. pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonei tapus nemokia, nevykdymu.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas atsakovės J. M. civilinės atsakomybės klausimas tuo pagrindu, kad ji pažeidė esminius Buhalterinės apskaitos įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme ir Civilinio kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo, tuo tarpu išnagrinėtoje Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5348-452/2017, buvo sprendžiamas kitoks klausimas dėl atsakovių J. M. (vadovės) ir M. P. (akcininkės) civilinės atsakomybės, nevykdant Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pareigų.

31. Tiek išnagrinėtoje, tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo sprendžiama ir pasisakoma dėl atsakovės J. M. kaip BUAB „Mažena“ vadovės civilinės atsakomybės, vykdant/nevykdant įmonės vadovui priskirtas pareigas, klausimas. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad šiose bylose įmonės vadovės civilinės atsakomybės klausimas buvo nagrinėjamas remiantis skirtingais pagrindais, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl ieškinių tapatumo. Dėl žalos atlyginimo iš atsakovės J.

M. priteisimo 32. Skundžiamu sprendimu konstatuota, kad atsakovams neteikiant finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, BUAB „Mažena“ tapo sudėtinga atsiskaityti su kreditoriais, administratorius negali nustatyti įmonės turto, nes nebuvo išsaugoti ir jam neperduoti visi privalomi įmonės veiklos apskaitos dokumentai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pati atsakovė J. M. pripažino, jog 2011-2012 metų finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiamos, o 2014 m. kovo 12 d.

V. R. perimant vadovo pareigas, įmonės balansas nebuvo sudarytas ir jam nebuvo perduotas.

33. Atsakovė nesutiko su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus paaiškinimus byloje apie vykdytus atsiskaitymus iš įmonės turto, nes atsakovei einant BUAB „Mažena“ vadovės pareigas, įmonės ilgalaikis turtas (automobiliai) buvo parduotas, o gautos lėšos panaudotos atsiskaitymams su kreditoriais.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimÄ . Jis privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ä®monės vadovas taip pat privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų.

Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-790-370/2015).

35. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-563-186/2015).

Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina jo kaltė. Tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumÄ ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014).

Taigi, bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-481/2014).

36. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti atsakovei J. M. civilinę atsakomybę, nes ji nevykdė specialiųjų teisės normų, priskirtų įmonės vadovui, reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis išvadomis.

37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės, vertino 2014 m. kovo 12 d. UAB „Mažena“ dokumentų perdavimo aktÄ , valstybės registrų duomenys apie įmonei priklausantį turtÄ ir transporto priemones, atsakovės paaiÅ¡kinimus apie įmonės veikloje naudotÄ turtÄ ir padarė teisingas iÅ¡vadas, kad atsakovė J. M. neįrodė, kad įmonė turto neturėjo ar jis buvo perleistas kitiems asmenims, o gautos lėšos panaudotos įmonės veiklai tęsti ar atsiskaitymams su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, kad atsakovei kilo pareiga atlyginti BUAB „Mažena“ prarasto 1 496,46 Eur ilgalaikio turto vertę, nes atsakovė nevykdė pareigos pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti realiai įmonei (ne) priklausančio turto vertę ir kaip tas turtas buvo naudojamas.

38. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, atsakovė J. M. pripažino, jog 2011-2012 metų finansinės ataskaitos Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiamos, o V. R. perimant vadovo pareigas, įmonės balansas nebuvo sudarytas ir jam nebuvo perduotas, tokiu bÅ«du pati atsakovė patvirtino, kad pažeidė specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių įmonės vadovų pareigas rengti ir teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui, nuostatas.

39. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė minėtų aplinkybių nenuginčijo. Apeliaciniame skunde naujų reikÅ¡mingų bylai įrodymų, kurie paneigtų atsakovės teiginius nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Dėl bylos procesinės baigties 40. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, iÅ¡analizavusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Tai, kad atsakovė J. M. nesutinka su teismo iÅ¡vadomis ir kitaip vertina teismo įvertinus įrodymus, nėra pagrindo, nesant atsakovės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo iÅ¡vadas nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepažeidė nei įrodymų vertinimÄ reguliuojančių nuostatų, nei ginčui aktualių materialinių teisės normų. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus atsakovei, nereiÅ¡kia, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas.

Panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principus pareiga motyvuoti teismo sprendimÄ negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ ; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi bÅ«ti pakankami atsakyti į esminius Å¡alies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Apeliacinis skundas netenkintas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliantei nepriteisiamos. IeÅ¡kovė neprašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r ė : Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė Kazys KailiÅ«nas Antanas Rudzinskas